Rodyti/Atverti - Kauno kolegija

DöSTYTOJŲ DARBO IR POILSIO BALANSO ĮTAKA MOKYMO/SI
KOKYBEI (TĘSTINIS TYRIMAS)
Rasa Šemiotien÷, Živil÷ Nemickien÷
Kauno kolegija
Anotacija
Nagrin÷jamos kolegijos d÷stytojų pedagogin÷s veiklos ir poilsio suderinamumo problemos. Apibendrinami atlikto tęstinio
tyrimo rezultatai. Svarstomos lankstesnio privalomų neauditorinių valandų krūvio paskirstymo galimyb÷s. Kalbama apie asmenyb÷s
protinę ir fizinę pasiausvyrą, siekiant mokymo/si kokyb÷s.
Raktažodžiai: profesinis tobul÷jimas, asmenybin÷ kompetencija, etatinis apmok÷jimas, nekontaktinių valandų krūvis,
darbo-poilsio balansas.
Įvadas. Kolegija, kaip vienas profesinio rengimo struktūrinių padalinių, siekia integruotis į Europos
Sąjungos profesinio rengimo sistemą, prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo rinkos reikalavimų, derinti
savo veiklą tiek su vietin÷mis tiek su pasaulin÷mis ekonomin÷s veiklos sąlygomis, kad gal÷tų teikti
profesinių ir bendrojo išsilavinimo žinių,atitinkančių šiuolaikinį mokslo, technologijų lygį, bendrąsias
kultūros vertybes, taip pat praktikoje reikalingą pasirinktos srities kompetenciją. Profesinis rengimas
aukštajame moksle suprantamas plačiąja prasme – tai žmonių ugdymas aukštos kvalifikacijos
reikalaujančioms ir nuolat tobul÷jančioms darbo vietoms visuomen÷je.
Kolegijoje gali dirbti tik aukštos dalykin÷s kvalifikacijos pedagogai, turintys turtingą darbo patirtį,
naudojantys pažangią mokymo ir ugdymo metodiką, taikantys moderniomis technologijomis pagrįstą
mokymą ir mokymąsi. Tai pedagogai, kurie sistemingai gilina profesines ir pedagogines žinias, semiasi
gerosios patirties užsienio ir respublikos švietimo institucijose, lavinasi kitais būdais. Tuo pačiu tai yra
fiziniai žmon÷s, kuriems yra reikalingas poilsis ir relaksacija.
Tyrimo problema. D÷stytojų darbo laiko santykis su disponuojamu laisvalaikio biudžetu ir kokios
įtakos tai turi studentų, kaip būsimų specialistų, mokymo rezultatams bei paties d÷stytojo profesiniam ir
asmeniniam tobul÷jimui bei sveikatai. Darbo laikas čia yra suprantamas kaip kontaktin÷s ir kitos
pedagogin÷s veiklos laiko sąnaudos.
Tyrimo tikslas. Ištirti ir įvertinti kolegijos d÷stytojų darbo laiko ir laisvalaikio paskirstymą (2005
m., 2009 m.), siekiant užtikrinti studentų mokymo/si kokybę bei ugdyti visaverčius žinių visuomen÷s
piliečius.
Tyrimo objektas ir imties tūris: kolegijos d÷stytojų darbo ir poilsio balansas, 64 respondentai.
Tyrimo metodai: lyginamoji analiz÷, kokybin÷ analiz÷ (priežastinių ir funkcinių ryšių, nustatymas),
deskriptyvin÷s statistikos metodas (plokštumin÷s diagramos), empirinių duomenų kaupimas uždarų klausimų
anketin÷je apklausoje pagalba bei apdorojimas.
Kaip žinome, atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ir pasukus demokratinio valdymo keliu, buvo
reformuojama švietimo sistema. Demokratiniai pokyčiai vyko visose įvairių lygmenų mokymo pakopose.
