Rodyti/Atverti - Kauno kolegija

3 pav. D÷stytojų kultūrinio tobul÷jimo pasikeitimas
Pagaliau į klausimą „Ar pakankamai laiko lieka asmeniniam laiko leidimui ir poilsiui?“ pus÷ (50 %)
abiejose apklausose dalyvavusių pedagogų atsak÷ “NE“. Peršasi išvada, kad vos sp÷jantys susidoroti su
tiesioginių įpareigojimų lavina d÷stytojai, ne tik neturi pakankamai laiko kelti savo intelekto lygį, bet ir
tinkamai nepailsi, neskiria užtektinai laiko šeimoms, jų nervų sistema nuolatos įtempta, o apie fizinį nuovargį
n÷ra ko ir kalb÷ti. Nenuostabu, kad tokie negalavimai, kaip migrena, širdies ritmo bei virškinamojo trakto
sutrikimai, alergin÷s reakcijos d÷l patiriamos įtampos („Ar sp÷siu?“ „Ar sugeb÷siu?“) – yra nuolatiniai
d÷stytojų palydovai. Pedagogai, mokydami ir aukl÷dami kitus jaunuolius, yra priversti mažiau skirti d÷mesio
savo vaikams, nes tam v÷l „neužtenka laiko“. Tuo pačiu kenčia ir mokymo procesas bei rezultatai kolegijoje,
kadangi nuovargio kamuojamas d÷stytojas vargu ar sugeb÷s dirbti našiai ir kūrybiškai.
4. Naujoji etatinio valandų paskirstymo sistema.
Tyrimo metu paaišk÷jo dar vienas įdomus faktas, kad 40% apklaustųjų naująją etatinio apmok÷jimo
sistemą vertina neigiamai, nurodydami, kad jei kontaktinių valandų krūvis vidutiniškai juos tenkina, tai
neauditorinių valandų krūvis absoliučiai n e a t s p i n d i realiai įd÷tų pastangų (tokios nuomon÷s yra 78%).
Negana to, kad taip vadinama „dešinioji tarifikacijos pus÷“ apr÷pia gana didelį valandų skaičių (kurį
d÷stytojas privalo pateisinti atliktais darbais, kad patvirtintų savo kompetenciją užimamai kvalifikacinei
kategorijai), tai norint įvykdyti plane numatytus uždavinus, d÷stytojui tenka skirti žymiai daugiau laiko nei
numatyta popieriuje. Darbui aukojami vakarai, savaitgaliai, šventin÷s dienos, net atostogos. Jungtin÷s
Karalyst÷s visų grandžių pedagogai, nuo pradinio iki aukštojo mokslo institucijų, susibūr÷ į profesinę
sąjungą (NASUWT), kuri kreip÷si į šalies Vyriausybę su reikalavimais paisyti pedagogų teisių, mažinti per
didelį popaskaitinio darbo krūvį, pakelti atlyginimą, kadangi atliekami papildomi darbai, kt. Daugelis
d÷stytojų, tiek JK, tiek pas mus, dirba 60 – 70 valandų (dieną ar naktį) per savaitę, d÷stytojo darbo sutartyje
darbo valandos yra ‘open-ended’(„tiksliai nenustatytos“). [11] Dirba tol, kol padaro, o užrašo tiek, kiek telpa
į „dešiniosios tarifikacijos pus÷s“ r÷mus. Šeima, asmeninis, kultūrinis gyvenimas ir kita nebetelpa į
“dešiniąją pusę”, lieka laiko tik miegui ir tai nepakankamai.
Pedagogo darbas – tai labai koncentruota protin÷ veikla, darbas su žmon÷mis, tod÷l yra būtinas
laikas atsipalaiduoti, sutelkti j÷gas. Ar kai kam neprivalu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,
Aukštojo mokslo įstatymo, reglamentuojančio 36 val. darbo savaitę pedagogui? Prisiminkime Kauno
pedagogų kvietimą atlikti švietimo reformos auditą. „At÷jo laikas pabusti iš slogaus sapno“, - sako ir
Klaip÷dos pedagogai.[9]
Švietimo sistema visuose jos lygiuose turi būti demokratiška, priešingu atveju, ji bus nepaj÷gi spręsti
sud÷tingus žinių visuomen÷s ugdymo uždavinius; kent÷s jos pagrindinis darbinis ir kūrybinis potencialas –
pedagogas. Pasak P.Jucevičien÷s [3], d÷stytojams aukštojoje mokykloje yra keliami tokie reikalavimai:
sugeb÷jimas organiškai integruoti naujausias mokslo ir praktikos id÷jas į studijų procesą (d÷stomo kurso
turinį, vystant studentų mąstymą, kt.), savo mokslinių tyrimų ir tarpdalykinio pobūdžio informacijos
panaudojimas d÷stomame kurse, sugeb÷jimas naudotis šiuolaikin÷mis informacijos priemon÷mis,
pakankamas užsienio kalbos mok÷jimas, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, dalyvavimas
tarptautin÷se programose. Tai dar kartą patvirtina, kad d÷stytojo misija mokykloje yra labai atsakinga ir
nelengva. Tačiau pedagogin÷ veikla turi būti kryptinga, protingai subalansuota ir įveikiama. Dalykin÷ ir
pedagogin÷ d÷stytojo kompetencija didžia dalimi lemia didaktinio proceso s÷kmę. Tad, siekiant geresn÷s
edukacin÷s kokyb÷s, reikia sudaryti sąlygas tai kompetencijai tobulinti ir išlaikyti.
Išvados:
1. Siekiant tobulinti mokymo/si kokybę aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijose, yra būtina
siaurinti nekontaktinių valandų turinį, mažinti darbų apimtis, sutelkiant d÷mesį į pagrindinę veiklą –
paskaitas ir praktinius užsi÷mimus bei pasirengimą jiems.
2. Ieškoti galimybių glaudesniam ryšiui su besimokančiaisiais, norint s÷kmingai vystyti bendruosius
bei profesinius studentų geb÷jimus.
4