17.01.2015 Views

Copy of TG D I S E R T A C I A

Copy of TG D I S E R T A C I A

Copy of TG D I S E R T A C I A

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria<br />

Tamaz gabisonia<br />

qarTuli tradiciuli mravalxmianobis formebi<br />

musikologiis doqtoris<br />

akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili<br />

d i s e r t a c i a<br />

qvespecialoba: eTnomusikologia<br />

samecniero xelmZRvaneli: xelovnebaTmcodneobis doqtori, pr<strong>of</strong>esori<br />

ioseb Jordania (melburnis universiteti)<br />

Tbilisi _ 2009<br />

1


sarCevi<br />

Sesavali ________________________________________<br />

______________<br />

3 gv.<br />

Tavi I qarTuli tradiciuli mravalxmianobis kompoziciuri<br />

kanonzomierebebi<br />

cneba `mravalxmianobis~ Sesaxeb ______________<br />

______________________<br />

12 gv.<br />

`SemoqmedebiTi modelis~ cneba ________________________________ 32 gv.<br />

musikaluri azris warmarTvis iniciativa da lideroba __________<br />

42 gv.<br />

Tavi II qarTuli tradiciuli mravalxmianobis kompoziciuri principebi<br />

mravalxmianobis kompoziciuri principebi ______________________ 48 gv.<br />

unisoni da heter<strong>of</strong>onia ______________________________________ 52 gv.<br />

antifonuri Sesruleba _______________________________________<br />

57 gv.<br />

burdonuli mravalxmianoba ___________________________________ 63 gv.<br />

ostinaturi mravalxmianoba ___________________________________ 67 gv.<br />

sinqronuli mravalxmianoba ___________________________________ 74 gv.<br />

paraleluri xmaTasvla _______________________________________ 80 gv.<br />

paralinealuri xmaTasvla _____________________________________<br />

84 gv.<br />

qarTuli mravalxmianobis sinTezuri formebi ___________________ 92 gv.<br />

Tavi III qarTuli tradiciuli mravalxmianobis tipologiuri klasifikacia<br />

qarTuli mravalxmianobis formaTa klasificirebis meToduri<br />

wanamZRvrebi _________________________________________________<br />

104 gv.<br />

saSemsruleblo reglamentis kriteriumi da klasifikacia ________<br />

110 gv.<br />

samuSao klasifikaciebi _______________________________________<br />

117<br />

17 gv.<br />

qarTuli tradiciuli mravalxmianobis formaTa<br />

tipologiuri klasifikaciis sqema _____________________________<br />

127<br />

gv.<br />

qarTuli mravalxmianobis formebi sxvadasxva<br />

saSemsruleblo ganzomilebaSi _________________________________ 136 gv.<br />

Tavi IV mosazrebebi qarTuli tradiciuli mravalxmianobis<br />

warmoSobisa da ganviTarebis Sesaxeb ____________________________<br />

149<br />

gv.<br />

daskvnebi _____________________________________________________<br />

170 gv.<br />

gamoyenebuli literaturis sia ________________________________ 184 gv.<br />

danarTi:<br />

sqemebi ___________________________________<br />

______________________________<br />

210 gv.<br />

sanoto magaliTebi ____________________________________________ 214 gv.<br />

gamoyenebuli sanoto krebulebis sia ___________________________<br />

272 gv.<br />

2


qarTuli tradiciuli mravalxmianobis anobis formebi<br />

Sesavali<br />

maRalganviTarebuli mravalxmianoba qarTuli tradiciuli Semoqmedebis<br />

is fenomenuri Taviseburebaa, romelic qarTvel ers ms<strong>of</strong>lio<br />

kulturis TvalsaCino wamomadgenelad aqcevs. qarTul mravalxmianobas<br />

(Tavs nebas mivcemT, ase movixsenioT qarTuli tradiciuli mravalxmianoba)<br />

gamoarCevs dramaturgiuli simwyobre, stiluri mravalferovneba, xmaTasvlis<br />

Rrmadgaazrebuli reglamenti.<br />

`musika sxva araferia, Tu ara ariTmetika, magram faruli. ise, rom<br />

sulma ar icis, rom iTvlis~ _ ambobs laibnici, (filos<strong>of</strong>ia ... 1975: 26)<br />

riTac exmianeba antikuri da Sua saukuneebis filos<strong>of</strong>osebs, romelnic<br />

musikis xelovnebas swored maTematikur disciplinad aRiqvamdnen. SeiZleba<br />

iTqvas, rom qarTuli simRera iseTi `umaRlesi maTematikaa~, romlis<br />

mosmenisas Tu Sesrulebisas `sulma unda icodes, rom iTvlis~. moZravi<br />

struqturis gonebiT gaazreba, ra Tqma unda, xmaTa koordinaciis dros<br />

ufroa saWiro, vidre erTi melodiis koleqtiuri gamRerebisas, amitom<br />

mravalxmiani simReris Semsrulebeli, miuxedavad Tavisi partiis<br />

simartivisa Tu sirTulisa, ufro meti ganzomilebis SemoqmedebiTi<br />

amocanis winaSe dgas, vidre _ unisonSi, an _ solo momRerali. dResac<br />

bolomde auxsnelia, Tu ris gamo irCia erToblivi muzicirebisas<br />

qarTvelma xalxma (iseve, rogorc zogierTma sxva erma) Tavis musikaluresTetikur<br />

idealad mravalxmianoba da ara _ erTxmianoba. amasTan, am<br />

arCevanisagan qarTvels dRemde ar gadauxvevia, miuxedavad erTxmiani<br />

musikaluri enis mqone sxvadasxva dampyrobelTa rogorc politikuri, aseve<br />

kulturuli agresiisa.<br />

did qarTvel moazrovneebTan erTad, erT-erTi pirveli, vinc win<br />

wamoswia qarTuli mravalxmianobis fenomenis mniSvneloba, ucxoeli iyo.<br />

`mravalxmianoba qarTuli simReris arsia~ _ wers z. nadeli. (nadeli 1930 :7)<br />

da iqve gadmogvcems am fenomenis gamomJRavnebis erT saxasiaTo SemTxvevas:<br />

`erTxmian Caweril simRerebSi erTi momRerali cdilobs orxmianobis<br />

3


gadmocemas~. marTlac, qarTuli tradiciuli mravalxmianoba qarTuli<br />

eTnikuri tipis erT-erTi mkafio maxasiaTebelia.<br />

miuxedavad erTad mReris tradiciis met-naklebi SenarCunebisa,<br />

qarTuli xalxuri musikis dRevandeli mravalferovneba mxolod `naSTia<br />

Zveli didebisa~. vacnobierebT ra, Tu ramdeni `TeTri laqaa~ qarTuli<br />

tradiciuli musikis dRevandel `rukaze~, naTeli xdeba, rom Cvenamde<br />

moRweuli simRerebi da sagaloblebi mxolod istoriuli bedukuRmarTobis<br />

`warRvnas~ gadarCenili `kunZulebia~ im erTiani `kontinentisa~, romelsac<br />

qarTuli tradiciuli y<strong>of</strong>a hqvia. dRevandel qarTul musikalur tradicias<br />

kargad exameba asafievis naTqvami: `xalxuri simRera dRes mxolod<br />

stilisturi masalaa~. (asafievi 1987 :40) qarTuli xalxuri musika sasunTq<br />

aparatze SeerTebul avadmy<strong>of</strong>s mogvagonebs, romelsac meoradi ansamblebis<br />

`sisxli~ miewodeba. TiTqmis dakargulia is tradiciuli qarTuli<br />

s<strong>of</strong>luri garemo, romelSic folkloris matarebeli piri originalur, da<br />

amavdroulad, qarTuli stilisagan daucilebel motivs waimRerebs.<br />

SedarebiT ukeTes pirobebSia qarTuli sagalobeli, radgan am tradiciis<br />

matarebelma axalma jgufebma garkveulwilad SeZles TiTqmis daviwyebul<br />

fesvebze `aRmocenebuliyvnen~. TviT axali, stilisturad gamarTuli<br />

qarTuli sagaloblis gamoCenasac gaaCnia garkveuli perspeqtiva. Tumca am<br />

mxriv, jerjerobiT, mravali `wyalqveSa dabrkolebaa~ gasaTvaliswinebeli.<br />

aseve sakmaod rTuli suraTi gvesaxeba qarTuli xalxuri mravalxmianobis<br />

formaTa kvlevis tradiciaze dakvirvebisas. mravalxmianobis<br />

formebi qarTul tradiciul musikaSi imdenad mravalsaxovania, rom,<br />

rogorc Cans, qarTvel mkvlevarebSi damkvidrda maTi sistemaSi<br />

gaazrebisadmi zogadi, naklebad siRrmiseuli midgoma. adreuli periodis<br />

qarTuli fokloristikisaTvis sakiTxis aseTi zogadi Seswavla ar iyo<br />

moulodneli, miT umetes, Tu es sakiTxi kvlevis pirdapir obieqts ar<br />

warmoadgenda. Cveni azriT, qarTveli musikismcodne movalea, meti<br />

guldasmiT Seiswavlos qarTuli musikaluri tradicia. amasTan, gvjera,<br />

rom igi ukeT Caswvdeba Cveni simReris, dasakravisa Tu sagaloblis<br />

siRrmiseul kanonzomierebebs, vidre _ ucxoeli swavluli. qarTvels<br />

qarTuli masalis gaTavisebis meti SesaZlebloba gaaCnia, rom aRaraferi<br />

vTqvaT sakuTari simdidrisadmi pasuxismgeblobaze. amitom gvsurs, rom<br />

4


winamdebare naSromi erT-erTi biZgismimcemi aRmoCndes qarTuli<br />

mravalxmianobis formaTa SeswavlisaTvis.<br />

amgvarad, Cveni kvlevis mizania qarTuli tradiciuli mravalxmianobis<br />

formaTa sistemuri Seswavla, rac sabolood, qarTuli mravalxmianobis<br />

formaTa tipologiuri klasifikaciis CamoyalibebiT unda dasruldes.<br />

vecdebiT gamovkveToT qarTuli mravalxmianobis kompoziciuri principebi<br />

da tipebi; sistemuri kvlevis Sedegad gamovavlinoT struqturuli iersaxe;<br />

warmovadgenT qarTuli mravalxmianobis istoriul aspeqtSi ganxilvis<br />

hipoTetur mosazrebebs.<br />

klasifikaciis cda, romelic naSromSia warmodgenili, mxolod da<br />

mxolod avtoriseuli versiaa tipologiuri kvlevisa. bartokis<br />

gancxadebiT: `erT adamians ar ZaluZs xalxuri musikis sferoSi<br />

seriozuli kvleviTi muSaobis Catareba~ (bartoki 1959 :11). amitom Cveni<br />

naSromi Semdgomi kvlevisadmi biZgis mimcemis funqciiT ufroa aRWurvili,<br />

vidre sakvlevi problemis bolomde gadaWris ambiciiT.<br />

rogorc berSadskaia miiCnevs, mravalxmianobis kvleva SesaZloa,<br />

warimarTos sami ZiriTadi mimarTulebiT: esTetikuriT, eTnografiuliT da<br />

kompoziciuriT. (berSadskaia 1961 :9) xolo kompozicia is sferoa, romelic<br />

esTetikasa da eTnografias Soris dgas da am ori maTganis SemakavSirebel<br />

erTgvar niSanTa sistemas warmoadgens. winamdebare naSromSi swored<br />

qarTuli tradiciuli mravalxmianobis kompoziciuri mxaris ganxilvaa<br />

winwamoweuli. amitom naSromi Teoriuli kvlevisaken ixreba.<br />

qarTuli tradiciuli mravalxmianobis rTulma struqturam<br />

iZulebuli gagvxada terminologiuri xasiaTis mravali siaxle Semogvetana.<br />

am terminTagan mravali maTgani CvenTvisac samuSao xasiaTisaa.<br />

gvainteresebs ara `terminologiuri novatoroba~, aramed is, rom<br />

adekvaturad iqnes asaxuli qarTuli tradiciuli mravalxmianobis, Tu<br />

SeiZleba ase iTqvas, `cxovrebis wesi~, misi saocari mravalferovneba da<br />

simwyobre. ar veswrafviT Cvens mier motanil terminTa damkvidrebas<br />

qarTul kvleviT praqtikaSi. es axali cnebebi ZiriTadad, movlenaTa<br />

adekvaturad asaxvis mcdelobaa da _ ambiciebisgan Tavisufali.<br />

`sakvanZo~ Tavisebureba qarTuli tradiciuli mravalxmianobisa,<br />

romelic yvelaze metadaa idumalebiT moculi, xolo `amoxsnis~<br />

5


SemTxvevaSi yvelaze met daskvnebs gvpirdeba, aris struqturuli<br />

mravalgvaroba da amave dros _ erTianoba. nuTu erTi, qarTuli Ziri aqvs<br />

burdonul, ostinatur, `hom<strong>of</strong>oniur~, `polifoniur~ mravalxmianobas iqneb<br />

am formaTa SedarebiT dawvrilebiTma ganxilvam axali hipoTezebisaTvis<br />

moamzados niadagi<br />

amave dros, isic unda aRiniSnos, rom qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis formaTa kvleva uTuod samsaxurs gauwevs im ucxoel<br />

mkvlevarebs, romlebic ara mxolod qarTuli, aramed kavkasiuri da<br />

saerTod, tradiciuli mravalxmianobis kvleviT interesdebian. rogorc<br />

bergeri aRniSnavs, TviT evropuli mravalxmianobis kvlevac ki<br />

warmoudgeneli qarTuli xalxuri mravalxmianobis gaTvaliswinebis gareSe<br />

(bergeri 1983 :244).<br />

naSromSi mocemulia zogierTi tipobrivi qarTuli musikaluri<br />

movlenis ganzogadebis cdac. kerZod, Segvxvdeba msjeloba zogadad<br />

xalxuri mravalxmianobis formebis Sesaxeb qarTul magaliTebze<br />

dayrdnobiT. SesaZloa, aseTi midgoma vinmem araproduqtiulad miiCnios,<br />

magram msgavsi ganzogadebebi ar atarebs universalurobis pretenzias,<br />

aramed, mxolod da mxolod gansaxilvel qarTul movlenasTan mWidrod<br />

miaxloebas emsaxureba. musikalur fokloristikaSi klasikurad miCneul<br />

wignSi i. zemcovski `kalendaruli simRerebis melodika~ aRniSnavs, rom<br />

misTvis amosavalia rusuli masala, da mis safuZvelze ganixilavs<br />

kalendaruli mReris ramdenime arsebiT aspeqts, rogorc erT-erT naTel<br />

magaliTs, tipur models. (zemcovski 1975 :19)<br />

qarTuli tradiciuli mravalxmianobis saxeTaASeswavla, cxadia, ar<br />

darCenila qarTvel mecnierTa yuradRebis miRma. Tumca, rogorc aRvniSneT,<br />

kvlevis amgvari mimarTuleba iSviaTad iRebda mizanmimarTul xasiaTs.<br />

qarTvel mkvlevarTagan, romelTac didi wvlili miuZRviT am sakiTxis<br />

ganxilvaSi, gamovy<strong>of</strong>T S. aslaniSvils, gr, CxikvaZes da i. Jordanias.<br />

aRsaniSnavia, rom qarTuli fokloristikis korifes _ d. arayiSvils,<br />

romelsac mravali saintereso migneba ekuTvnis qarTuli simReris<br />

struqturis kvlevisas, qarTuli mravalxmianobis formaTa ganxilva ar<br />

CaurTavs Tavis prioritetul samecniero amocanaTa nusxaSi. gavixsenebT<br />

mecnieris erT naklebad iRblian pasaJs: `rogorc hipoteza, Cven Tamamad<br />

6


vuSvebT azrs, rom mravalxmianobis problema, arsebiTad, didi xania,<br />

svanuri simReriT aris gadawyvetili~. (arayiSvili 1950 : 33-34) es fraza<br />

kargi ilustraciaa imisa, rom qarTuli fokloristikis gariJraJze<br />

qarTuli mravalxmianobis struqturis kvlevis sakiTxi ar idga<br />

pirvelxarisxovan amocanaTa rigSi. an, SesaZloa, am bumberazi movlenis<br />

winaSe garkveuli ridi iCenda Tavs.<br />

SemdgomSi am mimarTulebiT mainc gadaidgmeba pirveli warmatebuli<br />

nabijebi. S. aslaniSvili, gamoy<strong>of</strong>s qarTuli xalxuri mravalxmianobis sam<br />

tips: burdonuls, kompleqsurs da polifoniurs. garda am sami tipisa,<br />

aRniSnavs qarTuli xalxuri mravalxmianobis ganviTarebis or gzas. erTi<br />

miemarTeba `harmoniuli mravalxmianobisaken~, xolo meore _<br />

`polifoniurisaken~. aseT klasifikaciaSi mravalxmianobis ganviTarebis<br />

tendenciac aris miniSnebuli (gansakuTrebiT `polifoniuri<br />

mravalxmianobis~ jgufSi). am klasifikacias aSkara Rirsebebi gaaCnia.<br />

aseTia qarTuli xalxuri mravalxmianobis or jgufad unaSTod day<strong>of</strong>a;<br />

kompleqsuri mravalxmianobis tipTan SedarebiT antifonuri tipis win<br />

wamoweva; burdonuli mravalxmianobis or jgufad day<strong>of</strong>a _ zeda xmebis<br />

koordinaciis mixedviT.<br />

amave dros, am klasifikaciaSi ramdenime naklsac vxedavT: burdonuli<br />

tipi, aSkara stilisturi erTianobis miuxedavad, harmoniuli da<br />

polifoniuri mravalxmianobis jgufebSia gadanawilebuli, rac<br />

kriteriumad zeda xmebis urTierTqmedebis saxeTa miCnevam gamoiwvia.<br />

daiCagra am mxriv burdonuli bani _ mTavari maxasiaTebeli burdonuli<br />

mravalxmianobisa. kriteriumad banis aRebisas mkvlevars SesaZloa meti<br />

yuradReba mieqcia aseTi banis ori saxeobisaTvis _ gabmuli banisaTvis da<br />

reCitaciulisaTvis. banisadmi naklebi yuradRebis daTmobiTaa, agreTve,<br />

gamowveuli ostinaturi mravalxmianobis didi plastis ugulebely<strong>of</strong>a<br />

mkvlevaris mier (rac am periodisaTvis sxva mkvlevarebisTvisac iyo<br />

damaxasiaTebeli).<br />

gr. CxikvaZe Tavis naSromSi `qarTuli xalxuri simReris<br />

mravalxmianobis ZiriTadi tipebi~ mkafiod ayalibebs zemoaRniSnuli sami<br />

tipis sazRvrebs. axasiaTebs TiToeul maTgans da maTi warmoSobis SesaZlo<br />

mweqanizmebs. qarTuli musikismcodneoba dRemde operirebs am cnebebiT.<br />

7


garda imisa, rom tipTa amgvari gamorCeva arasrulad migvaCnia, ar<br />

veTanxmebiT cnebaTa _ `kompleqsurisa~ da `polifoniuris~ xmarebas<br />

qarTul simRerasTan mimarTebaSi. Tundac imitom, rom am cnebebis qveS<br />

nagulisxmevi movlenebi erTmaneTTan TanakveTis arealebs qmnian.<br />

qarTuli da saerTod xalxuri mravalxmianobis formebis i.<br />

Jordanias mier SemoTavazebuli tipologiuri sqema (Jordania 1989 :7)<br />

SeiZleba iTqvas, am mimarTebiT yvelaze warmatebuli cdaa qarTul<br />

musikismcodneobaSi. masSi mocemulia calkeul klasTa subordinaciis<br />

normebi. sqema lakonuria, rac erTgvarad misi didi masStabiTac aixsneba _<br />

igi scildeba qarTuli mravaxmianobis sazRvrebs da, garkveulwilad,<br />

ms<strong>of</strong>lios tradiciuli mravalxmianobis formaTa daxarisxebis cdacaa. aq<br />

warmodgenili cnebebi eTnomusikologiaSi aprobirebulia da CvenTvisac<br />

misaRebi. Rirsebebis gverdiT unda aRvniSnoT zogierTi is detali am<br />

sqemisa, romlebic CvenSi winaaRmdegobis grZnobas badebs. magaliTad, am<br />

sqemaSi ar aris mkafio zRvari gavlebuli erTxmianobasa da<br />

mravalxmianobas Soris. gaurkvevelia, amaTgan romels unda miekuTvnos<br />

solo mravalxmianoba (igi reglamentis mxriv erTxmianobaa, xolo<br />

funqciurad _ mravalxmianoba). amas garda, cota ar iyos bundovania<br />

`unisonur-heter<strong>of</strong>oniuli~ da `heter<strong>of</strong>oniul-unisonuri~ jgufebis<br />

sazRvrebi da urTierTmimarTeba. vfiqrobT, am ori sididis gamoCena<br />

dakavSirebuli unda y<strong>of</strong>iliyo stilisturad erTiani movlenis<br />

erTxmianobasa da mravalxmianobas Soris orad gadanawilebisa (radgan<br />

heter<strong>of</strong>onia swored am ors Soris mdebareobs). iqneb azrs moklebuli ar<br />

y<strong>of</strong>iliyo sqemaSi kanonis gverdiT imitaciuri mravalxmianobis tipis<br />

calke gamoy<strong>of</strong>a. sqemaSi mravalxmianur kategoriadaa moxseniebuli<br />

`gacnobierebuli paralelizmi~, magram ar aris miniSnebuli, Tu romel<br />

jgufs miekuTvneba `gaucnobierebeli paralelizmi~. es detaleba ar<br />

Cqmalavs sqemis mTavar Rirsebebs, magram, aSkaraa, rom igi ufro did<br />

masStabzea gaTvlili da qarTul mravalxmianobis formaTa ufro<br />

dawvrilebiT diferenciacias ar isaxavs miznad.<br />

mkvlevari gviandel SromebSic mimoixilavs mravalxmianobis tipebs.<br />

magram am SemTxvevebSi ukve sqematurad ar asaxavs maT da ufro msxvili<br />

erTeulebis dawvrilebiT gansazRvrebas iZleva (Jordania 2006 :22-30)<br />

8


sainteresod migvaCnia i. Jordanias mier mravalxmianobis fenomenis<br />

socialuri aspeqtiT gaazrebis cda, ris Sedegadac mkafio sazRvrebs iZens<br />

mravalxmianobis faqtis dadasturebis kriteriumebi, rac gvexmareba meti<br />

sicxadiT warmovadginoT tipologiuri klasifikaciis zeda safexurebi.<br />

(Jordania 2005 :35)<br />

sainteresoa emshaimeris mier aRmosavluri qarTuli mravalxmianobis<br />

hom<strong>of</strong>oniis sferosadmi mikuTvenba, xolo dasavleTisa _ polifoniurisadmi<br />

(emshaimeri 2008).<br />

unda aRiniSnos, rom aRniSnuli avtorebi ZiriTadad mimoixilavdnen<br />

qarTuli tradiciuli mravalxmianobis yvelaze mZlavr, magram erT<br />

Senakads: qarTul xalxur simReras. naklebi yuradReba xvda qarTuli<br />

sagaloblis, agreTve _ qarTul sakravier da vokalur-sakravier<br />

mravalxmianobas.<br />

sagaloblisadmi uyuradReboba, pirvel rigSi, komunisturi<br />

ideologiis politikuri zewoliT unda aixsnas. ar unda gamovricxoT is<br />

mizezic, romlis Tanaxmadac qarTuli sagalobeli ori samecniero<br />

disciplinis _ qarTuli pr<strong>of</strong>esiuli musikis istoriisa da qarTuli<br />

fokloristikisTvis _ erTmaneTisadmi `dilegirebis~ sagnad iqca, radgan<br />

igi Seicavs, rogorc pr<strong>of</strong>esiuli musikis tradiciis naSTs, agreTve _<br />

xalxuri zepiri tradiciisaTvis damaxasiaTebel Taviseburebebs. Cven<br />

qarTul sagalobels ganvixilavT, rogorc qarTuli tradiciuli musikis<br />

Semadgenel nawils. sityva `tradiciulSi~ ki am SemTxvevaSi vgulisxmobT<br />

evropuli pr<strong>of</strong>esiuli musikaluri tradiciisagan gamijnul originalur<br />

erovnul tradicias, romlis ZiriTadi warmmarTveli nakadi qarTul<br />

musikalur kulturaSi (maT Soris _ sagalobelSi) zepiri tradiciis saxiT<br />

gamomJRavnda.<br />

marTlac, qarTuli sagalobeli, Tavisi istoriuli bedis gamo, ar<br />

ganviTarda pr<strong>of</strong>esiuli Semoqmedebis mkacrad SemosazRvrul farglebSi.<br />

SeiZleba iTqvas, rom qarTuli sagalobeli qarTuli tradiciuli<br />

musikaluri enis produqtia, Tumca, amave dros, qarTuli tradiciuli<br />

musikis sruliad originaluri Senakadia. masSi gamomJRavnda qarTuli<br />

musikaluri azrovnebis pr<strong>of</strong>esiuli musikis yalibSi ganivTebis meqanizmi.<br />

9


ac Seexeba qarTuli sakravieri da xmier-sakravieri mravalxmianobisadmi<br />

qarTvel mkvlevarTa mokrZalebul interess, igi Semdegi mizezebiT<br />

unda aixsnas:<br />

sakravieri musika qarTul musikalur tradiciaSi naklebi xvedriTi<br />

wiliTa da mniSvnelobiT xasiaTdeba, vidre qarTuli xalxuri simRera.<br />

amgvar Sefardebaze, ueWvelia, gavlenas iqoniebda qristianuli<br />

kulturisaTvis damaxasiaTebeli `vokaluroba~, Tumca ra zomiT _ Zneli<br />

saTqmelia. amasTan, Cvenc viziarebT cnobili azrs, romlis mixedviTac,<br />

instrumentuli musika istoriulad meoradia vokalurTan SedarebiT<br />

(skrebkovi 1973 :29) TviT adamianis saxmo organoebic xom SemoqmedebiTi<br />

Canafiqris bevrad ufro adekvaturad amsaxveli instrumentia, vidre _<br />

adamianis xeliT Seqmnili sakravebi. swored amgavri `arabunebriobis~<br />

gamoa, SesaZloa sakravi magiuri, `araamqveyniuri~ funqciiT datvirTuli da<br />

wamyvani rolis mflobeli zogierTi xalxis tradiciul musikalur<br />

SemoqmedebaSi. am mosazrebis fonze, SesaZlebelia, usafuZvlod, magram<br />

mainc gavkadnierdebiT da vityviT, rom qarTuli garemoSi xmieri da<br />

sakravieri sferos xvedriTi wilis Sefardeba qarTul xalxur musikaSi<br />

intonirebis bunebriobisadmi jansaRi swrafvis gamomxatvelia.<br />

qarTuli sakravieri musika didi umetesobiT Tanxlebis rols<br />

asrulebs. igulisxmeba ara marto vokalis, aramed _ ritualuri Tu<br />

sameurneo qmedebis Tanxleba. amis gamo, simRerasTan SedarebiT xalxuri<br />

dasakravi ufro metad xasiaTdeba utilitaruli funqciiT, rac mis<br />

individualizaciisaken miswrafebis ZiriTad dabrkolebad unda miviCnioT.<br />

Cvens naSromSi vecdebiT nawilobriv mainc aRmovfxvraT is<br />

naklovanebebi, rac dRes qarTuli tradiciuli sakravieri da saeklesio<br />

mravalxmianobis formebis kvlevaSi SeiniSneba.<br />

naSromSi ZiriTad siaxled gvesaxeba qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis struqturul saxeTa meti detalizaciiT ganxilva,<br />

risTvisac vecadeT gamogvekveTa originaluri kriteriumebi, rogoricaa:<br />

`modeli~, `musikaluri azris warmarTvis iniciativa~, `mravalxmianobis<br />

kompoziciuri principi~ da sxvani. gamovyaviT qarTuli mravalxmianobis<br />

iseTi formebi, romelTac adre ar eqceoda saTanado yuradReba;<br />

10


ganxilulia qarTuli sakravieri da saeklesio mravalxmianobis formebi.<br />

mocemulia qarTuli tradiciuli mravalxmianobis formaTa tipologiuri<br />

klasifikaciis axali versia; amasTan erTad, warmodgenilia qarTuli<br />

mravalxmianobis `saSemsruleblo~ da `samuSao klasifikaciebi~;<br />

mimoixileba qarTuli mravalxmianobis istoriuli ganviTarebis Sesaxeb<br />

hipoTeturi mosazrebebi.<br />

naSromi Sedgeba Sesavlisagan, oTxi Tavisagan, daskvnebisagan.<br />

pirvel TavSi _ `qarTuli tradiciuli mravalxmianobis<br />

kompoziciuri kanonzomierebebi~, vmsjelobT im SemoqmedebiTi procesebis<br />

Sesaxeb, romlebic safuZvlad udevs aRniSnuli fenomenis mravalsaxovan<br />

faqturis SemuSavebas. Tavi Sedgeba qveTavebisagan: `cneba `mravalxmianobis~<br />

Sesaxeb~, `SemoqmedebiTi modelis~ cneba~ da `musikaluri azris warmarTvis<br />

iniciativa da lideroba~.<br />

meore Tavi _ `qarTuli tradiciuli mravalxmianobis kompoziciuri<br />

principebi~ Sedgeba Semdegi qveTavebisagan: `mravalxmianobis kompoziciuri<br />

principebi~, `unisoni da heter<strong>of</strong>onia~, `antifonuri Sesruleba~,<br />

`burdonuli mravalxmianoba~, `ostinaturi mravalxmianoba~, `sinqronuli<br />

mravalxmianoba~, `paraleluri xmaTasvla~, `paralinealuri xmaTasvla~,<br />

`qarTuli mravalxmianobis sinTezuri formebi~.<br />

mesame TavSi _ `qarTuli tradiciuli mravalxmianobis tipologiuri<br />

klasifikacia~ Sedis Semdegi qveTavebi: `qarTuli mravalxmianobis formaTa<br />

klasificirebis meToduri wanamZRvrebi~, `saSemsruleblo reglamentis<br />

kriteriumi da klasifikacia~, `samuSao klasifikaciebi~, `qarTuli<br />

tradiciuli mravalxmianobis tipologiuri klasifikacia~ da `qarTuli<br />

mravalxmianobis formebi sxvadasxva saSemsruleblo ganzomilebaSi~.<br />

meoTxe Tavis saxelwodebaa `mosazrebebi qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis warmoSobisa da ganviTarebis Sesaxeb~. aq mocemulia<br />

rogorc qarTvel musikismcodneTa, aseve winamdebare Sromis avtoris<br />

hipoTeturi mosazrebebi.<br />

daskvnebSi punqtobrivadaa warmodgenili naSromSi msjelobis<br />

Sedegad miRebuli mxolod ZiriTadi daskvnebi.<br />

11


Tavi I<br />

qarTuli tradiciuli mravalxmianobis kompoziciuri kanonzomierebebi<br />

cneba `mravalxmianobis~ Sesaxeb<br />

Cvens TemaSi warmatebuli kvlevis umniSvnelovanes winapirobad<br />

migvaCnia tradiciuli mravalxmianobis cnebis Sesaxeb msjeloba.<br />

musikismcodneobaSi mravalxmianobis cneba, SeiZleba iTqvas, im<br />

paradoqsul cnebaTa rigs miekuTvneba, romlis Sesaxebac arsebobs<br />

TiTqosda Camoyalibebuli, magram intuitiuri warmodgena. CvenSi xSirad<br />

trivialur iers iRebs am cnebis aRreva cneba `polifoniaSi~.<br />

dasasuraTeblad mokled mimovixilavT, Tu ras gulisxmobs<br />

sxvadasxva mkvlevari `polifoniaSi~: `enciklopediur leqsikonSi~<br />

(musikaluri 1991 :432) polifonia ganmartebulia, rogorc `mravalxmianobis<br />

saxeoba~ (mravalxmiani musikaluri wyobisa, gansxvavebiT _ hom<strong>of</strong>oniurharmoniulisagan),<br />

romelic warmoadgens ori, an meti melodiis<br />

erTdroulad JReras~. skrebkovic polifonias `melodiaTa ansambls~<br />

uwodebs, riTac mravalxmianobis qvesimravled warmoadgens mas (skrebkovi<br />

1982 :4), magram iqve aRniSnavs, rom polifoniuroba, rogorc principi,<br />

potenciis saxiT, mravalxmianobis yvela saxes axasiaTebs. aseTive<br />

yovlisgamsWvalav rols aniWebs xolopovi cneba `harmonias~ (xolopovi<br />

1988 :11). kurti `polifoniis~ cnebaSi mTlianad gulisxmobs mravalxmianobas<br />

(kurti 1931 :69). xolopova polifonias uwodebs individualur melodiur<br />

xmaTa Sexamebas, romelnic an Tanabaruflebianni arian, an _<br />

urTierTdaqvemdebarebulni (xolopova 1979 :6). Zneli warmosadgenia xmaTa<br />

urTierTdamokidebulebis mesame varianti. aseTi gansazRvrebiT aRWurvilni<br />

burdonul mravalxmianobasac polifoniis cnebas mivuyenebdiT.<br />

sazogadod, SeiZleba iTqvas, rom fokloristikis rusuli skolis<br />

warmomadgenlebi (romlisagan miRebul memkvidreobas qarTuli musikaluri<br />

fokloristika dRemde erTgulebs), `polifonias~ ufro xSirad<br />

mravalxmianobis im qvesimravled ganixilavs, romelsac xmaTa meti<br />

12


individualizacia axasiaTebs. dasavluri eTnomusikologia ki<br />

`polifonias~ aigivebs `mravalxmianobasTan~, xolo mis Semdgomi<br />

diferenciaciisaTvis sxva terminebs iyenebs.<br />

Cveni mxriv raoden dagvianebulic ar unda iyos, mniSvnelovnad<br />

migvaCnia im poziciis sisworis dadastureba, romlis mixedviTac<br />

eTnomusikologi zepiri tradiciis musikis ganxilvisas unda moeridos<br />

cneba `polifoniis~ gaigivebas `xmaTa damoukidebeli ganviTarebis<br />

procesTan~, rac saavtoro musikaSi `hom<strong>of</strong>onias~ upirispirdeba.<br />

aseve unda veridoT cneba `polifoniis~, rogorc `mravalxmianobis~<br />

dapirispirebas cneba `harmoniasTan~, rogorc xmaTa linealuri<br />

ganviTarebis dapirispirebas vertikalur bgeraTSeTanxmebasTan, anu _<br />

dinamikis dapirispirebas statikasTan. zepir tradiciaSi mravalxmiani<br />

faqturac ukiduresad statikuri SeiZleba iyos (kurti 1931: 69).<br />

pereverzevi mravalxmianobas melodiisa da harmoniis fenomenTagan<br />

damoukidebel, organulad axal movlenad aRiqvams da misi saintereso<br />

analogia mohyavs wyalTan, rogorc Jangbadisa da wyalbadis meSveobiT<br />

Seqmnil, am orTagan sruliad gansxvavebul produqtTan (pereverzevi 1966<br />

:198). am Sedarebidan gamomdinare, SeiZleba davaskvnaT, rom arsebobs<br />

mravalxmianuri melodia, mravalxmianuri kilo, mravalxmianuri ritmi da<br />

sxva. msgavs pozicias adastureben grigorievi da miuleri, rodesac<br />

msjeloben mravalxmianobis faqturis `erTkilourobis~ Sesaxeb<br />

(grigorievi ... 1969 :11). xolo rinkiaviCusi melodiuri da harmoniuli smenis<br />

gverdiT amkvidrebs cneba `polifoniur smenas~, riTac am movlenis<br />

substanciurobaze miuTiTebs (rinkiaviCusi 1979 :16).<br />

zemcovski Tvlis, rom mravalxmianobis gansazRvra unda iyos<br />

fenomenologiuri, anu arsobrivi da ZiriTad aseT arsobriv fenomenad<br />

Tvlis mravalxmianobis `kontaqturad masocializebel~ funqcias, anu mis<br />

socialur-fsiqikurad gamaerTianebel Zalas (zemcovski 1989 :3) am mxriv<br />

mkvlevari aviTarebs b. asafievis frazas: `mravalxmianoba _ es aris musikis<br />

koleqtiurad aRmoCena~ (asafievi 1971 :88). zemcovski amkvidrebs kidec<br />

termins `koleqtiuri musikaluri azrovneba~ (zemcovski 2002 :43).<br />

mravalxmianobis fenomenis socialuri da musikaluri aspeqtebiT<br />

ganxilvis iniciativiT gamodis i. Jordania. am ori aspeqtiT gansazRvruli<br />

13


`mravalxmianobebi~ saerTo TanakveTis mqone, magram gansxvavebul arealebs<br />

moicaven (socialur mravalxmianobad mkvlevari miiCnevs yovelgvar<br />

erTobliv muzicirebas, xolo musikalurad _ ori xmis partiis<br />

erTdroulad JReras). mecnieri cdilobs Camoayalibos cneba<br />

mravalxmianobis zogadi gasazRvreba, Tumca am etapze `mravalxmiani<br />

kulturis~ gansazRvrebas jerdeba. es ukanaskneli Tavis TavSi<br />

mravalxmianobis orive _ socialur da musikalur gagebas moicavs<br />

(Jordania 2005 :35).<br />

maSasadame, Tu gaviTvaliswinebT imas, rom zepir tradiciaSi musika<br />

saSualebas da ara mizans warmoadgens, asafievis, zemcovskis, xolo<br />

qarTvel mecnierTagan i. Jordanias kvaldakval unda vaRiaroT, rom<br />

mravalxmianobis arsi (da ara _ Sedegi) mis masocializebel funqciaSia<br />

(asafievi 1987: 85; zemcovski 2003: 43; Jordania 2005: 33).<br />

aqtualurad gvesaxeba sakiTxi, Tu ra parametrebs unda<br />

iTvaliswinebdes cneba `mravalxmianoba~ da riTi emijneba igi cneba<br />

`erTxmianobas~.<br />

tradiciulad, mravalxmianad aRiqmeba nageboba, romelSic realurad<br />

JRers ori an meti xma. amasTan, zogierTi mkvlevari ori xmis oqtavaSi<br />

TanaJReras erTxmianobidan mravalxmianobaSi gardamaval safexurad Tvlis.<br />

amis mizezi mravalxmianobis cnebis ori gansxvavebuli aspeqtiT gaazrebaa.<br />

erTis mxriv, yuradReba eqceva drois mocemul momentSi ganxilul realur<br />

struqturul suraTs; xolo meore SemTxvevaSi aris cda movlenis<br />

funqcionalur WrilSi ganxilvisa. magram es ori kriteriumi aSkarad<br />

abundovnebs cnebis sazRvrebs. marTalia, musikaluri xelovnebis<br />

ganviTarebaSi araferi miiReba gardamavali safexuris gareSe, magram, Cveni<br />

azriT, rac meti iqneba garkveuli sazRvrebis mimaniSnebeli kategoriuli<br />

gansazRvrebebi, miT ukeTesia. swored aseTi ganzraxviT vecdebiT<br />

mravalxmianobis Cveneuli definiciis Camoyalibebas.<br />

TviT termini `mravalxmianoba~ gvkarnaxobs, rom misi gansazRvreba<br />

unda aigos Semdegi aqsiomis safuZvelze: mravalxmianoba aris musikaluri<br />

organizaciis iseTi saxe, romelic Sesdgeba ori an meti xmisagan.<br />

aseTi gansazRvreba badebs or mniSvnelovan kiTxvas:<br />

14


1. ra unda vigulisxmoT cneba `xmaSi~: a) xma-Semsrulebeli<br />

(`Semsruleblis~ amgvari gageba ufro vokalur musikas SeSvenis,<br />

vidre _ instrumentuls), Tu b) xma, rogorc garkveuli<br />

funqcionaluri ier-saxis mqone invarianti, romelic, miuxedavad<br />

SemsrulebelTa raodenobisa, erTi grafikuli proeqciiT gamoisaxeba.<br />

2. rogori aspeqtiT unda iqnes gagebuli `ori an meti~, anu mravali xma<br />

cneba `mravalxmianobaSi~: a) rogorc drois mocemul monakveTSi, an<br />

momentSi erTdroulad mJReri ori, an meti xma; Tu b) funqciurad<br />

gansxvavebuli ori an meti xma, romlebic SesaZloa, Tanaqmedebdnen<br />

rogorc erTdroulad, aseve _ TanamimdevrobiT.<br />

ganvixiloT TiToeuli es kiTxva.<br />

aSkaraa, rom msjeloba: `ramdeni Semsrulebelicaa, imdeni xmaa~, ar<br />

gamogvadgeba, radgan ver davuSvebT am gansazRvrebidan unisonis, rogorc<br />

gamonaklisis gamoricxvas. unisoni araa SemTxveviTi movlena, xolo xuTi<br />

kacis mier unisonSi mRera ver iqneba xuTxmianoba. unisonisas ramdenime<br />

Semsrulebeli erT xmas mReris. aviRoT sapirispiro SemTxveva: aris Tu ara<br />

erTxmianoba erTi Semsruleblis mier ori gansxvavebuli xmis gadmocemis<br />

cda, romelic am xmebis fragmentebis monacvleobiT SesrulebaSi<br />

gamoixateba Tu unda avirCioT (da unda avirCioT kidec) xmis ori<br />

zemoxsenebuli gansazRvrebidan erT-erTi, vamjobinebdiT xmis<br />

funqcionaluri erTianobidan gamomdinare gansazRvrebas, vidre _ xmis,<br />

rogorc, raodenobis mxriv, Semsruleblis identuri movlenis<br />

gansazRvrebas.<br />

amgvari pozicia, ra Tqma unda, sakmaod xistia iseTi movlenis<br />

mravalxmianobad saxeldebis mxriv, rogoricaa erTi piris mier mraval<br />

xmaSi mReris mcdeloba. Cven am movlenas `nagulisxmev mravalxmianobas~<br />

vuwodebdiT. vfiqrobT, Tu funqcionalur kriteriums wamovwevT wina<br />

planze, es SemTxveva ufro axlos mravalxmianobasTan dgas, vidre _<br />

erTxmianobasTan (zumbaZe 2000: 109) (magaliTi #1).<br />

maSasadame, `xmaSi~ vgulisxmobT funqcionalurad erTgvarovan xmis<br />

partias.<br />

15


ac Seexeba vertikalis sakiTxs: erTdroulad mJReri<br />

funqcionalurad ori an meti xma TavisTavad mravalxmianobaa. magram<br />

gasarkvevia: aris Tu ara, amasTan erTad, mravalxmianoba, ara erTdroulad,<br />

aramed monacvleobiT mJReri ori an meti funqcionalurad TviTy<strong>of</strong>adi xma<br />

ramdenxmiania, vTqvaT, simRera mWedliSviliseuli `Wonas~ varianti<br />

TiTqosda cxadia, rom _ samxmiani. magram am simReris ganmavlobaSi<br />

realurad ufro xSirad ori xma JRers, vidre _ sami. amgvarad,<br />

tradiciulad, am simReris samxmianobisadmi mikuTvneba efuZneba (SesaZloa,<br />

Seucnobladac) sami damoukidebeli funqciis xmis reglaments da ara _ am<br />

xmebis vertikalur Tu horizontalur koordinacias. vgonebT, marTebuli<br />

iqneba, Tu am principiT mivudgebiT musikaluri `kiTxva-pasuxis~, an<br />

`mowodeba-pasuxis~ tipis nimuSebs, romlebic ori Semsruleblis mier<br />

sruldeba da sadac ar JRers mravalxmiani vertikali. maSasadame,<br />

mravalxmianobis dafiqsirebis mTavari piroba unda iyos minimum ori<br />

gansxvavebuli funqcionalobis xmis mocemuloba.<br />

marTlacda, ar iqneba marTebuli, Tu mravalxmianobis definiciisas,<br />

erTmaneTisagan ar ganvasxvavebT xmaTa vertikalur da horizontalur<br />

urTierTmimarTebas. erTad Sesruleba srulad asaxavs mravalxmianobis<br />

arss _ gansxvavebulTa erTianobas, xolo monacvleobiT SesrulebaSi aseTi<br />

erTianoba Canasaxis mdgomareobaSi imy<strong>of</strong>eba. Sesabamisad, erTad JReras<br />

davarqmevdiT `realur mravalxmianobas~ (an _ qarTuli versiiT _<br />

`Tanaxmianobas~), xolo monacvleobiT JReras _ `nominalur<br />

mravalxmianobas~ (anu _ `monacvlexmianobas~). es ori movlena erTgvarad<br />

mravalxmianobis `kinetikuri~ da `potenciuri~ saxeobebia. sainteresoa, rom<br />

qristenseni orive amgvar movlenas aerTianebs cnebaSi `multiJReradoba~<br />

(qristenseni 2002 :220), ra terminsac Cven Tavs avaridebT, radgan masSi<br />

monacvle JReradobis mravalxmiani funqcionaluri TviTmy<strong>of</strong>adoba<br />

nivelirebulia.<br />

nominaluri mravalxmianobis cneba TavisTavad, ar unda gavrceldes<br />

iseT movlenebze, romelTa dros ori Semsrulebeli muzicirebs ara<br />

partnioruli motiviT, aramed _ reglamentirebuli Tu SemTxveviTi<br />

monacvleobis principiT. magaliTad, mravalxmianobisagan sakmaod Sorsaa<br />

ori momRerlis monacvleobiTi Sesruleba, romlis drosac TiToeuli<br />

16


asrulebs dasrulebuli musikaluri azris fragments da aseTi fraza ar<br />

moiTxovs TanaSemsruleblis aucilebel gamoxmaurebas. am SemTxvevaSi<br />

TiToeuli Semsrulebeli Tavisi musikaluri Canafiqris mTlianad<br />

ganxorcielebisaTvis ar saWiroebs meore Semsruleblis partniorobas. am<br />

dros TanaSemsrulebeli misi partnioria ara musikaluri dialogis, aramed<br />

sazogadod dialogis _ rogorc aseTis _ mxriv; am dros partnioroba<br />

dasturdeba Tanaavtoris gagebiT, magram ara _ Tanamzraxvelis,<br />

Tanadamgegmavis gagebiT. am dros TiToeuli Semsrulebeli sruliad<br />

avtonomiuria. amis sapirispirod, `kiTxva-pasuxis~, an sxvagvarad _<br />

`mowodeba-gamoxmaurebis~ tipis SesrulebaSi naTlad mJRavndeba sxvadasxva<br />

Semsruleblis mier erTi musikaluri SemoqmedebiTi Canafiqris<br />

ganxorcielebaSi partnioruli Zalisxmeva. TanaSemoqmedebis amgvar or<br />

saxeobas Sesabamisad vuwodebdiT dialog-montaJs<br />

da dialog-sinTezs.<br />

amgvarad, nominaluri mravalxmianobis cneba ar unda mivusadagoT<br />

ori xmis mier monacvleobiT Sesrulebul erTgvarovani funqcionalobis<br />

dasrulebul melodias. xmaTa monacvleoba unda dafiqsirdes azrobrivad<br />

erTiani musikaluri azris mqone monakveTSi. rac Seexeba mravalxmianobis<br />

formis dadgenisaTvis amgvari monakveTis SerCevas ostinaturi<br />

mravalxmianobis pirobebSi (sadac musikaluri azri periodulad da<br />

permanentulad viTardeba), saWirod miviCnevT aseTi ostinaturi formulis<br />

samjer mainc dafiqsirebas, rac ostinatos faqts daadasturebs.<br />

amgvarad, nominaluri mravalxmianobis nimuSSi, miuxedavad imisa, rom<br />

misi Cawera erT sanoto sistemazea SesaZlebeli, mkafiod unda ganirCeodes<br />

gansxvavebul xmaTa funqcionaluri sxvadasxvaoba.<br />

unda aRiniSnos, rom didi mniSvneloba eniWeba xmaTa funqcionalur<br />

diferenciaciaSi registrul pozicias. zogjer SesaZloa, registrs meti<br />

roli eniWebodes funqcionaluri individualobis SeqmnaSi, vidre _<br />

motivur, an tembrul sxvadasxvaobas. registrulad sxvadasxva monakveTze<br />

arsebuli xmebi fsiqologiurad damoukideblad aRiqmeba (nazaikinski 1972<br />

:16). am SemTxvevaSi naklebi mniSvneloba unda hqondes imas, Tu rogor ismis<br />

es ori xma _ erTdroulad, Tu _ Tanamimdevrulad. rodesac aseTi ori<br />

monacvle xma erTdroulad gaiJRers, naTeli xdeba realur da nominalur<br />

mravalxmianobas Soris araprincipuli sxvaoba (magaliTi #2). moviyvanT<br />

17


amdenime damatebiT arguments monacvle xmebis mravalxmianobad Seracxvis<br />

sasargeblod.<br />

mravalxmianobis gansazRvris funqcionalur kriteriums<br />

TanaJReradobis kriteriumTan Semdegi upiratesobac gaaCnia: misi mixedviT<br />

funqcionalur mravalxmianobad ar CaiTvleba iseTi JReradoba, romlis<br />

drosac SemTxveviT ismis erTdroulad ori iseTi xma, romelTa avtorebs<br />

hgoniaT, rom erT melodias mRerian unisonSi (`gaucnobierebeli<br />

mravalxmianoba~, `sxvadasxvaxmianoba~).<br />

iqneb, nominaluri mravalxmianobis cnebis Semotana ar iyos didi<br />

aucileblobiT gamoweuli iqneb davkmay<strong>of</strong>ilebuliyaviT cneba<br />

`antifoniiT~ (mouxedavad imisa, rom antifoni ufro didi simravlea) es<br />

asec emjobineboda, Tu am cnebis mier gansazRvrul movlenas<br />

ganvixilavdiT mxolod, rogorc droSi Seyovnebuls. magram nominalur<br />

mravalxmianobas realur mravalxmianobaSi gadazrdis potencia gaaCnia (ar<br />

aris gamoricxuli swored es iyos realuri mravalxmianobis warmoSobis<br />

erTaderTi gza).<br />

sxvaTa Soris, nominaluri mravalxmianobis realurSi gadazrdis<br />

naTel magaliTs warmogvidgens slaviunasi, romelic litvuri `ameburi~<br />

simReris `polifoniur~ simRerad gadaqcevis Sesaxeb wers. am dros<br />

`ameburi~ simReris Semsrulebeli wyvilebi (romlebic monacvleobiT<br />

mRerian) erTiandebian da ZiriTad teqsts refrenis paralelurad mRerian.<br />

slaviunasi iqve aRniSnavs, rom erTi da igive simRerebi erTsa da imave<br />

teritoriaze imRereba xSirad `ameburadac~ da `polifoniuradac~<br />

(slaviunasi 1972 :18).<br />

ar uarvy<strong>of</strong>T, rom mravalxmiani Sesrulebis srulfasovani gancda<br />

mxolod realuri mravalxmianobis SemsruleblebisTvisaa nacnobi.<br />

nominaluri mravalxmianoba ki moklebulia xmaTa vertikalur<br />

koordinacias, rac, tradiciulad, mravalxmianobis arsad miiCneva. magram<br />

TviT termini `nominaluri~ adasturebs, rom am cnebis Semotana srulebiT<br />

ar `aviwroebs~ realuri mravalxmianobis farglebs.<br />

sainteresod migvaCnia mravalxmianobis warmoSobisa da<br />

funqcionirebis sxvadasxva aspeqtis ganxilva. am mxriv, cxadia, mxolod<br />

musikaluri ganzomileba, sxva komponentTagan mowyvetiT, damajerebel<br />

18


Sedegebamde ver migviyvans, radgan Tavad musikaluri Sedegi<br />

garkveulwilad aramusikaluri faqtorebiTaa ganpirobebuli. am dros<br />

SemoqmedebiTi ciklis: Semsrulebeli _ meTodi _ procesi _ produqti _<br />

yvela etapzea SesaZlebeli mravalxmianobis sxvadasxva gamovlinebis<br />

dafiqsireba. vecdebiT, mravalxmianobis movlenas SevxedoT amgvari<br />

aramusikaluri da musikaluri faqtorebis diferencirebuli rakursiT.<br />

xolo Semdeg _ CamovayaliboT cneba `mravalxmianobis~ CvenTvis yvelaze<br />

misaRebi ganmarteba.<br />

miuxedavad imisa, rom aRniSnuli faqtorebis dasaxelebisas<br />

vsargeblobT qarTuli zepiri tradiciis musikis magaliTebiT, vfiqrobT,<br />

Cveni mosazrebebis sxva mravalxmian kulturasTan misadagebisas<br />

kardinaluri gansxvavebebi naklebad mosalodnelia, radgan qarTuli<br />

mravalxmianoba formaTa didi mravalferovnebiT gamoirCeva.<br />

tradiciuli mravalxmianobis aramusikaluri<br />

faqtorebidan<br />

ganvixilavT socialur, fsiqologiur da komunikaciur faqtorebs.<br />

socialuri faqtori<br />

es faqtori migviTiTebs im pirobebze, romelSic mravalxmianoba<br />

gansxeuldeba. aq aqcents vakeTebT ara pirovnul, aramed sazogadoebriv da<br />

garemo pirobebze. am faqtoris mixedviT SesaZlebelia masalis aJRerebamde,<br />

Sesrulebamde arsebuli reglamentis mixedviT gadarCeva. aseTi<br />

reglamentis Semdegi saxeobebi SegviZlia gamovyoT: dialeqturi, Janruli,<br />

socialuri statusis, sqesobriv-asakobrivi da sxva. es reglamenti<br />

TiToeul aRniSnul arealSi istoriuladaa Camoyalibebuli da ukve<br />

tradiciis saxe aqvs miRebuli (volkova ... 1982 :180). amgvari jgufebi<br />

erTgvari yalibebia, romlebSic erTi da igive masala mravalgvari versiiT<br />

jgufdeba. am reglaments Cveni naSromis bolo nawilSi ufro dawvrilebiT<br />

ganvixilavT.<br />

19


fsiqologiuri faqtori<br />

am faqtors davukavSirebdiT TviT Semsruleblis mier koleqtiur<br />

muzicirebisadmi mzady<strong>of</strong>nas da mravalxmiani Sesrulebisadmi mis<br />

midrekilebas. swored es faqtori gansazRvravs Semsruleblis arCevans<br />

erTxmianad, an mravalxmianad mReris alternativis winaSe. qarTul<br />

simReraSi am mxriv gansakuTrebuli mniSvneloba, ufro metad, tradicias<br />

eniWeba. aRniSnul tradicias, SesaZloa, fiziologiuri sarCulic edos, Tu<br />

i. Jordanias Teorias gaviTvaliswinebT mravalxmianobisadmi sxvadasxva<br />

eTnosis genetikuri midrekilebis Sesaxeb.<br />

magram, mocemul SemTxvevaSi, fsiqologiuri faqtori, ufro metad,<br />

Semsruleblis globalur models ganixilavs im mimarTebiT, Tu<br />

koleqtiuri muzicirebisas ramdenad aqvs mas moTxovnileba gaiTavisos<br />

erTi saerTo melodiuri modeli (unisonSi), an piriqiT _ sakuTari<br />

originaluri modeli SeuTanxmos partniors (zemcovski 1975 :21).<br />

orive am SemTxvevaSi, cxadia, Semsrulebeli acnobierebs, rom igi<br />

erTiani SemoqmedebiTi organizmis wevria da mowodebulia, muzicirebisas<br />

harmoniul Sedegs miaRwios, rac, sazogadod, koleqtiuri muzicirebis<br />

aseve aucilebeli faqtoria.<br />

metad sainteresoa, am mxriv, qarTuli mravalxmianobisaTvis tradiciuli<br />

gunduri banis fenomeni. aseTi banis calkeuli momRerali zemoT naxsenebi<br />

orive SemoqmedebiTi meTodis momxmarebelia: iziarebs saerTo modelsac<br />

(xSirad melodiurad sakmaod ganviTarebulsac) da am ukanasknels<br />

gansxvavebul xmis (solistis) partias uTavsebs. amave dros, cnobilia, rom<br />

saqarTveloSi absoluturi unisonuri Sesrulebis metad mwiri tradiciaa<br />

dafiqsirebuli. TviT iseTi imperatiuli xasiaTis institutmac ki, rogoric<br />

marTlmadidebluri tradiciaa, saqarTveloSi dafuZnebisas, ver SeinarCuna<br />

erTxmiani unisonuri Sesrulebis manera. yovelive es aSkarad miuTiTebs<br />

imaze, rom unisonuri Sesruleba, romelic fiziologiurad yoveli<br />

adamianis potenciaSi Zevs. qarTvelis SemoqmedebiT potenciaSi<br />

mravalxmianuri azrovnebis wesiT iTrguneba, rac, vfiqrobT, mxolod<br />

tradiciaze ar unda iyos damokidebuli.<br />

20


komunikaciuri faqtori<br />

es faqtori SemsrulebelTa urTierTobis normebs iTvaliswinebs da<br />

ufro metadaa tradiciaze dafuZnebuli, vidre _ fsiqologiuri faqtori.<br />

gamovy<strong>of</strong>T komunikaciis or aseT safexurs: Semgueblur koordinacias da<br />

mizanmimarTul (ganzraxul) koordinacias.<br />

pirvelSi vgulisxmobT ori<br />

piris, an SemsrulebelTa ori jgufis imgvar TanaJReradobas, romlis<br />

drosac TiToeuls Tavisi individualuri, TviTkmari SemoqmedebiTi amocana<br />

aqvs, magram maTi muzicireba saerTo ritualis farglebSi mimdinareobs. am<br />

SemTxvevaSi, Cveni azriT, gamarTlebuli iqneba saubari `mravalplaniani<br />

Sesrulebis~ (sxvagvarad _ `mravalsibrtyobrivi Sesrulebis~) Sesaxeb.<br />

mravalplaniani Sesrulebisas erToblivi koleqtiuri muzicireba mxolod<br />

nominaluri saxiTaa warmodgenili. qarTul tradiciaSi aseTi Sesrulebis<br />

magaliTad SeiZleba davasaxeloT svanuri samgloviaro rituali, romlis<br />

drosac qalTa qviTiniT tirili mamakacTa `zaris~ fonze sruldeba. d.<br />

aruTinovi-jinWaraZe da m. nadareiSvili saubroben mravalxmian musikaSi<br />

cneba planis erT-erT mniSvnelobad `sivrcobrivi `axlo-Sors~ ganlagebis<br />

efeqts saxaven (aruTinovi-jinWaraZe ... 2007 :36).<br />

rac Seexeba mizanmimarTul koordinacias, aq ukve Semsruleblebi erTi<br />

musikaluri SemoqmedebiTi amocanis daZlevas emsaxurebian. aq realur<br />

koleqtiur muzicirebasTan gvaqvs saqme.<br />

komunikaciuri faqtori gansazRvravs mravalxmian SesrulebaSi xmaTa<br />

raodenobis reglamentsac. magaliTisTvis moviyvanT qarTuli<br />

tradiciisaTvis damaxasiaTebel samxmianobas, rac kargad dasturdeba<br />

qarTuli tradiciuli sagaloblisaTvis kanonikurad qceuli<br />

samxmianobiTac. aseve tradiciulia qarTul samxmianobaSi ori solistisa<br />

da gunduri banis reglamenti. aseTi ganlageba Semsruleblebs, ZiriTadad<br />

musikaluri SesaZleblobebis mxriv, or jgufad hy<strong>of</strong>s, riTac musikalur<br />

qmedebaSi araTu gamorCeuli momRerlis, aramed _ yoveli msurvelis (am<br />

SemTxvevaSi _ banSi) monawileobis uflebas uzrunvely<strong>of</strong>s.<br />

musikaluri faqtorebidan gamovy<strong>of</strong>T teqnologiurs, funqcionalurs da<br />

procesualurs.<br />

21


teqnologiuri faqtori<br />

es faqtori iTvaliswinebs mravalxmiani Sesrulebis bgeraTwarmoqmnis<br />

meTods. aq, ZiriTadad, sakravis faqtori gvkarnaxobs pirobebs. kerZod,<br />

bgeraTwarmoqmnis teqnika SesaZloa gamoixatebodes sakravier an vokalur<br />

SesrulebaSi. magram unda gaviTvaliswinoT isic, rom sakravis gareSe<br />

Sesruleba ar gulisxmobs mxolod vokalur Sesrulebas. aris mTeli rigi<br />

ritmis gamomxatveli qmedebebi _ taSi, fexis dabakuneba, aramusikaluri<br />

bgerebi _ romelic ar ganixileba vokalur SesrulebaSi, magram xSirad, da,<br />

Cveni azriT, usamarTlod, ganixileba sakravismieri Sesrulebis farglebSi.<br />

principul sxvaobas vxedavT adamianis mier sakuTari sxeulis meSveobiT<br />

xmis gamocemasa da am mizniT instrumentis gamoyenebas Soris. es<br />

ukanaskneli dakavSirebulia ara mxolod originaluri xmovanebis miRwevis<br />

survilTan, aramed _ aray<strong>of</strong>iTi, abstraqtuli musikaluri Semoqmedebisadmi<br />

