RVUL ŽMONĖS 2022-ųjų apžvalga

RVUL ŽMONĖS

2022-ieji Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje

apžvalga

POPULIARIAUSIOS

PUBLIKACIJOS

ŽINIASKLAIDOJE

ĮDOMIAUSI

SOCIALINIŲ TINKLŲ

ĮRAŠAI

INOVACIJOS

MOKSLAS

PROJEKTAI

Gydytojas ortopedas traumatologas S. Sereika

Moters sveikatos

tyrimų programos

Vyro sveikatos

tyrimų programos

SVEIKATOS TYRIMŲ

PROGRAMOS

Mokamų tyrimų kabinetas (nr. 34),

RVUL Konsultacijų skyrius,

Šiltnamių g. 29, Vilnius, tel. +370 5 211 1887

Darbo dienomis nuo 7.00 val. iki 10.30 val.

Atvykę į B registratūrą eilių valdymo sistemos

terminale pasirinkite mygtuką „Mokamos

paslaugos“ ir laukite savo eilės užsiregistruoti

Gydytojo siuntimas ar išankstinė registracija

nereikalingi

Bendrųjų sveikatos

tyrimų programos

Su savimi turėkite asmens dokumentą – pasą,

asmens tapatybės kortelę arba vairuotojo

pažymėjimą

Tyrimų rezultatus gausite el. paštu arba dar kartą

atvykę į Mokamų tyrimų kabinetą jo darbo laiku

Tinkamiausias laikas pasirūpinti

savo sveikata yra dabar!

TYRIMŲ PROGRAMOS

(spauskite)

TURINYS

06

12

22

32

Populiariausi įrašai RVUL

socialiniuose tinkluose

Skubiosios medicinos gydytojas:

kartais nespėjame atsikvėpti, o

gelbėti reikia jau kitą pacientą

Dr. S. Ryliškis: medicinos pažanga

lemia, kad pacientas gali saugiai

grįžti į namus jau tą pačią dieną

Gydytoja radiologė pasakoja:

pagrindiniai radiologiniai tyrimai ir

kaip jiems pasiruošti

78

88

96

Skubiosios medicinos ir karo

gydytojas: tiek ligoninei, tiek

kariuomenei visapusiškai

pasiruošęs gydytojas – tik į naudą

Pilvo aortos aneurizmai gydyti

implantuotas pirmasis tokio tipo

individualiai sukurtas stentas

Baltijos šalyse

Fizinė reabilitacija prieš ir po

ortopedinės operacijos: tikslai,

didžiausios pacientų klaidos ir

gydytojos patarimai

42

Dr. A. Makulavičius: pėdos ligų

ateityje tik daugės, nes vis

rečiau pakylame nuo sofo

104

Įdomiausi RVUL įgyvendinami

projektai

52

60

68

Prof. V. Uvarovas: stuburo išvarža

– ne galutinis nuosprendis

Insulto centro vadovas: insulto

simptomus atpažinti bei iškviesti

pagalbą privalo net vaikai

Gydytoja endoskopuotoja A.

Šiatkienė pataria, kaip teisingai

pasiruošti kolonoskopijai

Žurnalą kūrė

Tekstai

Nuotraukos

Dizainas

Koordinatorius

Viršelyje

Dalia Smagurauskaitė

Adelė Gintautė Kolkienė

Dalia Smagurauskaitė

Justinas Simsonas

Gydytojas ortopedas

traumatologas Simonas

Sereika su operacinės

komanda

© Be raštiško VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės

ligoninės sutikimo kopijuoti ir platinti žurnale esančią

informaciją draudžiama.

Populiariausi

įrašai RVUL

socialiniuose

tinkluose

POPULIARIAUSI

02

01

Išgelbėtas

naujagimis

Nors mūsų ligoninėje

gydomi tik suaugusieji,

pasitaiko išskirtinių atvejų,

kai Skubios pagalbos

skyriaus darbuotojai

gelbėja vaikus. Tokia

laimingai pasibaigusi

istorija įvyko visai neseniai

– skyriaus vedėjas Paulius

Uksas su komanda

išgelbėjo gyvybę

užspringusiam

naujagimiui. Jau

nekvėpuojantį naujagimį į

RVUL Skubios pagalbos

skyrių atvežė jo tėvai, nes

būtent ši ligoninė buvo

arčiausiai.

skaitykite

„Deimantinis“

apdovanojimas

Už ūminio insulto

gydymo kokybės

pasiekimus RVUL Insulto

centrui įteiktas

reikšmingas Europos

insulto organizacijos ESO

(European Stroke

Organisation)

apdovanojimas – „ESO

Angels Diamond Status“,

kuriuo pagerbiami

geriausius rodiklius

demonstruojantys

Europos insulto centrai.

skaitykite

03

Slaugytoja

J. Ridikaitė

Bendrosios praktikos

slaugytoja Jolita Ridikaitė

mūsų ligoninės

Neurochirurgijos skyriuje

dirba nuo tada, kai prieš 24

metus baigė studijas.

Darbas šiame skyriuje

sudėtingas, nes ligoniai į jį

patenka su smegenų

kraujotakos ir nervų

sistemos, nuo kurių

priklauso žmogaus

gyvybinės funkcijos,

pažeidimais.

skaitykite

04 05 06

Radiologiniai

tyrimai

Radiologiniai tyrimai

suteikia galimybę

pamatyti tai, kas

nematoma plika akimi –

kaulus, kraujagysles,

minkštuosius audinius,

vidaus organus. Mūsų

ligoninės Radiologijos

skyriaus vedėja Raminta

Šydeikienė sako, kad be

gydytojų radiologų ir

technologų ligoninės

veikla ir pacientų

gydymas

neįsivaizduojamas.

skaitykite

Apsinuodijimas

grybais

Klinikinės toksikologijos

gydytojas doc. dr. R.

Badaras įspėja, kad jei

apsinuodijimo grybais

simptomai – pykinimas,

vėmimas, viduriavimas,

pilvo skausmai ar

svaigulys – ne iš karto, o

po 8–12 valandų, reikia

nedelsiant vykti į gydymo

įstaigą, kad specialistai

išsiaiškintų, ar tai nėra

apsinuodijimas ypač

nuodingais grybais,

kuriuose yra amanitino.

skaitykite

Ramentomatas

Pacientų, patyrusių

traumą ir atsidūrusių

mūsų ligoninėje,

patogumui lauke

įrengėme 24/7 veikiantį

savitarnos ramentų

pardavimo automatą,

kuriame galima įsigyti

alkūninių ramentų.

skaitykite

08

RVUL 2022

09

RVUL 2022

SEKITE MUS

POPULIARIAUSI ŽINIASKLAIDOJE

Skubiosios

medicinos

gydytojas: kartais

nespėjame

atsikvėpti, o gelbėti

reikia jau kitą

pacientą

Skubios pagalbos skyrius – tai vieta, kurioje

niekas nenori atsidurti, tačiau vien į

Respublikinės Vilniaus universitetinės

ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyrių per

metus į kreipiasi daugiau nei 100 tūkstančių

pacientų. Dalies gyvybei gresia pavojus arba

kyla reali grėsmė sveikatai, todėl jiems

pagalba suteikiama nedelsiant, kitiems

besikreipiantiems gydytojų apžiūros tenka

palaukti kiek ilgiau. Apie tai, kaip vyksta

darbas Skubios pagalbos skyriuje, kas jame

turi pirmenybę ir kokių kuriozų pasitaiko,

pasakoja vyresnysis skubiosios medicinos

gydytojas, knygos „Pragaro ambulatorija“

autorius Andrius Černauskas.

Pirmenybė – sunkiausiems

Kalbėdamas apie Skubios pagalbos skyrių

gydytojas A. Černauskas pirmiausiai išskiria

kelias nedelsiant medicininę pagalbą

gaunančių pacientų kategorijas – tai

politrauma, insultas, apsinuodijimas ar kitos

gyvybei pavojingos medicininės būklės.

„Gavę pranešimą apie atvykstantį pacientą

ruošiamės – pasikviečiame skirtingų sričių

gydytojus, perspėjame kompiuterinės

tomografijos kabineto darbuotojus. Ypač

kalbant apie insultą, kiekviena minutė yra

„auksinė“, todėl stengiamės viską

optimizuoti. Prioritetas skiriamas ir

intoksikuotiems pacientams. Dažniausiai tai

būna suicidinių ketinimų turintys žmonės,

išgėrę daug vaistinių preparatų ar kitų

gyvybei pavojingų medžiagų.

Prie skubiausių pacientų priskiriami ir tie,

kuriems, pavyzdžiui, prasidėjo sepsis ir

sutriko net kelių organų sistemų veikla. Taip

pat jaučiantys stiprų skausmą krūtinėje,

panašų į infarktą, ar stiprų skausmą kitose

kūno vietose, nukraujavę pacientai, pirmą

kartą patyrę traukulius, su sutrikusia

sąmone. Pandemija išryškino ir su

kvėpavimo nepakankamumu susijusias

ūmines būkles – jei į Skubios pagalbos

skyrių atvežtas žmogus dūsta, jis irgi

nedelsiant patenka į mūsų komandos

rankas“, – vardija gydytojas.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad atvykus į

Skubios pagalbos skyrių su galūnės trauma,

teks palaukti ilgiau, A. Černauskas ramina,

13

RVUL 2022

kad jei trauma sunki – atviras lūžis ar

stiprus kraujavimas, – tokiam pacientui

tikrai nereikės ilgai laukti. Kitais atvejais

nustatyti, ar galūnė lūžusi, padės rentgeno

tyrimas, tačiau tokia būklė nekelia

pavojaus gyvybei, todėl pacientui gali

tekti palaukti kiek ilgiau. Gydytojas

pabrėžia, kad būtent todėl pacientas gali

pasirinkti: važiuoti į Skubios pagalbos

skyrių (jei po traumos galūnės funkcija

blogėja, skausmas didėja) ar kreiptis į

polikliniką pas budintį gydytoją arba pas

šeimos gydytoją.

„Aktyvuoti komandą“

Apie atvykstančius politraumą patyrusius

pacientus Skubios pagalbos skyriaus

personalą greitosios medicinos pagalbos

(GMP) dispečeriai informuoja dar pakeliui.

Tada skyriuje galima išgirsti kodinę frazę

„aktyvuoti komandą“. Skubiosios

medicinos gydytojas A. Černauskas

aiškina, kad vos gavus informacijos apie

atvežamą sunkios būklės pacientą, pagal

matomus ir įtariamus sužalojimus

aktyvuojama politraumos komanda.

„Standartinę komandą sudaro skubiosios

medicinos gydytojas, chirurgas, dvi

slaugytojos, radiologijos technologas,

laboratorijos darbuotojas, slaugytojo

padėjėjas. Jei įtariame, kad bus kitokių

sužeidimų, kviečiame ortopedą

traumatologą, urologą, ginekologą,

neurochirurgą, kraujagyslių chirurgą, kitus

specialistus. Gavę tyrimų rezultatus

dėliojame operacijos planą – kuri

patologija bus operuojama

pirmiausiai. Jei, pavyzdžiui, lūžusi

galūnė ir yra vidinis kraujavimas pilvo

srityje, tuomet pradedame nuo tos

patologijos, kuri kelia didžiausią

pavojų žmogaus gyvybei – šiuo atveju,

vidinio kraujavimo.“

Paklaustas, ar darbas Skubios pagalbos

skyriuje primena filmų scenas, kuriose

gydytojų komanda bėgte veža pacientą į

reanimacinę palatą ar operacinę, A.

Černauskas pripažįsta, kad tokių situacijų

kasdieniame darbe netrūksta –

dažniausiai esant jau minėtoms sunkioms

politraumoms. Taip pat, kai į pagrindinę jo

darbo vietą – reanimacinę palatą – vienu

metu įvežami keli sunkios būklės

pacientai. Tada reikia nedelsiant sudėlioti

planą, kokia procedūra kuriam pacientui

bus atliekama pirmiau, kokį pacientą

galima perduoti kolegoms į operacinę.

„Kartais išvažiavus iš palatos su stabilios

būklės pacientu, transportavimo metu

situacija pablogėja, tada renkamės, į kurią

pusę bėgti – atgal ar į reanimacijos skyrių.

Taip sprendžiamas net ir gyvybės ar

mirties klausimas. Būna, kad nespėjame

atsikvėpti, o gelbėti reikia jau kitą sunkios

būklės pacientą. Laimė, tokios situacijos

nebūna labai dažnos“, – pasakoja A.

Černauskas.

Kaip įvertinti būklę?

Apie 20 proc. į RVUL Skubios pagalbos

skyrių besikreipiančių pacientų būna

hospitalizuojami, o 80 proc. po gydytojo

14

RVUL 2022

Skubiosios medicinos gydytojas A. Černauskas

apžiūros išleidžiami ambulatoriniam

gydymui. Skubiosios medicinos gydytojas

A. Černauskas sako, kad dalis jų atvyksta

su minimaliais simptomais ar

besiskųsdami lėtinėmis ligomis – jie turėtų

kreiptis į šeimos gydytoją. Kita vertus,

medikas pastebi ir priešingą tendenciją –

žmonės delsia kreiptis skubios pagalbos

bijodami, kad jų nepriims, todėl atvyksta

jau būdami kritinės būklės.

Paklaustas, kaip medicininio išsilavinimo

neturinčiam žmogui įvertinti savo būklės

rimtumą ir ar apskritai jis tai turėtų daryti,

A. Černauskas sako, kad abejojantys dėl

būtinybės vykti į Skubios pagalbos skyrių

turėtų sau atsakyti į kelis klausimus. „Mes

tikrai nesitikime, kad žmonės įvertins savo

būklę profesionaliai, kaip tą daro

gydytojas. Visgi jie gali palyginti pojūčius

su anksčiau patirtomis panašiomis

būklėmis.

Pavyzdžiui, jei skauda galvą ir skausmas

„pažįstamas“, galbūt pritrūko laiku išgertos

ar papildomos tabletės. Tačiau jeigu

skausmo pobūdis pasikeitė, pavyzdžiui, šį

kartą skauda ne kairę galvos pusę, o visą

galvą, skausmas „aštrus“, dingsta

sąmonė, tuomet tikrai reikėtų kreiptis

pagalbos. Gali nuskambėti nejautriai,

tačiau jei pacientą ištiko kokia nors

medicininė „bėdelė“ ir kyla mintis „tik

pasitikrinti“, tai dažniausiai bus atvejis, kai į

Skubios pagalbos skyrių kreiptis nereikia.

Jei visgi žmogus atvažiavo į Skubios

pagalbos skyrių, laukia ir mato, kad vėliau

atvažiavę pacientai pas gydytojus

pakliūna anksčiau už jį – reiškia, kad jo

būklė nereikalauja skubios pagalbos.

Skubios pagalbos skyrius pirmiausiai

skirtas tiems žmonėms, kuriems reikia

skubios pagalbos. Jie yra mūsų prioritetas,

esame pasiruošę jiems padėti, gelbėti jų

gyvybes. Visus kitus taip pat priimame ir

atidžiai apžiūrime, bet tik tada, kai mūsų

pagalbos nelaukia skubūs pacientai.

Neretai pasitaiko komentarų, kad net

asocialūs ar neblaivūs asmenys pas

gydytoją patenka pirmiau. Bet jie patenka

pirmiau, nes dažniausiai turi sudėtingesnę

patologiją“, – pasakoja gydytojas. Jis

pataria važiuojant į Skubios pagalbos

skyrių nepamiršti kartu pasiimti asmens

tapatybės dokumento, prisiminti

vartojamų vaistų pavadinimus ar bent

nuo kokių ligų jie vartojami. Taip pat

pravartu pasiimti knygą ar žurnalą,

mobilųjį telefoną ir pakrovėją – jei tektų

ilgiau palaukti.

