You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
DöSTYTOJŲ DARBO IR POILSIO BALANSO ĮTAKA MOKYMO/SI<br />
KOKYBEI (TĘSTINIS TYRIMAS)<br />
Rasa Šemiotien÷, Živil÷ Nemickien÷<br />
<strong>Kauno</strong> <strong>kolegija</strong><br />
Anotacija<br />
Nagrin÷jamos kolegijos d÷stytojų pedagogin÷s veiklos ir poilsio suderinamumo problemos. Apibendrinami atlikto tęstinio<br />
tyrimo rezultatai. Svarstomos lankstesnio privalomų neauditorinių valandų krūvio paskirstymo galimyb÷s. Kalbama apie asmenyb÷s<br />
protinę ir fizinę pasiausvyrą, siekiant mokymo/si kokyb÷s.<br />
Raktažodžiai: profesinis tobul÷jimas, asmenybin÷ kompetencija, etatinis apmok÷jimas, nekontaktinių valandų krūvis,<br />
darbo-poilsio balansas.<br />
Įvadas. Kolegija, kaip vienas profesinio rengimo struktūrinių padalinių, siekia integruotis į Europos<br />
Sąjungos profesinio rengimo sistemą, prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo rinkos reikalavimų, derinti<br />
savo veiklą tiek su vietin÷mis tiek su pasaulin÷mis ekonomin÷s veiklos sąlygomis, kad gal÷tų teikti<br />
profesinių ir bendrojo išsilavinimo žinių,atitinkančių šiuolaikinį mokslo, technologijų lygį, bendrąsias<br />
kultūros vertybes, taip pat praktikoje reikalingą pasirinktos srities kompetenciją. Profesinis rengimas<br />
aukštajame moksle suprantamas plačiąja prasme – tai žmonių ugdymas aukštos kvalifikacijos<br />
reikalaujančioms ir nuolat tobul÷jančioms darbo vietoms visuomen÷je.<br />
Kolegijoje gali dirbti tik aukštos dalykin÷s kvalifikacijos pedagogai, turintys turtingą darbo patirtį,<br />
naudojantys pažangią mokymo ir ugdymo metodiką, taikantys moderniomis technologijomis pagrįstą<br />
mokymą ir mokymąsi. Tai pedagogai, kurie sistemingai gilina profesines ir pedagogines žinias, semiasi<br />
gerosios patirties užsienio ir respublikos švietimo institucijose, lavinasi kitais būdais. Tuo pačiu tai yra<br />
fiziniai žmon÷s, kuriems yra reikalingas poilsis ir relaksacija.<br />
Tyrimo problema. D÷stytojų darbo laiko santykis su disponuojamu laisvalaikio biudžetu ir kokios<br />
įtakos tai turi studentų, kaip būsimų specialistų, mokymo rezultatams bei paties d÷stytojo profesiniam ir<br />
asmeniniam tobul÷jimui bei sveikatai. Darbo laikas čia yra suprantamas kaip kontaktin÷s ir kitos<br />
pedagogin÷s veiklos laiko sąnaudos.<br />
Tyrimo tikslas. Ištirti ir įvertinti kolegijos d÷stytojų darbo laiko ir laisvalaikio paskirstymą (2005<br />
m., 2009 m.), siekiant užtikrinti studentų mokymo/si kokybę bei ugdyti visaverčius žinių visuomen÷s<br />
piliečius.<br />
Tyrimo objektas ir imties tūris: kolegijos d÷stytojų darbo ir poilsio balansas, 64 respondentai.<br />
Tyrimo metodai: lyginamoji analiz÷, kokybin÷ analiz÷ (priežastinių ir funkcinių ryšių, nustatymas),<br />
deskriptyvin÷s statistikos metodas (plokštumin÷s diagramos), empirinių duomenų kaupimas uždarų klausimų<br />
anketin÷je apklausoje pagalba bei apdorojimas.<br />
Kaip žinome, atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ir pasukus demokratinio valdymo keliu, buvo<br />
reformuojama švietimo sistema. Demokratiniai pokyčiai vyko visose įvairių lygmenų mokymo pakopose.<br />