miswrafebasTanac. Cveni azriT, swored sakravis gamoyenebas unda gamoewvia<br />

yvelaze didi `mutacia~ adamianis musikaluri azrovnebis ganviTarebis<br />

istoriaSi.<br />

amitom, vfiqrobT, mkafio zRvari unda gaivlos adamianis mier sakravis<br />

gareSe da sakravis TanxlebiT gamocemul xmovanebas Soris; magaliTad, _<br />

taSsa da ori qvis dakakunebas Soris. Sesabamisad, musikaluri Semoqmedeba<br />

sazogadod SeiZleba daiyos ara vokalurad da sakravierad, aramed _<br />

sxeulismierad da sakravierad. SesaZloa, upriani iyos calke vokaluri,<br />

sxeulismieri da sakravieri Sesrulebis formebis gamoy<strong>of</strong>ac. yuradRebas<br />

ipyrobs adamianis mier xmiT sakravis, an sxva raime aravokaluri xmis<br />

mibaZvis SemTxvevebic (asafievi 1987 :160).<br />

am dros saqme gvaqvs erTgvar rolur TamaSTan (ra movlenac, garkveul<br />

wilad, gamosaricxi arc sakravieri muzicirebis drosaa). xolo Tu<br />

muzicirebis process Semsruleblis SemoqmedebiTi amocanis aspeqtiT<br />

SevxedavT (da es eTnomusikologiis TvalsazrisiT asec unda iyos), amgvari<br />

Sesruleba gamodis vokalis farglebidan. imasRa davZenT, rom qarTul<br />

sinamdvileSi amgvari SemTxvevebi tradiciis safexurs ver aRwevs.<br />

magram mibaZvis garda yuradRebas agreTve xalxur momReralTa mier<br />

bgeraTwarmoqmnis originaluri, specifikuri xerxebis gamoyeneba ipyrobs,<br />

22


ac qarTul tradiciaSi gamorCeuli Semsruleblebis _ solistebisTvisaa<br />

damaxasiaTebeli. am xerxebs miekuTvneba: rac SeiZleba maRali tesituris<br />

xmis gamocema; bgeris erTgvari `forSlagiT~ aReba; `iodlis~ tipis<br />

falceti `krimanWuli~; ZiriTadi bgeris melizmuri `xveuliT~ Semkoba.<br />

sainteresoa, rom pirveli sami Tavisebureba yvelaze `polifoniur~ kuTxes<br />

_ gurias axasiaTebs, xolo melizmatikiT gataceba _ aseve ganviTarebuli<br />

mravalxmianuri kulturis kuTxes _ kaxeTs.<br />

funqcionaluri faqtori<br />

es faqtori Cvens yuradRebas koleqtiuri muzicirebis monawileTa<br />

xmebis funqcionalur pozicias miapyrobs. am procesis dros xmaTa funqcia<br />

ori ZiriTadi ganzomilebiT xasiaTdeba: a) xmaTa individualizaciisaken an<br />

unifikaciisaken miswrafebiT; da b) xmaTa Tanasworobis, an urTierTdaqvemdebarebis<br />

mimarTulebiT. xmaTa individualizacia is veqtoria, romelic<br />

koleqtiuri erTxmianobidan mravalxmianobiskenaa mimarTuli (aslaniSvili<br />

1954 :73, skrebkova-filatova 1985: 254).<br />

am veqtoris mixedviT funqcionaluri mravalxmianobis Camoyalibebis<br />

ramdenime SesaZlo mimarTulebebidan Semdeg ors gamovy<strong>of</strong>T: unisoni _<br />

heter<strong>of</strong>onia _ Tavisufali xmaTasvla da unisoni _ paralelizmi _<br />

sinqroni _ Tavisufali xmaTasvla Tumca orive am SemTxvevis tipur<br />

gamovlenas (gansakuTrebiT _ meorisas) mxolod pr<strong>of</strong>esiul musikaSi Tu<br />

warmovidgenT. aq ZiriTadi mniSvneloba erTi melodiuri modelis<br />

sxvadasxva xmis mier gaziarebas, an misgan gansxvavebuli modelis Seqmnas<br />

eniWeba.<br />

gansakuTrebiT sagulisxmoa unisonidan heter<strong>of</strong>oniaSi, agreTve<br />

unisonidan paralelur xmaTasvlaSi, rogorc koleqtiuri erTxmianobidan<br />

koleqtiur mravalxmianobaSi gardamavali safexuri. aq mocemulia Canasaxi<br />

calkeuli xmis individualuri ganviTarebisa, romelic, pirvel SemTxvevaSi,<br />

horizontaluri bgeraTkavSirebis axal models SeimuSavebs, xolo, meores<br />

mxriv, vertikaluri bgeraTSeTanxmebis (koordinaciis) axal models<br />

gvTavazobs.<br />

23


ac Seexeba dasabamier mravalxmianobas, aq funqcionaluri faqtori<br />

aRniSNul transformacias ar ganicdis.<br />

koleqtiuri erTxmianoba koleqtiur mravalxmianobis erTgvari<br />

Canasaxis Tvisebas iZens, Tu tembris komponents gaviTvaliswinebT. kerZod,<br />

erTi melodiis sxvadasxva tembriT Sesrulebas erTxmianobas vakuTvnebT,<br />

Tumca aSkaraa sxvadasxva tembruli funqciis xmaTa faqti. es erTgvari<br />

`mravaltembruli unisonia~. aseTi mravaltembrulobis erT-erTi magaliTia,<br />

erTi mxriv, mamakacTa, xolo meore mxriv, qalTa an bavSvTa oqtavuri<br />

Sesruleba. Cveni azriT, es saSemsruleblo meTodic unisonur Sesrulebas<br />

unda miekuTvnos (xolopovi 1988 :21). am mxriv sainteresoa, rom d.<br />

aruTinovi-jinWaraZe da m. nadareiSvili `oqtavur-unisonur~ wyobas<br />

monodiuri faqturad aRiqvamen. (aruTinovi-jinWaraZe ... 2007 :37).<br />

amgvari Sesrulebis magaliTi mogvepoveba lazur sasimRero<br />

SemoqmedebaSi, romelic mZlavr Turqul zegavlenas ganicdis. xmaTa<br />

individualizaciis veqtorisadmi garkveuli mimarTeba aqvs, agreTve,<br />

sxvadasxva xmis mier unisonis `warumatebel~, `arSemdgar~ Sesrulebas _<br />

sxvadasxvaxmianobas (Jordania i. 1989 : 279-280).<br />

ra Tqma unda, Sesrulebis es SemTxveviTi forma rogorc qarTuli,<br />

aseve sazogadod xalxuri SemoqmedebisaTvis ar SeiZleba tradiciuli iyos.<br />

samagierod, mravalxmianobis erTgvar nominalur gamovlinebad unda<br />

aRviqvaT deklamacia simReris an dasakravis fonze, risi iSviaTi<br />

SemTxvevebic qarTul tradiciaSic mogvepoveba.<br />

gvsurs mcireodeni ram vTqvaT termin `mravalxmianuri (an _<br />

mravalxmiani) melodiis~ Sesaxeb (xolopova 1979 :6).<br />

Tu melodias warmovadgenT, rogorc bgeraTa linealuri kavSirebis<br />

mowesrigebul sistemas, mravalxmiani faqturis pirobebSi ufro upriani<br />

iqneba visaubroT `mravalplanian melodiaze~. igi gaiTvaliswinebs<br />

sxvadasxva doneze, anu sxvadasxva xmaSi _ arsebul melodiur fragmentTa<br />

erTobas, rogorc erTian plasts. aseTi faqtura qarTul tradiciaSi<br />

yvelaze mkafiod Tavisufal-kontrastuli formis mravalxmianobaSi<br />

gvxvdeba.<br />

magram Tavis wil yuradRebas ipyrobs zogierT kerZo SemTxvevaSi<br />

mravalxmiani faqturis sxvadasxva xmaSi arsebuli melodiuri kavSirebis<br />

24


erT xmaSi _ erT sibrtyeSi proecirebis SesaZlebloba, rac yvelaze ukeT<br />

maSin mJRavndeba, rodesac mravalxmiani simReris gadmocemas erTi<br />

Semsrulebeli cdilobs (nadeli 1933 :8). (Cven aseT formas zemoT<br />

`nagulisxmevi mravalxmianoba~ vuwodeT). migvaCnia, rom aseT proeqcias,<br />

garkveuli daSvebiT, SeiZleba vuwodoT `mravalxmiani melodia~, igive<br />

terminiT movixseniebdiT agreTve paraleluri tipis mravalxmianobis<br />

struqturasac, magram _ araviTar SemTxvevaSi _ melodias hom<strong>of</strong>oniur<br />

faqturaSi, anu erT, `lider~ xmas, romelic sxva, `fonur~ xmebze<br />

dominirebs.<br />

procesualuri faqtori<br />

tradiciuli mravalxmianobis procesualur faqtorSi vgulisxmobT<br />

mravalxmiani muzicirebis droiT koordinats, anu im droiT ganzomilebas,<br />

romelSi proecirebuli xmaTa koordinaciis mixedviTac unda dafiqsirdes<br />

mravalxmianobis faqti, misi esa Tu is forma.<br />

droSi proecirebul koordinaciaSi vgulisxmobT funqcionalurad<br />

damoukidebeli ori xmis erTdroul an monacvleobiT TanaJReras. kerZod,<br />

zemoTnaxseneb `nominalur mravalxmianobas~ da `realur mravalxmianobas~.<br />

es ori movlena erTgvarad mravalxmianobis `potenciuri~ da `kinetikuri~<br />

saxeobebia. nominaluri mravalxmianoba qarTul sivrceSi ZiriTadad<br />

ostinaturi `mowodeba-pasuxis~ antifoniTaa warmodgenili.<br />

rogorc aRvniSneT, dasrulebuli musikaluri azris mqone monakveTi<br />

nominaluri mravalxmianobis _ funqcionaluri mravalxmianobis minimumis _<br />

dadgenis droiTi koordinatia. Cveni azriT, swored procesis es monakveTi,<br />

da ara _ mTlianad tradiciuli musikaluri qmedeba, rogorc calke nimuSi<br />

_ unda gaxdes rogorc mravalxmianobis faqtis, aseve misi sxvadasxva<br />

formebis dadgenis procesualuri kriteriumi.<br />

magram tradiciuli musikis sferoSi TviTkmari, sasruli qmedebis<br />

gverdiT xSiria arakmari, arasruli ganviTarebis SemTxvevebic, rogoricaa<br />

ostinaturi mravalxmianoba. aseTi mocemulobisas dasrulebuli<br />

musikaluri azris mqone monakveTis Tanafard movlenad, Cveni azriT, unda<br />

25


aRviqvaT ostinaturi formulis sam-oTxgzis ganmeoreba, romlis drosac<br />

srulad gamomJRavndeba ostinaturi ganviTarebis SemoqmedebiTi meTodi.<br />

procesualur faqtors miekuTvneba agreTve erTi melodiis sxvadasxva<br />

xmaSi sxvadasxva dros ganxorcieleba, rac fragmentul doneze imitacias,<br />

xolo sruli ganmeorebisas _ kanons warmoadgens. gansxvavebiT zogierTi<br />

sxva kulturisagan (magaliTad _ sutartinesisagan), qarTuli<br />

tradiciisTvis ziari modelis amgvari droSi gadanacvlebuli gamoyeneba<br />

mxolod imitaciis fragmentul SemTxvevebSia gamovlenili (nadeli 1930 :40).<br />

sainteresoa, rom qarTuli mravalxmianobis tradiciaSi xmaTa da<br />

Sesrulebis maneris xalxuri terminebi mravalxmianobis CamoTvlili<br />

faqtorebis mixedviT SegviZlia davajgufoT, rac Semsruleblis<br />

TvalTaxedvis mravalferovnebaze migviTiTebs:<br />

1. poziciis mixedviT (komunikaciuri faqtori): pirveli, i, meore, zeda,<br />

qveda, Sua xma, wvrili, krini, maRali bani;<br />

2. bgeraTwarmoqmnis meqanizmis mixedviT (teqnologiuri faqtori):<br />

krimanWuli, gamyivani, wvrili, RiRini, dvrini, boxi;<br />

3. daniSnulebis mixedviT (funqcionaluri faqtori): mTqmeli, moZaxili,<br />

bani, Semxmobari, Selaparikeba, CarTuli;<br />

4. droSi ganlagebis mixedviT (procesualuri faqtori): pirveli, meore,<br />

damwyebi, moZaxili, SemRerneba, amyoli, mimyoli;<br />

5. nasesxebi terminebis mxriv (socialuri faqtori): krini, zili;<br />

yovelive zemoTqmulis mixedviT, qarTul xalxur musikalur tradiciaze<br />

dayrdnobiT, tradiciuli mravalxmianobis dadgenis ZiriTadi pirobebi<br />

Semdegia:<br />

1. SemsrulebelTa Tanamuzicirebis mizanmimarTuli iniciativa;<br />

2. funqcionalurad damoukidebeli minimum ori xmis faqti;<br />

3. dasrulebuli musikaluri azris mqone frazis farglebi;<br />

26


am pirobaTa gaTvaliswinebiT, vecdebiT CamovayaliboT tradiciuli<br />

mravalxmianobis gansazRvrebis Cveneuli versia:<br />

mravalxmianoba aris mizanmimarTuli vokaluri an sakravieri<br />

Tanamuzicirebis saxeoba, romelSic minimum ori funqcionalurad<br />

urad<br />

damoukidebeli xma dasrulebuli musikaluri azris mqone struqturas<br />

SeimuSavebs.<br />

mokled ganvixilavT qarTuli tradiciuli sakravieri mravalxmianobis<br />

sakiTxs. qarTuli sakravieri musika didi umetesobiT Tanxlebis rols<br />

asrulebs. magram TanxlebaSi unda vigulisxmoT ara marto vokalis, aramed<br />

_ ritualuri Tu sameurneo qmedebis Tanxleba. sainteresoa, rom<br />

socialuri reglamenti qarTuli sakravis musikalur Sedegzec aisaxeba.<br />

sxvadasxva aseTi qmedebis sakravier TanxlebaSi gvxvdeba iseTi intonaciebi,<br />

romelsac ver, an ukve ver SevxvdebiT qarTul simReraSi. samagierod,<br />

simReris Tanmxleb sakravier musikaSi umeteswilad vokaluri musikaluri<br />

azrovnebis sakravier sibrtyeze proeqcias SevniSnavT. sasimRero intonacia<br />

arc solo dasakravisTvisaa ucxo, maSin, rodesac sakravis vokaliT mibaZva<br />

mxolod gamonaklisis saxiT gvxvdeba.<br />

zemoaRniSnuli Taviseburebis gamo, qarTuli xalxuri vokaluri<br />

mravalxmianobis sakmaod dawvrilebiT ganxiluli formebis mixedviT<br />

TiTqosda advili unda iyos qarTuli xalxuri sakravieri mravalxmianobis<br />

formaTa dadgenac. da miuxedavad amisa, qarTveli mkvlevarebis interesis<br />

specialuri sagani es sfero jer ar gamxdara.<br />

metad saintereso amocanas gvTavazobs sakravieri da vokaluri<br />

musikis urTierTSexamebis variantebi. pasuxi unda gaeces Semdeg kiTxvebs:<br />

aris Tu ara mravalxmianoba erTi sakravis farglebSi aris Tu ara<br />

mravalxmianoba erTi Semsruleblis mier vokaluri da sakravieri partiis<br />

monacvleba miiCneva Tu ara mravalxmianobad vokaluri erTxmianoba<br />

sakravis TanxlebiT ra Zireuli gansxvavebaa vokalur da instrumentul<br />

mravalxmianobas Soris<br />

jer bolo SekiTxvas vupasuxebT: mxolod instrumentul da mxolod<br />

vokalur mravalxmianobas Soris arsobrivi sxvaoba ZiriTadad meTodSi _<br />

musikaluri Canafiqris instrumentis saSualebiT, an vokalurad gadmocemis<br />

27


xerxSi mdgomareobs. xolo es Canafiqri orive SemTxvevaSi mravalxmiani<br />

Sesrulebaa. magram, amasTan erTad, gasaTvaliswinebelia is faqti, Tu<br />

funqcionaluri TvalsazrisiT rogor struqturul naxatTan gvaqvs saqme.<br />

Tu sakravis partia minimum ori funqcionalurad damoukidebeli xmisagan<br />

Sedgeba, realuri mravalxmianobis faqti unda davafiqsiroT, ra<br />

magaliTebic ZiriTadad Conguris, gudastviris da Wibonis dasakravebSi<br />

gvxvdeba (unda aRiniSnos, rom Wibons Cven gudastvirisagan<br />

gamocalkevebulad aRviqvamT _ ZiriTadad am ori sakravis gansxvavebuli<br />

stilis dasakravebis gamo). am sakravebze cekvis Tanxlebis zogierT<br />

dasakravs qarTul sasimRero SemoqmedebaSi dafiqsirebuli analogi ar<br />

moeZebneba. (magaliTi #3) aseT solo instrumentul Sesrulebas, sadac<br />

sakravis partiaSi funqcionalurad TviTmy<strong>of</strong>adi xmebi ikveTeba, vuwodebT<br />

individualur anu solo instrumentul (sakravier) mravalxmianobas~. rac<br />

Seexeba erTi sakravis farglebSi funqcionalurad ganurCevel akordulsinqronul<br />

mravalxmian faqturas (Conguris, fanduris, larWem-soinaris<br />

dasakravebSi) maT realuri mravalxmianobis nimuSad ver CavTvliT<br />

(magaliTi #4). amis mizezi funqcionaluri indiferentulobaa, romelic<br />

individualuri Sesrulebis specifikidan gamomdinareobs. Tumca aseTi<br />

SemTxveveSi TiTze CamosaTvlelia.<br />

CaiTvleba Tu ara vokaluri ansamblis Tanaxmieri mravalxmiani<br />

instrumentis partia `mravalxmianobad mravalxmianobaSi~ amgvari<br />

mravalxmiani instrumentis farglebSi warmoCenili funqcionaluri<br />

sxvadasxvaoba Tavisi xarisxiT uferuldeba aRniSnul ansamblis<br />

SemsrulebelTa funqcionaluri damoukideblobis winaSe. ufro metic:<br />

xSiria SemTxvevebi, rodesac sakravi baZavs vokalur ansambls, romelsac<br />

Tanxlebas ukeTebs, anu qmnis simReris erTgvar `asls~. es movlena<br />

gansakuTrebiT dasavleT saqarTvelosTvisaa bunebrivi. migvaCnia, rom aq<br />

`xmis~ funqciiT amgvari sakravieri musikis garkveuli funqcionaluri<br />

damoukideblobis mqone elementebi ar unda davtvirToT. xolo Tavad<br />

sakravSi dafiqsirebul mravalxmianobis formas samuSao terminad<br />

`mibaZviTi mravalxmianoba~ vuwodoT (magaliTi #5).<br />

magram mibaZviTi mravalxmianoba solo dasakravSic iCens Tavs. xSiria<br />

erTi instrumentis mier meores dasakravis SeTvisebac. gvxvdeba nimuSebi,<br />

28


sadac baZviTi Sesruleba avrcobs Sesabamisi vokaluri Sesrulebis<br />

musikalur frazas da meti melizmuri xveulebiT amkobs. xSirad sakravieri<br />

Tanxlebac solo dasakravadaa warmodgenili da solos SesrulebisTvis<br />

damaxasiaTebel Tavisuflebas iZens.<br />

sazogadod, vokalur-instrumentuli mravalxmianobis formebi Tavisi<br />

araerTgvarovani da mravalsaxovani reglamentiT definiciaTa `kaskadis~<br />

Seqmnis sacdurs badebs. aq vxvdebiT realuri Tu aRniSnuli `baZviTi~<br />

mravalxmianobis sakravis, an solo sakravis Sexamebas vokalur solosTan<br />

an gundTan, an sakravisa da solo momRerlis monacvleobas da a.S.<br />

Cvens adrindel naSromebSi, imis gamo, rom gadagvelaxa sakravisa da<br />

vokalis SekavSirebis araerTgvarovneba, sakravis erTiani partia `plastis~<br />

cnebiT davtvirTeT. ramac gamoiwvia termini `vokalur-instrumentuli<br />

mravalplastianoba~, magram mouqnelobis gamo, vfiqrobT, igi<br />

`mkvdradSobilad~ unda CaiTvalos. iseve rogorc 5-6 msgavsi termini.<br />

imedia, an Cven an sxva ukeTes cnebebs SeimuSavebs am sinkretul movlenaTa<br />

definirebisaTvis.<br />

SeiZleba Tamamad iTqvas, rom adamianis xma da sakravi musikis<br />

warmoSobis Zireulad sxvadasxva, TviT adamianis mier gamijnuli meTodia.<br />

amas adasturebs xalxur musikaSi arsebuli `sufTa vokaluri~ da `sufTa<br />

instrumentuli~ musikis didi xvedriTi wili. amgvari reglamentis erT-erT<br />

ganmsazRvrel faqtorad unda CaiTvalos Semoqmedi adamianis istoriuli<br />

swrafva xmovanebis erTgvarovani, `araekleqtikuri~ faqturisadmi, rac<br />

pirvely<strong>of</strong>ili sinkretizmis rRvevaSi gamoixata. marTlac, ukiduresad<br />

gansxvavebuli tembrisa da SesaZleblobis ori instrumenti ise ar<br />

gansxvavdeba xmovanebiT, rogorc adamianis xma da instrumenti. SesaZloa<br />

imitom, rom adamianis xmas gaaCnia gansakuTrebuli komunikaciuri funqcia:<br />

sufTa musikalur-semantikur informaciasTan erTad (rac pirvel rigSi<br />

emociur STabeWdilebaSi aisaxeba), atarebs azrobriv semantikuri _<br />

sityvieri informaciis gadacemis potencias (rac msmenelSi tipobrivi<br />

adamianuri urTierTobis gancdas qmnis.).<br />

zemoTqmuls adasturebs is faqtic, rom vokalur-instrumentuli<br />

Sesrulebisas am oridan erT-erTi mxare (metwilad _ vokaluri)<br />

aucileblad gvevlineba funqcionaluri `lideris~ rolSi, xolo meore _ `<br />

29


Tanxlebis~ funqciiT aRiWurveba. `sufTa instrumentul~, an `sufTa<br />

vokalur~ mravalxmianobaSi ki savsebiT bunebrivia xmaTa<br />

Tanabaruflebianoba. aRsaniSnavia, rom vokaluri mravalxmiani kulturis<br />

mqone yovel ers axasiaTebs instrumenturi mravalxmianobac (Jordania 2005<br />

;35), xolo am ukanasknelSi gansakuTrebul funqcias iZens Casaberi<br />

sakravebi (nikolaZe 2002 :416). amitom, arcaa gasakviri, rom vokalur<br />

muzicirebasTan ufro axlos my<strong>of</strong>i Casaberi sakravi (is aparati, romelic<br />

adamianis sxeulis mier xmis gamocemas emsaxureba, xom erTgvarad Casaberi<br />

sakravis analogiaa) ufro xSirad isakuTrebs ansamblSi lideris rols,<br />

vidre _ simebiani, an dasartyami sakravebi. Tumca aseTi ansambli<br />

saqarTveloSi tradiciuli Sesrulebis mxriv naklebadaa dafiqsirebuli.<br />

rac Seexeba romelime instrumentis dasartyam sakravTan ansambls (rac<br />

ZiriTadi saxeobaa qarTuli instrumentuli tradiciuli ansamblisa), aq,<br />

dasartyami sakravis aramelodiuri bunebidan gamomdinare, mravalxmianobis<br />

saxeobas melodiuri instrumentis faqturis mixedviT varkvevT (magaliTi<br />

#6)<br />

sainteresoa SemTxvevebi, rodesac momRerali instrumentis xmas<br />

baZavs. aseTi magaliTi adasturebs, rom sakravi mravalxmiani faqturis<br />

Rirseuli wevria (magaliTi #7).<br />

iSviaTad gvxvdeba erTi Semsruleblis mier monacvleobiTi mRera da<br />

dakvra (magaliTi #8), cxadia, aq igive SemoqmedebiTi meqanizmi<br />

funqcionirebs, rac _ vokaluri nominaluri mravalxmianobis dros.<br />

Sesabamisad, SeiZleba iqTqvas, rom aq saqme gvaqvs vokalur-instrumentul<br />

nominalur mravalxmianobasTan.<br />

sakravier mravalxmianobasTan mimarTebaSi Cvengan pasuxs iTxovs kidev<br />

erTi sakiTxi: CavTvaloT Tu ara mravalxmiani struqturis (sakravieris,<br />

gind _ vokalur-sakravieris) Tanabaruflebian wevrad dasartyami sakravis<br />

da masTan erTad _ adamianis sxeulismieri moZraobiT gamocemuli<br />

xmovanebis (dasartyami sakravis funqciis mqonis) _ taSis, fexis bakunis,<br />

SeZaxilis partia<br />

Cveni azriT, dasartyami sakravis ritmuli Tanxleba maSin unda<br />

CaiTvalos mravalxmiani qsovilis calke wevrad, Tu masSi Tundac mxolod<br />

ritmiT gamoixateba vokaluri partiisagan gansxvavebuli, originaluri<br />

30


musikaluri azris fraza. aseTi SemTxveva ki qarTul sinamdvileSi, Cveni<br />

monacemebiT, ar moiZebneba<br />

cxadia, igive funqciisaa adamianis sxeulismieri ritmuli Tanxlebac,<br />

Tumca gvsurs aq gavimeoroT Cveni pozicia, romelic ar Tanxvdeba zogadad<br />

miRebul mosazrebas taSisa da sxva sxeulismieri ritmuli Tanxlebis<br />

sakravieri musikis farglebSi moqcevis Sesaxeb. Cveni azriT, mkafio zRvari<br />

unda gaivlos adamianis mier sakravis gareSe da sakravis TanxlebiT<br />

gamocemul xmovanebas Soris.<br />

vokaluri da sakravieri musikis gansxvavebis ZiriTadi kriteriumi<br />

unda iyos adamianis mier raime sagnis sakravis funqciiT gamoyenebis faqti.<br />

31


`SemoqmedebiTi modelis~ cneba<br />

Cveni naSromis mTavari miznis _ qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis diferenciaciis _ misaRwevad dagvWirdeba winaswar<br />

ganvsazRvroT zogierTi iseTi cneba, romelic dagvexmareba mkafiod<br />

gamovsaxoT aRniSnul formaTa individualuri, sxvaTagan gamorCeuli<br />

Tvisebebi. erT-erT aseT Zireul kriteriumad gvesaxeba Semoqmedebis im<br />

principis gamocalkeveba, romelic aucilebeli elementia rogorc qarTuli<br />

tradiciuli mravalxmianobis, aseve mTlianad musikaluri xelovnebis<br />

`morfologiisa~.<br />

intonirebis dawyebidan Camoyalibebuli musikaluri azris mqone<br />

frazamde gza arasdros y<strong>of</strong>ila yamirze gayvanili kvali. Semsruleblis<br />

SemoqmedebiTi iniciativa yovelTvis eyrdnoba garkveul musikalurleqsikur<br />

arsenals. es ukanaskneli nakrebia musikaluri intonaciis<br />

erTgvari `morfemebisa~, `sintagmebisa~, `frazebisa~, mTeli `periodebisac~.<br />

Semsruleblis individualoba ufro xSirad maTi kombinirebisas mJRavndeba,<br />

vidre _ Tavisi, originaluri SemoqmedebiTi ideis mignebisas. es `leqsikuri<br />

erTeulebi~ erTgvari `modelebia<br />

modelebia~ im musikisa, romelmac unda gaiJReros.<br />

maSasadame, Semoqmedebis aucilebeli elementia Semsruleblis SemecnebaSi<br />

arsebuli garkveuli qarga, romelze dayrdnobiTac igi iwyebs musicirebas.<br />

am qargas Cven `SemoqmedebiTi modelis~, ufro mobiluri terminiT ki _<br />

`modelis~ cnebiT movixseniebT.<br />

aseTi `SemoqmedebiTi modelis~ cneba Zalze axlos dgas cneba<br />

`musikalur formulasTan~. magram `formula~ ufro imperatiul xasiaTs<br />

atarebs, vidre `modeli~. es ukanaskneli ufro metad rekomendaciasTan, an<br />

_ prototipTan asocirdeba.<br />

Tumca musikismcodneobaSi amgvar movlenebze saubrisas cneba<br />

`formulaa~ ufro popularuli. gipiusi aseT models `formula-hangs~<br />

uwodebs (gipiusi 1984 :21), rubcovi igive `hang-formulas~ sxvagvarad<br />

`leqsikur (словарные) hangebad~ moixseniebs (rubcovi 1973 :58). zemcovski<br />

musikaluri formulurobis Camoyalibebas ukavSirebs folkloris ukve<br />

`Janrul~ periods. xolo `Janramdel~ periodSi musikalur formulas<br />

`melodiamdel~ da `simReramdel~ fenomenad gulisxmobs (zemcovski 1983 :14-<br />

32


15). grica gvTavazobs `folkloruli paradigmas~ cnebas (grica 1983 :23) es<br />

erTgvari dinamiuri invariantia msgavsi modelebisa, romlis koreqtirebas<br />

socialuri garemo axdens. modelTa sistema SegviZlia vigulisxmoT<br />

zemcovskis mier aRniSnul `motivTa fondSic~ (zemcovski 1983 :29) xolo<br />

Tavis wignSi `kalendarul simReraTa melodika~ zemcovski pirdapir<br />

gvTavazobs modelis, rogorc simReris melodiuri tipis cnebas (zemcovski<br />

1975 :21). igi erTgvarad gaurbis cneba `invariantisadmi~ pirvelxarisxovani<br />

mniSvnelobis miniWebas da es gasagebicaa: Cven ar viciT, rogoria modeli<br />

ideaSi, Cven vicnobT mis gansxeulebebs (zemcovski 1980 :28). mazeli Seavsebs<br />

ra asafievis mier musikis intonirebuli azris xelovnebad gansazRvras,<br />

dasZens, rom musika Tavis TavSi Seicavs movlenaTa da emociaTa saxeobrivintonaciur<br />

modelirebas (mazeli 1991 :24). TviT asafievi aRniSnavs zepir<br />

tradiciaSi arsebul `sqemebsa da formulebs~, romelTa safuZvelze<br />

ibadeba axali variantebi. (asafievi 1987 :82) modelis Cveneburi gageba<br />

faqtiurad ucvlelad esadageba soxoris `musikaluri logikis figurebs<br />

(soxori 1990 :222).<br />

msgavs movlenebs asaxavdnen qarTveli mkvlevarebic. modelis<br />

cnebasTan axloa i. Jordanias mier aRniSnuli ganSladi da Sekvecadi<br />

`nagebobani~ burdonuli simRerebisa (Jordania 1989 :88) magram es avtori<br />

mianiSnebs modelis funqciazec, rodesac saubrobs xalxuri simReris<br />

modulaciuri gegmis, rogorc Taviseburi genetikuri kodis Sesaxeb,<br />

romelic mkvlevars saSualebas aZlevs, Cawvdes simReris warmoqmnis<br />

procesebs (Jordania 1989 :116). qarTul fokloristikaSi am mxriv, agreTve<br />

aRsaniSnavia v. maRraZis mier Camoyalibebuli 12 melodiuri saqceviformula,<br />

romelic mesxuri foklorisTvisaa damaxasiaTebeli, da<br />

romelsac SemdgomSi mkvlevari saqarTvelos masStabiT avrcelebs da ukve<br />

19 modelsac gamohy<strong>of</strong>s (maRraZe 1992 :31).<br />

cneba `modelis~ masStabi mxolod Semoqmedebis samyaroTi ar<br />

ifargleba. igi adamianis fsiqikuri arsebobis erT-erTi aucilebeli aqtia.<br />

fsiqologiuri gagebiT, uznaZis terminologiiT rom vTqvaT, modeli, es<br />

igive fiqsirebuli ganwyobaa (uznaZe 1964 :109). amave dros mas xSirad mtkice<br />

geStalti gaaCnia, romelic elementTa Secvlis miuxedavad mTlianobas<br />

inarCunebs (uznaZe 1964 :303). igi perseveraciisagan gansxvavdeba ufro<br />

33


xSirad, rogorc nebelobis aqti, Tumca perseveraciuli warmodgenac<br />

TavisTavad modelis saxiT vlindeba (levitovi 1977 :196). maSasadame, models<br />

gaaCnia rogorc Secnobadi, aseve qveSecneuli meqanizmebi, rac am movlenis<br />

fundamentur xasiaTze metyvelebs.<br />

modeli `musikaluri formis, rogorc procesis~ fiqsirebuli saxea.<br />

nebismieri Sesrulebuli musikaluri monakveTi ukve modelirdeba Cvens<br />

SemecnebaSi. modelirdeba rogorc umciresi intonaciuri erTeulis, aseve<br />

frazis, winadadebis masStabiT. igive SeiZleba iTqvas calkeuli xmis<br />

partiebisa da mTliani mravalxmiani qsovilis modelirebis mimarTac.<br />

modelirdeba ara mxolod Cvens mier mosmenili, agreTve Cvens mier<br />

Sesrulebuli masala. Semoqmedeba, esaa gza modelidan axali modelisaken.<br />

amave dros, modeli sasrulia. modelirebis procesi mimdinareobs, Tu<br />

SeiZleba ase iTqvas, `korpuskularulad~ da ara _ `talRobrivad~;<br />

`diskretulad~ da ara _ `kontinualurad~.<br />

SeuZlebelia, modeli Seiqmnas raime amorfuli musikaluri masisgan.<br />

zdanoviCi aRniSnavs, rom fiziologiis mixedviT `Semoqmedeba aris axali<br />

pirobiTi refleqsebis warmoqmna, adre warmoqmnili kavSirebis meSveobiT<br />

(uznaZe 1964 :7). swored esaa modelebis kombinaciiT axali modelebis<br />

miRebis procesi. es gansakuTrebiT xalxur Semoqmedebas axasiaTebs. soxori<br />

akonkretebs am mosazrebas, rodesac SeniSnavs, rom masobriv-y<strong>of</strong>iT JanrSi<br />

saerTos meti yuradReba eTmoba, vidre _ individualurs. axali kavSirebi<br />

da variantuli cvlilebebi met rols TamaSobs, vidre _ siaxle.<br />

axleburoba aq yovelTvios Cveulebrivis CaarCoSi eqceva (soxori 1968 :68).<br />

igive azrs iziarebs iuJaki (iuJaki 1975 :44). goSovski exmianeba maT da<br />

aRniSnavs: Seqmnas iseTi hangi, romelic Zireulad gansxvavdeboda xalxSi<br />

arsebuli melodiisgan, momReralTagan iseve SeuZlebelia, rogorc _<br />

dailaparakos misTvis ucnob enaze~ (goSovski 1971 :11). am mkvlevaris<br />

SexedulebiT, adamians sakuTari gemovnebis dakmay<strong>of</strong>ilebisaTvis ukve<br />

nacnobi melodiis reproduqcia ufro eadvileba, vidre _ axlis Seqmna<br />

(goSovski 1971 :12). golicini aRniSnavs: imisaTvis, rom stimuli<br />

informaciuli iyos (e.i. aRqmadi T.g.), unda arsebobdes am stimulTan<br />

sakmaod axlos mdgomi warmodgena. sruliad axali stimuli ar aRiqmeba<br />

(golicini 1980 :59). mazelis azriTac, Tu msmenelTa molodini ar<br />

34


marTldeba, nawarmoebi gaugebari xdeba maTTvis (mazeli 1978 :75). hindemiti<br />

msmenelis molodinis gamarTlebas esTetikur datvirTvasac aniWebs<br />

(orlovi 1980 :102), ra meqanizmic, cxadia, Semsrulebelzec unda<br />

gavrceldes.<br />

modelis ganxorcielebis mravalsaxovnebis erT-erTi faqtori misi<br />

`reproduqciis~ Taviseburebebs eyrdnoba. modeli SesaZloa ganxorcieldes<br />

ara marto saxeSecvlili, aramed mizanmimarTulad antagonisturad.<br />

marTlac, fsiqologiis monacemebiT, asociacia SesaZloa iyos<br />

`mezoblobis~ da `msgavsebis~. am ukanasknelis variantia `kontrastis~<br />

asociaciac. (uznaZe 1964 :359-360). amrigad, SemecnebaSi arsebuli modelis<br />

gansxeuleba _ axali modeli iqmneba erT SemTxvevaSi `msgavsebis<br />

asociaciiT~, ris Sedegadac yalibdeba model-dedanis msgavsi warmoebuli<br />

modeli, xolo meore SemTxvevaSi `kontrastis asociaciiT~ yalibdeba<br />

dedani-modelis kontrastuli warmoebuli modeli. am procesis amsaxveli<br />

unda iyos zemcovskis mier naxsenebi `gadaintonireba~ an `intonaciuri<br />

gardasaxva~ (zemcovski 1994 :13).<br />

amasTan erTad, modelis prognozis xarisxi proporciulia<br />

kontrastis moTxovnilebisa, rogorc Semsruleblis, aseve msmenelis<br />

mxridan. rac ufro mosalodnelia raime movlena, miT ufro nakleb dros<br />

moiTxovs misi gamoCenisas masze yuradRebis adaptacia. Sesabamisad, rac<br />

ufro mkafiodaa aRbeWdili modeli-dedani Semsruleblis leqsikaSi, miT<br />

ufro naklebi SemoqmedebiTi Zalisxmevaa saWiro misi ganxorcielebisaTvis.<br />

da Tu Semsrulebeli `SemoqmedebiTadaa ganwyobili~, ibadeba axali<br />

modeli. asevea mravalxmianobaSic: rac ufro zustadaa mravalxmiani<br />

modeli SemsrulebelTaTvis gaTavisebuli, miT ufro nakleb Zalisxmevas<br />

iTxovs xmaTa koordinacia. amis Sedegad xmebs eZlevaT SesaZlebloba<br />

modelis Tamamad ganaxlebisa. Cveni azriT, swored amgvarad unda<br />

warmovidginoT paraleluri xmaTasvlis kontrastulSi gadazrdis<br />

ZiriTadi gza.<br />

mniSvnelovani faqtoria modelis mdgradobis xarisxi. igi<br />

regulirdeba SemsrulebelTa tradiciuli istoriuli, socialuri,<br />

inteleqtualuri, temperamentisa da sxva faqtorTa urTierTzemoqmedebiT.<br />

aseT faqtorebs miekuTvneba agreTve simReris an sagaloblis sityvieri<br />

35


teqsti, romelic modelis, rogorc `Targis~ utyuari indikatoria.<br />

marTlac, modelis versiebis warmoqmnis dros yvelaze nakleb is punqtebi<br />

icvleba, romlebsac marcvlebi axlavs. berSadskaia (berSadskaia 1961 :25).<br />

aRsaniSnavia, agreTve, nagebobis sawyisi da gansakuTrebiT,<br />

damabolovebeli monakveTebis mdgradobis faqti. fsiqologiaSi<br />

dadasturebulia, rom dasamaxsovrebeli seriis pirveli da ukanaskneli<br />

wevrebi ukeT gvamaxsovrdeba, vidre SuaSi my<strong>of</strong>ebi uznaZe (uznaZe 1964 :383).<br />

unda vigulisxmoT, rom sawyisi motivisa da kadansis mdgradoba am<br />

fsiqologiur kanonsac unda eqvemdebarebodes. modelis simyare uTuod<br />

misdami Semsruleblis keTilganwyobiTac regulirdeba miasiSevi (miasiSCevi<br />

1977 :167). xSirad modelis mdgradoba gamowveulia eTnikuri patriotizmis<br />

SegnebiTac (goSovski 1971 :28). modelis simyares zogjer misi xazgasma,<br />

prioritetulad warmodgena emsaxureba. magaliTad, adrekulturul fenebSi<br />

modelis simyares muxarinskaia asabuTebs `ritmul-melodiuri intonaciebis<br />

stereotipebad qcevis~ mravali damxmare elementis arsebobiT, rogoricaa<br />

metyvelebiTi gammomsaxveloba, xmis Zalis xarisxi, tesitura, aqcentuacia<br />

muaxrinskaia (muxarinskaia 1989 :29). amas davumatebdiT Sesrulebis funqciur<br />

reglaments (n. maxaraZe amas `magiuri funqciis intonaciur formulebs~<br />

uwodebs (kalandaZe 1993 :135-156) kinesikur qmedebebs. da Tu yvela am<br />

CamoTvlis komponents modelis Tvisebad aRviqvamT, sacnauri xdeba d.<br />

uznaZis erTi mosazrebis safuZvlianoba: arsebobs sabuTebi, romelic<br />

gvafiqrebinebs, rom kulturuli ganviTarebis dabal safexurze mexsiereba<br />

zogjer gansakuTrebuli simaxviliT unda xasiaTdebodes~ (uznaZe 1964 :399).<br />

sainteresoa, rom modelisadmi erTguleba sxvadasxva musikaluri<br />

gamomsaxvelobiTi komponentebis mimarT erTgvarovnad da proporciulad ar<br />

mJRavndeba. magaliTad, SesaZloa, melodiuri grafikuli `Targi~<br />

gansxeuldes sxva ritmuli naxazis TanxlebiT, an piriqiT: ritmuli<br />

`Targi~ ganxorcieldes zustad, oRond sxva melodiuri versiiT. es faqti<br />

migvaniSnebs, rom modelis gansxeulebisas ganviTarebis tendencia mis<br />

Semadgenel komponentebs SeiZleba araTanabrad Seexos.<br />

aRniSnul komponentebs erTmaneTis mimarT aSkara subordinaciuli<br />

mimarTeba gaaCniaT. Cveni azriT, SeiZleba am komponentebis mixedviT<br />

`lokaluri~ modelirebis sami ierarqiuli safexuri gamovyoT: 1. kilouri<br />

36


modeli, 2. ritmuli modeli, 3. bgeraTsimaRlebrivi modeli. cxadia, samive<br />

es komponenti erTmaneTs gamsWvalavs, magram modelis cvalebadobis mxriv<br />

swored amgvari orientirebi gamoikveTeba. qarTul simRerasTan mimarTebaSi,<br />

ufro xSiria bgeraTsimaRlebrivi modelis rRveva, vidre _ ritmulisa.<br />

kiloebrivi modelis transformacia aseve iSviaTia.<br />

musikaluri modelis gansxeulebis sxva sibrtyea misi droSi ganfenis<br />

masStabebi. ar daviwyebT modelebis day<strong>of</strong>as motivis, frazis, winadadebis<br />

masStabis mixedviT, magram migvaCnia, rom yuradRebas imsaxurebs<br />

dasrulebuli musikaluri nawarmoebis erT mTlian modelad aRqmis<br />

meqanizmi. aseT models `umaRlesi rigis models~ vuwodebdiT. mnemonuri<br />

zRvris aseTi masStabis Sesaxeb asafievic miuTiTebs (asafievi 1971 :114).<br />

Tumca es modeli ver imuSavebs, rogorc konkretuli Semoqmedebis<br />

procesis sayrdeni.<br />

SemoqmedebiTi modeli SeiZleba warmovadginoT, rogorc `modeli<br />

modeli-<br />

qarga~, romelic Semsruleblis cnobierebaSi arsebobs, rogorc axali<br />

modelis Seqmnis winapiroba, da _ `modeli<br />

modeli-anab<br />

anabeWdi<br />

eWdi~, romelic ukve<br />

realurad JRers da dasrulebisTanave `model-qargad~ gadaiqcvea.<br />

modeli-qarga Semsruleblis mier SesaZlebelia ori gansxvavebuli<br />

meTodiT aRiqmebodes:<br />

1. Semsrulebeli iRwvis, xorci Seasxas mis SemecnebaSi ukve arsebul<br />

models, romelic mas qveSecneulad aqvs gacnobierebuli. am dros<br />

Semsruleblis yuradReba sakuTari musikaluri Canafiqris<br />

gadmocemisakenaa mimarTuli. am SemTxvevaSi saqme gvaqvs mis<br />

SemecnebaSi `imanenturad<br />

imanenturad~ arsebul modelTan, sxvagvarad _ `dedan<br />

modelTan~. `imanenturi modelis~ Secnobis mxatvrul-fsiqologiur<br />

suraTs gvixatavs kurti: moZraoba CvenSi irxeva TviT bgeriT<br />

rxevebamde, romlebSic igi xorcieldeba. melodiuri xazi TrTolavs<br />

manamde, sanam aJRerdeba (kurti 1931 :55). igives gulisxmobs xolopovi,<br />

rodesac aRwers `musikaluri SegrZnebebis siRrmebriv nawilebs~,<br />

romlebic `prekompoziciuri~ aris da arsebobs Semoqmedebamde~<br />

xolopovi (xolopovi 1988 :108). rusudan xojava msmenelis, an<br />

Semsruleblis mier gansaxorcielebeli imanentur models<br />

`winaswarmosmenas~ uwodebs xojava (xojava 1992 :23), rasac iRblian<br />

37


terminad ver miviCnevT. imanenturi modelis cnebas exmianeba<br />

zemcovskis mier aRniSnuli `Segnebuli da Seugnebeli variantuloba~<br />

zemcovski (zemcovski 1980 :44). davZenT, rom fsiqologiaSi `imanenturi<br />

modelis~ msgavs movlenas `recepciul ganwyobas~ eZaxian.<br />

2. Semsruleblis orientiri, e.i. gansaxorcielebeli modelis<br />

`prototipi~ aris ara sakuTari intonirebamdeli imanenturi modeli,<br />

aramed _ sxvis mier ukve aJRerebuli masala _ anu sxvisi imanenturi<br />

modelis ukve gansxeulebuli nimuSi, romelic dedan-modelad qceula<br />

msmeneli-SemsruleblisaTvis. aseT models `gare models~<br />

vuwodebdiT. muzicireba, romelic amgvar modelzea dayrdnobili,<br />

mTlianad improvizaciazea dafuZnebuli. magaliTad SeiZleba<br />

moviyvanoT qarTul simReraSi burdonuli banis mTqmeli, romelmac<br />

ar icis Sesrulebadi simRera da mTlianad zeda xmis mTqmelzea<br />

dayrdnobili. `gare modelze~ dayrdnobiT improvizaciis kargi<br />

magaliTia imitaciac (rac ase ucxoa qarTuli tradiciuli<br />

musikisTvis).<br />

cxadia, `imanenturi~ da `gare~ modelebi sufTa saxiT imgvari<br />

improvizaciuli Sesrulebis reglamentSia warmosadgeni, romlis arseboba<br />

bolodroindel tradiciuli muzicirebisas warmoudgenelia. dRes<br />

tradiciuli musikis Semsrulebeli ZiriTadad erT, `gaqvavebul~ modelzea<br />

orientirebuli. `imanentur~ modelze dayrdnoba mas mcire variantuli<br />

gadaxvevis SesaZleblobas aZlevs, xolo `gare modelis~ gaTvaliswineba _<br />

xmaTa urTierTSeTanxmebis koordinatebs usaxavs. amitom, rodesac<br />

msjelobisas viyenebT cnebebs `imanenturi modeli~ da `gare modeli~,<br />

mxedvelobaSi gvaqvs Sesabamis movlenaTa unari warmoqmnan (warmoeqmnaT)<br />

originaluri mravalxmianuri struqturis formebi da ara _ maTi roli<br />

dRevandeli, ukve `gaqvavebuli~ saerTo mravalxmiani modelis<br />

naklebgansxvavebul versiebSi.<br />

amjerad ganvixiloT tradiciul mravalxmian garemoSi modelis<br />

ganxorcielebis sxvadasxva meqanizmi:<br />

modeli ganxorcieldeba ZiriTadad msgavsebisa da kontrastis niSniT.<br />

aqve gamovy<strong>of</strong>T msgavsebis or safexurs. pirvel doneze ganTavsdeba<br />

38


imanenturi modelis absoluturi msgavsebiT ganxorcielebis modelianabeWdi,<br />

rasac `identur models~ vuwodebT. aqve unda SevniSnoT, rom<br />

identuri modeli metad mkafio konturs Semoavlebs erTxmianobis (rogorc<br />

individualuris, aseve _ koleqtiuris) movlenas. marTlac, erT sibrtyeze<br />

ganfenili identuri modeli yvelaze mkafio kriteriumia koleqtiuri<br />

Semoqmedebis wiaRSi erTxmianobis mravalxmianobidan gamosacalkeveblad.<br />

ufro metic, SeiZleba Tamamad iTqvas, rom mravalxmianoba aris koleqtiuri<br />

Sesruleba, romlis drosac Tundac erTi xma gacnobierebulad emijneba<br />

identuri modelis ganxorcielebas.<br />

modeli-qargas gaTavisebis meore variantia araidenturi, magram<br />

msgavsi modelebis TanaJReradobis principi, rasac `ziar models~<br />

vuwodebT (da ara _ `msgavs models~). ufro konkretulad igi gulisxmobs<br />

imanenturi (erT xmaSi) da gare (sxva xmebSi) modelebis registrulad<br />

gansxvavebul xmebSi ganxorcielebas, rac saerTo kilour sivrceSi aseTi<br />

ziari modelis mcireoden variantul niuansebs iwvevs. am TvisebiT ziari<br />

modeli gansxvavdeba identurisagan.<br />

ziari modelis principi diferencirebisadmi met midrekilebas<br />

amJRavnebs. es modeli SesaZloa sxvadasxva xmebSi sxvadasxva reglamentiT<br />

gadanawildes: a) `Tanad<br />

Tanadrouli ziari modeli~ _ e.i. droSi Tanabrad<br />

ganawilebuli erTi modeli; da b) `imitaciuri ziari modeli~, romelic<br />

qarTuli sinamdvilisaTvis araa damaxasiaTebeli. SeiZleba davaxasiaToT<br />

agreTve `gansxvavebuli masStabis ziari modeli~, magram igi imdenad<br />

ararealuria qarTuli tradiciuli musikisaTvis, rom mis Sesaxeb<br />

msjelobas aRar movyvebiT.<br />

gare modelisadmi ara mimsgavseba, aramed mizanmimarTulad<br />

kontrastuli SeTanawyoba, SeiZleba iTqvas, mravalxmianobis modelirebis<br />

arsobrivi principia. swored sxva, TanamJRer xmasTan koordinaciaa<br />

mravalxmianobis safuZveli. am SemTxvevaSi gare modeli ZiriTadad<br />

`kontrastul modelSi~ ganxorcieldeba. romelic xmebis mier erTmaneTis<br />

modelisadmi mizanmimarTulad kontrastuli modeli-anabeWdis SemuSavebas<br />

gulisxmobs. sainteresoa, rom ziari da kontrastuli modelis cnebaTa<br />

paralelur movlenas asaxaven d. aruTinovi-jinWaraZe da m. nadareiSvili,<br />

rodesac saubroben elementTa urTierTkavSiris or ZiriTad saxeze:<br />

39


paralelursa da urTierTSemavsebelze. pirveli mimarTulia raime erTi<br />

mxatvruli miznis misaRwevad, xolo meore _ sxvadasxva elementebis<br />

moqmedebis sawinaaRmdego mxatvruli efeqtis misaRwevad. (aruTinovi ... 2007<br />

:26-27).<br />

koleqtiuri Semoqmedebis reglamentiT yvela xmis mier erTi modeliqargasadmi<br />

erTguleba, cxadia, funqcionaluri mravalxmianobis etalonad<br />

ver CaiTvleba. samagierod, reliefur suraTs xatavs erTi xmis mier<br />

imanenturi modelisadmi meti erTguleba, vidre _ gare modelisadmi. es<br />

imanenturi modeli xasiaTdeba gansakuTrebuli specifiuri bunebiT,<br />

romelic yalibdeba erTis mxriv winaswargansazRvruli saSemsruleblo<br />

reglamentiT (gunduri bani, maRali registris xma), meores mxriv ki _<br />

romelime komponentis ucvlelad kvlavwarmoebis tendenciiT (burdoni,<br />

ostinato). amgvari specifiurobis gamo SemuSavdeba struqtura, sadac erT<br />

xma gamorCeulad amJRavnebs modelisadmi morCilebas. amgvar erTgulebas<br />

`gankerZoebul models~ SevarqmevT. aseTi modelirebuli xma ZiriTadad<br />

koordinaciis nakleb xarisxs amJRavnebs sxva xmebTan, maSin, rodesac sxva<br />

xmebi mas angariSgasawev `gare modelad~ aRiqvamen. amgvari gankerZoebuli<br />

modeli SesaZloa ganxorcieldes: a) ostinaturad, e.i. modelis perioduli,<br />

daJinebuli ganmeorebis principiT; da b) modelis erTjeradi, TviTkmari<br />

ganxorcilebis principiT, romlis drosac modelis perioduli gamoCena ar<br />

aris aucilebeli piroba. aseTi modelis kargi magaliTia burdoni.<br />

TviTkmari modelis arss kargad xsnis skrebkovi. igi aseT movlenas<br />

uwodebs `eqspoziciurobis wminda saxeobas~, romelic ganviTarebas ar<br />

moiTxovs. igi SeiZleba ganviTardes, magram ara – aucileblad. skrebkovi<br />

(skrebkovi 1973 :32)<br />

gankerZoebuli modelis sapirispiro suraTs qmnis partnioruli<br />

modeli, romelic iTvaliswinebs mravalxmiani qsovilis monawile xmebis<br />

Tanabar potencias iniciativis aRebisa, maT Tanasworuflebian<br />

Tanaavtorobas mravalxmiani faqturis `moqsovisas~. aseTi wonasworoba<br />

ZiriTadad gare modelze orientaciiT gamoirCeva.<br />

rogorc vxedavT, gankerZoebuli modeli mxolod kontrastuli<br />

modelis saxiT gamoixateba, xolo partnioruli modeli SesaZloa, ziari<br />

40


modelis saxiTac gamomJRavndes. partniorul modelTan magram xSirad<br />

Tanaarsebobs sxva xmasTan kontrastis moTxovnileba.<br />

dasasruls kidev erTxel aRvniSnavT, rom SemoqmedebiTi modelirebis<br />

principi dResdReobiT mxolod `kosmetikur~ doneze mJRavndeba.<br />

tradiciuli musikis dRevandeli Semsrulebeli bevrad ufro zRudavs<br />

sakuTar SemoqmedebiT iniciativas, vidre, vTqvaT _ meoce saukunis Sua<br />

wlebis lotbarebi. magram qarTuli simReris, dasakravisa Tu sagaloblis<br />

struqturul suraTSi SesamCnevia adrindeli SemoqmedebiTi modelirebis<br />

meqanizmis kvali, SemoqmedebiTi iniciativis erTgvari `Seyovnebuli~<br />

proeqcia. es ki gvaZlevs SesaZleblobas, qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis cocxali kompoziciuri meqanizmi ganvixiloT misi dRemde<br />

moRweuli anareklis mixedviT.<br />

41


musikaluri azris warmarTvis iniciativa da lideroba<br />

ganvixileT ra qarTul tradiciul mravalxmianobaSi SemoqmedebiTi<br />

modelirebis meqanizmis zogierTi aspeqti, gvsurs visaubroT modelis<br />

gansxeulebis kidev erT meqanizmze, romelic dakavSirebulia SemoqmedebiTi<br />

iniciativis cnebasTan. imedia, es movlena, modelTan erTad, migvaaxloebs<br />

qarTuli mravalxmianobis formebis mkafio diferenciacias.<br />

tradiciul mravalxmianobaSi modelis cneba gvexmareba, gavarkvioT,<br />

Tu romeli xmaa ufro metad erTguli imanenturi modelisa; aqvT Tu ara<br />

xmebs saerTo, ziari modeli; ramdenad koordinirebulia calkeuli<br />

Semsrulebeli `gare~ modelisadmi. magram jer ar gangvixilavs, Tu romel<br />

xmas gaaCnia upiratesoba, prioriteti musikaluri azris warmarTvisa.<br />

swored am sakiTxis pasuxis gasacemad saWiro xdeba SemoqmedebiTi procesis<br />

kidev erTi meqanizmis _ liderobis, iniciativis Tvisebis Sesaxeb msjeloba.<br />

gadavxedoT cnobil antinomias: hom<strong>of</strong>onia _ polifonia. ra<br />

ganasxvavebs am or mravalxmian struqturas erTmaneTisagan pirvel<br />

maTganSi mkafiodaa reglamentirebuli erT-erTi xmis prioriteti; meoreSi<br />

_ amgvari lideroba an ar aris gamovlenili, an _ pirvelTan erTad<br />

talRiseburad unawildeba. swored calkeuli xmis warmmarTveli<br />

mniSvnelobis qona-arqonaa hom<strong>of</strong>oniisa da polifoniis tradiciul cnebaTa<br />

sazRvris mTavari kriteriumi.<br />

cnobilia, rom musikalur nawarmoebSi msmeneli, pirvel rigSi,<br />

melodiis aRqmas eswrafvis. anu, misi ZiriTadi yuradReba mimarTulia<br />

nawarmoebis reliefuri, grafikulad gamokveTili komponentisadmi. magram<br />

maSin, rodesac msmeneli ar cdilobs garkvevas musikaluri azris<br />

ganviTarebis logikaSi, igi musikas aRiqvams fonuri sawyisis winwamoweviT,<br />

sadac kolori da asociaciuri elementebi TamaSobs wamyvan rols.<br />

fonizmis wina planze wamowevis kargi magaliTi mohyavs xolopovas, roca<br />

igi `zemravalxmianobis~ stils ganixilavs. am dros 20-30-xmiani faqtura<br />

sonoruli tipis monoliTur tembrul-faqturul saRebavad gardaiqmneba<br />

(xolopova 1979 :8) aqve unda aRiniSnos, rom msmeneli, romelsac ara aqvs<br />

musikis mosmenis gamocdileba da Sesabamisi `intonaciuri banki~, mkafio<br />

melodiuri naxatsac ufro xSirad fonad aRiqvams. swored amitomaa, rom<br />

42


musikis mosmenisas gamocdili msmenelis tvinSi metyvelebis centri<br />

aqtiurdeba, rac melodiis sintaqsuri aRqmis Sedegia _ metyvelebis<br />

msgavsad.<br />

amgvarad, SeiZleba gamovarCioT musikis aRqmis ori rakursi: fonuri<br />

da reliefuri, romelic, Tavis mxriv, ufro xSirad emTxveva (unda<br />

gaviTvaliswinoT msmenelis subieqturi poziciac) bgeraTa organizaciis or<br />

obieqtur (msmenelisagan damoukidebel) saxes: fonursa da reliefurs. am<br />

ukanasknelSi reliefurad gamoikveTeba musikaluri nagebobis<br />

dramaturgiulad gawyobili monakveTi, romelic SemecnebaSi yalibdeba<br />

drois procesSi; fonur musikaSi ki aRiqmeba harmoniuli, an koloristuli<br />

prioritetis foni, romelic ar gamoirCeva melodiuri _ bgeraTa<br />

horizontaluri logikuri kavSirebiT da droiT koordinatsac<br />

moklebulia.<br />

saintereso cnebebs gvTavazobs zemoT aRniSnul tendenciaTa Sesaxeb<br />

skrebkovi. bgeraTa fonuri da reliefuri organizaciis analogiurad igi<br />

gamohy<strong>of</strong>s musikaluri enis or mxares: _ grZnobad-fonurs (bgeriTi<br />

faqtura) da logikurad maorganizebels (kilo-harmoniuli<br />

kanonzomierebebi) (skrebkovi 1973 :132). fonuri da kilouri funqciebis<br />

antagonizmze da saerTo funqcionalur suraTSi maTi xvedriTi wilis<br />

ukuproporciulobaze miuTiTebs grigorievic (skrebkovi 1973 :169).<br />

aris kidev erTi arsebiTi ganmasxvavebeli Tviseba bgeraTa reliefuri<br />

organizaciisa fonurTan. es aris `reliefuri~ musikis funqciuri buneba.<br />

marTalia, arsebobs fonuri funqciebic, magram maTi diferenciacia da<br />

saxeldeba ver xerxdeba. fonur funqciaTa diferenciaciis cdas<br />

warmoadgens xolopovis mier `koloristuli funqciis~ `mTavari<br />

xmovanebis~ kriteriumis gamoy<strong>of</strong>a da gamocalkeveba misi sxvadasxva<br />

gadaxrebisa da saxecvlilebisagan (xolopovi 1988 :333). mkvlevari aRniSnavs,<br />

