10. Jakobek L., Seruga M., Novok I., Medvidovic-Kosanovic M. 2007. Flavonols,phenolic acids and antioxidant activity <strong>of</strong> some red fruits. Deutsche Lebensmittel-Rundschau, 103: 369–378.11. Koponen J. M., Happonen A. M., Mattila P. H., Törrönen A. R. 2007. Contents <strong>of</strong>anthocyanins and ellagitannins in selected foods consumed in Finland. Journal<strong>of</strong> Agriculture and Food Chemistry, 55: 1 612–1 619.12. Larrosa M., Tomas-Barberan F., Espin J. 2006. The dietary hydrolysable tanninpunicalagin releases ellagic acid that induces apoptosis in human colonadenocarcinoma Caco-2 Cells by using the mitochondrial pathway. Journal <strong>of</strong>Nutritional Biochemistry, 17: 611–625.13. Peschel W., Sanchez-Rabaneda F., Diekmann W., Plescher A., Garzis I.,Jimenez D., Lamuela-Raventos R., Buxaderas S., Codina C. 2006. An Industrialapproach in the search <strong>of</strong> natural antioxidants <strong>from</strong> vegetable and fruit wastes.Food Chemistry, 97: 137–150.14. Priyadarsini K. J., Khopde S. M., Kumar S. S., Mohan H. 2002. Free radicalstudies <strong>of</strong> ellagic acid, a natural phenolic antioxidant. Journal <strong>of</strong> Agriculture andFood Chemistry, 50: 2 200–2 206.15. Prior R. L. 2003. Fruits and vegetables in the prevention <strong>of</strong> cellular oxidativedamage. American Journal <strong>of</strong> Clinical Nutrition, 78 (Suppl.): 570–578.16. Siriwoharn T., Wrolstad R. E. 2004. Polyphenolic composition <strong>of</strong> Marion andEvergreen blackberries. Journal <strong>of</strong> Food Science, 69: 233–240.17. Slinkard K., Singleton V. L. 1977. Total phenol analysis: Automation and comparisonwith manual methods. American Journal <strong>of</strong> Enology and Viticulture, 28:49–55.18. Spigno G., Tramelli L., de Faveri M. 2007. Effects <strong>of</strong> extraction time, temperatureand solvent on concentration and antioxidant activity <strong>of</strong> grape marc phenolics.Journal <strong>of</strong> Food Engineering, 81: 200–208.19. Szajdek A., Borowska E. J. 2008. Bioactive compounds and health-promotingproperties <strong>of</strong> berry fruits: a review. Plant Foods for Human Nutrition, 63: 147–156.20. Šipailienė A., Venskutonis P. R., Pritykina N., Jasinauskienė D., Bobinaitė, R.2009. Antioxidant and antimicrobial properties <strong>of</strong> raspberry press-cake extracts.Cheminė technologija, 52: 62–68.21. Vatai T., Škerget M., Knez Ž. 2007. <strong>Extraction</strong> <strong>of</strong> phenolic compounds <strong>from</strong>elder berry and different grape marc varieties using organic solvents and/or supercriticalcarbon dioxide. Journal <strong>of</strong> Food Engineering, 90: 246–254.22. Vattem D. A. Shetty K. 2005. Biological functionality <strong>of</strong> ellagic acid: a review.Journal <strong>of</strong> Food Biochemistry, 29: 234–266.23. Viškelis P., Bobinaitė R. 2007. Fenolinių junginių ir antocianinų kiekis nokstantavietėms. Maisto chemija ir technologija, 41: 115–120.24. Vrhovsek U., Palchetti A., Reniero F., Guillou C., Masuero D., Mattivi F. 2006.Concentration and mean degree <strong>of</strong> polymerization <strong>of</strong> Rubus ellagitannins valuatedby optimized acid methanolysis. Journal <strong>of</strong> Agriculture and Food Chemistry,54: 4 694–4 475.30
25. Wang S. Y. Jiao H. 2000. Scavenging capacity <strong>of</strong> berry crops on superoxideradicals, hydrogen peroxide, hydroxyl radicals, and singlet oxygen. Journal <strong>of</strong>Agriculture and Food Chemistry, 48: 5 677–5 684.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2010. 29(2).Fenolinių junginių ekstrakcija iš aviečių išspaudųR. Bobinaitė, P. Viškelis, L. BuskienėSantraukaGaminant uogų sultis ir nektarus, kaip šalutinis perdirbimo produktas gaunamos išspaudos.Uogų išspaudose lieka biologiškai vertingų medžiagų, kurias išgavus būtų galima panaudotigaminant ingredientus funkcionaliems maisto produktams arba farmacijos pramonėje.Šio preliminaraus tyrimo tikslas – nustatyti tinkamiausias fenolinių junginių, tarp jų –elago rūgšties, ekstrakcijos iš aviečių išspaudų sąlygas. Tuo tikslu buvo atliekamos trijų pakopųišspaudų ekstrakcijos. Ekstrakcijai buvo naudojami 80 proc. etanolis (kambario ir 50 °Ctemperatūroje) ir vanduo (50 °C temperatūroje). Siekiant pagerinti džiovinimo procesą, priešli<strong>of</strong>ilizavimą į ekstraktus buvo įdėta maltodekstrino (MD).Didžiausia sauso ekstrakto išeiga su MD gauta ekstrahuojant vandeniu arba 80 proc.etanoliu 50 °C temperatūroje. Bendras gauto ekstrakto kiekis nuo išdžiovintų aviečių išspaudųkiekio buvo atitinkamai 23,77 ir 23,69 procento. Nors sauso vandeninio ekstrakto išeiga buvodidžiausia, jo DPPH radikalų sujungimo aktyvumas buvo mažiausias, taip pat vandeniu buvoišekstrahuoti mažiausi fenolinių junginiu, antocianinų ir elago rūgšties kiekiai. Didžiausiasbendras fenolinių junginių, antocianinų ir elago rūgšties kiekis buvo rastas etanoliniuoseekstraktuose, ekstrahuotuose 50 °C temperatūroje. Labai stiprios koreliacijos buvo nustatytostarp sausuose ekstraktuose esančio fenolinių junginių kiekio ir ekstraktų DPPH radikalų sujungimoaktyvumo (r = 0,98) bei tarp ekstraktuose esančio fenolinių junginių kiekio ir bendroelago rūgšties kiekio (r = 0,97).Reikšminiai žodžiai: fenoliniai junginiai, antocianinai, elago rūgštis, radikalų sujungimas,aviečių išspaudos.31