Viena iš pakopinio mokymo institucijų – kolegija, susiformavusi po aukštesniųjų mokyklų reorganizacijos,
taip pat buvo paliesta reformos, įgydama aukštojo neuniversitetinio mokymo institucijos statusą.
Jau nuo pat reformos pradžios Lietuvos švietimo koncepcija (1992) išk÷l÷ pagrindinį švietimo tikslą
– „savarankiškos ir kūrybingos asmenyb÷s ugdymą“. „Baltoji knyga“ [7] apibr÷ž÷ profesinio rengimo tikslą
ugdyti „sąmoningą, savarankišką, veiklią, tautos ir valstyb÷s reikm÷ms subrendusią, nuolat besimokančią
asmenybę, kuri, remdamasi dalykin÷mis, profesin÷mis ir bendražmogiškomis vertyb÷mis, kuria asmeninį
gyvenimą, materialines ir dvasines vertybes, visuomen÷s gerovę, dalyvauja demokratin÷s visuomen÷s
kūrimo procese“. Mokymosi visą gyvenimą memorandume (2000) akcentuota permanentinio profesinio
tobul÷jimo būtinyb÷. Remiantis šiomis nuostatomis ir direktyvomis pedagogams buvo suteikiama didesnių
galimybių tobulinti savo dalykinę ir didaktinę kompetenciją. [6] Kaip išnaudojamos šios galimyb÷s atspindi
pedagogų profesin÷ veikla: jie prad÷jo aktyviau taikyti naujus mokymo metodus, pasireng÷ d÷styti naujus
dalykus, įsitrauk÷ į metodinę veiklą ir t.t.
Pažangos pagrindas yra kaita, ir ši neišvengiama būtinyb÷ taip pat paliet÷ kolegijų, kaip ir kitų
švietimo institucijų, darbuotojus. 2004-aisiais metais, kartu su Lietuvos įsiliejimu į Europos Sąjungos šeimą,
kolegijose įvyko d÷stytojų atestacija, buvo pereita prie darbo užmokesčio skaičiavimo už etatą. Kolegijų
d÷stytojai tapo docentais, lektoriais ar asistentais. Kolegijai įgyjant naują kiekybinį ir kokybinį žmogiškųjų
išteklių turinį, augant reikalavimams ir did÷jant atsakomybei, kiekvieno pedagogo, kaip atskiro individo,
vaidmuo tampa nepaprastai svarbus kada yra kalbama apie profesinį akademin÷s bendruomen÷s rengimą,
besimokančiųjų bendrųjų geb÷jimų ugdymą, tuo pačiu ir visavert÷s asmenyb÷s formavimą. Tačiau augant
reikalavimams ir did÷jant atsakomybei, did÷ja laiko sąnaudos, kurios yra kompensuojamos laisvalaikio,
poilsio, savišvietos, kultūrinio gyvenimo sąskaita. Tod÷l siekiant išsiaiškinti kolegijos d÷stytojų darbo laiko
ir laisvalaikio paskirstymo pokyčius buvo sudarytos apklausos anketos, leidžiančios modeliuoti empirinį
1

tyrimo pagrindą. Išanalizavus pokyčių rezultatus per 2005 ir 2009 metus, pateikti rezultatai, tendencijos bei
statistiniai duomenys.
Atsitiktin÷s atrankos būdu buvo pateiktos anketos d÷stytojams iš penkių Kauno kolegijos padalinių:
Ekonomikos ir teis÷s, J.Vienožinskio menų, Technologijų, Kraštotvarkos bei Medicinos fakultetų. Anketas
užpild÷ 64 d÷stytojai. Tęstinis tyrimas buvo orientuotas keliomis kryptimis:
1. Profesinių ir pedagoginių kvalifikacijų tobulinimas.
2. Mokymo/si medžiagos rengimas.
3. Pedagogų darbo – poilsio balansas.
4. Naujoji etatinio valandų paskirstymo sistema.
Pirmasis tyrimo etapas buvo vykdomas 2005 metais, antrasis – 2009 metais.
