PDF versija - Valstietis.lt

More documents

Recommendations

Info

24 Sveikata Maisto papildai dažnai garbinami be pagrindo Sveikam ir racionaliai besimaitinančiam žmogui maisto papildų nereikia. Martyno Vidzbelio nuotrauka � Atkelta iš 23 p. Neatliekami klinikiniai tyrimai Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojas Gediminas Urbonas, kalbėdamas apie maisto papildų poreikį žmogaus organizmui, teigė, kad papildai reikalingi tik tuomet, kai sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, sąnarių, neįmanoma pacientui pasiūlyti efektyvių vaistų. „Kartais tikėjimas papildais gydo, ir juos vartodamas žmogus tarsi jaučia kažkokią naudą. Tačiau vertinant papildus, medikams privalu remtis tam tikrais įrodymais, o jų šis produktas neturi. Klinikiniai maisto papildų tyrimai, patvirtinantys jų efektyvumą ar naudą, nėra atliekami – jie būtini tik vaistams“, – skirtumą tarp maisto papildų ir vaistų paaiškino gydytojas terapeutas. Maisto papildų vartojimas dideliais kiekiais G.Urbonui kelia nerimą – nėra žinoma, kokius procesus šie produktai sukelia žmogaus organizme. „Kita vertus, nėra įrodyta, kad gerti papildus yra nesaugu, todėl kiekvienas žmogus dėl jų vartojimo privalo apsispręsti individualiai“, – teigė šeimos gydytojas. Rudens ir žiemos mėnesiais, kai prasideda medžioklės ir kiaulių skerdimo sezonas, padidėja grėsmė užsikrėsti trichinelioze – ūmiu žmonių ir gyvūnų susirgimu, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Liga pasireiškia silpnumu, pykinimu, aukšta temperatūra, veido, akių vokų pabrinkimu, raumenų ir sąnarių skausmais. Trichinelioze dažniau serga kaimo gyventojai bei suaugusieji. Paprastai jie užsikrečia valgydami trichinelėmis infekuotą mėsą, dažniausiai – kiaulieną. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, smulkiuose namų ūkiuose Vaistų apraše visuomet nurodoma, kaip veikia konkretus cheminis preparatas ir koks jo nepageidaujamas šalutinis poveikis, o maisto papildų efektyvumas, anot G.Urbono, apibūdinamas tik to- kiais abstrakčiais teiginiais kaip „gerina“, „didina“ ar „mažina“. „Veikiami intensyvios reklamos žmonės pradeda tikėti, kad papildai apsaugo nuo peršalimo, stiprina imunitetą. Tokių įrodymų paprasčiausiai nėra, todėl manau, kad papildai nėra gydymo priemonė“, – įsitikinęs medikas. Jo nuomone, Lietuvoje problema yra ta, kad papildai parduodami vaistinėse – jų vieta turėtų būti maisto prekių parduotuvėse. Neretai papildai kainuoja kur kas brangiau negu vaistai, tačiau žmogus, įtikinėjamas vaistininko, juos neplanuotai nusiperka. Reklama suklaidina Maisto papildų rinką Lietuvoje stebi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Jos inspektoriai tikrina, ar papildų gamintojai ir platintojai laikosi Reklamos įsta- tymo, kuris draudžia reklamuojant maisto produktus nurodyti ar užsiminti apie tas produkto savybes, kurių šis neturi. Norint papildams priskirti sveikatingumo teiginius, pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos Violetos Šapokaitės, privaloma atlikti mokslinius jų tyrimus. Juos įvertina Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). „Šiais metais EFSA išnagrinėjo ir įvertino apie 3 000 maistingumo ir sveikatingumo teiginių, nurodomų ant įvairių maisto produktų ir maisto papildų pakuočių. Dabar jų gamintojai negalės naudoti tokių frazių, kaip „gerina sąnarių funkciją“, „kovoja su vėžio ląstelėmis“, jeigu gaminio poveikis nebus įrodytas moksliniais tyrimais“, – ramino V.