rom koloristuli funqcia harmoniulisagan gansxvavebiT ar aris<br />

`atomisturi~ Sedgenilobis, rac TviT cneba `funqciis~ gamoyenebas am<br />

movlenis mimarT eWvs qveS ayenebs (xolopovi 1988 :336), magram xolopovi<br />

mainc saWirod Tvlis am cnebis xmarebas analitikuri miznebiT.<br />

ra ZiriTadi maxasiaTebeli gaaCnia bgeraTa reliefur organizacias<br />

es aris erTgvari geStaltisa da fonis erTiani naxati; es aris konturisa<br />

43


da fonis proeqcia kontrastis sibrtyeze. ra aris am konturis<br />

warmomqmneli vfiqrobT, ar SevcdebiT, Tu vityviT, rom am konturs<br />

SeimuSavebs iniciativa _ romelime Semsruleblis ambicia musikaluri<br />

azris warmarTvaSi wamyvani rolis tvirTvisa. Tumca, ufro xSirad, es<br />

ambicia winaswaraa reglamentiT dakveTili.<br />

tradiciul mravalxmianobas ar hyavs erTi avtori. aq musikaluri<br />

azri viTardeba ara erTi avtori-Semsruleblis yuradRebis xmaTa<br />

sxvadasxva partiebSi talRiseburi gadanawilebis Sedegad (rogorc, vTqvaT,<br />

pianist-improvizatorTan), aramed _ ramdenime Semsruleblis mier<br />

erTmaneTSi koordinirebuli TanaSemoqmedebis Sedegad. cocxal SemoqmedebiT<br />

procesSi (da ara _ gazepirebuli partiebis Sesrulebisas) aseTi<br />

koordinacia aucileblad iTvaliswinebs romelime xmis mier garkveuli<br />

iniciativis tvirTvas. winaaRmdeg SemTxvevaSi, musicireba Cixs miadgeba.<br />

maSasadame, bgeraTa reliefur organizaciaSi musikaluri azris<br />

mTavari warmmarTveli Zala aris SemoqmedebiTi iniciativa. ase ar xdeba<br />

bgeraTa fonur organizaciaSi, sadac mJReri masalis ZiriTadi<br />

mamoZravebelia droiTi moculobis SegrZnebas moklebuli miswrafeba<br />

koloritisaken. rac ufro koncentrirebulia iniciativa musikaluri<br />

nagebobis romelime komponentSi, miT ufro reliefuri xdeba mTlianad<br />

faqtura.<br />

cxadia, musikaluri azris warmarTvis iniciativa anu SemoqmedebiTi<br />

iniciativa (SemdgomSi mas mokled _ iniciativad movixseniebT) yvelaze meti<br />

sisavsiT melodiaSi mJRavndeba. swored melodia, romelic bgeraTa droSi<br />

ganfenil logikur kavSirebs emyareba, ipyrobs rogorc Semsruleblis,<br />

aseve _ msmenelis yuradRebas. iniciativis melodiisadmi kuTvnilebas<br />

adasturebs fsiqologiac, romlis mixedviT aRqmis upirveles da saerTo<br />

SesaZleblobad sagnis konturis gamoy<strong>of</strong>as miiCnevs (uznaZe 1964 :202).<br />

msmenelis SemecnebaSi melodiis grafikulad aRqmis mniSvnelobaze<br />

miuTiTebs mazelic (mazeli 1952 :20). asafievis azriT: `melosi, pirvel<br />

yovlisa, moicavs mTavars musikaSi: mReradobas, STabeWdilebas da<br />

dinamiurobas~ (asafievi procesi 1971 :197). igive mkvlevari simReris cnebas<br />

swored melodiur reliefs usadagebs (asafievi 1971 :103). xolo<br />

44


aslaniSvili pirdapir aRniSnavs `CakruloSi~ zeda xmebis mier melodiis<br />

iniciativis monacvleobiT aRebaze (aslaniSvili 1954 :76)<br />

magram koleqtiuri Semoqmedebis im saxeobisaTvis, sadac calkeuli<br />

xmis partiebi individualobis garkveul wils atareben _ mravalxmianobaSi<br />

SeiZleba gamovyoT melodiurisagan gansxvavebuli sxvagvari iniciativac.<br />

esaa _ kilouri iniciativa<br />

iva, anu _ calkeul xmaSi gamomJRavnebuli<br />

tendencia kilos cvalebadobisaken, an _ sayrdeni tonis Secvlisaken,<br />

romelsac emorCileba melodiis matarebeli xma. am SemTxvevaSi melodiuri<br />

iniciativa gadainacvlebs sxva xmaSi da gardaisaxeba kilour iniciativad.<br />

amgvarad, xSiradaa mosalodneli, SevxvdeT iniciativis gadanawilebas<br />

sxvadasxva xmaSi. aseT periodul monacvleobas kurtma `komplementaruli<br />

ritmika~ uwoda (kurti 1931 :222). egreTwodebuli `polifoniuri~<br />

naxatisaTvis es Cveuli ambavia. xolo `hom<strong>of</strong>oniurisaTvis~ ufro<br />

damaxasiaTebelia romelime xmaSi gamomJRavnebuli erTpirovnuli<br />

iniciativa. kilour cvalebadobac aq am xmis farglebSi xdeba.<br />

musikaluri azris warmmarTveli iniciativis movlena (Tumca ara _ am<br />

dasaxelebiT) mravalgzis aris daxasiaTebuli musikismcodneTa mier.<br />

e. garayaniZe Tavis sadisertacio naSromSi akeTebs qarTvel<br />

folkloristTa Soris miRebuli mosazrebis konstatacias imis Taobaze,<br />

rom qarTuli mravalxmiani simRerebisaTvis damaxasiaTebelia uSualod<br />

banis zemoT mdebare (orxmianebSi zeda, samxmianebSi Sua) xmis wamyvani<br />

roli. am rols mxolod maRalganviTarebul dialeqtebSi ecileba mas<br />

pirveli xma, an bani (garayaniZe 1990 :201) aSkaraa, rom `wamyvan rolSi~<br />

iniciativa unda vigulisxmoT.<br />

rovenkos Semoaqvs `intonaciuri intensivobis~ cneba, romelic Tavisi<br />

SinaarsiT iniciativas uaxlovdeba (rovenko 1976 :142), magram es termini,<br />

Cveni azriT, nakleb gamosadegia, radgan masSi nivelirdeba wamyvani xmis<br />

upiratesobis mniSvneloba. igive avtors Semoaqvs maqsimaluri iniciativis<br />

aRmniSvneli termini `mniSvnelovani momenti~ (`ritmulad mniSvnelovani<br />

momenti~, `melodiurad mniSvnelovani momenti~, da sxva) (rovenko 1976 :143-<br />

144).<br />

mravalxmianobaSi wamyvani xmis iniciatorobaze pirdapir miuTiTebs<br />

berSadskaia. SeiZleba iTqvas, igi yvelaze axloa Cvens poziciasTan.<br />

45


mxolod, sityva `iniciativas~ gakvriT axsenebs (berSadskaia 1961 :37).<br />

berSadskaia mianiSnebs aseTi iniciativis aramarto mTlianad erTi xmisadmi<br />

kuTvnilebaze, aramed sxva xmis mier misi CamorTmevis SesaZleblobazec.<br />

TviT xmis aseT prioritetul mdgomareobas mkvlevari sayrdens uwodebs<br />

(berSadskaia 1961 :17) da ganasxvavebs simyarisagan.<br />

iniciativis gadanacvlebas sxva mkvlevarebmac miapyres yuradReba. i.<br />

Jordania Tavis sadoqtoro sadisertacio naSromSi iniciativis<br />

mniSvnelobiT xmarobs termin `faqturis RerZs~ _ rodesac ganixilavs mis<br />

erTi xmidan meoreSi gadanacvlebas (Jordania 1989 :139). iniciativis amgvar<br />

talRisebur gadanawilebas yuradReba miaqcia kurtmac, romelmac aRniSna<br />

xmaTa Soris moZraobis energiis gadanawileba (kurti 1931 :302). evseevi am<br />

movlenas uwodebs `melodiur warTmevas~. (evseevi 1960 :103).<br />

cxadia, rac ufro intensiuria mravalxmiani faqturis xmebSi<br />

iniciativis talRiseburi gadanawileba, miT ufro Tanabari funqcionaluri<br />

datvirTvis matarebelia aRniSnuli xmebi. am SemTxvevaSi saqme gvaqvs<br />

ganviTarebul funqcionalur mravalxmianobasTan, ra cnebasac viyenebT<br />

tradiciuli, magram orazrovani cnebis `polifoniis~ magivrad. rac Seexeba<br />

`hom<strong>of</strong>onias~ (am cnebis sawinaaRmdego ara gagvaCnia ra), ra Tqma unda, masSi<br />

iniciativis matarebelia erTi gamorCeuli xma, danarCeni xmebi ki fonis<br />

funqcias tvirTuloben. amgvari hom<strong>of</strong>oniuri nimuSis, an misi monakveTis<br />

ganmavlobaSi wamyvani xmis mniSvneloba scildeba iniciatoris farglebs.<br />

anu igi ara marto iRebs gadawyvetilebas da axorcielebs am<br />

gadawyvetilebas, aramed stabiluri `lideris~ funqciasac iZens. amitom<br />

uprianad migvaCnia hom<strong>of</strong>oniur faqturaSi iniciator xmas `lideri<br />

lideri~<br />

vuwodoT.<br />

rogoraa gamomJRavnebuli iniciativa qarTul tradiciul musikaSi<br />

SeiZleba Tu ara mas mieniWos erTgvari kriteriumis roli qarTuli<br />

mravalxmianobis diferenciaciisas<br />

iniciativis sxvadasxvagvari gamovlinebis mixedviT marTlac<br />

SesaZlebelia qarTuli xalxuri mravalxmianobis saxeTa gamoy<strong>of</strong>a.<br />

magaliTad, `lideri~ xma gansakuTrebiT damaxasiaTebelia orxmiani<br />

burdonuli da ostinaturi simRerebisTvis (magaliTi #9) da (magaliTi<br />

#10).<br />

46


zemoaRniSnuli `kilouri iniciativa~ damaxasiaTebelia ZiriTadad<br />

burdonuli mravalxmianobisaTvis (magaliTi #11).<br />

aseve samxmian burdonul mravalxmianobaSi gvxvdeba iniciativis<br />

talRiseburi gadanawileba (magaliTi #12).<br />

amgvari monacvle iniciativa tipuria dasavleT saqarTvelos<br />

ganviTarebuli funqcionaluri mravalxmianobisTvisac (magaliTi #13).<br />

lideris iniciativa samxmian qarTul simRerebSi gamoixateba<br />

liderisadmi mezobeli xmis terciuli miyoliT (magaliTi #14).<br />

aq zeda xmas, zeda `konturis~ fsiqo-fiziologiuri zemoqmedebis<br />

gaTvaliswinebiT, e.w. kompleqsuri da paraleluri xmaTasvlis nimuSebSi<br />

lideris roli eniWeba. Tumca es lideroba ar aris mkafiod gamokveTili.<br />

liderobis amgvar farul gamovlenas `poziciur liderobas~ vuwodebdiT.<br />

aseTive suraTs vxedavT iniciativis liderisadmi bundovani<br />

gamovlenis mxriv zogierT ostinaturi wyobis simRerebSi (magaliTi #15).<br />

47


Tavi II<br />

qarTuli tradiciuli mravalxmianobis kompoziciuri principebi<br />

mravalxmianobis kompoziciuri principebi<br />

modelTan da iniciativasTan erTad, qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis formaTa gamokveTaSi mniSvnelovani daxmareba unda<br />

gagviwios im SemoqmedebiTi meTodis daxasiaTebam, romlis meSveobiTac<br />

yalibdeba realuri mravalxmianuri struqtura. es aris meTodi<br />

koleqtiuri Semsruleblis mier SemoqmedebiTi modelebis sxvadasxva<br />

normiT kombinirebisa; agreTve _ meTodi xmebSi SemoqmedebiTi iniciativis<br />

sxvadasxva doziT gadanawilebisa.<br />

sazogadod xelovnebis nawarmoebis mTavar SemoqmedebiT meTods<br />

`kompoziciuri principis~ cneba miesadageba. xolo mravalxmianuri<br />

struqturis SemmuSavebel aseT princips _ `mravalxmianobis kompoziciur<br />

principisa~. xolo Cvens mier adre warmodgenil cnebebs Tu vixmarT,<br />

amgvari kompoziciuri principi SemoqmedebiTi iniciativis mier<br />

SemoqmedebiTi modelebis kombinirebis aprobirebul, stabilur meTods<br />

warmoadgens.<br />

`kompoziciurs~ musikaluri formis Camomyalibebel funqciebs<br />

uwodebs meduSevski (bobrovski 1978 :28). misgan gansxvavebiT, nazaikinski<br />

cneba `kompozicias~ ukavSirebs cneba `nawarmoebs~, xolo aseTad xalxuri<br />

musikis nimuSs ar miiCnevs (nazaikinski 1982 :14). ufro `loialuria~<br />

xalxuri nawarmoebis mimarT goSovski, romelic kompoziciis sawyisebs ukve<br />

adreul embrionur formebSi, e.w. `artefaqtebSi~ xedavs: `es jer kidev ar<br />

aris musikaluri nawarmoebi, magram ukve ubralo bgeriTi enac ar aris.<br />

artefaqti _ xelovnebis elementia~ (goSovski 1971 :39). rogorc vxedavT,<br />

mkvlevari musikaluri nawarmoebis cnebas ufro gviandel folklorul<br />

nimuSebs ukavSirebs. skrebkovi, mimoixilavs ra sxvadasxva folklorul<br />

stilebs, ambobs, rom `stili musikaSi, iseve, rogorc xelovnebis yvela<br />

sxva saxeebSi, mxatvruli erTianobis umaRlesi saxea.~ (skrebkovi 1973 :10).<br />

CvenTvis am Temaze yvelaze maxlobelia stravinskis gamonaTqvami: `bgeriTi<br />

48


elementebi musikaSi lagdebian mxolod maTi organizaciis efeqtis<br />

wyalobiT (filos<strong>of</strong>ia 1975 :85).<br />

cneba `kompoziciurs~ principTan mimarTebaSi axsenebs bobrovski:<br />

`kompoziciuri forma, rogorc Tematuri dapirispirebisa da Tematuri<br />

ganviTarebis saerTo xelmZRvaneli principi~ (bobrovski 1978 :13). musikalur<br />

forma-princips, rogorc kompoziciis erT-erT gamovlenas aRniSnaven d.<br />

aruTinovi-jinWaraZe da m. nadareiSvili ( aruTinovi-jinWaraZe ... 2007:19).<br />

magram termini `kompoziciuri principi~ Tavis sicocxlisunarianobasa da<br />

gamoyenebis masStabebs m. Snaiders unda umadlodes, romlis mier<br />

gamoy<strong>of</strong>ili Tormeti aseTi principi mravalxmianobisa dResac<br />

funqcionirebs samecniero praqtikaSi (Snaideri 1930).<br />

rodesac vakvirdebiT m. Snaideris mier CamonakvTul kompoziciur<br />

principebs, CvenTvis sacnauri xdeba, rom zogierTi maTgani ar aris<br />

mxolod mravalxmianobisaTvis damaxasiaTebeli SemoqmedebiTi principi. anu,<br />

imisaTvis, rom maT imuSaon, rogorc mravalxmianobis principebma, saWiroa,<br />

damatebiTi piroba. magaliTad, ostinatos principis upirobo<br />

ganxorcieleba yovelTvis ar gulisxmobs mravalxmiani faqturis<br />

gamomuSavebas – igi SeiZleba erTxmianobaSi, an unisonurad ganxorcieldes.<br />

ra pirobaa saWiro, rom ostinato (iseve, rogorc sxva kompoziciuri<br />

principebi) mravalxmianobis kompoziciur principis rangSi amuSavdes<br />

aq gavixsenoT mravalxmianobis erTxmianobisagan erT-erTi ZiriTadi<br />

ganmasxvavebeli niSani _ miswrafeba xmaTa individualuri ganviTarebisaken.<br />

swored aq unda veZeboT sxvadasxva SemoqmedebiTi principis<br />

mravalxmianobis kompoziciur principad qcevis meqanizmi. ostinatos<br />

SemTxvevaSi xmaTa individualizacia mJRavndeba sxvadasxva xmebSi<br />

ostinatos principis araTanabar an SerCeviT gadanawilebaSi: ostinato<br />

SesaZloa gamomJRavndes erT an or xmaSi, SeiZleba gamomJRavndes agreTve<br />

yvela xmaSic, magram ara unisonSi, aramed sxvadasxva registrul poziciaze<br />

my<strong>of</strong> xmebSi, amasTan _ met-naklebi erTgulebiT im saerTo, ziari<br />

modelisadmi, romelic ostinatur formulaSi gansxeuldeba.<br />

ostinatos principis ganxorcielebis zemoaRniSnuli ori<br />

mimarTuleba (xmaTa SerCeva da pozicia) ufro mkafiod suraTdeba or<br />

gansxvavebul kompoziciur principSi. esaa burdonisa da paralelizmis<br />

49


kompoziciuri principebi. rodesac burdonis principi xorcieldeba<br />

ZiriTadad erT xmaSi da, yovel SemTxvevaSi, ara _ totalurad, Cvens winaa<br />

xmaTa individualizaciis procesSi romelime kompoziciuri principis<br />

SerCeviT (ara sayovelTaod) gamoyenebis magaliTi, rac funqcionaluri<br />

mravalxmianobis mkafio naxats qmnis. meores mxriv, paraleluri xmaTasvlis<br />

SemTxvevaSi saqme gvaqvs xmebis mier ziari modelis gamoyenebasTan, magram _<br />

sxvadasxva registruli poziciiT, rac, erTiani kilouri sivrcis<br />

farglebSi gansxvavebuli bgeraTsimaRlebrivi wyobis melodiur figurebs<br />

warmoqmnis. xmaTa sxvadasxva poziciis reglamenti, registrulTan erTad,<br />

SesaZloa iyos droiTic, rac monacvleobiTi, antifonuri mravalxmianobis<br />

winapirobas qmnis.<br />

magram xmaTa individualizacia, ar aris aucilebeli, ostinatos,<br />

burdonis, an sxva romelime originaluri meqanizmis an komponentis<br />

meSveobiT ganxorcieldes. funqcionaluri mravalxmianobis ukiduresad<br />

individualuzirebul gamovlinebad yovelTvis iTvleboda xmaTa<br />

koordinirebuli, magram SeuzRudavi moZraoba _ xmaTa Tavisufali<br />

ganviTarebis principiT.<br />

rogorc vxedavT, mravalxmianobis kompoziciuri principebi sxvadasxva<br />

mimarTulebiT mJRavndeba. es mimarTulebebia: a) xmaTa SerCeviTi<br />

individualizacia, rac xSirad Cvens mier adre naxseneb `gankerZoebul<br />

models~ gulisxmobs; b) xmaTa sxvadasxva registruli an droiTi pozicia,<br />

rac Sesabamisad, xmebSi `ziari modelis~ paralelurad ganxorcielebas an<br />

antifonur mravalxmianobas iwvevs; da g) xmaTa SeuzRudavi, totaluri<br />

individualizacia, rac ufro xSirad `kontrastuli modelirebis~<br />

principSi ganivTdeba.<br />

amgvarad, qarTul tradiciaSi `mravalxmianobis umaRlesi rigis<br />

kompoziciur principad~ unda vigulisxmoT tendencia xmaTa<br />

individualizaciisaken. xolo ufro konkretulad, zemoT CamoTvlili<br />

garemoebebis gaTvaliswinebiT, qarTul tradiciuli mravalxmianobis<br />

kompoziciur principebad CavTvliT muzicirebis im zogad kompoziciur<br />

principebs, romlebic, sxvadasxva xmebSi araTanabari, SerCeviTi<br />

ganawilebis, an sxvadasxva xmebis gansxvavebuli poziciis gamo SeimuSaveben<br />

originalur, funqcionalur mravalxmian struqturas. gamovy<strong>of</strong>T Semdeg<br />

50


aseT principebs: burdoni da ostinato (SerCeviTi individualizacia);<br />

paralelizmi, sinqroni da antifoni (poziciuri individualizacia);<br />

Tavisufali da kontrastuli xmaTasvla (totaluri individualizacia).<br />

51


unisoni da heter<strong>of</strong>onia<br />

rogorc adrec aRvniSneT, paraleluri xmaTasvlac da unisonic ziari<br />

modelis princips emorCileba da es ukanaskneli unisonSi absoluturad<br />

xorcieldeba. aq ver vxedavT mravalxmianobis ZiriTad princips _ xmaTa<br />

individualizaciisaken swrafvas.<br />

miuxedavad imisa, rom unisoni TiTqosda mkafiod gansxvavdeba<br />

paralelizmisagan, maT Soris ierarqiuli sxvaoba ufroa, vidre<br />

principuli. paralelizmi TiTqosda `harmoniuli~ unisonia. rogorc<br />

pr<strong>of</strong>esiuli musikis istoria gvaswavlis, igi SeiZleba amoizardos<br />

unisonisagan. amasTan, paralelizmis moxazuloba SeiZleba miiRos<br />

unisonisadmi arazustma miswrafebam _ xmebi SesaZloa Tavidanve ver<br />

moxvdnen erT poziciaSi (pedagogobisaTvis cnobilia, rom xSirad<br />

moswavleebs melodiis grafikulad marTebuli gameoreba ufro eadvilebaT,<br />

vidre tonSi moxvedra) da Sedegad erTi da igive melodia Tavisi kilouri<br />

niuansebis SenarCunebiT sxvadasxva tonidan aJRerdes. es aris<br />

gaucnobierebeli paralelizmi (sxvagvarad mas `kilourad daukavSirebel<br />

paralelizms~ uwodeben) da es funqcionalurad ar aris mravalxmianoba. aq<br />

zedmetia msjeloba xmaTa funqcionalur damoukideblobaze. Tu<br />

gaucnobierebel da gacnobierebul paralelizms Soris arsebul am mkveTr<br />

zRvars ver davafiqsirebT, maSin CvenTvis Zneli Seiqmneba unisonsa da<br />

paralelizms Soris principuli zRvris dadgena.<br />

saqarTveloSi, rogorc viciT, unisonuri xalxuri Sesrulebis<br />

TiTebze CamosaTeleli nimuSia dafiqsirebuli (ra Tqma unda, mxedvelobaSi<br />

ar viRebT gunduri banis tradiciulad unisonurad Sesrulebis faqts,<br />

radgan esaa unisoni mravalxmianobis wiaRSi) (magaliTi #16). magram maTi<br />

simcire uflebas ar gvaZlevs saqarTveloSi unisonisagan paralelizmis, an<br />

mravalxmianobis sxva formis warmoSobis hipoTezis ugulebely<strong>of</strong>isa.<br />

Tumca, qarTul tradiciaSi unisonidan paraleluri xmaTasvlis<br />

amozrdis arc erTi Sualeduri, damadasturebeli fragmenti ar gagvaCnia.<br />

orxmiani nimuSebi, sadac paralelizmi mkafiodaa gamomJRavnebuli,<br />

solistisa da gunduri banis reglamentiTaa mocemuli, rac unisonur<br />

52


sawyisze metad korife-gundis diferencirebuli funqciis warmomavlobaze<br />

miuTiTebs.<br />

ufro damajerebelia mosazreba qarTul tradiciaSi unisonuri<br />

Sesrulebis heter<strong>of</strong>oniaSi gadazrdis Sesaxeb. cnobilia, rom es ori<br />

saxeoba koleqtiuri Sesrulebisa erTmaneTis gverdiT dgas.<br />

popova heter<strong>of</strong>onias uwodebs `unisonisagan garkveuli xmebis mier<br />

arawinaswarganzraxul, SemTxveviT gadaxvevas~ (popova 1962 :332), riTac, Cveni<br />

azriT, gaumarTleblad uqvemdebarebs am movlenas unisons. heter<strong>of</strong>onias<br />

unisonisagan ganviTarebul movlenad asaxelebs berSadskaiac, ris gamoc<br />

igi, i. Jordanias msgavsad, heter<strong>of</strong>onias monodiisa da polifoniis zRvarze<br />

mdgom wyobad aRiqvams (berSadskaia 1961 :9). am mxriv unda gavixsenoT<br />

zemcovskis erTi zogadi tipologiuri mosazrebac. igi mravalxmianobis<br />

samidan erT-erT klasad unisonur-heter<strong>of</strong>oniul tips asaxelebs da aqve<br />

azustebs, rom mocemuli terminebi samuSao xasiaTs atarebs (zemcovski 1989<br />

:5).<br />

mecnierTagan zogierTi heter<strong>of</strong>oniis princips sakmaod vrcel<br />

`uflebamosilebas~ aniWebs. stiven brauni amtkicebs, rom Tanamuzicireba<br />

instiqturamde dayvanili movlenaa da axasiaTebs TviT cxovelTa<br />

sazogadoebrivi cxovrebis wess. mkvlevari gvTavazobs am movlenis<br />

Sesabamis cnebas `gadamdeb heter<strong>of</strong>onias~, (brauni 2002 :56-57) Tumca Cven<br />

davazustebdiT am termins da vuwodebdiT `metrulad araorganizebul<br />

imitaciur heter<strong>of</strong>onias~, romelic, SesaZloa, antifoniis winare safexuri<br />

y<strong>of</strong>iliyo. Cekanovska qarTuli simRerebis wyobas ZiriTadad swored<br />

heter<strong>of</strong>oniuli movleniT xsnis (Cekanovska 1983 :148). riTac heter<strong>of</strong>onias<br />

mTlianad aigivebs xmaTa individualizaciisaken swrafvis, anu<br />

mravalxmianobis saerTo principTan. evdokimova gimels _ XIII-XV saukunis<br />

movlenas, romelsac ZiriTadad paraleluri terciebiT (seqstebiTac)<br />

moZraoba axasiaTebda, heter<strong>of</strong>oniul movlenad aRiqvams (evdokimova 1989 :13-<br />

15). aseve heter<strong>of</strong>oniis arealSi ganixilavs skrebkovi paralelur lentur<br />

mravalxmianobas (skrebkovi 1973 :31). aseTi mosazrebebi, erTi SexedviT, araa<br />

logikas moklebuli, radgan, erTi mxriv, orive movlena unisons<br />

ukavSirdeba, xolo meore mxriv, heter<strong>of</strong>onia mravalxmianobis niSnebsac<br />

atarebs. magram is faqti, rom heter<strong>of</strong>oniac da paralelizmic SesaZloa<br />

53


unisonidan ganviTardes, sruliad ar niSnavs imas, rom isini erTi<br />

mimarTulebiT ganviTarebis sxvadasxva safexuria. piriqiT, unisoni am ori<br />

movlenis SuaSi mdebareobs. heter<strong>of</strong>oniaSi gamosWvivis modelis rRvevis,<br />

xolo paralelizmSi – modelis ganmtkicebis, `amoSenebis~ tendencia.<br />

heter<strong>of</strong>oniis moTxovnilebas da mis mizans kargad asuraTebs<br />

golicinis mier aRniSnuli SemoqmedebisaTvis aucilebeli niuansireba<br />

golicini 1980 :56) . amitom, heter<strong>of</strong>onia SesaZloa, aRviqvaT `simetriuli<br />

organizaciis TviT bunebis mier nakarnaxev mcire darRvevad golicini.<br />

romelic `sicocxlis, Tavisuflebis, TamaSis, sunTqvis ganzomilebas<br />

aniWebs mas (golicini 1980 :63). xolo paraleluri xmaTasvla, piriqiT,<br />

SeiZleba iTqvas, xmaTa koordinaciiT `sunTqavs~. amitom unisonidan mcire<br />

gadaxvevebiT miRebuli heter<strong>of</strong>onia verasdros ver ganviTardeba<br />

paralelizmamde.<br />

rogorc vxedavT, mecnierebi heter<strong>of</strong>onias or gansxvavebul versiad<br />

aRiqvamen: paralelizmad _ saerTo melodiis sxvadasxva poziciaze<br />

damkvidrebis mimarTulebiT; da kontrastul ganviTarebad _ saerTo<br />

melodiis `artaxebidan~ xmebis ganTavisuflebis midrekilebiT. am orive<br />

mimarTulebis aRiarebiT viRebT heter<strong>of</strong>oniis, rogorc mravalxmianobis<br />

SemmuSavebeli universaluri movlenis ganmartebas, rac gazviadebulad<br />

migvaCnia.<br />

Cven mkafiod gavmijnavT heter<strong>of</strong>oniis princips paralelizmis<br />

principisagan, romelzec adre gvqonda saubari. aseve moveridebiT<br />

heter<strong>of</strong>oniis zogadad kontrastuli ganviTarebis principad aRiarebas.<br />

heter<strong>of</strong>oniaSi ZiriTadad vigulisxmebT e.w. `wertilovan~, anu `ganStoebad<br />

heter<strong>of</strong>onias~, anu erTi ziari modelis unisonurad Sesrulebisas<br />

sxvadasxva xmebSi am modelisagan mcire variantuli gadaxvevebiT<br />

gamovlenil struqturas. aseTi SemosazRvruli cneba, Cveni azriT, savsebiT<br />

sakmarisia heter<strong>of</strong>oniis, rogorc Sualeduri formis dasafiqsireblad.<br />

magram heter<strong>of</strong>onia unda ganvasxvaoT `arasufTa~ unisonisaganac, romelic<br />

erT melodias Seasrulebs, magram - `zonuri wyobiT~ (pereverzevi 1966 :107).<br />

heter<strong>of</strong>oniis dros Semsrulebeli acnobierebs mis mier Sesrulebuli<br />

variantis sxvaobas saerTosagan. magram, rogorc Cans, am dros<br />

Semsrulebels surs melodiis ara Secvlilad, aramed _ Taviseburad<br />

54


gadmocema. swored amitom, aseTi cvlilebebi `wertilovani~ masStabiT<br />

ifargleba da saerTo konturs ar arRvevs. xolo Semsruleblis mier<br />

gamomJRavnebuli survili _ saerTo musicirebaSi raRac axali, Tavisi<br />

Seitanos, _ heter<strong>of</strong>onias zRvars udebs. swored am dros yalibdeba aseTi<br />

`iniciatoris~ funqcionaluri damoukidebloba.<br />

xolopova aRniSnavs, rom `heter<strong>of</strong>oniaSi xmebi funqcionalurad<br />

Tanasworuflebiani arian da erTmaneTis variantebs warmoadgenen~<br />

xolopova 1979 :32. mkvlevari, Sesaloa aq paralelizmsac gulisxmobdes.<br />

magram, yvela SemTxvevaSi, xmebis `erTmaneTis variantad~ warmosaxva<br />

ubralod SeuZlebelia. ufro zusti iqneboda gveTqva, rom heter<strong>of</strong>oniaSi<br />

xmebi erTi saerTo invariantis versiebs warmoadgenen. es invarianti ki<br />

unisonis farglebSi unda vigulisxmoT. miuxedavad imisa, rom heter<strong>of</strong>oniis<br />

principi ganviTarebul wyobebSic vlindeba misi ganxorcieleba mxolod<br />

Tavdapirveli unisonis reglamentis dros, anu erTi melodiis gunduri<br />

Sesrulebisas aris SesaZlebeli (Jordania 1989 :86). amave mkvlevarma<br />

wamoayena mosazreba burdonuli mravalxmianobis pirveladi da<br />

heter<strong>of</strong>oniis meoradi bunebis Sesaxeb aRmosavleT evropaSi, rac gamoiwvia<br />

am regionSi monodiuri kulturis matarebeli mosaxleobis didi masebis<br />

mosvlam aRmosavleT aziidan (Jordania 2006 :225-229).<br />

amrigad, heter<strong>of</strong>onia aris koleqtiuri Sesrulebis iseTi forma,<br />

romlis drosac yvela xmis mier Tavisuflad aris gaazrebuli erTi<br />

invariantuli unisonuri modeli.<br />

Snaideri gamohy<strong>of</strong>s variantuli heter<strong>of</strong>oniis kompoziciur princips,<br />

da misgan ganasxvavebs stiqiur heter<strong>of</strong>onias. am or movlenas Soris Znelia,<br />

mkafio sazRvari gaavlo. yovel SemTxvevaSi, qarTul tradiciaSi<br />

`stiqiurobaze~ saubari aramarTebulad migvaCnia. aseTi SemTxvevebi,<br />

marTalia, dasturdeba, magram es ara tradicias, aramed `usmeno~<br />

Sesrulebas unda mivaweroT (magaliTi #17). vTvliT, rom CvenSi<br />

heter<strong>of</strong>oniis erTeuli fragmentebi calkeul xmebSi swored variantuli<br />

ganviTarebiTaa gamowveuli (magaliTi #18). SeiZleba iTqvas, rom<br />

heter<strong>of</strong>onia aris unisonisa da variantulobis principTa Sinagani brZolis<br />

arena. maSin, rodesac heter<strong>of</strong>onuli momentebi calkeuli bgerebis<br />

gantotviT gamoixateba da aSkarad SemTxveviT xasiaTs atarebs, unisonuri<br />

55


SemoqmedebiTi azrovnebis CarCoSia moqceuli. xolo rodesac heter<strong>of</strong>onia<br />

ukve frazis ganzomilebiT amJRavnebs sxvaobas ZiriTad melodiasTan, igi<br />

sakuTriv `heter<strong>of</strong>oniis~ cnebad unda gamovyoT. magram amgvari frazis<br />

masStabiT heter<strong>of</strong>onia qarTuli tradiciuli musicirebisaTvis<br />

dResdReobiT metad ucxoa, Tumca SesaZloa, warsulSi igi ufro<br />

produqtiuli y<strong>of</strong>iliyo. Sesabamisad, dRevandeli realobidan gamomdinare,<br />

heter<strong>of</strong>oniis princips ver CavTvliT qarTuli mravalxmianobis<br />

kompoziciur principad.<br />

56


antifonuri Sesruleba<br />

qarTul musikalur tradiciaSi orpiruli Sesrulebis manera mraval<br />

saintereso kiTxvas badebs. SeiZleba iTqvas, rom aq Zevs gasaRebi<br />

problemisa: memkvidrea, Tu ara xmaTa erTdrouli JRera xmaTa<br />

monacvleobiT JReris tradiciisa.<br />

sayovelTaod miRebuli Sexedulebis Tanaxmad, antifonuri<br />

Sesrulebis tradicia zepiri Semoqmedebis uZvelesi SreebisaTvis aris<br />

damaxasiaTebeli. magaliTad, ori gundis mier, an solistisa da gundis mier<br />

antifonurad Sesrulebis tradicias, folkloris arqauli formebisaTvis<br />

saxasiaTod miiCnevs gusevi (gusevi 1967 :180). i. Jordania antifons<br />

dialogurobis gamovlenis tipur saxed aRiqvams da mas, anTropologiuri<br />

aspeqtiT, mravalxmianobis fuZed miiCnevs (Jordania 2002 :80). marTlac,<br />

antifonuri Sesruleba damaxasiaTebelia arqauli JanrebisaTvis. amasTan<br />

erTad, gaiTvaliswineba urTierTmonacvle monakveTebis sisadave da<br />

simokle, improvizaciisadmi naklebi midrekileba, ra Tvisebebic aseTi<br />

antifonis safuZvliseuli tradiciisadmi erTgulebaze migvaniSnebs. aseTi<br />

Sesabamisobis dros bunebrivia aRiZras kiTxva: antifoni Sesrulebis<br />

reglamentiTaa ganpirobebuli (anu, mizezia), Tu _ SemoqmedebiTi amocanaa<br />

(anu _mizani)<br />

stiven brauni aRniSnavs, rom adamianis tvinSi aris sistema (e.w.<br />

`sarkiseburi neironebi~), romelic specializebulia gadamdeb qcevaze, rac<br />

Tavis mxriv, safuZvlad udevs antifonur mReras da msgavsi tipis sxva<br />

saqcevebs, rasac `rezonansul~ qcevas uwodeben (brauni 2002 :58-59). igive<br />

mkvlevari varaudobs, rom adamianis tvinSi arsebuli sasimRero sistema<br />

gaCnda vokalizaciis sistemis safuZvelze, romelic TavisTavad<br />

eyrdnoboda antifonur imitacias. Tumca braunis mier am movlenisaTvis<br />

SerCeul `gadamdeb heter<strong>of</strong>onias~ Cven vamjobinebdiT cneba `amyol<br />

(magaliTis mimcem)~ heter<strong>of</strong>onias~. aleqseevi arqaul antifons miiCnevs<br />

auditoriis (gundis) mier solistis partiaSi gaCenili pauzebis Sevsebis<br />

tendenciis Sedegad (aleqseevi 1986 :10). gavixsenoT zemoaRniSnuli<br />

SemTxveva, rodesac sakravze damRerebis primitiuli nimuSebis dros rogor<br />

avsebs momRerlis partiaSi pauzas sakravieri partia, da rogor wydeba<br />

57


kvlav momRerlis amRerebisTanave (magaliTi #8). msgavs movlenaze<br />

miuTiTebs steSenko-kuftinac, romelic aRniSnavs `vokalur-instrumentuli~<br />

antifonis SemTxvevebs (steSenko-kuftina 1936 :234) (magaliTi #19). erTi<br />

SexedviT, es ori movlena erTi rigisaa. magram Tu gaviTvaliswinebT orive<br />

SemTxvevaSi SemsrulebelTa reglaments, maTi gansxvaveba aSkara xdeba:<br />

solists, SemoqmedebiTi ganuviTareblobis pirobebSi SesaZloa gauWirdes<br />

erTdroulad mRera da dakvrac, magram solistis monacvle gunds (an<br />

piriqiT) es problema ar awuxebs. amasTan, Zneli warmosadgenia gundis<br />

orientacia pauzebze da ara _ solistis mier dawyebuli intonaciis<br />

dasrulebaze, an ganviTarebaze.<br />

ufro safuZvliani unda iyos mosazreba, romelic antifons `kiTxvapasuxis~<br />

sferos miakuTvnebs (Jordania 2006 :297). am SexedulebaSi mkafiod<br />

gamoixateba antifonis ori mxaris funqcionaluri kavSiri da<br />

urTierTganpirobebuloba. CvenTvis cnobilia `kiTxva-pasuxis~ tipis<br />

antifonis SemTxvevebi, maT Soris _ saqarTveloSic. am dros<br />

dramaturgiuli aqcenti or urTierTganmapirobebel mxareSia<br />

gadanawilebuli. sainteresoa, rom mazeli kiTxva-pasuxis intonacias<br />

moixseniebs, rogorc `Semavsebel pasuxs~ (mazeli 1952 :188). magram, aqve unda<br />

SevniSnoT, rom korifesa da mopasuxes am tipis urTierTobaSi wina planze,<br />

savaraudoa, mowodebis intonacia ufro gamosuliyo, vidre _ kiTxvisa.<br />

marTlac, SeiZleba, ufro mivuaxlovdeT gansaxilvel movlenas, Tu<br />

CavTvliT, rom `kiTxva-pasuxis~ nacvlad, ufro xSirad, `mowodeba _<br />

pasuxTan~ gvaqvs saqme. gvaxsendeba qarTuli xalxuri terminologiiT<br />

`dalas~ ritualis monawileebis `modalaved~ da `amyolebad~ day<strong>of</strong>a<br />

(nakaSiZe 2002 :294).<br />

`mowodeba-pasuxis~ reglamentma ukanmouxedavad ar unda<br />

gamogvaricxinos antifonis, rogorc ganmaviTarebeli SemoqmedebiTi<br />

principis sxva romelime savaraudo meqanizmi. magaliTad, CvenTvis<br />

cnobilia antifonis iseTi SemTxvevebic, sadac mopasuxe mxare mxolod da<br />

mxolod imeorebs pirvels. aris Tu ara es forma `mowodeba-pasuxis~<br />

memkvidre. Tu am kiTxvas uary<strong>of</strong>iTad vupasuxebT, unda CaiTvalos, rom<br />

antifonur Sesrulebas mowodeba-pasuxis garda sxva damoukidebeli wyaroc<br />

aqvs. da am daSvebamac ar unda SegvaSinos.<br />

58


marTlac, antifonis Camoyalibeba kidev erT mniSvnelovan<br />

SemoqmedebiT princips SeiZleba emyarebodes. zemcovski musikalur<br />

dialogikas stadialurad uZveles sawyisad aRiqvams; mis safuZvelSi<br />

agonalurobis _ Sejibris funqcias xedavs, da gamoy<strong>of</strong>s dialogikis or<br />

saxes _ antifons da diafonias (zemcovski 1986). Sejibrebis elements ufro<br />

metad ori mxaris mier mizanmimarTuli improvizebuli ganmeoreba uqmnis<br />

noyier niadags. `mowodeba-pasuxis~ intonaciaSic urevia, rogorc Cans,<br />

Sejibris garkveuli doza, iseve, rogorc modelis monacvleobiT<br />

gameoreba-gamSvenebaSi. magram romeli unda y<strong>of</strong>iliyo am orTagan<br />

pirveladi: Sejibri Tu gamopasuxeba sainteresoa garayaniZis mier naxsenebi<br />

SemTxveva, romlis drosac Sejibris momenti antifonSi zogjer ise<br />

Zalumad mJRavndeba, rom xmebma SeiZleba partiebic ki gacvalon antifonis<br />

principis SenarCunebis fonze (garayaniZe 1990 :27). magram es xdeba<br />

antifonuri mxareebis Tanabari funqcionaluri datvirTvisas.<br />

iqneboda Tu ara aseTi Tanabari mniSvnelobis ori mopasuxe mxare<br />

iseve bunebrivi piroba antifonuri Sesrulebis ganviTarebisaTvis, rogorc<br />

daqvemdebarebuli mxareebi logikuri iqneba vivaraudoT, rom Tundac<br />

xelovnurad Seqmnil Tanabar reglamentSi adreve gamoikveTeboda lideri<br />

mxaris iniciativa. sxvagvarad SeuZlebeli iqneboda musikaluri, da ara<br />

mxolod musikaluri, ganviTareba. adreul saritualo qmedebebsac ufro<br />

metad `mowodeba-pasuxis~ antifoni esadageba. igi eqoa ritualis ara marto<br />

Sinaarsobrivi mxarisa, aramed, SesaZloa, _ kinesikuri qmedebisac.<br />

skrebkova-filatova samarTlianad SeniSnavs, rom `musikis sivrcobrivi<br />

Tvisebebi gansakuTrebuli simkveTriT maSin gamoCndeba, rodesac<br />

antifonurobis principia gamoyenebuli~ (skrebkova-filatova 1985 :233).<br />

`mowodeba-pasuxis~ antifonSi, romelic ufro xSirad responsoriumis<br />

formiTaa gamosaxuli (solisti-gundi), mxareTa individualizaciisa da<br />

funqciaTa gadanawilebis Sedegad, ara Sejibris, aramed _ erTmaneTisadmi<br />

mimsgavsebis, an erTmaneTis Sevsebis tendenciaa gamoxatuli. sainteresoa,<br />

rom qarTul tradiciaSi `Semavsebeli~ antifoni ufro damaxasiaTebelia,<br />

vidre `msgavsebis~ antifoni, anu identuri partiis mqone mxareTa<br />

monacvleoba. arcaa gasakviri, rom swored aseTi `Semavsebeli~ tipis<br />

antifoniaa umetesad adre aRniSnuli nominaluri mravalxmianobis saxiT<br />

59


gadmocemuli. rogorc Cans, `Semavsebeli~, anu `mowodeba-pasuxis~ saxis<br />

antifoni, `msgavsebis~ antifonis Semdegi etapi Seiqna, radgan<br />

mravalxmianobis mTavar pirobas _ individualuri funqciis xmebis<br />

Camoyalibebas uwyobda xels.<br />

aRsaniSnavia, rom aslaniSvili antifons erTxmianobidan orxmianobaSi<br />

gadasvlis erT-erT ZiriTad principad aRiarebs (aslaniSvili 1954 :73).<br />

xolo antifonuri orxmianobidan polifoniur samxmianobaSi gadasvlis<br />

Sesaxeb hipoTezas warmoadgens i. Jordania (Jordania 1989 :99). da igi aseT<br />

process antifonis principis sinqronulobis principiT SecvliT xsnis.<br />

sainteresoa, rom mogviano SromaSi i. Jordania ara mxolod qarTUli,<br />

aramed ms<strong>of</strong>lio tradiciuli mravalxmianobis calke tipad gamoy<strong>of</strong>s<br />

`SeWril mravalxmianobas~, anu _ ori antifonuli mxaris<br />

urTierTgadafarviT miRebul mravalxmian struqturas (Jordania 2006 :29).<br />

mniSvnelovania e. garayaniZis samecniero wliuri Sroma responsoruli<br />

simReris Sesaxeb, sadac igi xazs usvams mravalxmianobis CamoyalibebaSi<br />

antifonis mniSvnelobas (garayaniZe 1988).<br />

Cveni azriT, nominaluri mravalxmianobidan orxmianobis warmoSobaSi<br />

antifonis principi iseTive meqanizmiT unda Careuliyo, rogoriTac _<br />

orxmianobidan samxmianobaSi gadasvlisas. Tumca, aqve davZenT, rom xmebis<br />

matebis procesi, araa aucilebeli, erTi scenariT warmarTuliyo.<br />

ramdenadaa antifonuri garemo realuri mravalxmianobis struqturis<br />

wamaxalisebeli vfiqrobT, mas aseTi `indikatoris~ roli ver ergeba,<br />

radgan Tavad antifoniis principi _ monacvleoba _ sawinaaRmdego<br />

tendenciaa TanaJReradobisa. nominaluri mravalxmianobis funqcionaluri<br />

kontrasti antifonis principis `Weria~ mravalxmianobis struqturis<br />

SemuSavebaSi. sainteresoa, rom antifoni, rogorc mravalxmianobis<br />

kompoziciuri principi Snaideris yuradRebis miRmac darCa. zemcovskic<br />

mravalxmianobis `samuSao~ xasiaTis tipologiis gadmocemisas ar axsenebs<br />

antifonur Sesrulebas (zemcovski 1989 :5). antifonis principis, rogorc<br />

qarTul pirobebSi meoredi movlenis arsze is faqtic miuTiTebs, rom igi<br />

qarTul tradiciaSi TiTqmis yovelTvis ostinatos Tanmdevia. nominaluri<br />

mravalxmianobac, romelic antifonis principis nay<strong>of</strong>ia, Cvens sinamdvileSi<br />

mxolod ostinaturi formiT gadmoicema. Zneli warmosadgenia<br />

60


saqarTveloSi antifonuri Sesruleba ostinatos gareSe _ ureglamento<br />

improvizaciuli gabaaseba or xmas Soris.<br />

sainteresoa, rom afrikaSi antifonsa da ostinatos stils erT<br />

sibrtyeSi _ rogorc mravalxmianobis formebs ganixilavs nketia (nketia<br />

1962 :44-52). aseve pigmeebSi am ori stilis erTianobas asaxelebs viqtor<br />

graueri afrikuli mravalxmianobis uZveles formad (graueri 2007 :1-14).<br />

magram ostinatos principic, rogorc adre aRvniSneT, mxolod calcalke<br />

xmiT gamoxatuli qmnis fons realuri mravalxmianobisaTvis. amitom,<br />

realuri mravalxmianobis warmoSoba ara ostinatosa da antifonis<br />

principis funqcionirebiT, aramed swored antifonis principis<br />

darRvevisaken mimarTuli tendenciiT unda iyos gamowveuli. unda<br />

vivaraudoT, rom am dros xdeboda `mowodeba-pasuxis~ funqcionaluri<br />

diferenciaciis nivelireba, ris Sedegadac gardauvali Seiqmna mopasuxe<br />

xmaTa mier sxvisi _ mopirispire mxaris _ `teritoriis mosinjva~ (magaliTi<br />

#20). aseTi procesis erT-erT gamoZaxilad gamogvadgeba i. Jordanias mier<br />

aRniSnuli `kvadrati + 1 taqtis~ formis `SeWrili kadansebi (Jordania 1989<br />

95-96).<br />

miuxedavad imisa, rom antifons realuri mravalxmianobis<br />

CamoyalibebaSi mniSvnelovani roli eniWeba _ igi xmebis funqcionalur<br />

individualizacias uwyobs xels, saWiroeba moiTxovs, aRiniSnos, rom<br />

ostinaturi mravalxmianoba SesaZlebelia, antifonis gareSec<br />

Camoyalibebuliyo, kerZod _ totaluri gunduri ostinatodan lideris _<br />

originaluri partiis _ TandaTanobiT gamokveTis saxiT _ heter<strong>of</strong>oniuli<br />

gzis gavliT. am evoluciis Tavisebur ilustracias warmoadgens simRera<br />

`hariras~ noko xurciaseuli varianti (magaliTi #21).<br />

maSasadame, imis gamo, rom calke antifons xmebis erTdrouli<br />

JReradobis miRweva ar ZaluZs, igi realuri mravalxmianobis kompoziciur<br />

principad ver CaiTvleba. Tumca isic ar unda daviviwyoT, rom antifoni<br />

mravalxmianobis warmoSobis metad nay<strong>of</strong>ieri niadagia. Cveni azriT, upriani<br />

iqneba, Tu antifonis princips `nominaluri mravalxmianobis kompoziciur<br />

principad~ vaRiarebT. marTalia, antifoni pirdapir ar iwvevs aseTi<br />

mravalxmianobis realurSi gadazrdas, samagierod, ori damoukidebeli<br />

partiis Camoyalibebis ukonkurento SemmuSavebelia.<br />

61


sainteresoa antifonis principiT gamoxatul struqturaSi<br />

musikaluri azris warmarTvis iniciativis gadanawilebis suraTi.<br />

gamokveTili iniciativis mqone xma `mowodeba-pasuxis~ tipis urTierTobaSi<br />

lideris rols isakuTrebs, romelic meti improvizaciulobiTa da<br />

individualobiT gamoirCeva. `identur~ antifonSi iniciativa<br />

nivelirebulia, xolo `variantul antifonSi~ (qarTul sinamdvileSi umetesad<br />

swored antifonis aseTi formaa gavrcelebuli) _ mxareTa mier variantuli<br />

ganviTarebis maRali aqtivobis pirobebSi _ iniciativa SedarebiT mkafioa<br />

da talRobrivad nawildeba.<br />

62


urdonuli mravalxmianoba<br />

burdoni, rogorc mravalxmianobis kompoziciuri principi, aris erTi<br />

an meti xmis partiaSi simaRlisucvleli, gavrcobili bgeris gamoyenebiT<br />

funqcionaluri mravalxmianobis SemuSavebis principi. burdons, Snaideris<br />

paralelurad, rogorc `kompoziciis princips~, asafievic moixseniebs.<br />

amasTan, iqve dasZens, rom es principi faqtiurad gulisxmobs meryeobas _<br />

energiis intensiur dagrovebas da xarjvas (asafievi 1971 67). saerTod,<br />

asafievi burdonis princips erT-erT wamyvan rols aniWebs intonirebaSi,<br />

rodesac wers: `zrunva, Tu rogor gagrZeldes, gaiwelos intonirebadi<br />

qsovili, yovelTvis da gardauvalad Caeqsoveba zrunvas, Tu rogor moxdes<br />

am qsovilis iseTi cementireba, rom mexsierebaSi gabundovnebul tonTa<br />

arqiteqtonikis aRqmaSi mogvexmaros. sxvagvarad rom vTqvaT: xmaTasvla da<br />

pedali~ (asafievi 1987 :88). mkvlevari iqve sinanuliT dasZens, rom sruliad<br />

Seuswavlelia pedalisa da ostinatos movlena Zvel rusul musikaSi<br />

(asafievi 1987 :89). asafievis mier burdonis mniSvnelobis maRali Sefaseba<br />

sxvaganac gamosWvivis. magaliTad, igi `kantus firmuss~ burdonis<br />

gamovlenad ufro Tvlis, vidre _ ostinatosi. misi mizani, mkvlevaris<br />

TqmiT, `polifoniuri qsovilis gaerTianeba, Sekvra da mxardaWeraa~<br />

(asafievi 1971 :74). aRsaniSnavia, rom termins `bams~ ioane petriwis mier<br />

nagulisxmev samxmianobaSi swored Semkvrelis, gammTlianeblis funqcia<br />

ekisreba (fircxalava 2002 :115), rac gvavaraudebinebs imJamindel qarTul<br />

tradiciaSi burdonuli mravalxmianobis arsebobis faqts. gusevi<br />

burdonul mravalxmianobas ufro rTul saxeobad miiCnevs, vidre<br />

`lenturs~ da `heter<strong>of</strong>onias~ (gusevi 1967 :181-82).<br />

sainteresoa mkvlevarTa mosazrebani burdonis arqaulobis Sesaxeb.<br />

skrebkova-filatova burdons ufro adreul stadiebs miakuTvnebs, vidre _<br />

`heter<strong>of</strong>onias (skrebkova-filatova 1985 :61). amave azrisaa (Jordania 1989 :99).<br />

folkloris adreul stadiebs miakuTvnebs heter<strong>of</strong>oniasa da burdons<br />

Surovic. (Surovi 1986 :24). mazeli burdons aSkarad mravalxmianobis erTerT<br />

sawyosad miiCnevs. igi ganixilavs burdonul banze dayrdnobiT<br />

kvartuli da kvinturi sayrdenis warmoqmnis meqanizmis SesaZleblobas, da<br />

askvnis, rom aseTi sami ZiriTadi tonis Camoyalibeba sinkretuli<br />

63


mTlianobidan musikaluri elementis gamoy<strong>of</strong>is maCvenebeli unda y<strong>of</strong>iliyo<br />

(mazeli 1991 :30-31).<br />

marTlac, Znelia, warmovidginoT, rom burdonuli saxis<br />

mravalxmianoba aris romelime sxva principis ganviTarebis, an zemoqmedebis<br />

Sedegi. igi mravalxmianobis erT-erTi `dasabami~ unda iyos. burdonis<br />

kompoziciuri principi minimum ori gansxvavebuli funqciis xmis<br />

araTanasworuflebiani urTierTobis (rac ufro sagulisxmoa intonirebis<br />

ganviTarebis sawyis etapze) umartivesi nimuSia. amitomac burdoni, SeiZleba<br />

iTqvas, mkafiod gamoirCeva sxva kompoziciuri principebisagan, rogorc<br />

yvelaze `mravalxmiani~. igi mravalxmiani faqturis gareSe Znelad<br />

moiazreba.<br />

uznaZis TqmiT, `yoveli sagani Tavis fonze aRiqmeba~ (uznaZe 1964 :309).<br />

swored aseT fons qmnis mravalxmianobaSi burdonuli bani. aqedan<br />

gamomdinare, SegviZlia, vigulisxmoT, rom burdoni Tanxlebis funqciisaa<br />

da gvexmareba melodiis ufro reliefurad aRqmaSi. melodia geStaltad<br />

aRiqmeba, bani _ fonad. fonis mxatvruli saxis daxasiaTebisas golicini<br />

saintereso mosazrebas gvTavazobs. misi azriT, stimulisadmi yuradRebis<br />

SenarCunebis umartivesi xerxi obieqtisaTvis kontrastuli fonis Sexamebaa.<br />

es yuradRebas saSualebas aZlevs drodadro fonze gadainacvlos da<br />

Semdeg kvlav daubrundes obieqts (golicini 1980 :59). es meqanizmi savsebiT<br />

esadageba burdonuli banisa da zeda wamyvani xmis urTierTobas.<br />

Tumca, burdonis kompoziciur princips fonuri organizaciis<br />

principisadmi msgavsebac gaaCnia da gansxvavebac. marTalia, burdoni ufro<br />

xSirad akompanementis, harmoniuli fonis funqcias asrulebs, magram aseTi<br />

funqciis absoluturi gamovlineba niSnavs burdonis funqcionalur<br />

indeferentizms, rac qarTul xalxur musikaSi (gansxvavebiT zogierT sxva<br />

xalxis folklorisagan) iSviaTad Tu Segvxvdeba. aq fonis funqciis<br />

matarebel burdons SemoqmedebiTi iniciativis potencia aqvs, romelsac<br />

xSirad ganaxorcielebs kidec.<br />

burdonis kompoziciuri principis erT-erTi Taviseburebaa misi<br />

sayrdenis funqcia _ burdoni qarTul tradiciul musikaSi kiloharmoniul<br />

sayrdens warmoadgens. igi yovelTvis `vizirebulia~,<br />

gansazRvrulia iniciativis mqone, zeda xmis kilo-harmoniuli<br />

64


moTxovnilebiT, amitomac burdoni yovelTvis atarebs tonikalobis mZlavr<br />

muxts. zeda xma gansazRvravs Tavis kilo-harmoniul sayrdens _ burdonul<br />

bans da Semdgomi JRerisas mas uTanxmebs Tavis kilour orientacias. es<br />

erTgvari dialeqtikuri urTierTobaa.<br />

qarTul tradiciul mravalxmianobaSi burdoni, umetesad mainc<br />

Tanxlebis funqcias asrulebs, maSasadame, SeiZleba iTqvas, burdonis<br />

kompoziciuri principi hom<strong>of</strong>oniurobis erT-erTi ZiriTadi SemoqmedebiTi<br />

principia.<br />

tiulini, rodesac aRwers saorgano punqts _ burdonis paralelur<br />

movlenas pr<strong>of</strong>esiul musikaSi – gamohy<strong>of</strong>s mis or nairsaxeobas _ gaWimul<br />

da ganmeorebad bgeras, romelTa fonzec xdeba zeda xmebis damoukidebeli<br />

moZraoba. harmoniuli struqturis am or plans, mkvlevaris azriT,<br />

SefardebiTi TviTmy<strong>of</strong>adobac axasiaTebT (tulini 1964 :69) Cvenc gamovy<strong>of</strong>T<br />

burdonis kompoziciuri principis gansxeulebis or ZiriTad mimarTulebas,<br />

kerZod pedalurs, anu `burdon-kontinuums~ (SesaZloa mas `wrfivic~<br />

vuwodoT) da reCitaciuls (`diskretuli~, anu `wyvetili~ burdoni).<br />

sainteresoa, rom arayiSvilic aRniSnavs banSi unisonur bgerebs, romlebic<br />

ara gabmulad, aramed `gazavebulad~ imRereba (arayiSvili 1908 :133).<br />

dasavleli avtorebidan burdonis formaTa klasifikaciis yvelaze srul<br />

saxes Rudolf brandli gvaZlevs (brandli 1976 :90-121).<br />

burdonis principi ufro gamokveTilad burdon-kontinuumSia<br />

gamomJRavnebuli. arcaa gasakviri: igi bevrad ufro individualuri<br />

funqcionaluri muxtis mqonea, vidre – reCitaciuli burdoni. es<br />

ukanaskneli qarTul tradiciaSi didi umetesobiT saerTo sinqronul<br />

models emorCileba, anu banis mier sityvieri teqstis gaziarebiT miiReba.<br />

sxva xmebTan `integraciis~ miswrafebis gamo upriania, reCitaciuli<br />

burdoni burdon-kontinuumidan nawarmoeb movlenas CaiTvalos _ am<br />

ukanasknelis `amoZravebul variantad~ gvesaxeba. amas isic adasturebs, rom<br />

reCitaciuli burdoni ufro damyolia figuraciisadmi, vidre _ gabmuli.<br />

igi xom Tavadac `ritmulad figurirebulia~. aRniSnuli procesis<br />

dasasuraTeblad SegviZlia moviyvanoT burdon-kontinuumis ritmuli<br />

amoZravebis SemTxvevebi qarTul xalxur simReraSi, sadac burdonuli bani<br />

kadansSi reCitaciulad gardaiqmneba (magaliTi #22).<br />

65


eCitaciuli burdoni, kontinualurTan SedarebiT, naklebad fonuri<br />

xasiaTisaa. es ZiriTadad gamoixateba mis mier verbaluri teqstis<br />

tvirTvaSi, romelic aRiqmeba, rogorc simReris sinqronuli faqturis<br />

qmnadobaSi aqtiur monawileoba. amitom burdonuli reCitativis Semdgomi<br />

ganviTareba amjerad ukve bgerTsimaRlebrivi amoZravebis potencias badebs.<br />

rogorc vxedavT, reCitaciuli burdoni iTavsebs sinqronis princips<br />

da, amitom burdonis kompoziciuri principis gansxeulebis ufro<br />

Sedgenili variantia, vidre _ burdoni-kontinuumi, sadac xsenebuli<br />

principi erTpirovnulad xorcieldeba. sainteresoa, rom samxmian<br />

simrReraSi ufro xSirad gamokveTili saxiT or xmaSi burdons, anu ormag<br />

burdons swored burdoni kontinuumis saxiT vxvdebiT (magaliTi #23).<br />

unda iRiniSnos burdonis kompoziciuri principis gansxeulebis ori<br />

xarisxobrivi safexuri: mkacri da figuraciuli burdoni. sainteresoa, rom<br />

arc burdon-kontinuums da arc reCitaciul burdons gansazRvrulad metnaklebi<br />

miswrafeba romelime am ori tendenciisadmi ar gaaCnia. burdonis<br />

melodiuri figuracia burdonuli xmis melodiurad moZrav xmad<br />

gardaqmnis Sualedur safexurad unda warmovidginoT.<br />

aseve unda dafiqsirdes is faqti, rom burdonis kompoziciuri<br />

principi saqarTveloSi mxolod banSi ar mJRavndeba. zeda xmebSi misi<br />

TiToorola gamovlenasTan erTad yuradRebas ipyrobs gurul, aWarul da,<br />

nawilobriv, imerul nadurebSi arsebuli specifikuri kontinualuri<br />

burdonuli xma `Semxmobari~, romelic umetesad banis zeda xmas<br />

warmoadgens.<br />

cxadia, burdoni, rogorc modeli, zeda xmis `gare modelzea~ ufro<br />

xSirad orientirebuli, vidre _ sakuTar `imanentur modelze~. amasTan,<br />

qarTuli mravalxmianobisaTvis damaxasiaTebeli gunduri unisonuri banis<br />

gaTvaliswinebiT, burdoni aq ziari modelis principsac emorCileba.<br />

rac Seexeba burdonis mier iniciativis pyrobis SesaZleblobas,<br />

qarTul tradiciaSi aseT SemTxvevebs, rogorc aRvniSneT, mxolod<br />

epizodurad, talRobrivi gadanawilebis saxiT Tu SevxvdebiT.<br />

rogorc modelirebis, aseve _ iniciativis dasakuTrebis<br />

TvalsazrisiT, reCitaciuli burdoni, cxadia, naklebi simkveTriT<br />

gamoirCvea, vidre _ burdoni-kontinuumi.<br />

66


ostinaturi mravalxmianoba<br />

sityva `ostinato~, `anu `jiuti~, naTlad miuTiTebs am musikaluri<br />

movlenis formulurobaze, myar modelurobaze. Tavisi individualisturi<br />

xasiaTiT ostinato qmnis xmaTa Soris funqcionaluri kontrastis did<br />

albaTobas, rac gvaZlevs funqcionalurad reliefur mravalxmian<br />

struqturas. amrigad, ostinatos kompoziciuri principi mravalxmianobis<br />

SemuSavebis karg unars amJRavnebs.<br />

aRsaniSnavia, rom Cekanovska ostinatos gamohy<strong>of</strong>s, ara mxolod<br />

rogorc kompoziciur princips, aramed _ rogorc mravalxmianobis tips<br />

(Cekanovska 1983 :148). xolo skrebkovi ostinatos princips TiTqmis iseTive<br />

did mniSvnelobas aniWebs, ramdenadac Cven _ modelis princips. mecnieri<br />

ostinatos princips ukavSirebs kupletur formas (skrebkovi 1973 :33).<br />

heter<strong>of</strong>onias (skrebkovi 1973 :31) da nawilobriv, ufro rTul polifoniur<br />

dramaturgiasac. (skrebkovi 1973 :36) simha aromi variaciuli ostinatos<br />

formas afrikis pigmeebis mravalxmianobis wamyvan meTodad moixseniebs<br />

(aromi 1991) qarTvel mecnierTa Soris ostinatos yuradReba miapyres i.<br />

Jordaniam, garayaniZem WoxoneliZem (Jordania i. 1989 garayaniZe 1997<br />

WoxoneliZe 2002). magram qarTvel mkvlevarTagan ostinaturi<br />

mravalxmianobis Sesaxeb gamoTqmuli mosazrebebis simravliTA da<br />

mniSvnelobiT gamoiCeva l. gogolaZis naSromi, romlis mraval saintereso<br />

mosazrebas mTlianad viziarebT (gogolaZe 1987). ostinatos principis<br />

Sesaxeb wers aseve m. nadareiSvili, Tumca pr<strong>of</strong>esiuli musikis istoriis<br />

aspeqtSi. igi baso ostinatos polifoniur faqturad moixseniebs, radgan<br />

mis fonze zeda xmebi kontrapunqtulad viTardeba. (nadareiSvili 2007 :26-<br />

27).<br />

mkvlevarTa azriT, ostinato erT-erTi ZiriTadi SemoqmedebiTi<br />

meTodia adreuli, Tu SeiZleba ase iTqvas, `panfolkloruli~ epoqisa. n.<br />

maris msjelobidan pirveladi simRerebis Sesaxeb, SesaZloa is daskvna<br />

gamovitanoT, rom mkvlevari aseTi intonirebis safuZvlad swored<br />

ostinatos princips miiCnevs (zemcovski 1983 :12). gomoni iziarebs<br />

ruCevskaias mosazrebas da migvaniSnebs, rom `ostinatos principi~<br />

melodiis ganviTarebis erT-erTi arqauli principia (gomoni 1989 :38).<br />

67


asafievi aRniSnavs, rom TviT faqti nacnob bgeraTa kompleqsis<br />

intonirebisa sakmao stimulia misi mravaljer ganmeorebisa. `es<br />

Semoqmedebis primitiuli saxea~ _ daaskvnis igi. eWvgareSea, saubaria<br />

ostinatos Sesaxeb (asafievi 1971 :35). ostinatos pirveladobaze miuTiTebs<br />

stoianovi (stoianovi 1985 :33). burdonTan erTad ostinatos arqaulobaze<br />

mianiSnebs skrebkova-filatovac. igi `pirvely<strong>of</strong>ili ostinatos~ safuZvlad<br />

erTgvar bgeriT `laqebs~ miiCnevs (skrebkova-filatova 1985 :254-55). brauni<br />

aRniSnavs, rom `bgeraTsimaRlebrivi (sivrcobrivi) SezRudulobis Serwyma<br />

mkacr ritmul CarCosTan aqcevs musikas ciklur sistemad, romelSic<br />

ganmeorebadoba udevs safuZvlad ara marto izoqronul droiT<br />

intervalebs, aramed _ musikalur frazebsac~. aSkaraa, rom musikis<br />

`gariJraJis~ am procesSi aseve ostinato igulisxmeba (brauni 2002 :62).<br />

sainteresoa ostinatos kompoziciuri principis meqanizmis<br />

fsiqologiuri aspeqti. asafievi, magaliTad, cantus firmus-s (ostinatos erTerT<br />

klasikur saxeobas) `kilos mnemonur formulas~ uwodebs da mas<br />

smenisa da mexsierebis `gzamkvlevad~ miiCnevs (asafievi 1971 :74). es momenti<br />

ostinatos axasiaTebs, rogorc imanenturi modelisadmi gansakuTrebuli<br />

midrekilebis mqones. magram ostinatos aqvs meore, mxolod misTvis<br />

damaxasiaTebeli Tviseba. esaa miswrafeba ganmeorebisaken,<br />

kvlavwarmoebisaken.<br />

golicinis azriT, SemoqmedebiTi procesisadmi yuradRebis<br />

SenarCunebis erT-erTi moqmedi xerxia stimulis droSi da sivrceSi<br />

ganmeoreba. mkvlevari xazs usvams ara TviT ganmeorebas, rogorc<br />

monotonuri stabilurobis faqtors (romelzec, SesaZloa, burdonze<br />

dakvirvebis drosac gvesaubra), aramed _ stimulis Sewyvetisa da<br />

kvlavwarmoebis faqtors, rogorc yuradRebis SenarCunebis iaraRs.<br />

ganmeoreba raime, Tundac esTetikur funqcias moklebuli erTeulisa, misi<br />

cnobis gamo ukve garkveuli dakmay<strong>of</strong>ilebis SegrZnebas iwvevs (golicini<br />