Tyrime dalyvavo pedagogai, turintys nuo vienerių iki 26-erių metų ir didesnį darbo stažą kolegijoje.
Didžiausia apklaustųjų dalis dirba kolegijoje 6 – 10 metų (27%) taip pat nemaža dalis darbuojasi antrą ar
trečią dešimtmetį (po 23%). 2009 metais pad÷tis pasikeit÷, bendruomen÷ „atjaun÷jo“: net 24% dirbančių
d÷stytojų dirba 1-5 metus, tačiau tai nereiškia prastesn÷s mokymo kokyb÷s, 28% d÷stytojų dirba 16 – 25
metus. Tai rodo, kad tiek prieš ketverius metus, tiek dabar institucijoje dirba įgiję darbin÷s patirties ir
išmanantys savo d÷stomą dalyką specialistai, kurie tuo pačiu yra lojalūs ir ištikimi savo darbovietei, neieško
kaip lengviau užsidirbti duonos kitur. Nors sumenk÷jęs dirbančiųjų nuo 6 iki 15 metų skaičius leidžia
manyti, kad tam tikras procentas d÷stytojų vis tik paliko kolegiją.
1. Profesinių ir pedagoginių kvalifikacijų tobulinimas.
D÷stytojai nuolatos kelia savo dalykinę (dalyko turinio) ir didaktinę (mokymo) kompetenciją. 2005
metais 55% nurod÷, kad dalyvavo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų bei darbdavių
organizuotuose kursuose ar seminaruose, 2009 metais šis skaičius išaugo iki 67%. 2005 metais 20%
d÷stytojų dalyvavo dalykin÷s kvalifikacijos ir mokymo kokyb÷s tobulinimo projektuose, kiti studijavo
aukštosiose mokyklose kad įgytų ar pakeltų kvalifikacinį ar mokslinį laipsnį (15%), taip pat stažavosi
užsienio profesinio rengimo institucijose. 2009 metais šie procentai išaugo atitinkamai 23% ir 10%.
Apklausa rodo, kad d÷stytojai pastoviai kelia dalykinę ir didaktinę kompetenciją, tačiau kyla klausimas,
kod÷l did÷ja seminarų ir tobulinimosi kursų lankymo procentas, o ne rengtų seminarų, stažuočių ar skaitytų
paskaitų procentas. Į šį klausimą daugelis gal÷tų atsakyti paprastai – pasyvus dalyvavimas seminare
pareikalauja mažesnių laiko sąnaudų bei vidinių resursų nei iniciatyvus darbas, už kurį bus užrašytos tos
pačias neauditorinio krūvio valandos. Dar daugiau, imantis kūrybinio darbo beveik visada peržiangiamas
„apmokamų“ valandų limitas. Darbo užmokesčio nediferencijavimas taip pat skatina patyrusius pedagogus
rinktis lengvesnę veiklą, telpančia „į dešin÷s pus÷s“ r÷mus.
Nurodydami pokyčius asmenybin÷s kompetencijos tobulinime per darbo kolegijoje metus, kolegos
nurod÷, kad ženkliai patobulino darbo kompiuteriu, užsienio kalbos ir netgi sportinius įgūdžius, taip pat
nepamiršo ugdyti savo intelektualinį ir kultūrinį išprusimą.
Anketoje klaus÷me, kiek laiko docentai, lektoriai ir asistentai skiria pedagogin÷s kvalifikacijos
k÷limui per mokslo metus. Daugiau kaip pus÷ apklaustųjų tam skiria nuo 20 iki 100 akademinių valandų.