Viena iš pakopinio mokymo institucijų – <strong>kolegija</strong>, susiformavusi po aukštesniųjų mokyklų reorganizacijos,<br />
taip pat buvo paliesta reformos, įgydama aukštojo neuniversitetinio mokymo institucijos statusą.<br />
Jau nuo pat reformos pradžios Lietuvos švietimo koncepcija (1992) išk÷l÷ pagrindinį švietimo tikslą<br />
– „savarankiškos ir kūrybingos asmenyb÷s ugdymą“. „Baltoji knyga“ [7] apibr÷ž÷ profesinio rengimo tikslą<br />
ugdyti „sąmoningą, savarankišką, veiklią, tautos ir valstyb÷s reikm÷ms subrendusią, nuolat besimokančią<br />
asmenybę, kuri, remdamasi dalykin÷mis, profesin÷mis ir bendražmogiškomis vertyb÷mis, kuria asmeninį<br />
gyvenimą, materialines ir dvasines vertybes, visuomen÷s gerovę, dalyvauja demokratin÷s visuomen÷s<br />
kūrimo procese“. Mokymosi visą gyvenimą memorandume (2000) akcentuota permanentinio profesinio<br />
tobul÷jimo būtinyb÷. Remiantis šiomis nuostatomis ir direktyvomis pedagogams buvo suteikiama didesnių<br />
galimybių tobulinti savo dalykinę ir didaktinę kompetenciją. [6] Kaip išnaudojamos šios galimyb÷s atspindi<br />
pedagogų profesin÷ veikla: jie prad÷jo aktyviau taikyti naujus mokymo metodus, pasireng÷ d÷styti naujus<br />
dalykus, įsitrauk÷ į metodinę veiklą ir t.t.<br />
Pažangos pagrindas yra kaita, ir ši neišvengiama būtinyb÷ taip pat paliet÷ kolegijų, kaip ir kitų<br />
švietimo institucijų, darbuotojus. 2004-aisiais metais, kartu su Lietuvos įsiliejimu į Europos Sąjungos šeimą,<br />
kolegijose įvyko d÷stytojų atestacija, buvo pereita prie darbo užmokesčio skaičiavimo už etatą. Kolegijų<br />
d÷stytojai tapo docentais, lektoriais ar asistentais. Kolegijai įgyjant naują kiekybinį ir kokybinį žmogiškųjų<br />
išteklių turinį, augant reikalavimams ir did÷jant atsakomybei, kiekvieno pedagogo, kaip atskiro individo,<br />
vaidmuo tampa nepaprastai svarbus kada yra kalbama apie profesinį akademin÷s bendruomen÷s rengimą,<br />
besimokančiųjų bendrųjų geb÷jimų ugdymą, tuo pačiu ir visavert÷s asmenyb÷s formavimą. Tačiau augant<br />
reikalavimams ir did÷jant atsakomybei, did÷ja laiko sąnaudos, kurios yra kompensuojamos laisvalaikio,<br />
poilsio, savišvietos, kultūrinio gyvenimo sąskaita. Tod÷l siekiant išsiaiškinti kolegijos d÷stytojų darbo laiko<br />
ir laisvalaikio paskirstymo pokyčius buvo sudarytos apklausos anketos, leidžiančios modeliuoti empirinį<br />
1
tyrimo pagrindą. Išanalizavus pokyčių rezultatus per 2005 ir 2009 metus, pateikti rezultatai, tendencijos bei<br />
statistiniai duomenys.<br />
Atsitiktin÷s atrankos būdu buvo pateiktos anketos d÷stytojams iš penkių <strong>Kauno</strong> kolegijos padalinių:<br />
Ekonomikos ir teis÷s, J.Vienožinskio menų, Technologijų, Kraštotvarkos bei Medicinos fakultetų. Anketas<br />
užpild÷ 64 d÷stytojai. Tęstinis tyrimas buvo orientuotas keliomis kryptimis:<br />
1. Profesinių ir pedagoginių kvalifikacijų tobulinimas.<br />
2. Mokymo/si medžiagos rengimas.<br />
3. Pedagogų darbo – poilsio balansas.<br />
4. Naujoji etatinio valandų paskirstymo sistema.<br />
Pirmasis tyrimo etapas buvo vykdomas 2005 metais, antrasis – 2009 metais.<br />
Tyrime dalyvavo pedagogai, turintys nuo vienerių iki 26-erių metų ir didesnį darbo stažą kolegijoje.<br />