Skyriaus kuriozai

Gydytojas A. Černauskas pasakoja, kad

Skubios pagalbos skyriuje tenka susidurti

ir su kuriozinėmis situacijomis. Jis

prisimena, kad kartą nuodugniai

apžiūrėjus pacientą, atlikus visus

įmanomus reikalingus tyrimus ir

rekomendavus kreiptis į šeimos gydytoją,

pacientas nuvažiavo tiesiai į kitos

ligoninės Skubios pagalbos skyrių. Į

atmintį įstrigo ir kitas pacientas – įėjęs į

kabinetą jis atsisėdo, šalia ant stalo

pasidėjo spragėsių dėžę ir pradėjo

17

RVUL 2022

pasakoti savo gyvenimo istoriją. „Dar

vienas pacientas atvyko į Skubios

pagalbos skyrių dėl skausmo krūtinėje,

patekęs pas mane į kabinetą atsisėdo

priešais ir rodydamas pirštu į vieną tašką

krūtinėje pasakė, kad jam šį tašką skauda

10 metų. Jis nejuokavo – nuoširdžiai norėjo

čia ir dabar išsiaiškinti to skausmo

priežastį. O štai kolegos pasakojo apie

tikrą atvejį, kai iš slaugos ligoninės su

gydytojo siuntimu buvo atvežta pacientė

dėl alopecijos, t. y., plaukų slinkimo.

Kolegos taip ir nesugalvojo, kaip būtų

galima skubiai padėti šiai pacientei“, –

šypsosi A. Černauskas.

Nepaisant didžiulio krūvio ir kartais

pasitaikančių kuriozinių situacijų,

skubiosios medicinos gydytojas sako

norintis padėkoti pacientams ir jų

artimiesiems už kantrybę, kurios kartais

prireikia dėl Skubios pagalbos skyriaus

darbo ypatumų, o taip pat ir ligoninės

komandai: „Labai noriu padėkoti visų RVUL

skyrių kolegoms. Tiems, kurie daugybę

metų dirba šioje ligoninėje ir nė dienai

nepamiršta, kokioje ligoninėje dirba

(skubios pagalbos), nepavargsta,

nenumoja ranka, neatsisako padėti ir

labai profesionaliai sureaguoja į mūsų

pagalbos prašymus. Kai guldome dar, ir

dar, ir dar vieną pacientą, kai tenka

perkelti, pergrupuoti pacientus į kitas

palatas, „paskolinti“ lovą kito profilio

pacientui, rasti vietos naujiems sunkios

būklės pacientams ar atvykti iš namų

sudėtingai operacijai.“

18

RVUL 2022

Kas yra

BŪTINOJI MEDICINOS

PAGALBA?

Skubios pagalbos skyriuje NEMOKAMAI teikiama

tik būtinoji medicinos pagalba – tai pagalba, kuri

būtina, kai asmens gyvybei gresia pavojus arba

grėsmė reali nepradėjus teikti pagalbos per

trumpą laiką.

SKUBIOSIOS PAGALBOS MASTĄ NUSTATO

GYDYTOJAS

Jei paciento būklė neatitinka būtinosios pagalbos

kriterijų ir jis atvyko be siuntimo, sveikatos priežiūros

paslaugos yra mokamos, kaip nustatyta teisės

aktuose. Apie tai Jus informuos po pirminio Jūsų

būklės įvertinimo.

Daugiau informacijos rasite www.rvul.lt

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-598

redakcija) „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“


Dr. Sigitas Ryliškis:

medicinos

pažanga lemia,

kad pacientas gali

saugiai grįžti į

namus jau tą

pačią dieną

Šiuolaikinė medicinos pažanga pasiekė tokį

lygį, kai po intervencinės procedūros

pacientas tą pačią dieną gali saugiai grįžti

namo ir vėliau tęsti gydymą ambulatoriškai.

Trumpesnis hospitalizacijos laikas sumažina

hospitalinių infekcijų riziką, be to, pacientas

patogiau jaučiasi namie šalia artimųjų.


ligoninės (RVUL) Ortopedijos ir

traumatologijos centre kas antra planinė

operacija atliekama dienos chirurgijos

sąlygomis, o komandinio darbo dėka net ir po

sudėtingesnių operacijų pacientas gali

saugiai grįžti į namus jau tą pačią dieną. Apie

tai pasakoja Dienos chirurgijos,

artroskopinės chirurgijos ir sporto medicinos

skyriaus vedėjas dr. Sigitas Ryliškis.

2022 m. buvo atnaujinti ir praplėsti

dienos chirurgijos paslaugų teikimo

reikalavimai, sveikatos tinklo reformos

kontekste skatinama dienos chirurgijos

plėtra regionuose. Papasakokite apie

dienos chirurgijos paslaugą ortopedijos

traumatologijos profilio pacientams –

kas tai ir kaip ji veikia?

Dienos chirurgijos paslauga yra planinė

asmens sveikatos priežiūros paslauga –

gydomoji ar diagnostinė intervencinė

procedūra, – suteikiama tą pačią dieną,

kai pacientas atvyksta į ligoninę. Kai po

atliktos procedūros pacientas atgauna

sąmonę, apsauginius refleksus ir

stabilizuojasi jo organizmo gyvybinės

funkcijos, jis tą pačią dieną išrašomas iš

ligoninės.

Norėčiau pabrėžti, kad dienos chirurgijos

paslauga taikoma ne visiems žmonėms.

Jeigu pacientas gydomas dėl įvairių

vidaus ligų, anksčiau turėjo nejautros

komplikacijų ar turi svarių rizikos veiksnių –

net ir po mažai invazinės operacijos

tokiam pacientui prireikia ilgesnės

priežiūros ligoninėje. Paprastai tai įvertina

gydytojas dar ambulatorinės

konsultacijos metu ir iš anksto

nusprendžia, ar konkrečiam pacientui tiks

dienos chirurgijos paslauga.

Dienos chirurgijos paslauga iš pradžių

apėmė dviejų parų hospitalizaciją, vėliau

buvo sutrumpinta iki vienos paros, o

dabar pacientas, nesant

kontraindikacijų, iš ligoninės išrašomas

tą pačią dieną. Kodėl taip trumpėja

paciento hospitalizacijos laikas?

Hospitalizacijos trumpėjimo priežastys yra

kelios. Visų pirma, vystantis dienos

chirurgijai buvo pastebėta, kad pacientai

žymiai efektyviau sveiksta savo namuose,

sau įprastoje aplinkoje patiria mažiau

streso. Antra, ilgas buvimas ligoninėje

didina hospitalinės infekcijos riziką, todėl

ankstyvesnis išrašymas padeda ją

sumažinti. Trečias, bet ne mažiau svarbus

aspektas – gydymo metodų vystymasis,

pavyzdžiui, ištobulėjo minimaliai

invazyvios chirurginės operacijos,

naudojama moderni optinė įranga su HD

kokybės vaizdu ir kt.

Be to, labai patobulėjo anestezijos

metodai – tai yra ypač svarbus dienos

chirurgijos evoliucijos elementas. Buvo

sukurti mažiau toksiški vaistai, veikiantys

tiksliau, trumpiau, darantys mažesnį

neigiamą poveikį kitoms organų

sistemoms.

Dienos chirurgijoje gali būti taikoma tiek

bendroji, tiek regioninė anestezija arba

vietinė nejautra. Mes siekiame daryti kuo

mažiau bendrinių nejautrų ir paprastai

taikome regioninę nejautrą su sedacija –

pacientas nėra intubuojamas, jam

nereikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija,

jis greičiau atsibunda ir ima orientuotis

aplinkoje. Todėl pacientą galime išrašyti

tą pačią dieną ir pradėti taikyti

reabilitaciją.

23

RVUL 2022

Nors dienos chirurgija yra veiksmingas ir

šiuolaikiškas būdas spręsti sveikatos

problemas, tačiau tą pačią dieną

išrašomam pacientui gali susidaryti

įspūdis, kad tai daroma skubotai.

Žinoma, pacientui taip gali pasirodyti, bet

mes įvykdome aktyvaus gydymo planą

per vieną dieną, todėl gydytojui įvertinus ir

nenustačius kontraindikacijų, pacientui

nebelieka prasmės ilgiau likti ligoninėje.

Tačiau jei pacientas atvažiuoja iš toliau ir

neturi galimybės tą pačią dieną grįžti į

namus, jis turi galimybę pernakvoti

ligoninėje, sumokėjęs simbolinį mokestį už

nakvynės paslaugą. Noriu nuraminti, kad

sprendimą, ar po operacijos pacientas

gali būti išrašomas į namus, priims dienos

chirurgijos paslaugą suteikęs gydytojas ir

kiti sveikatos priežiūros specialistai,

įvertinę paciento būklę. Jeigu pacientui

dėl sveikatos būklės nėra saugu išvykti iš

ligoninės, jis bus toliau gydomas

stacionare, kol būklė stabilizuosis.

anesteziologas sprendžia, ar pacientui

reikalinga priežiūra pooperacinėje

palatoje, ar jis gali grįžti tiesiai į palatą

skyriuje. Po operacijos paciento būklė

stabilizuojasi vidutiniškai po 6–8 valandų.

Gydytojas įvertina paciento būklę pagal

nustatytus kriterijus (pvz., po ortopedinio

pobūdžio operacijų vertinama, ar

pacientas gali atsistoti ir eiti nejausdamas

stipraus silpnumo ar svaigimo, ar gali

atsigerti ir nedaug pavalgyti, ar geba

pasišlapinti pats, ar žaizdos nekraujuoja,

tvarsčiai sausi, ar skausmas

kontroliuojamas vaistais) ir nusprendžia,

ar pacientas gali būti išrašomas į namus.

Tačiau jeigu paciento būklė neatitinka

aukščiau nurodytų kriterijų, jis liks

ligoninėje, kol būklė stabilizuosis. Jeigu

būklė stabilizuojasi anksčiau, pacientas

gali būti išrašomas ir po 3–4 valandų.

Kokias traumas patyrę pacientai

dažniausiai kreipiasi ortopedinių dienos

chirurgijos paslaugų?

Kaip atrodo paciento, gaunančio dienos

chirurgijos paslaugą, diena RVUL Dienos

chirurgijos, artroskopinės chirurgijos ir

sporto medicinos skyriuje?

Dienos chirurgijos paslaugai į Ortopedijos

ir traumatologijos centrą atvykęs

pacientas įsikuria palatoje, užpildo

medicininius dokumentus, yra apžiūrimas

operuojančio gydytojo ir anesteziologo, ir,

baigus pasiruošimą, nuvežamas į

operacinę. Po operacijos, priklausomai

nuo jo savijautos, gydytojas

Apibendrintai, mūsų skyriuje atliekamas

artroskopines ortopedines dienos

chirurgijos operacijas galima skirstyti į

traumų sukeltų pasekmių ir degeneracinių

susirgimų gydymą.

Pirmajai grupei priklauso jaunesni aktyvūs

žmonės, patyrę kelio sąnario, raiščių,

sausgyslių, meniskų, peties sužalojimus.

Bene tipiškiausias atvejis – kelio priekinio

kryžminio raiščio plyšimas, kurį gydydami

atliekame raiščio rekonstrukcinę

operaciją. Nemažai atvejų susiję su peties

24

RVUL 2022

Gydytojas ortopedas traumatologas dr. S. Ryliškis

sausgyslių sužalojimais, kuriems gydyti

taip pat reikalinga rekonstrukcija. Žinoma,

gydome ir alkūnės, čiurnos, pėdos

ortopedines ligas. Kita grupė – vyresni

žmonės, kuriems pasireiškia

degeneraciniai susirgimai, pavyzdžiui,

kelio sąnario kremzlių patologija, meniskų

degeneraciniai plyšimai, peties sausgyslių

degeneraciniai plyšimai.

Standartinė rekonstrukcinė operacija nuo

pasiruošimo iki jos pabaigos trunka apie

2,5 val., chirurgo darbas – apie 1,5 val.,

nemažai laiko užima pasirengimas

operacijai, nes jai naudojama sudėtinga

įranga, kurią reikia tinkamai paruošti.

Ar dienos chirurgijos operacinės

komanda skiriasi nuo kitose operacijose

dalyvaujančių komandų? O galbūt

bendradarbiaujate su kitų specializacijų

gydytojais ir medicinos specialistais?

Jei atliekama bendrinė nejautra,

operacinės komandos sudėtis niekuo

nesiskiria nuo įprastos – kartu su

operuojančiu gydytoju dalyvauja

gydytojas anesteziologas reanimatologas,

anestezistė, instrumentatorė, operacinės

padėjėja. Prie pacientų slaugos skyriuje

prisideda bendrosios praktikos

slaugytojos ir jų padėjėjos.

Labai svarbu pabrėžti, kad dienos

chirurgijos komanda glaudžiai

bendradarbiauja su reabilitacijos

specialistais, nes sėkmingi ortopedinės

rekonstrukcinės operacijos rezultatai be

reabilitacijos yra sunkiai įsivaizduojami –

reabilitacija yra neatsiejama sėkmingos

operacijos dalis. Ankstyva reabilitacija yra

būtina, todėl pacientai ją pradeda iš karto

po operacijos. Geras komandinis darbas

yra vienas svarbiausių veiksnių,

užtikrinančių kokybiškų sveikatos

priežiūros paslaugų teikimą.

Didžiajai daliai mūsų pacientų tinka

ambulatorinė reabilitacija, ir tik

nedaugeliui prireikia stacionarinės. Kaip

mėgstame juokauti – paciento tikslas yra

reabilituotis, o ne poilsiauti. Ortopedinio

profilio pacientams didžiausią poveikį

funkcijų atstatymui turi individuali

kineziterapija. Fizioterapinės priemonės,

pavyzdžiui, masažai ar šildymai, yra tik

papildomos. Be to, reabilitacija yra

aktyvus savarankiškas paciento darbas –

jis turi laikytis sudaryto plano, mokytis

pratimų, kad vėliau juos galėtų atlikti ir

namuose. Paciento motyvacija ir

įsitraukimas yra labai svarbūs geram

rezultatui pasiekti.

Viena iš pacientų baimių – skausmas į

namus grįžus tą pačią dieną po

operacijos. Ar ši baimė pagrįsta, ar visgi

įmanoma pooperacinį skausmą

suvaldyti ir namuose?

Anksčiau ortopedinėje dienos chirurgijoje

didžiausia rizika išrašant pacientą namo

buvo skausmas. Tačiau galiu nuraminti

pacientus, nes RVUL taikome su

anesteziologais suderintą skausmo

malšinimo taktiką ir jos trukmę,

29

RVUL 2022

patvirtintas vaistų kombinacijas.

Nuskausminimo schemos puikiai veikia –

net ir tokie visiems įprasti vaistai kaip

paracetamolis ar ibuprofenas numalšina

skausmą. Tačiau juos gerti reikia tiksliai

taip, kaip paskyrė gydytojas – nepraleisti

vartojimo grafiko, nekeisti kiekio ir derinių.

Uždelsus išgerti vaistus, numalšinti

skausmą tampa žymiai sunkiau.

Kalbėdamas apie dienos chirurgiją, ne

kartą paminėjote medicinos pažangą.

Galbūt yra šalių-lyderių dienos

chirurgijos srityje, kurių pavyzdžiu ir

gerąja patirtimi galime pasinaudoti?

Žinoma, kiekvienas medicinos srities

darbuotojas turi nuolat tobulintis ir

atnaujinti žinias. Aš daugiausiai praktinės

patirties semiuosi Austrijoje ir JAV.