Tai rodo, kad pedagogin÷ bendruomen÷ yra sąmoninga, imli naujov÷ms, palaiko nuolatinio mokymosi
koncepciją. Pagal 2001m. Europos komisijoje priimtą Mokymosi visą gyvenimą memorandumą, s÷kmingas
per÷jimas prie žinių visuomen÷s turi būti lydimas mokymosi visą gyvenimą. Pl÷totinas visaapimantis
mokymasis (formalioje švietimo sistemoje, neformaliojo švietimo organizacijose ir savaiminiu būdu). [2]
2. Mokymo/si medžiagos rengimas.
Per 60% dalyvavusių tyrime d÷stytojų rengia mokymo/si medžiagą leidybai, siekia perteikti
moderniausią mokymo medžiagą besimokantiesiems bei renovuoti mokymo procesą. Tačiau beveik tiek pat
procentų nurod÷, kad laiko parengti publikacijai trūksta; pedagogin÷s veiklos plane numatytas laikas
parengimui yra labiau teorinis, realiai kartais sugaištami ištisi m÷nesiai, ko metiniuose planuose pateikti
negalima (nes truks laiko kitai veiklai įvardyti!). Čia išryšk÷ja d÷stytojo blaškymosi tarp veiklų problema. Ar
nereik÷tų pasinaudoti universitetų praktika, kur d÷stytojams leista pasirinkti vieną veiklos sritį, pavyzdžiui,
mokslinių tyrimų bei publikacijų, mokymo medžiagos rengimo, ar projektin÷s veiklos sritį ir skirti jai visą
savo d÷mesį ir laiką.
Per mokslo metus dalykų d÷stytojams, be tiesioginio dalyko d÷stymo ir rezultatų kontrol÷s, tenka
parengti šūsnį įvairių planų, ataskaitų, suvestinių; iš jų reikalaujama atlikti taikomuosius ar pedagoginius
tyrimus, leisti metodinę medžiagą, rašyti mokslinius straipsnius, daryti pranešimus, dalyvauti konferencijose,
seminaruose ir pan., nuolat kelti dalykinę kvalifikaciją, konsultuoti studentus, tikrinti jų darbus, pan.,
nuolatos atnaujinti modulius, tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų kontrolines užduotis, mokymui aktyviai
naudoti kompiuterinę bazę (atlikti informacijos paiešką) bei taikyti naujausius mokymo metodus (jiems
parengti taip pat reikalingas laikas). Kaip rašoma straipsnyje „Mokyklos panaš÷ja į biurokratines įstaigas“,
„kasmet did÷janti planų, ataskaitų ir kitų dokumentų lavina jau dusina pedagogus ir iškreipia jų darbo
prasmę. [12] Mokytojai neslepia, jog iš aukščiau nuleistų valdiškų įgeidžių tenkinimas dažnai t÷ra
2

formalumas, kažkam reikalingas „d÷l paukščiuko“. Pačiai mokyklai popierin÷ veikla duoda mažai
apčiuopiamos naudos bei atima laiką, skirtą mokiniams.“ Susidaro įspūdis, kad ataskaitos rašomos d÷l
ataskaitų. Kaip matyti iš 1-ojo paveiksl÷lio, 2005 metais net 90%, o 2009 metais - 70% apklausoje
dalyvavusiųjų Kauno kolegijos pedagogų teigia, kad pedagogin÷s, įvairios statistin÷s ir mokomosios
medžiagos rengimo laikas, numatytas individualiame pedagogin÷s veiklos plane, n e s u t a m p a su
realiai sugaištu laiku, iš tiesų, jo reikia žymiai daugiau (taip mano visi be išimties apklaustieji, 2 pav.).
Kolegijos d÷stytojai gana nepalankiai vertina neauditorinių valandų krūvį , net 59%) respondentų šiandien
jį vertina kaip neatspindintį realaus pedagoginio krūvio.
1 pav. Duomenys atsakant į klausimą ar plane numatytas laikas
pedagogin÷s medžiagos rengimui sutampa su realiai sugaištu.