Didžiausia apklaustųjų dalis dirba kolegijoje 6 – 10 metų (27%) taip pat nemaža dalis darbuojasi antrą ar<br />
trečią dešimtmetį (po 23%). 2009 metais pad÷tis pasikeit÷, bendruomen÷ „atjaun÷jo“: net 24% dirbančių<br />
d÷stytojų dirba 1-5 metus, tačiau tai nereiškia prastesn÷s mokymo kokyb÷s, 28% d÷stytojų dirba 16 – 25<br />
metus. Tai rodo, kad tiek prieš ketverius metus, tiek dabar institucijoje dirba įgiję darbin÷s patirties ir<br />
išmanantys savo d÷stomą dalyką specialistai, kurie tuo pačiu yra lojalūs ir ištikimi savo darbovietei, neieško<br />
kaip lengviau užsidirbti duonos kitur. Nors sumenk÷jęs dirbančiųjų nuo 6 iki 15 metų skaičius leidžia<br />
manyti, kad tam tikras procentas d÷stytojų vis tik paliko kolegiją.<br />
1. Profesinių ir pedagoginių kvalifikacijų tobulinimas.<br />
D÷stytojai nuolatos kelia savo dalykinę (dalyko turinio) ir didaktinę (mokymo) kompetenciją. 2005<br />
metais 55% nurod÷, kad dalyvavo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų bei darbdavių<br />
organizuotuose kursuose ar seminaruose, 2009 metais šis skaičius išaugo iki 67%. 2005 metais 20%<br />
d÷stytojų dalyvavo dalykin÷s kvalifikacijos ir mokymo kokyb÷s tobulinimo projektuose, kiti studijavo<br />
aukštosiose mokyklose kad įgytų ar pakeltų kvalifikacinį ar mokslinį laipsnį (15%), taip pat stažavosi<br />
užsienio profesinio rengimo institucijose. 2009 metais šie procentai išaugo atitinkamai 23% ir 10%.<br />
Apklausa rodo, kad d÷stytojai pastoviai kelia dalykinę ir didaktinę kompetenciją, tačiau kyla klausimas,<br />
kod÷l did÷ja seminarų ir tobulinimosi kursų lankymo procentas, o ne rengtų seminarų, stažuočių ar skaitytų<br />
paskaitų procentas. Į šį klausimą daugelis gal÷tų atsakyti paprastai – pasyvus dalyvavimas seminare<br />
pareikalauja mažesnių laiko sąnaudų bei vidinių resursų nei iniciatyvus darbas, už kurį bus užrašytos tos<br />
pačias neauditorinio krūvio valandos. Dar daugiau, imantis kūrybinio darbo beveik visada peržiangiamas<br />
„apmokamų“ valandų limitas. Darbo užmokesčio nediferencijavimas taip pat skatina patyrusius pedagogus<br />
rinktis lengvesnę veiklą, telpančia „į dešin÷s pus÷s“ r÷mus.<br />
Nurodydami pokyčius asmenybin÷s kompetencijos tobulinime per darbo kolegijoje metus, kolegos<br />
nurod÷, kad ženkliai patobulino darbo kompiuteriu, užsienio kalbos ir netgi sportinius įgūdžius, taip pat<br />
nepamiršo ugdyti savo intelektualinį ir kultūrinį išprusimą.<br />
Anketoje klaus÷me, kiek laiko docentai, lektoriai ir asistentai skiria pedagogin÷s kvalifikacijos<br />
k÷limui per mokslo metus. Daugiau kaip pus÷ apklaustųjų tam skiria nuo 20 iki 100 akademinių valandų.<br />
Tai rodo, kad pedagogin÷ bendruomen÷ yra sąmoninga, imli naujov÷ms, palaiko nuolatinio mokymosi<br />
koncepciją. Pagal 2001m. Europos komisijoje priimtą Mokymosi visą gyvenimą memorandumą, s÷kmingas<br />
per÷jimas prie žinių visuomen÷s turi būti lydimas mokymosi visą gyvenimą. Pl÷totinas visaapimantis<br />
mokymasis (formalioje švietimo sistemoje, neformaliojo švietimo organizacijose ir savaiminiu būdu). [2]<br />
2. Mokymo/si medžiagos rengimas.<br />