Pastaroji yra viena iš artroskopinės dienos

chirurgijos lyderių pasaulyje. Vos prieš

kelias savaites jau trečią kartą teko

pabuvoti Niujorke esančioje Hospital for

Special Surgery ligoninėje – seniausioje

JAV ortopedinio profilio ligoninėje,

pastaruosius 12 metų išrenkamoje

geriausia šalyje. Čia lankiausi

pagrindinėje ligoninės būstinėje ir atskirai

įkurtame dienos chirurgijos centre

Manhattane, domėjausi tiek

medicininėmis naujovėmis, tiek

organizaciniais klausimais – kaip vyksta

procesas nuo paciento atvykimo iki

išrašymo. Labai įdomu tai, kad nepaisant

tvirtos lyderių pozicijos, jie ir toliau ieško

galimybių bei būdų tobulinti dienos

chirurgijos paslaugas. Nuolatinis

bendradarbiavimas su kolegomis iš JAV

padeda sparčiai tobulėti.

Kokius pagrindinius skirtumus pastebite

tarp Lietuvos ir JAV dienos chirurgijos

paslaugų?

Bene pagrindinis skirtumas – viduriniojo

personalo kiekis, JAV jo yra žymiai

daugiau. Dienos chirurgijos paslaugas

teikiančio skyriaus darbas yra intensyvus,

per vieną dieną vienam pacientui turime

suteikti daug paslaugų, užpildyti

dokumentus, sekti jo būklę, todėl

slaugytojų ir jų padėjėjų turėtų būti

daugiau.

Skiriasi ir paciento ryšys su medicinos

personalu – jis yra artimesnis. Pavyzdžiui,

po operacijos pasikalbėti su pacientu

telefonu yra normalu. Taip pat

paskambinti ir pasikalbėti gali asistentas,

rezidentas. Šią praktiką taikau ir aš, ir

mano kolegos – po operacijos asmeniškai

skambiname savo pacientams, norėdami

įsitikinti, kad viskas klostosi gerai.

Skiriasi ir paciento informavimo apie

numatomą operaciją forma ir kiekis.

Elektroninės informavimo priemonės yra

plačiai naudojamos ir patogios, todėl

atvykę į ligoninę, pacientai aiškiai žino

apie paslaugos suteikimo tvarką, jiems

retai iškyla papildomų klausimų. Paciento

informuotumas ir aktyvus dalyvavimas

gydymo procese yra neatsiejama

proceso dalis norint pasiekti paciento

lūkesčius atitinkantį gydymo rezultatą.

30

RVUL 2022

10

RVUL 2022


Gydytoja radiologė

R. Šydeikienė:

pagrindiniai

radiologiniai

tyrimai ir kaip

jiems pasiruošti

Radiologiniai tyrimai suteikia galimybę

pamatyti tai, kas nematoma plika akimi –

kaulus, kraujagysles, minkštuosius audinius,

vidaus organus. Respublikinės Vilniaus

universitetinės ligoninės (RVUL) Radiologijos

skyriaus vedėja Raminta Šydeikienė sako,

kad be gydytojų radiologų ir technologų

ligoninės veikla ir pacientų gydymas

neįsivaizduojamas. O štai pacientai dažnai

painioja įvairius radiologinius tyrimus, jų

vengia dėl apšvitos ar nežino kaip pasiruošti.

Gydytoja radiologė išdėstė svarbiausią

informaciją, kurią pravartu žinoti prieš

skirtingus radiologinius tyrimus.

Populiariausias – rentgenas

Radiologijos skyriaus vedėja R. Šydeikienė

sako, kad geriausiai žinomas ir vienas

dažniausiai atliekamų radiologinių tyrimų

yra rentgenas: „Rentgeno tyrimas yra

patikimas jonizuojančios spinduliuotės

tyrimas, dažniausiai naudojamas tirti

kaulams, ypač patyrus traumas. Taip pat

įtariant krūtinės ląstos, pilvo, dubens

organų ligas, ieškant laisvo oro pleuros

ertmėse, įtariant skrandžio, dvylikapirštės

žarnos ar kito tuščiavidurio organo

perforaciją, žarnų nepraeinamumą, inkstų

akmenligę ir pan. Tačiau šis tyrimo

metodas turi ir trūkumų, pavyzdžiui, juo

negalima matyti minkštųjų audinių,

parenchiminių organų (kepenų, kasos) ar

erdvinio organo vaizdo.“

Tyrimas atliekamas per kelias sekundes, o

pasiruošimas jam paprastas – kaip ir

prieš bet kurį radiologinį tyrimą pacientas

turi nusiimti papuošalus, drabužius su

plastiko ar metalo detalėmis ir pan.,

nusirengti paprastai nereikia.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių

pacientų baimių – apšvita. Gydytoja

radiologė paaiškina, kad apšvita priklauso

nuo radiologinio tyrimo rūšies, jo trukmės,

tiriamos srities, paciento kūno ypatumų.

„Rentgeno tyrimo metu gaunama apšvita

labai nedidelė, todėl tyrimo nereikia bijoti.

Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos ar

galūnių rentgeno tyrimą, pacientai patiria

apšvitą, panašią į per kelias dienas gautą

iš gamtinio jonizuojančios spinduliuotės

fono, kosminės spinduliuotės, statybinių

medžiagų, maisto ir pan. Žinoma, yra tam

tikrų apribojimų, o nėščioms moterims

jonizuojančios spinduliuotės tyrimai

atliekami retai, tik esant ypatingoms

situacijoms“, – ramina R. Šydeikienė.

Kompiuterinė tomografija

Kompiuterinė tomografija (KT) –

radiologinės diagnostikos metodas, kurį

atliekant taip pat naudojama jonizuojanti

spinduliuotė. Tiriant kompiuteriniu

tomografu, tiriamoji sritis skenuojama

plonais sluoksniais, iš jų kompiuteryje

sukuriamas organo erdvinis vaizdas, todėl

galima atlikti daugiaplanes ir trimates

rekonstrukcijas. Tokiu būdu įvertinami

smegenų, vidaus organų, kaulų, minkštųjų

audinių, kraujagyslių pakitimai,

patvirtinama arba paneigiama diagnozė.

„Vaizdžiai sakoma, kad kompiuterinė

tomografija pacientą gali „supjaustyti“ iki 1

mm storio sluoksniais, o siekiant ryškesnio

vaizdo, gali būti suleista intraveninė

kontrastinė medžiaga. Dėl trumpos tyrimo

trukmės jis taikomas politraumas ir galvos

traumas patyrusiems pacientams, taip

pat pacientams, kuriems įtariamas ūmus

žarnų kraujotakos sutrikimas ir kt. Dėl

greičio, kompiuterinė tomografija

neatskiriama ir nuo insulto diagnostikos

bei gydymo, kurio sėkmei ypač svarbus

koordinuotas neurologo, radiologo,

radiologijos technologo ir slaugytojo

komandinis darbas,“ – pasakoja gydytoja

radiologė R. Šydeikienė.

Pasiruošimas šiam tyrimui yra šiek tiek

sudėtingesnis. Prieš KT tyrimą, jei bus

naudojama kontrastinė medžiaga, reikia

atlikti kreatinino kraujyje tyrimą. Jis

reikalingas norint įsitikinti, kad nesutrikusi

paciento inkstų funkcija, nes intraveninė

kontrastinė medžiaga pasišalina per

inkstus ir gali dar labiau sutrikdyti jų veiklą.

Jei bus tiriami pilvo ar dubens organai,

rekomenduojama nevalgyti 4–6 val. iki

tyrimo.

KT tyrimo metu gaunama apšvita, anot

gydytojos, yra ženkliai didesnė nei

atliekant rentgeno tyrimą, ypač tiriant

krūtinės ląstą, pilvo ir dubens organus:

„Priklausomai nuo tiriamos srities, tokią

apšvitos dozę žmogus iš gamtinio fono

gauna per 1–8 metus: vidutinė gamtinės

apšvitos dozė Lietuvoje yra 2 mSv per

metus, o atlikus pilvo ir dubens KT

gaunama apie 10 mSv. Todėl jei 1–2

rentgeno nuotraukos per metus žalos

nepadarys ir tyrimų nereikia bijoti,

kompiuterinės tomografijos tyrimus

skiriantis gydytojas turi įvertinti tyrimo

naudos ir galimos žalos santykį“, –

pabrėžia R. Šydeikienė.

Magnetinio rezonanso tyrimas

2021 metais RVUL pradėjęs veikti

naujausios kartos magnetinio rezonanso

tomografijos (MRT) aparatas ypač

reikalingas ir dažnai naudojamas

neuroradiologijoje, pavyzdžiui,

neurodegeneracinių ligų, stuburo išvaržų,

nugaros smegenų patologinių pakitimų

35

RVUL 2022

diagnostikai: „Tai „auksinio standarto“

tyrimas diagnozuojant išsėtinę sklerozę.

Gydytojai ortopedai traumatologai turbūt

neįsivaizduoja savo darbo be MRT tyrimo

vertinant peties, kelio, klubo, riešo, čiurnos

minkštuosius audinius. Šis tyrimas

diferencinėje diagnostikoje yra

pažangesnis ir informatyvesnis, be to,

nedaro žalos organizmui, nes paremtas

ne jonizuojančia spinduliuote, o

magnetiniu lauku ir radijo dažnių

bangomis.“

MRT tyrimo trukmė ilgesnė, apie 30–60

min., priklausomai nuo tiriamos srities, tad

kai kuriems pacientams kyla sunkumų dėl

klaustrofobijos – visą tyrimo laiką jie turi

gulėti gan uždaroje erdvėje, su ant

tiriamos vietos uždėta specialia rite,

nejudėdami ir girdėdami įvairius, ne

visuomet ausiai malonius garsus.

Palengvinimui pacientas aplinką gali

matyti per veidrodėlį, o rankoje laiko

pagalbos mygtuką, kurį paspaudus

radiologijos technologas gauna signalą ir

gali sustabdyti tyrimą, nuraminti pacientą

ar tyrimą nutraukti.

Prieš MRT tyrimą, jei bus naudojama

kontrastinė medžiaga, reikia atlikti

kreatinino kraujyje tyrimą. Magnetinio

rezonanso tomografijai atvykęs pacientas

turi apsirengti vienkartiniu kostiumu,

nusiimti visus metalinius aksesuarus, su

savimi į tyrimo patalpą negali imti jokių

daiktų. Dantų protezų išsiimti nereikia.

„Kaip ir kiekvienas radiologinis tyrimas,

MRT turi tam tikrų apribojimų – jo

negalima skirti, jei žmogaus kūne yra

metalo skeveldrų, implantuotų

elektroninių, įmagnetintų prietaisų.

Anksčiau nebuvo galimybės MRT atlikti

pacientams su kardiostimuliatoriumi,

tačiau naujos kartos kardiostimuliatoriai

tai leidžia padaryti prižiūrint

elektrofiziologui. Taip pat ir dauguma

šiuolaikinių medicininių metalinių

implantų yra suderinami su tyrimu, tačiau

dėl jų gautuose vaizduose gali būti

artefaktų, sunkinančių vaizdų vertinimą.

MRT tyrimas nerekomenduojamas iki

trečio nėštumo mėnesio“, – pastebi R.

Šydeikienė.

DEXA – šiuolaikinės visuomenės

problemai

Kaulų mineralų tankio matavimo (DEXA)

tyrimas atliekamas pasitelkiant

jonizuojančią spinduliuotę ir yra skirtas

labai dãžnai šiuolaikinės visuomenės

problemai – osteoporozei – diagnozuoti.

Taip pat jis naudojamas gydymo nuo

osteoporozės ir kitų ligų, sukeliančių kaulų

retėjimą, rezultatams stebėti. Dažniausiai

tiriamas stuburas ir dubens kaulai.

„Nors osteoporozė neišgydoma, bet

ankstyva diagnozė padeda ją kontroliuoti

vaistais ir išvengti didesnių lūžių. Šis

tyrimas reikalauja aukštos radiologijos

technologo kompetencijos: technologas

privalo išanalizuoti ir iš tyrimo pašalinti

kiekvieną defektuotą elementą,

pavyzdžiui, lūžusį slankstelį. To nepadarius

36

RVUL 2022

Gydytoja radiologė R. Šydeikienė

tyrimo duomenys būna netikslūs“, – sako

Radiologijos skyriaus vedėja.

DEXA tyrimas trunka apie 15 min. įskaitant

pasiruošimą, o tiriamos vietos skenavimas

– apie 2 min. Mažiausiai 24 val. iki tyrimo

nereikėtų vartoti kalcio priedų. Tyrimo

metu gali reikėti nusirengti dalį ar visus

drabužius ir apsirengti vienkartinę

aprangą. Taip pat pacientai turi nusiimti

papuošalus, akinius ir kitus metalinius

objektus. Atliekant kaulų mineralų tankio

matavimo tyrimą, gaunama apšvita būna

tokia maža, kad radiologijos technologas

tyrimo metu dirbta toje pačioje patalpoje,

kurioje yra pacientas. Žinoma, yra tam

tikrų apribojimų, nėščioms moterims

jonizuojančios spinduliuotės tyrimai

atliekami retai, tik esant ypatingoms

situacijoms.

Nors daugumai ultragarso tyrimas

asocijuojasi su nėštumu, tačiau jis

skiriamas pilvo, dubens organų,

skydliaukės, krūtų, širdies ir kraujagyslių,

minkštųjų audinių ligų diagnostikai. Mūsų

ligoninėje ultragarsiniai tyrimai labai

dažnai atliekami Skubios pagalbos

skyriaus pacientams, patyrusiems

traumas, atvykusiems su ūmiu pilvo

skausmu“, – pasakoja gydytoja. Planiniam

ultragarso tyrimui besiruošiantis

pacientas neturėtų valgyti, gerti apie 5–6

val. prieš tyrimą, o tyrimo išvakarėse

valgyti lengvą vakarienę, vengti pilvo

pūtimą skatinančių produktų. Prieš

dubens organųtyrimą – nesišlapinti apie

5–6 val. ar būti išgėrus skysčių.

Priklausomai nuo tiriamos kūno vietos,

gydytojas detaliai informuoja apie

specifinį pasiruošimą ultragarso tyrimui.

Ultragarsas

Prie radiologinių priskiriamas ir ultragarso

tyrimas, tačiau, anot R. Šydeikienės, šio

tyrimo specifika daugeliu atžvilgių yra

kitokia. „Ultragarso tyrimui naudojama ne

jonizuojančioji spinduliuotė, o aukšto

dažnio garso bangos, kurios atsimuša į

tiriamą kūno dalį ir sukuria „aidą“ (angl.

„echoe“), kuris realiu laiku matomas

monitoriuje. Gydytojas, atliekantis

ultragarsinį tyrimą, iš karto vertina

matomą vaizdą. Tyrimas dažniausiai yra

neinvazinis, visiškai nekenksmingas ir

greitai atliekamas, jį galima kartoti daug

kartų.

