Zurnalas teorine dalis.pdf po viena lapa

FLUXUS LIETUVOJE
Sovietmečiu apie Fluxus Lietuvoje
mažai kas žinojo.
Informaciją apie Fluxus
judėjimą, Mačiūno organizuotas
akcijas, jų
prasmę išsilaisvinat iš
kanonų skleidė Vytautas
Landsbergis neformaliuose
susitikimuose
su studentais ir jaunaisiais
menininkais.
Tai buvo ypač aktualu krašte, kur
jokie nukrypimai nuo oficialiosios
ideologijos nebuvo toleruojami. Dar
1966 m. Vilniaus pedagoginiame universitete
Landsbergis, pristatydamas
studentams šį judėjimą, organizavo
ir pirmąją Fluxus akciją Lietuvoje.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę
1991 metais Vytautas Landsbergis,
Gintaras Sodeika, Arūnas Dikčius,
Šarūnas Nakas ir kiti surengė Druskininkuose
festivalį „Jaunimo muzikos
dienos“, skirtą Jurgio Mačiūno
atminimui.
Taipogi Lietuvoje apie J. Mačiūną ir
jo darbus prabilo jo bičiulis ir bendražygis,
Niujorke gyvenantis ir
kuriantis avangardinio kino kūrėjas
bei poetas Jonas Mekas. 1994 metais
rašytuose „Laiškuose iš Niekur“,
kurie buvo spausdinami „Valstiečių
laikraštyje“, o po kelių metų išleisti ir
atskira knyga, J. Mekas taip trumpai
apibendrino J. Mačiūno gyvenimą ir
indėlį į pasaulio meno istoriją: „Pasaulis
ir Lietuva, vis daugiau ir daugiau
girdi apie Jurgį Mačiūną. Kaunietis
jis buvo. Gyveno ir dirbo Niujorke.
Mirė vėžiu Bostone, 1978 metais.
Fluxus, jo sukurtas meno judėjimas,
dabar jau linksniuojamas kartu su kitais
svarbiausiais dvidešimtojo amžiaus
meno judėjimais. Jurgis šį žodį
ištardavo „fliuksus“. Angliškai jis
ištariamas „flaksus“.
Pamažu su J. Mačiūno vardu, jo
darbais, meno supratimu bei pasaulėžiūra
supažindino tokios knygos
kaip Jono Meko „Trys draugai“
(1998), Tomo Sakalausko „Žiūrėjimas
į ugnį“ (2002), „Mr. Fluxus“
(2009), Roslyn Bernstein, Shael Shapiro
„Gyvenimas nelegaliai“ (2016).
Jo atminimas įamžintas gimtajame
Kaune, kur ant gimtojo Jurgio
Mačiūno namo 1998 metais atidengta
memorialinė lenta.
Kauno paveikslų galerijoje, vėliau
Šiuolaikinio meno centre Vilniuje
atidarytas jo vardo kabinetas.
2006 metais Vilniuje atidarytas Jono
Meko vizualiųjų menų centras, kurio
didžiąją kolekcijos dalį sudaro
30