2 pav. D÷stytojų nuomon÷ apie skiriamą laiką pedagogin÷s
medžiagos rengimui
3. Pedagogų darbo – poilsio balansas.
Kolegija, kaip visuomeninis organizmas turi dirbti efektyviai. Tai gali būti pasiekiama tinkamos
komunikacijos, mokymo ir mokymosi kokyb÷s, motyvacijos, stabilumo, produktyvumo bei novatoriškumo
pagalba. D÷l nepamatuotai didelio apkrovimo „popieriniais“ darbais popaskaitiniu laikotarpiu, d÷stytojams
lieka nepakankamai laiko vystyti mokymo/si kokybę, įdiegti naujas d÷stymo metodikas, motyvuoti ir
bendrauti su studentais, įsiklausyti į jų problemas. Žinia, kad viena iš tradicinių bendravimo formų yra
konsultacija, kurios tikslas - pad÷ti studentams išsiaiškinti nesuprastus atskirus klausimus, patikslinti
tolimesnį savarankiško darbo planą, suteikti papildomos informacijos atliekant kursinį darbą. Įvairiapusis
konsultavimas padeda pašalinti studentų žinių spragas. Deja, bendravimu per konsultacijas tenkinosi tik 41
procentas, o pagal šių metų apklausą – 23% d÷stytojų, 37 procentai ir atitinkamai 77% bendrauja tik per
paskaitas, o 22 procentai pedagogų apskritai mano, kad d÷stytojo komunikacija su studentais yra
paviršutiniška, skubota.
Nors į klausimą „Kaip organizuojate paskaitų turinį?“ per 50 % (abiejų apklausų metu) nurod÷, kad
naudoja mišrią d÷stymo metodiką, o apie 20 % - kad taiko aktyvaus mokymo/si metodus, lieka neaišku, kaip
d÷stytojams dar užtenka energijos ir laiko parengti mokymo priemones aktyviajam mokymui, pasiruošti
paskaitoms ir dar susp÷ti pastoviai skaityti specialybinę literatūrą.
D÷stytojai, kaip aukštojo mokslo institucijos atstovai, privalo užtikrinti produktyvų pedagoginį
bendravimą, kuris suprantamas kaip „skirtingos mokslin÷s brandos asmenybių sąveika studijų ir mokslin÷s
veiklos procese, pagrįsta jų psichin÷s veiklos (intelektin÷s, emocin÷s, motyvacin÷s) rezultatų pasikeitimu“.
[3] Siekiant tokio bendravimo kokyb÷s, d÷stytojai turi būti ne tik savo d÷stomo dalyko žinovai, bet ir
išprususios, gilios vidin÷s kultūros asmenyb÷s. Pedagogai turi ir nori dalyvauti kultūriniame miesto ir šalies
gyvenime, užsiimti savišvieta, estetinių bei kultūrinių įgūdžių tobulinimu. Apdorojus anketos duomenis,
paaišk÷jo, kad beveik pus÷ apklaustų asmenų lankosi kultūriniuose renginiuose tik keletą kartų per metus (!).
2009 metų anketos apklausoje šis procentas netgi padid÷jo ir sudaro 57%. Beveik 10 procentų respondentų
nurod÷, kad iš viso niekur nesilanko, nes tam nelieka laisvo laiko.
3

3 pav. D÷stytojų kultūrinio tobul÷jimo pasikeitimas
Pagaliau į klausimą „Ar pakankamai laiko lieka asmeniniam laiko leidimui ir poilsiui?“ pus÷ (50 %)
abiejose apklausose dalyvavusių pedagogų atsak÷ “NE“. Peršasi išvada, kad vos sp÷jantys susidoroti su
tiesioginių įpareigojimų lavina d÷stytojai, ne tik neturi pakankamai laiko kelti savo intelekto lygį, bet ir
tinkamai nepailsi, neskiria užtektinai laiko šeimoms, jų nervų sistema nuolatos įtempta, o apie fizinį nuovargį
n÷ra ko ir kalb÷ti. Nenuostabu, kad tokie negalavimai, kaip migrena, širdies ritmo bei virškinamojo trakto
sutrikimai, alergin÷s reakcijos d÷l patiriamos įtampos („Ar sp÷siu?“ „Ar sugeb÷siu?“) – yra nuolatiniai
d÷stytojų palydovai. Pedagogai, mokydami ir aukl÷dami kitus jaunuolius, yra priversti mažiau skirti d÷mesio
savo vaikams, nes tam v÷l „neužtenka laiko“. Tuo pačiu kenčia ir mokymo procesas bei rezultatai kolegijoje,
kadangi nuovargio kamuojamas d÷stytojas vargu ar sugeb÷s dirbti našiai ir kūrybiškai.
