RVUL ŽMONĖS 2022-ųjų apžvalga

Populiariausias – rentgenas
Radiologijos skyriaus vedėja R. Šydeikienė
sako, kad geriausiai žinomas ir vienas
dažniausiai atliekamų radiologinių tyrimų
yra rentgenas: „Rentgeno tyrimas yra
patikimas jonizuojančios spinduliuotės
tyrimas, dažniausiai naudojamas tirti
kaulams, ypač patyrus traumas. Taip pat
įtariant krūtinės ląstos, pilvo, dubens
organų ligas, ieškant laisvo oro pleuros
ertmėse, įtariant skrandžio, dvylikapirštės
žarnos ar kito tuščiavidurio organo
perforaciją, žarnų nepraeinamumą, inkstų
akmenligę ir pan. Tačiau šis tyrimo
metodas turi ir trūkumų, pavyzdžiui, juo
negalima matyti minkštųjų audinių,
parenchiminių organų (kepenų, kasos) ar
erdvinio organo vaizdo.“
Tyrimas atliekamas per kelias sekundes, o
pasiruošimas jam paprastas – kaip ir
prieš bet kurį radiologinį tyrimą pacientas
turi nusiimti papuošalus, drabužius su
plastiko ar metalo detalėmis ir pan.,
nusirengti paprastai nereikia.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių
pacientų baimių – apšvita. Gydytoja
radiologė paaiškina, kad apšvita priklauso
nuo radiologinio tyrimo rūšies, jo trukmės,
tiriamos srities, paciento kūno ypatumų.
„Rentgeno tyrimo metu gaunama apšvita
labai nedidelė, todėl tyrimo nereikia bijoti.
Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos ar
galūnių rentgeno tyrimą, pacientai patiria
apšvitą, panašią į per kelias dienas gautą
iš gamtinio jonizuojančios spinduliuotės
fono, kosminės spinduliuotės, statybinių
medžiagų, maisto ir pan. Žinoma, yra tam
tikrų apribojimų, o nėščioms moterims
jonizuojančios spinduliuotės tyrimai
atliekami retai, tik esant ypatingoms
situacijoms“, – ramina R. Šydeikienė.
Kompiuterinė tomografija
Kompiuterinė tomografija (KT) –
radiologinės diagnostikos metodas, kurį
atliekant taip pat naudojama jonizuojanti
spinduliuotė. Tiriant kompiuteriniu
tomografu, tiriamoji sritis skenuojama
plonais sluoksniais, iš jų kompiuteryje
sukuriamas organo erdvinis vaizdas, todėl
galima atlikti daugiaplanes ir trimates
rekonstrukcijas. Tokiu būdu įvertinami
smegenų, vidaus organų, kaulų, minkštųjų
audinių, kraujagyslių pakitimai,
patvirtinama arba paneigiama diagnozė.
„Vaizdžiai sakoma, kad kompiuterinė
tomografija pacientą gali „supjaustyti“ iki 1
mm storio sluoksniais, o siekiant ryškesnio
vaizdo, gali būti suleista intraveninė
kontrastinė medžiaga. Dėl trumpos tyrimo
trukmės jis taikomas politraumas ir galvos
traumas patyrusiems pacientams, taip
pat pacientams, kuriems įtariamas ūmus
žarnų kraujotakos sutrikimas ir kt. Dėl
greičio, kompiuterinė tomografija
neatskiriama ir nuo insulto diagnostikos
bei gydymo, kurio sėkmei ypač svarbus
koordinuotas neurologo, radiologo,
radiologijos technologo ir slaugytojo
komandinis darbas,“ – pasakoja gydytoja
radiologė R. Šydeikienė.
Pasiruošimas šiam tyrimui yra šiek tiek
sudėtingesnis. Prieš KT tyrimą, jei bus
naudojama kontrastinė medžiaga, reikia
atlikti kreatinino kraujyje tyrimą. Jis
reikalingas norint įsitikinti, kad nesutrikusi
paciento inkstų funkcija, nes intraveninė
kontrastinė medžiaga pasišalina per
inkstus ir gali dar labiau sutrikdyti jų veiklą.
Jei bus tiriami pilvo ar dubens organai,
rekomenduojama nevalgyti 4–6 val. iki
tyrimo.
KT tyrimo metu gaunama apšvita, anot
gydytojos, yra ženkliai didesnė nei
atliekant rentgeno tyrimą, ypač tiriant
krūtinės ląstą, pilvo ir dubens organus:
„Priklausomai nuo tiriamos srities, tokią
apšvitos dozę žmogus iš gamtinio fono
gauna per 1–8 metus: vidutinė gamtinės
apšvitos dozė Lietuvoje yra 2 mSv per
metus, o atlikus pilvo ir dubens KT
gaunama apie 10 mSv. Todėl jei 1–2
rentgeno nuotraukos per metus žalos
nepadarys ir tyrimų nereikia bijoti,
kompiuterinės tomografijos tyrimus
skiriantis gydytojas turi įvertinti tyrimo
naudos ir galimos žalos santykį“, –
pabrėžia R. Šydeikienė.
Magnetinio rezonanso tyrimas
2021 metais RVUL pradėjęs veikti
naujausios kartos magnetinio rezonanso
tomografijos (MRT) aparatas ypač
reikalingas ir dažnai naudojamas
neuroradiologijoje, pavyzdžiui,
neurodegeneracinių ligų, stuburo išvaržų,
nugaros smegenų patologinių pakitimų
35
RVUL 2022