Per 60% dalyvavusių tyrime d÷stytojų rengia mokymo/si medžiagą leidybai, siekia perteikti<br />
moderniausią mokymo medžiagą besimokantiesiems bei renovuoti mokymo procesą. Tačiau beveik tiek pat<br />
procentų nurod÷, kad laiko parengti publikacijai trūksta; pedagogin÷s veiklos plane numatytas laikas<br />
parengimui yra labiau teorinis, realiai kartais sugaištami ištisi m÷nesiai, ko metiniuose planuose pateikti<br />
negalima (nes truks laiko kitai veiklai įvardyti!). Čia išryšk÷ja d÷stytojo blaškymosi tarp veiklų problema. Ar<br />
nereik÷tų pasinaudoti universitetų praktika, kur d÷stytojams leista pasirinkti vieną veiklos sritį, pavyzdžiui,<br />
mokslinių tyrimų bei publikacijų, mokymo medžiagos rengimo, ar projektin÷s veiklos sritį ir skirti jai visą<br />
savo d÷mesį ir laiką.<br />
Per mokslo metus dalykų d÷stytojams, be tiesioginio dalyko d÷stymo ir rezultatų kontrol÷s, tenka<br />
parengti šūsnį įvairių planų, ataskaitų, suvestinių; iš jų reikalaujama atlikti taikomuosius ar pedagoginius<br />
tyrimus, leisti metodinę medžiagą, rašyti mokslinius straipsnius, daryti pranešimus, dalyvauti konferencijose,<br />
seminaruose ir pan., nuolat kelti dalykinę kvalifikaciją, konsultuoti studentus, tikrinti jų darbus, pan.,<br />
nuolatos atnaujinti modulius, tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų kontrolines užduotis, mokymui aktyviai<br />
naudoti kompiuterinę bazę (atlikti informacijos paiešką) bei taikyti naujausius mokymo metodus (jiems<br />
parengti taip pat reikalingas laikas). Kaip rašoma straipsnyje „Mokyklos panaš÷ja į biurokratines įstaigas“,<br />
„kasmet did÷janti planų, ataskaitų ir kitų dokumentų lavina jau dusina pedagogus ir iškreipia jų darbo<br />
prasmę. [12] Mokytojai neslepia, jog iš aukščiau nuleistų valdiškų įgeidžių tenkinimas dažnai t÷ra<br />
2
formalumas, kažkam reikalingas „d÷l paukščiuko“. Pačiai mokyklai popierin÷ veikla duoda mažai<br />
apčiuopiamos naudos bei atima laiką, skirtą mokiniams.“ Susidaro įspūdis, kad ataskaitos rašomos d÷l<br />
ataskaitų. Kaip matyti iš 1-ojo paveiksl÷lio, 2005 metais net 90%, o 2009 metais - 70% apklausoje<br />
dalyvavusiųjų <strong>Kauno</strong> kolegijos pedagogų teigia, kad pedagogin÷s, įvairios statistin÷s ir mokomosios<br />
medžiagos rengimo laikas, numatytas individualiame pedagogin÷s veiklos plane, n e s u t a m p a su<br />
realiai sugaištu laiku, iš tiesų, jo reikia žymiai daugiau (taip mano visi be išimties apklaustieji, 2 pav.).<br />
Kolegijos d÷stytojai gana nepalankiai vertina neauditorinių valandų krūvį , net 59%) respondentų šiandien<br />
jį vertina kaip neatspindintį realaus pedagoginio krūvio.<br />
1 pav. Duomenys atsakant į klausimą ar plane numatytas laikas<br />
pedagogin÷s medžiagos rengimui sutampa su realiai sugaištu.<br />
2 pav. D÷stytojų nuomon÷ apie skiriamą laiką pedagogin÷s<br />
medžiagos rengimui<br />
3. Pedagogų darbo – poilsio balansas.<br />
Kolegija, kaip visuomeninis organizmas turi dirbti efektyviai. Tai gali būti pasiekiama tinkamos<br />
komunikacijos, mokymo ir mokymosi kokyb÷s, motyvacijos, stabilumo, produktyvumo bei novatoriškumo<br />
pagalba. D÷l nepamatuotai didelio apkrovimo „popieriniais“ darbais popaskaitiniu laikotarpiu, d÷stytojams<br />