1980 :59). burdoni (mxedvelobaSi gvaqvs `tipuri~ burdoni-kontinuumi) ar<br />

wydeba, amitom misi ganmeorebad movlenad aRqma warmodgenis sferos ver<br />

scildeba. swored amitom, ostinato ufro dinamiuri funqciis matarebelia,<br />

burdoni ki _ ufro statiurisa. golicins analogia mohyavs signalizaciis<br />

meTodTan, romelic swored ostinatos principzea dafuZnebuli, rogorc _<br />

68


ufro qmediTze. cxadia, aseTi msjelobis Semdeg burdonsa da ostinatos<br />

cnebebs Soris kidev ufro mkafio zRvari isaxeba. SeiZleba iTqvas, rom<br />

ostinatos meSveobiT drois gazomvaa SesaZlebeli, xolo burdoni TviT<br />

ganizomeba drois meSveobiT.<br />

ostinatos principi, iseve, rogorc burdonisa, gulisxmobs<br />

stabilurobas. magram es ori movlena am Tvisebas sxvadasxva mimarTulebiT<br />

amJRavnebs. burdonis stabiluroba damokidebulia zeda xmebis iniciativaze,<br />

xolo ostinato ufro xSirad Tavad flobs iniciativas. igi iTvaliswinebs<br />

iniciativas TviT ostinatos formulaSi. am formulis SemosazRvruloba,<br />

SeerTebuli periodulobasTan, qmnis metruli funqcionalobis myar muxts,<br />

romelic musikaluri qsovilis CarCod gvevlineba. burdonis kompoziciuri<br />

principi, rogorc gvaxsovs, mxolod sxva xmebTan TanaqmedebiT<br />

xorcieldeba. swored amitom, burdonis principi erTaderTia Cvens mier<br />

ganxilul Tu gansaxilvel principTagan, romelic qarTul tradiciaSi<br />

totalurad, e.i. yvela mJRer xmaSi faqtiurad ar xorcieldeba. burdoni<br />

iniciativas mxolod fragmentulad, talRiseburi gadanawilebis Sedegad<br />

eufleba. ostinato ki xSirad vlindeba totalurad. erTi ostinaturi<br />

formulis mier yvela partiis `STanTqmis~ (da amis gamo iniciativis<br />

nivelirebis) Sedegad miviRebdiT qarTuli tradiciisaTvis ucxo<br />

heter<strong>of</strong>oniul, an unisonur ostinatos.<br />

amasTan, burdonisagan gansxvavebiT, ostinatos kompoziciuri principi<br />

SesaZloa, erTxmianobaSic gamomJRavndes, rac imis maCvenebelia, rom<br />

iniciativa, rogorc bgeraTa reliefuri organizaciis Seqmnis muxti,<br />

ostinatos kompoziciur principSi sxva xmebTan urTierTobis gareSec<br />

SeiZleba ganviTardes. magaliTad, TviT ostinatos warmoSobis meqanizms<br />

skrebkovi ukavSirebs centraluri bgeris _ kilouri sayrdenis<br />

`SemomRerebis~ moTxovnilebas misi ganmtkicebis mizniT (skrebkovi 1973 :28).<br />

amgvarive azrisaa xolopovic (xolopovi 1988 :25). figuraciuli burdonis<br />

ostinatoSi gadazrdis tendenciaze miuTiTebs Cekanovskac (Cekanovska 1983<br />

:148). amave movlenis paralelur process pr<strong>of</strong>esiul musikaSi SeniSnavs<br />

tiulinic (tiulini 1964 :70), magram, Cveni azriT, aseT SemTxvevebSi<br />

burdonis wiaRSi ostinaturi azrovnebis SeRwevis Sesaxeb ufro<br />

gamarTlebulia saubari, vidre _ burdonis ostinatoSi gadazrdis Sesaxeb.<br />

69


urdonisa da ostinatos stabulurobidan gamomdinareobs maTi meore<br />

metnaklebad msgavsi da ganmasxvavebeli Tavisebureba _ orive maTganSi<br />

kilo-harmoniuli sayrdenis funqciis arseboba. skrebkovi ostinatos<br />

princips samarTlianad aniWebs bgeraTsimaRlebrivi sayrdenis harmoniuli<br />

ganmtkicebis funqcias (skrebkovi 1973 :23). piaskovski ufro Sors midis da<br />

aRniSnavs, rom ostinatos, rogorc erTian kompleqss, unari aqvs, mTlianad<br />

Tavis Tavze aiRos kilouri centris funqcia (piaskovski 1987 :91). cnobilia,<br />

rom aseTive kilo-harmoniuli orientiris funqcia gaaCnia burdonsac.<br />

amasTan, qarTul tradiciaSi es ukanaskneli ufro mkafiod miuTiTebs<br />

sayrden tons, vidre _ ostinato.<br />

burdonisa da ostinatos msgavs Tvisebebs adasturebs reCitaciuli<br />

burdoni. xolopovi, ganixilavs, ra pedaluri tonisadmi ritmuli<br />

maxasiaTeblis miniWebas, aRniSnavs, rom am SemTxvevaSi warmoiqmneba<br />

ostinato, romelic SeiZleba gavigoT, rogorc saorRano punqtis<br />

figuraciuli nairsaxeoba (xolopovi 1988 :90). am mosazrebaSi igulisxmeba<br />

reCitaciuli burdonis ostinatos movlenisadmi kuTvnileba, rac ar aris<br />

logikas moklebuli. TavisTavad, reCitaciuli burdoni SegviZlia<br />

warmovadginoT erTi simaRlis bgerebis urTierTmonacvleobad. am mxriv,<br />

igi Tavis TavSi moicavs ganmeorebis princips. Tavis mxriv, ostinato,<br />

ragind vrcelic ar unda iyos misi formula, Tavisi ucvlelobiT zogjer<br />

burdonis qvesimravled SegviZlia aRviqvaT. ostinatos amgvar Tvisebaze<br />

miuTiTebs skrebkovi, rodesac aRniSnavs ostinaturi masalis<br />

SemsrulebelTa `ostinaturad erT saxeobriv mdgomareobaSi~ mudmiv y<strong>of</strong>nas<br />

(skrebkovi 1973 :34).<br />

cxadia, funqcionalobis mxriv mkafiod reliefuri mravalxmiani<br />

struqtura SesaZlebelia Seiqmnas ostinatos principis gatarebis<br />

paralelurad musikalur qsovilSi araostinaturi xmis arsebobisas. xolo<br />

struqtura, sadac ostinatos principi totalurad yvela xmaSia<br />

gamovlenili, heter<strong>of</strong>oniuli ganviTarebis SesamCnev muxts atarebs. am<br />

SemTxvevaSi, ostinaturi modelis mcire moculobis gaTvaliswinebiT,<br />

calkeul xmebSi improvizaciisaken midrekileba ver aswrebs gamokveTili<br />

individualobis mqone plastis SemuSavebas.<br />

70


amgvarad, ostinatos principi qarTul sinamdvileSi SesaZloa<br />

gamomJRavndes erTi xmis partiaSi _ banSi an krimanWulSi (magaliTi #24),<br />

(magaliTi #25) da SesaZloa gatardes yvela xmaSi, totalurad (magaliTi<br />

#26). totaluri ostinatos qarTuli nimuSebi aRiqmeba, rogorc<br />

kontrastuli mravalxmianobis aRnagobis mcire modelebi.<br />

magram totaluri ostinato ar gulisxmobs mxolod da mxolod<br />

yvela xmaSi gaxeSeSebuli, gaqvavebuli, ucvleli formulis regularul<br />

ganmeorebas. igi garkveuli doziT improvizaciasac iTvaliswinebs. am<br />

movlenas kargad asuraTebs zemcovskis Semdegi fraza: `ganmeorebis<br />

faqtori variantisaTvis umniSvnelovanesi faqtoria, maSin, rodesac<br />

ganmeorebis sizuste _ meorexarisxovani (zemcovski 1980 :43).<br />

garda ostinatos kompoziciuri principis `reglamentis~ sami<br />

aRniSnuli sazisa, unda gamovyoT ostinatos droSi ganSlis<br />

Taviseburebebic. es dakavSirebulia musikaluri dialogis ori saxis:<br />

diafoniisa da antifoniis arsebobasTan (zemcovskis termini). Sesabamisad,<br />

unda vigulisxmoT diafonuri (magaliTi #27) da antifonuri (magaliTi<br />

#28), ostinatos formulis calfa da orpiruli Sesrulebis garda,<br />

ostinatos droSi ganSlis kidev ori saxeoba iCens Tavs. esenia:<br />

responsoruli `refrenuli ostinato~ (magaliTi #29) da `ostinato<br />

tinato-<br />

kontinuumi~ (magaliTi #30), `ostinato-kontinuumi~ (m. Snaideris mier<br />

Semotanili cneba) garkveuli melodiuri formulis uwyveti ganmeorebaa,<br />

xolo `refrenuli ostinato~ _ aseTi formulis perioduli CarTvaa (es<br />

ukanaskneli ufro xSirad gvxvdeba qarTul sada, ufro xSirad mTis<br />

kuTxeebis saferxulo Tu sacekvao simRerebSi). ostinaturi refreni<br />

sakuTari xmis partiaSi pauzebiTaa SemosazRvruli. rogorc refrenis<br />

modelis, aseve pauzis moculoba mtkice metruli funqcionalobiT, igive _<br />

metruli modeliTaa gansazRvruli. ase, rom pauzac ostinaturi formulis<br />

Semadgenel nawilad unda vigulisxmoT. sainteresoa, rom zemcovski<br />

miuTiTebs refrenis mdgradobaze, rodesac aRniSnavs, rom swored am<br />

sferoSi moipoveba didi wili saerTaSoriso Tanxvedrebisa, romelTa<br />

sawyisebi, rogorc wesi, erovnebamdelia (zemcovski 1975 :19). braunis azriT,<br />

musikaluri formis cikluri sistema (romelsac Cven ostinato-kontinuums<br />

vamsgavsebT T.Gg.), semantikurad garkveulad SezRudulia, xolo<br />

71


monacvleobiTi sistema (paraleli refrenul ostinatosTan T. g.)<br />

`linealuria da komunikaciaSi siaxleebis Semotanis saSualebas iZleva~<br />

(brauni 2002 :63). reglamentis mixedviT es marTlac asea, magram xSirad<br />

swored ostinato-kontinuumis stabiluri Tanxleba iZleva safuZvels<br />

improvizaciuli siaxleebis `Tamamad~ Semotanisa.<br />

ostinato-kontinuums refrenuli ostinatosagan pauzis garda<br />

ganasxvavebs isic, rom erTi xmis partiaSi gatarebuli kontinuumi moiTxovs<br />

am partiis ramdenime Semsruleblis mier sunTqvis monacvleobiT<br />

Sesrulebas. Tumca, ar aris gamoricxuli erTi Semsruleblis mier<br />

kontinuumis fragmentuli Sesrulebac. am dros mJRavndeba, rom refrenuli<br />

da kontinualuri ostinato erT xmaSi, sxva xmebis uwyveti ganviTarebis<br />

fonze, erTmaneTisgan mkafiod ar aris gamijnuli. SedarebiT gamijnulia<br />

ostinato-kontinuumi iseT refrenul ostinatosagan, romelic orive mxaris<br />

mier antifonurad sruldeba. radganac mravalxmianobis umartives, da<br />

Sesabamisad, erT-erT uZveles formad nominalur mravalxmianobas, anu<br />

erTxmian antifonur refrens vaRiarebT, vuSvebT, rom ostinaturi<br />

mravalxmianobis umartives nimuSad swored es forma unda vigulisxmoT.<br />

korife-gundis responsoriums, ganviTarebis Sedegad unda mohyoloda am<br />

ori mxaris vertikalSi urTierTgadafarva, ra processac ostinatokontinuumamde<br />

mivyavarT.<br />

amgvarad, ostinato SesaZloa, iyos diafonuri da antifonuri, da<br />

amasTan erTad _ refrenuli da kontinualuri<br />

luri. es ori ganzomileba ar<br />

modis erTmaneTTan TanakveTaSi. amitom gamovy<strong>of</strong>T ostinatos kompoziciuri<br />

principis gansxeulebis oTx ZiriTad saxes, esenia: diafonuri refreni,<br />

diafonuri kontinuumi, antifonuri refreni da antifonuri kontinuumi. am<br />

formaTagan erTmaneTTan ufro axlos antifonuri da diafonuri saxeebi<br />

dgas, vidre _refrenuli da kontinualuri. amitom, ostinatos saxeebis<br />

ufro dawvrilebiTi CamoTvlisas jer refrenuli, xolo Semdeg _<br />

kontinualuri ostinatos diafonur da antifonur versiebs ganvixilavT.<br />

amgvarad, ostinatos mravalxmianobis kompoziciuri principi qarTul<br />

tradiciul mravalxmianobaSi Semdegi normebiT xorcieldeba:<br />

72


1. erTxmiani antifonuri refreni _ adre daxasiaTebuli<br />

`nominaluri mravalxmianoba~; (sainteresoa, rom S. aslaniSvili<br />

erTxmian antifonur refrens kulakovskis mixedviT `orfazovans~<br />

uwodebs (aslaniSvili 1954b :70). Tavad ostinatos<br />

kompoziciuri principis erTxmianobaSi gatareba, savaraudoa,<br />

rom antifonur tradicias emyareba. pauza refrenis periodul<br />

CarTvas Soris, rogorc Cans, gundis mopasuxe `korifes~ partiis<br />

sivrces moniSnavs.<br />

2. erTTemiani diafonuri refreni _ erT xmaSi ostinatos<br />

refrenuli gamomJRavneba uwyveti ganviTarebis sxva xmebis<br />

fonze (magaliTi #31).<br />

3. erTTemiani diafonuri kontinuumi _ erT xmaSi uwyveti<br />

ostinato aseve uwyveti araostinaturi xmis fonze (magaliTi<br />

#32).<br />

4. mravalTemiani diafonuri refreni _ ostinaturi formulis or,<br />

an sam xmaSi gamosaxva sxva xmis uwyveti ganviTarebis gverdiT<br />

(magaliTi #33).<br />

5. totaluri identuri ostinato-kontinuumi _ antifonurad<br />

monacvle ostinatur segmentebSi erTmaneTis identuri<br />

modelebis ganxorcieleba. mxareTa mier gare modelis<br />

gaziareba. (magaliTi #34).<br />

6. totaluri ormagi ostinato _ antifonur mxareTa mier<br />

gansxvavebuli modelebisadmi midrekileba (magaliTi #35).<br />

7. responsoruli ostinato anu _ erTTemiani refrenuli ostinato<br />

_ ostinaturi formulis mxolod erT _ gundur mxares<br />

ganxorcieleba (magaliTi #36).<br />

73


sinqronuli mravalxmianoba<br />

cneba `sinqroni~, tradiciul musikasTan mimarTebaSi, cxadia,<br />

gulisxmobs Semoqmedebis procesSi monawileTa, pirvel rigSi, drois mxriv<br />

Tanmxvedr musicirebas. aseT Tanadroul moZraobasTan erTad, sinqronulad<br />

(rogorc miRebulia xelovnebis sxva dargebSi, magaliTad plastikur<br />

xelovnebaSi) SesaZloa, iwodebodes urTierTmsgavsi moZraoba, figurebi. am<br />

SemTxvevaSi cneba `sinqroni~ TiTqosda scildeba droiT aspeqts da<br />

elementTa mowesrigebul simetriul wyobas ufro gamoxatavs. magram<br />

sinqronis amgvari gageba ara bunebrivi, pirveladi, aramed warmoebuli<br />

xasiaTisaa da, miuxedavad tradiciulobisa, uzustod migvaCnia. ase rom<br />

SevTanxmdeT: es cneba, pirvel yovlisa, ritmul mxareze migviTiTebs.<br />

ritmis udides rols koleqtiuri moRvaweobis procesSi gamorCeulad<br />

seriozuli yuradReba biuxerma (biuxeri 1923) da xarlapma (xarlapi 1986)<br />

miaqcia. koleqtiur SemoqmedebaSi, gusevis mixedviT, ritms urTierTSeTanxmebuli<br />

moZraobis mxriv gansakuTrebulad maorganizebeli roli eniWeba<br />

(gusevi 1967 :180-81) skrebkovic aRniSnavs pirvely<strong>of</strong>il cekvaSi arsebul<br />

`metrul-ritmul harmonias~, romlis safuZvelzec, mkvlevaris azriT, unda<br />

SemuSavebuliyo bgeraTa gamovlinebis SeTanxmeba, xmaTa intonaciuri<br />

harmonia, bgeraTsimaRlebrivi msgavseba, TviT unisonamde. (skrebkovi 1973<br />

:25). iqneb sinqroni organizebuli koleqtiuri Semoqmedebis mTavari<br />

faqtoria yovel SemTxvevaSi aseTad esaxeba igi brauns (brauni 2002 :61-62).<br />

mravalxmian struqturaSi xmaTa vertikalur sinqronul ganawilebaze<br />

saubrobs r. brandli (brandli 2008 :287) aseTi mosazrebebi Tavisdauneburad<br />

badebs SekiTxvas: sad mTavrdeba ritmuli erTgvarovnebis, sinqronis<br />

pirobebSi koleqtiuri erTxmianoba da sad iwyeba koleqtiuri<br />

mravalxmianoba am sakiTxis problemurobas amZafrebs iuJaki, romelic<br />

aRniSnavs: `polifonia~ Tavisi yvelaze Rrma arsiT aris<br />

sxvadasxvaritmuloba (iuJaki 1975 :14). mas mxars ubams milka:<br />

_`erTritmuloba qmnis harmoniul efeqts, sxvadasxvaritmuloba _<br />

polifoniur efeqts (milka 1975 :93). skrebkova-filatova aRwers faqturis<br />

tips, sadac xmebis sinqronuli koordinacia pirveladi orientiri xdeba. am<br />

SemTxvevaSi xmebi funqcionalurad Tanabaruflebiani arian, rac sacnauri<br />

74


xdeba mravalxmianobis homoritmul wyobaSi. aseTi wyoba, struqturis mxriv<br />

gvevlineba, rogorc mon<strong>of</strong>unqcionaluri (skrebkova-filatova 1985 :54).<br />

skrebkova-filatova xmaTa mon<strong>of</strong>unqcionalobaSi aSkarad monoritmulobas<br />

gulisxmobs. Tumca iqve aRniSnavs, rom `mon<strong>of</strong>unqcionaloba yvelaze metad<br />

lentur mravalxmianobaSi vlindeba~, riTac melodiur sawyissac amoswevs<br />

yuradRebis zedapirze.<br />

arc ise erTsulovania mkvlevarTa azri monoritmiisa da hom<strong>of</strong>oniis<br />

urTierTmimarTebis Sesaxeb. ritmuli sinqroni igulisxmeba grigorievisa<br />

da miuleris mier aRniSnul hom<strong>of</strong>oniis erT-erT saxeSi, romelic mTavari<br />

xmisa da Tanxlebis ritmuli erTgvarovnebiT xasiaTdeba (grigorievi... 1969<br />

:8-9) maTgan gansxvavebiT, xolopova monoritmulobas ukavSirebs akordul<br />

wyobas, xolo hom<strong>of</strong>oniurs _ poliritmuls (xolopova 1979 :6). maSin,<br />

rodesac grigorievi da miuleri akordul wyobas saerTod ar miiCneven<br />

mravalxmianur movlenad. (grigorievi ... 1969 :18) saintereso termins<br />

gvTavazobs evseevi. igi aRwers sinqronuli xmaTasvlis ganviTarebul saxes,<br />

rac gamoixateba sagundo xmebSi monoritmuli tendenciisa da xmaTa<br />

CuqurTmisadmi miswrafebis SerwymiT miRebul `ritmuli Tanamegobrobis~<br />

principSi (evseevi 1960 :108).<br />

sinqronis principis cneba SegviZlia warmovadginoT, rogorc qarTul<br />

musikismcodneobaSi ukve tradiciuli cnebis _`kompleqsuri<br />

mravalxmianobis~ ekvivalenti. Tumca aqve unda iTqvas, rom gveeWveba termin<br />

`kompleqsuris~ mizanSewoniloba qarTuli mravalxmianobis formebTan<br />

mimarTebaSi. `kompleqsis~ vertikalisadmi identuroba ar Zevs TviT<br />

terminis SinaarsSi. cnebisa da movlenis kavSiri aq naTeli xdeba mxolod<br />

saTanado ganmartebis Semdeg. amasTan, cneba `kompleqsuri mravalxmianoba~,<br />

romelic aRniSnavs akorduli kompleqsebiT moZraobas, erTgvarad akninebs<br />

tradiciuli qarTuli mravalxmianobis linearul bunebas. igi erTgvarad<br />

diskretul xasiaTs atarebs. saeWvoa, Semsruleblebma gaiziaron mosazreba,<br />

rom isini mRerian akordTa an kompleqsTa Tanamimdevrobas, samagierod,<br />

maTTvis bunebrivi iqneboda daSveba, rom isini erTdroulad asruleben<br />

msgavs melodias sxvadasxva xmaSi. sainteresoa, rom moJeiko belorusul<br />

simRerebSi sinqronuli mravalxmianobis SemTxvevebs aerTianebs cneba<br />

`podvodkaSi~ (moJeiko 1971 :162), romelic uTuod xalxuri terminologiis<br />

75


nimuSs warmoadgens, da romelic kargad miuTiTebs am terminis linealur<br />

aqcentze. `kompleqsuri mravalxmianobis~ cnebis diskretuli xasiaTi ver<br />

migvaniSnebs simReris procesualobaze, igi arasakmarisad dinamiuri<br />

terminia da TviTmiznuri sanoto analizisaTvis momarjvebul cnebas ufro<br />

waagavs.<br />

amas garda, migvaCnia, rom termin `kompleqsuris~ xmareba ufro metad<br />

pr<strong>of</strong>esiuli musikis sferoSi unda iyos gamarTlebuli (sadac daibada<br />

kidec). `akordi~, `kompleqsi~, es cnebebi erTi avtoris da gansakuTrebiT _<br />

erTi instrumentisaTvis daweril nawarmoebs ufro miesadageba, radgan,<br />

xalxuri Semoqmedebisagan gansxvavebiT, kompozitori am SemTxvevaSi ara<br />

Tanaavtori, aramed _ erTpirovnuli avtoria da xmaTa vertikalSi<br />

kompleqsad Tu akordad rogorc Sedgena, aseve aRqma mTlianad misi nebiTaa<br />

ganpirobebuli. sainteresoa, rom swored pr<strong>of</strong>esiuli musika aqvs<br />

mxedvelobaSi berSadskaias, rodesac harmoniuli wyobis Semadgenel<br />

erTeulad swored bgeraTa erTian kompleqss gamohy<strong>of</strong>s (Tumca TviT am<br />

wyobas kompleqsis terminiT ar moixseniebs) (berSadskaia 1982 :11). magram<br />

sxvagan, xalxuri musikis ganxilvisas, yuradsaRebia mkvlevaris mier<br />

akordul wyobaSi sinqronuli moZraobis SemCneva (berSadskaia 1961 :52).<br />

igive mkvlevari `kompleqsis~ mniSvnelobiT erTi funqciis gamomxatvel,<br />

magram ara aucileblad erTad mJRer tonebs gulisxmobs (berSadskaia 1984<br />

:13). TviT xolopovic akritikebs cneba `kompleqsurs~ da aRniSnavs, rom igi<br />

SesaZloa, araerTdroul bgeraTa erTobliobebsac (magaliTad,<br />

dodekafoniur seriebs) aRniSnavdes (xolopovi 1988 :41), rac, cxadia, am<br />

cnebiT operirebisas damatebiT sazrunavs badebs.<br />

zemoTqmulTan erTad, `sinqroni~ kargad asaxavs Semsruleblis mier<br />

sityvieri teqstis musikaSi Tanadroulad ganawilebas, riTac cneba<br />

`kompleqsi~ ver daikvexnis. amasTan, termini `sinqronuli mravalxmianoba~<br />

Tavidanve uSecdomod migvaniSnebs gansaxilvel movlenaze da ar saWiroebs<br />

xangrZliv ganmartebas TviT aramusikosisTvisac ki.<br />

arsebobs mosazreba, rom termini `kompleqsuri~ kargad xsnis ara<br />

mxolod erT vertikalSi Camoyalibebul akords, aramed garkveuli `zonis~<br />

farglebSi arsebul TanaJReradobas _ daSlil akords, an akordSi<br />

amoZravebul erT-erT xmas, romelic sabolood mainc erT harmoniul<br />

76


vertikalad moiazreba. am SemTxvevaSic cneba `kompleqsuri~ diskretul<br />

xasiaTs inarCunebs. rac Seexeba aRniSnul movlenas, mas cneba `sinqronuli~<br />

moZraobac advilad miesadageba.<br />

`kompleqsurze~ ufro iRblian terminad miviCnevT `silabur~<br />

mravalxmianobas (termini mogvawoda daviT SuRliaSvilma), rac kargad<br />

asaxavs sinqronuli mravalxmianobis qarTul tradiciul musikaSi<br />

(gansakuTrebiT _ `avajis~ tipis sagalobelSi) gamovlenis ZiriTad<br />

saxasiaTo detals _ xmaTa Soris sinqronis verbaluri, silaburi<br />

aqcentebiT dafiqsirebas. magram `silaburi mravalxmianoba~ ver xsnis<br />

sityvis marcvlebiT aRuniSnav sinqronul svlebs, romelsac kargad<br />

esadageba `sinqronuli mravalxmianoba~.<br />

amgvarad, sinqronis kompoziciuri principi tradiciul<br />

mravalxmianobaSi iTvaliswinebs xmaTa Tanadroul moZraobas. ase, rom<br />

sityva `sinqronulis~ qarTul Sesatyvisad SesaZleblad migvaCnia, vixmaroT<br />

termini `Tanadroulic~.<br />

aseTi Tanadrouloba SeiZleba gamoixatos ara mxolod ritmis,<br />

aramed _ metris donezec. ritmuli sinqroni, TavisTavad cxadia, Tavis<br />

TavSi moicavs metrul sinqronsac. Tumca isic unda iTqvas, rom am<br />

principis mxolod metrul doneze ganxorcieleba aramcTu raime<br />

gamorCeuli TvisebiT niSandoblivi, aramed _ koleqtiuri Semoqmedebis<br />

aucilebeli pirobaa. amitom mas calke ar vaxasiaTebT.<br />

ritmuli sinqronis kompoziciuri principi qarTul tradiciul<br />

mravalxmianobaSi, SeiZleba iTqvas, yvelaze gavrcelebuli da bunebrivi<br />

movlenaa. es arcaa gasakviri _ sinqroni xmaTa koordinaciis yvelaze<br />

mizanSewonili garemoa. qarTul tradiciul mravalxmianobaSi iseT nimuSTa<br />

odenoba, sadac kompoziciur principTagan mxolod sinqronia mkafiod<br />

gamomJRavnebuli, aRemateba aqamde ganxiluli (da winaswar vityviT _<br />

gansaxilveli) sxva romelime principis erTpirovnul gamoxatulebas. anu:<br />

sinqronuli, da ara mizanmimarTulad paraleluri, xmaTasvla CvenSi ufro<br />

xSiria, vidre burdonuli, ostinaturi an Tavisufal-kontrastuli<br />

mravalxmianoba. amasTan, garda am ukanasknelisa da burdoni-kontinuumisa,<br />

danarCeni mravalxmiani struqturebi isev da isev sinqronis princips<br />

77


eyrdnobian. swored es badebs kiTxvas: aris ki aseTi `yvelganSemRwevi~<br />

principi mizanmimarTulad `mravalxmianobis kompoziciuri principi~<br />

yuradReba mivapyroT iseT mravalxmiani faqturas, sadac sinqronis<br />

principze dayrdnobiT xmebi an mizanmimarTulad kontrastulad, an<br />

Tavisuflad, SeuzRudavad viTardebian da ver vxedavT burdonis, an<br />

ostinatos niSnebs (magaliTi #37). aq sinqronis pirobebSi kontrastuli<br />

mravalxmianobis suraTi iqmneba. sinqronis principi aq erTgvari<br />

`satranzito punqtia~ paralelizmidan Tavisufal-kontrastuli<br />

xmaTasvlisaken mimaval gzaze. magram Tu am sinqronuli faqturis ZiriTad<br />

Semoqmed kompoziciur principad kontrastuli, an SeuzRudavi xmaTasvlis<br />

princips miviCnevT, rogorRa gamovarCioT aRniSnuli struqtura iseTisgan,<br />

sadac es kontrastuli Tu SeuzRudavi ganviTarebis principi srulad, ukve<br />

TviT sinqronis principis darRveviTaa gamomJRavnebuli<br />

meore mxriv, gavixsenoT, rom sinqronisa da paralelizmis principebi<br />

erTi _ ziari modelis principSi erTiandebian. xolo es ukanaskneli araa<br />

Sedgenili bunebis. mxolod esaa, rom qarTul tradiciaSi or gamokveTil<br />

safexurad _ ritmulad da melodiurad mJRavndeba. erTiani safuZvlis<br />

mqone ori movlena ki erToblivad unda iyos an ar iyos mravalxmianobis<br />

principi. amasTan, sinqroni amJRavnebs mravalxmianobis kompoziciuri<br />

principis mTavari pirobis Tvisebas: qmnis originalur mravalxmian<br />

struqturas, sadac xmaTa koordinaciis mTavari orientiri swored<br />

sinqronuli xmaTasvlaa da ara _ paralelizmi, kontrasti, perioduli<br />

ganmeoreba Tu wamyvani xmisaTvis fonis Seqmna.<br />

magram Cveni pozicia aseve mkafioa im struqturul saxeebTan<br />

mimarTebaSi, romlebSic sinqroni mJRavndeba, magram romlebSic ZiriTadi<br />

wamyvani faqtori mravalxmianobis sxva kompoziciuri principia: aseTi<br />

formis saxeldebaSi sinqronis cneba mxolod predikatis rols unda<br />

dasjerdes, radgan xmaTa individualizaciisaTvis garemos SeqmnaSi igi<br />

mxolod paralelizmis princips aRemateba. Tavis mxriv ki, es ukanaskneli<br />

bevrad ufro originalur mravalxmianur stuqturas SeimuSavebs, vidre _<br />

sinqronis principi. sxva sityvebiT, sinqronis principi mravalxmianobis<br />

kompoziciur principTa Soris funqcionaluri aqtivobis mxriv yvelaze<br />

mcire muxts Seicavs.<br />

78


ogorc aRvniSneT, sinqronis kompoziciuri principi met-naklebad<br />

qarTul tradiciaSi arsebuli yvela kompoziciur principTan Tanaqmedebs.<br />

burdonis princips igi yvelaze metad reCitaciuli burdonis saxiT<br />

`unaTesavdeba~ (magaliTi #38), Tumca sinqroni burdoni-kontinuumis<br />

kontrastul xmebSic iCens Tavs (magaliTi #39) (imis Sesaxeb, Tu<br />

mravalxmianobis romel formas unda miekuTvnos reCitaciuli burdoni _<br />

burdonuls, Tu sinqronuls, mravalxmianobis tipebis ganxilvisas gveqneba<br />

saubari). sinqroni mkafiod vlindeba xolme agreTve burdonuli simRerebis<br />

daskvniT _ kadansur nawilSi (magaliTi #40).<br />

sinqronis principi ostinatos principis ganuyreli Tanamgzavria<br />

totaluri ostinatos sxvadasxva gamovlinebebSi (ra formebic qarTul<br />

sinamdvileSi sakmaod xSirad SeimCneva) (magaliTi #41). sxva mxriv<br />

ostinato sinqronis mimarT ZiriTadad ganurCevelia.<br />

ukve visaubreT sinqronisa da paralelizmis naTesauri da ierarqiuli<br />

bunebis Sesaxeb.<br />

sinqronis kompoziciuri principis gamovlenisas musikaluri azris<br />

warmarTvis iniciativa ZiriTadad zeda xmebSia warmodgenili. zeda xmebSi<br />

iniciativas flobs is xma, romelic yvelaze moqnil, moZrav melodiur iers<br />

atarebs (magaliTi #42). xolo am xmaTa terciuli paralelizmis<br />

SemTxvevaSi iniciativas is xma flobs, romelic, calke aRebuli,<br />

damoukidebel, kilourad gamarTul melodiur plastadac gamodgeboda<br />

(magaliTi #43).<br />

advili SesamCnevia, rom sinqronis mxolod zeda xmebSi gamovlena<br />

xdeba ZiriTadad mxolod burdonul garemoSi. am faqtoris gamoc,<br />

sinqronis principis tipiur gamovlinebad ZiriTadad sinqronis yvela xmaSi<br />

totalur gamomJRavnebas miviCnevT.<br />

79


paraleluri xmaTasvla<br />

rogori saxiT warmovidgenT ori, an meti Semsruleblis SeTanxmebuli<br />

muzicirebis yvelaze sada da bunebriv process mkiTxveli dagveTanxmeba,<br />

rom aseTi Sesrulebisas erTsulovnebis SegrZneba yvelaze advilad maT<br />

mier miiRweva, romlebic ara `uTanxmeben~, an `avseben~ erTmaneTs, aramed _<br />

erT SemoqmedebiT amocanas _ models iziareben. yvelaze sada magaliTi<br />

amisa unisonuri Sesrulebaa, SedarebiT kompromisuli _ paraleluri<br />

xmaTasvla. sxva saqmea, Tu aseTi SemoqmedebiTi meTodi ar Sedis<br />

SemsrulebelTa prioritetuli interesebis sferoSi.<br />

Tumca paralelizmi xSirad Tanamuzicirebis advili gamosavali ar<br />

aris. bruno netli aRwers SemTxvevebs indielTa tradiciul SesrulebaSi,<br />

(romlebis tomTa didi umetesobas monodiur kultura aqvT) rodesac solo<br />

momRerals sxva momRerlebi burdons maSin uwyoben fonad, rodesac<br />

paraleluri intervalebiT miyola ar ZaluZT (netli 1961).<br />

cxadia, mravalxmianobaSi xmaTa koordinaciis erT-erTi yvelaze<br />

moxerxebuli meTodi ziari modelis principiTaa gamovlenili. amitom es<br />

ukanaskneli, sxvadasxva doneze, Cveni yuradRebis arealSi my<strong>of</strong>i yvela<br />

kompoziciuri principis partnioria. ziari modelis kompoziciur princips<br />

aqvs ori ganzomileba: sivrcobrivi da droiTi. es faqtiurad, ori<br />

ierarqiuli safexuricaa. pirvelSi vgulisxmobT gaziarebul<br />

bgeraTsimaRlebriv naxats (paralelizmi), xolo meoreSi – gaziarebul<br />

ritmul naxats (sinqroni). naTelia, rom bgeraTsimaRlebrivi ziari modeli<br />

tradiciul mravalxmianobaSi or registrul poziciaSi ganTavsebul<br />

saerTo melodias niSnavs. igi, didi umetesobiT, ritmul ziar modelsac<br />

gulisxmobs, magram es ar niSnavs imas, rom ritmuli ziari modeli,<br />

rogorc calke SemoqmedebiTi principi, araarsobrivia. igi mxolod<br />

melodiuri ziari modelis `emanaciis~ produqti ar aris, aramed _<br />

Tvisobrivad damoukidebeli movlenaa. melodiuri modelic zogjer<br />

ritmuli ziari modelis gareSe xorcieldeba (magaliTad _ imitaciis<br />

dros). amrigad, ziari modelis princips Cven ori mimarTulebiT<br />

gaviazrebT, romelTagan TiToeuls kompoziciur principad aRviqvamT.<br />

esenia: `melodiuri ziari modelis~, anu _ paralelizmis kompoziciuri<br />

80


principi da `ritmuli ziari modelis~, anu sinqronis kompoziciuri<br />

principi. cxadia, paraleluri xmaTasvlis kompoziciur principSi ufro<br />

sruladaa gamovlenili ziari modeli. amasTan, paralelizmis principi<br />

qarTul tradiciaSi iSviaTad, magram ufro originaluri saxiT vlindeba,<br />

vidre _ sinqronis principi.<br />

paraleluri mravalxmianoba, rogorc termini, erTerTi yvelaze<br />

aprobirebuli terminia eTnomusikologiaSi Sesabamisi movlenis<br />

asaxvisaTvis. cneba `paralelizms~ rusul sasimRero mravalxmianobis erTerT<br />

saxesTan mimarTebaSi iyenebs zemcovski (zemcovski 1975 :51). Cekanovska,<br />

misgan gansxvavebiT, paralelur xmaTasvlas organumiT moixseniebs da<br />

CamoTvlis mis sekundur, terciul, kvartul da kvintur nairsaxeobebs<br />

(Cekanovska 1983 :148). afrikul organums xalxuri musikis uZveles Sred<br />

miiCnevs hornbosteli (hornbosteli 1928) da kubiki (kubiki 1986) am sias<br />

aslaniSvili miumatebs oqtavur gaormagebas, romelsac `tipobriv diskants~<br />

uwodebs (aslaniSvili 1954b :65). organums uwodebs paralelizms nadelic<br />

simReraSi `Tebrone midis wyalzeda~ (nadeli 1930 :40). termini `organumi~,<br />

ramdenadac igi garkveuli stilisturi mimarTebis movlenasTan asocirdeba,<br />

CvenTvis nakleb sainteresoa, vidre termini `paralelizmi~, an _<br />

`paraleluri xmaTasvla~. eWvgareSea, es ukanaskneli naTlad migvaniSnebs<br />

xmebSi melodiur xazTa paralelizmze. Tumca, ufro zusti termini<br />

SesaZloa, gamomdgariyo qarTuli Semsruleblobis wiaRSi arsebuli<br />

CvenTvis jer ucnobi, da, rac ufro savaraudoa, ukve daviwyebuli sityva,<br />

romelic qarTul tradiciaSi am movlenas asaxavda (SesaZloa, am sityvis<br />

erT versiad `miyola~, gayola~, `ayoleba~ vigulismoT). am mxriv rusebs<br />

ufro gaumarTlaT. isini paralelizms xSirad xalxuri terminologiiT _<br />

`vtoras~ uwodeben (moJeiko 1971 :162).<br />

qarTul mravalxmianur tradiciaSi paralelizmis ganxorcielebis<br />

sxvadasxva varianti erTmaneTisagan mxolod intervaluri poziciiT<br />

ganirCeva. am mxriv gamoirCeva terciuli, kvinturi da oqtavuri tendenciebi.<br />

xmebis melodiur naxazTa Soris gansxvaveba ZiriTadad kilour niuansebSi<br />

mdgomareobs, romelic kilouri sayrdenisadmi calkeul xmaTa registruli<br />

poziciiTaa gamowveuli, da Sesabamisad, atarebs ara individualur, aramed<br />

_ koordinaciul xasiaTs. mravalxmianobis sxva kompoziciur principebs,<br />

81


ogorc minimaluri piroba, xmaTa melodiuri kontrasti axasiaTebT, riTac<br />

paralelizms polusurad upirispirdebian.<br />

sainteresoa, rom miuxedavad xmaTa yvelaze mkafio poziciuri<br />

reglamentisa, mravalxmianobis kompoziciuri principTagan swored<br />

paralelizmis principi dgas erTxmianobasTan yvelaze axlos. magaliTad<br />

moviyvanT erTgvar Sualedur formas _ berSadskaias mier aRniSnul<br />

oqtavis intervalis oriarusian mravalxmianobas (berSadskaia 1961 :31),<br />

romelic SeiZleba miviCnioT, an ar miviCnioT paralelur mravalxmianobad.<br />

igive movlenas gaormagebuli orxmianobis cnebiT aRniSnavs evseevic<br />

(evseevi 1960 :105). unda iTqvas, rom qalTa da kacTa mier erTi melodiis<br />

oqtavaSi amdagvari Sesruleba Zalzed axlos dgas unisonur<br />

SesrulebasTan. marTlac, aq partniorebi erTmaneTs ar aRiqvamen sxvadasxva<br />

xmad; es arc TiToeuli am partiaTaganis kilour individualobaze<br />

aisaxeba, rac ase damaxasiaTebelia paraleluri mravalxmianobisaTvis.<br />

xmaTa amgvari oqtavuri gaormageba ar aris am intervalis mizanmimarTuli<br />

SerCeviT gamowveuli. igive melodias msgavsi sqesis partniorebTan,<br />

rogorc Cans, unisonSi imRerebdnen. amitom, am SemTxvevas paralelizmad da<br />

mravalxmianobad ar miviCnevT da SevurCevT naxsenebi terminis msgavs<br />

termins: `oriarusian (ori poziciis) unisons~ an `paralelur unisons~.<br />

unisonsa da paralelizms, agreTve paralelizms da heter<strong>of</strong>onias<br />

Soris, Cveni azriT, yovelTvis mkafio zRvari unda gaivlos, rasac<br />

zogierTi mkvlevari nakleb mniSvnelobas aniWebs. grigorievi paralelur<br />

mravalxmianobas ar miiCnevs iseTi normatiuli mravalxmianobis nimuSad,<br />

romelSic TiToeul xmas Tavisi funqcia gaaCnia da aseTi kompleqsis<br />

cnebaSi Semoaqvs termini `mravalxmiani erTxmianoba~ (SveliZe 1983 :11).<br />

odnav gansxvavebuli azrisaa skrebkovi, romelic unisonsa da masTan erTad<br />

xmaTa paralelur _ `lentur~ moZraobas heter<strong>of</strong>oniis elementarul<br />

gamovlinebad miiCnevs da aseT formas mravalxmianobis sawyis saxed<br />

aRiarebs (skrebkovi 1973 :30). amgvar mosazrebaSi aSkarad gamosWvivis cneba<br />

`heter<strong>of</strong>oniisa~ da `paralelizmis~ unifikaciis tendencia. aseTive<br />

bundovani warmodgena gveqmneba paralelizmze gusevis ganmartebidan, igi<br />

`lentur~ mravalxmianobas sagundo Sesrulebis `Sinagani varirebis~<br />

umartives formad aRiqvams (gusevi 1967 :181). mis sawinaaRmdegod Surovi<br />

82


oqtavebSi da sxva intervalSi mReras `mravalxmianobis orregistrul<br />

stils~ uwodebs da am formas heter<strong>of</strong>oniisagan calke ganixilavs (Surovi<br />

1986 :14). Cveni azriT, paraleluri xmaTasvla realuri funqcionaluri<br />

mravalxmianobis erT-erTi saxea, Tundac imis gamo, rom aq TiToeul<br />

Semsrulebels mkafiod aqvs gaazrebuli Tavisi gansxvavebuli pozicia ara<br />

marto registruli TvalsazrisiT, aramed _ kilouri centrisadmi xmaTa<br />

individualuri mimarTebiT. es ukanaskneli erTi ziari modelis sxvadasxva<br />

kilouri niuansis versiebSi mJRavndeba da saerTo `mravalxmianuri<br />

melodiis~ komponentebad moiazreba (magaliTi #44).<br />

sainteresoa, rom paralelizmi, rogorc ziari modelis yvelaze<br />

tipobrivi saxe, xmaTa Soris musikaluri azris warmarTvis iniciativis<br />

minimums iTvaliswinebs. es minimumi, cxadia, aseTi wamyvani xmis mxolod<br />

kilour-registruli mdebareobiT ganisazRvreba. sxvadasxva<br />

zogadfsiqologiur normaTa gaTvaliswinebiT, es xma umetesad<br />

zeda_pirvelia. am movlenas kargad xsnis nazaikinski, romelic aRniSnavs,<br />

rom Tanabari pirobebisas yuradRebis aqcenti xvdeba maRal registrSi<br />

moTavsebul konturul xmaze (nazaikinski 1972 :119). iniciativis amgvari<br />

minimumi raodenobrivad emsgavseba totalur ostinatur kontinuumSi<br />

arsebul, aseve bundovan, iniciativas. magram erTi arsebiTi gansxvavebiT: am<br />

ukanasknel saxeobaSi gvaqvs iniciativis talRiseburad gadanawilebis<br />

potencia, rasac ver vityviT paralelizmis pirobebze.<br />

83


paralinealuri xmaTasvla<br />

x<br />

qarTuli tradiciuli mravalxmianobis kompoziciur principTagan<br />

gansaxilveli dagvrCa egreTwodebuli `polifoniuri~ (ukve moZvelebuli,<br />

Tumca jer kidev tradiciuli terminologiiT) simRerebis Semoqmedi<br />

xmaTasvlis principi. TavisTavad cxadia, am princips unda axasiaTebdes<br />

iseTi Tavisebureba, rac ganapirobebs SemsrulebelTa SemoqmedebiT<br />

Tavisuflebas, gasaqans SemoqmedebiTi fantaziisadmi. Cveni azriT, aseTi<br />

Tvisebebi am principis or ZiriTad mxares unda eyrdnobodes: miswrafeba<br />

improvizaciisaken da xmaTa Tanasworuflebianoba.<br />

sanam vimsjelebT am principis saxeldebaze, jerjerobiT misi<br />

warmomavlobis, damoukideblobis, TviTmy<strong>of</strong>adobis sakiTxs SevexebiT.<br />

polifoniuri struqtura, romelic am principiT SemuSavdeba, pr<strong>of</strong>esiul<br />

musikis istoriaSi paraleluri xmaTasvlidan amoizarda. sayovelTaod<br />

miRebuli azris Tanaxmad, igive procesi SeiniSneba qarTul xalxur<br />

tradiciaSi. magaliTad, aslaniSvili samarTlianad miiCnevs, rom<br />

polifoniuri wyoba qarTul simRerebSi `kompleqsuridan~ aris amozrdili<br />

(aslaniSvili 1954b :47). am azrs iziareben i. Jordania, e. garayaniZe, e.<br />

WoxoneliZe. am procesis realobis dadastureba ar aris Zneli, Tu<br />

simReris an sagaloblis melodiur qargaSi pirvandel, ZiriTad, verbaluri<br />

marcvlebiT moniSnul bgerebs gamovarCevT warmoebuli, marcvlis<br />

gamRerebuli, `gamSvenebuli~ (qarTuli galobis terminologiiT)<br />

bgerebisgan. ganviTarebis aseT meqanizms rusul simRerebSi berSadskaiac<br />

aRniSnavs (berSadskaia 1961 :25). msgavsi procesi igulisxmeba r. laxis<br />

sityvebSi, sadac igi qarTul simRerebs `kontrapunqtisa da polifoniis<br />

adrindeli xanis evropul Zeglebs, kerZod Ars novas-s, da adrindel<br />

niderlandur xelovnebas, iseve, rogorc foburdonsa da organums~ (xuWua<br />

1980 :84-85) maSasadame, im daSvebis paralelurad, rom gansaxilveli<br />

kompoziciuri principi Tavidanve damoukideblad moqmedebs, arsebobs ukve<br />

ganmtkicebuli mosazreba, rom igi paralelizmis, Semdeg ki sinqronis<br />

kompoziciuri principidan `aisxliteba~.<br />

ratom gviZneldeba Tavisufali da kontrastuli xmaTasvlis<br />

principis burdonis an ostinatos principze zemoqmedebis warmodgena<br />

84


odesac ganvixilavT Tavisufali da kontrastuli xmaTasvlis principis<br />

saxeebs, wina planze wamoiwevs misi `totaluri~ _ samive xmaSi gamovlineba;<br />

e.i. yoveli xmis Tanasworuflebianoba da SeuzRudavi ganviTareba. xolo<br />

aseT pirobas ar Seicavs burdonis, an ostinatos Semcveli struqtura _<br />

ZiriTadad _ gunduri banis gamoisobiT. burdonuli stabiluri bani, xolo<br />

ostinatos principSi mcire stabiluri modelis ganmeorebadoba ufro<br />

Znelad gadailaxeba, vidre sinqronis principSi _ yvela xmis saerTo<br />

ritmuli modelisadmi erTguleba. sxvagvarad rom vTqvaT, burdonuli da<br />

ostinaturi specifikuri xmis modeli ufro myaria, vidre sinqronul<br />

mravalxmianobaSi monawile SedarebiT Tanasworuflebiani xmebis modelebi.<br />

magram isic unda aRiniSnos, rom calkeuli xmis mier<br />

TviTganviTarebisadmi miswrafebas mravalxmianobis vercerTi kompoziciuri<br />

principi ver zRudavs, maT Soris _ burdonic da ostinatoc. gavixsenoT,<br />

rom Cvens mier adre ganxiluli kompoziciuri principebi Tavis wiaRSi<br />

raime axal, mxolod mravalxmianobisaTvis damaxasiaTebel kompoziciur<br />

princips ki ar SeimuSaveben, aramed qmnian met-naklebad Sesaferis garemos<br />

amgvari principis gamomJRavnebisaTvis; qmnian met pirobas SemoqmedebiTi<br />

fantaziisaTvis, improvizaciisaTvis, cvlilebebisaTvis. burdonisa da<br />

ostinatos pirobebSi improvizaciisaTvis noyieri niadagi burdonuli banis,<br />

an ostinaturi formulurobis safuZvelze iqmneba. xdeba, erTi SexedviT,<br />

paradoqsuli ram: improvizatori miT ufro met SemoqmedebiT aqtivobas<br />

amJRavnebs, rac ufro `SezRudulia~ stabiluri xmebis mier misi<br />

saimprovizacio sivrce _ burdonuli banis TanxlebiT, an ostinaturi<br />

droiTi CarCoTi gamoxatuli. saqme isaa, rom amgvari piroba ara SezRudva,<br />

aramed garkveuli orientiria, romelze dayrdnobiTac improvizatori<br />

mxolod sakuTari partiisadmi pasuxismgeblobiT ifargleba da,<br />

Sesabamisad, mas meti SemoqmedebiTi gasaqani eZleva. burdonuli, an<br />

ostinaturi bani aq is gare modelia, romlis mkafio gamovlena<br />

kontrastuli modelis SeqmnisaTvis myar sayrdens warmoadgens.<br />

magram saimprovizacio iniciativa gadamdebia da, adre Tu gvian,<br />

stabilur xmebSic fiqsirdeba variantebi. miuxedavad imisa, rom<br />

ganviTarebisTvis yvelaze myari zRude burdonuli bania, burdonuli banic,<br />

reCitaciuli burdonis etapze gavliT, miidrikeba figuraciisaken.<br />

85


ostinato, da gansakuTrebiT misi refrenuli nairsaxeobebi improvizacias<br />

kidev ufro met sivrces Tavazobs. magram xmaTa Tanasworuflebianobisa da<br />

saarsebo diapazonis yvelaze karg pirobas mainc sinqronuli xmaTasvla<br />

qmnis. unda gvaxsodes, rom aq saubari gvaqvs gansaxilveli principis<br />

srulad gamomJRavnebis magaliTebze. rac Seexeba mis fragmentul<br />

gamovlinebebs, igi ucxo araa burdonuli da, ufro metad _ ostinaturi<br />

mravalxmianobis wiaRisaTvis (gavixsenebdiT aWarul-SavSur orxmian<br />

ostinatur nimuSebs). sazogadod ki cxadia, rom xmaTa improvizaciuli<br />

ganviTarebis SemoqmedebiTi principi Tavisi arsiT damoukidebeli<br />

tendenciaa.<br />

zemoT aRvniSneT, rom gansaxilvel princips, romelsac jerjerobiT<br />

kontrastuli an Tavisufali xmaTasvlis principad movixseniebT,<br />

axasiaTebs xmaTa Tanasworuflebianoba da miswrafeba improvizaciisaken.<br />

pirveli Tviseba reglamenturi, `Sesrulebamdeli~ mocemulobaa. xolo<br />

meore _ ZiriTadi _ am principis arsobrivi Tviseba. es Tviseba praqtikaSi<br />

xorcieldeba ori mimarTulebiT (magram saerTo SedegiT): individualur<br />

xmaTa Tavisufali ganviTareba da xmebs Soris kontrastuli koordinacia.<br />

gavixsenebT, rom grigorievi da miuleri polifonias uwodeben xmebis<br />

erTad JReraze damyarebul mravalxmian wyobas (grigorievi ... 1969 :11).<br />

miuxedavad imisa, rom Tavisufali xmaTasvlis Sedegad ufro xSirad<br />

kontrasti warmoiqmneba, dabejiTebiT ver vityviT, TiTqos kontrastuli<br />

xmaTasvlis faqti Tavisufali xmaTasvlis ganxorcielebis Sedegia. radgan<br />

kontrasti, SesaZloa, Seiqmnas rogorc uneburad, aseve mizanmimarTulad.<br />

bobrovski kontrasts Tavisi kompoziciur-logikuri daniSnulebiT<br />

ganviTarebis erT-erT formad, ganaxlebisadmi tendenciis ukidures<br />

gamovlinebad miiCnevs (bobrovski 1978 :40). es azri axloa kontrastis<br />

kompoziciuri principis aRiarebasTan.<br />

kontrastis asociacia, fsiqologTa SexedulebiT, gamomdinareobs<br />

msgavsebis asociaciisgan (uznaZe 1964 :359-60). gavixsenoT braunis mier<br />

aRwerili mglebis `gadamdebi heter<strong>of</strong>onia~, sadac, braunis mixedviT,<br />

