15.01.2013 Views

Apžvalginiai moksliniai straipsniai Erkinis encefalitas vaikams ...

Apžvalginiai moksliniai straipsniai Erkinis encefalitas vaikams ...

Apžvalginiai moksliniai straipsniai Erkinis encefalitas vaikams ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

0,25 ml pa va di ni mu) vak ci nos do zës, daþ nis sie kë 100 %<br />

(95 % PI 97,2–100 %), po En ce pur ® chil dren vak ci nos –<br />

97,8 % (95 % PI 93,6–99,5 %). Ne di de li imu no ge nið ku -<br />

mo skir tu mai ste bë ti skir tin go am þiaus gru piø vai kams,<br />

skie py tiems En ce pur ® chil dren vak ci na (5 len te lë). Sun -<br />

kiø ne pa gei dau ja mø re ak ci jø ne bu vo re gist ruo ta. 7–11 m.<br />

am þiaus gru pë je FSME-IM MUN ® Ju nior vak ci na su kë lë<br />

ma þiau vie ti niø re ak ci jø (22,4 % at ve jø po pir mos,<br />

10,2 % – po ant ros do zës), ly gi nant su En ce pur ® chil dren<br />

vak ci na (ati tin ka mai 49 % ir 51 %). Ki tø ne pa gei dau ja mø<br />

re ak ci jø daþ nis ne si sky rë. Abiems vak ci noms bû din ga<br />

tai, kad ne pa gei dau ja mos re ak ci jos po ant ros vak ci nos<br />

do zës bû na daug re èiau nei po pir mos (5 len te lë). Vie ti nës<br />

re ak ci jos á FSME-IM MUN ® Ju nior vak ci nà re èiau ste bi -<br />

mos dël jo je esan èio sta bi li za to riaus þmo gaus al bu mi no,<br />

ku ris in hi buo ja uþ de gi mi nio ci to ki no IL-1be ta ga my bà<br />

[70, 71]. En ce pur ® chil dren vak ci no je þmo gaus al bu mi no<br />

në ra.<br />

Ant ro je pa ly gi na mo jo je vak ci nø stu di jo je da ly va vo<br />

334 1–10 m. am þiaus vai kai. Imu ni nis at sa kas á En ce pur ®<br />

chil dren ir FSME-IM MUN ® Ju nior vak ci nas bu vo ly gi na -<br />

mas tai kant ápras ti næ ir pa grei tin tà vak ci na ci jos sche mà.<br />

300-àjà ty ri mo die nà, t. y. prieð áskie pi jant tre èi à jà vak ci -<br />

nos do zæ, neut ra li zuo jan tys an ti kû nai daþ niau bu vo ran da -<br />

mi En ce pur ® chil dren nei FSME-IM MUN ® Ju nior skie py -<br />

tiems vai kams. Tai áro do, kaip svar bu baig ti ba zi næ vak ci -<br />

na ci jà, t. y. áskie py ti tre èi à jà vak ci nos do zæ prieð ki tà er kiø<br />

ak ty vu mo se zo nà. Ðia me ty ri me taip pat nu sta ty ta, kad<br />

skie pi jant ápras ti ne sche ma, imu ni nis at sa kas á abi vak ci -<br />

nas yra ge res nis, nei tai kant pa grei tin tà sche mà. Taip pat<br />

ty ri mas áro dë, kad imu ni nis at sa kas yra la bai ge ras ir tuo at -<br />

ve ju, jei gu tre èio ji vak ci nos do zë yra ki to ga min to jo nei<br />

pir mo sios dvi [72, 73].<br />

Eu ro pos valstybëse vai kø vak ci na ci jos nuo EE re ko -<br />

men da ci jos skiriasi, nes vak ci na ci jos po rei kis vi sø pir ma<br />

pri klau so nuo re gio no en de mið ku mo ir ser ga mu mo ly gio.<br />

Ver ti nant tai, kad vai kø imu ni nis at sa kas á skie pà yra la bai<br />

ge ras, ti ki my bë su sirg ti sun kia EE for ma di dë ja su am þiu -<br />

mi, o il ga lai kës pa sek mës po EE ga li mos ir iki mo kyk li nio<br />

am þiaus vai kams, en de mi niuo se ra jo nuo se tiks lin ga pra -<br />

dë ti skie py ti EE vak ci no mis nuo vai kys tës, ge riau sia – nuo<br />

3 m. am þiaus, ypaè di de lio en de mið ku mo ra jo nuo se – ant -<br />

rai siais gy ve ni mo me tais prieð EE se zo no pra dþià [14]. Bû -<br />

ti na áver tin ti in di vi du a lià ri zi kà uþ si krës ti EEV – gy ve na -<br />