R. Šydeikienės priduria, kad ultragarso

tyrimas – vienas iš nedaugelio, kai

gydytojas radiologas tiesiogiai susiduria

su pacientu: „Paprastai gydytojas

radiologas yra tarsi „nematomas“,

tamsioje patalpoje prie kompiuterio

sėdintis ir tyrimo vaizdus peržiūrintis,

vertinantis, aprašantis ir išvadą

pateikiantis žmogus. Nepaisant to, mes

aktyviai dalyvaujame paciento gydymo

kelyje, išmanome visas žmogaus organų

sistemas, klinikinius ligos požymius,

biocheminius procesus, gebame skaityti

radiologinius vaizdus, naudotis vis

tobulėjančiomis ir modernėjančiomis

technologijomis ir programine įranga.“

38

RVUL 2022

RVUL 2022-aisiais

įdomioji statistika

24 tūkst.

atlikome

chirurginių operacijų

Per 2022 metus iš viso atlikome 2 tūkstančiais operacijų

daugiau nei 2021-aisiais

95,3 tūkst.

priėmėme pacientų

Skubios pagalbos skyriuje

Per 2022 metus Skubios pagalbos skyriuje priėmėme ir

pagalbą suteikėme net 11 tūkstančių pacientų daugiau nei

2021-aisiais

104,3 tūkst.

suteikėme konsultacijų

Konsultacijų skyriuje

Per 2022 metus Konsultacijų skyriuje suteikėme 17 tūkstančių

konsultacijų daugiau nei 2021-aisiais

141,7 tūkst.

atlikome radiologinių

tyrimų (iš viso)

Per 2022 metus atlikome atlikome 37 tūkstančiais tyrimų

daugiau nei 2021-aisiai


Dr. A. Makulavičius:

pėdos ligų ateityje

tik daugės, nes vis

rečiau pakylame

nuo sofos


ligoninės (RVUL) gydytojas ortopedas

traumatologas dr. Aleksas Makulavičius,

vadovaujantis Lietuvos pėdos chirurgijos

draugijai ir Asociacijai AO Trauma LT bei

neseniai išrinktas į Europos pėdos ir čiurnos

draugijos valdybą, papasakojo apie

atsivėrusias naujas galimybes Lietuvai ir

ligoninei, pokyčius pėdos chirurgijoje ir

perspektyvas pacientams.

Pirmą kartą istorijoje

Dvi dešimtis metų skaičiuojančiai Europos

pėdos ir čiurnos draugijai, skatinančiai pėdos

ir čiurnos problemų tyrimus bei šiuolaikinio

gydymo mokymus, priklauso 6 tūkstančiai

chirurgų iš visos Europos ir pasaulio. P2022 m.

rudenį šios draugijos valdybos nariu išrinktas

dr. A. Makulavičius tapo pirmuoju Lietuvos

mediku, EFAS užėmusiu šias garbingas

pareigas.

Gydytojas džiaugiasi, kad tiek ligoninei, tiek

Lietuvai atsirado unikali galimybė prisidėti

prie europinio lygio sprendimų priėmimo

pėdos ir čiurnos chirurgijos srityje: „EFAS

draugijoje sprendžiami klausimai dėl

konferencijų ir mokymų organizavimo,

nagrinėjamų temų atrankos. Labai tikimės,

kad 2024 m. turėsime galimybę tarptautinę

EFAS konferenciją organizuoti Lietuvoje.

Atsivėrus papildomoms galimybėms,

galvojame ir apie lokalius renginius tiek

Baltijos šalims, tiek kitiems Rytų Europos

regionams.“

Anot gydytojo, tarptautinės konferencijos ir

mokymai populiarina specializaciją pėdos ir

čiurnos srityje bei skatina jaunąją kartą giliau

domėtis sudėtinga patologija. „Jei chirurgo

rezultatai geri, bet niekas to nemato, jo

pasiekimai liks beveik nežinomi. Mūsų

ligoninė turi jaunųjų gydytojų kartą,

besidominčią pėdos ir čiurnos patologija:

Giedrių Mazarevičių, Dmitrij Gorbačiov,

Eveliną Kondrusevičienę, Matą Urmanavičių.

Tikėtina, kad jie pėdos chirurgija susidomėjo

todėl, kad buvo organizuota nemažai

43

RVUL 2022

įdomių tarptautinių renginių, o Lietuvoje

lankėsi žymūs Europos pėdos ir čiurnos

chirurgijos specialistai. Kitas tarptautinių

renginių organizavimo privalumas –

Lietuvos ir RVUL ligoninės vardas

matomas tarptautiniame kontekste“, –

sako dr. A. Makulavičius.

Proveržis pėdos chirurgijoje

Gydytojas pastebi, kad požiūris į pėdos ir

čiurnos chirurgiją smarkiai keičiasi –

daugėja mokslinių tyrimų, gilėja žinios,

tobulėja gydymo metodai, diegiamos

modernios technologijos, daugėja

mokymų ir konferencijų.

Paklaustas, kodėl iki šiol pėda buvo likusi

savotiškame ortopedijos paribyje, dr. A.

Makulavičius sako, kad tai lėmė ypač

sudėtinga jos sandara, žinių trūkumas ir

dėl to ne visada lūkesčius pateisinantys

chirurgijos rezultatai: „Net ir ne medikas,

pažvelgęs į pėdos kaulų modelį, pastebės,

kokia tai sudėtinga struktūra – apie 30

didesnių ir mažesnių kaulų. Palyginkite –

blauzdą sudaro du kaulai, blauzdikaulis ir

šeivikaulis. Pėda biomechanine prasme

yra unikali platforma tiek savo struktūra,

tiek ir funkcija. Viena vertus, ji yra stabili ir

išlaiko visą žmogaus svorį, kita vertus –

mobili. Dėl to atsiradus deformacijoms,

reikia labai gerai išmanyti tiek anatomiją,

tiek biomechaniką, nes planuojant

rekonstrukciją būtina suvokti, kaip pėda

veikia ir kuriuos jos elementus reikia

koreguoti.“

Dėl sudėtingos pėdos sandaros ir

nesuskaičiuojamo galimų patologinių

variantų kiekio, mažai kas imdavosi

kokybiškų mokslinių tyrimų, pėda ir

čiurna ilgai buvo menkai pažįstama,

todėl ji ilgai nebuvo patraukli nei

medikams, nei medicinos priemonių

gamintojams. Visgi pastarieji

dešimtmečiai rodo, kad situacija iš

esmės keičiasi.

„Pėdos chirurgijos iškilimą rodo tai, kad

medicinos technologijų kompanijos

atsigręžė į pėdą ir ėmė kurti modernius

implantus, nukreipėjus,

instrumentariumą. Kitas labai svarbus

ženklas – atsiranda vis daugiau

ortopedų traumatologų, tyrinėjančių

pėdą, gilinančių žinias apie ją,

atrandančių naujų gydymo metodų,

daugėja mokslo publikacijų

prestižiniuose leidiniuose. Visa tai

sukelia „sniego gniūžtės“ efektą – kuo

daugiau kalbama ir daroma, tuo

daugiau susidomėjimo sritis sulaukia ir

vystosi, o tai rodo, kad pėdos

chirurgijos specialybė šiandien yra

labai perspektyvi“, – proveržiu

džiaugiasi dr. A. Makulavičius.

Pėdos chirurgija RVUL

Įvairios pėdos ir čiurnos operacijos

RVUL atliekamos daugiau nei du

dešimtmečius – pirmąsias pėdos

pirštų deformacijų operacijas atliko

gydytojas Jurgis Gavelis. Gydytojas dr.

A. Makulavičius prisimena, kad

44

RVUL 2022

Gydytojas ortopedas traumatologas dr. A. Makulavičius

tuo metu dar buvo rezidentas ir pėdos

chirurgijos mokėsi ne tik mūsų ligoninėje,

bet ir stažuotėse užsienyje, tobulindamas

chirurgijos techniką specialiose

anatomijos laboratorijose.

„Nepaisant pėdos operacijų ir proveržio

klubo bei kelio sąnario endoprotezavime,

prieš kelis dešimtmečius daugelis

ortopedų manė, kad čiurnos sąnarys yra

neprotezuojamas. Vis tik mūsų ligonėje tai

vyko – 2005 metais iš Danijos atvažiavo

čiurnos endoprotezo kūrėjas Hakonas

Kofoedas ir atliko ligoninėje dvi

parodomąsias čiurnos endoprotezavimo

operacijas. Jam padedant, įstojome į

EFAS. Toliau daug mokėmės ir galime

drąsiai sakyti, kad po šio vizito RVUL buvo

padėtas tikrasis pėdos chirurgijos

mokyklos pagrindas. Vėliau „atradome“

čiurnos sąnarį išsaugančią rekonstrukcinę

chirurgiją. Įdomu tai, kad

endoprotezavimo operacijos mums

padėjo gilinti žinias apie pėdos bei čiurnos

biomechaniką apskritai“, – prisimena

gydytojas.

Tai suteikė postūmį kitoms pėdos ir

čiurnos operacijoms, jų skaičius didėjo,

todėl prieš porą metų RVUL buvo sukurtas

Pėdos chirurgijos centras. Kadangi

pacientų srautas didelis – per metus

ligoninėje atliekama apie 1400 pėdos ir

čiurnos operacijų, čia dirbantys chirurgai

turi ne tik teorinių žinių, bet ir daug

praktinės patirties.

operacijų skaičius bei tarptautiniai ryšiai

leidžia išlaikyti pėdos ir čiurnos chirurgijos

lyderių poziciją. „Mūsų stiprybė – platus

pėdos ir čiurnos patologijos bei operacijų

spektras. Galime pasiūlyti daugumą

pasaulyje atliekamų operacijų – turbūt

yra labai mažai pėdos ir čiurnos

segmento patologijų, kurių mes

nesiimtume gydyti. Pavyzdžiui, visai

neseniai po kelių konsultacijų su užsienio

orto-onkologais, kartu su mūsų plastinės ir

rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Juozu

Ravinsku operavome piktybinį naviką

pėdoje. Tokių atvejų tikrai retai pasitaiko –

todėl mūsų ligoninė yra tinkama vieta

pacientams sveikti, o būsimiems

medikams įgyti praktikos“, – džiaugiasi

gydytojas ortopedas traumatologas.

Pėdos ligų tik daugės

Žmonėms judant vis mažiau, daugėja

judamojo-atramos aparato ligų, o pėdos

ir čiurnos patologija – ne išimtis. Dr. A.

Makulavičius pastebi, kad pacientai

dažniausiai kreipiasi dėl pėdos pirštų

deformacijų, įgaubtos arba plokščios

pėdos, čiurnos artrozės. Taip pat daugėja

traumų – kulkšnių, kulnų, padikaulių lūžių,

kitų retesnių traumų. Pastaruoju metu vis

dažniau pasitelkiamos minimalios

invazijos procedūros, tokios kaip

artroskopinis sąnarių valymas. Daugėja ir

tradicinių operacijų – koreguojančių

osteotomijų ir įvairių kompleksinių

rekonstrukcinių operacijų.

Dr. A. Makulavičius mano, kad didelis

Gydytojas sako, kad pėdos ligų ateityje

47

RVUL 2022

tik daugės. Žmonės žymiai daugiau laiko

praleidžia sėdėdami, priauga svorio,

raumenys standėja. Dėl perkrovos laikui

bėgant paveikiama visa pėdos ir čiurnos

sistema – deformuojasi pirštai, pėda

dažnai suplokštėja, nukenčia Achilo

sausgyslė, čiurnos sąnarys ir kiti pėdos

elementai. Dėl viršsvorio ir nereguliaraus

sporto, ypač po pandemijos, padaugėjo

Achilo sausgyslės plyšimų ir ligų. Dar viena

pėdos patologijos priežastis – senstanti

visuomenė ir ilgėjanti gyvenimo trukmė,

dėl kurios atsirado daugiau laiko ligų

progresavimui.

„Kadangi esame sukaupę nemažai žinių ir

chirurginės patirties, šiandien galime

pacientams pasiūlyti platų pėdos ir

čiurnos operacijų spektrą bei

individualizuotą sprendimą, kaip to

reikalauja šiuolaikinės medicinos

principai. Augantis pacientų skaičius

didina ir medikų poreikį – apie tai

galvojame jau dabar ir ruošiame pėdos ir

čiurnos chirurgijos specialistus. Norėtųsi

artimoje ateityje pagerinti ir infrastruktūrą.

Todėl labai tikiuosi, kad dalyvavimas EFAS

valdybos veikloje teigiamai veiks Lietuvos

pėdos ir čiurnos chirurgijos vystymąsi“, –

viliasi dr. A. Makulavičius.

48

RVUL 2022

Į V E R T I N K I T E

JUS OPERAVUSIĄ

RVUL KOMANDĄ

Siekiame teikti pacientų lūkesčius

atitinkančias sveikatos priežiūros paslaugas,

todėl Jūsų nuomonė mums labai svarbi.

Nuskanuokite žemiau esantį QR kodą tam

skirta išmaniojo telefono programėle ir

įvertinkite Jus operavusią komandą.

SVARBU! Kviečiame įvertinti tik paskutiniojo Jūsų

gydymosi mūsų ligoninėje patirtį.


Profesorius

V. Uvarovas:

stuburo išvarža –

ne galutinis

nuosprendis

„Stuburo išvarža ypač didele staigmena

tampa jauniems žmonėms – pasisukus ar

pasilenkus juos užklumpa staigus skausmas

nugaroje, nusitęsiantis į sėdmenis ir kojas“, –

sako profesorius Valentinas Uvarovas. Jis

pabrėžia, kad ankstyvose stadijose išvaržos

tikrai nereikia operuoti – pilnai baigta

reabilitacijos programa, specialūs pratimai ir

fizinis aktyvumas yra fundamentalūs gydant

stuburo išvaržą, tačiau reikės apsišarvuoti ir

kantrybe.

Kas yra stuburo išvarža?

Kiekvieno suaugusio žmogaus stuburas

sudarytas iš 33–34 slankstelių, tarp kurių

yra 23 tarpslanksteliniai diskai, veikiantys

kaip savotiški stuburo amortizatoriai. Dėl

įvairių priežasčių diskai gali būti

pažeidžiami, todėl suplyšta disko

skaidulinis žiedas, o iš jo dalinai arba

visiškai išsiveržia minkštasis branduolys,

kuris užspaudžia šalia esantį nervą, ir

žmogui pasilenkus sukelia skausmą.


ligoninės (RVUL) Ortopedijos ir

traumatologijos centro vadovas

profesorius V. Uvarovas sako, kad šis

negalavimas – tarpslankstelinio disko

išvarža – yra viena dažniausių nugaros

skausmą sukeliančių priežasčių, o dėl jos

daugiausiai kenčia jauni, 30–50 metų

amžiaus žmonės.

Anot profesoriaus, stuburo išvarža gali

atsirasti dėl įvairių priežasčių. „Tai gali

nutikti dėl patirtos traumos ar atliekant

sunkų fizinį veiksmą. Bet bene dažniausiai

stuburo išvarža atsiranda palaipsniui dėl

stubure vykstančių pakitimų. Šiuos

pakitimus gali lemti įvairūs veiksniai,

pavyzdžiui, nuolatinis sėdimas darbas ir

mažas fizinis aktyvumas. Pastebima, kad

vis daugiau jaunų žmonių kenčia stuburo

išvaržos sukeltus skausmus.

Žmogaus judamasis atramos aparatas

suformuotas vaikščiojimui, buvimui

vertikalioje padėtyje, o jei nusikeltume į

priešistorinius laikus – rankiojimui ir

53

RVUL 2022

Profesorius V. Uvarovas

medžiojimui.

Dabar mūsų visuomenės gyvenimo būdas

ir žmogaus biomechaninė sistema

pasikeitė – labai daug laiko, kartais net po

8 ar daugiau valandų per parą,

praleidžiame sėdėdami. Tai labai

neigiamai veikia stuburą ir lemia išvaržos

atsiradimą“, – pastebi profesorius V.

Uvarovas.

Išvaržos stadijos ir simptomai

Išvaržą išduodantys simptomai priklauso

nuo jos stadijos, pastarųjų yra keturios –

protruzija, prolapsas, ekstruzija ir

sekvestras. Profesorius V. Uvarovas

pasakoja, kad lengviausia stuburo

išvaržos stadija yra protruzija, kai

minkštasis branduolys tik šiek tiek

pasistūmėjęs prie nervinio audinio, todėl

simptomų žmogus beveik ar visai

nejaučia. Esant prolapsui minkštasis

branduolys remiasi į disko kraštą, todėl

žmogus gali jausti skausmą nugaroje,

kartais nusitęsiantį į kojas.