TiToeuli mgeli cdilobs Tavi aaridos sxva mglebis sxva mgelis Zaxilis<br />

simaRlis zust gameorebas (brauni 2002:58) (CvenTvis am SemTxvevaSi ufro<br />

mniSvnelovania magaliTi, vidre garkveva, marTlac cdiloben Tu ara amas<br />

86


mglebi). ese igi, kontrastma dabadebamde unda gaiaros msgavsebis stadia.<br />

sxvagvarad rom vTqvaT, kontrastuli sagnebis antagonisturi<br />

urTierTmimarTeba garkveul Sinaarsobriv kavSirad aRiqmeba da, amis gamo,<br />

am sagnebs erTi garkveuli niSani aerTianebT: es faqti ki ukve msgavsebad<br />

fasdeba. kontrastuli asociaciis warmosaqmnelad saWiroa mocemuloba _<br />

prototipi. swored aseT rols asrulebs Cvens SemTxvevaSi modeli-qarga.<br />

ese igi, kontrastis kompoziciuri principi airekleba modelze da mxolod<br />

amis Semdeg SeimuSavebs kontrastul naxats _ axal model-anabeWds. es aris<br />

mizanmimarTuli kontrasti _ kontrastuli modelis principze<br />

dayrdnobili.<br />

magram, garda kontrastis principis Sedegad miRebuli kontrastuli<br />

struqturisa, SesaZlebelia Seiqmnas aseTive struqtura kontrastis<br />

principis warmmarTveli rolis gareSec. msgavs SemTxvevaSi kontrastuli<br />

struqtura miiReba, ase vTqvaT, Tavisdauneburad. faqtia, xmaTasvlis aseTi<br />

saxe Tavis garkveul princips emyareba, rac Cvens mier adre aRniSnuli<br />

partnioruli modelis gansxeulebaa. vuwodoT mas `Tavisufali<br />

xmaTasvlis~ principi. gogotiSvili qarTul mravalxmian simRerasTan<br />

mimarTebaSi msgavs termins _ `Tavisufali gaSlis princips~ xmarobs.<br />

(gogotiSvili 2002 :306). am terminis saerTaSoriso JReradobas adastureben<br />

d. aruTinovi da m. nadareiSvili (aruTinovi ... 2004 :48). aqve gvaxsendeba<br />

Surovis saintereso termini _ `xalxuri aleatorika~ (Surovi 1986 :14).<br />

maSasadame, Tavisufali xmaTasvlis principis idealuri variantisagan<br />

xmaTa koordinacia minimalur yuradRebas unda moiTxovdes. aseTi<br />

Tavisuflad, SeuzRudavad moZravi xmisaTvis arsebobs modeli-Targis<br />

minimumi _ dramaturgiuli an metruli SegrZneba finalisa _ Tu sad da<br />

rodis unda dasruldes misi ganviTareba. cxadia, Tavisufali xmaTasvlis<br />

principi `haeridan ar Sededdeba~. igi nacnobi modelebis kombinirebas<br />

daeyrdnoba. soxoris TqmiT, `aRiWurvebian ra aseTi saqcevebiT, am Janris<br />

nawarmoebebi msmenelisaTvis `nacnobi ucnobebi xdebian~ (soxori 1968 :68).<br />

magram misi principuli gansxvaveba mizanmimarTuli kontrastisagan aris<br />

swored aseTi linearuli kombinireba, da ara _ TanamJRer xmasTan<br />

kontrastuli urTierTobisaken mimarTuli aqcenti.<br />

87


marTlac, kontrastis aqcenti, pirvel rigSi, xmaTa koordinaciazea<br />

mimarTuli. yoveli cvlileba mis pirobebSi axal urTierTobebs windawin<br />

unda Wvretdes. xolo Tavisufali xmaTasvlis principi aseT koordinacias<br />

pirveli rigis amocanad ar miiCnevs. koordinaciis grZnoba qarTvel<br />

`pr<strong>of</strong>esional xalxur da mgalobel~ Semsruleblebs arasdros Ralatobs,<br />

magram swori stilisturi orientaciis pirobebSi misTvis es grZnoba<br />

xSirad sakadanso tonis xsovnamde daiyvaneba. Tumca Tavisufali<br />

xmaTasvlis maqsimaluri gamovlenis drosac ar irRveva konstruqciuli<br />

mxare.<br />

Tavisufali xmaTasvlisa da kontrastuli xmaTasvlis principebis<br />

tandems exmianeba d. aruTinovi-jinWaraZe da m. nadareiSvilis mier<br />

Camoyalibebuli cnebebi `warmoebuli kontrastisa~ da `dapirispirebis<br />

kontrastisa~ (aruTinovi-jinWaraZe ... 2007 :48).<br />

miuxedavad am ori tendenciis Taviseburebebisa, maT Soris<br />

principuli sxvaoba sakmaod Zneli dasadgenia. isini erTmaneTs msWvalavs.<br />

isini erTi principis ori aspeqtia. magram kontrastis aspeqti jer kidev<br />

sinqronis pirobebSi mJRavndeba, xolo Tavisufali xmaTasvlis<br />

gamovlinebebi mkafiod individualur iers atareben. Sesabamisad, am<br />

ukanasknelSi ufroa savaraudo, SevicnoT mravalxmianobis originaluri<br />

tipis SemmuSavebeli principi.<br />

am principis arsi kargad aqvs gadmocemuli kurts. Tavs nebas mivcemT<br />

vrceli citata moviyvanoT misi naSromidan: `noti ki ar upirispirdeba<br />

nots, aramed xazi _ xazs. Sesabamisad, ukeTesia, visaubroT ara<br />

kontrapunqtuli weris stilze, aramed _ kontralinealuris Sesaxeb. magram<br />

xazebi, unda iTqvas, rom ganlagdebian ara erTmaneTis pirispir, aramed<br />

gverdigverd _ imgvarad, rom maTi moZraoba SeZlebisdagvarad ar<br />

ewinaaRmdegeba erTmaneTs; amitom, ukeTesi xom ar iqneboda gvesaubra<br />

paralinealuri weris stilis Sesaxeb~ (kurti 1931 :94). samwuxaroa, rom<br />

kurti Tavis naSromSi am terminis mxolod erTxel xsenebas dasjerda.<br />

tradiciul SemoqmedebaSi, sadac xmaTa urTierTobis amouwuravi<br />

mravalferovneba sufevs, da sadac aseTi naklebadkoordinirebuli<br />

polifoniis SemTxvevebi mravalgzis gasaTvaliswinebelia, `paralinealoba~<br />

erT-erT iRblianad mignebul da mniSvnelovan terminad gvesaxeba (igives<br />

88


ver vityviT termin `kontralinealurze~, romelic cnebasTan SesabamisobiT<br />

bevrad ar aWarbebs ukve tradiciul `kontrastuls~). marTalia, mecnieri<br />

Tavis droze moerida am kargad mignebuli cnebis ganvrcobas, magram Cven<br />

imdenad `morgebul~ terminad aRviqvamT mas, rom dasaSvebad vTvliT<br />

qarTul tradiciul mravalxmianobaSi misi Sesabamisi movlenis<br />

`paralinealobis~ kompoziciur principad saxeldebas. rogorc Cans, igive<br />

principi vlindeba slaviunasis mier moxseniebur `bifonur sutartinesSi~<br />

(slaviunasi 1972 :29). sainteresoa, rom sutartinesis tradiciis msgavsebaze<br />

qarTul mravalxmian stilTan araerTxel saubrobs raCiunaite-viCiniene<br />

(raCiunaite-viCiniene 2002).<br />

amjerad vimsjeloT, Tu ramdenad Seefereba `paralinealobis<br />

princips~ mravalxmianobis kompoziciuri principis `statusi~. SeimuSavebs<br />

Tu ara paralinealobis principi mravaxmianobis originalur saxes sxva<br />

principebis daxmarebis gareSe<br />

gasaTvaliswinebelia, rom am principiT gansazRvrul struqturaTa<br />

udidesi nawili amozrdilia sinqronuli mravalxmianobis niadagidan.<br />

magram paralinealobis principi araa sinqronis principis gagrZeleba. igi<br />

damoukideblad zemoqmedebs sinqronis principiT miRebul struqturaze. igi<br />

aseve `TanamSromlobs~ burdonisa da ostinatos principebTan. Tumca am<br />

TanamSromlobis Sedegad miRebuli struqtura, ZiriTadad mainc burdonul<br />

da ostinatur mravalxmianobad aRiqmeba, radgan wina planze aq am<br />

specifikuri modelis mqone xmebis stabiluroba wamoiwevs. rac Seexeba<br />

sinqronuli xmaTasvlis gadazrdas paralinealurobaSi, es procesi yvela<br />

xmaSi totalurad vlindeba _ iseve rogorc paraleluridan sinqronuli<br />

xmaTasvlis miRebisas. SeiZleba iTqvas, rom paralinealobis principi<br />

upirispirdeba paralelizms da mJRavndeba or etapad: paralelizmidan<br />

sinqronuli struqturis miRebisas; da sinqronulidan _ paralinealuri<br />

struqturis miRebisas.<br />

magram paralinealobis principis saTave mxolod sinqronul<br />

mravalxmianobaSi ar Zevs. zogierTi orxmiani struqtura, gansakuTrebiT<br />

aWarul-SavSuri simRerebisa, metad saintereso miniSnebas gvawvdis<br />

Tavisufal-kontrastuli, anu paralinealuri xmaTasvlis arqaul<br />

plastebSic ki Zalumad gamovlenisadmi (magaliTi # 45).<br />

89


maSasadame, paralinealobis principi qarTul tradiciaSi<br />

damoukideblad SeimuSavebs originaluri ieris mravalxmian struqturas.<br />

Sesabamisad, igi mravalxmianobis kompoziciuri principia. amasTan erTad,<br />

ar unda uarvyoT am principis mier mravalxmianobis Tundac umartivesi<br />

originaluri saxis SemuSavebis SesaZlebloba sxva `damxmare~ principebis<br />

sruli ignorirebiT.<br />

amasTan dakavSirebiT sainteresoa aWar-SavSeTSi gavrcelebuli<br />

specifiuri xmis _ `Selaparikebis~ tradicia, rac simReris ganmavlobaSi<br />

drodadro banis an zeda xmis ganStoebis saxiT faqturaSi axali xmis<br />

`Camatebas~ gulisxmobs. aseTi fragmenti Tavisi xasiaTiT naklebad<br />

individualuria, amitom SeiZleba davuSvaT, rom igi heter<strong>of</strong>onulobis<br />

gamovlenaa. `Selaparikeba~ xSirad paralelizmis elfers iZens, Tumca es<br />

mainc ar ukargavs mas garkveul funqcionalur originalobas (magaliTi #<br />

46). msgavs movlenas bulgarul musikaSi aRwers TimoTi raisi, rodesac<br />

burdoni heter<strong>of</strong>oniulad iy<strong>of</strong>a da misi nawili sekundiT qveviT Cadis<br />

(raisi 1988:43-57).<br />

rogorc zemoT aRvniSneT, erT-erTi aucilebeli piroba<br />

paralinealobis principis damkvidrebisa xmaTa Tanasworuflebianobaa.<br />

sainteresoa, rom xmebis funqcionaluri Tavisufleba im reglamentSicaa<br />

xSirad gamoxatuli, romelic paralinealobis principiT ganmsWvalul<br />

simRerebs axasiaTebT _ TiTo xmas TiTo momRerali asrulebs.<br />

paralinealobis principi ar aris gamokveTili modelis Semcveli,<br />

aseTad SeiZleba mxolod imitaciuri xmaTasvla vigulisxmoT. imitacia ki<br />

saqarTveloSi mxolod SemTxveviT xasiaTs atarebs. mis fragmentuli<br />

`mosinjvis~ erTeul SemTxvevebs (magaliTi #47) tipologiuri<br />

TvalsazrisiT, saTvalavSi ver miviRebT.<br />

rac Seexeba paralinealobis xmaTasvlaSi iniciativis gamomJRavnebis<br />

formebs, isini SegviZlia or tendenciad davanawiloT: 1) principi<br />

SesaZloa, ganxorcieldes `komplementarulad~ _ ese igi, iniciativa<br />

gadanawildes `talRiseburad~ (magaliTi #48) da 2) principi SesaZloa,<br />

ganxorcieldes Tanadroulad~ _ xmebma Tanazomierad imoZraon da,<br />

Sesabamisad, iniciativis gadanawileba xdebodes SeniRbulad (magaliTi #49)<br />

(Tumca am ori tendencies garCeva qarTul simReraSi xSirad metad Znelia).<br />

90


cxadia, meore SemTxveva xmaTa ufro nakleb koordinacias gulisxmobs.<br />

praqtikaSi es ori meqanizmi ZiriTadad fragmentulad mJRavndeba da<br />

erTmaneTTan monacvleoben (magaliTi #50).<br />

paralinealobis principis, SeiZleba iTqvas, erT-erTi mkafio<br />

Taviseburebaa xmebSi cezuraTa daumTxvevloba. am SemTxvevaSi irRveva<br />

modelis bolo `jebiri~ _ metruli modeli. metruli `jebiris~ rRvevis<br />

ZiriTad meTodad unda CaiTvalos nimuSSi marcvlis gamRereba. es<br />

paralinealobis erT-erTi mTavari iaraRia (magaliTi # 51) imdenad, rom es<br />

movlena rig mkvlevarebSi nimuSis Tanamedroveobisa Tu siZvelis<br />

indikators warmoadgens (salviunasi 1972 :7). marcvali, romelic metrulad<br />

mniSvnelovan dros aRniSnavs, Znelad emorCileba adgilis Secvlas. amitom<br />

gamRereba-ganviTarebisaTvis improvizacias Semdegi marcvlis gamoCenamde<br />

eZleva dro. marTalia, melodiur models zogjer ufro meti yuradReba<br />

eqceva, vidre _ metruls, magram es _ im SemTxvevaSi, rodesac metruli<br />

funqcionaloba zogadad sustadaa simReraSi gamokveTili (magaliTad,<br />

burdonul simRerebSi). marcvlis gamRerebasTan erTad, paralinealuri<br />

principis metad saxasiaTo niSnad gvevlineba TiToeuli xmis mier<br />

`avtonomiuri~ sityvieri teqstis qona (magaliTi # 52) es niSani mkafiod<br />

gamogvarCevinebs paralinearuli xmaTasvlis formebs sinqronuli<br />

formisagan.<br />

polifoniurobis, anu xmaTa funqcionaluri damoukideblobis zrdaze<br />

gavlenas axdens xmebs Soris tembraluri gansxvavebac (kurti 1931 :291).<br />

Tumca es kanonzomiereba qarTul tradiciul SemoqmedebaSi mniSvnelovan<br />

faqtorad ver CaiTvleba.<br />

da bolos, vecdebiT CamovayaliboT ganxiluli principis<br />

gansazRvreba: mravalxmianobis paralinealuri xmaTasvlis kompoziciuri<br />

principi (mokled: paralinealobis principi) gulisxmobs xmaTa<br />

koordinaciis arsebuli modelisagan gaTavisuflebas da mis Sedegad<br />

kontrastuli xmaTasvlis damkvidrebas xmaTa funqcionaluri<br />

Tanasworuflebianobis pirobebSi.<br />

91


qarTuli mravalxmianobis sinTezuri formebi<br />

mravalxmianobis kompoziciuri tipis Cveni ganmartebis mixedviT,<br />

qarTul tradiciul musikaSi moiZebneba rogorc `tipuri~, aseve mravali<br />

`aratipuri~ SemTxvevac. marTlac, Cven SegviZlia ostinatos kompoziciuri<br />

principiT gansazRvruli faqtura ostinatur mravalxmianobad movixsenioT,<br />

burdoniT gansazRvruli _ burdonul mravalxmianobad da a. S. magram,<br />

rogorc adre aRvniSneT, qarTuli tradiciuli musikis nimuSTa sakmaod<br />

did jgufs ase advilad erT saxels ver movuZebniT. amis mTavari<br />

Semaferxebeli garemoeba aq isaa, rom qarTul simReras xSirad ori<br />

kompoziciuri principi msWvalavs _ zogjer erTdroulad, zogjer ki _<br />

erTmaneTis monacvleobiT (aseTi situacia naklebad tipiuria<br />

sagaloblisaTvis). da, rac mTavaria, xSirad am principTagan Tavisi<br />

mniSvnelobiT erTi meores ar CamorCeba. kompoziciuri principebi sxva<br />

musiklur kulturebSic vxvdebiT (berSadskaia 1961 :31)<br />

gonebis TvaliT gadavxedoT qarTuli xalxuri mravalxmianobis<br />

`naxatebs~ _ raoden mravalsaxovani musikaluri leqsika gvaqvs aseT mcire<br />

ers. ra qmnis aseT mravalferovnebas am fenomenis mizezi mravalxmianobis<br />

kompoziciur principTa simravlesTan erTad am principTa kombinirebis<br />

maRalorganizaciuli meqanizmia.<br />

TavisTavad cxadia, erTi kompoziciuri principi, raoden Tavisufali<br />

da `reformistuli~ suliskveTebiTac ar unda iyos gamomJRavnebuli, ufro<br />

erTgvarovan faqturas SeimuSavebs, vidre ori kompoziciuri principi<br />

uerTierTqmedebisas. aq kidev ufro mZafrad iTxovs pasuxs kiTxva: rogor<br />

moxda, rom aseT mcire erSi da zogierT mis erT dialeqtSi xuTi<br />

gansxvavebuli kompoziciuri principi iCens Tavs am kiTxvaze pasuxi<br />

jerjerobiT mxolod istoriis kuTvnilebaa. iqneb zogierT am<br />

principTagani gavlenis Sedegia iqneb es xuTi principi sxvadasxva<br />

socialuri fenidan, an Janridan iRebs saTaves am kiTxvebze pasuxic,<br />

rogorc Cans, mxolod hipoTezis donemde Tu ganviTardeba. amis da<br />

miuxedavad, CvenTvis TvalnaTelia, rom aseTi mravalferovneba<br />

mravalxmianuri stilisa, qarTuli tradiciuli musikis, Tu yvelaze ara,<br />

erT-erTi ZiriTadi fenomenologiuri Taviseburebaa. Tu arsebobs<br />

92


ms<strong>of</strong>lioSi mravalxmianobis iseTi palitra, rogoric qarTul simReraSia,<br />

SesaZloa, es vinmesTvis sadao iyos. magram aseTi mravalferovneba,<br />

Sexamebuli qarTuli tradiciuli mravalxmianobisTvis damaxasiaTebel<br />

maRal organizaciul donesTan, vfiqrobT, pirveli ar viqnebiT Tu vityviT,<br />

rom arsad ar gvxvdeba.<br />

maSasadame, qarTuli tradiciuli musikisaTvis damaxasiaTebelia<br />

kompoziciur principTa Serwyma rogorc vertikalSi, anu erTdroulad,<br />

aseve _ horizontaluri mimarTebiT anu, monacvleobiT. sakiTxi, Tu am<br />

oridan romeli tendencia uswrebda istoriulad meores, Zneli gasarkvevia.<br />

erTi mxriv, yovelTvis ufro advilia, erTi simReris str<strong>of</strong>i meorisas<br />

`miaba~, vidre _ pirvelis melodia meoris banze `daamyno~. anu, sxvadasxva<br />

stilis nimuSTa monacvleobiT Sesruleba ufro advilia, vidre maTi<br />

Serwyma. es ki TiTqosda imaze migviTiTebs, rom SemsrulebelTaTvis<br />

struqturaTa monacvleobiTi Serwyma ufro bunebrivia, vidre _ sxvadasxva<br />

elementTa Tanadrouli Serwyma. magram, meores mxriv, monacvleobiTi<br />

sinTezi ufro revoluciur gardaqmnas hgavs, vidre erTdrouli, radgan es<br />

ukanaskneli ufro xSirad gulisxmobs cvlilebas ZiriTadi, iniciatori<br />

xmis modelis sivrcobrivi transformaciis gareSe. anu: axali plastis<br />

CanarTi, gansxvavebiT axali mTliani struqturis mierTebisagan, frazis<br />

moculobas ar zrdis. Tumca isic aRsaniSnia, rom aseTi mierTebis mcire<br />

gamovlinebebi aRniSnuli modelis farglebSic xorcieldeba. ase, rom<br />

kiTxvaze, Tu romeli tendencia ufro Zvelia, pasuxs moveridebiT. isic<br />

unda aRiniSnos, rom am ori miswrafebis paralelurad ganxorcielebis<br />

SesaZleblobac ar aris ugulebelsay<strong>of</strong>i.<br />

kompoziciur principTa erTdrouli Tanaqmedeba, pirvel rigSi, ori<br />

an meti gansxvavebuli musikaluri plastis daSrevebis saxiT mJRavndeba.<br />

amitom mravalxmianobis aseT sinTezur saxes `heterogenuls<br />

heterogenuls~ vuwodebT.<br />

rac Seexeba principTa Senacvlebis Sedegad miRebul mravalxmianur saxes,<br />

misTvis yvelaze Sesaferis cnebad `kontaminaciuri<br />

kontaminaciuri~ miviCnieT. orive am<br />

saxes aqvs erTi saerTo niSani _ kompozicur principTa Sedgeniloba,<br />

Serwyma, anu sinTezi. amitom maT gamaerTianebeli cnebiT `mravalxmianobis<br />

sinTezuri (Sedgenili) formebiT~ movixseniebT.<br />

93


termin `kontaminacias~ iyenebs zemcovski (zemcovski 1983a :17) da am<br />

movlenas folkloris erT-erT damaxasiaTebel niSnad miiCnevs zemcovski<br />

1983b :29). skrebkova-filatova heterogenul formebs `faqturulad<br />

polimorfuls~ uwodebs (skrebkova-filatova 1985 :55), xolo<br />

`kontaminaciurs _ `faqturulad modulaciurs~ (skrebkova-filatova 1985<br />

:186). da iqve qarTul foklorzec miuTiTebs. qarTuli xalxuri<br />

mravalxmianobis `Sereul formebs~ e. WoxoneliZec axsenebs (WoxoneliZe<br />

2001 :23). i. Jordania heterogenul formas qarTul tradiciaSi aRiqvams,<br />

rogorc xmaTasvlis sxvadasxva principTa erTdroulad, `sxvadasxva<br />

sarTulze~ ganxorcielebas (Jordania 1989 :76). maka xarZiani qarTuli<br />

sinTezuri formebis arsebobaze mianiSnebs, rodesac aRniSnavs, rom<br />

`svanuri mravalxmianoba ar SeiZleba daxasiaTdes erTi konkretuli<br />

terminiT~ (xarZiani 2002 :223).<br />

polifoniis Teoria sinTezur formebs rTuli mravalxmianobis<br />

cnebaSi moaqcevs (grigorievi ... 1969 :19). grigorievi da miuleri ufro<br />

konkretulad am movlenas `mravalxmianuri wyobis gamaerTianebel, an<br />

sinTetikur tips uwodeben (grigorievi ... 1969 :20). rozenbergi msgavs<br />

movlenas `plastebis polifoniad~ moixseniebs (rozenbergi 1987 :33). igive<br />

termins sxva JReradobas aZlevs xolopova, rodesac am plastebs<br />

kontrapunqtul urTierTobaSi aRiqvams (xolopova 1979 :7). magram am<br />

terminis msgavs terminSi _ `poliplasturobaSi~ berSadskaia aseTi<br />

plastebis organizebis urTierTSeTanxmebulobas gulisxmobs (berSadskaia<br />

1984 :25), rac Sors dgas CvenTvis saintereso movlenisgan. xolo<br />

heterogenul da kontaminaciur formebs berSadskaia Sesabamisad<br />

`Semajamebel~ da `maintegrirebel~ formebad asaxelebs (berSadskaia 1984<br />

:37). Cveni azriT, es ori termini, romelic erTi cnebis saerTaSoriso da<br />

rusul transkrifcias warmoadgens, ar gamogvadgeba. aqve unda aRiniSnos,<br />

rom sinTezis aseT movlenas berSadskaia uSualod xalxuri musikis<br />

mimarTac SeniSnavs. kerZod _ erT simReraSi ramdenime principis Sexamebis<br />

SesaZleblobas rusul folklorSi (berSadskaia 1961 :31), terminTa amgvari<br />

mimoxilvis Sedegad Cvens mier SerCeuli cnebebi `sinTezuri~,<br />

`heterogenuli~ da `kontaminaciuri~ aprobirebulad, sicocxlisunarianad<br />

da mosaxerxeblad migvaCnia.<br />

94


Cveni naSromis msjelobis Tanmimdevrobidan gamomdinare, qarTuli<br />

mravalxmianobis tipebis gamokveTisas wamyvani mniSvneloba unda mivaniWoT<br />

kompoziciuri principis kriteriums. ramdenadac sinTezur struqturebSi<br />

erTze meti aseTi principi gansxeuldeba, jerjerobiT mravalxmianobis<br />

Sedgenil saxeebs zogadad `formis~ cnebas mivusadagebT. es cneba ufro<br />

metad struqturis garegnul ierze mianiSnebs, vidre mis, Tu SeiZleba ase<br />

iTqvas, Sinaarsze. qarTuli tradiciuli mravalxmianobis sinTezuri<br />

formebi mxolod iSviaTad Tu itvirTaven tipis funqcias. calcalke<br />

davaxasiaToT qarTuli tradiciuli mravalxmianobis es ori forma.<br />

heterogenulad SeiZleba iwodos mravalxmianobis forma, romelSic<br />

erTdroulad xorcieldeba ori an meti kompoziciuri principi. ZiriTadad,<br />

kompoziciuri principi, romelic ufro gvian aris Serwymuli adre<br />

arsebul principTan, naklebi dramaturgiuli mniSvnelobisaa, vidre _<br />

pirveladi. magram xSir SemTxvevaSi Zneli gasarkvevi xdeba, Tu orTagan<br />

romel princips ekuTvnis liderobis iniciativa. amgvari nimuSebi kidev<br />

erTxel miuTiTeben qarTul simReraSi funqcionalurad Camoyalibebuli<br />

xmebis individualuri ganviTarebis maRal doneze.<br />

zogierT mkvlevars heterogenulis msgavs mravalxmian struqturaTa<br />

mimarT sxvagvari azri gaaCnia. magaliTad, xolopova heterogenuli saxis<br />

movlenebs mravalxmianobaSi (Cveni azriT, warumateblad) aTavsebs<br />

hom<strong>of</strong>oniur-polifoniuri faqturis cnebaSi. igi CamoTvlis am faqturis<br />

meorexarisxovani wevris _ damxmare xmis variantebs. am CamonaTvalSi<br />

vxedavT bevr iseT elements, romelic qarTuli simRerisTvisaa<br />

damaxasiaTebeli da zogierTi maTgani, ara marto Cveni SefasebiT, sulac<br />

ar gaxlavT meorexarisxovani. aseTebia: `melodizebuli kontrapunqti~,<br />

`figuraciuli kontrapunqti~, `podgolosi~, `harmoniuli bgera, an xma~,<br />

`saorgano punqti (pedali)~, `dublireba~, `damaxasiaTebeli xma, an plasti~<br />

(xolopova 1979 :37-38). xolopovasTvis meorexarisxovania damxmare xmis<br />

nairsaxeoba, amasTan, igi faqtobrivad uary<strong>of</strong>s damxmare xmis mier<br />

mTavarisagan swored am `mTavaris~ funqciis Canacvlebas, rac praqtikaSi<br />

iSviaTi ar aris. qarTul musikalur tradiciaSi aseT `damxmare~ xmebs<br />

xSirad dramaturgiulad wamyvani roli eTmobaT, magaliTad _<br />

`figuraciul kontrapunqts~ _ krimanWuls.<br />

95


garda funqcionaluri aspeqtisa, `heterogenuloba~ plastebis stilur<br />

sxvadasxvagvarovnebazec migviTiTebs. qarTul xalxur simReraSi gvaqvs<br />

mTeli rigi iseTi `originaluri~ partiebisa, romlebic swored Tavisi<br />

specifikurobiT gamoiCevian sxva xmaTagan, da, xSirad, msmenelis<br />

prioritetul yuradRebasac miipyroben. tembruli elferiT gamoirCeva<br />

`krimanWuli~, `gamyivani~, dinamiuri efeqtiT _ burdoni-kontinuumi, guruli<br />

`gadaZaxili~. aseT `specifikurobas~, anu partiebis tembruli, dinamiuri (am<br />

cnebaSi `agogikasac~ vgulisxmobT), Tu xmaTa raodenobrivi Semadgenlobis<br />

mxriv sxvaobas xSirad mniSvnelovani Sesworeba Seaqvs mravalxmiani<br />

faqturis grafikul iersaxeSi. msgavs movlenaze miuTiTebs kurti, rodesac<br />

aRniSnavs: `Tu melodiuri xazebi sxvadasxva instrumentebSia<br />

gadanawilebuli, maTi stilis plastika izrdeba da smena ufro naTlad<br />

aRiqvams mis struqturas (kurti 1931 :191). ostinaturi `krimanWulis~ Tu<br />

burdonuli da ostinaturi banis Semcveli simRerebis mravalxmianuri<br />

naxazis mravalferovneba rom mxolod ostinatosa da burdonis<br />

specifikurobas `gadavabraloT~, ar iqneba marTebuli, magram aSkaraa, rom<br />

am mxriv, maTi rolicaa gasaTvaliswinebeli.<br />

gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs krimanWuli. igi imdenad<br />

originaluri da saxasiaTo detalia qarTuli xalxuri simRerisa, rom misi<br />

ugulebely<strong>of</strong>a mravalxmianobis Sesabamisi formis saxeldebisas arafriT<br />

iqneba gamarTlebuli. marTlacda, ar unda dagvaviwydes, rom krimanWulze<br />

ufro kolorituli, SeiZleba iTqvas, `yurSisacemi~ tembruli movlena<br />

qarTul simReraSi ar moiZebneba (magaliTi # 53) SeuZlebelia, mas wonadi<br />

funqcionaluri datvirTva ar gaaCndes. ufro metic: SesaZloa, jgufic ki<br />

gamoiyos krimanWuliani mravalxmianobis tipisa _ Tu vigulisxmebT, rom<br />

krimanWuli, rogorc ostinaturi movlena, Sesabamisi kompoziciuri<br />

principis aqtiuri, xolo SesaZloa, zogierT simReraSi _ prioritetuli<br />

qmedebis Sedegic kia. miuxedavad am prioritetisa, krimanWuli ar<br />

warmoqmnis ostinaturi mravalxmianobis tips, radgan sxva ostinatosagan<br />

gansxvavebiT, misi ganmeorebadi modeli Tavisi metruli pulsaciiT ar<br />

aRemateba sxva xmebis frazis moculobas. Sesabamisad, ufro lokaluria da<br />

burdonuli banis msgavsad, garkveul fonur funqciasac asrulebs.<br />

96


erTi mxriv, `specifikurobis~ pretenzia gaaCnia zogierT simReraSi<br />

bgerweriTi momsgavsebis mcdelobebs (magaliTi # 54).<br />

samxmiani simReris partiaTa Soris krimanWulTan erTad Tavisi<br />

specifikuri bunebiT gunduri banic gamoirCeva. es `specifikuroba~<br />

mJRavndeba Sesrulebis dinamikaSi, stabilurobis Tandayolil SegrZnebaSi,<br />

registrul poziciaSi (am mxriv igi polusurad upirispirdeba krimanWuls).<br />

TavisTavad originalurad unda gamoiyurebodes movlena, romelsac<br />

SeiZleba vuwodoT `unisoni mravalxmianobis pirobebSi~. ostinaturi,<br />

reCitaciuli burdoni, da gansakuTrebiT _ burdoni-kontinuumi,<br />

krimanWulis msgavsad, ara marto garegnul, aramed _ mkafio funqcionalur<br />

individualobasac amJRavneben.<br />

saerTod, SeiZleba Tamamad iTqvas, rom heterogenuli formis<br />

warmoqmna ZiriTadad swored burdonuli da ostinaturi tipis ganviTarebatransformaciasTanaa<br />

dakavSirebuli. aSkaraa, rom heterogenuli forma<br />

xmis damatebis Sedegia, xolo yvelaze umtkivneulod axali xmis Cawera<br />

ukve tradiciul mravalxmianur faqturaSi improvizaciisaTvis xelsayrel<br />

garemos unda moeTmina. swored aseT garemod warmogvidgeba burdonuli, da<br />

iSviaTad, ostinaturi mravalxmianoba. da swored amis gamoa, Cveni azriT,<br />

qarTul heterogenul formebSi burdonisa da ostinatos, rogorc<br />

mocemuli faqturis mTavari saxasiaTo elementis roli gamokveTili. es<br />

saxasiaTo elementi, anu specifikuroba mJRavndeba burdonisa da ostinatos<br />

gankerZoebuli modelis saxiT gansxeulebisas.<br />

erTi mxriv, burdonuli da ostinaturi kontrastis principebi, xolo<br />

meore mxriv _ sinqronis, paraleluri da paralinealuri xmaTasvlis<br />

principebi heterogenul formaSi erTgvari gansxvavebuli reglamentiT<br />

monawileoben, raSi gamoixateba es gansxvaveba rodesac ismis burdonuli,<br />

an ostinaturi xma, CvenTvis naTelia, rom moqmedebs Sesabamisad,<br />

burdonuli, an ostinaturi kompoziciuri principi. ese igi, am principTa<br />

cnobisaTvis CvenTvis sakmarisia yuradReba mivaqcioT erTi xmis<br />

gankerZoebul models `partnior~ xmasTan koordinaciis<br />

gauTvaliswinebladac ki. xolo paraleluri da paralinealuri xmaTasvlis<br />

kompoziciuri principi Seicnoba minimum ori xmis koordinaciis<br />

dadasturebiT.<br />

97


saerTod, burdoni da ostinato, rogorc specifikuri xmis principebi,<br />

ukeT iTviseben or sxva Tanasworuflebian xmaSi gamoxatul princips, vidre<br />

_ erTmaneTs.<br />

am kuTxiT gvaxsendeba oTxxmiani naduri simRerebic. aris Tu ara am<br />

ukanasknelSi sami kompoziciuri principi gaerTianebuli es sakiTxi<br />

aqtualuria mxolod maSin, rodesac `nadurSi~ warmodgenilia krimanWuli,<br />

Semxmobari, moZravi bani da reCitaciuli burdonisa da Tavisuflad<br />

moZravi xmis gardamavali forma _ mTqmeli (magaliTi # 55). cxadia,<br />

krimanWuli ostinaturi principis niSania, Semxmobari _ burdonisa.<br />

gasarkvevia _ SegviZlia Tu ara moZravi bani da sityvieri teqstis<br />

mtvirTveli xmis urTierToba paralinealuri kompoziciuri principis<br />

gamovlinebad miviRoT unda vaRiaroT, rom am ori xmis koordinaciuli<br />

`SeWiduloba~ metad sustia, rac aseve paralinealuri xmaTasvlis<br />

sasargeblod metyvelebs. marTlac, moZravi bani, romelic, Cveni azriT (da<br />

ara marto Cveni azriT), ufro gviandeli xmaa nadur simReraSi, mTqmelis<br />

yuradRebis areSi naklebmniSvnelovan adgils iWers. ese igi, SeiZleba<br />

iTqvas, rom nadur simRerebSi mkafiod gamokveTili burdonuli da<br />

ostinaturi principebis gverdiT paralinealuri principi, rogorc<br />

mxatvrebi ityvian, sakmaod aqtiurad `muSaobs~. isic unda aRiniSnos, rom,<br />

tradiciulad, Semxmobari-burdoni nadurebSi ganuwyvetliv ar JRers, igi<br />

epizodurad gamoCndeba, riTac erTgvarad ostinatos funqciiTac<br />

aRiWurveba. ase, rom aRniSnul nadur simRerebSi heterogenuli wyoba<br />

Sexamebulia kontaminaciurTan, anu ostinatur-paralinealur samxmianobas<br />

(anu heterogenuls) enacvleba burdonul-ostinatur-paralinealuri (aseve<br />

heterogenuli) oTxxmianoba. amgvarad, SegviZlia davaskvnaT, rom<br />

krimanWulis Semcvel oTxxmian nadurebSi sami kompoziciuri principi:<br />

burdonuli, ostinaturi da paralinealobisa realurad Tanaqmedebs. rac<br />

Seexeba gamyivanis Semcvel `nadurs~, aq ori kompoziciuri principis<br />

heterogenul SerwymasTan gvaqvs saqme (magaliTi # 56).<br />

erTi ram udavoa: imis gamo, rom gamyivansa da krimanWuls `nadurebSi~<br />

erTi piri asrulebs, da Tanac, Sesrulebis es ori forma ureglamentod<br />

monacvleobs, rogorc krimanWulis, aseve gamyivanis Semcveli naduri<br />

98


oTxxmianoba erTgvarovan struqturad unda aRviqvaT, miuxedavad imisa, Tu<br />

ramdeni principi Tanaqmedebs aRniSnul plastSi.<br />

mivuTiTebT heterogenuli formis erTi gamorCeul Taviseburebaze:<br />

xmebs xSir SemTxvevaSi gansxvavebuli sityvieri teqsti gaaCniaT da es<br />

gansxvaveba maT met funqcionalur individualobas sZens. SesaZloa,<br />

piriqiTac iTqvas: originaluri principebi urTierTSerwymisas inarCuneben<br />

TavisTavadobas, da es TavisTavadoba xmaTa sityvieri teqstebis<br />

damoukideblobaSi mJRavndeba (magaliTi # 57).<br />

ganvixiloT qarTuli tradiciuli mravalxmianobisaTvis tipobrivi<br />

nimuSebi heterogenuli formisa.:<br />

aRmosavleT saqarTveloSi, ufro metad, vidre _ dasavleTSi, xSiria<br />

bani-kontinuumiT gamoxatuli burdonis kompoziciuri principis Serwyma<br />

paraleluri xmaTasvlis kompoziciur prinicipTan. es forma SegviZlia,<br />

movixsenioT, rogorc burdonul-paraleluri<br />

(magaliTi # 58) metad<br />

saxasiaToa qarTl-kaxur ganviTarebul simRerebSi burdon-kontinuumis<br />

fonze ori solistis monacvleoba, rac Tavisebur burdonul nominalur<br />

samxmianobis saxes iRebs (magaliTi # 59) solistTa aseTi monacvleoba<br />

originaluri melizmaturi stiliT gamoirCeva. sainteresoa, rom amgvari<br />

saxasiaTo melizmatika orxmian burdon-kontinualur simRerebsac<br />

axasiaTebT (magaliTi # 60). miuxedavad aseTi saxasiaTo stilisa,<br />

melizmatikis Semcvelobas mravalxmianobis tipis gamomy<strong>of</strong> kriteriumad<br />

ver vaRiarebT, radgan igi aseT SemTxvevebSi mxolod Tanmxleb<br />

SemoqmedebiT principad gamoiyeneba.<br />

originalur heterogenul formebs qmnis krimanWuli _ ostinaturi<br />

principis gamovlena. sainteresoa misi sinTezi paralinealuri xmaTasvlis<br />

principTan (magaliTi # 61).<br />

kontaminacia qarTul tradiciaSi SemoqmedebiTi fantaziis erT-erTi<br />

yvelaze `aTvisebuli arxia~. Semsrulebelebi, romelTaTvis xuTive<br />

kompoziciuri principi mSobliuri da Cveulia, advilad gadaanacvleben<br />

erT princips meoreSi da faqturis gansxvavebul saxeTa bunebriv,<br />

Zaldautanebel gradacias axerxeben, rac qarTuli musikaluri enis<br />

TviTmy<strong>of</strong>adobis erT-erTi yvelaze niSandoblivi movlenaa.<br />

99


adre aRvniSneT, rom kontaminaciisa da heterogenulobis dRevandeli<br />

gamovlinebebi erTmaneTis mimarT ar amJRavneben diaqronul<br />

prioritetulobas. Zneli saTqmelia, romeli tendencia ufro Zvelia<br />

qarTuli tradiciisaTvis. Tumca SesaZloa, metyveli gamodges is faqti,<br />

rom martiv orxmian nimuSebSi kontaminaciis gamovlinebebs ufro xSirad<br />

vxedavT, vidre – heterogenulobisas. aq gvaxsendeba zemcovskis mosazreba,<br />

romlis mixedviTac kontaminacia folkloris erT-erTi mudmivi<br />

damaxasiaTbeli niSania (zemcovski 1983a :17).<br />

diaqronulobisagan gansxvavebiT, sinTezuri formebis aRniSnul or<br />

jgufs erTmaneTis mimarT, Tu SeiZleba ase iTqvas, `urTierTmomcvelobiTi<br />

ierarqia~ axasiaTebs. marTlac, rogorc zemoT, `nadurze~ msjelobaSic<br />

vaxseneT, kontaminaciuri forma SeiZleba Seicavdes heterogenul formas,<br />

rogorc erT-erT monacvle komponents (magaliTi # 62).<br />

ra sazRvrebSi ganTavsdeba kontaminaciuri forma aseTi struqtura,<br />

iseve, rogorc heterogenuli, Cveni azriT, unda dadgindes `sintaqsurad~<br />

dasrulebuli musikaluri azris farglebSi, aseT masStabSi da<br />

ganviTarebis aseTi erTiani xazis pirobebSi gamoricxulia struqturaTa<br />

cvla dapirispirebis meTodiT; anu _ Tu SeiZleba ase iTqvas, `Sewebeba~,<br />

rac ucxo araa kontratul-Sedgenili formisaTvis (Sromis, an saferxulo<br />

simRerebSi). kontaminacia iTvaliswinebs ara imdenad Secvlas, ramdenadac<br />

gadazrdas _ erTi stilidan meoreSi. qarTul, gansakuTrebiT dasavlur<br />

simRerebSi sakmaod gavrcelebulia musikaluri frazis day<strong>of</strong>is,<br />

daqucmacebis xarjze ostinatur `relsebze~ gadasvla. amgvar gadasvlas<br />

aWaraSi `gadaxvevas~ eZaxian (msxalaZe 1968 :82) (magaliTi # 63).<br />

dramaturgiulad dasrulebuli musikaluri azris mqone frazebis Semdeg<br />

simRerebSi ostinaturi modelis damkvidreba, iseve, rogorc, sazogadod,<br />

sxvadasxva struqturuli agebulebis frazebis erT simReraSi monacvleoba<br />

SeiZleba aRviqvaT, rogorc musikaluri dramaturgiis kontaminaciuri<br />

forma, magram ara _ mravalxmianobis kontaminaciuri forma. saerTod,<br />

SeiZleba Tamamad iTqvas, rom kontaminaciuri dramaturgia qarTuli<br />

simReris struqturuli simdidris erT-erTi mniSvnelovani faqtoria.<br />

kontaminaciis TiToeuli nawilis mcire xangrZlioba, maTi erTgvari<br />

`kaleidoskopuri~ cvalebadoba ar gvaZlevs Sesabamisi mravalxmianuri<br />

100


stilis ugulebely<strong>of</strong>is sababs. imisaTvis, rom movniSnoT burdonis, an<br />

paralinealobis xmaTasvlis principis gamovlinebani, sakmarisia erTi-ori<br />

taqtis diapazoni (am masStaburi erTeulisadmi subieqturi poziciis<br />

gaTvaliswinebiT), xolo paraleluri da sinqronuli xmaTasvlis principis<br />

SecnobisaTvis _ masze naklebad vrceli monakveTic. erT taqtSi burdonul<br />

banze damyarebul musikalur qsovils mravalxmianobis tips ver<br />

mivusadagebT, magram SegviZlia es taqti kontaminaciis erT mniSvnelovan<br />

epizodad CavTvaloT.<br />

principTa kontaminaciuri sinTezis ganxilvisas aucilebelia<br />

SevafasoT kadansis roli, rogorc dramaturgiuli, aseve mravalxmianobis<br />

formis SeqmnaSi. faqtia, rom rogorc qarTuli simReris, aseve qarTuli<br />

sagaloblis kadansTa umetesoba banis gaaqtiurebiT unisonisaken<br />

swrafvazea damyarebuli. amgvari kadansis Semcveli winadadeba qarTul<br />

tradiciaSi xSirad ukve niSnavs kontaminaciur monacvleobas. miviCnioT, Tu<br />

ara gansxvavebuli struqturis kadansis Semcvelobis gamo nebismieri metnaklebad<br />

vrceli musikalur-dramaturgiuli monakveTi mravalxmianobis<br />

kontaminaciuri formis gamoxatulebad vfiqrobT, aq ar unda viCqaroT.<br />

cnobilia, rom kadansi musikaluri formis yvelaze arqauli da stabiluri<br />

elementia. sxvadasxva dialeqtis nimuSebSi swored kadansia saerTo<br />

qarTuli musikaluri enis yvelaze aSkara gamovlineba. amgvari `saziaro~<br />

formulurobis gamo, mravalxmianobis sxvadasxva tipebisa Tu formebis<br />

Sedarebisas kadanss kriteriumad ver gamoviyenebT. sxvagvarad rom vTqvaT,<br />

rom mravalxmiani faqturis organuli nawili _ kadansi ar aris mxolod<br />

mocemuli tipis originalobis sazomi. aseTi, Tu SeiZleba ase iTqvas,<br />

`reliqturi~ da, amave dros, yovelgvar struqturaze advilad morgebadi<br />

Taviseburebis gamo, igi ar monawileobs gansazRvruli tipis definiciaSi.<br />

Sesabamisad, gansxvavebuli winasakadanso da kadansuri nagebobis Serwyma<br />

ar unda ganixilebodes kontaminaciis tipiur nimuSad. es mosazreba ar<br />

unda gavigoT ise, TiTqos kadansis funqcia amovardnilia mravalxmiani<br />

frazis an winadadebis organuli konstruqciidan. amasTan, kadansi ar unda<br />

gavaigivoT kadansuri wyobis msgavs iseT nagebobasTan, romelic ar<br />

gulisxmobs musikaluri azris dasrulebas. winaaRmdeg SemTxvevaSi,<br />

mravalxmianobis ostinaturi tipi kadansebis ubralo jamad Segvifasdeba.<br />

101


unda gamovyoT kontaminaciis ori saxeoba. kontaminacia SesaZloa<br />

moxdes wamyvani, iniciatori xmis partiaSi ucvleli modelis paralelurad<br />

_ danarCen xmebSi; e.i. gamovlindes or, an erT xmaSi da ara _ yvelaSi.<br />

aseTi cvlilebis tipobrivii magaliTia burdonul-paraleluri formis<br />

Secvla burdonul-kontrastuliT, an misi yvelaze gavrcelebuli formiT _<br />

nominaluri burdonuli samxmianobiT (magaliTi # 64). am SemTxvevaSi<br />

kontaminaciis es saxeoba, iseve rogorc amave struqturiT gamoxatuli<br />

heterogenuli forma, tipiur struqturas SeimuSavebs, radgan misi mTavari<br />

ganmsazRvreli komponenti _ burdoni, rogorc gankerZoebuli modeli, ar<br />

ferxdeba aRniSnuli cvlilebebis gamo. meore SemTxvevaSi saqme gvaqvs<br />

yvela xmaSi srul kontaminaciur cvlasTan, ra naxatsac ukve tipobrivad<br />

ver aRviqvamT. aseTad gvesaxeba, magaliTad, paraleluri xmaTasvlis<br />

monakveTebis CarTva romelime sxva formis mravalxmianobaSi (magaliTi #<br />

65).<br />

sainteresoa, rom xuTTagan TiToeul kompoziciur princips<br />

kontaminaciur formaSi gamorCeuli dramaturgiuli funqcia gaaCnia, da<br />

Sesabamisad, musikaluri azris ganviTarebis sxvadasxva etapze garkveuli<br />

kanonzomierebiT gamoCndebian. magaliTad, burdonis principi ufro xSirad<br />

Tavs iCens axali musikaluri qsovilis Camoyalibebisas, eqspoziciis etapze<br />

(magaliTi # 66); paraleluri xmaTasvlis principi xSirad _ modulaciur<br />

nawilSi, axal tonalur centrze `gadawyobisas~ mJRavndeba (magaliTi #<br />

67); sinqronisa (magaliTi # 68) da paralinealuri xmaTasvlis principi<br />

(rogorc sinqronis `zednaSeni~) (magaliTi #69), agreTve musikaluri qargis<br />

ganviTarebis, `damuSavebis~ monakveTs ufro Seesabameba xolme.<br />

moviyvanT zogierT sxva magaliTs kontaminaciuri formisa:<br />

burdonis principi zogjer erwymis sinqronis princips _ ZiriTadad<br />

reCitaciuli burdonuli banis burdon-kontinuumTan axlo naTesaobis<br />

gamoisobiT (magaliTi # 70). paralelur xmaTasvlas xSirad erwymis<br />

paralinealuri xmaTasvla (magaliTi # 71). cxadia, gvxvdeba nimuSebi, sadac<br />

paralelur xmaTasvlas sinqronuli Caenacvleba (magaliTi # 72). gvxvdeba<br />

amgvari monacvleobis sxva mravali SemTxvevac.<br />

gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces kontaminaciis iseT<br />

SemTxvevebs, romlebic Tavisi stabiluri originaluri reglamentiT<br />

102


gamoirCevian. aseTad migvaCnia mcire formis sagaloblebSi (CasarTavebSi,<br />

wardgomebSi) `warTqmis<br />

warTqmis~ _ erT Tanxmovanebaze reCitaciis _ pauzis gareSe<br />

gadazrda SedarebiT vrcel sakadanso monakveTSi, sadac kadansi<br />

erTjeradia da prioritetul nagebobad warmogvidgeba magaliTi # 73<br />

swored kadansis rolis winwamowevis gamo, riTac aRniSnuli struqtura<br />

axlo naTesaobas amJRavnebs warTqmis gareSe mcire formis sagaloblebTan,<br />

igi mainc ver miiCneva gamorCeviT originalur faqturul iersaxed.<br />

samagierod, kontaminaciis meore, ufro originalur saxeobad miviCnevdiT<br />

guruli gadaZaxils _ ZiriTadad erTxmiani ansambluri baniT gamoxatul<br />

melodiur figuras, romelic organul Seezrdeba momdevno mravalxmian<br />

struqturas (magaliTi # 74). gadaZaxilis mkafio Taviseburebas swored<br />

misi maintegrirebeli funqcia warmoadgens _ igi calke mdgar frazad,<br />

rogorc wesi, ar aRiqmeba (magaliTi # 75). miuxedavad gadaZaxilis<br />

`kupiurebis~ originaluri bunebisa, misi epizodurobis gamo, es<br />

originaluri plasti mkafio `cnobadobis~ gamo gamocalkevebiT aRniSvnas<br />

imsaxurebs.<br />

arsebobs erTgvari cduneba, sinTezuri formebidan tipiur,<br />

originalur saxeobad aRiqmebodes aseve specifikuri xmis _ gamyivanis<br />

Semcveloba, magram imis gamo, rom es xma ar aris calke kompoziciuri<br />

principis gamomxatveli, misi Semcvelobis struqturis tipiurad gamoy<strong>of</strong>as<br />

am etapze moveridebiT.<br />

unda aRiniSnos erTi sagulisxmo detalic: sinTezuri formebidan<br />

Cvens mier tipobrivad an, ubralod, saxasiaTod gamorCeul formebs _<br />

krimanWulis Semcvel samxmianobas, nadur oTxxmianobas, heterogenul<br />

burdons da burdonul kontaminacias, warTqmis momdevno kadanss,<br />

gadaZaxilis Semcvel kontaminacias erTi saxasiaTo niSani gamoarCevs _<br />

yvela isini gankerZoebuli modelis Semcvelni arian: Sesabamisad:<br />

ostinato, ostinato da burdoni, burdoni, warTqma, gadaZaxili.<br />

103


Tavi III<br />

qarTuli tradiciuli mravalxmianobis tipologiuri klasifikacia<br />

qarTuli mravalxmianobis formaTa klasificirebis<br />

meToduri wanamZRvrebi<br />

ganvixileT ra mravalxmianobis is kompoziciuri principebi,<br />

romlebic qarTuli xalxuri mravalxmianobis qsovilis SeqmnaSi iReben<br />

monawileobas, yuradRebas mivapyrobT taqsonomiur erTeul `tips~, romelic<br />

yalibdeba swored mravalxmianobis kompoziciuri principis meSveobiT.<br />

mravalxmianobis kompoziciuri tipi, SeiZleba iTqvas, Cveni naSromis<br />

mTavari orientiria. miuxedavad imisa, rom qarTuli mravalxmianobis<br />

tipebis gansazRvrisaTvis Tavidanve mravalxmianobis kompoziciur<br />

principze aviReT orientacia, es am cnebisadmi kriteriumis SerCevisas<br />

mikerZoebad ar unda CagveTvalos. marTlacda, ra aris dasaeWvebeli imaSi,<br />

rom forma Sinaarsis mixedviT unda saxeldebodes magram ismis kiTxva:<br />

ratom Tavidanve ar davsaxeT mravalxmianobis kompoziciuri principi tipis<br />

cnebis ZiriTad kriteriumad da ratom ukve am principebis ganxilvisas ar<br />

mivusadageT misiT gansazRvrul movlenas tipis cneba aseTi<br />

gadawyvetilebis ZiriTadi argumenti isaa, rom qarTul tradiciul<br />

mravalxmianobaSi kompoziciuri principi da tipi absolutur sinonimias ar<br />

qmnian, anu _ ar modian srul urTierTganmsazRvrel SesabamisobaSi. garda<br />

kompoziciuri principis faqtorisa, mravalxmianobis tipis cnebis<br />

kriteriumad SeiZleba gamodges nimuSis meoradi mniSvnelobis, magram<br />

originaluri faqturuli Tavisebureba, xalxis _ avtoris mier dadgenili<br />

gamosacalkevebeli niSani da a.S.<br />

amasTan, termini `mravalxmianobis tipi~ mkvlevarTagan gansakuTrebulad<br />

sapasuxismgeblo damokidebulebas moiTxovs. ar SeiZleba,<br />

faqtobrivi mravalxmianobis yvela gamovlineba dafiqsirdes sxvadasxva<br />

`tipebis~ saxelwodebiT. cda, nebismieri faqturis mravalxmianobis saxe<br />

CavtioT gansazRvruli tipis cnebaSi, gamoiwvevs am ukanasknelis erT-erTi<br />

mTavari Tvisebis _ madiferencirebeli funqciis nivelirebas. amas garda,<br />

104


cneba `tipi~ TiTqosda gamoxatavs erTgvarovnebas, erTi TvisebiT<br />

gansazRvrulobas, sisadaves, rac cocxal praqtikaSi mravalxmianobis<br />

yvela gamovlenisaTvis, miT umetes _ saqarTveloSi, cxadia, ar aris<br />

damaxasiaTebeli.<br />

amasTan, Cveni azriT, tipi unda ganasaxierebdes mravalxmianobis<br />

istoriulad Camoyalibebul da stabilur saxes. cxadia, aseTi stabiluri<br />

ieris miniWebaSi ZiriTad rols am nagebobis SemmuSavebeli kompoziciuri<br />

principi TamaSobs. swored misi intensiuri qmedebiT ganivTdeba originaluri<br />

musikaluri idea originalur formaSi. aseTi originalobis mTavari<br />

mizezi aq kompoziciuri principis mkafio konturia. aseTi mkafio, originaluri<br />

naxati faqturas swored rom `tipurobas~ aniWebs.<br />

magram ar aris gamoricxuli aRniSnuli `tipuroba~ maSinac gamovlindes,<br />

rodesac nimuSSi erTze meti kompoziciuri principi Tanaqmedebs. am<br />

dros unda ganisazRvros, ramdenad stabiluria aRniSnuli `TanamSromloba~,<br />

romelic, SesaZloa, aseve `tipis~ wodebaze acxadebdes pretenzias.<br />

SesaZloa, kompoziciurma principma ganviTarebis romelime etapze jer<br />

kidev ver Camoayalibos tipi. iseve rogorc axali modelis Camoyalibebas<br />

Zveli modelisgan garkveuli dro da procesi aSorebs, mravalxmianobis<br />

axal kompoziciur saxes _ tips, rogorc ukve Camoyalibebuli Cvevebis<br />

proeqcias, garkveuli gardamavali periodi uswrebs win. tipi gasruldeba<br />

maSin, rodesac Camoyalibdeba axali SemoqmedebiTi Cveva. maSasadame,<br />

SesaZloa, faqturaSi ar iyos mkafiod gamokveTili aseTi Cveva _ principi<br />

da Sesabamisad _ ar iyos gamoxatuli tipis saxiT.<br />

calke kompoziciur princips, rogorc Camoyalibebul erTeuls, ukve<br />

ZaluZs Seqmnas da qmnis kidec tips, xolo ori an meti kompoziciuri<br />

principis Serwyma yovelTvis ver SeimuSavebs stabilur da originalur<br />

faqturas. tipad gansxeulebuli kompoziciuri principis `gavlenis<br />

sferoSi~ meores SemoWra yovelTvis axal faqturul nairsaxeobebs<br />

warmoSobs, magram `dawmendisa~ da originaluri struqturuli ieris<br />

miRebisaTvis, rogorc Cans, maT sxvadasxva dro esaWiroebaT. swored amitom<br />

qarTul tradiciaSi Cven vxedavT rogorc `tipur~, aseve gardamaval<br />

formebs.<br />

105


kompoziciuri tipi, iseve, rogorc modeli, optimalur saxe miiRebs,<br />

anu cvlilebaTa serias gaaiSviaTebs maSin, rodesac aseTi Sesabamisobis<br />

optimaluri varianti moiZebneba da stabilurad ifunqcionirebs manamde,<br />

sanam gansxvavebuli pirobebi ar Seeqmneba. swored faqturis aseTi<br />

stabiluri funqcionirebis periodSi unda Sefasdes am faqturis saxe<br />

tipad. magram rogorc unda SevafasoT TviT amgvari stabilurobis done<br />

Cve<br />

veni azriT, mravalxmianobis tipuri saxe unda SenarCundes erTi mTliani<br />

musikaluri azris ganmavlobaSi, anu erTi dasrulebuli musikaluri<br />

winadadebis masStabSi.<br />

kompoziciuri principebis mkafiod da stabilurad funqcionireba<br />

gulisxmobs gansaxilveli faqturuli naxatis originalur, TviTmy<strong>of</strong>ad<br />

xasiaTsac. tipi mkveTrad unda emijnebodes yovelgvar gardamaval formas.<br />

es piroba SesaZloa, Semdegi moTxovnis saxiTac CamovayaliboT: tipuri<br />

nageboba ganviTarebisa da msgavsebis mxriv ar unda aRmoCndes ori<br />

gansxvavebuli aRnagobis nimuSis SemaerTebeli rgoli _ gardamavali<br />

forma. unda gvaxsovdes, rom tipis nimuSi ar unda uSvebdes masze aSkarad<br />

ufro mkveTrad gamoxatuli TviTmy<strong>of</strong>adobis nimuSis arsebobas. swored am<br />

moTxovnaSi win wamoiwevs tipis gansazRvraSi originaluri struqturis<br />

meoradi piroba, Sedegismieri da ara _ mizezismieri.<br />

aRniSnuli mosazrebidan gamomdinare, SesaZloa, tipis gansazRvris<br />

Semdegi pirobac CamovayaliboT: erTi tipis sazRvrebSi moqceuli unda<br />

iyos erTgvarovani nimuSebi. amisaTvis ki saWiroa aseTi nimuSebis<br />

garkveuli raodenobis dafiqsireba saarsebo garemoSi _ qarTul<br />

tradiciaSi. Tumca unda gaviTvaliswinoT isic, rom am nimuSTa odenoba<br />

Sesabamisi unda iyos mocemuli JanrSi, an dialeqtSi arsebuli nimuSebis<br />

saerTo raodenobisa.<br />

aRsaniSnavia erTi detalic: erTze meti kompoziciuri principis<br />

Tanaqmedebisas miT ufro reliefuri da stabiluri faqtura warmoiqmneba,<br />

rac ufro mkafiodaa gamokveTili gasaxilvel nimuSSi calkeuli xmebis<br />

mier iniciativis flobis xarisxi. kompoziciur tipSi iniciativas SesaZloa<br />

TvalsaCinod flobdes erTi gamorCeuli xma (ostinatoSi, burdonSi); iyos<br />

nivelirebuli (paralelizmi, sinqroni); talRiseburad nawildebodes xmebs<br />

Soris (paralinealoba, burdoni, erTze meti principis gansxeuleba), magram<br />

106


yvela SemTxvevaSi, gansakuTrebiT ki _ bolos naxsenebSi, iniciativis<br />

flobis meqanizmi unda iyos mowesrigebuli, regularuli, ritmuli<br />

(ganmeorebadobis TvalsazrisiT), da ara _ ekleqtikuri, amorfuli, rac<br />

gardamaval formaze miuTiTebs.<br />

amgvarad, qarTuli tradiciuli mravalxmianobis kompoziciur tipad<br />

miviCnevT iseT struqturas, romelSic mkafiod da stabiluradaa<br />

gamokveTili mravalxmianobis kompoziciuri principi da romelic Tavisi<br />

gamomJRavnebis sixSiris mxriv stilisturi Tva<br />

valsazrisiT saxasiaTod<br />

miiCne<br />

neva.<br />

ra sivrcobriv farglebSi mogviwevs mravalxmianobis tipis moniSnva<br />

Tavidanve cxadia, tipis cneba iSviaTad moicavs mTeli simReris farglebs.<br />

dRemde moRweul qarTul simReraTa didi nawili Sedgenili<br />

dramaturgiuli formisaa. SedarebiT met SesabamisobaSia tipis cneba<br />

sagaloblisa da dasakravis stilisturad ufro erTian plastTan. amgvarad,<br />

Cveni azriT, mravalxmianobis is kompoziciuri tipi qarTul musikalur<br />

tradiciaSi unda ganisazRvros musikaluri Sinaarsis mxriv dasrulebul<br />

monakveTSi.<br />

mTavari mimarTuleba Cveni naSromisa qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis tipologiuri klasifikaciis Camoyalibebaa. amasTan erTad,<br />

qarTuli tradiciis mdidari samyaro badebs erTi kriteriumis mixedviT<br />

Sedgenili sxvadasxva klasifikaciuri sqemebis moTxovnilebasac. aseTi<br />

mcire masStabis klasifikaciuri sistemebi dagvexmarebian ufro mkafiod<br />

gavmijnoT mravalxmianobis sxvadasxva struqturuli nairsaxeobebi. rac<br />

mTavaria, aseTi lokaluri klasifikaciebi ar unda ewinaaRmdegebodes<br />

erTmaneTs da, amasTan erTad, ZiriTad tipologiur sqemasac unda<br />

eTanxmebodes. mTavar yuradRebas davuTmobT masalis eqspoziciur (aRweris<br />

mizniT) kvlevas. gamoviyenebT klasificirebis `gramatikul~ meTods<br />

(Cekanovska 1983 :76), romelic iTvaliswinebs mocemuli simravlis<br />

farglebSi lokaluri tipologiis Seqmnas mimarTulebiT: movlenidan<br />

cnebamde.<br />

amasTan, movlenaTa diferenciaciisas vecdebiT TiToeuli<br />

saklasifikacio erTeuli unaSTod davyoT erTi kriteriumis mixedviT or<br />

107


jgufad. (voronini 1985 :32-33) amasTan, `...ganikveTebodis rai saxe, gardascems<br />

uquemosesTa TvisTa saxelsaca da gansazRvrebasa~ (orbeliani 1991). ororad<br />

day<strong>of</strong>is Sedegad warmoqmnili vertikalurad ganlagebuli safexurebi<br />

sisadavisa da naklebsaWiroebis gamo, klasifikaciis qveda safexurebze,<br />

SesaZloa, gavaerTianoT, ris Sedegadac erT safexurze iSviaTad SesaZloa<br />

erTze meti erTeuli aRmoCndes: `...mermeca yoveli gay<strong>of</strong>ilebai<br />

naTesavisagan saxeTa mimarT qmnili vidre orTa, anu samTamde, xolo iSviaT,<br />

oTxTamdeca gamoCndebis~.<br />

kompoziciuri principebis mimarTebiT terminologiis Camoyalibebisas<br />

ar SemovizRudeT definiciis romelime erTi meTodiT. kerZod, burdonis<br />

principis saxeldebisas daveyrdeniT specifikuri gaWimuli bgeris<br />

aRmniSvnel saerTaSoriso termins; ostinaturisa _ ganmeorebadobis<br />

mimaniSnebel musikalur saerTaSoriso termins, sinqronis droSi Tanmxvedr<br />

xmaTa moZraobis princips SevusabameT `sinqronis~ cneba, xolo<br />

paralelobisa da paralinealobis principebi ganvsazRvreT am movlenaTa<br />

grafikuli proeqciis mixedviT. cnobilia, rom msmenels uyalibdeba<br />

garkveuli grafikuli xati Sesacnobi movlenisa, ufro zustad _<br />

sivrcobrivi analogia (nazaikinski 1972 :106). termini, romelic musikalur<br />

movlenas aRniSnavs, umetes SemTxvevaSi swored am movlenis (simultanuri<br />

proeqciis) anabeWdia. mkafio grafikuli anarekli arc burdonis,<br />

ostinatosa da sinqronis principebisTvisaa ucxo, magram saxeldebisTvis<br />

ganmsazRvreli _ ufro metad paralelizmisaTvis da<br />

paralinealurobisaTvisaa.<br />

vecadeT, meti yuradReba migvepyro saerTaSoriso mniSvnelobis<br />

terminebisadmi. rogorc mixailovi aRniSnavs, `ama Tu im musikalur<br />

kulturaSi Camoyalibebuli calke mdgomi terminologiuri korpusis<br />

kvleva mTlianobaSi naklebad nay<strong>of</strong>ieria~ (mixailovi 1990 :8). Tumca,<br />

miuxedavad am mosazrebisa, qarTuli xalxuri terminologiis Cvenamde<br />

gamarTuli struqturis saxiT moRwevis SemTxvevaSi amgvari sistema<br />

CvenTvis yvelaze misaRebi iqneboda, magram...<br />

gacnobierebuli gvaqvs, rom humanitarul samecniero naSromSi<br />

yvelaze gvian da Znelad termini ixveWs arsebobis uflebas. da es maSin,<br />

rodesac movlenis axsnis axali versia damkvidrebisas nakleb<br />

108


winaaRmdegobas xvdeba. rogorc Cans, termini ufro metad avtoriseuli<br />

subieqturi poziciis gamomxatvelia. saukeTeso gzad aseTi subieqturobis<br />

daZlevisa xalxuri terminologiaze dayrdnoba gvesaxeba. (zumbaZe 1993)<br />

mravalxmianobis formebis saxeldebas ki, rogorc Cans, qarTveli nakleb<br />

yuradRebas aniWebda, vidre _ xmebisas. es bunebrivicaa: xmebi<br />

diferencirebas eqvemdebareba, stili _ ara. mravalxmianobis saxe, rogorc<br />

musikalurad sametyvelo ena, imdenad bunebrivi iyo xalxSi, rom<br />

saxeldebis moTxovnilebas naklebad warmoSobda.<br />

ra Seexeba kriteriumebs, isini SeiZleba iyos arsebiTi, araarsebiTi<br />

da SemTxveviTi (golovini, kobrini 1987 :35), arsebiTia erTi an meti niSan-<br />

Tviseba, romelic aucilebelia movlenisaTvis da, amave dros, romelTa<br />

erToblioba sakmarisia am movlenis sxvisagan gamijvnisaTvis. araarsebiTi<br />

Tvisebebi gamomdinareoben arsebiTidan, xolo SemTxveviTebi _ movlenis<br />

zedapiruli iersaxis TaviseburebiT aris gamowveuli. arsebiT kriteriumad<br />

CaiTvleba mravalxmianobis kompoziciuri principi, agreTve _ musikaluri<br />

azris warmarTvis iniciativa, araarsebiTad _ kontaminaciisa da<br />

heterogenulobis faqtori, xolo SemTxveviTad _ burdonuli banis day<strong>of</strong>a<br />

reCitaciulad da kontinualurad im SemTxvevaSi, rodesac am day<strong>of</strong>is<br />

kriteriumi mxolod da mxolod sityvieri teqstisadmi Semsruleblis<br />

cvalebadi damokidebulebaa.<br />

109


saSemsruleblo reglamentis kriteriumi da klasifikacia<br />

sanam SevudgebiT sxvadasxva kriteriumis mixedviT qarTuli<br />

tradiciuli mravalxmianobis wminda musikaluri mxaris ganxilvas,<br />

sainteresod da aucileblad migvaCnia am masalis, Tu SeiZleba ase iTqvas,<br />

aJRerebamde, Sesrulebamde arsebuli monacemebis mixedviT gadarCeva. am<br />

meTods `saSemsruleblo reglamentis kriteriums~ vuwodebdiT. xolo mis<br />

Sesabamis taqsonomiur erTeulad `klasis~ cnebas varCevdiT. magaliTad,<br />

mravalxmianobis garkveul erTgvarovan klass Seadgens glexuri simRerebi,<br />

romlebic socialuri kuTxiT gansxvavdeba qalaqurisagan. aseTive or<br />

gansxvavebul klass qmnis, vTqvaT, Sereuli gundisa da ansambluri<br />

mravalxmianoba. advili misaxvedria, rom SesaZlebelia glexuri Sereuli<br />

gundica da qalaquri ansabluri Sesrulebac. ese igi, amgvari klasebi<br />

erTgvari yalibebia, romlebSic erTi da igive masala mravalgvari versiiT<br />

jgufdeba. mravalxmianobis erTi nimuSi aucileblad ganawildeba ramdenime<br />

amgvar klasSi, xolo qarTuli tradiciuli mravalxmianobis mTeli plasti<br />

_ sxvadasxva mcire reglamentur klasifikaciaSi. aq nimuSebi erTi niSnis _<br />

araarsebiTi da niSan-gamovlinebis kriteriumis mier gamoiy<strong>of</strong>a da<br />