mà jà vie tà, ðei mos gy ve ni mo bû dà. Esant di de lei ri zi kai,<br />

skie py ti ga li ma pra dë ti nuo 6 mën. am þiaus [74].<br />

Nors vi si pen ki sun kûs EE at ve jai pir mai siais gy ve ni -<br />

mo me tais [57–61] bu vo re gist ruo ti ypaè di de lio en de mið -<br />

ku mo re gio nuo se, jø ne bû tø bu væ ga li ma ið veng ti net gi pa -<br />

sie kus ðim tap ro cen tæ vy res niø nei 6 mën. am þiaus vai kø<br />

vak ci na ci jà. Ka dan gi EEV an ti kû nai per duo da mi per pla -<br />

cen tà [61, 75], o nuo EE pa skie py tos mo ti nos per duo da an -<br />

ti kû nus per pie nà, bû ti na ska tin ti bû si mø ma mø vak ci na ci -<br />

jà prieð nëð tu mà, taip sie kiant ap sau go ti nuo EE kû di kius<br />

iki 6 mën. Nau ja gi mius, kû di kius ir ma þus vai kus, ne vak -<br />

ci nuo tus nuo EE, la bai svar bu sau go ti nuo er kiø ási siur bi -<br />

mø ne spe ci fi në mis prie mo në mis [58].<br />

Nors abie jø EE vak ci nø imu no ge nið ku mas yra la bai<br />

ge ras, o jø veiks min gu mas ne abe jo ti nai áro dy tas su ma þë -<br />

ju siu ser ga mu mu EE Aust ri jo je [67], ið skir ti niais at ve jais<br />

EE ga li su sirg ti ir tin ka mai pa skie py tas þmo gus. Ðios<br />

ypaè re tos va di na mo sios vak ci na ci jos ne sëk mës skirs to -<br />

mos á pir mi nes, kai po vak ci na ci jos vi sið kai ne su si da ro<br />

an ti kû nai, ir ant ri nes, kai or ga niz mo imu ni nis at sa kas á<br />

vak ci nà su si da ro, ta èiau ið lie ka ne pa kan ka mai il gai.<br />

Þmo gui, su sir gu siam EE dël pir mi nës vak ci na ci jos ne -<br />

sëk mës, EEV an ti kû nø at sa kas yra iden tið kas na tû ra liai<br />

EEV in fek ci jai – li gos pra dþio je ap tin ka mi EEV IgM an -<br />

ti kû nai, pa laips niui at si ran da neut ra li zuo jan tys ir IgG an -<br />

ti kû nai, ku riø avi dið ku mas lai kui bë gant di dë ja. Esant<br />

ant ri nei vak ci na ci jos ne sëk mei, an ti kû nø at sa kas bû na<br />

vi sið kai ki toks. Jau pa èio je li gos pra dþio je ap tin ka mi<br />

EEV neut ra li zuo jan tys ir di de lio avi dið ku mo IgG an ti kû -<br />

nai, jø kie kis di na mi ko je spar èiai di dë ja, IgM li gos pra -<br />

dþio je ne bû na, jie at si ran da po 3–4 sav. nuo li gos pra -<br />

dþios [76].<br />

Eu ro po je uþ re gist ruo ti trys EE at ve jai vai kams po pil -<br />

nos vak ci na ci jos [25, 76, 77]. Ðve di jo je EE diag no zuo tas<br />

7 ir 8 m. am þiaus vai kams. Vie nas vai kas bu vo vak ci nuo -<br />

tas ke tu rio mis FSME-IM MUN ® Ju nior vak ci nos do zë mis,<br />

ki tas – dviem FSME-IM MUN ® Ju nior, tre èi à ja – En ce pur ®<br />

chil dren vak ci na. Abu vai kai bu vo pa skie py ti pa gal pa tvir -<br />

tin tas skie pi ji mo sche mas. Në vie nas vai kas ne tu rë jo jo kio<br />

þi no mo imu ni nës sis te mos su tri ki mo. Abiem at ve jais nu -<br />

sta ty ta sun ki EE for ma. Krau jy je ste bë tas EEV an ti kû nø<br />

at sa kas, bû din gas pa kar to ti niam su si dû ri mui su pa to ge -<br />

nu – EEV IgG, ir neut ra li zuo jan tys an ti kû nai ap tik ti jau pa -<br />

èio je li gos pra dþio je, jø kie kis di na mi ko je di dë jo la bai<br />

grei tai ir ryð kiai, pa laips niui at si ra do EEV IgM [77]. Tai<br />

áro do, kad ðiems vai kams imu ni nis at sa kas á vak ci nà bu vo<br />

su si da ræs, ta èiau neut ra li zuo jan èiø an ti kû nø kie kis bu vo<br />

ne pa kan ka mas ar ba, pa kar to ti nai su si dû rus su EEV, di dë jo<br />

per ne lyg lë tai, to dël vak ci na ne ap sau go jo nuo li gos. Ana -<br />

lo gið kas EE po vak ci na ci jos at ve jis nu sta ty tas 5 m. vai kui<br />

Aust ri jo je [25, 76].<br />

Tai gi, nuo EE vak ci nuo tam þmo gui su sir gus me nin go -<br />

en ce fa li tu EE se zo no me tu, EE diag no zæ pa tvir tin ti ar ba at -<br />

mes ti ga li ma pa gal EEV IgM, IgG ir neut ra li zuo jan èiø an -<br />

ti kû nø kie kio krau jy je di na mi kà, at li kus EEV IgG avi dið -<br />

ku mo tes tà ar ba nu sta èius IgM ir IgG lik vo re.<br />

IÐVADOS:<br />

<strong>Erkinis</strong> <strong>encefalitas</strong> <strong>vaikams</strong> (literatûros apþvalga)<br />

1. Eu ro po je vai kai su da ro 6–20 % ser gan èiø jø EE, Lie tu -<br />

vo je – 9,4 %; daþ niau siai EE ser ga jau nes nio mo kyk li -<br />

nio am þiaus vai kai ir pa aug liai.<br />

2. Daþ niau sia EE for ma vai kams, pa si reið kian ti 64,9 %<br />

at ve jø, yra me nin gi tas; me nin go en ce fa li ti në EE for ma<br />

nu sta to ma 34,2 %, me nin go en ce fa lo mie li ti në – 0,9 %<br />

vai kø.<br />

3. EE be ob jek ty viø neu ro lo gi niø simp to mø pa si reið kia<br />

apie 19 % vai kø, to dël en de mi niuo se re gio nuo se se zo -<br />

no me tu vi sus ne aið kiai karð èiuo jan èius vai kus tiks -<br />

105

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!