Zurnalas teorine dalis.pdf po viena lapa

SKAUSMAS
Sulaukus devynerių metų, jam teko
iškęsti apendicito operaciją, ir ji paliko
jo sieloje neišdildomą žymę. Kodėl
operacija buvo daroma be narkozės,
aš iki šiol nesuprantu. Teisybė,
buvo smarkus aklosios žarnos uždegimas,
ir operaciją reikčjo daryti
neatidėliojant. Vargšas berniukas dejavo,
o aš už durų, girdėdama jo dejones,
graudžiai verkiau.
Man atrodė, kad operacija trunka
amžinybę. Vėliau jis krūpčiodamas
pasakojo, kad jautęs, kaip pjaustomas
jo kūnas, kaip išjaunama akloji žarna...
L.Mačiūnienė
-Ar aš pasakojau apie apendicitą be
narkozės? Aš rekiau iš skausmo, aš
gerai prisimėnu.. Aš rėkiau visu balsu,
kiek išgalėjau, per visą operaciją.
Tai buvo karo metu, o apendicitas jau
beveil trūko. Tai visi nutarė, kad jau
nebebuvo laiko mane vėžt į ligoninę,
jie išpjovė ten pat. Ir be penicilino.
Jie bijojo, kad trūks bet kurią
sekundę. Įsivaizduokit: mažas vaikas,
pjauna tau pilvą... Jie pririšo
mane prie stalo diržais ir išpjovė. Ir
aš nenualpau. Tai buvo blogiausia...
Jurgis Mačiūnas.
53