Sesabamisad, erT safexurze ganlagdeba. amgvar sistemebs ubralod `rigebs~<br />

vuwodebT. es sityva day<strong>of</strong>is erT doneze migvaniSnebs. amjerad<br />

warmovadgenT klasTa Svid aseT rigs:<br />

1. socialuri reglamentis klasis rigebi: s<strong>of</strong>luri sayovelTao zepiri<br />

tradiciis mravalxmiani nimuSebi, s<strong>of</strong>luri specializebuli zepiri<br />

tradiciis, saeklesio pr<strong>of</strong>esiuli zepiri tradiciis, qalaquri,<br />

samxedro da sxva.;<br />

2. dialeqturi reglamentis klasis rigebi: xevsuruli mravalxmiani<br />

nimuSebi, fSavuri, TuSuri da a. S.;<br />

3. Janruli reglamentis klasis rigebi: saritualo mravalxmiani<br />

nimuSebi, Sromis, saeklesio, lirikuli, sufruli da sxva;<br />

4. sqesobriv-asakobrivi reglamentis klasis rigebi: kacTa mravalxmiani<br />

nimuSebi, qalTa, bavSvTa, kacTa da qalTa, bavSvTa da qalTa da a. S.;<br />

110


5. SemsrulebelTa Semadgenlobis reglamentis klasis rigebi: solo<br />

mravalxmianoba, gunduri mravalxmiani nimuSebi, tercetis,<br />

ansambluri;<br />

6. sakravis gamoyenebis reglamentis klasis rigebi: vokaluri,<br />

sakravieri, vokalur-sakravieri, vokali sakravieri ansambliT;<br />

7. xmaTa raodenobis reglamentis klasis rigebi: orxmianoba,<br />

samxmianoba, oTxxmianoba, xmaTa SeuzRudavi reglamenti.<br />

am Tanamimdevrobaze dakvirvebisas, advilad aRmovaCenT, rom, ase<br />

vTqvaT, `TandaTan vuaxlovdebiT musikas~. da amasTan, yoveli momdevno<br />

rigi ufro urTierTgamijnuli klasebiT xasiaTdeba. sainteresoa, rom<br />

rigebad day<strong>of</strong>is aseTi proeqti exmianeba Surovis mier SemoTavazebul sam<br />

`msxvil~ kriteriums: eTnografiuls, musikalur-stilurs da<br />

Semsruleblurs (Surovi 1987 :68).<br />

socialur klasebad day<strong>of</strong>isas Cven gamovtovebT umaRlesi rigis<br />

kriteriumis mixedviT SerCeul safexurs, romelic Tavisi masStabiT<br />

tradiciuli musikis kompetencias scildeba, da romlis dajgufebis erTi<br />

versia jer kidev ioane da groxeom mogvca: 1) `samoqalaqo~, anu xalxuri;<br />

2) `naswavli~, anu `Seqmnili~; 3) `saeklesio~ (soxori 1980 :29).<br />

mokled davaxasiaTod TiToeuli klasi:<br />

socialuri rigis klasebis Cveneuli varianti, vaRiarebT, rom<br />

pirveli SexedvisTanave erTgvar daukmay<strong>of</strong>ileblobis grZnobas badebs.<br />

sazRvrebi am klasTa Soris arasakmarisad gamokveTilia. SesaZloa, eWvi<br />

gamoiwvios `s<strong>of</strong>luri specializebuli zepiri tradiciis~ klasis<br />

arsebobam, xolo qalaquri mravalxmianobis klasma, SesaZloa, Semdgomi<br />

diferencirebis survili aRZras. SesaZloa, gaugebroba gamoiwvios<br />

moulodnelma `samxedro~ musikis klasma da sxva. magram faqtia, rom<br />

qarTuli tradiciuli mravalxmianobis socialuri niSniT aRbeWdili<br />

sxvadasxva stiluri Taviseburebebi mniSvnelovnad gansxvavdebian<br />

erTmaneTisagan imisaTvis, rom socialuri faqtori ugulebelvyoT. aqve<br />

unda davZinoT, rom saWiroa, SevTanxmdeT socialuri da Janruli rigebis<br />

principul sxvaobaze. garkveuli socialuri jgufis wevrs SeuZlia y<strong>of</strong>aSi<br />

Seasrulos sxvadasxva Janris nimuSebi, romlebic Janruli gansxvavebis<br />

gaTvaliswinebiT, erTi, socialuri garemoTi gansazRvruli saerTo niSniT<br />

111


daxasiaTdebian. Tumca, isic unda aRiniSnos, rom am mxriv qarTuli<br />

tradiciuli nimuSebis diferenciacia garkveul TanakveTebTan iqneba<br />

dakavSirebuli (magaliTisTvis aviRebT saeklesio socialur klasisa da<br />

saeklesio Janris klasis Tanxvdenas).<br />

dialeqturi rigis klasebis gamoy<strong>of</strong>isas daveyrdnobiT qarTuli<br />

musikaluri dialeqtologiis aRiarebul specialists e. garayaniZes da am<br />

rigSi, ZiriTadad dialeqtTa miseuli day<strong>of</strong>iT vixelmZRvanelebT. Tumca<br />

mcire gansxvavebebiT: magaliTad, miviCnevT, rom qarTl-kaxuri dialeqti<br />

umjobesia daiyos calke kaxur da calke qarTlur dialeqtebad, xolo<br />

moxeuri dialeqti gamoiyos mTiulurisagan. nakleb aqtualurad migvaCnia,<br />

agreTve, `gardamavali dialeqtebis~ cneba. sainteresoa, rom garayaniZe<br />

dialeqtebis day<strong>of</strong>is ZiriTad kriteriumad safuZvlad iRebs swored<br />

mravalxmianobis saxeebs (garayaniZe 1990 :9). amave azrisaa aslaniSvilic<br />

(aslaniSvili 1957 :411). gvsurs pasuxi gavceT bunebrivad warmoSobil<br />

kiTxvas: ramdenad produqtiuli SeiZleba aRmoCndes qarTuli<br />

mravalxmianobis formaTa swored dialeqturi day<strong>of</strong>is principis ZiriTad<br />

kriteriumad miCneva marTlac, Janrulze, an am TavSi aRniSnuli sxva<br />

romelime kriteriumze metad swored es faqtori unda axdendes yvelaze<br />

ukeT qarTuli mravalxmianobis TviTmy<strong>of</strong>adi, erovnuli xasiaTis<br />

identificirebas. magram aRmoCndeba, rom dialeqtebi nakleb<br />

madiferencirebel Tvisebas amJRavneben. iqneb sjobs gavaerTianoT<br />

dialeqtebi garkveuli `regionuli~ principiT da es kriteriumi<br />

davukavSiroT kompoziciuri principebis kriteriums miviRebT Semdeg<br />

savaraudo cnebebs: `mTis ostinatur mravalxmianobas~, `aRmosavleT baris<br />

burdonul mravalxmianobas~, an `dasavleT saqarTveloss sinqronuli<br />

mravalxmianobas~ da a.S. magram masalaze dakvirvebisas davinaxavT, rom<br />

aseTi jgufebi zedmetad mravalsaxovan struqturebs mouyris TavanT<br />

arealSi Tavs.<br />

tradiciebi ibadeba adamianTa konkretuli erTobis farglebSi. aseTi<br />

erToblioba SesaZloa, iyos eTnikuri, socialuri da regionaluri<br />

(voklova ... 1982 :179-80). regionul doneze tradiciaTa CamoyalibebaSi unda<br />

vigulisxmoT erTiani erovnuli kompoziciuri stilis, anu musikaluri<br />

enis gamarTva, eTnikur doneze _ dialeqtur nairsaxeobaTa damkvidreba,<br />

112


xolo socialur sibrtyeSi _ socialuri jgufebis arsebobis<br />

paralelurad unda SemuSavdes Janruli diferenciacia da unda daemTxves<br />

SromiTi Tu sxva saqmianobis transformaciis safexurebs.<br />

baiburinis mixedviT, arqaul sazogadoebaSi ueWvelad unda<br />

vigulisxmoT sulieri da praqtikuli moRvaweobis gamovlinebaTa<br />

imdagvari mWidro kavSiri, romlis drosac ramdenime mkafio winaaRmdegoba<br />

utilitaruli da simboluri aspeqtebisa SeuZlebelia (baiburini 1985 :44).<br />

aqve unda gavixsenoT bartokis mier SemoTavazebuli sami stadia<br />

fokloris ganviTarebisa: 1) pirvely<strong>of</strong>ili homogenuroba; 2) stilebis<br />

diferenciacia, romlebic Janrebs Seesatyviseba; 3) stilebisa da Janrebis<br />

sazRvrebis gaqroba (ruiteli 1989 :63). dRes qarTuli tradiciuli musika<br />

bolo ori safexuris mijnaze dgas. SemorCenilia zogierTi Janris<br />

(samkurnalo, kalendaruli, akvnis, samgloviaro) simRerisa da dasakravis<br />

Tavis bunebriv garemoSi Sesrulebis tradicia, Tumca ZiriTad masivs<br />

tradiciuli musikisa dRes dakarguli aqvs is Janruli maxasiaTebeli, ra<br />

kuTxiTac Cven am nimuSs vicnobT. marTlac, JanrTaSorisi recefciis (erTi<br />

Janris mier meorisagan garkveuli elementebis sesxeba (pravdiuki 1984 :35)<br />

da JanrTa unifikaciis (jorbenaZe 1989 :137) movlenaTa gverdiT JanrTa<br />

TviTmy<strong>of</strong>adobisaTvis gansakuTrebiT damRupvelia bartokis zemoT<br />

moyvanil citataSi asaxuli saerTo funqcionaluri nivelireba. swored am<br />

process gulisxmobs rogaCevskaia, rodesac ambobs, rom saferxulo<br />

simRerebi xSirad sacekvao da TviT gabmul simRerebad gadaiqceodnen<br />

xolmeo (rogaCevskaia 1980 :123). aseTi nivelirebis gamovlenaa mTeli<br />

dRevandeli qarTuli musikaluri foklori. Janris socialuri aspeqtis<br />

wminda praqtikuli gagebiT dRes qarTul tradiciul musikaSi<br />

SenarCunebulia ZiriTadad axali Janri _ sasceno da sufruli, da<br />

mxolod fragmentulad _ samgloviaro, akvnis, ritualuri, magiuri<br />

(samkurnalo, amindis Secvlis) Janrebi.<br />

asakobriv-sqesobrivi reglamenti Tavisi garegnuli ieriT socialur<br />

rigs mogvagonebs. es gasagebicaa. kacs, qals, bavSvs (bavSvis asakSi sqesis<br />

mixedviT day<strong>of</strong>as ar viTvaliswinebT), socialuri jgufis msgavsad, aqvT<br />

interesebisa da saqmianobis gansakuTrebuli wre. magram unda<br />

gaviTvaliswinoT, rom TviT ojaxi, sadac ikribebian CamoTvlili wevrebi,<br />

113


erT garkveul socialur jgufad unda CaiTvalos. maSasadame, asakobrivsqesobrivi<br />

rigi erTgvari xidicaa socialuri da Janris rigebs Soris.<br />

SemsrulebelTa Semadgenlobis reglamentis rigebSi, SesaZloa,<br />

Tavidan gaugebroba gamoiwvios `solo mravalxmianobis~ jgufma, sadac<br />

pirvel rigSi unda vigulisxmoT solo instrumentuli mravalxmianoba,<br />

xolo zogierT sxva kulturaSi am jgufSi solo vokaluri (`xorxismieri<br />

mRera~) mravalxmianobac igulisxmeba. am rigSi metad mniSvnelovania<br />

individualuri Sesrulebisa da gunduri Sesrulebis klasebis gamoy<strong>of</strong>a,<br />

rac tipologiuri klasifikaciis Sedgenisas SesaZloa erTaderTi<br />

dasayrdeni kriteriumi aRmoCndes am ori jgufis gancalkevebisaTvis.<br />

aucileblad migvaCnia Sesrulebis reglamentidan sakravis gamoyenebis<br />

rigis calke gamoy<strong>of</strong>a. winaaRmdeg SemTxvevaSi, calke vokaluri da calke<br />

sakravieri Sesrulebis sxvadasxva reglamentTa Soris kombinirebis<br />

sxvadasxva variantTa simravle metad gagviZnelebda am rigis farglebSi<br />

orientirebas. swored amave mizeziT sakravieri musikis Semdgom<br />

diferenciacias (Casaberi, simebiani, dasartyami) aq aRar vaxdenT.<br />

mravalxmianobis stilis gansazRvraSi erT-erTi prioritetuli<br />

mniSvneloba ekisreba Sesrulebis procesSi monawile xmebis, rogorc<br />

mravalxmiani faqturis partiebis, raodenobas. mravalxmianobis saxeTa<br />

gansazRvraSi es rigi mxolod mravalxmianobis kompoziciuri tipebis rigs<br />

Tu CamorCeba mniSvnelobiT. sxvadasxva xalxTa mravalxmianobis zogierTi<br />

arsebuli klasifikacia swored xmaTa raodenobis kriteriumiT SerCeul<br />

jgufebs eyrdnoba, radgan sxva kriteriumiT maTi diferenciacia mkafiod<br />

ver xerxdeba.<br />

rac Seexeba qarTul mravalxmian tradicias, SeiZleba igi davyoT<br />

orxmian, samxmian da oTxxmian nimuSebad, magram aseTi day<strong>of</strong>a gvaZlevs<br />

mxolod erT mkafiod CamonakvTul sinTezur, magram originalur formas _<br />

esaa `naduri~ oTxxmianoba. iqneb sxva, ufro arsobrivi maxasiaTebeli<br />

movuZebnoT am ukanasknels, vidre _ xmaTa raodenoba SesaZloa, aseT<br />

maxasiaTeblad gamodges specifikuri xmis partia `Semxmobari~ _ rogorc<br />

faqturaSi ostinaturi periodulobiT CarTvadi burdonuli `zeda bani~.<br />

marTlac, krimanWulis msgavsad, Semxmobaric heterogenuli<br />

114


mravalxmianobis stabilur da koloritul tips SeimuSavebs qarTul<br />

musikalur tradiciaSi.<br />

rac Seexeba qarTul orxmianobas da samxmianobas, es ori jgufi,<br />

gansakuTrebiT ki samxmianoba, ar amJRavnebs ramdenadme mkafio gamoxatul<br />

midrekilebas mravalxmianobis romelime tipisadmi, mcireodeni SeniSvniT:<br />

orxmianobaSi iSviaTia paralinealuri tipis aRmoCenis Sansi, xolo<br />

heterogenuli formebi, cxadia, mas ubralod ar gaaCnia.<br />

SegveZlo kidev romelime niSnis mixedviT gamogveyo rigebi. zogierTi<br />

mkvlevari (volklova javaxiSvili 1982 :203. garayaniZe 1990 :156). aRniSnavs,<br />

rom saqarTvelos eTnografiul rukaze vertikaluri zonaluroba kargad<br />

aris gamokveTili, rac gvibiZgebs gamovyoT mTisa da baris klasebi.<br />

SesaZloa, gamarTlebuli iyos simReris sityvieri teqstis mixedviT rigix<br />

gamoy<strong>of</strong>a, romelSic Semdegi klasebi moTavsdebian: Sinaarsdakargul<br />

sityvebze agebuli mravalxmianoba: sityvieri teqstis metrze, ritmze da<br />

sxva gamomsaxvelobiT niSnebze damokidebuli mravalxmianoba (Seikini<br />

gansakuTrebul yuradRebas uTmobs verbaluri da musikaluri teqstis<br />

mdgradobis urTierTmimarTebas da am damokidebulebis oTx variants<br />

gamoy<strong>of</strong>s (Seikini 1983 :79). sityvier teqstze Sinaarsobrivad<br />

damokidebuli simRerebi da piriqiT _ sityvieri teqstis avtonomiuroba<br />

musikalurisagan (magaliTad, sacekvao simRerebis saferxuloTagan erTerTi<br />

ganmasxvavebeli niSani swored sityvieri teqstis funqciis<br />

nivelirebaa (rogaCevskaia 1980 :125-126). magram, aseTi `aratradiciuli~<br />

aspeqtebisagan amjerad Tavs SevikavebT _ ZiriTadad im motiviT, rom<br />

gagviZneldeba am rigebSi klasTa erTeulebis konturebis ase Tu ise<br />

koreqtulad moxazva.<br />

ra sargeblobis motana SeuZlia saSemsruleblo reglamentis<br />

kriteriumis gaTvaliswinebas qarTuli tradiciuli mravalxmianobis<br />

tipologiuri klasifikaciis SemuSavebisas upirveles yovlisa, aseTi<br />

leqsikografiuli meTodiT SemuSavebuli reglamentur rigTa speqtri<br />

mkafio warmodgenas gviqmnis tradiciul mravalxmianobaze gavlenis mqone<br />

garegnuli faqtorebis mTel `geografiaze~, rac SemdegSi kvlevis mraval<br />

sxva mimarTulebas warmoaCens. amas garda, klasTa es rigebi naTely<strong>of</strong>en<br />

qarTuli erTiani mravalxmiani stilis arsebobas, rac dasturdeba<br />

115


omelime rigis sivrceSi klasTa stilisturad aramkafio<br />

diferenciaciaSi. da bolos, saSemsruleblo reglamentis kriteriumi<br />

aaSkaravebs qarTul tradiciul mravalxmianobaSi `Sesrulebamdeli~<br />

mocemulobis aratipologiur mniSvnelobas, radgan mravalxmianobis<br />

kompoziciuri principebi, ar amJRavneben romelime rigis klasebSi<br />

unaklulod ganawilebis tendencias. gamonakliss Seadgens oTxxmianobis<br />

klasis Tanxvedra guruli naduri (koleqtiuri Sromis) simRerebis<br />

mravalxmianobis saxesTan.<br />

116


samuSao klasifikaciebi<br />

amjerad yuradRebas mivapyrobT qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis sakuTriv procesualur mxares da vecdebiT mxolod TiTo-<br />

TiTo, oRond urTierTgansxvavebuli kriteriumebiT am masalis day<strong>of</strong>as. es<br />

dagvexmareba: a) gamovarCioT, yvelaze mosaxerxebeli kriteriumi<br />

klasificirebisa, b) davadginoT, Tu klasifikaciis ra etapze, romeli<br />

kriteriumis gamoyenebaa upriani, g) kidev erTxel gadavamowmoT qarTuli<br />

tradiciuli mravalxmianobis kompoziciuri tipis cnebis sazRvrebi. am<br />

mcire masStabis, lokalur klasifikaciur sistemebs CvenTvis kvlevis<br />

Sualeduri, samuSao mniSvneloba gaaCnia, amitom maT swored `samuSao<br />

klasifikaciebis~ saxeliT movixseniebT.<br />

aRniSnuli klasifikaciuri sqemebi, qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis rTuli da mravalsaxovani struqturis gaTvaliswinebiT,<br />

ZiriTadad mravalsafexuriani iqneba. ra Tqma unda, SegviZlia mravali<br />

iseTi klasifikaciuri sqemis SemoTavazeba, romelic mxolod erT<br />

safexurze unaSTod ganalagebs or antagonistur jgufs. magaliTad: sada<br />

mravalxmianoba _ sinTezuri mravalxmianoba, homogenuri _ heterogenuli,<br />

sinqronuli – antiqronuli... SesaZloa, saWirocaa aseTi pirveladi<br />

diferenciacia da isic `samuSao~ klasifikaciis saxeobebad SegviZlia<br />

vigulisxmoT. oRond aseTi erTsafexuriani sqemebidan ZiriTadi<br />

tipologiuri sqemis SemuSavebaSi SesaZloa mxolod `krimanWuliani<br />

mravalxmianobis~ erTeuli gamogvadges (krimanWuliani mravalxmianobaukrimanWulo<br />

mravalxmianoba), radganac igi ar identificirdeba sxva ufro<br />

gamokveTili kriteriumis mixedviT, vidre krimanWulis Semcvelobaa.<br />

gavixsenoT, rom krimanWuliani mravalxmianoba aris ostinatos Semcveli<br />

sinTezuri forma, magram ara _ ostinaturi mravalxmianobis forma.<br />

ukve cnobilia, rom ZiriTadi taqsonomiuri erTeulis _ tipis<br />

ZiriTad ganmsazRvrelad, anu ZiriTad orientirad Cven uyoymanod viRebT<br />

mravalxmianobis kompoziciur princips. es kriteriumi arsebiTia _ mis mier<br />

gamorCeuli movlenis arsze miuTiTebs, anu am simravlis mizezobriv-<br />

Sedegobrivi xasiaTis niSan-Tvisebebs asaxavs (tipologia 1982 ... 117).<br />

117


ogorc adrec aRvniSneT, mravalxmianobis kompoziciuri principebi<br />

qarTul tradiciaSi mJRavndeba epizodurad da stabilurad. epizodur<br />

doneze gamokveTil princips ZiriTadad mxolod kontaminaciuri formis<br />

SemuSaveba ZaluZs, xolo stabilurad gamovlenil princips ukve savsebiT<br />

xelewifeba, gansaxilvel fragments (rogorc gvaxsovs, es monakveTi<br />

dasrulebul musikalur azrs unda gamoxatavdes) Sesabamisi tipis, an<br />

ukidures SemTxvevaSi heterogenuli formis gansazRvreba miusadagos.<br />

amrigad, winaswari SefasebiT, Cvens mier daxasiaTebuli<br />

mravalxmianobis xuTi kompoziciuri principis Sesabamisad unda<br />

vigulisxmoT minimum xuTi tipis arseboba: _ ostinaturis, burdonulis,<br />

sinqronulis, paraleluris da paralinealuris. es CamonaTvali, SeiZleba<br />

iTqvas, qarTuli tradiciuli mravalxmianobis formaTa tipologiuri<br />

klasifikaciis `ConCxia~. sxva `samuSao~ klasifikaciebis Sedgenisas<br />

prioritetul yuradRebas mivapyrobT am xuTi principis, rogorc Sesabamisi<br />

tipis ZiriTadi Tvisebis gamovlenas.<br />

erT-erT mniSvnelovan kriteriumad gvesaxeba Cvens mier adre<br />

ganxiluli modelis, rogorc tradiciuli mravalxmianobis melodiurritmuli<br />

formula-Targis, erTaderTi forma qarTuli xalxuri<br />

mravalxmianobisa, romelSic melodiuri da ritmuli modeli naklebad<br />

mkafiodaa gamokveTili, burdonuli mravalxmianobis kontinualuri<br />

saxeobaa _ xmovanze gamRerebul simaRlisucvlel banze damyarebuli<br />

mravalxmiani struqtura.<br />

mkafio modelis Semcvel nimuSebSi modelis kriteriums ganvixilavT<br />

misi ori komponentis mixedviT: a) melodiuri modelis (melodiis ZiriTadi<br />

maxasiaTeblis _ bgeraTsimaRlebrivi koordinatis mixedviT) da ritmuli<br />

modelis mxriv; b) xmaTa Soris ziar anu msgavs da kontrastul (rogorc<br />

kilo-melodiuri, aseve ritmuli TvalsazrisiT) mxriv.<br />

miuxedavad imisa, rom mravalxmianobaSi melodiur kavSirebs<br />

gadamwyveti mniSvneloba eniWeba, modelis am or aspeqtze dakvirvebisas<br />

SevatyobT, rom qarTuli tradiciuli mravalxmianobis saxeTa simravlis<br />

mkafio pirveladi day<strong>of</strong>is unari modelis ritmul mxares ufro<br />

xelewifeba, vidre bgeraTsimaRlebrivs. marTlac, am simravlis day<strong>of</strong>a<br />

118


ziari ritmuli modelis da kontrastuli ritmuli modelis Semcvelobis<br />

mixedviT ufro Tanabari sididis da mkafiod gamijnul or jgufs gvaZlevs,<br />

vidre _ melodiuri ziari modelis da kontrastuli melodiuri modelis<br />

Semcvelobis mixedviT dajgufebuli calke paraleluri da calke<br />

danarCeni formis mravalxmiani naxatebi.<br />

amrigad, qarTuli tradiciuli mravalxmianobis mTlian plasts<br />

modelis kriteriumis mixedviT davy<strong>of</strong>T ziari ritmuli modelis Semcvel<br />

jgufad da kontrastuli ritmuli modelis Semcvel jgufad. am safexuris<br />

Semdeg ritmuli sinqroniisa da antiqroniis erTsafexuriani kriteriumi<br />

aqtualobas kargavs, radgan ritmuli modeli mxolod sxvadasxva xmis<br />

partiebSi ritmuli suraTis Tanxvedra-arTanxvedris mxriv iZleva mkafio<br />

gansxvavebas. magram es exeba ritmul koordinirebul models, anu xmaTa<br />

urTierTobis momwesrigebel models. rac Seexeba gankerZoebul, anu calke<br />

erT xmaSi gamokveTil models, am mxriv ritmul models kidev aqvs<br />

madiferencirebeli funqciis rezervi, romlis gamoyenebiTac gamoiy<strong>of</strong>a<br />

reCitaciuli burdonis jgufi.<br />

rac Seexeba ritmuli ziari modelis areals, Semdeg safexurs<br />

mogvcems calke melodiuri da calke ziari ritmuli modelis versiebis<br />

erToblivi kriteriumi, romelic, kombinirebisas, or jgufs gamokveTs: 1)<br />

melodiuri da ritmuli ziari modeli _ gamoxatuli paraleluri<br />

xmaTasvlis kompoziciuri principiT; 2) mxolod ritmuli ziari modeli _<br />

gamoxatuli sinqronis kompoziciuri principiT, agreTve _ zemonaxsenebi<br />

reCitaciuli burdonis jgufiT;<br />

ritmulad kontrastuli modelis arealSi, kriteriumebis erT doneze<br />

gamoyenebis meTodis Tanaxmad, pirvel rigSi gamovy<strong>of</strong>T melodiuri ziari<br />

modelis Semcvel da aseTis armqone jgufebs. pirvel maTganSi<br />

vgulisxmobT ara ritmuli ziari (xmebis erTmaneTTan ritmuli sinqronis<br />

azriT), aramed _ mxolod melodiuri ziari modelis Semcvelobas, anu _<br />

mxolod ritmuli kontrastuli modelis Semcvelobas, gamoxatuls<br />

qarTuli sivrcisaTvis araaqtualuri (mxolod uaRresad fragmentulad<br />

gamomJRavnebuli) imitaciis principiT.<br />

aRniSnuli `efemeruli~ jgufis gamoy<strong>of</strong>is Semdeg, ukve mTlianad<br />

kontrastuli modelis jgufSi Tavsdeba rogorc specifikuri xmebis<br />

119


(gankerZoebuli modelis), aseve mis armqone struqturebi. rac gvaZlevs<br />

safuZvels, rom swored am, calke xmaSi ganxorcielebuli modelis<br />

mixedviT movaxdinoT Semdgomi day<strong>of</strong>a.<br />

maSasadame, kontrastuli ritmuli modelis Semcveli stuqturebs<br />

davy<strong>of</strong>T gankerZoebuli modelis Semcvel da koordinirebuli, anu<br />

partnioruli modelis _ paralinealur modelis jgufebad. paralinealuri<br />

modeli, TavisTavad, paralinealuri xmaTasvlis kompoziciur principsa da<br />

Sesabamis tips gulisxmobs. rac Seexeba gankerZoebuli models, misi<br />

day<strong>of</strong>isas gamogvadgeba gankerZoebuli modelis simaRlis ucvleli da<br />

cvalebadi simaRlis saxeebis gamijnva, saxeldobr (da Sesabamisad), erTi<br />

mxriv, burdonul da meore mxriv, gadaZaxilian da ostinatur principtipebad.<br />

gankerZoebul modelis am safexuris Semdgomi day<strong>of</strong>a _<br />

burdonuli mravalxmianobis jgufisa _ SegviZlia ritmuli modelis<br />

kriteriumiT, romelic ukve gamoviyeneT sinqronuli jgufis day<strong>of</strong>isas.<br />

miviRebT igive reCitaciuli _ sinqronuli burdonisa da antiqronuli<br />

burdonis jgufs. Tumca reCitaciuli burdoni ukve sakmaod scildeba<br />

gankerZoebuli modelis farglebs da ufro sinqronuli mravalxmianobis<br />

wiaRSi Tavsdeba. amgvarad, burdonuli mravalxmianoba sinqronul da<br />

antiqronul or did jgufs Soris TanakveTis areals qmnis.<br />

rac Seexeba gankerZoebuli modelis ostinatur, burdonul da<br />

gadaZaxilian formebs, unda gavixsenoT, rom Tanabrad gavrcelebulia,<br />

rogorc sinTezuri, aseve sada mravalxmianur formebSi. ase, rom mogvixdeba<br />

swored am niSniT maTi Semdgomi day<strong>of</strong>a. magram am etapze modelis<br />

kriteriumi ver aWarbebs Tavis uflebamosilebas. amitom burdonuli,<br />

ostinaturi da gadaZaxiliani formebis sinTezur da sada formebSi<br />

daxarisxeba sxva kriteriums unda mivandoT. amjerad ki warmovadgenT<br />

modelis kriteriumis meSveobiT Sedgenil sqemas:<br />

ix. danarTSi sqema #1<br />

rac Seexeba identur models, misi qona-arqonis mixedviT or<br />

araTanabar jgufad iy<strong>of</strong>a araTu mravalxmianobis, aramed ufro didi<br />

erTeulis _ koleqtiuri Sesrulebis jgufi. Sedegad viRebT identuri<br />

modelis erTguli xmebis koleqtiur erTxmianobas da minimum ori xmis mier<br />

120


identuri modelis gauziareblobas _ koleqtiur mravalxmianobas. amgvari<br />

day<strong>of</strong>a tipologiuri klasifikaciis sawyis etapze dagvWirdeba.<br />

rogorc vxedavT, modelis kriteriumad gamoyenebisas qarTuli<br />

tradiciuli mravalxmianobis tipebi sakmaod mkafio sazRvrebSi<br />

gamoikveTeba. gamonakliss Seadgenen: sinTezuri formebi, ostinaturi tipi,<br />

romlis totalur saxesxvaobas modelis kriteriumis aRniSnuli<br />

gradaciebi ver `agnebs~. aseve paralinealuri tipis komplementaruli da<br />

totaluri nairsaxeobebi.<br />

gavixsenoT xmaTa raodenobis kriteriumic, romelic saSemsruleblo<br />

reglamentis kriteriumTa Soris movixsenieT. marTlac, bunebrivia, gamoiyos<br />

oTxxmianoba, rogorc tipi. am sivrces ZiriTadad naduri oTxxmianoba<br />

daikavebda, radgan masSi krimanWulisa da gamyivanis monacvleoba or<br />

mkveTrad gansxvavebul formas ar warmoSobs. marTalia, qarTul<br />

tradiciul musikaSi oTxxmianobis sxva gamovlinebebic gvxvdeba, magaliTad<br />

_ `hariras~ tipis zogierT simReraSi, romelsac totaluri ostinatos<br />

principis ganxorcielebad miviCnevT (magaliTi # 76); aseve gavixsenebdiT<br />

gviandel qalaqur sinqronul simReraSi `CarTuli~ xmis gamoyenebas, magram<br />

`hariraSi~ meoTxe xma heter<strong>of</strong>oniul xasiaTs atarebs, xolo `CarTuli~<br />

fuqncionalurad nakleb individualuria, Tan _ aSkarad gviandeli,<br />

saestrado musikis gavlenis Sedegi, rac mas xalxur xmad wodebis<br />

`legitimurobas~ ukargavs.<br />

ganvixiloT mravalxmianobis saxeTa diferenciaciis tradiciuli _<br />

xmaTasvlis, ufro zustad ki _ xmaTa mimarTulebis kriteriumi. cnobilia<br />

am mimarTebiT sam uzogades saxed day<strong>of</strong>is tradicia: a) iribi xmaTasvla,<br />

romelsac qarTul mravalxmianobaSi Seesabameba burdonuli tipi, b)<br />

pirdapiri xmaTasvla _ paralelizmiT da g) sawinaaRmdego xmaTasvla _<br />

paralinealuri, ostinaturi, sinqronuli tipebiT.<br />

rogorc vxedavT, xmaTa mimarTulebis kriteriumi yvelaze sadad da<br />

mkafiod gviCvenebs gansxvavebas burdonul, paralelur da danarCen sam<br />

tips Soris. gansakuTrebiT mkafiod gamoy<strong>of</strong>s paralelur mravalxmianobas.<br />

magram uZneldeba burdonisa da danarCen formaTa garCeva erTmaneTisagan.<br />

am kriteriums aqvs erTi naklic: igi SesaZloa gawvdes mxolod ori xmis<br />

121


urTierTdamokidebulebis gansazRvras. amgvarad, zemoT naxsenebi `samuSao~<br />

klasifikacia samxmianobis wiaRSi naklebad koreqtuli iqneba. aq xmaTa<br />

koordinaciis sami aspeqtiT unda SevxedoT: I da II, II da III, I da III xmis<br />

mimarTulebaTa SefardebiT, rac saxeldebisas damatebiT sazrunavs gviCens.<br />

amitom mizanSewonilad migvaCnia, vecadoT, qarTuli samxmianobis<br />

grafikuli modeli orxmian plastad SevamWidrovoT da aRniSnuli<br />

kriteriumic am modificirebul proeqcias mivusadagoT.<br />

rogor warmogvidgenia aseTi SemWidroebis operacia samxmianobis<br />

romelime ori funqcionalurad msgavsi xma erT plastad unda aRviqvaT.<br />

qarTul tradiciaSi aseTad, cxadia, zeda ori xmis erToblioba unda<br />

vigulisxmoT. bani, xSirad rogorc gunduri unisoni da, Sesabamisad _<br />

Sedgenili movlena, meore plastis rols itvirTavs. aseTi ori plastis<br />

mimarTulebis kriteriumi xmaTasvlis procesualuri kriteriumis<br />

gamartivebuli, magram ufro moqnili saxea. mas sxvagvarad banisa da zeda<br />

xmebis urTierTobis, an ufro mokled _ `banis<br />

kriteriums~ vuwodebdiT.<br />

qarTul tradiciul mravalxmianobaSi bani, rogorc viciT, yvelaze<br />

stabiluri funqciis xmaa. amitom mravalxmianobis saxeTa diferenciaciisas<br />

misi faqtoris gamoyenebas gverds verc avuvliT. es `samuSao~ klasifikacia,<br />

Cveulebriv, movlenis or safexurad gay<strong>of</strong>is princips emyareba. cxadia, bans<br />

sxvadasxva saxed day<strong>of</strong>isas pirvel rigSi yuradReba unda mivaqcioT mis<br />

sxva xmebTan koordinaciis xarisxs. magram, amave dros, banis gareSe xmebis<br />

Tvisebebi ar unda gamoviyenoT madiferencirebel kriteriumad (am mxriv<br />

banis kriteriumi agebs zogadad xmaTasvlis kriteriumTan). am problemis<br />

gadaWras gagviadvilebs sxva xmebTan koordinaciis meti xarisxiT<br />

gamorCeuli banisa da sxva xmebisagan SedarebiT gamocalkevebuli,<br />

individualuri banis urTierTgamijnva. amgvari meTodiT viRebT or jgufs<br />

_<br />

individualiz<br />

izebuli<br />

banis mqoneT _ paralinealuri, nawilobriv<br />

ostinaturi, da simaRlis ucvleli koordinirebuli banis mqoneT _<br />

burdonuli, paraleluri sinqronuli da koordinirebuli banis ostinatos.<br />

amave dros, ar unda dagvaviwydes reCitaciuli burdonis Semcveli<br />

mravalxmianoba, romelic erTi mxriv, simaRlisucvlel bans Seicavs, xolo<br />

meore mxriv, sinqronuli mravalxmianobis qvesimravlea. magram banis<br />

kriteriumis ganzomilebaSi igi mxolod burdonul mravalxmianobas<br />

122


ekuTvnis. aqve aRvniSnavT, rom aseTi day<strong>of</strong>is absulutizeba ar unda<br />

movaxdinoT. warmovadgenT Sesabamis sqemas:<br />

ix. danarTSi sqema #2<br />

advili SesamCnevia, rom aRniSnuli kriteriumebiT ar mJRavndeba<br />

Sedgenili formebis konturebi, gansakuTrebiT oTxxmianobisa, radgan am<br />

ukanasknelis pirobebSi romelime ori plastis erT plastad warmodgena<br />

SeuZlebelia. banis kriteriumi aseve ver ansxvavebs paralinealur da<br />

ostinatur, paralelur da sinqronul formebs. aseve ver xerxdeba am<br />

kriteriumiT calke ostinaturi mravalxmianobis, ufro ki misi or an met<br />

xmaSi ganxorcielebis formebis gamocalkeveba.<br />

swored am etapze sakmaod aqtualurad gvesaxeba Cvens mier adre<br />

ganxiluli musikaluri azris warmarTvis `iniciativis<br />

iniciativis~<br />

kriteriumis<br />

gamoyeneba qarTuli tradiciuli mravalxmianobis formaTa gamosay<strong>of</strong>ad.<br />

iniciativis<br />

talRiseburi<br />

da lideruli gamovlinebis jgufebSi<br />

Sesabamisad, pirvel mxares ganTavsdeba paralinealuri mravalxmianoba,<br />

sinqronuli mravalxmianoba (ver aviRebT orientacias iniciativis<br />

funqcionalur xarisxze, romelic sinqronul mravalxmianobaSi<br />

minimumamdea dayvanili), burdonuli kontaminacia; xolo meore mxares _<br />

paraleluri xmaTasvla, ostinatos Semcveli mravalxmianoba, burdonulparaleluri<br />

da orxmiani burdonuli formebi. rogorc vxedavT, calke<br />

aRebuli iniciativis kriteriumi naklebefeqturia qarTuli<br />

mravalxmianobis tipebis gamosay<strong>of</strong>ad. Tumca guldasmiT dakvirvebisas<br />

aRmoCndeba, rom misi fragmentuli gamoyeneba efeqtur Sedegebs mogvcems.<br />

kerZod, iniciativis kriteriumi mkafiod y<strong>of</strong>s gankerZoebul models<br />

iniciativian (ostinatur) da uiniciativo (burdonul) modelis Semcvel<br />

formebad; agreTve _ iniciativiani (ostinaturi) da uiniciativo<br />

(burdonuli) banis jgufebad. da rac yvelaze ufro gamosadegia,<br />

iniciativis kriteriums gansakuTrebuli Tviseba gaaCnia, individualuri<br />

banis mravalxmianoba dayos iniciativis `komplementaruli~ (talRiseburi)<br />

gamovlenisa (paralinealuri mravalxmianobisa) da iniciativis `lideruli~<br />

gamovlenis (ostinaturi mravalxmianobis) jgufebad. Tavad paralinealuri<br />

mravalxmianobis day<strong>of</strong>ac SeiZleba talRiseburi iniciativisa da<br />

123


`bundovani~ iniciativis fragmentebad, magram am ukanasknel day<strong>of</strong>as erTi<br />

mTliani movlenis gaumarTlebel danawevrebad miviCnevdiT.<br />

zemoTmoyvanil kriteriumebs vusadagebT dasrulebuli dramaturgiuli<br />

formis mqone musikalur struqturebs, romlebic, rogorc kvlevis<br />

obieqtebi, invariantuli fragmentebis saxiT warmoidgineba. magram es<br />

kriteriumebi ugulebely<strong>of</strong>en iseT SemoqmedebiT principebs, romlebic<br />

scildebian am invariantTa masStabs da maTi `mza~ erTeulebiT manipulireben.<br />

es procesi ara calkeuli musikaluri movlenis _ melodiis, ritmis<br />

da a.S., aramed Tavad mravalxmianobis kompoziciuri principebis modelirebis<br />

da Semdgomi sinTezis gziT SegviZlia warmovidginoT. am principTa<br />

kombinireba qarTul xalxur mravalxmianobaSi ori mimarTulebiT xdeba:<br />

mravalxmianobis principTa sinTezi horizontaluri ganfenis mimarTulebiT<br />

da aseTive sinTezi vertikaluri SerwymiT. orive SemTxvevaSi saqme gvaqvs<br />

mravalxmianobis sinTezur, anu Sedgenil formasTan, romelTac<br />

gamoimuSavebs mravalxmianobis kompoziciur principTa sinTezis principi,<br />

anu sinTezuri mravalxmianobis kompoziciuri principi.<br />

mravalxmianobis kompoziciur principTa vertikaluri kombinaciiT<br />

miiReba mravalxmianobis heterogenuli forma. cxadia, amgvari kombinacia<br />

SesaZlebelia samxmianobis, an oTxxmianobis pirobebSi (mravalxmianobis<br />

kompoziciuri principis gamomJRavnebisaTvis xom minimum ori xmaa saWiro).<br />

heterogenuli forma qarTul mravalxmian simReraSi Semdegi principebis<br />

SeTanxmebiT miiReba:<br />

1. zeda ori xmis antifonuri, kerZod ki _ responsoruli<br />

monacvleobiT burdonuli banis fonze (burdonulresponsoruli);<br />

2. zeda ori xmis paralelizmiT burdonuli banis fonze<br />

(burdonul-paraleluri);<br />

3. zeda ori xmis paralelizmiT kontrastuli banis fonze<br />

(kontrastul-paraleluri);<br />

4. minimum ori gankerZoebuli modelis, anu specifikuri xmis<br />

Semcveloba (ostinaturi krimanWuli da warTqma; krimanWuli,<br />

warTqma da burdonuli Semxmobari;)<br />

124


maSin, rodesac mravalxmianobis kompoziciuri principebi erTi<br />

dasrulebuli musikaluri azris ganmavlobaSi monacvleobs, miiReba<br />

kontaminaciuri struqtura, anu mravalxmianobis Sedgenili forma (da ara<br />

_ tipi, radgan es ukanaskneli taqsonomiuri erTeuli gansaxilvel<br />

fragmentSi stilur erTgvarovnebas gulisxmobs). aseTi kontaminacia<br />

ZiriTadad sami meTodiT xorcieldeba: a) burdonuli banis ziari modelis<br />

Semcveli xmaTasvliT Senacvleba (burdonis paralelisturi, an<br />

sinqronuli svliT amoZraveba an piriqiT _ paraleluri an mxolod<br />

sinqronuli moZraobis burdonuli ganfeniT Canacvleba); b) paralineluri<br />

an sinqronuli mravalxmianobis gadaZaxiliT Canacvleba da g) xmaTa Soris<br />

modelis sxvadasxva doniT gaziareba (paralelizmis sinqronSi gadazrda an<br />

_ piriqiT).<br />

gvxvdeba heterogenuli formebis kontaminaciac.<br />

unda iTqvas, rom kontaminaciuri konstruqciebi qarTul simReraSi<br />

sakmaod iSviaTad iRebs tipuri kanonzomierebis iers, amitom aq mravalxmianobis<br />

kontaminaciuri formis, rogorc stabiluri musikalur-saazrovno<br />

kategoriis gamocalkevebas naklebad saWirod miviCnevT.<br />

imis gamo, rom ostinaturi mravalxmianobis gamoy<strong>of</strong>is siZnele adrec<br />

ver gadailaxa, vecdebiT, ostinatos sxvadasxva saxeobebis klasifikaciuri<br />

identificirebisaTvis calke iseTi kriteriumi moviyvanoT, romelic kargad<br />

gamokveTs am movlenis arsobriv bunebas. ra axasiaTebs ostinatos<br />

perioduloba da arasruli, Ria ganviTareba. am ukanasknelSi vgulisxmobT<br />

musikaluri azris damaboloebeli nagebobis armqone, permanentul ganfenas.<br />

swored am Tvisebis gamosarCev kriteriums mivmarTavT da mas `ganviTarebis<br />

dramaturgiuli<br />

aspeqtis~, an mokled _ `sasrulobis<br />

sasrulobis~<br />

kriteriums<br />

SevarqmevT.<br />

musikaluri dramaturgia, rogorc funqciurad gamokveTili fazebis<br />

droiTi organizacia (aruTinovi-jinWaraZe ... 2004 :18), pirvel yovlisa,<br />

eqspoziciis, ganviTarebis da dasasrulis funqciebs moiazrebs. da amitom<br />

am kriteriumiT, upirveles yovlisa, mravalxmian struqturas davy<strong>of</strong>T<br />

`sasruli~ da `arasruli~ ganviTarebis nagebobebad. cneba `sasruli~<br />

125


aRniSnavs dasrulebuli musikaluri azris dramaturgiulad erT mTlian<br />

plastad aRqmis SesaZleblobas. amgvar movlenas SeiZleba cneba `Caketili<br />

formac~ mivusadagoT. xolo cneba `arasruli~, anu `Ria forma~ niSnavs<br />

musikaluri azris iseT ganviTarebas, romlisTvisac ucxoa<br />

dramaturgiulad winaswargansazRvruli, mosalodneli dasasruli, xolo<br />

xmovanebis Sewyvetisas mTeli mJReri masala sawyisi-ganviTarebisdamaboloebeli<br />

nawilebis armqone erTgvarovan plastad aRiqmeba.<br />

arasruli, anu Ria ganviTarebis jgufs, Tavis mxriv, vy<strong>of</strong>T or _<br />

`ganSladi ganviTarebis~ da `spiraluri ganviTarebis~ jgufebad. cneba<br />

`spiraluri ganviTareba~ gulisxmobs mkafio modelis perioduli<br />

ganmeorebis meTodiT warmodgenas, romlis mkafio magaliTi swored<br />

mravalxmianobis ostinaturi tipia. cneba `ganSladi~, `spiraluris~<br />

sapirispirod, miuTiTebs `daugegmavi dramaturgiis~, anu `Tavisufali<br />

improvizaciis~ principiT ganviTarebas, romlisTvisac musikaluri frazis<br />

mkafio modelireba ucxoa. aseTi meTodi qarTul sinamdvileSi mxolod<br />

potenciurad Tu SegviZlia vigulisxmoT adreuli burdon-kontinuumis<br />

wiaRSi. aseve dasaSvebia aseTi SemoqmedebiTi meTodis xalxuri musikis<br />

wiaRSi gatareba xmaTa Tavisufali ganviTarebis _ paralinealuri<br />

mravalxmianobis wiaRSi. Tumca aseTi daSvebis raime anarekls dRevandel<br />

qarTul tradiciul musikaSi, ganSladi burdonis msgavsad, ver vxedavT.<br />

rac Seexeba `sasruli~, anu `Caketili formis~ jgufs, aq Tavs moiyris<br />

burdonuli, sinqronuli, paraleluri da paralinealuri tipebi. rogorc<br />

vxedavT, am etapze dramaturgiis kriteriumis uflebamosileba izRudeba.<br />

gTavazobT msjelobis Sesabamis sqemas:<br />

ix. danarTSi sqema #3<br />

126


qarTuli tradiciuli mravalxmianobis formaTa<br />

tipologiuri klasifikacia<br />

`samuSao~ klasifikaciebis meSveobiT naTeli gaxda, rom qarTuli<br />

tradiciuli mravalxmianobis tipologiuri klasifikaciis ageba<br />

SeuZlebelia mxolod erTi kriteriumis gamoyenebiT. e. i. unda vaRiaroT,<br />

rom qarTuli tradiciuli mravalxmianobis tipebi ar aris saerTo<br />

sibrtyis niSnebiT gamorCeuli. tipurobis ZiriTadi ganmsazRvreli faqtori<br />

garda mravalxmianobis kompoziciuri principisa, aris is, Tu ra niSniT<br />

ganirCeva mkafiod esa Tu is forma sxvaTagan, anu _ originaluroba. rac<br />

Seexeba kompoziciuri principis mixedviT tipebis gamorCevas, es meTodi<br />

ufro metad erTgvar orientirs waagavs, romlis mixedviTac winaswar<br />

gamovarCevT tipobriv movlenas da ZiriTadad misi gamosay<strong>of</strong>i kriteriumis<br />

gamorCevaze vzrunavT.<br />

maSasadame, aRniSnul klasifikaciaSi subordinaciul jgufebad<br />

day<strong>of</strong>is sxvadasxva etapze sxvadasxva kriteriums viyenebT. amave dros,<br />

SeiZleba dagvWirdes movlenaTa iseTi niSniT gamoy<strong>of</strong>a, romelsac romelime<br />

`samuSao klasifikacia~ ver wvdeba. aseTi erTsafexuriani kriteriumi<br />

daemsgavseba krimanWuliani-ukrimanWulo antagonisturi wyvilis gamy<strong>of</strong><br />

kriteriums. aseTi meTodi SesaZloa dagvWirdes Sedgenili (sinTezuri)<br />

formebis gamosacalkeveblad, radgan `samuSao klasifikaciebi~ am rTuli<br />

struqturis yvela kuTxiT `ganaTebas~ ver axerxeben. saerTod, miuxedavad<br />

Cveni didi survilisa, rom warmodgenili klasifikacias `amomwuravi~ iyos,<br />

savsebiT bunebrivad migvaCnia, rom masSi zogierTi movlena Tavis `myar<br />

adgils~ ver ipovis. zemcovskis azriTac, `tipologizacia gulisxmobs<br />

mTel rig gamonaklisebs~ (zemcovski 1994 :12).<br />

saerTo STabeWdilebiT qarTul tradiciul mravalxmianobaSi<br />

TvalSisacemi xdeba tipur nimuSTa simcire. es ar unda gagvikvirdes.<br />

qarTuli mravalxmianobis dRevandeli nimuSebi gascildnen saerTo stilur<br />

magistralebs, SeiTavses sxvadasxva kompoziciuri meTodi da ukve mkafio<br />

individualizebul struqturebad Camoyalibdnen. SeiZleba Tamamad iTqvas,<br />

rom ufro advilia maTSi kompoziciur principTa anareklis Zieba, vidre<br />

maTi raime tipobriv ganzomilebaSi Cateva. aSkaraa, rom klasifikaciur<br />

127


sqemas adrindeli, SedarebiT erTgvarovani faqturuli saxeebi ufro<br />

daemorCilebodnen.<br />

maSinac ki, rodesac romelime nimuSSi raime kompoziciur princips<br />

gamovy<strong>of</strong>T, vacnobierebT, rom dRevandeli Semsrulebeli am SemoqmedebiTi<br />

principis mxolod anarekls Tu SeigrZnobs da masac, araTu mReris win,<br />

aramed _ mReris dros da namReris Semdgom gaiazrebs. dRevandeli<br />

Sesruleba xalxuri simRerisa emsgavseba pr<strong>of</strong>esiuli musikis<br />

Semsruleblis mier kompozitoris mokrZalebul `Tanaavtorobas~, da ara _<br />

originalur, improvizirebul SemoqmedebiT process.<br />

kidev erTxel movxazavT tipologiur sqemaze muSaobis ZiriTad<br />

meTodebs. yovel Semdgom safexurze movlenas or, unaSTo jgufad vy<strong>of</strong>T.<br />

miRebuli jgufebidan vy<strong>of</strong>T mxolod im jgufs, romelic Cveni interesis<br />

arealSi, anu _ qarTuli tradiciuli mravalxmianobis sferoSi, Semodis.<br />

amitom, Cveni interesis Sesabamisad, klasifikaciuri sqema Tavdapirvelad<br />

naZvis simetriuli pr<strong>of</strong>ilis cali mxaris iers iZens. amasTan, am `naZvis~<br />