Šapokaitė. Vykdant Reklamos įstatymo kontrolę, daugiausia nustatomų pažeidimų yra susiję būtent su maisto papildais. Iš šiemet surašytų 25 įstatymo pažeidimų protokolų 12 buvo dėl maisto papildų. „Maisto papildai negali būti įvardijami kaip vaistai – jie skirti papildyti įprastą maisto racioną. Jų ženklinimo etiketėse negali būti nurodyta ar užsiminta apie maisto papildų gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes“, – teigė VMVT specialistė. Dažniausiai reklamuojant maisto papildus naudojami tokie klaidinantys teiginiai kaip: „Atsikosėjimą gerinantis natūralus sirupas“, „Stiprus antivirusinis, antibakterinis poveikis“, „Gripo ir peršalimo ligų profi laktikai“ ir pan. Pažeidus Reklamos įstatymą, skiriamos nuo 1 iki 30 tūkst. Lt baudos. Valstybinės importo kontro- Klinikiniai maisto papildų tyrimai, patvirtinantys jų efektyvumą ar naudą sveikatai, nėra atliekami – jie būtini tik vaistams. užaugintų kiaulių mėsa 2001–2010 m. lėmė 57,2 proc. visų trichineliozės protrūkių, neištirta šerniena – 23,6 proc. lės duomenimis, šiais metais importuota 121 siunta (183,1 t), 2010 m. – 103 siuntos (179,5 t), 2009 m. – 86 siuntos (117,59 t) maisto papildų. Kaip šaltuoju metų sezonu sustiprinti organizmą Pataria Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė. Mėsą būtina tikrinti dėl trichineliozės Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, visų paskerstų kiaulių ir sumedžiotų šernų mėsa turi būti tiriama dėl trichinelių nustatymo, Dažniausiai trichinelioze užsikrečiama valgant trichinelėmis užkrėstą kiaulieną, todėl privalu vartoti tik patikrintą skerdieną. Raimundo Šuikos nuotrauka Svarbu gerai pailsėti, išsimiegoti, nevartoti per daug alkoholio, kontroliuoti stresą, grūdintis. Imuninei sistemai stiprinti svarbios šios medžiagos: argininas, omega-3 riebalai, gliutaminas, cinkas. Visų šių medžiagų yra gausybėje maisto produktų, pavyzdžiui, arginino šaltinių yra pieno produktuose, mėsoje, jūrų gėrybėse, kviečių gemaluose, grikiuose, avižose, riešutuose, omega-3 riebalų yra riebiose jūrinėse žuvyse, linų sėmenyse ir sėmenų aliejuje. Tam, kad mityba teigiamai veiktų sveikatą, racionas turi būti: 1. Adekvatus (neturi trūkti esminių maisto medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, skaidulų, vitaminų, mikroelementų). 2. Subalansuotas (visko reikia valgyti po truputį). 3. Nuosaikus (racione neturi būti per daug riebalų, druskos, cukraus). 4. Suteikiantis reikiamą energijos kiekį (kalorijų arba energijos reikia suvartoti tiek, kad kūno svoris būtų optimalus). tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai kiauliena ir šerniena vartojama nepatikrinta. Siekiant išvengti užsikrėtimo trichinelioze, privalu valgyti tik veterinarijos specialistų patikrintą skerdieną. Reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai – diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus neigiamą atsakymą, galima vartoti mėsą. Jeigu skerdienoje randama nors viena trichinelės lerva, visa mėsa turi būti sunaikinama. Trichinelių lervos yra labai atsparios – sūdant ar rūkant mėsą, dešras, jos žūva tik viršutiniuose sluoksniuose, net verdant 2011 m. lapkričio 19 d. • Nr. 92 (9111) Valstiečių laikraštis Gamtos vaistinėlė Į pagalbą skrandžiui – ąžuolo žievė Jadvyga Balvočiūtė Žolininkė VL archyvo nuotrauka Gydymo tikslais dažniausiai naudojama jauno – ne senesnio nei trejų–ketverių metų – ąžuolo žievė. Ji lupama nuo plonų šakų vėlai rudenį arba pavasarį, išdžiovinama pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai išdžiūvusi žievė yra lygiu, blizgančiu paviršiumi, bekvapė – senesnių šakų žievė ima skeldėti, susidaro storas, vaistams