PDF versija - Valstietis.lt

More documents

Recommendations

Info

2 Aktualijos Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt Nerimas dėl bankų sistemos ateities, prakeiksmai valdžiai ir skaudūs prisiminimai apie „Sekundės“, „Apus“ , „Litimpeks“ ir kitus bankus, 1994–1996 m. pradanginusius apie 1 mlrd. Lt Lietuvos piliečių pinigų, – to šalyje nebuvo maždaug 15 metų. O Lietuvos žemdirbiai apa tiškai sureagavo į banko „Snoras“ nacionalizavimą. Nacionalizavo vieną didžiausių bankų Trečiadienio pavakare Vyriausybė nacionalizavo vieną stambiausių šalies bankų AB „Snoras“, motyvuodama tuo, kad būtina apsaugoti šio banko klientų, gyventojų ir įmonių, lėšas. „Vyriausybė nutarė banko „Snoras“ akcijas paimti visuomenės poreikiams, vadovaudamasi Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis laiku imtis priemonių, užtikrinti šalies fi nansų stabilumą ir siekdama apsaugoti indėlininkų lėšas, atsižvelgdama į Lietuvos banko išvadas ir siūlymą bei visuomenės interesus“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį kalbėjo fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Snore“ indėlininkai laikė nei daug, nei mažai – apie 4 mlrd. Lt. Tai keturiskart didesnė suma, nei 1994–1996 m. kartu sudėjus pradangino dešimtys bankų ir fi nansų institucijų. Jei Lietuvos bankas (LB) gegužę „Snoro“ prašymu būtų įregistravęs įstatyminio kapitalo padidinimą, iki nacionalizavimo „Snoras“ pagal valdomo turto dydį būtų trečias Lietuvoje. Bankas užėmė apie 10 proc. rinkos. „Sodra“ prašo nepanikuoti Jau ketvirtadienį Seime ypatingos skubos tvarka buvo keičiami įstatymai, siekiant nuo nemalonumų apsaugoti indėlininkus ateityje, o sykiu sprendė, kada banko „Snoras“ indėlininkai galės atsiimti pinigus. Ketvirtadienį banko „Snoras“ klientai galėjo iš bankomatų pasiimti iki 500 Lt dydžio sumas. Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) valdyba informavo, kad visi socialinių išmokų gavėjai, turintys sąskaitas banke „Snoras“ ir per jį iki šiol gavę jiems priklausančias išmokas, turėtų būti ramūs – jiems priklausantys pinigai niekur nedings. „Žmonėms bus išmokėtos visos priklausančios išmokos, niekam nedings nė vienas litas“, – teigė „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Česlava Zabulėnienė. Lapkričio 17 d. duomenimis, šį mėnesį socialines išmokas per „Sno- ro“ banką yra gavę apie 60 tūkst. išmokų gavėjų. Spalį jas gavo 65 tūkst. žmonių. Per „Snorą“ išmokų buvo išmokėta apie 8 proc. „Sodros“ klientų. Nors fi nansų ministrė I.Šimonytė ramino gyventojus, kad „Snoro“ nacionalizavimas „nepadarys ypatingos įtakos Lietuvos ekonomikai“, šio banko klientų sąskaitų įšaldymas nenuramino ne tik gyventojų, bet ir įstaigų bei bendrovių. Įvairiais duomenimis, stabilizavimo fonde yra ne daugiau kaip 1,6 mlrd. Lt. Vyriausybė ir pati neslepia, kad viršijus draudimo galimybes nuostolius tektų dengti visiems mokesčių mokėtojams. Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė nerimavo, kad per teismus už padarytą žalą, vaikų išlaikymą prisiteisę žmonės negali pasinaudoti priteistomis piniginėmis lėšomis. „Yra įšaldyta 3,9 mln. Lt, kuriais negali disponuoti mūsų klientai. Žmonėms gyventi reikia šiandien, ir, suprantama, ta nežinomybė juos trikdo“, – sakė pašnekovė. Kada „Snoras“ pradės dirbti įprastu režimu, bus pranešta pirmadienį. Didelių rūpesčių kilo policijos pareigūnams, kuriems atlyginimai buvo išmokami per „Snoro“ banką. Nuostolių patyrė mažuma Daug nerimo gyventojams sukėlusi banko „Snoras“ griūtis beveik nepadarė įspūdžio žemės ūkio lyderiams. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pabrėžė, kad per tris pastarąsias dienas nesulaukė nė vieno skambučio iš žemdirbių. „Ūkininkai yra pernelyg konservatyvūs ir sėslūs, kad dažnai keistų bankus, – teigė J.Talmantas. – Kiek man yra žinoma, didžioji dalis ūkininkų savo sąskaitas laiko SEB ir „DnB Nord“ bankuose.“ Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vykdomoji direktorė Dalia Stasiūnienė irgi tikino, kad nė viena iš 37 asociacijos bendrovių neišreiškė susirūpinimo dėl „Snoro“ nacionalizavimo. „Net jei kam ir būtų įšaldytos lėšos, vargu ar įmonė pradėtų tuo girtis“, – mano D.Stasiūnienė. Savo ruožtu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad banko „Snoras“ likimas kelia tam tikrą sumaištį. „Tokie dalykai niekada neprideda stabilumo, juolab kad viena mišrų ūkį turinti žemės ūkio bendrovė man jau pasiguodė dėl įšaldytų pinigų“, – kalbėjo A.Stančikas. ŽŪR pirmininkas šios bendrovės neįvardijo, bet pasakė, kad įmonė neteko daugiau nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt). Trūkumą padengs mokesčių mokėtojai Per banką „Snoras“ dešimtys tūkstančių gyventojų susimokėdavo komunalinius mokesčius. Šio banko pas laugos buvo pigiausios, kainavo tik 50 centų. AB „Lesto“ atstovė Edita Sirutienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad įmonė kol kas nejaučia susirūpinusių vartotojų skambučių antplūdžio. „Mes akylai stebime situaciją“, – tikino E.Sirutienė. Ji neatskleidė, kiek abonentų per „Snoro“ banką kiekvieną mėnesį susimokėdavo už elektrą ir kokia apytikriai suma būdavo pervedama įmonei. „Tai konfidenciali informacija ir jos atskleisti negalime“, – sakė E.Sirutienė. Vyriausybė ir LB ramina gyventojus, kad žmonės neišgyventų dėl savo indėlių, nes visi indėliai, siekiantys iki 100 tūkst. eurų, yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“. Maždaug 99 proc. „Snoro“ klientų indėliai nesiekia minėtos sumos. Teigiama, kad problemos iškiltų tik tuo atveju, jei „Snoro“ indėlininkai vienu metu nuspręstų atsiimti lėšas, tačiau su tokiais pat sunkumais susidurtų bet kuris komercinis bankas. Tačiau didžiausia bėda ta, kad Vyriausybė neskelbia, kokios yra įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ galimybės. „Valstiečių laikraščiui“ į klausimus sutartu laiku neatsakė ir LB atstovai. Įvairiais duomenimis, stabilizavimo fonde yra ne daugiau kaip 1,6 mlrd. Lt. Vyriausybė ir pati neslepia, kad viršijus draudimo galimybes nuostolius tektų dengti visiems mokesčių mokėtojams. 