`kenwerosTan~ davinaxavT qarTul tradiciul mravalxmianobasTan<br />

dakavSirebul uzogades movlenebsac. anu, klasifikaciis saTaveSi iseT<br />

jgufebsac gamovy<strong>of</strong>T, romelic araTu qarTuli, aramed yovelgvari<br />

mravalxmianobis safuZvels warmoadgens. amitom diferenciaciis am etapze<br />

leqsikografiul meTods viyenebT (cnebidan - movlenisaken), xolo<br />

uSualod qarTuli mravalxmianobis wiaRSi Sesvlisas _ day<strong>of</strong>is<br />

gramatikul meTods (movlenidan _ cnebisaken).<br />

pirvel yovlisa, warmovadgenT `koleqtiuri Semoqmedebis~ jgufs,<br />

romelic, erTi mxriv, mravalxmianobis ZiriTadi Tvisebaa, xolo meore<br />

mxriv, TavisTavad, aucileblad mravalxmianobas ar gulisxmobs. am jgufSi<br />

Semodis unisonuri Sesrulebac.<br />

koleqtiuri Sesrulebis sapirispirod gamovy<strong>of</strong>T jgufs<br />

`individualuri Sesruleba~, romelic Tavis wiaRSi, garda vokaluri<br />

erTxmianobisa (romelic, cxadia mravalxmianobasTan yvelaze daSorebuli<br />

movlenaa), moicavs solo instrumentul mravalxmianobas, solo vokalurinstrumentul<br />

mravalxmianobas da, rac ufro kargad metyvelebs adamianis<br />

mier mravalxmianobis arsisadmi miswrafebaze, solo vokaluri<br />

mravalxmianobas (`xorxismieri mRera~). am sami jgufis diferenciaciaSi<br />

128


saSemsruleblo kriteriumi gvexmareba. Tumca xorxismier mReraze (solo<br />

vokalur mravalxmianobaze) aq yuradRebas aRar gavamaxvilebT, radgan es<br />

tradicia saqarTvelosTvis sruliad ucxoa. aq mocemulia `nagulisxmevi~<br />

mravalxmianobis jgufic, romelic, ra Tqma unda realur mravalxmianobad<br />

ar aRiqmeba.<br />

rac Seexeba qarTul solo instrumentuli mravalxmianobas, rogorc<br />

adrec aRvniSneT, aq ZiriTadad vgulisxmobT erTi instrumentis farglebSi<br />

(Conguri, Wuniri, gudastviri,) ori gansxvavebuli funqciis xmis partiis<br />

arsebobas. aseTi struqturuli suraTebi ufro xSirad vokaluri<br />

Sesrulebis analogs warmoadgens, ra mxrivac SedarebiT originalur<br />

naxats Wunirze dasakravebi qmnis. rac Seexeba sinqronul-akordul wyobas<br />

(Conguri, fanduri, larWem-soinari), maT mravalxmianobis jgufs ar<br />

mivakuTvnebT _ im zemonaxsenebi mizeziT, rom funqcionalurad<br />

gansxvavebul xmebs ar Seicaven. davZenT, rom solo instrumentuli<br />

mravalxmianobis jgufs, calke ar davy<strong>of</strong>T tipebad _ maT msgavsi<br />

struqturis vokaluri mravalxmianobis tipebTan erTad moviazrebT.<br />

individualuri Sesrulebis jgufSi movaqcevT agreTve solo<br />

vokalur-instrumentul<br />

mravalxmianobasac<br />

xmianobasac. mas agreTve ar SevexebiT<br />

Semdgomi diferenciaciis mizniT, radgan sakravis partia aq ZiriTadad<br />

akompanementad, fonad aRiqmeba, miuxedavad am sakravis sxvadasxva<br />

struqturuli suraTisa (sinqronuli _ Congur-fanduri, burdonuli _<br />

gudastviri). Cveni azriT fonis funqcias dasakravebis erTeuli nimuSebi<br />

aWarbebs, rogoricaa zemoaRniSnuli larWemisa da misi damkvrelis xmis<br />

kontaminaciuri monacvleoba.<br />

koleqtiuri mravalxmianobis jgufidan Tavidanve gamovy<strong>of</strong>T vokalur<br />

da vokalur-instrumentul mravalxmianobas<br />

xmianobas.<br />

diferencirebas vagrZelebT koleqtiuri Sesrulebis mimarTulebiT.<br />

SesaZloa, gamarTlebuli iyos, koleqtiuri Semoqmedeba davyoT<br />

partniorul (saerTo SemoqmedebiTi miznis mqone), anu organizaciul da<br />

spontanur anu stiqiur jgufebad. am ukanasknelis gamovlena ar SeiniSneba<br />

raime saqmianobisadmi misadagebul, funqciurad mowesrigebul JReradobaSi,<br />

anu _ tradiciaSi. stiqiuri Sesrulebis magaliTebi SeiZleba veZioT<br />

eqspromtul ureglamento TanaJReradobaSi, romelic SeiZleba TamaSis,<br />

129


gabaasebis, emociuri datvirTvis (SesaZloa _ gantvirTvis) xasiaTs<br />

atarebdes. magram rogorc qarTul, aseve sazogado tradiciul<br />

mravalxmianobaSi amgvari epizoduri, SemTxveviTi TanaJReradobebi<br />

mizanmimarTuli Semoqmedebis nay<strong>of</strong>ad ar miiCneva, amitom am safexuris<br />

mimarT mxolod sqemis gareSe konstantacias davjerdebiT.<br />

amgvarad, koleqtiur Semoqmedebas davy<strong>of</strong>T or jgufad: koleqtiur<br />

erTxmianobad da koleqtiur mravalxmianobad. maT Soris gamy<strong>of</strong>i zRvris<br />

saukeTeso variantad gvesaxeba modelze msjelobisas daxasiaTebuli<br />

`identuri modelis~ cneba.<br />

identuri modelis gaTavisebis dros Semsruleblebis SemoqmedebiTi<br />

kmay<strong>of</strong>ileba ZiriTadad saerTo mxatvruli Canafiqris gadmocemaSi<br />

sakuTari wvlilis SetaniT miiRweva. SeiZleba iTqvas, rom es aris xmaTa<br />

SeTanxmeba erTi miznis misaRwevad. am jgufSi Sedis: a) unisoni, anu<br />

identuri modelis erToblivi ganxorcieleba b) identuri antifonia, anu<br />

ori individualuri mxaris mier identuri modelis monacvleobiT aJRereba<br />

g) gaucnobierebeli paralelizmi anu minimum erTi TanamomRerlis mier<br />

unisonis arasworad, romelime intervalSi gatareba, rac kilourad<br />

damoukidebeli paralelur xmas afiqsirebs (amgvari ram qarTul<br />

tradiciul musikaSi mxolod SemTxveviT Tu SeiZleba moxdes). aseTi<br />

`SemTxveviTi~ mravalxmianobis gaucnobierebloba SesaZloa calke<br />

erTsafexuriani kriteriumis rolSic gamogveyvana, romelic day<strong>of</strong>da<br />

`gacnobierebul~ da `gaucnobierebel~ mravalxmianobas da SeinarCunebda<br />

unaSTod orad gay<strong>of</strong>is princips, magram sqemis kidev ufro garTuleba<br />

amgvar araTanabari mniSvnelobis jgufebiT am etapze zedmetad migvaCnia.<br />

unisonuri da araidenturi modelis Semcvel mravalxmianobis<br />

jgufebis gzagasayarze dgas heter<strong>of</strong>onia _ unisonis gaazrebuli rRvevis<br />

minimaluri, jer funqcionalur mravalxmianobaSi gadausvleli<br />

gamovlinebebi.<br />

araidenturi modeliT JReradobisas Semsruleblebi SemoqmedebiT<br />

kmay<strong>of</strong>ilebas ganicdian ara arsebul naxatze misi aslis dadebiTa da<br />

gaigivebiT, aramed _ Tavisi originaluri svlebiT aseTi naxatis erToblivi<br />

SemuSavebiT. am jgufSi Sedis a) realuri mravalxmianoba, anu<br />

130


funqcionalurad individualuri datvirTvis mqone xmaTa partiebi; b)<br />

mowodeba-pasuxis antifonia, anu<br />

nominaluri mravalxmianoba, romlis<br />

drosac ori monacvle mxare aseve funqcionalur individualobas<br />

amJRavnebs; aqac, iseve rogorc identuri modelis jgufSi Sida day<strong>of</strong>is<br />

kriteriumia xmaTa TanaJReradobis Semcveli da aseTi meTodis araSemcveli<br />

jgufebad day<strong>of</strong>a; sxvagvarad _ kriteriumad mxolod monacvleobis<br />

(TanaJReris gamoricxviT) principis gamoyeneba. rac, ZiriTadad, erTxmiani<br />

araidenturi modelis gamoyenebiT nominaluri mravalxmianobis jgufs<br />

gvaZlevs.<br />

samuSao klasifikaciuri sqemebis gamoy<strong>of</strong>isas gvaxsovs, rom<br />

ostinaturi mravalxmianobis gamoy<strong>of</strong>a mxolod e.w. `sasrulobis<br />

kriteriummma~ SesZlo. amasTan, es kriteriumi mkafiod gamoy<strong>of</strong>s qarTuli<br />

tradiciuli mravalxmianobis ostinatur da danarCen araostinatur<br />

formebs, romlis day<strong>of</strong>azec SemdgomSi gamonaklisis gareSe SegviZlia<br />

vizrunoT. ase, rom aRniSnul kriteriums realuri mravalxmianobis pirvel<br />

damy<strong>of</strong>ad moviazrebT. Sedegad viRebT sasruli ganviTarebis (Caketili<br />

formis) da arasruli ganviTarebis (Ria formis) mravalxmianobis jgufebs.<br />

am ukanasknels vy<strong>of</strong>T spiraluri ganviTarebis (ostinaturi mravalxmianoba)<br />

da ganSladi ganviTarebis jgufebad. ganSladi ganviTarebis jgufis<br />

day<strong>of</strong>is versiebs, romlebic samuSao klasifikaciebze msjelobisas<br />

vaxseneT, am ZiriTad sqemaSi aRar gaviTvaliswinebT, radgan qarTul<br />

sivrceSi maTi, kerZod ki _ ganSladi burdonis damkvidreba aRar xdeba,<br />

Tumca SeiZleba SevniSnoT aseTi ganSlis mcire midrekilebani grZel kaxur<br />

sufrulebSi banis iniciativis zemoaRniSnul magaliTze<br />

mivubrundebiT sasruli ganviTarebis jgufs. misi day<strong>of</strong>isas<br />

vixelmZRvanelebT ritmuli modelis sinqronuli (ritmuli ziari modelis<br />

mqone) da antiqronuli (kontrastuli ritmuli modelis mqone)<br />

gamomJRavnebis kriteriumiT, radgan, rogorc adrec avRniSneT,<br />

saqarTveloSi mravalxmianobis yvelaze did masivs _ funqcionalur<br />

mravalxmianobas swored es kriteriumi hy<strong>of</strong>s or, metnaklebad Tanabari<br />

sididis jgufad.<br />

sasruli ganviTarebis jgufSi Semdeg safexurze avanscenaze ukve<br />

modelis kriteriumi gamogvyavs. igi ritmuli modelis mier gamorCeul or<br />

131


jgufs or-orad y<strong>of</strong>s, magram sxvadasxva aspeqtiT: ritmuli sinqronis<br />

jgufi iy<strong>of</strong>a ritmul-melodiuri melodiuri modelis Semcvel da mxolod ritmuli<br />

ziari modelis Semcvel, anu melodiuri modelis aramqone jgufad, xolo<br />

kontrastuli ritmuli modelis jgufi iy<strong>of</strong>a ritmul-melodiuri<br />

kontrastuli modelis Semcvel (imitacia) da mxolod kontrastuli<br />

ritmuli modelis Semcvel jgufebad. es ukanaskneli ki iy<strong>of</strong>a<br />

gankerZoebuli modelis mqone da gankerZoebuli modelis<br />

aramqone _<br />

partnioruli modelis jgufebad. day<strong>of</strong>is aseTi politika gamomdinareobs<br />

iqidan, rom ziari ritmuli modelis pirobebSi gankerZoebuli modeli<br />

nakleb aqtualuria. amitom originaluri struqturuli ieris Ziebisas misi<br />

antagonisturi _ melodiuri ziari modelis qona-arqonaze dayrdnobis<br />

meTodi ufro gamarTlebulia. piriqiTaa kontrastuli ritmuli modelis<br />

day<strong>of</strong>isas _ melodiuri ziari modeli saqarTveloSi sruliad<br />

araaqtualur imitaciis jgufs Tu gamoy<strong>of</strong>s (qarTul simRerebSi arsebuli<br />

imitaciis SemTxvevebi mxolod lokaluri masStabiT ifarglebian da<br />

musikaluri azris warmarTvaSi arsebiT cvlilebebs ar iwveven<br />

rogorc ritmuli ziari modelis mqone, aseve ritmulad<br />

kontrastuli modelis jgufebi Tavis mxriv day<strong>of</strong>isas, maTi ukiduresi<br />

gamovlinebebis saxiT, gviCveneben iseT erTeulebs, romlebic ukve tipiurad<br />

SegviZlia miviCnioT. esaa Sesabamisad _ paraleluri xmaTasvla (romelic<br />

ritmul ziar modelTan erTad melodiur ziar modelsac iTvaliswinebs)<br />

da paralinealuri xmaTasvla (romelsac ritmul kontrastTan erTad,<br />

gansxvavebiT imitaciisagan, melodiuri kontrastic axasiaTebs)<br />

am etapze SegviZlia gamoviyenoT ucvleli da cvalebadi simaRlis<br />

banis kriteriumi, romelic ritmuli ziari modelis, anu sinqronul<br />

mravalxmianobas day<strong>of</strong>s reCitaciuli burdonis da saxeldobr, sinqronis<br />

jgufebad, meore mxriv ki gankerZoebuli modelis mravalxmianobas day<strong>of</strong>s<br />

ostinatur, burdonul da gadaZaxilian jgufebad. magram am etapze am<br />

kriteriumis erTpirovnuli gamoyeneba tovebs ukmarisobis grZnobas:<br />

gankerZoebuli modelis banis mixedviT day<strong>of</strong>a mogvispobs krimanWulis,<br />

rogorc ostinaturi gankerZoebuli modelis gamoy<strong>of</strong>is saSualebas. amitom<br />

gankerZoebuli modelis day<strong>of</strong>a gvirCevnia iniciativis kriteriumiT<br />

vawarmooT. am meTodiT miviRebT uiniciativo _ burdonis Semcvel models<br />

132


da iniciativian _ ostinatos da gadaZaxilis Semcvel models. da radganac<br />

ostinaturi mravalxmianoba zeviT gvaqvs gamoy<strong>of</strong>ili amjerad viRebT<br />

gadaZaxiliani kontaminaciis qvetipis jgufs. es ukanaskneli paralineluri<br />

mravalxmianobis wiaRSi gvxvdeba da swored mis qvetipad moviazrebT.<br />

sinqronuli mravalxmianobis tipi rogorc aRvniSneT, ukve gamoiyo<br />

ritmuli ziari modelis jgufiT. rac Seexeba reCitaciul burdons, misi<br />

Semcvelobis mravalxmianobas, aseve sinqronulad miviCnevT, xolo am<br />

ukanaskneli simravlidan gamosay<strong>of</strong>ad mas `qvetipis~ cnebas vusadagebT. rac<br />

Seexeba ostinaturi da burdonuli gankerZoebuli modelebis Semcvel<br />

mravalxmianobis saxeebs, unda gaviTvaliswinoT, rom es modelebi erT<br />

xmaSia gamovlenili, rac sxva xmebTan kombinirebis variantebs gulisxmobs.<br />

Sesabamisad, aSkara xdeba maTi Semdgomi danawevrebis aucilebloba. am<br />

etapze gamoviyenebT kompoziciuri principebis raodenobis kriteriums.<br />

erTi kompoziciuri principi gamoy<strong>of</strong>s burdon-kontinuum<br />

kontinuums, romelic<br />

sufTa saxiT burdonul orxmianobaSi ganivTdeba (magaliTi # 77).<br />

ori da orze meti kompoziciuri principi ukve sinTezur (Sedgenil)<br />

formebs SeimuSavebs. aq gamovy<strong>of</strong>T samxmianobisa da oTxxmianobis jgufebs.<br />

samxmianobaSi ori principi urTierTqmedebs burdonul kontaminaciaSi, rac<br />

gamoixateba burdonuli banis fonze zeda xmebis paraleluri da<br />

paralinealuri xmaTasvlis, anu am oridan calke aRebuli xmebis TiToobiT<br />

monacvelobaSi. am ukanasknel SemTxvevaSi saqme gvaqvs, rogorc adre<br />

aRvniSneT, `nominalur samxmianobasTan~. burdonuli kontaminacia<br />

ZiriTadad burdoni-kontinuumis arealSi gvxvdeba da, Sesabamisad, qvetipad<br />

unda CaiTvalos.<br />

aseve samxmianobaSi ori kompoziciuri principis TanaqmedebiTaa<br />

gamoxatuli<br />

kontinualuri<br />

burdonul-paraleluri<br />

heterogenuli<br />

mravalxmianoba, romelsac aseve burdoni-kontinuumis<br />

qvetipad moviazrebT.<br />

burdonul-paraleluri mravalxmianobis arealSi unda gaviTvaliswinoT<br />

reCitaciuli burdonuli banis mqone paralelizmic. Tumca imdenad,<br />

ramdenadac amgvari burdoni gankerZoebul models ar warmoadgens,<br />

iniciativis dabali xarisxis gamo am formas sinqronuli mravalxmianobis<br />

arealSi ufro ganvixilavT.<br />

133


ori principis _ ostinatosa da paralinealuri xmaTasvlis _<br />

Tanaqmedebis Sedegia agreTve krimanWuliani samxmianoba, romelsac, misi<br />

mkafiod gamovlenili originaluri ieris gamo,<br />

tipis saxelwodebas<br />

mivakuTvnebT. mas burdonuli heterogenuli formisagan, rogorc aseve<br />

samxmianobaSi ori principis Tanaqmedebis formisagan, banis kriteriumi<br />

gamoarCevs.<br />

sami principi axasiaTebs naduri oTxxmianobis tips. magram<br />

kompoziciur principTa raodenobis kriteriumi am etapze fermkrTaldeba,<br />

radgan nadur oTxxmianobaSi unda gavaerTianoT rogorc krimanWulis, aseve<br />

gamyivanis Semcveli formebi, xolo es ukanaskneli Znelia miviCnioT calke<br />

romelime kompoziciuri principis, an gankerZoebuli modelis<br />

gansxeulebad. am SemTxvevaSi gamogvadgeba zogadad xmaTa raodenobis<br />

kriteriumi, radgan funcionaluri TavisTavadobiT gamoxatuli oTxi xmis<br />

amgvarad mkafiod CamonakvTuli oTxxmianoba, rogoric dasavlurqarTul<br />

nadur simRerebSia, sxvagan saqarTveloSi ar gvxvdeba.<br />

amgvarad, am klasifikaciis mixedviT miviReT qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis Semdegi rva tipi da sami qvetipi:<br />

1. nominaluri mravalxmianoba<br />

2. ostinaturi mravalxmianoba (ostinat<br />

(<br />

ostinato-kontinuumisa da ostinato-<br />

refrenis qvetipebiT)<br />

3. paraleluri xmaTasvlis mravalxmianoba<br />

4. sinqronuli xmaTasvlis mravalxmianoba (qvetipi _ reCitaciuli<br />

burdonuli mravalxmianoba)<br />

5. kontinualuri burdonuli mravalxmianoba qvetipebi _ burdonuli<br />

kontaminacia da burdonul-paraleluri mravalxmianoba<br />

6. paralinealuri xmaTasvlis mravalxmianoba (gadaZaxiliani<br />

kontaminaciis qvetipiT)<br />

7. krimanWuliani samxmianoba<br />

8. naduri oTxxmianoba<br />

ixileT danarTSi sqema #4<br />

134


miuxedavad zemoT ganxiluli da vizualurad qvemoT warmodgenili<br />

amgvari mravalwevriani klasifikaciuri sqemisa, ar gvsurs, vinmes Seeqmnas<br />

warmodgena, TiTqos qarTuli tradiciuli mravalxmianoba, rogorc erTiani<br />

stiluri movlena, erTmaneTisadmi ucxo meTodebiT Sedgenili ekleqtikuri<br />

nazavia. qarTuli tradiciuli mravalxmianoba xasiaTdeba mkafiod<br />

CamonakvTuli erTi saerTo originaluri stiliT, romlis mTavari<br />

maxasiaTebeli, ra ucnauradac ar unda gveCvenos, xsenebuli kompoziciuri<br />

principebis `mSvidobiani, urTierTSemavsebeli Tanarsebobaa~. SesaZloa,<br />

garkveuli kompoziciuri principi _ davuSvaT, paralelizmis, burdonisa<br />

Tu paralinealobisa _ mocemul nimuSSi mxolod fragmentulad gamoCndes<br />

da ar iRebdes monawileobas am nimuSis romelime tipisadmi mikuTvnebaSi.<br />

magram swored aseTi fragmentuloba mianiSnebs im faqtze, rom es<br />

stabiluri SemoqmedebiTi Cvevaa, romelsac qarTvelis musikalur<br />

azrovnebaSi Tavisi gansazRvruli adgili ukavia.<br />

135


qarTuli mravalxmianobis formebi sxvadasxva saSemsruleblo<br />

ganzomilebaSi<br />

vecdebiT, zogadad mainc movxazoT qarTuli mravalxmianobis<br />

formaTa ganpirobebulobisa da raodenobrivi maCvenebeli sxvadasxva<br />

saSemsruleblo parametris mixedviT. kerZod:<br />

• qarTuli musikaluri dialeqtebis mixedviT;<br />

• Janrebis mixedviT;<br />

• specializebuli zepiri tradiciis, glexuri da qalaquri xalxuri<br />

musikis mixedviT;<br />

• vokaluri da sakravieri Semsruleblobis mixedviT;<br />

• sqesobriv-asakobrivi reglamentis mixedviT;<br />

es CamonaTvali mogvagonebs zemoT aRniSnul `saSemsruleblo<br />

kriteriums~. marTlac da, sainteresoa, dadgindes, ramdenad didi<br />

mniSvneloba eniWeba Sesrulebamdel reglaments musikaluri struqturis<br />

saxasiaTo saxeTa SemuSavebaSi.<br />

daviwyebT qarTuli musikaluri dialeqtebis am aspeqtiT mimoxilviT.<br />

marTalia, arsebobs zogadi warmodgena imis Sesaxeb, rom kaxeTis regionSi<br />

burdonuli mravalxmianoba dominirebs, svaneTSi _ kompleqsurparaleluri,<br />

xolo guriaSi – polifoniuri, qarTuli mravalxmianobis<br />

tipTa raodenobrivi ganawileba musikaluri dialeqtebis mixedviT jer<br />

kidev elis seriozul statistikur analizs. miuxedavad imisa, rom Cvens<br />

sadiplomo naSromSi mocemuli gvqonda garkveuli cdebi am mimarTebiT.<br />

gansakuTrebuli niSvneloba mivaqcieT reCitaciis xarisxs mravalxmian<br />

simRerebSi. magaliTad, simaRlisucvlel bgeraTa ricxvs vufardebdiT maTi<br />

integrirebiT miRebul igive grZliobis, oRond TiTo bgeraTa ricxvs, ris<br />

Sedegadac miRebuli `SekumSvis koeficientiT~ erTmaneTisagan<br />

ganvasxvavebdiT calkeul kuTxeebsa da Janrebs.<br />

statistikuri aRricxva CavatareT qarTuli xalxuri simReris im<br />

droisTvis arsebul yvela sanoto krebulze; vavsebdiT Cvidmet grafas,<br />

sadac miTiTebuli iyo ara mxolod calkeul xmaTa monacemebi, aramed<br />

xmaTa Soris SefardebiTi monacemebi; dakvirvebis ZiriTad elements taqti<br />

warmoadgenda, garda ostinaturi da sinqronuli mravalxmianobis<br />

136


gamovlinebebisa. saintereso monacemebi iqna miRebuli xmebSi reCitaciis<br />

xarisxis Sesaxeb. mravalxmianobis formaTa mimarTebiT es statistikuri<br />

analizi amjerad mxolod erTi monacemiT _ burdonul mravalxmianobaSi<br />

reCitaciuli burdonis xvedriTi wilis koeficientis dadgenili saxiT _<br />

dagvexmareba. kerZod, aRmoCnda, rom reCitaciuli burdoni yvelaze meti<br />

procentiT mocemulia svaneTSi (83,4%), Semdeg daRmavali TanmimdevrobiT:<br />

samegreloSi (75,3%), raWaSi (70,4%), aWaraSi (67,0%), guriaSi (59,9%), imereTSi<br />

(58,3%), qarTlSi (57,8%), kaxeTSi (50,4%). rac Seexeba sxva dialeqtebs, maTSi,<br />

masalis simcirisa da orxmian-erTxmianobis didi wilis gamo,<br />

statistikurad mniSvnelovani monacemi ver davadgineT. mTlianad samxmian<br />

simRerebSi reCitaciuli burdonis wili 63,8%-ia. rac Seexeba sxva<br />

cxrilebs, imedia am mimarTebiT kvleva gagrZeldeba Tundac statistikosTa<br />

daxmarebiT(gabisonia 1986 :57-73).<br />

amjerad vecdebiT davxatoT saqarTvelos musikalur dialeqtebSi<br />

mravalxmianobis formaTaAgavrcelebis zogadi suraTi.<br />

xevsureTi _ unisonuri mReris mwiri tradiciis gverdiT gvxvdeba<br />

burdonuli mravalxmianoba, aseve _ ostinaturi refreni burdonuli<br />

sayrdeni bgeris saxiT (magaliTi # 78), an mokle ostinaturi saqceviT<br />

(magaliTi #79). ostinato da reCitaciuli burdoni zogjer enacvleba<br />

erTmaneTs (magaliTi # 80). aseve xSiria ostinaturi refrenis mopasuxe<br />

korife-solistis drodadro Sebanebac (magaliTi #81). gvxvdeba identuri<br />

modelis antifonic (magaliTi #82), romelic zogjer araidenturi<br />

modelis antifons, da Sesabamisad, nominalur mravalxmianobaSi<br />

gardamavali dialogis saxesac aRwevs (magaliTi # 83). amgvari antifonis<br />

ganviTarebuli saxea egreTwodebuli `SemRerneba~, romlis drosac<br />

solisti da mebane funqciebs cvlian xolme (magaliTi # 84).<br />

fSavi _ ZiriTadad kontinualuri burdonuli orxmianobaa<br />

ganviTarebuli. gvxvdeba ostinaturi mravalxmianobac. aRsaniSnavia, rom<br />

fSauri burdonuli orxmianoba simRera `ferxisaSi~ msgavsia xevsurulisa<br />

simRera `ferxisulSi~ (magaliTi # 85). fSavSi, `fSauris~ tipis simRerebSi<br />

xSiria ori solistis monacvleoba burdonuli banis fonze (magaliTi #<br />

137


86). erTi SexedviT, es struqtura SeiZleba nominalur samxianobadac<br />

CaiTvalos, magram unda gaviTvaliswinoT, rom monacvle mxareebs erTi<br />

identuri modeli gaaCniaT.<br />

TuSeTi _ `axali formaciis~ simRerebi gadmocemulia burdonulparaleluri<br />

stiliT. xSiria solo vokalur-instrumentuli<br />

poliplasturoba, romelsac frazebis sekventuri monacvleoba gamoarCevs<br />

(magaliTi # 87). Zvel simRerebSi mravalxmianoba naklebad gvxvdeba.<br />

samagierod, vxvdebiT unisonur Sesrulebas. rac Seexeba simRera `dalas~<br />

unisonur monakveTs, igi, imis gamo, rom mxolod solistis mopasuxe<br />

gunduri banis mier sruldeba, erTmniSvnelovnad unisonur Sesrulebad ver<br />

CaiTvleba (magaliTi # 88) aq mxolod banis partiis originalur<br />

gafarToebasTan gvaqvs saqme.<br />

xevi _ aq ZiriTadad reCitaciul-burdonuli da sinqronuli<br />

mravalxmianobaa gabatonebuli. am ukanasknelSi epizodurad gamosWvivis<br />

paraleluri xmaTasvlis CarCo, romelic droTa ganmavlobaSi, Tu SeiZleba<br />

ase iTqvas, `horizontalurad gaiwela~ (magaliTi # 89) sxvaTa Soris,<br />

igive procesis nakvalevi Cans mTel dasavlurqarTul, gansakuTrebiT ki _<br />

svanur da aWarul sinqronul mravalxmianobaSic. vxvdeba ostinaturi<br />

mravalxmianobis SemTxvevebic, romlebic banSi refrenuli ostinatoTia<br />

gadmocemuli, xolo zeda ori xmis monacvleoba nominaluri samxmianobis<br />

naxatiTaa warmodgenili (magaliTi # 90). sainteresoa erTeuli SemTxvevebi<br />

aqtiurad moZravi banisa, rac paralinealuri xmaTasvlis precedents qmnis<br />

aRmosavleT saqarTvelos simRerebSi (magaliTi # 91).<br />

mTiuleTi _ aq gvxvdeba rogorc burdonuli (magaliTi # 92), aseve<br />

sinqronuli (magaliTi # 93) da ostinaturi tipebi (magaliTi # 94).<br />

gudamayari _ aq gvxvdeba kontinualuri burdonuli (magaliTi # 95),<br />

zogjer ostinaturi mravalxmianobaa (magaliTi # 96), ZiriTadad _<br />

orxmianoba. magram masala imdenad mcirea, rom tipur stilze Znelia<br />

saubari.<br />

kaxeTi _ burdonuli mravalxmianobis ZiriTadi saufloa. Zneli<br />

dasadgenia reCitaciuli, an kontinualuri burdonis prioriteti. es<br />

ukanaskneli ufro xSirad kontaminaciuri saxiTaa warmodgenili<br />

(nominaluri samxmianoba + burdonul-paraleluri, xSirad es ukanaskneli _<br />

138


garTulebuli saxiTac) (magaliTi # 97). zeda xmebis melizmatikiT<br />

saqarTveloSi am dialeqts badali ar moeZebneba (magaliTi # 98). vxvdebiT<br />

ostinatur mravalxmianobasac (magaliTi # 99).<br />

saingilo _ samwuxarod, am ZirZveli qarTuli kuTxidan mwiri<br />

monacemebi gvaqvs. i. Jordanias mopovebuli ingiloTa cnobebi, rom aq adre,<br />

rogorc Cans, burdonul banze damyarebul simRerebs, aseve _ axali<br />

formaciis ramdenime samxmiani simRera.<br />

qarTli _ kaxeTis msgavsad, burdonuli mravalxmianobaa<br />

gabatonebuli (magaliTi # 100), Tumca struqturuli ganviTarebis<br />

diapazoni SedarebiT mcirea _ naklebad vxvdebiT grZel sufrul simRerebs<br />

kontaminaciuri burdonuli mravalxmianobiT. aq kaxeTze ufro xSiria mTel<br />

simReraSi dominirebuli nominaluri burdonuli samxmianoba (magaliTi #<br />

101). sakmaod xSiria ostinaturi mravalxmianoba (magaliTi # 102).<br />

mesxeTi _ aq koleqtiur musicirebaSi unisonuri mReris tradiciasTan<br />

erTad rogorc orxmiani (magaliTi # 103) aseve samxmiani reCitaciuli<br />

burdoni gvxvdeba (v. maRraZis mier restavrirebul simRerebsac Tu<br />

daveyrdnobiT).<br />

svaneTi _ svanur simReraSi ZiriTadi wyoba sinqronuli<br />

mravalxmianobaa, Tumca sinqronis zogadi suraTi xSirad reCitaciuli<br />

burdonis paralelur moZraobaSi da piruku gadawyobiT miiRweva.<br />

(magaliTi # 104). iSviaTia tipiuri ostinaturi mravalxmianoba (magaliTi #<br />

105) ufro xSirad ki ostinaturi mravalxmianobis fesvebi ferxulis<br />

aCqarebul nawilSi iCens Tavs (magaliTi # 106).<br />

raWa _ am dialeqtSi wilobrivi prioriteti uTuod sinqronul<br />

mravalxmianobas ekuTvnis. Tumca vxvdebiT reCitaciul (magaliTi # 107) da,<br />

iSviaTad, kontinualur burdonul tipebsac (magaliTi # 108). aqauri<br />

sinqronuli mravalxmianoba ufro xSirad svanurs waagavs (magaliTi # 109)<br />

svanuris msgavsia ostinaturi struqturis fragmentebic (magaliTi #110).<br />

leCxumi _ aqac sinqronuli mravalxmianobaa gabatonebuli, Tumca<br />

raWisa da svaneTisagan gansxvavebiT xmaTa koordinaciis kvinturi `CarCo~<br />

xSirad oqtavuriT icvleba (magaliTi # 111) sakmaod xSiria reCitaciuli<br />

burdonic (magaliTi # 112). iSviaTad _ kontinualuri burdonuli<br />

mravalxmianoba (magaliTi # 113).<br />

139


imereTi _ dasavleT saqarTvelosaTvis Cveuli sinqronuli<br />

mravalxmianobis gverdiT aq vxvdebiT reCitaciul burdonul (magaliTi #<br />

114) da kontinualuri (magaliTi # 115) mravalxmianobas. sxva kuTxeebTan<br />

SedarebiT TvalSisacemia moZravi banis xSiri monacvleoba reCitaciul<br />

burdonTan (magaliTi #116). rac Seexeba imeruli simReris arealisaTvis<br />

metad saxasiaTo qalaquri simReris segments: es ukanaskneli mTlianad<br />

tipiuri sinqronuli stilisaa (magaliTi # 117).<br />

samegrelo _ gansxvavebiT imereTisagan, aq sinqronul mravalxmianobis<br />

gverdiT sakmaod wonadia ostinaturi mravalxmianobis wilic (magaliTi #<br />

118) gvxvdeba orive saxis burdonuli mravalxmianoba kontinualuri<br />

(magaliTi # 119) da reCitaciuli (magaliTi # 120) vxvdebiT tipiuri<br />

`trios~ paralinealur mravalxmianobasac, Tumca _ uTuod guruli<br />

simReris gavleniT (magaliTi # 121).<br />

guria _ aq sinqronul mravalxmianobasTan erTad wina planze<br />

paralinealuri mravalxmianoba wamoiwevs. es ukanaskneli yvelaze didi<br />

doziTa da ganviTarebuli saxiT swored guriaSia wamodgenili _<br />

ZiriTadad `polifoniuri trios~ saxiT. gansakuTrebiT gamoirCeva zeda xma<br />

`wvrili~, romelic Tavisi registruli, tembruli da samRerisis<br />

TaviseburebiT mkafiod individualur `kvals~ tovebs simReris<br />

struqturaSi (Tumca imdenad specifikur JReradobas ver aRwevs, rogorsac<br />

_ krimanWuli) (magaliTi # 122). amave kuTxisTvisaa damaxasiaTebeli<br />

krimanWuliani samxmianoba (magaliTi # 123) da naduri oTxxmianoba<br />

(magaliTi # 124). Tumca isic unda aRiniSnos, rom es ukanaskneli<br />

fragmentuli saxiT samegreloSi da imereTSicaa warmodgenili. naduri da<br />

saferxulo simRerebis aCqarebisas, frazebis day<strong>of</strong>is meTodiT, xdeba<br />

ostinatur mravalxmianobaSi gadawyoba (magaliTi # 125) _ iseve, rogorc<br />

saqarTvelos sxva kuTxeebSi.<br />

aWara _ aWaraSi vxvdebiT rogorc ganviTarebul samxmianobas, rac<br />

guriis gavleniT unda aixsnas, aseve mTis aWaris orxmianobas, romelic<br />

umetesad paralelurisa da paralinealuris kontaminaciur xmaTasvlas<br />

nergavs (magaliTi # 126). sainteresoa, rom vlindeba msgavseba aWaruli<br />

orxmiani simRerebis struqturis Sedarebisas imave dasaxelebis guruli<br />

samxmiani simRerebis struqturasTan, ris Sedegadac naTeli xdeba, rom<br />

140


wamyvani kompoziciuri principi (am SemTxvevaSi _ paralinealuri)<br />

stabilurobiT gamoirCeva. Tumca xSiria reCitaciuli (magaliTi # 127) da<br />

kontinualuri burdonuli mravalxmianoba (magaliTi # 128). aWaraSi<br />

vxvdebiT ostinatur mravalxmianobasac (magaliTi # 129). xolo rac Seexeba<br />

aWarul versias simRerisa `misdevs mela lomsa~, igi paraleluri<br />

mravalxmianobis tipur nimuSs warmoadgens (magaliTi # 130).<br />

SavSeTi _ am kuTxeSi, gviandeli, magram mainc istoriuli izolaciis<br />

gamo, dasavleT saqarTvelos sxva kuTxeebTan SedarebiT ufro<br />

`Seyovnebuli~ saxiTaa moRweuli mravalxmianobis adreuli stadia,<br />

romelic TiTqmis sruliad imeorebs mTiani aWaris folklors. mravlad<br />

gvxvdeba nominaluri antifonuri mravalxmianoba (magaliTi # 131).<br />

lazeTi _ lazuri simReris mravalxmianobis Sesaxeb jerjerobiT<br />

sakmarisi masala ar mogvepoveba (jerjerobiT avTenturi Sesrulebis<br />

erTxmianobis Canawerebi ufroa cnobili). Tumca SeiZleba saubari<br />

araidenturi antifonis fragmentul gamovlinebebze (magaliTi # 132).<br />

sainteresoa mkvlevarTa mosazrebebi qarTuli mravalxmianobis msgavsebis<br />

Sesaxeb sxva xalxTa mravalxmian stilebTan, rogoricaa albanuri<br />

mravalxmianobis Sedareba grZeli kaxuri burdonul simRerebTan (Stokmani<br />

1956); qarTuli simRerebis Sedareba litvur sutartinesTan (raCiunaiteviCiniene<br />

2002); korsikul simRerebTan (biTeli 2007); bulgarulTan<br />

(ciciSvili 1990): qarTUli mravalxmianobis Sedareba evropul Sua<br />

saukuneebis pol<strong>of</strong>oniasTan (Snaideri 1940).<br />

zogadad unda aRiniSnos, rom dialeqtTa diferenciacia mravalxmianobis<br />

formaTa mixedviT mkafio Sedegebs ar gvaZlevs. erTi musikaluri<br />

dialeqtisaTvis mravalxmianobis erTi formis misakuTrebis TvalsazrisiT<br />

SesaZloa gamovyoT mesxuri raCitaciuli burdoni, guruli krimanWuliani<br />

samxmianoba, aseve guruli naduri oTxxmianoba, kaxuri da qarTluri<br />

burdonuli kontaminacia, aWarul-SavSuri paralinealuri orxmianoba.<br />

isic unda aRiniSnos, rom aRmosavleT saqarTvelos musikaluri<br />

tradicia mravalxmiani struqturis mxriv SedarebiT erTgvarovania, vidre<br />

dasavleTisa. ufro metic: mivaniSnebdiT erTgvar `eTnikur bgeriT idealze~<br />

(gipius-evaldis termini) aRmosavleT saqarTvelos simRerisa (romelic<br />

141


xSirad arc dasavleT saqarTvelosTvisaa ucxo), romelic reCitaciuli an<br />

kontinualuri burdonis or harmoniul safexurze dayrdnobil zeda<br />

paralelur xmebSi mcire daRmaval frazas warmoadgens (magaliTi # 133).<br />

asev mcire produqtulobiT xasiaTdeba mravalxmianobis formaTa<br />

JanrebTan Sesabamisobis Zieba. mkafiod unda gamoiyos Janrebi, romlebsac<br />

Seesabameba mravalxmianobis garkveuli tipi. amgvari sruli Sesabamisobis<br />

magaliTad jerjerobiT saTamaSo-sacekvao simRerebis refrenul ostinatos<br />

gamovy<strong>of</strong>diT. rac Seexeba calmxriv Sesabamisobas, unda aRiniSnos<br />

mgzavrulebis (laSqrulis, mxedrulis) sinqronuli mravalxmianoba,<br />

sariatualo JanrisaTvis damaxasiaTebeli kontinualuri burdoni, sufruli<br />

JanrisaTvis damaxasiaTebeli burdonuli kontaminacia, Sromis naduri<br />

oTxxmianoba, sacekvao solo sakravieri mravalxmianoba (Wibonis, Conguris,<br />

nawilobriv, _ fanduris bazaze).<br />

qarTuli mravalxmianobis formebi specializebuli zepiri tradiciis,<br />

s<strong>of</strong>luri sayovelTao zepiri tradiciis da qalaquri xalxuri musikis<br />

mixedviT ganTesvis saintereso suraTs gvaZlevs. cxadia am jgufebs Soris<br />

yvelaze mravalsaxovani s<strong>of</strong>luri simRerebisa da dasakravebis jgufia.<br />

qalaquri simRerebi TiTqmis srul Sesabamisobas hpovebs sinqronul<br />

mravalxmianobasTan (magaliTi # 134). am tipTan mWidrodaa dakavSirebuli<br />

agreTve s<strong>of</strong>lurisa da qalaquris gardamavali plasti, romelic ZiriTadad<br />

imerul, aseve _ gurul, megrul da aWarul Tanamedrove (XX saukunis)<br />

folkloris ZiriTad birTvs Seadgens (magaliTi # 135).<br />

rac Seexeba specializebuli zepiri tradiciis jgufs, igi or<br />

plastad unda gavyoT. pirvelSi vigulisxmebT saeklesio sagaloblis<br />

tradicias, xolo meoreSi _ xalxuri simRerebisa da dasakravebis imgvar<br />

nimuSebs, romlebis Sesrulebac mxolod specialuri, pr<strong>of</strong>esionaluri<br />

daxelovnebis Sedegadaa SesaZlebeli. miuxedavad amgvari pirobisa,<br />

pr<strong>of</strong>esional SemsrulebelTa Semoqmedebis mkafio gamocalkeveba mainc<br />

Zneldeba. sruli Sesabamisobis erTaderT kriteriumad gvevlineba<br />

dasavleT-qarTuli (gurul-aWarul-megrul-imeruli) `trios~<br />

saSemsruleblo reglamentis nimuSebi, rac, ZiriTadad, paralinealuri<br />

tipis ZiriTad masivs Seadgens. rac Seexeba jgufur burdonze damyarebul<br />

142


qarTl-kaxur solo Semsruleblobas, krimanWulian simRerebs da solo<br />

sakravieri mravalxmianobis (surmaniZis, garuCavas, arjevaniZis, zaqaiZis<br />

mier Sesrulebul) calkeul nimuSebs, maTi zRvari `s<strong>of</strong>luri sayovelTao~<br />

Semadgenlobis mier Sesrulebuli nimuSebisagan sakmaod bundovania.<br />

sxvagvari situaciaa sagaloblis mxriv. SeiZleba iTqvas, rom qarTuli<br />

sagaloblis xelovneba, dRevandeli monacemebiT, savsebiT Tavsdeba<br />

specializebuli zepiri tradiciis farglebSi. is faqti, rom `trios~<br />

Semsruleblebi amave dros galobis mcodneni iyvnen, dasturdeba am ori<br />

plastis faqturuli msgavsebiTac _ dasavluri gamSvenebuli kilos galoba<br />

igive agebulebisaa, rogoric _ `trios~ ZiriTadi, ukrimanWulo<br />

repertuaris simRerebi, Sesabamisad _ paralinealuri tipisa (magaliTi #<br />

136). magram rogorc imerul-gurul, aseve _ qarTl-kaxuri stilis<br />

sagalobelSi, mravalxmianobis ZiriTadi gabatonebuli tipi mainc<br />

sinqronuli xmaTasvlaa paralelizmis gamokveTili elementebiT (magaliTi<br />

# 137). vxvdebiT paraleluri tipis mravalxmianobis Semcvel mcire<br />

formebsac (magaliTi # 138). gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsad migvaCnia<br />

karbelaanT kilos gamSvenebuli mravalxmianobis originaluri forma,<br />

romlis ZiriTadi `moqmedi piria~ ganviTarebuli, moZravi Sua xma (magaliTi<br />

# 139). am formas Tavisi originaluri ieris gamo mravalxmianobis calke<br />

tipad gamoy<strong>of</strong>ac ekuTvnis. magram unda gavaTvaliswinoT, rom dRevandeli<br />

monacemebiT, amgvar Sesrulebas gansazRvruli sagvareulo tradicia<br />

ganapirobebs, rac mas ufro lokaluri maneris iers aniWebs.<br />

calke gamosay<strong>of</strong>ia dasavlur-qarTul sagalobelSi paraleluri<br />

xmaTasvlis mkafiod gamovlenili erTeuli `reliqtebi~ (magaliTi #140),<br />

rac mcire raodenobis xalxur simRerasTan erTad TiTqmis minimalur<br />

safuZvels iZleva calke gamoiyos paraleluri tipis mravalxmianoba<br />

qarTul tradiciul mravalxmianobaSi.<br />

vokaluri da sakravieri Semsruleblobis mixedviT qarTuli mravalxmianobis<br />

formebis ganxilva ZiriTadad solo instrumentuli<br />

mravalxmianobis farglebSia aqtualuri.<br />

warmovadgenT qarTul sakravTa SedarebiT mimoxilvas mravalxmiani<br />

struqturis Seqmnis potenciis mixedviT.<br />

143


cxadia, aseTi mimoxilvisas ar viTvaliswinebT dasartymel sakravTa<br />

rols. doli da daira qarTuli simRerisa da cekvis mkafiod gamoxatuli<br />

ritmuli fonia. amis erT-erTi dasturi isacaa, rom maTi<br />

bgeraTsimaRlebrivi wyobis Sesabamisobas musikalur qmedebasTan yuradReba<br />

ar eqceva. marTalia, dolisa da dairis ritmuli figuracia gansxvavebulia<br />

im musicirebis ritmuli suraTisagan, romelsac igi Tan axlavs, magram es<br />

gansxvavebuloba ar scildeba mocemuli ritmuli suraTis ufro met<br />

detalizacias _ aqcenturi prioritetebis xazgasmas.<br />

dasartymel sakravTa jgufTan ritmuli akompanementis mxriv<br />

sasuleze ufro axlos simebian sakravTa jgufi dgas, kerZod _<br />

Camosakravebi _ fanduri da Conguri. garda masalisa, agebulebisa, simTa<br />

raodenobisa, wyobisa, saqcevTa qona-arqonisa, maTi ZiriTadi gansxvaveba,<br />

Cveni azriT, unda veZioT iq, sadac yvela zemoCamoTvlili faqtori<br />

naklebmniSvnelovania, radganac, pirvel rigSi, harmoniuli koordinatis<br />

sxvaobas qmnis. amgvar mTavar gansxvavebad am or sakravs Soris mainc<br />

mozidvis gamoyenebis sixSires miviCnevT. erTaderTi faqtori, romelic<br />

Congurs am kuTxiT meti mravalferovnebis miRwevaSi nawilobriv exmareba,<br />

misi meoTxe simi _ `zilia~.<br />

is faqti, rom saqarTvelos aRmosavleTSi gavrcelebuli<br />

fandurisTvis mozidvis teqnika iSviaTia, zogierTi daskvnis gamotanis<br />

SesaZleblobas gvaZlevs: naTelia, rom fanduris, rogorc akompanementis<br />

funqcia gansxvavdeba akompaniatori Conguris funqciisagan. fanduri ufro<br />

advilad igivdeba vokalur banTan. aRmosavleT saqarTveloSi<br />

gavrcelebuli Sebanebis meTodi Tanabrad gamoiyeneba rogorc vokaluri<br />

banis, aseve _ fanduris Tanxlebis mier. am dros fanduri xSirad ritmul<br />

regularobasac ki kargavs, rac sakravisaTvis agrerigadaa damaxasiaTebeli.<br />

magram es msgavseba mxolod solo momRerlis Sebanebisas SeiniSneba.<br />

xolo maSin, rodesac Tavisufali metris kontinualuri burdoniani<br />

simRerebi JRers, fanduris kameruli xmovanebis da regularuli ritmuli<br />

figurisaTvis iq adgili aRar rCeba.<br />

amgvarad, fandurs burdonuli banis analogiuri funqcia ar aniWebs<br />

dakvris gamravalferovnebisaTvis mozidvis teqnikis gamoyenebis sababs.<br />

144


marTalia, gamonaklisebi aqac gvaqvs _ ZiriTadad TuSur dasakravebSi,<br />

magram es kerZo SemTxvevebia da kanonzomierebas ar qmnis.<br />

sxvagvari funqcia gaaCnia Congurs. dasavlur simRerebSi bans<br />

naklebad eniWeba harmoniuli fuZisa da fonis roli. Conguris Tanxlebac<br />

ara banze, aramed zogadad simReris mTlian faqturazea orientirebuli da,<br />

rogorc Cans, amis gamo, ufro individualizebulia. isic unda aRiniSnos,<br />

rom fanduris msgavsi `banuri~ akompanementi Conguris dasakravebSi arc Tu<br />

ise cotaa _ ZiriTadad solo momRerlis Tanxlebisas. da es am<br />

dasakravebis siZveliT unda aixsnas, Tumca, maT gverdiT Conguris<br />

Camokvrisa da mozidvis organulad Sexamebuli, Tundac ufro gviandeli<br />

meTodi Tavis mxatvrul faseulobas ar kargavs.<br />

amgvarad, Conguri mkafiod gamoiy<strong>of</strong>a, rogorc funqcionaluri<br />

mravalxmianobis Canasaxis mqone sakravi. aq funqcionalurad gansxvavebuli<br />

xma inakvTeba akordul CamokvrasTan melodiuri svlis monacvleobiT. aq<br />

sakmaod mkafiod nawildeba ori xelis funqcia _ melodiur svlaSi orive<br />

xeli aqtiurad monawileobs, rac Seexeba akordul Camokvras, aq marjvena<br />

xelis sxvadasxva meTodi qmnis erTobliv da daSlil Tanxmovanebebs.<br />

Congurs funqciurad metad uaxlovdeba Cangi, romelic dRes mxolod<br />

svaneTSi gvxvdeba. Conguris, rogorc mosazidi sakravis Tavisebureba,<br />

romelic simReris faqturis proeqcias gulisxmobs, CangSi ufro metad<br />

realizdeba. aq saqme gvaqvs zemoaRniSnul baZviT mravalxmianobasTan.<br />

axobaZis sityvebiT, Cangis partia simReris erTgvari transkrifciaa. iseve,<br />

rogorc CongurSi, Tanmxlebi sakravis damatebiTi ritmuli funqcia CangSi<br />

daSlili akordebis saxiTaa gadmocemuli.<br />

amgvari daSlili akordebi nakleb damaxasiaTebelia WunirisaTvis. aq<br />

ritmuli funqcia, ZiriTadad, xemis moZraobis mimarTulebis SecvliT<br />

gamoixateba. Wuniri xSirad simReris identur faqturas gadmogvcems, magram<br />

zogjer originalur faqturas amJRavnebs (magaliTi # 141).<br />

funqcionalurad gamokveTili vokaluri mravalxmianobis asaxva<br />

saqarTveloSi yvelaze ukeT Wibonsa da gudastvirs ZaluZs. qarTveli<br />

mkvlevarebi am sakravebs, ufro xSirad, erTi sakravis or nairsaxeobad<br />

miiCneven. Cven am mosazrebas ar veTanxmebiT. garda agebulebaSi sxvaobisa<br />

145


da diapazonisa, Wiboni da gudastviri dakvris sxvadasxva meTodiTac<br />

ganirCevian erTmaneTisagan.<br />

Wibonisa da gudastviris mravalxmianobis mTavari argumenti maTive<br />

agebulebaSi Zevs. simebian sakravebSi erTi melodiuri naxazis warmoqmnaSi<br />

orive xeli monawileobs, rac damatebiTi sazrunavia. aq erT xels _<br />

marjvenas mxolod daSlili akordis saxis melodiis aJRereba ZaluZs.<br />

gansxvavebiT simebianebisagan, Wibonisa da gudastviris TiTo lulas TiTo<br />

xelis mier TiTo melodiuri plastis warmoqmna SeuZlia (marjvena rom<br />

nawilobriv orive dednis Tvlebs faravs, es aq meoradi mniSvnelobisaa).<br />

gamxoloebuli milebi aseve gamxoloebuli, originaluri funqcionalobis<br />

plasts qmnian. am mxriv gamoirCeva raWuli da qarTluri gudastviri. aq<br />

`mebane~ aSkarad ixreba burdonisaken. sainteresoa, rom am sakravebSi<br />

xSirad instrumentuli motivi saerTo muzicirebis lideric xdeba. stviris<br />

melodiis fons xSirad mestviris reCitacia edeba. aWaruli Wiboni,<br />

gudastvirisagan gansxvavebiT, solo vokalis Sembanebeli ar aris. igi<br />

ufro metad solo sakravia da Sesabamisad, ufro ganviTarebuli faqturis<br />

dasakravebi aqvs. amitom xmis burdonul gabmas aq ostinaturi<br />

ganmeorebadoba sZlevs (magaliTi # 142).<br />

dasavleT saqarTveloSi SemorCenili larWemi anu soinari _<br />

mravalReriani salamuri _ solo mravalxmianobis mxriv, cxadia,<br />

uperspeqtivoa. am mimarTebiT igi ar aRemateba salamurs. ufro metic,<br />

salamuris partiaSi zogjer faruli, anu nagulisxmevi mravalxmianobis<br />

elementebsac ki SeiZleba SevxvdeT. larWem-soinarze ori bgeris erTad<br />

aRebaa SesaZlebeli, magram specifikuri wyobis gamo, masze mxolod<br />

umartivesi melodiuri frazebis gamocemaa SesaZlebeli (magaliTi # 143)<br />

qarTuli xalxuri sakravebis mravalxmianobisadmi zogadi<br />

midrekilebis mixedviT ganxilvis Semdeg ufro konkretulad vimsjeloT<br />

imis Sesaxeb, Tu mravalxmianobis ra formebi gansxeuldeba am sakravTa<br />

mier.<br />

ostinaturi mravalxmianoba, SeiZleba iTqvas, yvelaze gavrcelebuli<br />

formaa solo instrumentuli mravalxmianobisa. Ria, spiraluri ganviTareba<br />

mTavari maxasiaTebelia sacekvao Tanxlebisa, rac qarTul mravalxmian<br />

sakravebze individualuri Sesrulebis ZiriTadi sferoa. ostinaturi qarga<br />

146


Tavs iCens mTqmelis akompanementSic. sainteresoa, rom Congurze dasakravSi<br />

ostinaturi ganviTareba swored solo vokalis TanxlebaSi mJRavndeba, rac<br />

xazs usvams am reglamentis siZveles an pirveladobas. samagierod<br />

ostinaturi mravalxmianoba ucxoa vokaluri ansamblis instrumentuli<br />

TanxlebisaTvis.<br />

burdoni qarTul dasakravebSi xSirad gadajaWvulia ostinatur<br />

formasTan. vfiqrobT, ufro zusti viqnebiT, Tu vityviT, rom aseT<br />

SemTxvevaSi burdonis SemoqmedebiTi principi gamoyenebulia, rogorc kerZo<br />

mxatvruli xerxi ostinatos farglebSi (magaliTi # 144). burdoni sakmaod<br />

xSirad gvxvdeba gudastviris dasakravebSi (magaliTi # 145).<br />

sinqronuli mravalxmianoba, erTi SexedviT, instrumentulSic iseve<br />

yvelaze gavrcelebulad moCans, rogorc vokalur musikaSi. magram<br />

gansxvavebiT sasimRero faqturisagan, instrumentuli akorduli faqtura<br />

ar amJRavnebs funqcionaluri mravalxmianobis gamokveTil niSnebs. amitom<br />

qarTul instrumentul musikaSi sinqronul mravalxmianobas ver<br />

vadasturebT.<br />

paraleluri xmaTasvla qarTul xalxur solo dasakravSi ar<br />

scildeba heter<strong>of</strong>oniuli azrovnebis im CarCos, romelzec zemoT gvqonda<br />

saubari. igive unda iTqvas sakravier TanxlebaSi paralelur svlebze.<br />

paralinealuri mravalxmianoba qarTuli sakravieri musikisaTvis<br />

aseve ucxoa. Congurze, fandurze, Wibonze improvizaciis gamorCeuli<br />

nimuSebi ostinaturi mokle frazebis farglebSi Tavsdeba da aq ver<br />

visaubrebT calkeuli xmis damoukidebeli linealuri ganviTarebis did<br />

masStabebze, rac Tavisufal-kontrastul mravalxmianobisTvisaa<br />

damaxasiaTebeli.<br />

rogorc vxedavT, qarTuli xalxuri instrumentuli musikisaTvis<br />

damaxasiaTebelia mravalxmianobis ori ZiriTadi forma: ostinaturi da<br />

burdonuli. amasTan, pirveli maTgani bevrad ufro mravalferovnad da<br />

didi xvedriTi wiliTaa gamomJRavnebuli.<br />

rac Seexeba asakobriv-sqesobriv jgufebs. miuxedavad saqarTveloSi<br />

qalTa Semoqmedebis rolisadmi interesis zrdisa, kidev erTxel unda<br />

movaxdinoT konstatacia im faqtisa, rom qalTa xalxuri samusiko<br />

Semoqmedeba, Tavisi ganviTarebis doniT, aSkarad Camouvardeba mamakacTa<br />

147


Semoqmedebas. amis mizezad, garda socialuri faqtorisa, saeklesio musikis<br />

reglamentic gasaTvaliswinebelia. qarTveli qalebi didi umetesobiT,<br />

swored mamakacTa simRerebis interpretirebas axdenen. magram, garda<br />

ganviTarebis donisa, aris sxva gansxvavebebic: tipuri qalTa simRerebisTvis<br />

ucxoa paraleluri da paralinealuri mravalxmianoba; SedarebiT xSiria<br />

unisonuri Sesruleba. nanebisa da iavnanebis xarjze ufro TvalsaCinoa<br />

individualuri Sesrulebis xvedriTi wili.<br />

qarTvel bavSvTa xalxuri samusiko Semoqmedeba qalebisaze ufro<br />

cudadaa Seswavlili. mravalxmianobis mkafiod dadasturebuli<br />

tradiciuli nimuSebi aq ar mogvepoveba.<br />

148


Tavi IV<br />

mosazrebebi qarTuli tradiciuli mravalxmianobis warmoSobisa<br />

da ganviTarebis Sesaxeb<br />

cxadia, qarTuli mravalxmianobis formaTa Camoyalibebis da<br />

urTierTqmedebis meqanizmebis kvleva Znelad Tu gascildeba hipoTezis<br />

farglebs, magram qarTveli musikismcodneebi valdebulni varT aseT<br />

hipoTezaTagan prioritetulebi gamovarCioT da vecadoT maT bazaze<br />

Teoriebis Camoyalibebas.<br />

jer mokled mimovixilavT am sferoSi qarTvel mecnierTa<br />

mosazrebebs:<br />

grigol CxikvaZe Tavis naSromSi `qarTuli xalxuri mravalxmianobis<br />

ZiriTadi tipebi~ gvTavazobs xevsuruli simReris `xuTSabaTs gaTendeba~<br />

analizs, sadac, misi azriT, solistisa da banis am `erTi SexedviT, ori<br />

sxvadasxva xmis umniSvnelo Sexamebam SemdgomSi burdonuli bani warmoSva~<br />

(CxikvaZe 1964 :2). simRera `herioze~ dakvirvebisas ki CxikvaZe aRniSnavs: E`es<br />

simRera [`herio~] Cven warmogvidgeba, rogorc erTxmianobidan am tipis<br />

orxmianobaze gardamavali etapi, rodesac unisonuri gundis CarTvisas<br />

solisti ar gamoerTveba, meore xmasTan erTad agrZelebs mReras, imeorebs<br />

an varirebs ra Tavis partias.~ (CxikvaZe 1964 :3). CxikvaZe aq, S. aslani-<br />

SvilTan erTad, pirvelad ayalibebs mkafiod ori araTanaJReradi xmis<br />

vertikalSi Serwymis daSvebas.<br />

CxikvaZe aqve gamoy<strong>of</strong>s qarTuli orxmianobis or ZiriTad tips:<br />