Trečioji išvaržos stadija – ekstruzija –

pasižymi tuo, kad skaidulinis žiedas būna

įplyšęs, o minkštasis branduolys

prasiveržia į stuburo kanalą ir spaudžia

stuburo nervus. Šioje stadijoje žmogus

kenčia nugaros skausmą, pereinantį į

kojas ir sėdmenis, sutrinka jutimai kojose,

iškrypsta laikysena. Skausmas gali išplisti

net iki pėdų. Paskutinėje išvaržos stadijoje

atsiranda didelis skaidulinio žiedo

plyšimas, per kurį minkštasis branduolys

išsiveržia į stuburo kanalą. Dėl to

jaučiamas stiprus, veriantis skausmas

juosmenyje, atsiranda judėjimo sutrikimų,

raumenų silpnumas. Retais atvejais

žmogus negali pakelti vienos arba abiejų

pėdų, nelaiko šlapimo, gali nutirpti

tarpvietė. Ši ūmi ir grėsminga patologija

vadinama „arklio uodegos“ sindromu ir

reikalauja skubios operacijos.

„Svarbu pabrėžti, kad trečioji ar ketvirtoji

stadija žmogų gali ištikti netikėtai. Ypač

didelė „staigmena“ tai būna jauniems

žmonėms – pasisukus ar pasilenkus

užklumpa staigus skausmas nugaroje“, –

pastebi profesorius V. Uvarovas ir ragina

kreiptis profesionalios pagalbos į medikus,

atlikti tyrimus ir pradėti gydymą.

Išvarža nėra nuosprendis

Labai dažnai išgirdę stuburo išvaržos

diagnozę pacientai išsigąsta, kad tai –

nuosprendis visam gyvenimui, nes išvarža

neišgydoma, o operacija – neišvengiama.

Profesorius šią nuostatą paneigia: „Taip

tikrai nėra, nes operuojamos toli gražu ne

visos išvaržos. Esant stuburo išvaržai

rekomenduojame pasikonsultuoti su

kineziterapeutais, fizinės medicinos ir

reabilitacijos gydytojais. Individualios

konsultacijos metu specialistas įvertina

paciento fizinę būklę, parenka ir detaliai

paaiškina stuburo stiprinimui skirtus

pratimus. Nors ir esame chirurgai, bet

aiškiname pacientams, kad operacija

pašalina ligos pasekmę, bet ne priežastį.

Todėl norint išvengti operacijos, reikia

56

RVUL 2022

10

RVUL 2022

laiku taikyti kompleksinį konservatyvų

gydymą. Daugeliu atveju stuburo išvaržos

gydymas pradedamas pasitelkiant

uždegimą mažinančius medikamentus,

kineziterapiją ar reabilitaciją.

Pilnai baigta reabilitacijos programa,

specialūs pratimai ir fizinis aktyvumas yra

fundamentalūs gydant stuburo išvaržą,

tačiau reikės apsišarvuoti ir kantrybe.

Pratimus namuose daryti reikės kasdien –

tik tada po kelių mėnesių reguliarių

mankštų jau bus galima džiaugtis

pirmaisiais rezultatais. Taip pat reikės

sureguliuoti mitybą, miego režimą. Jei

konservatyvus gydymas neefektyvus,

taikomos selektyvios stuburo blokados,

atliekamos skausmo klinikose“, – aiškina

profesorius V. Uvarovas ir priduria, kad

negydoma išvarža gali pereiti į sunkesnę

stadiją, todėl tenka imtis operacijos.

Stuburo išvaržos operacija atliekama

esant tik ryškiai simptomatikai – labai

stipriam skausmui, galūnių nejautrumui ir

mobilumo sutrikimui, šlapimo nelaikymui

ir pan. Ar reikia operacijos, sprendžia

pacientą konsultuojantis chirurgas.

Paprastai išvaržos operacijos metu

atliekamas nedidelis pjūvis nugaroje ties

stuburu ir pašalinama išsiveržusio disko

dalis. Operacijos atliekamos naudojant

mikroskopą arba videoskopinę techniką.

Po tokios operacijos pacientui reikalinga

reabilitacija, trunkanti apie 3 savaites, o jai

pasibaigus – savarankiška kineziterapija,

nuolatinis subalansuotas fizinis

aktyvumas.

Profilaktika ir savigydos pavojai

Stuburo išvaržos galima išvengti arba ją

atitolinti laikantis kelių nesudėtingų

taisyklių. Pirmiausia, kaip ne kartą pabrėžė

RVUL Ortopedijos ir traumatologijos centro

vadovas, svarbus subalansuotas fizinis

aktyvumas – plaukiojimas, bėgiojimas,

joga, įvairūs pratimai, net ir 10 tūkstančių

žingsnių per dieną iššūkis: „Svarbu kuo

daugiau laiko būti vertikalioje padėtyje ir

nuolat gerinti raumenų tonusą. Negalima

pamiršti sveikos mitybos, atsisakyti

žalingų įpročių, koreguoti svorį, sunkius

daiktus kelti tiesia nugara ir sulenktais

keliais. Jei darbe esate priversti praleisti

daug laiko sėdėdami, stenkitės išlaikyti

taisyklingą stuburo padėtį“.

Galiausiai, profesorius V. Uvarovas

perspėja nesiimti savigydos – pajutus

skausmą nugaroje būtina kreiptis į

specialistą, atlikti būtinus stuburo tyrimus,

suprasti, kurie judesiai ar kūno padėtys

sukelia skausmą. Be to, nereikėtų per

daug žavėtis manualine terapija, nes tai

nėra panacėja. Profesorius primena, kad

manualinės terapijos negalima taikyti

neatlikus stuburo radiologinio tyrimo. Taip

pat manualinės terapijos negalima taikyti

esant infekcijai, cukriniam diabetui,

osteoporozei, metaboliniams sutrikimams,

esant segmentiniam nestabilumui

stubure, kardiovaskulinės problemoms.

59

RVUL 2022


Insulto centro

vadovas: insulto

simptomus

atpažinti bei

iškviesti pagalbą

privalo net vaikai

Pasaulio insulto organizacijos duomenimis,

kiekvienais metais 12 milijonų žmonių

pasaulyje patiria insultą, maždaug pusė jų

miršta. Tačiau medicinos pagalbą suteikus

laiku, pacientas turi didelę galimybę

išgyventi ir išvengti negalios. „Būtent todėl

labai svarbu, kad artimieji ir kiti šalia esantys

žmonės gebėtų greitai atpažinti insulto

simptomus ir nedelsdami imtųsi veiksmų“, –

sako Respublikinės Vilniaus universitetinės

ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas,

gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras

Vilionskis. Gydytojas primena, į kokius

simptomus atkreipti dėmesį ir ką daryti, kad

tikimybė susirgti insultu sumažėtų.

Kaip atpažinti insultą?

RVUL Insulto centro vadovas doc. dr. A.

Vilionskis pastebi, kad pastaraisiais

metais apie insulto simptomus buvo

kalbama nemažai ir tai davė teigiamų

rezultatų. Visgi, anot jo, informaciją visada

pravartu pasikartoti. „Insultas jokių

išankstinių įspėjamųjų ženklų neturi, bet

jau įvykusį insultą atpažinti galima iš labai

konkrečių simptomų. Jei pastebėjote, kad

žmogui sutriko kalba, atsirado veido

asimetrija, nusilpo ar nutirpo viena kūno

pusė, sutriko pusiausvyra, jis negali pakelti

rankos, sutriko vienos akies rega – tuoj pat

skambinkite pagalbos telefonu 112 ir

pasakykite, kad įtariate insultą. Tą reikia

daryti pasireiškus bent vienam iš išvardytų

simptomų, nereikia laukti, kol galbūt

atsiras visi“, – ragina gydytojas.

Doc. dr. A. Vilionskis sako, kad aplinkinių

dėmesys ir įsikišimas yra gyvybiškai

svarbus, nes neretai insulto ištiktas

žmogus pats negali įvertinti savo būklės,

išsikviesti pagalbos arba tiesiog

nepripažįsta insulto ir jį ignoruoja, tikisi,

kad simptomai išnyks savaime: „Aplinkinių

žmonių pagalba yra fundamentali –

medicinos pagalbą suteikus pavėluotai

prarandama galimybė taikyti

specializuotą gydymą, kuris galimas per

keturias su puse–šešias valandas nuo

simptomų pradžios. Šios valandos

vadinamos „auksiniu laiku“ – kuo anksčiau

bus pradėtas taikyti specializuotas

gydymas, tuo geresnių rezultatų galima

tikėtis, ir tuo didesnė tikimybė, kad ligonis

pasveiks ir nejaus jokių insulto pasekmių

sveikatai.“

Vaikų švietimas

Kalbėdamas apie laiku suteiktą pagalbą

sergantiems insultu, doc. dr. A. Vilionskis

ragina prisiminti vaikus: „Vaikų ir paauglių

vaidmuo atpažįstant insulto simptomus ir

iškviečiant pagalbą yra labai svarbus,

tačiau iki šiol jam Lietuvoje skiriama per

mažai dėmesio. Būtina pasitelkti

edukacines priemones bei didinti vaikų

supratimą apie insultą ir mokyti imtis

veiksmų. Jau darželinukas turėtų suvokti,

kad, pavyzdžiui, su juo esantiems seneliui

ar senelei atsitiko kažkas negero ir surinkti

pagalbos numerį 112. O galbūt eidamas iš

mokyklos vaikas pastebės insulto ištiktą

žmogų ir vienu skambučiu išgelbės jam

gyvybę. Čekijoje prieš kelerius metus to

buvo mokomi tūkstančiai vaikų. Todėl

raginu namuose apie tai pasikalbėti su

mažaisiais.“

Gydytojas neurologas pateikia ir kitą

pavyzdį: Makedonijos universitetas

(Graikija) su partneriais parengė, o

Pasaulinė insulto organizacija patvirtino

„FAST Herojų“ kampaniją, kuria siekiama

šviesti mažiausius visuomenės narius ir jų

senelius. Anot kampanijos kūrėjų, vidutinis

insultu sergančių žmonių amžius yra apie

70 m., o viena dažniausių priežasčių, dėl

kurios anūkai praranda senelius, yra

insultas. Todėl linksma, įtraukianti ir

interaktyvi edukacinė programa yra skirta

5–9 metų amžiaus vaikams. Kampanija

akcentuoja artimą senelių ir anūkų ryšį ir

perteikia lengvai suprantamą informaciją

apie insulto simptomus ir veiksmus – taip

vaikai ne tik įgauna labai svarbių ir

reikalingų žinių, bet kartu ugdo savo

senelius.

Būtina mažinti riziką

RVUL Insulto centro vadovas primena, kad

tikimybė patirti insultą priklauso nuo

amžiaus bei genetikos – to pakeisti

neįmanoma, tačiau žmogus didele dalimi

yra pats atsakingas už savo sveikatą ir

gali žymiai sumažinti insulto riziką iš savo

kasdienybės eliminuodamas rizikos

faktorius. „Didžiausi smegenų insulto

rizikos veiksniai yra padidėjęs arterinis

kraujospūdis, nesveika mityba ir per

didelis kūno masės indeksas, padidėjęs

gliukozės kiekis kraujyje, rūkymas ir

užterštas oras, padidėjusi cholesterolio

koncentracija kraujyje, nesaikingas

alkoholio vartojimas ir per mažas fizinis

aktyvumas. Taip pat prie rizikos veiksnių

priskiriamos širdies ligos, cukrinis

diabetas, miego apnėja“, – vardija doc. dr.

A. Vilionskis.

Gydytojas neurologas išskiria kelis

veiksmus, kurie gali sumažinti insulto

riziką. Visų pirma, reikėtų sureguliuoti

kraujospūdį – tą padaryti padės šeimos

praktikos gydytojas, taip pat reikėtų

mažinti suvartojamos druskos kiekį,

reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje.

Būtina palaikyti aktyvų gyvenimo būdą ir

sveikai maitintis, visiškai nerūkyti ir labai

63

RVUL 2022

saikingai gerti alkoholinius gėrimus, o

turint viršsvorio – stengtis jo atsikratyti.

Turintys prieširdžių virpėjimą žmonės

turėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir

galbūt vartoti antikoaguliantus (kraują

skystinančius vaistus). Būtina reguliariai

tikrinti cukraus kiekį kraujyje ir jam

padidėjus laikytis gydytojo

rekomendacijų. Be to, rūpintis sveikata

būtina visada, nes insultu serga ne tik

vyresnio amžiaus žmonės – kasmet RVUL

Insulto centre gydomi 3–4 ligoniai,

kuriems nėra nė 30-ies metų.

Tarptautinius standartus atitinkantis

gydymas

pažangiausią klinikinę praktiką ir tobulinti

procesus visuose etapuose – pradedant

profilaktika ir ankstyvuoju gydymu,

baigiant palaikymu ir priežiūra po insulto.

O taip pat – skleisti informaciją ir edukuoti

visuomenę“,– sako doc. dr. A. Vilionskis.

Gydytojas neurologas taip pat pabrėžia,

kad ūminio insulto gydymas yra

komandinis darbas, ir jo sėkmė priklauso

nuo visų centro padalinių veiklos ir

bendradarbiavimo. Ypatingas vaidmuo

čia tenka slaugytojoms, kurių darbas,

užtikrinant insultą patyrusių pacientų

priežiūros kokybę, yra labai svarbus

kiekviename etape.

Gydytojas neurologas doc. dr. A. Vilionskis

džiaugiasi, kad šiais metais RVUL Insulto

centras įvertintas aukščiausiu,

deimantiniu „ESO Angels Diamond Status“

apdovanojimu. Nominacija skiriama

įvertinus 10 kriterijų, nusakančių insultą

patyrusių pacientų gydymo kokybę.

Pagrindiniai jų – tai laikas, per kurį

pacientai sulaukia pagalbos, atliekamų

įvairių diagnostinių procedūrų apimtys,

tęstinio gydymo užtikrinimas.

„Džiugu, kad insulto profilaktikos, gydymo,

palaikymo ir priežiūros paslaugų kokybė

Lietuvoje nenusileidžia tarptautiniams

standartams. Kita vertus, negalime

užmigti ant laurų, nes ši liga smogia

netikėtai, negailestingai ir paveikia visus

gyvenimo aspektus – ekonominį, socialinį,

medicininį, taip pat fizinę ir psichinę

sveikatą. Todėl privalome toliau diegti

Daugiau apie insulto

simptomus ir FAST atmintinę

(FAST – tai trumpinys anglų

kalba, sudarytas iš žodžių,

apibūdinančių insultui

būdingus simptomus, pirmųjų

raidžių), rizikos faktorius,

insulto profilaktiką ir kitos

naudingos informacijos

galima rasti naujoje Lietuvos

insulto asociacijos inicijuotoje

informacinėje svetainėje

www.insultuistop.lt.

64

RVUL 2022

Gydytojas neurologas doc. dr. A. Vilionskis

I N S U L T O S I M P T O M Ų A T M I N T I N Ė

Atpažinkite insultą ir

imkitės veiksmų

Staiga sutrikusi pusiausvyra

Sutrikusi vienos akies rega

Veido perkreipimas ar asimetrija šypsantis

Rankos nusilpimas ar paralyžius vienoje pusėje

Kalbos sutrikimai ar neaiški kalba

Jei pasireiškia bent vienas iš išvardintų

simptomų, nedelsdami skambinkite 112


Gydytoja

endoskopuotoja A.

Šiatkienė pataria,

kaip teisingai

pasiruošti

kolonoskopijai

Statistikos duomenimis, net apie 30 proc.

pacientų kolonoskopijos tyrimui atvyksta

netinkamai pasiruošę. „Nepakankamas arba

netinkamas pasiruošimas kolonoskopijai

lemia nerastus ikivėžinius darinius. Labai

didelė tikimybė, kad net mažiausias

nepastebėtas ir nepašalintas polipas per

maždaug 10 metų progresuos į piktybinį

naviką, t. y., onkologinį susirgimą“, – sako


ligoninės (RVUL) gydytoja endoskopuotoja

Agnė Šiatkienė. Ji ragina tyrimui ruoštis

atsakingai ir dalinasi patarimais, kaip tą

padaryti.