2011 m. lapkričio 19 d. • Nr. 92 (9111) Valstiečių laikraštis Banko „Snoras“ griūtis – nacionalinė nelaimė Delčia. Saulė teka 7.56, leidžiasi 16.11. Ar pritartumėte santuokos nenorinčioms poroms įteisinti partnerystę? Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt. Pritarčiau, nes partnerystėje gyvenančius 23 proc. žmones ir taip laikau šeima Nepritarčiau, nes kils problemų dėl moters statuso 9 proc. šeimoje, vaikų auklėjimo ir turto dalybų Bijau, kad šis įstatymas gali pasitarnauti vienos 6 proc. lyties santuokos prielaidai Man priimtinas tik tradicinės šeimos modelis Šiandien Rytoj Poryt Dieną: +5 +10° Naktį: -3 +7° Dieną: +4 +9° Dieną: +4 +9° Naktį: +2 +7° 62 proc. Naktį: +2 +7° Šiandien iš šiaurės vakarų užgrius atmosferos frontas, krituliai (daugiausia lietus) prasidės jau naktį, dieną protarpiais lis. Pūs smarkus pietvakarių vėjas, gūsiuose sieksiantis iki 15–20 m/sek. Oro temperatūra naktį svyruos nuo 3 laipsnių šalčio pietiniuose rajonuose iki 7 laipsnių šilumos pajūryje. Dieną laukiama 5–10 laipsnių šiluma. Sekmadienį ciklono įtaka mažės, bet protarpiais truputį palis ar iškris dulksna, kai kur bus rūkas. Vėjas pasisuks iš šiaurės vakarų, aprims. Žemiausia oro temperatūra naktį – 2–7, dieną – 4–9 laipsniai šilumos. Ateinančios savaitės pradžioje orai išliks vidutiniškai šilti su negausiais krituliais. orai.lt, VL inf. Indėlininkai raminami, kad „Snoro“ nacionalizavimas „nepadarys ypatingos įtakos Lietuvos ekonomikai“, tačiau šio banko klientų sąskaitų įšaldymas nenuramino ne tik gyventojų, bet ir įstaigų bei bendrovių. Eltos nuotrauka K.Starkevičius: fondas investavo 700 tūkst. Lt Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius stebisi, kodėl Lietuvos bankas anksčiau nepastebėjo „Snoro“ bėdų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Kaip manote, kokią įtaką „Snoro“ nacionalizavimas padarė ar padarys žemės ūkio sektoriui? Žemės ūkio ministerija, ačiū Dievui, apsisaugojo nuo „Snoro“ žlugimo pasekmių. Tam tikros bėdos ištiko tik Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, garantavusį ūkininkams paskolų už 15 mln. Lt. Kokios tos bėdos? Tiesiog fondas buvo įsigijęs „Snoro“ vertybinių popierių, kurių vertė siekia apie 700 tūkst. Lt. Ar žemdirbiai, susiję su „Snoro“ banku, pastarosiomis dienomis kreipėsi pagalbos ar patarimo į ministeriją? Kol kas tokių signalų nesulaukėme. Ūkininkai konservatyvūs ir bendrauja su skandinaviško kapitalo bankais. Vadinasi, nerimauti nėra dėl ko? Kol kas tikrai nėra, bet man asmeniškai liko toks kartėlis, ar nebuvo įmanoma tos tiksinčios bombos neutralizuoti anksčiau. Ką turite galvoje? Visų bankų priežiūrą vykdo Lietuvos bankas. Pasikeitus jo vadovui (Reinoldijų Šarkiną pakeitė Vitas Vasiliauskas) Lietuvos banko struktūroje, matyt, liko tie patys žmonės, kurie sąmoningai arba nesąmoningai „pražiūrėjo“ „Snoro“ bėdas. Manau, kad kalti asmenys turi atsakyti už savo veiksmus.