nebetinkamas išorinis žievės sluoksnis. Žievės arbatos pirmiausia vartojamos nuo chroniško viduriavimo, sergant gastritu, padidėjusiam rūgštingumui gydyti, kraujavimui iš virškinimo trakto stabdyti. Išdžiovintą žievę reikia sumalti – arbatinį žievės šaukštelį reikia užpilti šaltu vandeniu ir palaikyti, kol ji išbrinks. Tuomet žievė verdama apie 15–30 min. Ąžuolo žievėje yra daug rauginių medžiagų, todėl jos preparatai veikia ir sutraukiančiai, pasižymi antiseptiniu ir uždegimo slopinamuoju poveikiu. Žievės nuoviru galima skalauti burną sergant stomatitu, gingivitu, kai kraujuoja dantenos bei blogas burnos kvapas. Taip pat nuoviro kompresais gydomi nudegimai, pūliniai, paviršinės žaizdos – ant mikroorganizmų patekusios rauginės medžiagos sulaiko jų vystymąsi. Žievės nuoviras naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis, mažina kojų prakaitavimą. Nors gydymo tikslais dažniausiai naudojama paprastųjų ąžuolų žievė, galima pasigaminti ir gilių gėrimo. Jis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir arbata. Gilės išaižomos, supjaustomos skersai, sumalamos ir išdžiovinamos. Gėrimas ruošiamas įvairiai – su džiovintomis morkomis, mirkant giles piene ar grietinėje. Ąžuolo preparatų negalima vartoti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešėjimas, sumažėjęs rūgštingumas, susiaurėjusios kraujagyslės ar užkietėję viduriai. ar kepant didelius mėsos gabalus trichinelės išlieka gyvos. Taip pat patariama nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Nors į turgavietes patenka ištirta mėsa, kilus įtarimui dėl mėsos kokybės visuomet galima paprašyti, kad pardavėjas parodytų veterinarijos laboratorijos pažymą. Naikinkite ūkiuose atsiradusius graužikus, nes jie yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje. Nuo jų dažniausiai užsikrečia kiaulės ir kiti gyvūnai. Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, jas šerdami žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kuriose gali būti trichinelių lervų. Dėl šios priežasties sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus būtina sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai. ULAC inf.
2011 m. lapkričio 19 d. • Nr. 92 (9111) Valstiečių laikraštis Sveikata Susižeisti galima ir namuose � Atkelta iš 23 p. „Apie 80 proc. visų traumų įvyksta buityje. Neretai pagyvenę žmonės serga osteoporoze, todėl jų kaulai gali lūžti net nuo nedidelės traumos – užtenka paslysti, suklupti ar nugriūti“, – aiškino traumatologas. Šlaunikaulio, kaklo ar kiti lūžiai paprastai sugyja per 3–4 mėnesius, tačiau pusei vyresnio amžiaus žmonių, patyrusių minėtas traumas, jie gali visai nesugyti dėl prastos kraujotakos lūžio vietoje. „Pagyvenę žmonės dažnai negali vaikščioti su ramentais, nebent – su vaikštykle, tačiau lūžus vienam kojos kaulų jie negali daryti ir to, nes nuolat priminant sužeistą koją kaulas negyja. Tokiu atveju tenka atlikti pakartotinę operaciją“, – apie vyresnių žmonių kaulų gijimo problemas kalbėjo B.Vaitekonis. Reikalauja priežiūros Didžiajai daliai traumas patyrusių pagyvenusių žmonių reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Pirmuosius kelis mėnesius jie paprastai gydomi slaugos ligoninėse, tačiau vėliau savo artimaisiais tenka rūpintis vaikams, anūkams ar kitiems giminaičiams. „Tai yra didžiulė problema – sunkiai vaikštantys ar erdvėje nesiorientuojantys vyresnio amžiaus žmonės negali patys savimi pasirūpinti. Jie nesugeba savarankiškai mankštintis ir stiprinti raumenų, todėl yra tik kelios išeitys – reabilitacija, masažai ir nuolatinė