Kolonoskopija – bene vienas labiausiai

pacientus gąsdinančių ir nemalonias

asociacijas keliančių tyrimų. Kokiais

atvejais gydytojai gali paskirti

kolonoskopiją?

Kolonoskopija yra endoskopinis storosios

žarnos ligų diagnostikos ir gydymo būdas.

Visų pirma, šis tyrimas reikalingas tada,

kai pacientui įtariama storosios žarnos

patologija, reikia pašalinti polipus, atlikti

naviko biopsiją, sustabdyti staigų

kraujavimą iš apatinės virškinamojo trakto

dalies ir kt. Taip pat labai svarbu paminėti,

kad kolonoskopija atliekama storosios

žarnos (kolorektalinio) vėžio profilaktikai

asmenims nuo 50 iki 74 metų. Jei tėvams

ar seneliams buvo nustatytas vėžys,

tuomet atlikti kolonoskopiją reikėtų ir

anksčiau.

Kaip atliekama storosios žarnos

kolonoskopija?

Kolonoskopija yra endoskopinis tyrimas,

kurio dėka storasis žarnynas gali būti

apžiūrimas iš vidaus. Tyrimas atliekamas

bendrinėje nejautroje, todėl pacientas

nieko nejaučia, procedūra vidutiniškai

užtrunka apie 20–30 min. Paprastai

gydytojas endoskopuotojas naudoja

lankstų prietaisą – endoskopą su optine

sistema ir šviesos šaltiniu – kuris leidžia

ekrane gali matyti storojo žarnyno vaizdą,

esant reikalui atlikti procedūras, tokias

kaip biopsija ar polipo šalinimas. Tam, kad

vaizdas būtų aiškus, tyrimo metu į žarnyną

yra pučiamas oras, taip pat reikalingas

69

RVUL 2022

labai kruopštus išankstinis paciento

pasiruošimas. Deja, net apie 30 proc.

pacientų būna pasiruošę netinkamai.

Kokias neigiamas pasekmes sukelia

prastas pasiruošimas kolonoskopijos

eigai ir tyrimo rezultatams?

Visų pirma, būtina paminėti, kad storosios

žarnos vėžys yra viena iš dažniausių vėžio

rūšių Europoje, o dauguma atvejų išsivysto

iš nepiktybinių polipų ar adenomų.

Nepakankamas arba netinkamas

pasiruošimas kolonoskopijai lemia

nerastus ikivėžinius darinius, todėl labai

didelė tikimybė, kad net mažiausias

nepastebėtas ir nepašalintas polipas per

maždaug 10 metų progresuos į piktybinį

naviką, t. y., onkologinį susirgimą. Be to,

geriausi onkologinių susirgimų gydymo

rezultatai pasiekiami pirmosiomis ligos

stadijomis, todėl gydytojų endoskopuotojų

tikslas – kuo anksčiau aptikti polipus ir

adenomas bei juos pašalinti. Kuo dažniau

juos randame, tuo dažniau pašaliname ir

padedame pacientams išvengti rimtų

susirgimų. O tam reikia tinkamo pacientų

pasiruošimo.

Patikslinkite, kas yra tinkamas ir

netinkamas pasiruošimas kolonoskopijai

ir kokios priežastys tai lemia?

Geras pasiruošimas yra tada, kai matome

pilną storosios žarnos gleivinės vaizdą.

Blogas pasiruošimas – kai storojoje

žarnoje yra išmatų. Jei jos skystos, galime

bandyti išsiurbti, jei kietos – nieko padaryti

negalime. Tai sumažina tyrimo

efektyvumą, nes tose vietose, kuriose yra

išmatos, gali slėptis polipai ar adenomos,

ir mes jų paprasčiausiai nepastebėsime.

Labai dažnai pacientai ateina blogai

pasiruošę todėl, kad nesuprato instrukcijų,

kurias gavo iš tyrimui siunčiančio

specialisto, pavyzdžiui, šeimos gydytojo ar

bendrosios praktikos slaugytojo. Žinoma,

pasitaiko ir tokių pacientų, kurie suprato,

bet nesilaikė instrukcijų, nes, pavyzdžiui,

jiems nepatiko vaisto skonis, netoleravo

preparato – atsirado pykinimas, vidurių

pūtimas, vėmimas ir kt. Priklausomai nuo

paskirto tyrimo laiko, kartais tenka keltis

ankstyvą rytą ir išgerti paskutinę vaistų

dozę – žmonės tingi tai daryti.

Papasakokite, kaip taisyklingai

pasiruošti kolonoskopijai, kad jos

nereikėtų kartoti, o tyrimo rezultatai

būtų tikslūs?

Pasiruošimas kolonoskopijai vyksta keliais

etapais. Likus 5–10 parų iki tyrimo, reikia

nutraukti peroralinių geležies preparatų,

kraujo krešėjimą veikiančių vaistų

vartojimą, nors naujos kartos

antikoaguliantus galima nutraukti likus ir

vienai dienai iki procedūros. Aspiriną

vartoti galima. Tikslią informaciją apie

vaistų vartojimą turi suteikti šeimos

gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligos

istoriją. Vaistų nuo kraujo spaudimo

nutraukti nereikia, nes priešingu atveju

atvykus kolonoskopijai gydytojui

anesteziologui gali tekti pirmiausia

Gydytoja endoskopuotoja A. Šiatkienė

70

RVUL 2022

10

RVUL 2022

reguliuoti spaudimą, ir tyrimas užtruks.

Likus trims paroms iki kolonoskopijos,

pacientas turėtų valgyti lengvai

virškinamą maistą, racione turėtų būti kuo

mažiau skaidulų, patiekalų su grūdais,

riešutais, įvairiomis sėklomis, sėlenomis,

nes pastarosios kenkia endoskopui.

Nereikėtų valgyti sunkiai virškinamo

maisto, pavyzdžiui, grybų, svogūnų,

pomidorų. Racione neturėtų būti spalvotų

ir neskaidrių gėrimų. Ar skystis tinkamas

vartoti, labai lengva patikrinti atlikus testą:

supilkite jį į skaidrią stiklinę, padėkite ant

laikraščio ir jei galite perskaityti tekstą –

skystis skaidrus. Jei raidžių nesimato –

neskaidrus ir jo gerti negalima.

Viena para prieš procedūrą yra pati

svarbiausia – per ją reikia suvartoti 4 litrus

skysčio ir paskirtus vaistus. Paros prieš

procedūrą rytą pacientas gali valgyti

lengvus pusryčius, pavyzdžiui, jogurtą be

priedų. Vėliau nieko valgyti negalima,

galima gerti tik specialius vaistus,

padėsiančius išvalyti žarnyną, ir skaidrius

skysčius – vandenį, sultinį be priedų,

žolelių arbatą su medumi.

Vaistus išgerti reikia būtent taip, kaip

paskyrė gydytojas, pavyzdžiui: jei paskirtas

kolonoskopijos laikas yra iki 12 val., tuomet

dieną prieš pacientas papusryčiauja,

pirmąją vaistų dozę išgeria 16 val., antrąją

dozę – 21 val., jei tyrimas nuo 12 val. iki 16

val., tada pirmoji dozė geriama 21 val. (iš

vakaro), o antroji – 5 val. ryte. Papildomų

laisvinančių vaistų vartoti nereikia.

Labai svarbu nutraukti bet kokių skysčių

vartojimą likus 4 valandoms iki

procedūros – ar skrandyje yra vandens

ypač svarbu gydytojui anesteziologui,

kuris gali atsisakyti atlikti bendrinę

nejautrą dėl padidėjusios rizikos.

Minėjote, kad kai kurie pacientai blogai

toleruoja vaistus, kurie būna paskirti

prieš kolonoskopiją. Ką daryti tokiu

atveju?

Tokių atvejų pasitaiko. Jei pacientas

vaistus išvėmė, geriausia būtų vėl nueiti į

vaistinę ir pasikonsultuoti su vaistininku.

Dažniausiai jis pasiūlo papildomą dozę ir

kartu paskiria vaistų nuo pykinimo. Tačiau

dabar turime nemažai naujos kartos

preparatų, kuriuos suvartoti lengviau, nes

jie paprasčiausiai yra skanesni. Be to, jei

anksčiau visi 4 litrai skysčių buvo su

vaistais, tai dabar santykis yra visiškai

kitoks – 2 stiklinės vaistų ir 4 litrai

pasirinktų skaidrių skysčių.

Be to, dažnai su pacientais pasidalinu

keliomis gudrybėmis, kaip sau padėti:

vandenį galima pasiskaninti citrinos

sultimis, įsidėti cukraus, gerti elektrolitų

papildų, sultinio. Šios nedidelės

smulkmenos padeda ir tiems, kurie negali

išbūti visą parą nevalgę, pavyzdžiui,

sergantys diabetu.

Jei visgi pacientas atvyko netinkamai

pasiruošęs, ar kolonoskopijos tyrimas

jam vis tiek atliekamas?

73

RVUL 2022

Kai kuriose ligoninėse dėl netinkamo

pasiruošimo kolonoskopijai tyrimas yra

nutraukiamas ir siūloma atvykti kitą kartą.

Jeigu tyrimas visgi tęsiamas, jis turi daug

minusų: mažesnė tikimybė aptikti polipus

ir adenomas, ilgesnis procedūros laikas,

nes reikia plauti ir siurbti, ribotesnis

patekimas į akląją žarną (kolonoskopijos

tikslas – „pereiti“ visą storąjį žarnyną ir

patekti į plonąją žarną). Jei į ją

nepatenkame, traktuojame, kad

kolonoskopija iš esmės neatliko savo

funkcijos. Taip pat padidėja perforacijos

rizika. Jei kolonoskopija atlikta netinkamai,

kita kolonoskopija turi būti atlikta per

metus nuo pirmosios, o pasiruošimas jai

turi būti itin kruopštus.

Jei kolonoskopijos metu randamas

polipas, ar jį iš karto ir išoperuojate?

Jei polipas yra mažas, iki 10 mm diametro,

tokiu atveju jį pašaliname iš karto. Jei

darinys didesnis nei 10 mm – yra rizika,

kad tai jau yra piktybinis auglys, todėl jo

niekada nešaliname, pirmiausia paimame

mėginį biopsijai ir laukiame rezultatų. Juos

gavus atliekama antroji kolonoskopija ir

darinys pašalinamas.

75

RVUL 2022

KVIEČIAME PRISIJUNGTI

PRIE RVUL KOMANDOS

Visus darbo skelbimus rasite

paspaudę aktyvią nuorodą

SKELBIMAI

cv@rvul.lt

+370 672 26839

Skubiosios

medicinos ir karo

gydytojas: tiek

ligoninei, tiek

kariuomenei

visapusiškai

pasiruošęs

gydytojas – tik į

naudą

„Dirbdamas ligoninėje įgaunu praktinės

patirties, kurią galiu pritaikyti kariuomenėje.

Kariuomenėje įgytą patirtį, kaip elgtis

ekstremaliomis sąlygomis, galiu pritaikyti

Skubios pagalbos skyriuje. Laimi visi“, – sako

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje

ligoninėje (RVUL) dirbantis skubiosios

medicinos gydytojas Mantvydas

Krikštaponis. Neseniai studijas baigęs

jaunasis medikas pasidalino mintimis apie

skubiosios medicinos ypatumus, panašumus

su karo medicina ir komandinio darbo

svarbą.

2022 metais baigėte skubiosios

medicinos rezidentūros studijas ir

dirbate RVUL Skubios pagalbos skyriuje.

Kas paskatino rinktis tokią

specializaciją?

Dar būdamas studentu atlikau praktiką

įvairiuose ligoninės skyriuose, kartu ir

Skubios pagalbos skyriuje. Patiko RVUL

personalas ir darbo pobūdis, daug

įvairovės ir pacientų – vienodų darbo

dienų čia paprasčiausiai nebūna. Viena

diena prabėga lengvai, o kitą dieną tenka

bėgti nuo paciento prie paciento, sunku

rasti laisvą akimirką pailsėti.

Mūsų skyriui tenka didžiausias pacientų

srautas Vilniaus regione. Įsivaizduokite,

kad maždaug kas 5 minutes visą parą

atvyksta – savarankiškai arba GMP

automobiliu – naujas pacientas. Bene

kasdien sulaukiame sunkios būklės

pacientų, kuriems pagalbą reikia teikti čia

ir dabar, gelbėti jų gyvybes – tai ir sunki

trauma, insultas, stiprus nudegimas, ir

apsinuodijimas, kraujavimas, sepsis,

sąmonės praradimas ir kt. Neretai tokių

pacientų būna daugiau nei vienas tuo

pačiu metu.

Tokia darbo aplinka yra labai įdomi,

suteikia galimybę nuolat tobulėti, lavinti

įgūdžius ir gilinti žinias. Žinoma, netrūksta

įtampos ir nenuspėjamumo, todėl šią

specialybę pasirinkęs gydytojas turi būti

drąsus, užsispyręs ir turėti tvirtą charakterį.

Jis turi mokėti suktis iš sudėtingų situacijų,

nes taip, kaip aprašyta medicinos

vadovėliuose, beveik niekada nebūna –

jos būna sudėtingesnės. Reikia gebėti

nepasimesti greitai kintančioje aplinkoje ir

labai greitai mąstyti, kaip geriausiai

suteikti žmogui būtiną pagalbą.

Skubiosios medicinos gydytojo

specialybė reikalauja daug žinių –

privalote išmanyti visas žmogaus

organų sistemas, nes negalite iš anksto

žinoti, koks pacientas su kokiomis

patologijomis bus atvežtas į Skubios

pagalbos skyrių.

Skubiosios medicinos gydytojas privalo

išmanyti chirurgijos, traumatologijos,

terapijos, kardiologijos ir kitas sritis. Reikia

prisiminti, kad skubiosios medicinos

gydytojas suteikia pirminę arba skubią

pagalbą priėmime, stabilizuoja paciento

būklę. Žinoma, priimamajame pasitaiko

situacijų, kai mums reikia ypatingos,

specializuotos pagalbos – tada

skambiname kolegoms ir tariamės. Na, o

jei paciento būklė stabili, jo sveikatai ir

gyvybei pavojus negresia, specifinis

gydymas ligoninėje nereikalingas, jį

nukreipiame tolesniam gydymui

ambulatoriškai.

Turbūt nemažai žmonių įsivaizduoja, kad

darbas Skubios pagalbos skyriuje yra

toks, kokį rodo populiariuose

amerikietiškuose serialuose – visi bėga,

skuba, tvyro chaosas.

Dalis į skyrių besikreipiančių pacientų

dažnu atveju galėjo kreiptis pagalbos ir į

79

RVUL 2022

Skubiosios medicinos gydytojas m. Krikštaponis

savo polikliniką ar budinčią įstaigą

poliklinikos nedarbo metu. Tačiau tikrai

būna atvejų, kai į skyrių atvežami

pacientai, kuriems pagalbą reikia teikti

neatidėliotinai – kitu atveju jiems grėstų

mirtis arba pasekmės sveikatai būtų labai

sunkios. Tada kviečiame komandą: į

reanimacinę palatą atskuba konkrečiai

situacijai reikalingi gydytojai – neurologai,

įvairių sričių chirurgai, ortopedai

traumatologai. Aišku, gydymo procesas

neįsivaizduojamas be slaugytojų bei

slaugytojų padėjėjų. Mūsų komanda

didelė, ir kiekvienas jos narys prisideda

prie teikiamos pagalbos pacientui.