2011 m. lapkričio 19 d. • Nr. 92 (9111) Valstiečių laikraštis � Atkelta iš 1 p. Apleistoms žemėms – didesnis mokestis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto apskaičiavimu, šalyje gali būti apie 700 tūkst. ha dėl vienokių ar kitokių priežasčių apleistų žemių. Nuo 2013 m. tokias žemes norima apmokestinti maksimaliu 4 proc. mokesčio tarifu, o už dirbamą žemę skaičiuoti mažiau. Seimui svarstyti pateiktame Žemės mokesčio įstatymo projekte siūloma žemės mokesčius mokėti nuo vidutinės žemės rinkos vertės ir įteisinti 0,01–4 proc. mokesčio tarifą, kurį konkrečiai nustatytų rajonų savivaldybių tarybos. Dabar taikomas 1,5 proc. žemės mokestis, kuris skaičiuojamas pagal vadinamąją nominaliąją žemės vertę. Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, nauja žemės mokesčio skaičiavimo tvarka ir diferencijuotas mokestis turėtų pagaliau priversti apleistų žemių savininkus apsispręsti, ką daryti su piktžolėtais laukais, kurių apstu ir mažiau našiose šalies vietovėse, ir prie didžiųjų miestų. „Tikriems ūkininkams žemės mokestis neturėtų keistis, o tie, kas jos nedirba, tegu moka daugiau arba duoda dirbti kitiems“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras. Naujas mokestis per kišenę itin kirstų prie Vilniaus, Kauno ir pajūryje nedirbamų žemės ūkio paskirties žemių turintiems savininkams. Už hektarą tektų mokėti ne kelis šimtus, o tūkstančius litų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pabrėžia, kad diferencijuojant žemės mokestį siekiama ne uždirbti, o aktyvinti žemės panaudojimą pagal paskirtį. Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto skaičiavimais, savivaldybės iš žemės mokesčio per metus surenka apie 52 mln. Lt pajamų, o apmokestinus apleistus žemės plotus į jų biudžetus įplauktų iki 1 mlrd. Lt. Tačiau Žemės mokesčio įstatymo projektas jau buksuoja. Seimas kol kas nebetęs diskusijų dėl jo pakeitimų. Nuo išpūstų kainų derlius nedidėja Žemdirbiai nuogąstauja, kad spekuliantų tramdymas gali atsisukti prieš ūkininkus. Apleisti laukai – nekonstituciška Edmundas Pupinis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Iškilo teisinis ginčas, ar didesni mokesčiai už neprižiūrimą žemę neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau juk žemės naudojimas ne pagal paskirtį taip pat gali prieštarauti pagrindiniam Lietuvos įstatymui. Piktžolėmis apleisti laukai – ne žemės ūkio paskirties. Žemdirbius, nuogąstaujančius, kad savivaldybės nustatys maksimalius mokesčius, galima nuraminti įvedus žemės mokesčio „lubas“. Tuomet savivaldybės bet kuriomis sąlygomis negalėtų jų viršyti. Dabar akivaizdu, kad vien kalbos apie didesnius mokesčius paskatino tvarkytis. Užstrigo žemės mokesčio pakeitimai Žemdirbiai nuogąstauja, kad spekuliantų tramdymas gali atsisukti prieš ūkininkus. Įteisinus žemės mokestį nuo vidutinės žemės rinkos vertės, gali išaugti ir žemdirbių bei ūkininkaujančiųjų arti didžiųjų miestų mokamos sumos. Egidijaus Giedraičio nuotrauka Įteisinus žemės mokestį nuo vidutinės žemės rinkos vertės, gali išaugti ir žemdirbių bei ūkininkaujančiųjų arti didžiųjų miestų mokamos sumos. Anot Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Jeronimo Kraujelio, žemės ūkio paskirties žemės negalima prilyginti kitam nekilnojamam turtui, nes ji skirta gaminti žemės ūkio produkciją. „Dirbantiesiems žemę svarbu ne rinkos vertė, o jos našumas. Neteisinga būtų, jei, tarkime, prie Merkio upės už nemažus pinigus kas įsigytų žemės, o aplinkui dirbantiems dzūkams už smėliuką, kuriame menkai kas auga, tektų mokėti didesnius mokesčius. Žemės kokybė, derlingumas, o ne išpūsti sandoriai turėtų nulemti jos vertę. Juolab kad Lietuva turi unikalią galybę tuo remtis, nes atliekami dirvožemio tyrimai“, – dėstė J.Kraujelis. Baiminasi sprendimų Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), pateikusi