priežiūra“, – apgailestavo Šią savaitę vyksiančiais renginiais didžiuosiuose miestuose ir švietėjiška reklamos kampanija Lietuvos širdies asociacija norėtų atkreipti visuomenės dėmesį, kaip svarbu pajutus pirmus infarkto simptomus, NEDELSIANT skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 arba kuo skubiau važiuoti į artimiausios ligoninės priimamąjį. Širdies ir kraujagyslių sistema neatlaiko streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, menko fi zinio aktyvumo. Dažnai miokardo infarktas smogia netikėtai, nes pirmų jo simptomų nepastebime ar juos ignoruojame... Vis dar labiausiai bijome susirgti vėžiu, nors nuo šios ligos miršta tris kartus mažiau žmonių nei nuo kraujotakos ligų. O miokardo infarktas ir kitos sunkios širdies ligos skina vis jaunesnius žmones. Pasak B.Vaitekonio, didžiajai daliai traumas patyrusių pagyvenusių žmonių reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka VGPUL I ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas. Daugelį metų susižalojusius senukus slauganti Rasa Petrauskienė pasakojo, kad dalis vyresnio amžiaus žmonių vartoja vaistus, kurių šalutinis poveikis gali pasireikšti galvos svaigimu ar pusiausvyros sutrikimais. „Traumas dažnai lemia ir sveikatos problemos – silpna rega, sutrikusi sąnarių ar raumenų veikla. Dėl šios priežasties sunkiai sergančių pagyvenusių žmonių negalima palikti be priežiūros“, – neabejojo R.Petrauskienė. Vyresnio amžiaus žmonės, besidarbuodami daržuose arba soduose, dažnai Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė: „Lietuvos forma žemėlapyje panaši į nedidelę širdį. Mūsų, lietuvių, nedaug, mūsų kasmet miršta daugiau nei gimsta, dalis palieka tėvynę ir išvažiuoja. Likusiųjų gretas, deja, šienauja širdies ir kraujagyslių ligos. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje – vienas didžiausių Europoje, daugiau nei du kartus viršijantis Europos Sąjungos vidurkį. Taigi mes, lietuviai, – širdies ir kraujagyslių ligų čempionai. Ar ilgai jais būsime? Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, o daugybė susirgusiųjų lieka invalidai. Skaudžiausia, kad neretai mirtis ištinka staiga, netikėtai. Kaip teigia statistika, kas antras neatsargiai elgiasi su aštriais įrankiais ir susižeidžia. Anot slaugos darbuotojos, per pjautinę žaizdą į organizmą gali patekti infekcija, todėl kraujavimą reikia kuo skubiau sustabdyti. Tai galima padaryti užspaudžiant žaizdą steriliu tvarsčiu, o jos kraštus patepant dezinfekuojamaisiais tirpalais. Saugi namų aplinka Norint išvengti buityje patiriamų traumų, būtina pasirūpinti saugia namų aplinka. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro (VSB) specialistė Justina Kapočiū- lietuvis miršta nuo infarkto, insulto ir kitų kraujotakos sistemos ligų. Šių ligų gali daugėti, nes populiacija sensta, o rizikos veiksnių, deja, nemažėja. Lietuvos širdies asocia- nienė teigė, kad nelaimės priežastimi dažnai tampa nepatogi avalynė, ilgi drabužiai, slidūs laiptai ar nepatogus buto suplanavimas. „Reikėtų atkreipti dėmesį į tas vietas namuose, kuriose dažniausiai nugriūva pagyvenusio amžiaus žmonės. Esant galimybei, rekomenduojama įrengti ženklus ar garsines priemones, informuojančias apie griuvimo pavojų. Tai labai svarbu tiems žmonėms, kurie dėl sveikatos problemų ar vartojamų vaistų labiau rizikuoja nugriūti. Ypač dažnai susižeidžia tie asmenys, kurie gyvena vieni“, – pastebėjo visuomenės sveikatos priežiūros specialistė. Avalynė turi būti nenunešiota, pagaminta iš natūralaus pluošto, žema pakulne, neslidžiu padu, ji turi