lieka nepakankamai laiko vystyti mokymo/si kokybę, įdiegti naujas d÷stymo metodikas, motyvuoti ir<br />
bendrauti su studentais, įsiklausyti į jų problemas. Žinia, kad viena iš tradicinių bendravimo formų yra<br />
konsultacija, kurios tikslas - pad÷ti studentams išsiaiškinti nesuprastus atskirus klausimus, patikslinti<br />
tolimesnį savarankiško darbo planą, suteikti papildomos informacijos atliekant kursinį darbą. Įvairiapusis<br />
konsultavimas padeda pašalinti studentų žinių spragas. Deja, bendravimu per konsultacijas tenkinosi tik 41<br />
procentas, o pagal šių metų apklausą – 23% d÷stytojų, 37 procentai ir atitinkamai 77% bendrauja tik per<br />
paskaitas, o 22 procentai pedagogų apskritai mano, kad d÷stytojo komunikacija su studentais yra<br />
paviršutiniška, skubota.<br />
Nors į klausimą „Kaip organizuojate paskaitų turinį?“ per 50 % (abiejų apklausų metu) nurod÷, kad<br />
naudoja mišrią d÷stymo metodiką, o apie 20 % - kad taiko aktyvaus mokymo/si metodus, lieka neaišku, kaip<br />
d÷stytojams dar užtenka energijos ir laiko parengti mokymo priemones aktyviajam mokymui, pasiruošti<br />
paskaitoms ir dar susp÷ti pastoviai skaityti specialybinę literatūrą.<br />
D÷stytojai, kaip aukštojo mokslo institucijos atstovai, privalo užtikrinti produktyvų pedagoginį<br />
bendravimą, kuris suprantamas kaip „skirtingos mokslin÷s brandos asmenybių sąveika studijų ir mokslin÷s<br />
veiklos procese, pagrįsta jų psichin÷s veiklos (intelektin÷s, emocin÷s, motyvacin÷s) rezultatų pasikeitimu“.<br />
[3] Siekiant tokio bendravimo kokyb÷s, d÷stytojai turi būti ne tik savo d÷stomo dalyko žinovai, bet ir<br />
išprususios, gilios vidin÷s kultūros asmenyb÷s. Pedagogai turi ir nori dalyvauti kultūriniame miesto ir šalies<br />
gyvenime, užsiimti savišvieta, estetinių bei kultūrinių įgūdžių tobulinimu. Apdorojus anketos duomenis,<br />
paaišk÷jo, kad beveik pus÷ apklaustų asmenų lankosi kultūriniuose renginiuose tik keletą kartų per metus (!).<br />
2009 metų anketos apklausoje šis procentas netgi padid÷jo ir sudaro 57%. Beveik 10 procentų respondentų<br />
nurod÷, kad iš viso niekur nesilanko, nes tam nelieka laisvo laiko.<br />
3
3 pav. D÷stytojų kultūrinio tobul÷jimo pasikeitimas<br />
Pagaliau į klausimą „Ar pakankamai laiko lieka asmeniniam laiko leidimui ir poilsiui?“ pus÷ (50 %)<br />
abiejose apklausose dalyvavusių pedagogų atsak÷ “NE“. Peršasi išvada, kad vos sp÷jantys susidoroti su<br />
tiesioginių įpareigojimų lavina d÷stytojai, ne tik neturi pakankamai laiko kelti savo intelekto lygį, bet ir<br />
tinkamai nepailsi, neskiria užtektinai laiko šeimoms, jų nervų sistema nuolatos įtempta, o apie fizinį nuovargį<br />
n÷ra ko ir kalb÷ti. Nenuostabu, kad tokie negalavimai, kaip migrena, širdies ritmo bei virškinamojo trakto<br />
sutrikimai, alergin÷s reakcijos d÷l patiriamos įtampos („Ar sp÷siu?“ „Ar sugeb÷siu?“) – yra nuolatiniai<br />
d÷stytojų palydovai. Pedagogai, mokydami ir aukl÷dami kitus jaunuolius, yra priversti mažiau skirti d÷mesio<br />
savo vaikams, nes tam v÷l „neužtenka laiko“. Tuo pačiu kenčia ir mokymo procesas bei rezultatai kolegijoje,<br />
