Interneto pradžiamokslis - Internetas ZEBRA

102
KOMPIUTERYJE ESANČIOS INFORMACIJOS APSAUGA
Jokios duomenų saugos technologijos neapsaugos jūsų kompiuteryje esančių duomenų,
jei patys nesirūpinsite jų saugumu.
Kaip apsaugoti kompiuteryje esančią informaciją?
• Naudokite saugų slaptažodį (žr. „Slaptažodžio reikalavimai“). Tai pagrindinė apsauga
nuo neteisėto priėjimo prie jūsų kompiuteryje esančių duomenų.
• Iš interneto atsiųstus failus būtinai patikrinkite antivirusine programa.
• Neatidarinėkite programų, priedų ar nuorodų, kuriuos atsiunčia nepažįstami asmenys,
nes jie gali būti užkrėsti virusais.
• Programų priedus siųskitės tik iš patikimų interneto svetainių.
• Atminkite, kad virusą galima pasigauti ne tik paleidžiant programas internete. Yra
nemaža atvejų, kai virusas plinta per piratines kompaktines plokšteles ar elektroniniu
paštu.
• Ignoruokite nuorodas į atvirukus ir pasveikinimus, nes po jais gali būti paslėpta kenkėjiška
programa.
• Kompiuteryje įdiekite bent vieną antivirusinę programą (pvz., „Norton Antivirus“).
• Antivirusinę programą nuolat atnaujinkite, nes virusai yra kuriami kas dieną. Jei jungiatės
prie interneto, šiuolaikinė antivirusinė programinė įranga atsinaujina pati.
• Naudokite apsaugą nuo šnipinėjimo.
• Naudokite numatytus interneto naršyklės saugumo nustatymus.
• Nuolat atnaujinkite asmeninio kompiuterio operacinę sistemą. Geriausia įjungti automatinį
atnaujinimą.
• Pastaruoju metu elektroniniu paštu siuntinėjami laiškai su perspėjimais apie tariamus
virusus su instrukcijomis, kaip juos pašalinti. Neskubėkite vadovautis tokiomis
instrukcijomis – pasitarkite su specialistais.
• Saugokite asmeninę informaciją. Jei interneto svetainėje klausiama jūsų kreditinės
kortelės numerio, kitos bankinės ar asmeninės informacijos, įsitikinkite, ar tai tikrai
jūsų banko svetainė.
• Įvertinkite kiekvieną prašymą nusiųsti asmeninę informaciją, atidaryti nuorodą ar
atlikti kitus įtartinus veiksmus. Jei negaunate prašymo atlikti tokius veiksmus kitais
nepriklausomais kanalais, prašymus ignoruokite.
• Patartina daryti duomenų (bent svarbiausių failų) atsargines kopijas, kad virusui duomenis
sugadinus kompiuteryje turėtumėte jų kopiją.
SLAPTAŽODŽIO REIKALAVIMAI
Vardas ir slaptažodis leidžia jus atpažinti kompiuteryje ir kompiuterių tinkle. Bet kas,
žinantis šiuos duomenis, gali nuskaityti, pakeisti, sunaikinti jūsų informaciją.
Todėl pasirūpinkite slaptažodžio apsauga:
• Slaptažodžio neužsirašinėkite, nesakykite jo kitiems.
• Rekomenduojama naudoti sudėtingus slaptažodžius, kurių ilgis – bent 8 simboliai.
Kiekvienas papildomas simbolis padidina saugumą. Kuo slaptažodis ilgesnis, tuo daugiau
laiko reikės jį atspėti.
• Naudokite raides, skaičius ir simbolius:
• raidės (didžiosios ir mažosios) A, B, C...; a, b, c...;
• skaičiai 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9;
• simboliai ` ~ ! @ # $ % ^ & * ( ) _ + - = { } | [ ] \ : “ ; ‘ < > ? , .
• Slaptažodyje naudokite ir didžiąsias, ir mažąsias raides bei kitus leidžiamus simbolius.
• Slaptažodyje nenaudokite savo vardo ar vartotojo vardo, jokių asmeninių duomenų,
pvz., gimimo datos ar pan.
• Slaptažodžiui netgi kaip slaptažodžio dalies nenaudokite pavadinimų ar bendrinės
kalbos žodžių.
• Pakeiskite slaptažodį nedelsdami, jeigu įtariate, kad jis tapo žinomas kitiems.
• Būkite atsargūs išsaugodami slaptažodį kompiuteryje. Kai kurie dialogo langai siūlo
išsaugoti slaptažodį, kad jis būtų įsimintas ir jo nereikėtų įvesti kas kartą jungiantis.
Nesinaudokite šia galimybe.
• Jei periodiškai keičiate slaptažodžius, sukurkite vienas nuo kito smarkiai besiskiriančius.
VIRUSAI IR KITOS KENKĖJIŠKOS PROGRAMOS
Virusas – tai kenkėjiška programa, kuri gali sugadinti kompiuterį ir jame naudojamas
programas.
Trojos arklys – kenkėjiška programa, suteikianti prieigą prie jūsų kompiuterio. Įsilaužėlis
patogiu laiku gali panaudoti jūsų kompiuterį savo tikslams: įdiegti specialios paskirties
programinę įrangą, renkančią informaciją iš jūsų kompiuterio, vietos tinklo ir
panaudoti nusikalstamai veiklai interneto erdvėje, platybėse, aplinkoje.
Kirminai – tai kenkėjiška programa, kuri internete gali plisti savarankiškai. Net jei naudotojas
nieko nedaro, kirminai gali įsibrauti į kompiuterį, kai jis prijungiamas prie interneto.
Didžiausias kirminų pavojus – gebėjimas greitai daugintis.
103