nespausti pėdų. Reikėtų vengti šlepečių be užkulnio. „Drabužiai turi būti patogūs, tinkamo dydžio ir ilgio. Nerekomenduo- Neretai pagyvenę žmonės serga osteoporoze, todėl jų kaulai gali lūžti net nuo nedidelės traumos – užtenka paslysti, suklupti ar nugriūti. jama vilkėti ilgų chalatų, kurių skvernai ar diržas gali kliūti už baldų ar kitų daiktų“, – patarė J.Kapočiūnienė. Vyresnio amžiaus žmonėms nereikėtų pamiršti reguliariai mankštintis – tai padeda išvengti kaulų retėjimo. Pusiausvyrą gerinantys pratimai, pasak Kauno miesto savivaldybės VSB specialistės, yra viena efektyviausių priemonių nuo traumų, o visavertė mityba turėtų apsaugoti nuo silpnumo. cija pataria visiems žinoti pradinius, apie infarktą perspėjančius simptomus, nes laiku atpažinta liga ir sku- 25 Lietuviai – širdies ir kraujagyslių ligų čempionai Lietuvos širdies asociacija tradiciškai kasmet lapkričio 21–27 dienas skelbia „Miokardo infarkto savaite“. Renginio programoje: Antibiotikus reikia vartoti tinkamai Vakar Lietuvoje buvo minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į bakterijų atsparumo antibiotikams problemą. „Bakterijų atsparumą lemia daugelis priežasčių: virusinių infekcijų gydymas antibiotikais, netikslinga profi laktika, neteisingas vaistų parinkimas, dozavimas, gydymo trukmė, savigyda. Taip pat reikia nepamiršti atsparių padermių paplitimą lemiančių priežasčių, pavyzdžiui, mikroorganizmai savo genetinę informaciją gali perduoti kitos rūšies mikrobams, taip pat atsparūs mikrobai gali būti perduodami nuo žmogaus žmogui, net pervežami iš vienos šalies į kitą“, – pasakojo Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė. Siekiant, kad antibiotikai būtų efektyvūs, būtina juos naudoti tik paskyrus gydytojui ir laikantis visų jo nurodymų. Negalima antibiotikų likučių laikyti savigydai. Reikia nepamiršti, kad antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas ligas, o ne virusines infekcijas – peršalimą, gripą. VL inf. biai suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.“ Lietuvos širdies asociacijos inf. Didysis „Miokardo infarkto savaitės“ renginys vyks lapkričio 21 d. 15 val. Vilniaus miesto savivaldybės I aukšto hole. Renginio metu vilniečiai turės galimybę sužinoti apie miokardo infarkto grėsmę, šios ligos aktualumą, susipažinti su jos simptomais. • sveikatos patikros: kraujo spaudimo matavimas, cholesterolio kiekio kraujyje tyrimas, KMI nustatymas ir kt.; • naujausi žinomų šalies kardiologų pranešimai apie miokardo infarkto grėsmę; • politikų ir valdininkų pranešimai bei raginimai atkreipti dėmesį į šios ligos aktualumą ir grėsmingumą; • žinomų Lietuvos žmonių pasisakymai, kaip svarbu rūpintis savo širdies sveikata, o pajutus pirmus miokardo infarkto simptomus nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą; • specialistų paskaitos apie sveiką mitybą, nerūkymą, aktyvią gyvenseną; • muzikinė kultūrinė programa; • prizai ir malonios staigmenos! Įėjimas į renginį laisvas! VL archyvo nuotrauka Laukiame visų, kuriems rūpi savo ir artimųjų širdies sveikata! Apie renginius didžiuosiuose Lietuvos miestuose skaitykite svetainėje www.heart.lt.
Page 1 and 2: 2011 m. lapkričio 19 d., šeštadi
Page 3 and 4: 2011 m. lapkričio 19 d. • Nr. 92
Page 7 and 8: VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS Spanguoli
Page 11 and 12: VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS Milda Vili
Page 23: VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS Sveikata N

PDF versija - Valstietis.lt

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?