Zurnalas teorine dalis.pdf po viena lapa

SOHO, KITOS UTOPIJOS,
IR MAČIŪNO MIRTIS
Po Fluxus skilimo, Jurgis Mačiūnas
susikoncentravo į SoHo projektą,
kurio tėvu yra laikomas. Jis sugalvojo
pirkti senas industrines patalpas
ir versti jas į meno dirbtuves. Dar
iki Mačiūno, tokie menininkai kaip
pavyzdžiui Pollack panašias patalpas
nuomodavosi, tačiau ne masiškai.
Tokių namų jis sukūrė apie penkiolika
vienetų.
Mačiūnas organizavo gyvenamųjų
pastatų statybą ir pardavimą/nuomą,
nors pagal bendrąjį planą jie buvo
komercinės paskirties. Iš esmės tai
buvo nelegali veikla. Kad išvengtų
kvietimo į teismą, Mačiūnas slapstėsi
nuo policijos ir antstolių. Savo
pusrūsio duris apkalinėjo spaustuvės
peiliais, kad nestumtų petimis. Jurgio
draugai vis siųsdavo atvirutes iš
užsienio, kurios neva būdavo nuo
Mačiūno – kad valdininkai galvotų
jog Mačiūnas yra išvykęs iš šalies.
1975 metais Jurgis neatsiskaitė
už darbą elektrikams
(mat turėjo pretenzijų
darbo kokybei), o
šie pasamdė „torpedas“,
kurie Mačiūną smarkiai
sumušė: 4 sulaužyti
šonkauliai, pradurtas
plautis, išmušta akis.
Būtų turbūt užmušę,
tačiau kažkokia moteris
ėjo pro šalį.
Mačiūnas turėjo ir kitų utopinių idėjų,
pavyzdžiui, nusipirkti ir perdaryti
laivą (buvo jau nužiūrėjęs seną eskadrinį
minininką), kuriuo plaukiotų
menininkų komanda. Taip pat norėjo
įkurti salą, kurios pusę nupirktų
turtingi žmonės, o likusią dalį tie
turtingieji atiduotų menininkams,
kad šie galėtų ten kurti be valstybės
cenzūros.
27