tam tikrus papildymus, pritarė naujai žemės apmokestinimo tvarkai. Anot LŪS pirmininko Jono Talmanto, pasiūlyta nustatyti dirbamos žemės mokesčio „lubas“ – 50 Lt už hektarą – ir pakeisti žemės vertės nustatymo metodiką daugiau reikšmės suteikiant žemės našumui. Nors ofi ciali LŪS pozicija suformuota, ūkininkai dar dvejoja. „Kodėl Nežino žemės rinkos vertės Bronis Ropė, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Yra daug neaiškumų dėl įstatymo pakeitimų, todėl žmonės susirūpinę. Pirmiausia žemdirbiai nežino, kokia jų žemės rinkos vertė. Reikėtų pasakyti, koks bus rinkos žemėlapis kiekvienoje teritorijoje, kad žmonės galėtų pasiskaičiuoti. Kaip bus nustatomi ir kontroliuojami apleisti laukai? Ar tai nekainuos daugiau už didesnį apmokestinimą? Savivaldybės žemės mokesčius nustato atsižvelgdamos į iš žemės gaunamas pajamas. Manau, kad žemdirbiams mokesčiai bus panašūs į dabartinius. O jei ateityje gyvensime geriau, bus koreguojamas ir šis mokestis. tikrieji žemdirbiai turi kentėti dėl tų, kurie nedirba žemės? Tegu mokesčius kelia tiems, kurie apleido žemes ir augina paukštelius. Jei pritarsime tam, galime užsidėti sau pavalkus“, – nuogąstavo LŪS Rokiškio skyriaus lyderis Vytautas Šlikas. Pasak LŪS Ignalinos rajono skyriaus pirmininkės Marytės Lukaševičienės, jų krašte parduodamos žemės rinkos kaina auga, tad komerciniai sandoriai padidins ir dirbamos žemės mokestį. Dėl to kentės mažiau našaus rajono ūkininkai. Žemdirbiams nerimą kelia ir tai, kad įteisinus žemės mokesčio tarifo ribas nuo 0,01 iki 4 proc. rajo- nų valdžia sieks taikyti kuo didesnį mokestį. Žemdirbiams mokesčiai nesikeis? ŽŪM atstovai tikina, kad žemę dirbantys ūkininkai nenukentės, o kai kuriems tas mokestis tik mažėtų. Mokesčiui už žemės ūkio paskirties žemę kaip ir dabar būtų taikomas 0,35 proc. vertės mažinimo koefi cientas, tačiau jo nesiūloma taikyti apleistų žemių mokesčiams. „Tiems, kas dabar ūkininkauja vidutinio našumo žemėse, žemės mokestis sudaro vidutiniškai 10–20 Lt Aktualijos 3 už ha. Jei būtų taikomas minimalus tarifas – 0,01 proc., mokestis nesiektų 1 Lt už ha. Jei savivaldybės paliktų esamą 1,5 proc. tarifą, žemės mokestis kistų 20–30 proc. – padidėtų arba sumažėtų priklausomai nuo žemės rinkos vertės. Ji būtų nustatoma masiniu arba individualiu vertinimu 5 metams“, – aiškino ŽŪM Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius. ŽŪM Žemės politikos departamento vadovas patikino, kad nustatant vidutinę žemės rinkos vertę bus atmetami išskirtinai dideli ir maži žemės sandoriai. Siekiant sušvelninti mokesčio padidėjimą mokesčiui už dirbamą žemę numatytas 4 metų, o už apleistas žemes – 2 metų pereinamasis vertės pakeitimo laikotarpis. Naujai žemės apmokestinimo tvarkai, papildytai žemdirbių pasiūlymais, pritaria ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius. „Yra nuogąstavimų, kad savivaldybės gali visiems taikyti patį aukščiausią 4 proc. mokesčio tarifą. Tačiau sutramdyti apleistų žemių savininkus tikrai reikia. Jau vien kalbos apie naują mokestį išjudino juos. Pradedama ieškoti galimybių, kam ją išnuomoti ar kitaip sutvarkyti. Gal naujas mokestis privers galvoti ir bankus, per krizę perėmusius nemažai užstatytos žemės“, – dėstė G.Nagulevičius. Ūkininkų manymu, apleistų žemių sumažėtų, jei jų savininkai būtų aktyviau tikrinami ir baudžiami. (Užs. 775)
Page 1: 2011 m. lapkričio 19 d., šeštadi
Page 5 and 6: 2011 m. lapkričio 19 d. • Nr. 92
Page 7 and 8: VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS Spanguoli
Page 11 and 12: VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS Milda Vili
Page 23 and 24: VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS Sveikata N

PDF versija - Valstietis.lt

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?