kadangi nuovargio kamuojamas d÷stytojas vargu ar sugeb÷s dirbti našiai ir kūrybiškai.<br />
4. Naujoji etatinio valandų paskirstymo sistema.<br />
Tyrimo metu paaišk÷jo dar vienas įdomus faktas, kad 40% apklaustųjų naująją etatinio apmok÷jimo<br />
sistemą vertina neigiamai, nurodydami, kad jei kontaktinių valandų krūvis vidutiniškai juos tenkina, tai<br />
neauditorinių valandų krūvis absoliučiai n e a t s p i n d i realiai įd÷tų pastangų (tokios nuomon÷s yra 78%).<br />
Negana to, kad taip vadinama „dešinioji tarifikacijos pus÷“ apr÷pia gana didelį valandų skaičių (kurį<br />
d÷stytojas privalo pateisinti atliktais darbais, kad patvirtintų savo kompetenciją užimamai kvalifikacinei<br />
kategorijai), tai norint įvykdyti plane numatytus uždavinus, d÷stytojui tenka skirti žymiai daugiau laiko nei<br />
numatyta popieriuje. Darbui aukojami vakarai, savaitgaliai, šventin÷s dienos, net atostogos. Jungtin÷s<br />
Karalyst÷s visų grandžių pedagogai, nuo pradinio iki aukštojo mokslo institucijų, susibūr÷ į profesinę<br />
sąjungą (NASUWT), kuri kreip÷si į šalies Vyriausybę su reikalavimais paisyti pedagogų teisių, mažinti per<br />
didelį popaskaitinio darbo krūvį, pakelti atlyginimą, kadangi atliekami papildomi darbai, kt. Daugelis<br />
d÷stytojų, tiek JK, tiek pas mus, dirba 60 – 70 valandų (dieną ar naktį) per savaitę, d÷stytojo darbo sutartyje<br />
darbo valandos yra ‘open-ended’(„tiksliai nenustatytos“). [11] Dirba tol, kol padaro, o užrašo tiek, kiek telpa<br />
į „dešiniosios tarifikacijos pus÷s“ r÷mus. Šeima, asmeninis, kultūrinis gyvenimas ir kita nebetelpa į<br />
“dešiniąją pusę”, lieka laiko tik miegui ir tai nepakankamai.<br />
Pedagogo darbas – tai labai koncentruota protin÷ veikla, darbas su žmon÷mis, tod÷l yra būtinas<br />
laikas atsipalaiduoti, sutelkti j÷gas. Ar kai kam neprivalu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,<br />
Aukštojo mokslo įstatymo, reglamentuojančio 36 val. darbo savaitę pedagogui? Prisiminkime <strong>Kauno</strong><br />
pedagogų kvietimą atlikti švietimo reformos auditą. „At÷jo laikas pabusti iš slogaus sapno“, - sako ir<br />
Klaip÷dos pedagogai.[9]<br />
Švietimo sistema visuose jos lygiuose turi būti demokratiška, priešingu atveju, ji bus nepaj÷gi spręsti<br />
sud÷tingus žinių visuomen÷s ugdymo uždavinius; kent÷s jos pagrindinis darbinis ir kūrybinis potencialas –<br />
pedagogas. Pasak P.Jucevičien÷s [3], d÷stytojams aukštojoje mokykloje yra keliami tokie reikalavimai:<br />
sugeb÷jimas organiškai integruoti naujausias mokslo ir praktikos id÷jas į studijų procesą (d÷stomo kurso<br />
turinį, vystant studentų mąstymą, kt.), savo mokslinių tyrimų ir tarpdalykinio pobūdžio informacijos<br />
panaudojimas d÷stomame kurse, sugeb÷jimas naudotis šiuolaikin÷mis informacijos priemon÷mis,<br />
pakankamas užsienio kalbos mok÷jimas, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, dalyvavimas<br />
tarptautin÷se programose. Tai dar kartą patvirtina, kad d÷stytojo misija mokykloje yra labai atsakinga ir<br />
nelengva. Tačiau pedagogin÷ veikla turi būti kryptinga, protingai subalansuota ir įveikiama. Dalykin÷ ir<br />
pedagogin÷ d÷stytojo kompetencija didžia dalimi lemia didaktinio proceso s÷kmę. Tad, siekiant geresn÷s<br />