Komandinis darbas Skubios pagalbos

skyriuje labai svarbus, juk vienas lauke –

ne karys. Svarbus viso personalo darbas,

nuo gydytojo ir slaugytojo padėjėjo iki

ūkvedžio ir valytojo. Pavyzdžiui, nuo

slaugytojų priklauso sklandus mėginio

tyrimams paėmimas ar vaistų suleidimas.

Nuo slaugytojo padėjėjų – ar pacientai

palydimi ir greitai randa reikiamą

kabinetą skyriuje.

Esate ne tik skubiosios, bet ir karo

medicinos gydytojas, priklausantis

aktyviam kariuomenės rezervui, turite

leitenanto laipsnį. Ar įžvelgiate

panašumų tarp skubiosios ir karo

medicinos?

Kariai, kaip ir civiliai, yra žmonės ir gali

sirgti. Tačiau didžiausias skirtumas tas,

kad kariuomenėje didžioji personalo dalis

yra jauni, sveiki žmonės, todėl karo

medikas labiausiai yra ruošiamas gydyti

kovinius sužalojimus.Tai gali būti šautinės

žaizdos, sprogimo sukelti sužeidimai,

pavyzdžiui, plėštinės žaizdos, nutrauktos

galūnės, skeveldros, terminės traumos.

Gali būti radiacijos, cheminio, biologinio

ginklo sukelti sužalojimai. Taip pat durtinės

ar pjautinės žaizdos, uždari ar atviri kaulų

lūžiai. Didžiosios dalies minėtų sužeidimų

civilinėse ligoninėse nepasitaiko arba

pasitaiko labai retai.

Ką praktiškai reiškia būti aktyviame

rezerve?

Tai reiškia, kad ligoninėje dirbu kaip civilis

gydytojas, bet kai kariuomenėje vyksta

pratybos, esu kviečiamas jose dalyvauti.

Pavyzdžiui, kasmet vyksta didelio masto

pratybos „Geležinis Vilkas“. Kariai turi savo

specifines užduotis, mes – savo.

Susitinkame tada, kai treniruojamės teikti

medicinos pagalbą. Pavyzdžiui, kariai

mūšio lauke imituoja kovinius sužeidimus,

mes treniruojamės, kaip juos geriausiai

gydyti. Būname pasiskirstę rolėmis – „rolė

1“ yra civilių pasaulio greitosios pagalbos

atitikmuo, „rolė 2“ – ligoninės atitikmuo.

Dažniausiai užimu „rolės 2“ poziciją.

„Rolė 1“ paima sužeistus kareivius, suteikia

pirminę pagalbą ir „išrūšiuoja“ – tuos,

kuriems reikia tolesnės pagalbos, atveža į

karo lauko ligoninę. Aš priimu pacientą,

apžiūriu traumas, nustatau diagnozę ir su

komanda sprendžiame, ką daryti toliau.

Paprastai karo lauko ligoninėje turime

operacinę, todėl priklausomai nuo

82

RVUL 2022

sužalojimo, chirurgas gali operuoti, jei

operacinė užimta – svarstome, kaip elgtis,

pavyzdžiui, galbūt pacientą galime

evakuoti į civilinę ligoninę. Jei operacijos

nereikia, užtenka tik sutvarkyti žaizdas,

tada sprendžiame, ar galima grąžinti karį į

karinius veiksmus. Čia, kaip ir įprastoje

ligoninėje, svarbi komanda ir kiekvieno jos

nario indėlis.

Skubiosios medicinos gydytojo darbas

vienoje didžiausių šalies ligoninių ir

nenuolatinė tarnyba kariuomenėje –

suderinama?

Tikrai taip, pratybos vyksta pagal iš anksto

paskelbtą metinį grafiką, būna įvairios

trukmės, su tos pačios specializacijos

gydytojais galime derinti dalyvavimą. Be

to, tiek kariuomenei, tiek ligoninei toks

visapusiškai pasiruošęs gydytojas – tik į

naudą. Dirbdamas ligoninėje įgaunu

praktinės patirties, kurią galiu pritaikyti

kariuomenėje. Kariuomenėje įgytą patirtį,

kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis,

galiu pritaikyti Skubios pagalbos skyriuje.

Taip įgaunu visapusiškos patirties, tad

laimi visi. Be to, priklausydamas aktyviam

kariuomenės rezervui ir dalyvaudamas

pratybose turiu galimybę susipažinti su

žmonėmis, kurie susirenka į pratybas iš

visos Lietuvos. Visų mūsų pažiūros yra

panašios, visi esame patriotai,

suinteresuoti dirbti savo tėvynės labui. Tai

labai svarbu ir motyvuoja.

medicinoje?

Turbūt pats paprasčiausias pavyzdys –

turniketas, kuris nuo 2023 metų vasaros

turėtų tapti privalomu automobilio

vaistinėlėje. Karo lauke ir karo medicinoje

šis prietaisas yra nepamainomas

gelbėjant gyvybes. Tam naudoti jį galima

ir įprastame gyvenime.

Turniketu naudotis nėra sudėtinga, bet

naudotis reikia mokėti, nes jį blogai

uždėjus sužeistam žmogui galima

padaryti daugiau žalos nei naudos.

Manau, kad kiekvienas turėtų baigti

pirmosios pagalbos kursus ir bent

teoriškai turėtų mokėti naudotis turniketu

ir suteikti pirmąją pagalbą. Visi

vairuojantys žmonės taip pat bent jau

teoriškai turėtų mokėti teikti pagalbą, bet

klausimas, kiek iš tikrųjų moka ją suteikti.

Galbūt žmonėms gali atrodyti sudėtinga,

bet iš tiesų – taip nėra ir tikrai gali

išgelbėti gyvybę.

Žinoma, kiekvienas žmogus į ekstremalią

situaciją reaguoja skirtingai ir dalis tikrai

bijos kažką daryti, bet visada geriau

bandyti daryti nei nieko nedaryti. Todėl

baigti pirmosios pagalbos kursus yra

prasminga – net jei žinios pravers vos

kartą gyvenime, bet išgelbės gyvybę, bus

verta įdėto laiko ir pastangų.

Pateikite pavyzdį, ką iš karo medicinos

galėtumėte pritaikyti civilinėje

85

RVUL 2022

ĮVERTINKITE SAVO PATIRTĮ

R V U L S K U B I O S

PAGALBOS SKYRIUJE

Siekiame teikti pacientų lūkesčius

atitinkančias sveikatos priežiūros paslaugas,

todėl Jūsų nuomonė mums labai svarbi.

Nuskanuokite žemiau esantį QR kodą tam

skirta išmaniojo telefono programėle ir

įvertinkite Skubios pagalbos skyriuje Jums

suteiktas paslaugas.




Pilvo aortos

aneurizmai gydyti

implantuotas

pirmasis tokio tipo

individualiai

sukurtas stentas

Baltijos šalyse

„Pirmą kartą Baltijos šalyse, taikant būtent

šios ypatingos technologijos privalumus,

pilvo aortos aneurizmos gydymui skirtas

stentas buvo pagamintas pagal individualius

paciento poreikius – išmatavimus, su

specialia išėjimo anga inkstinei arterijai.

Būtent dėl ypatingos aneurizmos kaklo

padėties – jis apėmė dešinio inksto arteriją, –

negalėjome naudoti įprastų priemonių, o

atvira chirurginė operacija buvo

neįmanoma“, – pasakoja Respublikinės

Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL)

intervencinės radiologijos gydytojas Andrej

Afanasjev ir džiaugiasi atsivėrusiomis

naujomis galimybėmis pacientams.

Apie aneurizmą sužinojo atsitiktinai

Pacientas Antanas (vardas pakeistas)

apie pilvo aortos aneurizmą sužinojo

atsitiktinai, kai dėl kitų sveikatos

nusiskundimų jam buvo paskirtas

echoskopinis tyrimas. Vėliau atlikus

reikalingus diagnostinius tyrimus buvo

nustatyta, kad pilvo aortos aneurizma

didelė – 63 mm skersmens, be to, atvejis

sudėtingas nes aneurizmos kaklas apėmė

ir inkstinę arteriją. Gydyti tokią aneurizmą

atviros chirurgijos būtų labai sudėtinga,

todėl buvo pasirinkta minimaliai invazinė

pilvo aortos aneurizmos stentavimo

operacija, kurią atliko RVUL intervencinės

radiologijos gydytojas A. Afanasjev su

komanda.

„Nors įvairias aneurizmas stentuojame

dažnai, šis atvejis buvo išskirtinis – reikėjo

pagaminti specialiai pacientui pritaikytą

stentą, kuris ne tik „uždarytų“ pilvo aortos

aneurizmą bei apsaugotų nuo plyšimo ir

nukraujavimo, bet ir išsaugotų inkstinę

arteriją. Stentą užsakėme pagal

individualius paciento poreikius –

išmatavimus, su specialia išėjimo anga

inkstinei arterijai. Jo gamyba ir

pristatymas užtruko apie 1,5 mėn. Džiugu,

kad turėjome galimybę tokį

individualizuotą, ypač aukštos kokybės

stentą panaudoti pirmieji Baltijos šalyse“,

– pasakoja operaciją atlikęs A. Afanasjev.

Intervencinės radiologijos gydytojas

pabrėžia, kad stentas buvo pagamintas

ypač tiksliai, todėl operacija praėjo

sklandžiai, o pacientas jaučiasi gerai –

nesant kontraindikacijų, po 2–4 dienų jis

jau galės grįžti namo. Operacijoje

dalyvavusi komanda – gydytojas

kraujagyslių chirurgas Artūras

Mackevičius ir instrumentatorė Edita

Visockaitė – džiaugėsi, kad individualus

stentas buvo implantuotas greitai ir

lengvai, nes tai – didelis privalumas tiek

pacientui, tiek operuojančiam gydytojui,

tiek visai operacinės komandai. Be to, šią

operaciją per specialiai operacinėje

įrengtą modernią vaizdo ir garso sistemą

stebėjo kolegos Lenkijoje.

Stentuoja net plyšusias aneurizmas

Intervencinės radiologijos gydytojas A.

Afanasjev sako, kad paprastai,

priklausomai nuo pilvo aortos aneurizmos

dydžio, formos, vietos ir kitų savybių,

sprendžiama, ar bus atliekama atvira

chirurginė operacija, ar pasirenkama

minimaliai invazinė endovaskulinė

procedūra: „Endovaskulinę procedūrą

atlieka intervencinės radiologijos

gydytojas per du nedidelius pjūvius abiejų

kirkšnių srityje ir naudodamas stentgrafą

– dengtą implantą, kurį įveda į pilvo aortą,

perdengdamas aneurizmos vietą. Žinoma,

toks paaiškinimas labai supaprastintas,

tačiau nesumenkina procedūros

privalumų – ji gan greita, nedaromas

atviras pjūvis, pacientas sveiksta žymiai

greičiau.

Tiesa, pilvo artos aneurizmos stentavimas,

lyginant su, pavyzdžiui, smegenų

90

RVUL 2022

Intervencinės radiologijos gydytojas A. Afanasjev

ir operacinės slaugytoja E.Visockaitė

aneurizmos stentavimu, yra didesnės

apimties, naudojami stambesni prietaisai

ir priemonės, pjūviai kirkšnyse kiek didesni.

Taip pat implantuojamas didesnis stentas

ar jų sistema, todėl prieš procedūrą

pacientui reikalinga antibiotikų terapija,

skiriamas aspirinas, kad sumažėtų tokių

rizikos veiksnių, kaip infekcija, trombozė ir

kt., tikimybė. Jei nėra komplikacijų,

pacientas ligoninėje praleidžia 3–5

dienas, o į įprastą gyvenimo ritmą grįžta

po maždaug 10 dienų.“

Anot intervencinės radiologijos gydytojo,

stentuoti įmanoma ir jau plyšusią pilvo

aortos aneurizmą. „Plyšusios pilvo artos

aneurizmos stentavimą RVUL pirmą kartą

atlikome dar 2014 m. – tai buvo pirmoji

tokia procedūra Baltijos šalyse. Nuo tada

turėjome ne vieną sudėtingą atvejį, kai

reikėjo galvoti, kaip efektyviausiai gelbėti

paciento gyvybę, į vieną sistemą jungti

daugiau stentų, kartais į operacinę skubėti

ir 4 val. ryto, nes laikas labai svarbus, delsti

negalima“, – prisimena gydytojas.

Tikrintis profilaktiškai – būtina

Intervencinės radiologijos gydytojas A.

Afanasjev primena, kad aorta yra

pagrindinė žmogaus kraujagyslė, kuria

kraujas iš širdies keliauja į visą kūną, todėl

plyšusi pilvo aortos aneurizma sukelia

gyvybei pavojingą kraujavimą. Deja,

pacientai vis dar vengia reguliarių

profilaktinių tyrimų, todėl apie pilvo aortos

aneurizmą sužino atsitiktinai, pavyzdžiui,

atlikdami su kitais negalavimais susijusius

tyrimus, taip pat pradėję jausti simptomus

arba aneurizmai jau plyšus. Dažniausiai

šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės,

vyrai – dažniau nei moterys.

Pagrindiniai pilvo aortos aneurizmą

išduodantys simptomai: ilgai besitęsiantis

nugaros, pilvo arba kirkšnies skausmas,

kurio nenumalšina įprasti vaistai, gali

kamuoti dusulys, prikimti balsas. Visgi

dauguma pilvo aortos aneurizmą turinčių

žmonių apie ją neįtaria, nes dažniausiai

nejaučia jokių simptomų iki kol aneurizma

plyšta, todėl ypatingai svarbi profilaktinė

patikra.

Vieni pagrindinių pilvo aortos aneurizmos

rizikos faktorių – aukštas kraujospūdis ir

rūkymas. Taip pat įtakos aneurizmos

atsiradimui turi tokios ligos kaip diabetas,

aukštas cholesterolio lygis, traumos,

infekcijos, įgimti aortos defektai,

paveldimumas. „Sumažinti pilvo aortos

aneurizmos riziką galima metus rūkyti,

vartojant gydytojo paskirtus vaistus nuo

aukšto arterinio kraujospūdžio,

puoselėjant sveiką gyvenimo būdą ir

reguliariai tikrinantis. Jei visgi buvo

diagnozuota pilvo aortos aneurizma,

kviečiame nedelsti ir atvykti konsultacijos

pas intervencinės radiologijos gydytoją, su

kuriuo aptarsite tinkamiausią individualų

gydymo būdą“, – ragina A. Afanasjev.

92

RVUL 2022

Gydytojo intervencinio

radiologo konsultacija

RVUL

Registruokitės konsultacijai, jei MRT

tyrimo metu buvo nustatyta smegenų

aneurizma. Gydytojai intervenciniai

radiologai įvertins aneurizmos riziką ir

suteiks informacijos apie endovaskulinį

gydymą

Registruotis galite telefonais 8 5 2169455

/ 8 5 2658191, darbo dienomis 8.00–

16.00 val. arba portale www.esveikata.lt

Konsultuoja gydytojai intervenciniai

radiologai Audrius Širvinskas ir Andrej

Afanasjev

Gydytojai konsultuoja RVUL Konsultacijų

skyriuje, Šiltnamių g. 29, Vilnius

SIUNTIMĄ gydytojo intervencinio

radiologo konsultacijai išrašyti gali šeimos

gydytojas arba gydytojas specialistas

(pvz., gydytojas neurologas, gydytojas

neurochirurgas, kraujagyslių chirurgas)


Fizinė reabilitacija

prieš ir po

ortopedinės

operacijos: tikslai,

didžiausios

pacientų klaidos ir

gydytojos

patarimai

„Dėl skausmo, tinimo ar riboto mobilumo

kartais pacientai net nenori pagalvoti apie

reabilitaciją prieš operacinį gydymą. Po

operacijos pacientai nori pailsėti, o

„padirbėti“ jau tik gydymo įstaigoje

reabilitacijos procedūrose“, – pastebi


ligoninės (RVUL) fizinės medicinos ir

reabilitacijos (FMR) gydytoja Rūta Beigaitė.