4. Naujoji etatinio valandų paskirstymo sistema.
Tyrimo metu paaišk÷jo dar vienas įdomus faktas, kad 40% apklaustųjų naująją etatinio apmok÷jimo
sistemą vertina neigiamai, nurodydami, kad jei kontaktinių valandų krūvis vidutiniškai juos tenkina, tai
neauditorinių valandų krūvis absoliučiai n e a t s p i n d i realiai įd÷tų pastangų (tokios nuomon÷s yra 78%).
Negana to, kad taip vadinama „dešinioji tarifikacijos pus÷“ apr÷pia gana didelį valandų skaičių (kurį
d÷stytojas privalo pateisinti atliktais darbais, kad patvirtintų savo kompetenciją užimamai kvalifikacinei
kategorijai), tai norint įvykdyti plane numatytus uždavinus, d÷stytojui tenka skirti žymiai daugiau laiko nei
numatyta popieriuje. Darbui aukojami vakarai, savaitgaliai, šventin÷s dienos, net atostogos. Jungtin÷s
Karalyst÷s visų grandžių pedagogai, nuo pradinio iki aukštojo mokslo institucijų, susibūr÷ į profesinę
sąjungą (NASUWT), kuri kreip÷si į šalies Vyriausybę su reikalavimais paisyti pedagogų teisių, mažinti per
didelį popaskaitinio darbo krūvį, pakelti atlyginimą, kadangi atliekami papildomi darbai, kt. Daugelis
d÷stytojų, tiek JK, tiek pas mus, dirba 60 – 70 valandų (dieną ar naktį) per savaitę, d÷stytojo darbo sutartyje
darbo valandos yra ‘open-ended’(„tiksliai nenustatytos“). [11] Dirba tol, kol padaro, o užrašo tiek, kiek telpa
į „dešiniosios tarifikacijos pus÷s“ r÷mus. Šeima, asmeninis, kultūrinis gyvenimas ir kita nebetelpa į
“dešiniąją pusę”, lieka laiko tik miegui ir tai nepakankamai.
Pedagogo darbas – tai labai koncentruota protin÷ veikla, darbas su žmon÷mis, tod÷l yra būtinas
laikas atsipalaiduoti, sutelkti j÷gas. Ar kai kam neprivalu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,
Aukštojo mokslo įstatymo, reglamentuojančio 36 val. darbo savaitę pedagogui? Prisiminkime Kauno
pedagogų kvietimą atlikti švietimo reformos auditą. „At÷jo laikas pabusti iš slogaus sapno“, - sako ir
Klaip÷dos pedagogai.[9]
Švietimo sistema visuose jos lygiuose turi būti demokratiška, priešingu atveju, ji bus nepaj÷gi spręsti
sud÷tingus žinių visuomen÷s ugdymo uždavinius; kent÷s jos pagrindinis darbinis ir kūrybinis potencialas –
pedagogas. Pasak P.Jucevičien÷s [3], d÷stytojams aukštojoje mokykloje yra keliami tokie reikalavimai:
sugeb÷jimas organiškai integruoti naujausias mokslo ir praktikos id÷jas į studijų procesą (d÷stomo kurso
turinį, vystant studentų mąstymą, kt.), savo mokslinių tyrimų ir tarpdalykinio pobūdžio informacijos
panaudojimas d÷stomame kurse, sugeb÷jimas naudotis šiuolaikin÷mis informacijos priemon÷mis,
pakankamas užsienio kalbos mok÷jimas, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, dalyvavimas
tarptautin÷se programose. Tai dar kartą patvirtina, kad d÷stytojo misija mokykloje yra labai atsakinga ir
nelengva. Tačiau pedagogin÷ veikla turi būti kryptinga, protingai subalansuota ir įveikiama. Dalykin÷ ir
pedagogin÷ d÷stytojo kompetencija didžia dalimi lemia didaktinio proceso s÷kmę. Tad, siekiant geresn÷s
edukacin÷s kokyb÷s, reikia sudaryti sąlygas tai kompetencijai tobulinti ir išlaikyti.