edukacin÷s kokyb÷s, reikia sudaryti sąlygas tai kompetencijai tobulinti ir išlaikyti.<br />
Išvados:<br />
1. Siekiant tobulinti mokymo/si kokybę aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijose, yra būtina<br />
siaurinti nekontaktinių valandų turinį, mažinti darbų apimtis, sutelkiant d÷mesį į pagrindinę veiklą –<br />
paskaitas ir praktinius užsi÷mimus bei pasirengimą jiems.<br />
2. Ieškoti galimybių glaudesniam ryšiui su besimokančiaisiais, norint s÷kmingai vystyti bendruosius<br />
bei profesinius studentų geb÷jimus.<br />
4
3. Sudaryti d÷stytojams sąlygas laikytis tinkamo poilsio režimo, nes tik ramus, subalansuotas,<br />
sveikas ir kūrybingas organizacijos klimatas įgalins įgyvendinti tikslą ugdyti visaverčius žinių visuomen÷s<br />
piliečius.<br />
4. Siūlyti įvesti d÷stytojų darbo atlygio kokybinį koeficientą, pagal kurį būtų skaičiuojamas<br />
atlyginimas. Svarstyti atlygio už papildomą pedagoginę veiklą galimybes.<br />
Literatūros sąrašas<br />
[1] Charles, C.M. Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius: alma littera. 1999.<br />
[2] ES Leonardo da Vinci programos Koordinavimo paramos fondo Tarptautin÷s konferencijos „Kvalifikacijų skaidrumas<br />
ir pripažinimas: iššūkiai ir galimyb÷s naujoms ES nar÷ms“ medžiaga. Vilnius. 2004.<br />
[3] Jucevičien÷, P., Jakavičius, V., kt. Edukologijos id÷jos Lietuvos švietimo sistemos modernizavimui. Kaunas:<br />
Technologija. 1998.<br />
[4] Jucevičius, R., Jucevičien÷, P., kt. Mokyklos strategija. Kaunas: Žinių visuomen÷s institutas. 2003.<br />
[5] Kardelis, K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija.1997. p. 54-166.<br />
[6] Laužackas, R., Danilevičius, E., Gurskien÷, O. Profesinio rengimo reforma Lietuvoje. Vytauto Didžiojo universiteto<br />
Profesinio rengimo studijų centras. 2004.<br />
[7] Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos aukštasis mokslas. Baltoji knyga. Vilnius. 1999.<br />
[8] Tarptautinių žodžių žodynas (atsak. redakt. Kvietkauskas, V.). Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. 1985.<br />
[9] Teresevičien÷ M., Gedvilien÷ G., Zuzevičiūt÷ V.Andragogika. Kaunas: VDU. 2006.<br />
[10] Večkien÷, N., Jucevičien÷, P., kt. Švietimo vadybos įvadas. Kaunas: Technologija. 1996.<br />
[11] www.nasuwt.org.uk; 2009.02.28<br />
[12] www.tinklas.lt; 2009.02.28<br />
Rasa Šemiotien÷, Živil÷ Nemickien÷<br />
Influence of Lecturers‘ Work /Life Balance on the Quality of Teaching/ Learning (Continued Survey)<br />
Summary<br />
The article deals with the problems arising from the college lecturers’ infinite tasks performed at college, which have<br />
become obligatory under the new system of staff pay adopted in the Republic of Lithuania several years ago. Alongside with direct<br />
responsibilities, such as teaching and testing, lecturers must fulfil abundant and sometimes inexpedient tasks, which absorb most of<br />
their time, including their leisure time, too. The ideas of more reasonable distribution of the lecturers’ working time concerning<br />
extracurricular activities with regard to their work/life balance and relaxation time possibilities are discussed.<br />
5