Anot jos, toks požiūris yra klaidingas, nes

priešoperacinė reabilitacija gali net padėti

išvengti operacijos, o laiku pradėta

pooperacinė reabilitacija – greičiau grįžti į

aktyvų gyvenimą.

Reabilitaciją galima skirstyti į

priešoperacinę ir pooperacinę, pirmoji

dažniausiai būna pamiršta. Kodėl pacientai,

ruošdamiesi planinei ortopedinei operacijai,

visgi turėtų atlikti priešoperacinę fizinę

reabilitaciją? Kokia jos nauda?

Paprastai žmogus pažeistą galūnę linkęs

ypač saugoti ir jos nejudinti, todėl

priešoperacinė reabilitacija padeda tokią

galūnę ar sąnarį paruošti operacijai.

Pagrindiniai priešoperacinės reabilitacijos

tikslai – pagerinti raumenų aktyvaciją ir

didinti sąnario mobilumą, atkurti judesio

amplitudę, mažinti skausmą, uždegimą ir

tinimą. Priešoperacinė reabilitacija skirta ir

komplikacijų profilaktikai, pavyzdžiui, ji

mažina giliųjų venų trombozės tikimybę po

operacijos, padeda sutrumpinti atsistatymo

po operacijos laiką.

Taip pat, žmogus operacijai pasiruošia ne tik

fiziškai, bet ir psichologiškai, pooperaciniu

periodu jis jau būna susipažinęs su

reabilitacijos tvarka, kai kuriomis

kineziterapijos ar fizioterapijos procedūromis,

todėl jaučiasi užtikrinčiau. Be to, pasitaiko

atvejų, kai atlikus priešoperacinę reabilitaciją,

operacijos nebereikia arba ją galima atidėti

ilgesniam laikui. Tokiu atveju pacientas dar

kartą konsultuojasi su chirurgu dėl tolesnės

gydymo taktikos.

Kiek laiko prieš numatytą planinę operaciją

rekomenduojama atlikti fizinę reabilitaciją?

Apie priešoperacinę reabilitaciją reiktų

pagalvoti likus mažiausiai 4–8 savaitėms

97

RVUL 2022

iki operacinio gydymo. Dėl skausmo,

tinimo, ar riboto mobilumo kartais

pacientai net nenori pagalvoti apie

reabilitaciją prieš operacinį gydymą,

tačiau tam skirti laiko ir jėgų yra tikrai

verta.

Dėl pooperacinės reabilitacijos pacientai

kreipiasi žymiai dažniau. Kada po

atliktos chirurginės operacijos jau

galima atlikti fizinę reabilitaciją?

Pacientas siuntimą bei rekomendacijas

reabilitacijai gauna po operacijos –

paprastai ligoninėje jį apžiūri fizinės

medicinos ir reabilitacijos gydytojas ir,

atsižvelgdamas į paciento diagnozę,

operacijos pobūdį, funkcinę būklę nustato,

stacionari ar ambulatorinė reabilitacija

reikalinga pacientui. Taip pat, remiantis

operavusio gydytojo rekomendacijomis,

aptariama, kada galima ją pradėti.

Priklausomai nuo operacijos pobūdžio,

operacijos sėkmingumo, pooperacinės

eigos, terminas iki numatomo

reabilitacinio gydymo gali būti nuo poros

savaičių iki kelių mėnesių po taikyto

chirurginio gydymo. Šio laiko reikia

operacijos žaizdai, minkštiesiems

audiniams sugyti, kaulinėms struktūroms

sutvirtėti. Po bet kokios chirurginės

intervencijos turi nurimti uždegimas,

sumažėti operuotos srities tinimas.

Ar svarbu fizinę reabilitaciją pradėti

gydytojo nurodyti laiku – gal ją galima

atidėti?

Nesant komplikacijų ir esant

sklandžiam pooperaciniam laikotarpiui

labai svarbu pooperacinę reabilitaciją

pradėti gydytojo rekomenduotu laiku.

Paprastai kalbant, už kiekvieną

pradelstą reabilitacijos dieną reikia

pridėti tris papildomas dienas,

reikalingas atsistatymui. Uždelsus

didėja tikimybė, kad turėsite ilgiau

trunkantį, sudėtingesnį reabilitacijos

laikotarpį ir operuotos srities funkcija

bus prastesnė, lėčiau atsistatinės

raumenų jėga, gilės raumenyno

disbalansas ar nepavyks pilnai

atstatyti sąnarių judesių amplitudės.

Kokių pagrindinių taisyklių pacientai

turėtų laikytis laukdami

pooperacinės reabilitacijos?

Pacientai turėtų prisiminti kelis

paprastus patarimus. Pavyzdžiui,

operuotą vietą šaldyti ne tik pirmą

dieną po operacijos, bet bent dvi–tris

savaites ar net ilgiau. Šaldyti reikėtų

maždaug 6 kartus per dieną po 20

minučių, ant odos dėti rankšluostį ar

kitą audinį ir tik tada šalčio šaltinį.

Galima šaldyti bet kuo, kas yra

šaldymo kameroje, arba įsigyti

specialių šaldančių gelių.

Kitas patarimas – operuotą galūnę

stengtis laikyti pakeltą, kad atslūgtų

tinimas. Tinimas po operacijos gali

varginti labai ilgai, riboti sąnario

funkciją, pavyzdžiui, po čiurnos

operacijos tinimas gali išlikti net ir iki

98

RVUL 2022

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja R. Beigaitė

pusės metų. Tinimui mažinti gali būti

rekomenduojamos kompresinės kojinės,

bet reikia išsiaiškinti, kuri kompresinė

kojinių klasė reikalinga, vienai kojai ar

abiem, kiek laiko kojines nešioti ir kt.

Po operacijos dažniausiai

rekomenduojami izometriniai pratimai, t.

y., tokie pratimai, kuriuos atliekant raumuo

susitraukia, bet aktyvaus sąnario judesio

nėra, raumuo dirba nekeisdamas savo

ilgio. Po daugelio standartinių ortopedinių

operacijų izometriniai pratimai galimi jau

tą pačią ar kitą dieną. Jei pacientas atliko

ir priešoperacinę reabilitaciją, jis jau bus

apmokytas tokių pratimų ir galės juos

atlikti namuose savarankiškai, laukdamas

reabilitacijos.

Jei po kojos (klubo, kelio ar čiurnos)

operacijos tenka naudotis laiptais, reikia

prisiminti, kad lipimas į viršų ir žemyn

skiriasi – lipdami į viršų pirmiausia

statome sveiką koją, o operuotą

pristatome. Lipant žemyn, atvirkščiai –

pirma statome operuotą koją, sveiką koją

pristatome.

dažnai to nedaro, todėl vėluoja užsirašyti

pakartotinai konsultacijai, atlikti reikiamus

tyrimus ir kt.

Po kojos operacijų dažnam tenka

naudoti ramentus. Kaip juos išsirinkti ir

naudoti taisyklingai?

Kiekvienas pacientas nori greičiau

pasveikti ir atsistoti ant kojų, bet per

greitai ar ne laiku atsisakius pagalbinių

priemonių koja ima tinti, ją skauda, kyla

uždegimas, kuriam reikia medikamentinio

gydymo. Ramentų tipas – alkūniniai ar

pažastiniai – dažniausiai priklauso nuo

žmogaus fizinio pasirengimo, gretutinių

susirgimų ir traumos pobūdžio, todėl

reikėtų iš karto pasikonsultuoti su

gydytoju. Svarbu ir teisingai sureguliuoti

ramentus: pečiai neturi būti labai pakilę, o

žmogus susikūprinęs, eisena turi būti kuo

panašesnė į natūralią. Nuleidus pečius

tarpas tarp pažasties ir ramento atramos

turėtų būti apie 2–3 cm, o uždėjus

plaštaką ant ramento rankenos ranka per

alkūnę turėtų būti sulenkta maždaug 30

laipsnių kampu.

Dažnam pacientui kyla klausimas, ar jis

gali vairuoti. Vieningo atsakymo nėra,

todėl reikėtų atsižvelgti ar operuotoje

kojoje / rankoje užtenka jėgos, ar

pacientas pasitiki savo jėgomis,

vairuodamas jaučiasi saugiai. Galiausiai,

būtina perskaityti visas gydytojo

rekomendacijas ir nurodymus, pateiktus

išraše ir elektroninėje ligos istorijoje. Deja,

iš praktikos žinau, kad pacientai labai

Kokias klaidas dažniausiai daro

pacientai, laukdami pooperacinės fizinės

reabilitacijos?

Viena dažniausiai pacientų daromų klaidų

– noras po operacijos nieko nedaryti ir

pailsėti, o „padirbėti“ jau tik gydymo

įstaigoje reabilitacijos procedūrose.

Tačiau laikotarpis nuo operacijos iki

paskirtos reabilitacijos yra labai svarbus

101

RVUL 2022

galūnės sąnarių judesių amplitudės

gerinimui, raumenyno jėgos palaikymui,

uždegimo mažinimui ir tinimo profilaktikai.

Tačiau būna ir priešingų situacijų, kai

pacientai persistengia, mankština galūnę

per jėgą ir taip kenkia gijimo procesui.

Kita dažna klaida susijusi su įtvaru ar

elastinio tvarsčio dėvėjimu. Jei gydytojas

vieną ar kitą rekomendavo naudoti po

operacijos, pacientai labai dažnai juos per

stipriai suveržia. Prisiminkite, kad galūnė

neturi pakeisti spalvos, neturite jausti

tirpimo ir veržimo dėvint įtvarą ar elastinį

tvarstį. Taip pat reikia išsiaiškinti, ar tvarstį

/ įtvarą reikia dėvėti ir nakties metu.

Pavyzdžiui, po kelio kryžminių raiščių

operacijos pirmomis savaitėmis įtvaras

gali būti rekomenduojamas dėvėti ir naktį.

Jei rekomenduotas įtvaras turi

reguliuojamą lenkimo kampą, būtina

laikytis rekomendacijų ir keisti lenkimo

kampą laiku, pagal pateiktas

rekomendacijas. Po peties operacijos

kartais ranką reikia laikyti įtvare, kartais

užtenka tik elastinio tvarsčio ar skarelės.

Taigi, po operacijos nereikia savarankiškai

eksperimentuoti, o laikytis pateiktų

rekomendacijų.

Ar pacientų lūkesčiai reabilitacijai

atitinka realybę?

Labai dažnai pacientai viliasi, kad po kelių

savaičių fizinės reabilitacijos kurso jų

sveikata visiškai atsistatys, o metus ar

kelerius turėta problema išnyks. Deja, taip

tikrai nebūna. Po nesudėtingų operacijų

102 RVUL 2022

gali prireikti net 2,5 mėnesio pilnam

galūnės funkcijos atsistatymui, bet,

pavyzdžiui, po kryžminių raiščių

operacijos gali reikėti ir 6–9 mėnesių

tam, kad žmogus grįžtų į aktyvią fizinę

ar sportinę veiklą.

Ar tai reiškia, kad pabaigę

reabilitacijos kursą ligoninėje, toliau

turi mankštintis namuose? Ar galima

mankštintis pagal internete rastus

fizinių pratimų vaizdo įrašus?

Jeigu žmogus lankė reabilitaciją ir

atsimena, kokius pratimus darė,

kažkiek pasiremti vaizdo įrašais gali,

bet dažniausiai jis nežino, kokia yra

logiška apkrovos didinimo seka, nes

tiek per didelis krūvis, tiek per mažas

krūvis nėra gerai. Fizinis krūvis

kiekvienam yra individualus ir

priklauso nuo amžiaus, gretutinių ligų,

fizinio pasirengimo. O Youtube

randami fiziniai pratimai dažniausiai

yra bendro pobūdžio, todėl geriau

pabaigus reabilitaciją grįžti pas FMR

gydytoją ir pasitarti dėl tolesnės eigos.

Taip pat sugrįžti po kelių savaičių ar

mėnesių, kad fizinės medicinos ir

reabilitacijos gydytojas įvertintų

progresą, rezultatus. Visgi aš

pacientus raginu „pasiimti“ iš

reabilitacijos kiek įmanoma daugiau

tol, kol jie yra su specialistu ligoninėje,

kad vėliau žinotų, kaip taisyklingai

atlikti pratimus namuose. Pacientams

rekomenduoju likus 2–3 procedūroms,

atsinešti telefoną ir nusifilmuoti, kaip

reikia daryti pratimus.

Įdomiausi

RVUL

įgyvendinami

projektai

Skubiosios

telemedicinos

centras

Nuotoliniai

neurointervencinės

radiologijos

mokymai

Plaučių

ventiliacija ir

dirbtinis

intelektas

106

RVUL 2022

RVUL įrengtas vienas iš trijų

skubiosios telemedicinos

centrų Lietuvoje, kuris teikia

nuotolines konsultacijas

Vilniaus regiono

ligoninėms ir taip pagerina

skubiosios medicinos

pagalbos paslaugų kokybę

ir prieinamumą regionų

gyventojams. RVUL

įrengtos 3 konsultacijų

stotelės, gydytojai turi

galimybę realiu laiku

matyti konsultuojamos

ligoninės vaizdo kameros

vaizdą ir jį valdyti

(priartinti, pasukti),

informacinės sistemos

vaizdą, paciento

monitoravimo sistemos

informaciją, radiologinius

vaizdus, laboratorinių

tyrimų duomenis.

RVUL intervencinės

radiologijos operacinėje

pradėjo veikti inovatyvi

vaizdo kamera, skirta

nuotoliniam jaunųjų

neurointervencinių

radiologų mokymui.

Intervencinės radiologijos

gydytojas Andrej

Afanasjev tapo vieninteliu

mentoriumi Baltijos šalyse,

šalia žymiausių pasaulinio

garso neurointervencinės

radiologijos specialistų.

Operacinėje vykstančią

operaciją tiesiogiai

transliuoja 360 laipsnių

ypač aukštos vaizdo

kokybės kamera, kurią

valdo prie programinės

įrangos prisijungęs ir

operaciją nuotoliu

stebintis besimokantis

gydytojas. Studentas su

mentoriumi operacijos

metu bendrauti ir užduoti

klausimus gali per ausines

su mikrofonu.

RVUL įgyvendinamas

inovatyvus projektas,

padedantis efektyviau

gydyti ligonius, kuriems

reikalinga dirbtinė plaučių

ventiliacija – tokių

pacientų priežiūrai

pasitelkiamas dirbtinis

intelektas. Sukurtoje

unikalioje platformoje

medicinos personalas gali

ne tik stebėti prie

dirbtinės plaučių

ventiliacijos prietaisų

prijungtų pacientų būklę,

bet ir pamatyti itin

ankstyvos stadijos plaučių

būklės pasikeitimus. Be to,

dirbtinio intelekto sistema,

analizuodama medicinos

prietaisų fiksuojamus

paciento duomenis, siūlo

tinkamiausias plaučių

ventiliavimo metodikas.

Į V E R T I N K I T E

S A V O P A T I R T Į

MŪSŲ LIGONINĖJE

Siekiame teikti pacientų lūkesčius atitinkančias

sveikatos priežiūros paslaugas, todėl Jūsų

nuomonė mums labai svarbi.

Nuskanuokite žemiau esantį QR kodą tam skirta

išmaniojo telefono programėle ir įvertinkite

mūsų ligoninėje Jums suteiktas paslaugas.



sekite naujienas

RVUL ŽMONĖS 2022-ųjų apžvalga

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?