Išvados:
1. Siekiant tobulinti mokymo/si kokybę aukštojo neuniversitetinio mokslo institucijose, yra būtina
siaurinti nekontaktinių valandų turinį, mažinti darbų apimtis, sutelkiant d÷mesį į pagrindinę veiklą –
paskaitas ir praktinius užsi÷mimus bei pasirengimą jiems.
2. Ieškoti galimybių glaudesniam ryšiui su besimokančiaisiais, norint s÷kmingai vystyti bendruosius
bei profesinius studentų geb÷jimus.
4

3. Sudaryti d÷stytojams sąlygas laikytis tinkamo poilsio režimo, nes tik ramus, subalansuotas,
sveikas ir kūrybingas organizacijos klimatas įgalins įgyvendinti tikslą ugdyti visaverčius žinių visuomen÷s
piliečius.
4. Siūlyti įvesti d÷stytojų darbo atlygio kokybinį koeficientą, pagal kurį būtų skaičiuojamas
atlyginimas. Svarstyti atlygio už papildomą pedagoginę veiklą galimybes.
Literatūros sąrašas
[1] Charles, C.M. Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius: alma littera. 1999.
[2] ES Leonardo da Vinci programos Koordinavimo paramos fondo Tarptautin÷s konferencijos „Kvalifikacijų skaidrumas
ir pripažinimas: iššūkiai ir galimyb÷s naujoms ES nar÷ms“ medžiaga. Vilnius. 2004.
[3] Jucevičien÷, P., Jakavičius, V., kt. Edukologijos id÷jos Lietuvos švietimo sistemos modernizavimui. Kaunas:
Technologija. 1998.
[4] Jucevičius, R., Jucevičien÷, P., kt. Mokyklos strategija. Kaunas: Žinių visuomen÷s institutas. 2003.
[5] Kardelis, K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija.1997. p. 54-166.
[6] Laužackas, R., Danilevičius, E., Gurskien÷, O. Profesinio rengimo reforma Lietuvoje. Vytauto Didžiojo universiteto
Profesinio rengimo studijų centras. 2004.
[7] Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos aukštasis mokslas. Baltoji knyga. Vilnius. 1999.
[8] Tarptautinių žodžių žodynas (atsak. redakt. Kvietkauskas, V.). Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. 1985.
[9] Teresevičien÷ M., Gedvilien÷ G., Zuzevičiūt÷ V.Andragogika. Kaunas: VDU. 2006.
[10] Večkien÷, N., Jucevičien÷, P., kt. Švietimo vadybos įvadas. Kaunas: Technologija. 1996.
[11] www.nasuwt.org.uk; 2009.02.28
[12] www.tinklas.lt; 2009.02.28
Rasa Šemiotien÷, Živil÷ Nemickien÷
Influence of Lecturers‘ Work /Life Balance on the Quality of Teaching/ Learning (Continued Survey)
Summary
The article deals with the problems arising from the college lecturers’ infinite tasks performed at college, which have
become obligatory under the new system of staff pay adopted in the Republic of Lithuania several years ago. Alongside with direct
responsibilities, such as teaching and testing, lecturers must fulfil abundant and sometimes inexpedient tasks, which absorb most of
their time, including their leisure time, too. The ideas of more reasonable distribution of the lecturers’ working time concerning
extracurricular activities with regard to their work/life balance and relaxation time possibilities are discussed.
5