`melodia burdonuli banis TanxlebiT da baso ostinato~ (CxikvaZe 1964 :3).<br />

magram, samwuxarod, rodesac mkvlevari qarTuli mravalxmianobis ZiriTad<br />

formebs CamoTvlis (burdonuli, kompleqsuri, polifoniuri), maT Soris<br />

ostinatur mravalxmianobas aRar axsenebs.<br />

CxikvaZe agreTve kargad asabuTebs samxmianobis warmoSobis miseul<br />

hopoTezebs: `simRerebSi, romelSic solisti dapirispirebulia orxmian<br />

gundTan, SeiniSneba pirveli miniSneba samxmianobaze.~ (CxikvaZe 1964 :4).<br />

`orxmianobis ganviTarebul formas qmnis dialogebi mTqmelsa da orxmian<br />

149


gunds Soris, romlebic asruleben SinaarsiT gansxvavebul frazebs,<br />

amasTan mTqmeli da gundis zeda xma individualur saxes iZenen... simRerebis<br />

es forma or- da samxmianobis Sua dgas~. (CxikvaZe 1964 :4-5); `adreuli<br />

samxmianobis meore etaps miekuTvneba simRerebi, romlebSic oqtavaSi moZrav<br />

kidura xmebis fonze moZraobs melodiis ganmaviTarebeli Sua xma.~ (CxikvaZe<br />

1964 :5). am mosazrebaTagan gamosWvivis samxmianobis SemuSavebis ori gza:<br />

zeda xmis oqtavis intervaliT daSeneba da mTqmelisa da misi mopasuxis<br />

erTdrouli aJRereba. CxikvaZe ar miuTiTebs am oridan romelime erTis<br />

prioritetulobaze.<br />

sainteresoa, rom CxikvaZe, axasiaTebs ra rTul samxmian simReraSi<br />

`or, Tanabaruflebian, iniciativian zeda xmas~ (CxikvaZe 1964 :6) winaswar<br />

exmianeba Cvens mier adre daxasiaTebul cneba `SemoqmedebiT iniciativas~.<br />

samwuxarod, d. arayiSvils CvenTvis ar dautovebia mravalxmianobis<br />

warmoSobis Sesaxeb imgvari mniSvnelobis naSromi, rogoric zemoaRniSnuli<br />

g. CxikvaZesi, an _ S. aslaniSvilisaa. moviyvanT arayiSvilis erT<br />

gamonaTqvams am Temaze: `rogorc hipoteza, Cven Tamamad vuSvebT azrs, rom<br />

mravalxmianobis problema, arsebiTad, didi xania svanuri simReriT aris<br />

gadawyvetili~ (arayiSvili 1950 :33-34), rac miuTiTebs am didi mecnieris<br />

naklebi dainteresebiT aRniSnuli problemisadmi. SeiZleba movixsenioT<br />

agreTve mkvlevaris saintereso dakvirveba sagalobelSi paraleluri<br />

xmaTasvlis prioritetis Sesaxeb: `rodesac Cven vecnobiT sagaloblebs,<br />

romlebic sazogadod mniSvnelovan siZveles warmoadgenen, SevniSnavT, rom<br />

Tumca ki samxmiani arian, maTSi kiduri xmebi Zalian xSirad unisonSi<br />

[igulisxmeba _ oqtavis intervaliT. T.g.] xmovaneben, xolo Sua xma, an<br />

disonirebulia maT mimarT, anda pirveli xmis mimarT terciuli<br />

TanafardobiT moZraobs. Tuki Sua xmas CamovacilebT, maSin oqtavurkvintur<br />

simReras miviRebT~. (arayiSvili 1906 :279-280).<br />

metad yuradsaRebi Ziebebs vxedavT mocemul Temaze S. aslaniSvilis<br />

naSromebSi.<br />

pirvel yovlisa, aslaniSvili qarTuli mravalxmianobis safuZvels<br />

warmarTul erTxmian simRerebSi xedavs aslaniSvili (aslaniSvili 1954 :95),<br />

riTac mianiSnebs mravalxmianobis monodiidan warmoqmnaze.<br />

150


amasTan, saintereso da logikuria aslaniSvilis Semdegi daskvna:<br />

`qarTl-kaxeTSi gavrcelebul erTxmian simReras ver miviCnevT uZveles<br />

formad, romelic win uswrebs mravalxmianobis warmoSobas.~ aslaniSvili<br />

(aslaniSvili 1954 :147). marTlac, msgavs simReraTa erTxmianoba socialuri<br />

funqciiTaa gamowveuli da bunebrivia, rom isini mravalxmianobis xmaTa<br />

koordinaciis wesebis darRveviT ganviTarebuliyo. magram aqve unda<br />

SevniSnoT, rom qarTuli erTxmiani simRerebi xSirad mravalxmiani<br />

simRerebis motivTa gamRerebas warmoadgens.<br />

sakmaod problematuri Cans aslaniSvilis Semdegi mosazreba: `orxmian<br />

wyobaSi, rogorc mravalxmianobis ufro adrindel formaSi, vxvdebiT or<br />

saxeobas, romelic erTmaneTisgan ZiriTadi hangis matarebeli xmisa da<br />

banis urTierT ganlagebiT gansxvavdeba. ... amitomac Tanmxlebi xma, e.i. xma<br />

romelic harmonias qmnis mTavar melodiasTan, Cndeba rogorc zednaSeni<br />

(zeda, pirveli xma), rogorc qveda xma...~ aslaniSvili (aslaniSvili 1954<br />

:148.). am msjelobidan gamomdinareobs, rom mkvlevari orxmianobis<br />

warmoSobis erT-erT meqanizmad miiCnevs ZiriTad, melodiis matarebel<br />

xmaze zeda paraleluri xmis darTvas, ra hipoTezac sakmaod xelovnurad<br />

gamoiyureba.<br />

ufro damajerebelia aslaniSvilis Semdegi msjeloba: `mravalxmianobis<br />

Semdgomi ganviTareba xdeba pirvel da meore xmas Soris dialogis<br />

saxiT harmoniuli banisa anda oqtavuri, kvinturi an unisonuri<br />

damokidebulebis safuZvelze bansa da pirvel xmas Soris. orive<br />

SemTxvevaSi samxmianoba warmosaxviTi xasiaTisaa, radgan faqtiurad<br />

erTdroulad xmovanebs an ori xma, (pirveli da meore xmis banTan<br />

dialogis dros), anda pirveli xma, romelic moZraobs oqtavaSi, kvintaSi an<br />

unisonSi banTan, romelsac ar gaaCnia damoukidebeli melodia da mxolod<br />

axal feradovnebas matebs mas. es gardamavali forma or da samxmianobas<br />

Soris SemdegSi gadaizrdeba naTlad gamoxatul samxmianobaSi, sadac<br />

yovel xmas damoukidebeli xasiaTi aqvs.~ (CxikvaZis ganxiluli mosazrebis<br />

msgavsad) da: `orxmianobidan samxmianobaSi gadasvla moxda orxmianobis<br />

yovel intervalze banidan wminda kvintis daSenebiT~ (aslaniSvili 1954 :17)<br />

amgvarad, aslaniSvili `warmosaxviTs~ uwodebs Cvens mier<br />

`nominalurad~ wodebul iseT samxmianobas, romelSic zeda xmebi<br />

151


dialogurad monacvleoben banis fonze, an _ samxmianobas, romelSic zeda<br />

xma banis paraleluria da ar flobs damoukidebel melodiur xazs. amis<br />

sapasuxod gavixsenebT, rom, mravalxmianobis faqtis dasadgenad, Cveni<br />

azriT, sakmarisia xmaTa gansxvavebuli partiebi (Cvens mier adre ganxiluli<br />

nominaluri mravalxmianobis SemTxvevaSi. n. maisuraZe mas `farul<br />

orxmianobas~ eZaxis (maisuraZe 1971 :94) da ara _ xmaTa vertikalSi<br />

Tanxvedra. winaaRmdeg SemTxvevaSi mogviwevs bevri qarTuli simReris<br />

rogorc samxmianad, aseve orxmianad saxeldeba (magaliTad, _<br />

ganviTarebulobisa da maRalmxatvrulobis nimuSad kosmosSi gagzavnili<br />

`Cakrulosi~).<br />

qarTul simReraSi orxmianobidan samxmianobaSi gadazrdis Sesaxeb<br />

kargad dasabuTebul msjelobas gvTavazobs i. Jordania, romelic<br />

sabolood askvnis: `logikuria vivaraudoT, rom mravalxmianobis<br />

burdonul tipSi samxmianobis Camoyalibeba ZiriTadad dakavSirebulia ara<br />

axali, mesame xmis warmoSobasTan, aramed _ ukve arsebuli ori zeda<br />

wamyvani melodiuri xmis SerwymasTan.~ (Jordania 1989 :98) (mkvlevari am<br />

mimarTebiT ganixilavs termin `Cakrulosac~ (Jordania 1989 :100). amasTan<br />

dakavSirebiT, sainteresod xsnis i. Jordania aRmosavleT saqarTveloSi<br />

antifonis naklebad gamoxatul rols: `amgvarad, ganviTarebul samxmian<br />

burdonul simRerebSi antifonurobis darRvevas Cven avxsnidiT imiT, rom<br />

monacvle melodiuri xazebi aq gaerTiandnen.~ (Jordania 1989 :99). rac<br />

Seexeba dasavleT saqarTvelos, mkvlevari aq samxmianobis damkvidrebas<br />

swored antifonis gaaqtiurebis Sedegad miiCnevs.<br />

miuxedavad kargi dasabuTebisa, i. Jordanias daskvnebi, Cveni azriT,<br />

zedmetad ugulebely<strong>of</strong>s qarTul mravalxmianobaSi paraleluri<br />

xmaTasvlis rols.<br />

unda aRiniSnos i. Jordanias sxvadasxva samecniero disciplinaTa<br />

moxmobiT uxvad dasabuTebuli mosazreba mravalxmiani azrovnebis Sesaxeb.<br />

kerZod, mkvlevari miiCnevs, rom amgvari azrovneba ar aris istoriuli<br />

faqtori, aramed konkretul rasaTa da eTnosTa fiziologiuri, ufro<br />

zustad ki _ neiro-fsiqologiuri ganviTarebis Taviseburebebidan<br />

gamomdinareobs. am Teoriisadmi Cvens damokidebulebas SemdgomSi<br />

mogaxsenebT.<br />

152


i. Jordaniasagan gansxvavebiT, e. garayaniZe, iseve, rogorc umetesoba<br />

qarTveli fokloristebisa, mravalxmianobis erTxmianobidan warmoSobis<br />

versias emxroba: `amrigad, mravalxmianoba qarTul xalxur musikaSi Cven<br />

stadiur movlenad migvaCnia~ (garayaniZe 1990 :19).<br />

e. WoxoneliZe qarTuli mravalxmianobis ori gansxvavebuli tipis _<br />

burdonulisa da polifoniuris _ warmoqmnaSi erT-erT mniSvnelovan rols<br />

melodiis ori tipis, Sesabamisad _ arakontaqturisa da kontaqturis banze<br />

zegavlenas akuTvnebs (WoxoneliZe 2002 :196-197). Cveni azriT, es faqtori<br />

metad mniSvnelovania, magram ara _ sakmarisi (imis gaTvaliswinebiT, rom<br />

amgvar dajgufebebSi gamonaklisebic gvxvdeba). sainteresoa, agreTve e.<br />

WoxoneliZis mier mravalxmianobis monodiidan warmoebulobis Sesaxeb<br />

CvenTvis sadavo mosazreba: `yuradRebas qarTuli orxmiani simRerebi<br />

imsaxureben, rogorc gardamavali safexuri monodiidan mravalxmianobis<br />

rTuli formebisaken~ (WoxoneliZe 2002 :195). igive mkvlevari Tavis sxva<br />

naSromSi aRniSnavs, rom saqarTveloSi `musikalur azrovnebaSi Tvisobrivi<br />

gardatexis umniSvnelovanes faqtorad swored individualuri sawyisis<br />

gamoy<strong>of</strong>a-dawinaureba migvaCnia~, ra processac qarTul kulturaSi<br />

qristianuli sagaloblis zegavlenas ukavSirebs (WoxoneliZe 2002 :102).<br />

adreul qristianul galobaSi individualuri muxtis winwamoweva saeWvo<br />

daskvnad unda CaiTvalos. Cveni azriT, swored qristianuli galoba unda<br />

dapirispireboda korife-gundis arqauli muzicirebisaTvis damaxasiaTebel<br />

improvizaciul xasiaTs.<br />

m. iaSvili qarTuli mravalxmianobis warmoSobas saferxulo qmedebas<br />

ukavSirebs, ra mosazrebac axlosaa Cvens mier `nominaluri<br />

mravalxmianobis~ istoriuli prioritetulobis aRiarebasTan. magram<br />

saferxulo qmedebas m. iaSvili `qoralur wyobas~ ukavSirebs, ra varaudic<br />

saeWvod migvaCnia. mkvlevari agreTve gvTavazobs qarTuli mravalxmianobis<br />

ganviTarebis Semdeg safexurebs: `akordul-qoraluri wyoba; polifoniuri<br />

stili; hom<strong>of</strong>oniur-polifoniuri tipis simRerebi~ (iaSvili 1975 :3, 189). am<br />

Tanamimdevrobis argumentaciac sakmaod aramyaria. Tumca iqve iaSvili<br />

aRniSnavs, rom saferxulo qmedebas~ pirdapiri kavSiri aqvs<br />

mravalxmianobis CasaxvasTan (iaSvili 1975 :5, 189), ra mosazrebac advili<br />

gasaziarebelia, magram ewinaaRmdegeba mkvlevaris wina mosazrebas. marTLac,<br />

153


Cveni azriT, Zneli warmosadgenia, rom, iaSvilis TqmiT, akordul-qoraluri<br />

wyoba saferxulos analogiuria. iqve iaSvili adasturebs, rom<br />

mravalxmianobas stadiuri xasiaTi aqvs.<br />

n. zumbaZis saintereso mosazrebiT, `ama Tu im simReris<br />

mravalxmianobis ganmsazRvreli faqtorebi mxolod misi Janruli buneba da<br />

Sesrulebis socialuri garemo SeiZleba iyos... tradiciul garemoSi<br />

batonebis simRera swored mravalxmiani unda iyos. am movlenis mxolod<br />

aseTi gagebidan gamomdinare SeiZleba laparaki ama Tu im simReris<br />

mravalxmianobaze uZveles xanaSi~ (zumbaZe 2000 :123). aq yuradReba<br />

maxvildeba mxolod socialur da Janrul reglamentze, rac ar<br />

gamoricxavs SemsrulebelTaTvis mravalxmianurad an monodiurad<br />

azrovnebis sxvaobaze, razec n. zumbaZis Semdegi sityvebic miuTiTebs:<br />

`mravalxmianoba qarTveli kacis musikaluri azrovnebis principia, mis<br />

cnobierebaSi damkvidrebuli koleqtiuri saSemsruleblo tradiciis<br />

normaa~ (zumbaZe 2000 :115).<br />

v. gogotiSvili Tavis naSromSi `svanuri sagundo mravalxmianobis<br />

faqturuli Taviseburebebis sakiTxisaTvis~ svanur mravalxmianobaSi<br />

aRniSnavs `paralelisturi heter<strong>of</strong>oniis~ gamovlenas (gogotiSvili 1993-<br />

1994 :4), xolo, meore mxriv, _ xmaTa midrekilebas paralelizmis `SemboWavi<br />

artaxebisgan~ ganTavisuflebisaken. amasTan, svanur simReraSi mkvlevari<br />

orxmianobidan samxmianobaze gadasvlas ukavSirebs paralelur kidura<br />

xmebSi Sua xmis damatebas(gogotiSvili 1993-1994 :22).<br />

v. gogotiSvilis am ukanasknel mosazrebas akritikebs m. xarZiani<br />

Tavis wliur naSromSi `mravalxmianobis tipis gansazRvrisa da<br />

samxmianobis warmoSobis sakiTxisaTvis svanur musikalur folklorSi<br />

(xarZiani 2000 :326) mkvlevars zeda xmasTan SedarebiT meore xmis<br />

qronologiuri prioritetis dasasabuTeblad mohyavs xmaTa saxelwodebebis<br />

analizi, meore xmis mier umravles SemTxvevaSis simReris dawyebis, agreTve<br />

simReris tonalur centramde miyvanis faqtebi;<br />

m. erqvaniZe eTanxmeba i. javaxiSvils qarTuli mravalxmianobis<br />

azrovnebis CamoyalibebaSi Sebanebis formis, rogorc pirveladi<br />

warmonaqmnis Sesaxeb msjelobaSi da aRniSnavs: `eris istoriaSi y<strong>of</strong>ila<br />

dro, rodesac qarTvelebic sxva erebis msgavsad, musikaSi erTxmianobiT<br />

154


azrovnebdnen. mravalxmianobis gaCeniT eris istoriaSi, qarTveli kacis<br />

azrovnebaSi moxda Zireuli cvlileba,~ (erqvaniZe 2000 :99). mkvlevari am<br />

cvlilebas sulierad _ siyvarulis faqtoriT xsnis. Tumca misi<br />

msjelobidan ar Cans _ ra faqts unda moexdina warmarTobis periodSive am<br />

mizeziT mravalxmianobis warmoSoba da ratom ar unda vigulisxmoT aseTi<br />

aRmatebuli sulieri xarisxis mravalxmianoba qarTvelisaTvis ara<br />

warmoebul, aramed Zireul movlenad.<br />

sainteresoa, rom m. erqvaniZe mkafiod ganasxvavebs qarTul saero da<br />

sasuliero mravalxmianobas. pirveli `horizontalurad, linealurad<br />

viTardeba~ (qarTl-kaxur simRerebSi), xolo meore _ `vertikaluri<br />

azrovnebiT~ xasiaTdeba _ qarTul sagalobelSi. (erqvaniZe 2000 :103).<br />

mkvlevari am sxvaobasac sulier axsnas uZebnis.<br />

r. wurwumia Tavis erT naSroms mTlianad uZRvnis qarTul<br />

polifonias, rogorc qarTuli tradiciuli musikaluri azrovnebis<br />

ZiriTad kategorias (wurwumia 2002). amasTan es avtori mimoixilavs<br />

qarTuli mravalxmianobis warmoSobis Sesaxeb hipoTezebs, da SedarebiT<br />

realurad miiCnevs i. Jordanias mosazrebebs (wurwumia 2005 :45-56), xolo<br />

misi amJamindeli poziciis mixedviT, am hipoTezaTa Soris TiToeuls aqvs<br />

arsebobis ufleba.<br />

i. JRenti miiCnevs, rom qarTul kulturaSi mravalxmianoba<br />

araugvianes IX saukunisa unda damkvidrebuliyo (JRenti 2005 :210). aseve<br />

aRniSnavs, rom qarTuli saeklesio galoba qritianobis Casaxvamde<br />

erTxmiani iyo (JRenti 2005 :209).<br />

ara mxolod qarTul, aramed zogadad mravalxmianobis fenomenis<br />

dasabamiseul Taviseburebaze amaxvilebs yuradRebas n. maisuraZe, rodesac<br />

aRniSnavs, rom `mravalxmianoba samyaroSi arsebuli harmoniis erT-erTi<br />

konkretuli gamoxatulebaa da adamianis bunebaSi igi dasabamiTganvea<br />

Cadebuli~. Tumca mkvlevari mainc miiCnevs, rom qarTuli mravalxmianoba<br />

(da sazogadod mravalxmianobac) stadialuria.<br />

sainteresoa n. maisuraZis mosazreba burdonuli orxmianobis Semdeg<br />

kompleqsuri samxmianobis Casaxvis musikalur fuZe-enasTan dakavSirebis<br />

Sesaxeb, `rac, Tavis mxriv, qarTuli mravalxmianobis xnierebaze<br />

metyvelebs~ (maisuraZe 2002 :286).<br />

155


moviyvanT agreTve fragments Cveni sadiplomo naSromidan, romlis<br />

bolo Tavi swored qarTuli xalxuri mravalxmianobis istoriuli<br />

ganviTarebis problemas eZRvneboda: `amgvarad, Cveni azriT, erTiani<br />

qarTuli arqauli musikaluri enis etapze qarTuli xalxuri<br />

mravalxmianobis forma unda Camoyalibebuliyo xmaTasvlis ostinaturi da<br />

reCitaciuli burdonuli sawyisebis aqtiobis Sedegad. isic mniSvnelovania,<br />

rom reCitaciuli burdonuli tipidan logikurad advili warmosadgenia<br />

erTis mxriv, wminda burdonuli tipis warmoSoba (reCitaciis mospobis<br />

Sedegad), meores mxriv ki kompleqsur-paralelurisa (reCitaciuli banis<br />

melodiuri gaaqtiurebis Sedegad)~ (gabisonia 1886 83.) dResac ar<br />

gamovricxavT movlenaTa amgvar ganviTarebas, magram mas dRes ukve<br />

naklebdamajereblad miviCnevT.<br />

am mcire mimoxilvis Semdeg gTavazobT amJamindel sakuTar<br />

mosazrebebs zogadad tradiciuli mravalxmianobis, kerZod ki _ qarTuli<br />

mravalxmianobis warmoSobisa da ganviTarebis safexurTa Sesaxeb:<br />

pirvel rigSi, ar SegviZlia Cveni mosazreba ar gamovTqvaT<br />

tradiciuli mravalxmianobis stadialurobisa Tu `Zireulobis~<br />

(`imTaviTveobis~) sakiTxze. miT umetes, rom igi uSualodaa dakavSirebuli<br />

gansaxilvel TemasTan.<br />

ganviTarebuli melodia TavisTavad gulisxmobs ganviTarebul<br />

musikalur azrovnebas. maSin, rodesac mravalxmianobis faqts dRes bevri<br />

mkvlevari musikalur ganviTarebulobas aRar ukavSirebs (amas ms<strong>of</strong>lio<br />

eTnikuri musikis praqtika adasturebs). Sesabamisad, Cndeba Teoria<br />

(romelsac sxvadasxva samecniero disciplinaTa monacemebiT safuZvlianad<br />

adasturebs i. Jordania), rom mravalxmianoba rasobriv-eTnikuri<br />

gansazRvrulobis musikaluri azrovnebis tipia (iseve, rogorc monodiuri<br />

azrovneba) da ara _ ganviTarebis Sedegi.<br />

Cven principulad viziarebT am debulebas, damajerebelia msjeloba,<br />

romlis Tanaxmadac horizontuli da vertikaluri bgeraTSeTanxmebis metnaklebi<br />

unari adamianis tvinis fiziologiuri Taviseburebaa da,<br />

Sesabamisad, genetikuri aspeqtic gaaCnia. aseve mniSvnelovania adamianTa<br />

sxvadasxva donis midrekileba funcionalurad damoukidebeli xmis<br />

156


partiisadmi, rac gamoixateba rogorc realur, aseve nominalur<br />

orxmianobaSi. Tumca, funqcionalur aspeqtTan erTad, ar gamovricxavT<br />

melodiis ganviTarebis rols mravalxmianobis calkeuli tipis<br />

SemuSavebaSi. mxedvelobaSi gvaqvs paraleluri xmaTasvla.<br />

eWvgareSea, melodiis ganviTareba ukeT warmoaCens paralelizmis<br />

princips, ra faqtic erT-erTi winapirobaa hipoTezisa, rom mravalxmianoba<br />

stadialuri, Semdeg warmoSobili movlenaa (ra processac pr<strong>of</strong>esiuli<br />

musikis istoriaSi kargad asuraTebs organumis warmoSoba da damkvidreba).<br />

paralelur xmaTasvlas, xmaTa naklebi funqciuri diferenciaciis<br />

gamo, bevri mkvlevari heter<strong>of</strong>oniis ganviTarebis Sedegad miiCnevs. magram<br />

heter<strong>of</strong>onia erTxmianobidan mravalxmianobaSi is marTlacda gardamavali<br />

formaa (ara _ diaqronuli TvalsazrisiT), romelic bevr xalxSi dRemde<br />

ar gadazrdila mravalxmianobaSi _ Tundac paralelizmSi. es faqti<br />

adasturebs im mosazrebas, rom paraleluri xmaTasvla heter<strong>of</strong>oniisagan,<br />

rogorc unisonis variantuli ganStoebisgan gansxvavebul kompoziciur<br />

princips efuZneba.<br />

meore mxriv, xmis paralelurad mibaZva, TavisTavad, melodiis<br />

ganviTarebis garkveul etaps unda mohyoloda (am dros ar aris<br />

gamoricxuli gaucnobierebeli, SemTxveviTi paralelizmis Taviseburi<br />

zemoqmedebac). amitom, bunebrivia vifiqroT, rom paralelizmi etapuri<br />

movlenaa mravalxmianobis istoriaSi. sityva etapurs aq ori mniSvnelobiT<br />

vxmarobT: erTis mxriv, paralelizmi ar Cans iseT Zireul movlenad,<br />

rogoric xmaTa ostinaturi, an burdonuli dacalkeveba _ dapirispirebaa;<br />

meores mxriv, igi ar aris uSualod heter<strong>of</strong>oniidan nawarmoebi movlena.<br />

amrigad, vfiqrobT, rom, miuxedavad paralelizmis udidesi rolisa<br />

mravalxmianobis mravalferovan struqturul formaTa SemuSavebaSi, igi<br />

ufro metad melodiis ganviTarebis procesis dros xdeba aqtualuri. rac<br />

Seexeba im musikalur kulturebs, sadac paraleluri xmaTasvla<br />

mravalxmianobis erTaderTi mdgradi formaa, unda vigulisxmoT, rom maTSi<br />

Tavidanve ucxo iyo xmaTa mkafio funqcionaluri gamijvnis tendencia,<br />

rogorsac vxedavT burdonul da ostinatur mravalxmianobaSi. miuxedavad<br />

xmaTa metad Tamami intervaluri Sefardebebisa, aseve naklebad<br />

`mravalxmianur~ movlenad CavTvlidiT imitacias, magaliTad _<br />

157


`sutartinesis~ tradicias, radgan aq xmaTa Soris ara funqcionalurad<br />

damoukidebeli, aramed identuri modelia gamoyenebuli.<br />

maSasadame, miviCnevT, rom mravalxmianoba Tavisi arsiT araa mxolod<br />

etapobrivi movlena, es faqti ar niSnavs imas, rom misi arcerTi principi<br />

ar vaRiaroT gviandelad (paralelizmi, Tavisufali xmaTasvla), magram, aqve<br />

unda aRiniSnos, rom aseTi principebi gamomJRavnda melodiis ganviTarebis<br />

fonze da ara _ ganviTarebuli melodiis wiaRidan.<br />

paralelizmis, rogorc Zireuli Tu stadialuri movlenis sadavo<br />

sakiTxis sapirispirod, mkvlevarebi Tanxvdebian im debulebaSi, rom<br />

burdonisa da ostinatos principze dafuZnebuli mravalxmianoba uZveles<br />

plastebs ganekuTvneba. magram am or tips Soris pirveladobis Zieba aseve<br />

sirTulebTanaa dakavSirebuli.<br />

ostinaturi mravalxmianobis umartives da, rogorc Cans, uZveles<br />

saxeobad ori xmis monacvleobiT Sesrulebas miviCnevT. aseT dros xmebi<br />

erTad ar JRers da saxeze ar aris realuri mravalxmianobis faqti. rasac<br />

Cven adre `nominaluri mravalxmianoba~ vuwodeT (n. kalandaZe-maxaraZes<br />

mier Targmnili adamianis muzeumis anTologiaSi msgavs tips `eqos<br />

teqnikas~ uwodeben lit (kalandaZe-maxaraZe 2002 :12.). qarTuli `nominaluri<br />

mravalxmianoba~ Tavisi periodulobiTa da mowodeba-pasuxis reglamentiT<br />

tipobriv ostinatos warmoadgens. burdonuli mravalxmianoba ki, piriqiT,<br />

realuri mravalxmianobis erT-erTi formaa.<br />

aris Tu ara nominaluri mravalxmianoba realurTan SedarebiT<br />

stadialurad pirveladi am kiTxvas dadebiTad vupasuxebT. SesaZloa,<br />

amgvari msjeloba bevrisTvis aqsiomuri iyos. magram mainc avxsniT, Tu<br />

ratom vfiqrobT ase.<br />

realuri mravalxmianoba eyrdnoba melodiis, anu motivis faqts; maSin<br />

rodesac nominaluri mravalxmianobisaTvis araa aucilebeli Tundac<br />

mxolod romelime erTi xmis partiaSi melodiis minimaluri erTeulis _<br />

motivis arseboba. mTavaria, iyos urTierTmopasuxe mxare (Tundac<br />

TiTobgeriani).<br />

158


dRes musikismcodneobaSi miRebulia is azri, rom musikaluri<br />

azrovnebis ganviTarebis adreul etapze mcire melodiuri saqcevebi iyo<br />

gabatonebuli. Tu amgvar etaps qarTveli eris musikaluri iersaxisTvisac<br />

Cveulad CavTvliT, bunebrivia davuSvaT, rom CvenSi dRemde moRweul<br />

mravalxmianobis tipebidan aseT periods yvelaze ukeT esadageba<br />

ostinaturi mravalxmianoba. am ukanasknelis arqauloba eWvs ar iwvevs<br />

rogorc Teoriulad, aseve _ dRemde moRweuli nimuSebis mixedviT.<br />

marTalia, qarTvel mkvlevarTa umetesoba qarTuli mravalxmianobis<br />

warmoSobasa Tu pirvandeli saxeobis SemuSavebaSi gadamwyvet rols<br />

burdons aniWebs, magram TviT is nimuSebi, romelTa meSveobiTac xdeba<br />

amgvari mosazrebebis dadastureba, mcire moculobis burdonis Semcvel<br />

ostinatur mravalxmianobis fragmentebs warmoadgens. Znelia moiyvano<br />

iseTi qarTuli burdonuli orxmiani simRera, romelSic ostinaturi Zirebi<br />

ar Candes. ufro zustad ki _ ori plastis antifonuri dapirispirebis<br />

gamoZaxili. `zogierTi is simRera, romelic burdonuli mravalxmianobis<br />

nimuSs warmoadgens, Soreul warsulSi sruldeboda solistisa da gundis<br />

monacvleobiT~ (garayaniZe 1997 :32). aq unda gavixsenoT stiven braunis<br />

saintereso gamokvleva, romelSic igi dasabuTebulad msjelobs<br />

koleqtiuri muzicirebis ori sawyisis: cikluri integraciuli sistemis da<br />

monacvleobiTi linealuri sistemis Sesaxeb (brauni 2002 :63). pirvelSi<br />

ostinato unda vigulisxmoT, xolo meoreSi _ antifonia. i. Jordaniac<br />

aRniSnavs, rom `ms<strong>of</strong>lio musikaluri kulturebis erT-erT uZlieres<br />

universalias warmoadgens dialoguri simReris sxvadasxva formebi _<br />

antifonuri da responsoruli. logikuri iqneba vifiqroT, rom aqaa<br />

vokaluri mravalxmianobis saTaveebi~ (Jordania 2002 :80). viziarebT am<br />

day<strong>of</strong>as, magram amaTTan erTad vivaraudebdiT iseTi ostinatur<br />

mravalxmianobis arqauli saxis arsebobas, romelic araa aucileblad<br />

antifonuri saxiT warmodgenili, da romlis gamoZaxilsac dRes simRera<br />

`hariras~ absolutur totalur ostinatoSi vxedavT.<br />

ar aris aucilebeli qarTul mravalxmianobaSi gamokveTil, drois<br />

did monakveTebad day<strong>of</strong>ilad vigulisxmoT `ostinaturi~ da `burdonuli~<br />

epoqebi. mravalxmianobis es ori forma, rogorc Cans, didxans<br />

Tanaarsebobda. amasTan, unda vigulisxmoT, rom arqaul periodSi<br />

159


mravalxmianobis (anu orxmianobis) sufTa tipebs unda ebatonaT. bunebrivia,<br />

dRes arsebuli qarTuli mravalxmianobis sinTezuri da kontaminaciuri<br />

tipebi ganviTarebis Sedegia da maTi aseTi rTuli struqturiT ZvelTaganve<br />

arsebobis daSveba ndobas ar iwvevs. amitom, saWirod migvaCia, xazi gaesvas<br />

am ori formidan romelime erTis pirvandelobas, aseTad ki ostinato unda<br />

miviCnioT sxva Semdegi niSnebis gamoc:<br />

1. ostinaturi mravalxmianobis stuqtura itevs mravalxmianobis<br />

umartives, da Sesabamisad – rogorc Cans uadres formas _ nominalur<br />

mravalxmianobas;<br />

2. uZvelesi musikis ukiduresad gamZafrebul socialur da magiur<br />

funqcias ukeT Seesabameba aqtiuri, metrul-ritmulad diferencirebuli<br />

ostinato, vidre burdonuli ganfenili xmovaneba;<br />

3. ufro bunebrivia vigulisxmoT ostinaturi antifonis pauzebis<br />

Sevseba burdoniT, vidre _ burdonis wyveta da ostinatur `mowodebapasuxis~<br />

funqciis `liandagze~ gadasvla;<br />

marTlac, burdonuli mravalxmianobis ganviTareba SesaZloa im gziT<br />

momxdariyo, romelsac g. CxikvaZe da S. aslaniSvili aRweren. kerZod, _<br />

solistis mReris gagrZelebiT mopasuxe gunduri banis fonze. Tumca arc<br />

sapirispiro tendenciaa gamosaricxi _ gunduri banis gagrZeleba solistis<br />

amRerebasTan erTad. orive am SemTxvevaSi, Cveni azriT, myari burdonuli<br />

struqturis SeqmnisaTvis aucilebeli unda y<strong>of</strong>iliyo ostinatos ritmuli<br />

da mowodeba-pasuxis orientiris moSla, an aseTi orientiris naklebi<br />

reglamenturoba, rogorsac vxvdebiT zogierT datirebasa da sakulto<br />

simRerebSi.<br />

unda SevniSnoT burdonis principis erTi iseTi Tviseba, romelic mas<br />

ganasxvavebs ostinatos principisagan, da romelic aseve miuTiTebs<br />

ostinatos pirveladobas. burdonis principi, rogorc ganviTarebis,<br />

xmovanebis ganfenis saSualeba qarTuli mravalxmianobis ganviTarebis<br />

yvela etapze SeiniSneba. amis dasasuraTeblad moviyvanT Semdeg magaliTebs:<br />

burdonuli `ganfena~ dasturdeba zogierTi grZeli kaxuri sufrulis<br />

modulaciur gegmaSi, romlebic ufro sxarti `mayrulebidan~ momdinareobs.<br />

am movlenas i. Jordaniam miaqcia yuradReba (Jordania 1989 :163).<br />

160


imaze, rom burdonuli `ganfena~ ukve arsebuli paralelizmis<br />

pirobebSic SeiZleba moqmedebdes, miuTiTebs qarTuli simRerisaTvis<br />

Cveuli saqcevi _ burdonuli monakveTis Semdeg xmaTa paraleluri<br />

amoZraveba axal sayrden tonze damkvidrebamde (magaliTi # 146).<br />

amas garda, burdonuli ganfena damaxasiaTebelia qarTuli<br />

sagaloblisaTvis, gansakuTrebiT `karbelaanT kilosaTvis~. qarTuli<br />

sagalobeli, romelic paraleluri xmaTasvlidan amoizrdeba, burdonis<br />

princips epizodurad, magram mainc mimarTavs swored sxva xmebSi<br />

gamRerebis mizniT (magaliTi # 147).<br />

am detalze Rirs yuradRebis SeCereba. qarTul sagalobels,<br />

miuxedavad burdonuli banis qarTuli musikaluri enisaTvis Cveulobisa,<br />

xmaTa paraleluri moZraoba udevs safuZvlad. maSin, rodesac bizantiuri,<br />

berZnuli, anu cnobili erTxmiani kulturis orxmiani sagalobeli<br />

mTlianad burdonul banzea damyarebuli. niSnavs Tu ara es, rom<br />

saqarTveloSi qristianuli sagaloblis Semosavlisas qarTuli erovnuli<br />

musikaluri enisaTvis burdoni ucxo iyo an iqneb sagalobels Seuwyes<br />

burdonuli xma, magram Semdeg igi wamyvani xmis paralelurad amoZravda<br />

verc erTi am mosazrebaTagan ver uZlebs kritikas. burdonuli bani<br />

imdenad bunebrivia qarTuli kilo-melodiuri azrovnebisaTvis, rom misi<br />

`amoReba~ Zirfesvianad cvlis qarTuli musikaluri enis iersaxes. meores<br />

mxriv, burdonuli xmis Semdeg amoZravebis daSvebac aSkarad naZaladevi<br />

daskvnaa. ucxo motivisadmi da ucxo azrovnebisadmi mibaZva, Tu igi<br />

saerTod dasturdeba, Tavidanve xdeba, da ara SemdegSi _ rodesac mimRebi<br />

garemo piriqiT _ Tavad zemoqmedebs Semosul elementze da mis Tavisebur<br />

interpretacias SeimuSavebs.<br />

Cveni azriT, qarTul sagalobelSi burdonuli banis mxolod gvian,<br />

da isic _ fragmentulad Sezrda gamowveuli unda iyos Semdegi garemoebiT:<br />

qarTuli melosisaTvis imdenad ucxo unda y<strong>of</strong>iliyo siriul-bizantiuri<br />

melosi, rom qarTvelma kacma mas Tavisi musikaluri azrovnebis organuli<br />

elementi _ burdoni ver miusadaga (isic SesaZlebelia, rom qristianul<br />

saeklesio erTxmian motivs, romelsac grZeli melodiuri frazeologia<br />

axasiaTebda, saqarTveloSi daxvda ZiriTadad mokle frazebze agebuli<br />

ostinaturi mravalxmianoba.). SesaZloa, am gaucxoebas imanac Seuwyo xeli,<br />

161


om qarTvelisaTvis qristianuli musika Tavidan saerosagan gasxvavebuli,<br />

zogadsakacobrio kategoriiT xasiaTdeboda. ar aris gamoricxuli, rom<br />

aseT gansxvavebas qarTuli eklesiis mamebic usvamdnen xazs. rac saero<br />

suliskveTebis simRerebis sagaloblebisagan gamoy<strong>of</strong>as iTvaliswinebda. m.<br />

andriaZis dasturit, qarTuli sasuliero musika CamoinakvTa ara mxolod<br />

samamulo, aramed saqarTvelos farglebs gareT my<strong>of</strong> savaneebSi (andriaZe<br />

1991 :18). magram, sagalobeli mainc iTargmna qarTulad _ qarTul musikalur<br />

enaze. es unda momxdariyo ufro `umtkivneulo~ gziT _ wamyvani xmisaTvis<br />

paraleluri `SebanebiT~ _ adgilobrivi musikaluri leqsikuri erTeulebis<br />

sagaloblis qsovilSi CarTvasTan erTad.<br />

bunebrivad ismis kiTxva: ratomRa Semoinaxa an SeiTavsa burdoni<br />

swored bizantiurma sagalobelma pr<strong>of</strong>esiuli tradiciis pirobebSi<br />

msgavsi inovaciebi ufro metadaa mosalodneli, vidre xalxurSi. rogorc<br />

CvenTvisaa cnobili, bizantinistebi dRemde ver Tanxmdebian izokratemas<br />

(bizantiuri sagaloblis burdonuli banis) warmoSobis siZveleze da<br />

pirobebze. Cven ver vityviT, Tu ratom SeirCa burdonuli banis samosi<br />

bizantiuri sagaloblis gamSvenebisaTvis, SesaZloa organumis principis<br />

uary<strong>of</strong>a laTinuri garemosgan gamijvnis simboloa, an iqneb, balkanurma Tu<br />

aRmosavlurma zegavlenam iTamaSa garkveuli roli. cxadia, rom<br />

burdonuli samosi berZnul sagalobelSi fonis funqcias atarebs. amis<br />

gamo igi, mravalxmianobis sxva principebisagan gansxvavebiT, yvelaze<br />

naklebmtkivneulad uTavsdeba monodiuri tipis melodias. yovel<br />

SemTxvevaSi, SeiZleba gamoiTqvas safuZvliani varaudi, rom saqarTveloSi<br />

Semosvlisas da SeTvisebis pirveli saukuneebis ganmavlobaSi bizantiuri<br />

galoba erTxmiani iyo. SesaZloa, es varaudi bizantiuri orxmiani galobis<br />

gviandelobis erT-erT arapirdapir mtkicebulebadac gamodges.<br />

aRvniSnavT qarTuli burdonuli mravalxmianobis kidev erT<br />

saintereso Taviseburebas: miuxedavad mkafiod gamoxatuli funqcionaluri<br />

individualurobisa, qarTuli burdonuli bani mainc zeda xmebis<br />

Tanxlebad aRiqmeba, da ara sayrdeni tonis ucvlel damWerad. amas<br />

adasturebs is faqti, rom misi ganfenis vada da axal safexurze<br />

damkvidreba zeda xmebis mieraa gansazRvruli. qarTuli burdoni iSviaTad<br />

Tu miizidavs zeda xmebs Tavisi safexurisaken (magaliTi # 148). niSnavs<br />

162


Tu ara es, rom burdoni arqauli movlenaa, magram mxolod Tanmdevi iyo<br />

sxva kompoziciuri principebisa Znelia iTqvas.<br />

Cveni azriT qarTul sinamdvileSi realuri orxmianobis damkvidreba<br />

Semdegi meqanizmebis meSveobiT iyo SesaZlebeli:<br />

1. antifonuri nominaluri mravalxmianobis pirobebSi calkeuli<br />

xmis mier xmovanebis gagrZelebiT, ramac realuri<br />

TanaJReradoba gamoiwvia;<br />

2. stiqiuri totaluri ostinatos pirobebSi xmaTa TandaTanobiTi<br />

funqcionaluri individualizaciiT;<br />

3. wamyvani xmisaTvis araostinaturi, burdonuli banis SexamebiT.<br />

sainteresoa, rom qarTul mravalxmianobaSi sakmaod SesamCnevi<br />

paralelizmis principis warmoSobis Sesaxeb qarTveli mkvlevarebi ar<br />

gamoTqvamen ramdenadme damajerebel mosazrebebs. ufro metic: i.<br />

javaxiSvilis garda CvenTvis ucnobia am Temaze mkafiod gamoTqmuli<br />

daskvna. xolo i. javaxiSvili paralelizmis gamoCenas (kvartulisa da<br />

kvinturis) qarTul simReraSi sakravier (fanduris, Conguris) gavlenas<br />

miawers, rac didi mecnieris erT-erT warumatebel samecniero pasaJad unda<br />

CaiTvalos. marTlacda, rodesac ici, Tu raoden ganmsazRvrelia qarTuli<br />

vokaluri musikis gavlena sakravierze, Znelia dauSva, rom qarTvel kacs<br />

misi Semoqmedebis erT-erTi ZiriTadi ganmsazRvreli mravalxmianobis<br />

principi sakravis wyobam mianiSna (gavixsenebT m. SilakaZis daskvnas:<br />

`qarTuli sakravieri musikis mravalxmianobis ganviTareba vokaluri<br />

musikis mravalxmianobis ganviTarebis saerTo kanonzomierebas<br />

eqvemdebareba.~ analogiur gaugebrobazea dafuZnebuli zogierTi mecnieris<br />

mier ioane petriwis mravalxmianobis Sesaxeb cnobis mxolod sakravieri<br />

musikis Taviseburebisadmi miwera, risi mcdarobis Sesaxeb wers n.<br />

fircxalava (fircxalava 2004 :55).<br />

fragmentulia aseve i. JRentis zogadi daskvna imis Sesaxeb, rom<br />

xalxuri mravalxmianobis arqaul formebs, burdonisa da heter<strong>of</strong>oniis<br />

garda, paralelizmic ganekuTvneba (JRenti 2005 :207, 218).<br />

rogorc aRvniSneT, qarTul tradiciul musikalur praqtikaSi<br />

paraleluri xmaTasvlis Camoyalibebas stadialur movlenad miviCnevT.<br />

163


logikuria, vifiqroT, rom paraleluri xmaTasvlis damkvidreba<br />

dakavSirebulia melodiur ganviTarebasTan; ufro zustad _ melodiis<br />

moculobis zrdasTan. marTlacda, Zneli warmosadgenia paraleluri<br />

Tanxleba Camoyalibebuli melosis gareSe. xolo is faqti, rom qarTuli<br />

simRerisaTvis Zvelad moklefraziani ostinaturi struqtura iqneboda<br />

damaxasiaTebeli, amaze dRes SemorCenili arqauli nimuSebic migviTiTebs.<br />

mainc rogor dafuZnda qarTul simReraSi mravalxmianobis<br />

paralelizmis principi amis Sesaxeb SesaZloa Semdegi versiebi moviyvanoT:<br />

1. paraleluri mravalxmianobis principis gamoCena SesaZloa<br />

dakavSirebuli y<strong>of</strong>iliyo dRevandeli saqarTvelos teritoriaze<br />

indoevropuli rasis gamoCenasTan, romlis warmomadgenlebsac monodiuri<br />

azrovnebisaken swrafva axasiaTebdaT. am rasis avtoqtonur, mravalxmianad<br />

moazrovne rasasTan Serwymis Sedegad SesaZloa paraleluri xmaTasvla<br />

SemuSavebuliyo monodiis mravalxmianuri interpretaciis gziT.<br />

2. wamyvanisadmi paraleluri xmis miyolebis tendencia, bunebrivia<br />

nebismieri muzicirebadi adamianisaTvis. SesaZloa amgvarma musikalurma<br />

azrovnebam `gamoiRviZa~ da ganviTarda saqarTveloSi qristianuli galobis<br />

Semosvlis Semdeg. vimeorebT: ar vamtkicebT, rom saeklesio musikam CvenSi<br />

paraleluri mravalxmianoba Semoitana (nadeli piruku fiqrobda), magram<br />

dasaSvebia es musika CaiTvalos aseTi tendenciis biZgis mimcemad, radgan<br />

farTe ganfenilobis melodias mxolod ostinaturi formulebiT ver<br />

`Seubanebdnen~, xolo burdonuli banis TanxlebiT melodiis ganviTarebis<br />

kvali saeklesio musikaSi dRes ar dasturdeba (mcire burdonuli<br />

monakveTebi karbelaanT kiloSi melodiur bgeraTa Sida ganvrcobis<br />

Sedegia). aqve gavixsenebT d. SuRliaSvilis dakvirvebas: `migvaCnia, rom<br />

xmaTa paralelizmis aRniSnuli principi qarTuli polifoniuri galobis<br />

Sesrulebis uZvelesi formaa, romelic Semdgom damkvidrda rogorc<br />

galobis swavlebis pirveli safexuri~ (SuRliaSvili 2000 :176). gavixsenebT<br />

e. WoxoneliZis mosazrebasac imasTan dakavSirebiT, rom `qristianuli<br />

galobis saqarTveloSi Semosvlis `periodSi izrdeba kilos potenciur<br />

SesaZleblobaTa aTviseba, melodiis diapazoni da plastikuroba~.<br />

(WoxoneliZe 2002 :102). mkvlevari aq ar adasturebs, Tu melodiis romel<br />

164


diapazonzea saubari _ vertikalurze Tu horizontalurze. ukanasknel<br />

SemTxvevaSi igi exmianeba Cven varauds: qristianuli galoba SesaZloa is<br />

muxti aRmoCeniliyo, ramac qarTuli tradiciul musikis ganviTarebas<br />

melodiuri ganviTarebis axali veqtori dausaxa. ar aris aucilebeli, rom<br />

originalur qarTul sagalobels melodiuri Camoyalibebisas berZnuli<br />

motivebiT exelmZRvanela. m. ositaSvilis azriT, `marTlmadidebel<br />

eklesiaSi kompozitor-himnografs Tavisi talanti cota sxvagvarad unda<br />

gamoemJRavnebina _ axali unda Seeqmna tradiciuli hangebisagan, unda<br />

moeZebna hangTa axali kombinacia, miesadagebina isini axali ritmebisaTvis~<br />

(ositaSvili 2002 :472).<br />

qarTuli sagaloblis qarTul simReraze gavlenis magaliTad gvsurs<br />

moviyvanoT erTi hipoTeturi mosazreba: rogorc cnobilia, ZvelqarTul<br />

WrelTa nusxebSi moixsenieba Wreli `Seyrili~, romelic m. andriaZesa da<br />

Tamar CxeiZis azriT intonaciur models ar unda aRniSnavdes (andriaZe ...<br />

2002 :447) (Tumca es mosazreba, Cveni azriT, ara aris saTanadod<br />

dasabuTebuli). iqneb arsebobs garkveuli istoriuli kavSiri am terminisa<br />

simRera `CakrulosTan~<br />

3. paralelizmis principi TandaTanobiT gamomJRavnda TviT erTian<br />

qarTul garemoSi. (gavixsenoT iv. javaxiSvili: `mravalxmianoba qarTuli<br />

musikis Sinagani ganviTareba-warmatebis nay<strong>of</strong>ia.~ (javaxiSvili 1938 :278.) igi<br />

SesaZloa gaaqtiurebuliyo simRerisa Tu sagalobelis vertikalSi mesame<br />

xmis gamoCeniT, romelic, tradiciuli TvalsazrisiT, `maRali banis~<br />

principiT amoqmedda (oqtavis, an kvintis farglebSi). igi Tavidan banis,<br />

rogorc Tanmxlebi xmis, ubralo gaormagebas daisaxavda miznad. SemdgomSi<br />

ki wamyvan, amjerad meore xmas Seewyo paralelurad, rodesac am<br />

ukanasknels zeda xmis gamoCeniT moZraobis diapazoni SeezRuda. xolo is<br />

varaudi, rom swored ZiriTad xmasTan paralelizmis moTxovnileba<br />

iqneboda mesame xmis gamoCenis mizezi, nakleb damajerebelia, radgan aseTi<br />

moTxovnilebis SemTxvevaSi paraleluri moZraoba jer kidev ori xmis,<br />

wamyvanisa da banis damokidebulebaSi gaxdeboda SesamCnevi (ixileT wina<br />

punqti), ra procesis damadasturebel anareklsac orxmian qarTul<br />

simRerebSi Cven ver vxedavT.<br />

165


yuradRebas mivaqcevT qarTuli xalxuri mravalxmianobis sinqronis<br />

kompoziciur princips. misi safuZvelia simRerisa (da sagaloblis) yvela<br />

xmis partiaSi erTi ziari ritmuli modeli, romlis ZiriTadi mizezic<br />

yvela Semsruleblis mier gaziarebuli verbaluri teqstia. am principis<br />

ganxorcielebis praqtika jer kidev arqaul xanaSi unda veZioT; kerZod _<br />

korifes mopasuxe unisonur gundSi da Semdeg _ amgvar ostinatur refrenSi<br />

orxmianobis gamoCenisas. saerTod, sinqronis principi imdenad bunebrivia<br />

koleqtiuri SemoqmedebisaTvis, rom misi darRveva ufro aRiqmeba<br />

aranormatiul faqtad. asevea dRevandel qarTul xalxur simReraSic.<br />

magram saqme isaa, rom ganviTarebis garkveul etapze qarTuli simReris<br />

udidesi jgufis mravalxmianobis ZiriTad ganmsazRvrel principad swored<br />

sinqroni iqca. es dakavSirebuli unda iyos sxva principTa nivelirebasTan,<br />

risi gamoxatulebacaa:<br />

1. paraleluri xmaTasvlis ganeitraleba da saorientacio, imanenturi<br />

melodiuri modelidan ZiriTadad ritmuli modelis SemorCena;<br />

2. burdon-kontinuumis (pedaluri burdonis) reCitaciulSi gadazrda;<br />

3. specifikuri xmebis _ krimanWulis, gamyivanis _ mTqmelis<br />

paralelurad `daliandageba~ (amgvar paralelizms Cven meore rigisas<br />

SevarqmevdiT, radgan pirveli etapis paralelizmi gasinqronulobamde,<br />

savaraudod, paralinelur princips unda gaemravalferovnebina);<br />

simReraTa bunebrivi ganviTarebis garda ukanaskneli ori procesis<br />

mizezad mkiTxvels or versias vTavazobT, romelTagan, SesaZloa orives<br />

emoqmeda:<br />

1. sagaloblis faqturis gviandeli zegavlena (ufro metad);<br />

2. dasavluri musikis zegavlena (naklebad);<br />

qarTuli simRerisa da sagaloblis mravalxmianobis urTierTdamokidebuleba<br />

gansakuTrebuli kvlevis sagans warmoadgens. magram am sakiTxs,<br />

iseve rogorc zemoT ganxilul aranakleb problematur sakiTxebs gverds<br />

verc am naSromSi avuvliT.<br />

ueWvelia, rom qarTuli sagalobeli da simRera xangrZlivi drois<br />

ganmavlobaSi zemoqmedebdnen erTmaneTze. cxadia, maSin, rodesac TiTqmis<br />

yovel qarTul s<strong>of</strong>elSi eklesia funqcionirebda, mgalobeli da saero<br />

166


Semsrulebeli umetesad erTi da igive piri unda y<strong>of</strong>iliyo. da miT ufro<br />

saocaria, rom qarTul sagalobels mainc mkafiod vansxvavebT simRerisagan.<br />

es faqti ar aixsneba mxolod sagaloblis kanonikuri xmis SenarCunebis<br />

motiviT. gansxvavebulia mTeli rigi sxva komponentebisa: melodiis tipi,<br />

intonaciuri saqcevebi, zogierTi harmoniuli detali, modulaciuri svlebi<br />

da a.S. unda vivaraudoT, rom qarTveli kaci saukuneTa ganmavlobaSi<br />

mkafiod asxvavebda saerod da sasulierod Sesasrulebel musikas, ra<br />

midrekilebamac, SeiZleba Tamamad iTqvas, dRemde stilisturad<br />

urTierTgansxvavebuli saeklesio da saero zepiri tradicia Semogvinaxa.<br />

Tumca, istoriuli Znelbedobis gamo, saeklesio galobis werilobiTi<br />

tradiciis moSlasac unda eTamaSa mniSvnelovani roli erTis mxriv<br />

sagaloblis gamSvenebis dauokebeli swrafvis gamomJRavnebaSi, xolo<br />

meores mxriv _ imgvari ganviTarebuli polifoniuri struqturis simReraTa<br />

SemuSavebaSi, romlebSic gamSvenebuli sagaloblis stili mkafiod<br />

Seicnoba. mxedvelobaSi gvaqvs guruli trios simRerebi (`Cven mSvidoba~,<br />

`adila~, `wamokruli~ `zari~ da sxva.). trios formaSi qarTuli<br />

sagaloblis kvali daafiqsira n. Jordaniam (Jordania 1985 :36-42.)<br />

xangrZliv msjelobas ar davuTmobT qarTuli xalxuri<br />

mravalxmianobis Tavisufal-kontrastul tips, romlis SemuSavebaSi win<br />

wamoiwevs paralinealurobis, anu Tavisufali xmaTasvlis principi. misi<br />

ganxorcielebis meqanizmi naTelia _ am SemTxvevaSi orientacia aRebulia<br />

imanentur melodiuri modelze, romlis komponentebidan xSirad umetesoba<br />

nivelirebulia garda zogierTi intonaciuri saqcevisa (ufro xSirad _<br />

sawyisi frazisa), frazis xangrZliobisa da am frazis bolo<br />

Tanxmovanebisa.<br />

ganvixilavT ra, CvenTvis saintereso kuTxiT, gurul da qobuleTur<br />

oTxxmian nadurebs, pirvel rigSi mivaniSnebT im faqtze, rom isini<br />

ostinatos principze dayrdnobiT aRweven polifoniur simaRleebs. swored<br />

ostinatosaTvis damaxasiaTebeli mokle frazaa garanti oTxi sruliad<br />

gansxvavebuli specifikis xmis zusti koordinaciisa. es faqti kidev<br />

erTxel migviTiTebs ostinaturi garemos unarze _ Seqmnas piroba<br />

167


funqcionalurad mkafiod diferencirebuli mravalxmiani muzicirebisaTvis.<br />

msagvs movlenas musikaSi d. aruTinovi-jinWaraZe da m. nadareiSvili<br />

`hipermravalxmianobad~ moixseneben `bgeriTi velis `magmiseburi sunTqvis~<br />

efeqtiT (aruTinovi-jinWaraZe .. 2007 :38).<br />

aqve aRvniSnavT: is mosazreba, rom am nadurebSi moZravi bani<br />

gviandeli movlenaa, dasturdeba msgavsi formis imeruli samxmiani<br />

burdonuli banis Semcveli nadurebiT, romelic guriaSi moZravi banis<br />

mier SezRudul Semxmobarad gadaiqca.<br />

calke unda aRiniSnos qarTuli tradiciuli mravalxmianobis<br />

formaTa, rogorc erTiani organizmis, ZiriTadi maxasiaTeblebis Sesaxeb:<br />

1. qarTuli tradiciuli mravalxmianoba stilisturad sruliad<br />

erTiani da sxva analogiuri rangis plastebisagan sruliad<br />

calke mdgomi movlenaa, rom bunebrivad migvaCnia masze<br />

visaubroT, rogorc `qarTul mravalxmianobaze~. es cneba,<br />

aqamdec gamoiyeneboda qarTul musikismcodneobaSi. Cveni<br />

survilia, `qarTulma mravalxmianobam~, rogorc terminma, Tavisi<br />

adgili hpovos qarTvel musikismcodneTa leqsikaSi.<br />

davazustebT, rom, Tu saubaria qarTul pr<strong>of</strong>esiul musikaze,<br />

`qarTuli mravalxmianoba~ sruliad bunebrivad miesadageba iseT<br />

plasts, romelic swored qarTuli tradiciuli musikiTaa<br />

nasazrdoebi, amitom aq interesTa dapirispirebas adgili ar<br />

aqvs.<br />

2. qarTuli tradiciuli simReris, sagaloblisa da sakravieri<br />

musikis mravalxmianobis formebi gamoirCeva sxvadasxva<br />

warmomavlobis kompoziciur principTa mravalsaxovani<br />

gansxeulebiT; `qarTuli mravalxmianobis~ struqturul<br />

saxesxvaobaTa diapazoni vrceldeba martivi nominaluri<br />

antifonuri mravalxmianobis nimuSebidan damoukidebeli xmebis<br />

ganviTarebuli Tavisufal-kontrastuli xmaTasvlis nimuSebamde;<br />

sada burdonuli orxmianobis nimuSebidan rTuli sinTezuri<br />

struqturis nimuSebamde.<br />

168


3. qarTuli tradiciuli mravalxmianobis formebi gamoirCeva<br />

struqturuli simwyobriT, rac gamoxatulia nimuSTa<br />

dramaturgiis maRali organizaciiT, mravalxmianobis<br />

kompoziciur principTa organuli SexamebiT, improvizaciis<br />

mxolod lokaluri gamovlinebebiT. amgvari mniSvnelobis<br />

miniWeba sakuTari musikaluri enisadmi pirvel rigSi eTnikuri<br />

identifikaciis mZlavri iaraRi unda y<strong>of</strong>iliyo, religiuri,<br />

socialuri Tu sxva saxis eqspansiis pirobebSi.<br />

dasasrul, kidev erTxel davadasturebT, rom qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis mravalwaxnagiani da maRali organizaciis struqturuli<br />

saxeebi qarTveli xalxis yvelaze unikaluri da mniSvnelovani wvlilia<br />

ms<strong>of</strong>lio kulturuli memkvidreobis saganZurSi.<br />

169


daskvnebi<br />

axla ki SevecdebiT naSromSi wamoyenebuli debulebebi CamovayaliboT<br />

ganzogadebuli daskvnebis saxiT:<br />

1. mravalxmianobis dafiqsirebis mTavar pirobad migvaCnia minimum ori<br />

gansxvavebuli funqcionalobis xmis mocemuloba, miuxedavad imisa,<br />

erTad JReren isini Tu _ monacvleobiT. amgvarad, qarTuli xalxuri<br />

mravalxmianobis, iseve, rogorc sazogadod tradiciuli<br />

mravalxmianobis faqturis Semadgeneli TiToeuli xma garkveuli<br />

funqcionaluri datvirTvis mqone invariantia, romelic, miuxedavad<br />

SemsrulebelTa raodenobisa, erTi grafikuli proeqciiT gamoisaxeba.<br />

amgvarad, mravalxmianoba aris mizanmimarTuli vokaluri an<br />

sakravieri Tanamuzicirebis saxeoba, romelSic minimum ori<br />

funqcionalurad damoukidebeli xma dasrulebuli musikaluri azris<br />

mqone struqturas SeimuSavebs. tradiciuli mravalxmianobis es<br />

gansazRvreba vrceldeba qarTul xalxur sakravier musikazec.<br />

amasTan, mravalxmianad vTvliT iseT solo instrumentul musikas,<br />

romelSic Semsruleblis mizanmimarTuli mcdelobiT funqciurad<br />

gansxvavebuli xmebia warmoCenili.<br />

2. erTi Semsruleblis mier or an met xmaSi mReris mcdelobas<br />

`nagulisxmev mravalxmianobas~ vuwodebT.<br />

3. tradiciul musikaSi individualur, funqcionalurad gansxvavebul<br />

xmaTa erTad JReras vuwodebT `realu<br />

realur r mravalxmianobas~, xolo<br />

amgvari ori xmis monacvleobiT JReras _`nominalur mravalxmianobas~.<br />

4. nominalur mravalxmianobaSi xmaTa monacvleoba unda dafiqsirdes<br />

azrobrivad erTiani musikaluri azris mqone monakveTSi (`dialogi<br />

dialogi-<br />

sinTezi~), da ara _ xmebis mier dasrulebuli imgvari musikaluri<br />

frazebis SesrulebaSi, romelic partniorisagan aucilebel<br />

gamoxmaurebas ar moiTxovs (`dialogi<br />

dialogi-montaJi<br />

montaJi~, romlis drosac<br />

musikaluri azri nawevrdeba). dialog-sinTezSi vgulisxmobT cnobili<br />

`kiTxva-pasuxis~, an sxvagvarad _ `mowodeba-gamoxmaurebis~ formis<br />

Sesrulebas.<br />

170


5. tradiciul garemoSi SemoqmedebiTi ciklis: Semsrulebeli _ meTodi<br />

_ procesi _ produqti _ yvela etapze SesaZloa dafiqsirdes<br />

mravalxmianuri azrovnebisa Tu Semsruleblobis sxvadasxva<br />

gamovlenebi, romlebic rogorc musikaluri, aseve _ aramusikaluri<br />

faqtorebiTaa gamowveuli. amgvari aramusikaluri faqtorebidan<br />

gamovy<strong>of</strong>T socialur, fsiqologiur da komunikaciur faqtorebs;<br />

xolo musikaluridan _ teqnologiurs, funqcionalurs da<br />

procesualurs.<br />

6. komunikaciuri faqtoris gaTvaliswinebiT tradiciul SesrulebaSi<br />

SeiZleba gamovyoT SemsrulebelTa `Semguebluri<br />

Semguebluri~<br />

da<br />

`mizanmimarTuli<br />

mizanmimarTuli~ koordinacia. orive SemTxvevaSi Semsruleblebi<br />

erTian qmedebaSi (ritualSi) monawileoben, magram meore SemTxvevaSi<br />

isini erTi musikalur-SemoqmedebiTi mizniT Tanaqmedeben.<br />

7. teqnologiuri (bgeraTwarmoqmnis) faqtoris gaTvaliswinebiT, rogorc<br />

samuSao kvleviT aspeqti, SesaZleblad migvaCnia musikis ara vokalur<br />

da sakravier, aramed sxeulismier da sakravier masivebad day<strong>of</strong>a.<br />

8. funqcionaluri mravalxmianobis SeqmnaSi garkveul rols TamaSobs<br />

tembruli da registruli faqtorebi. kerZod, mamakacTa da qalTa (an<br />

bavSvTa) oqtavur Sesrulebas, romelsac realur _ funqcionalur<br />

mravalxmianobad ar aRviqvamT, am ukanasknelad qcevis potencia<br />

gaaCnia.<br />

9. solo instrumentul Sesrulebas, sadac sakravis partiaSi<br />

funqcionalurad TviTmy<strong>of</strong>i xmebi ikveTeba (Conguris, Wuniris,<br />

gudastviris, Wibonis dasakravebSi), vuwodebT `solo (an<br />

individualur) instrumentul (sakravier) mravalxmianobad~. rac<br />

Seexeba erTi sakravis farglebSi funqcionalurad ganurCevel<br />

akordul-sinqronul mravalxmian faqturas (Conguris, fanduris,<br />

larWem-soinaris dasakravebSi) maT realuri mravalxmianobis nimuSad<br />

ar miviCnevT. dasartyami sakravis partias ansamblSi mravalxmiani<br />

faqturis sruluflebian xmis partiad aRviqvamT mxolod im<br />

SemTxvevaSi, Tu misi ritmuli naxati damoukidebel musikalur azrs<br />

SeimuSavebs.<br />

171


10. qarTul xalxur dasakravSi dafiqsirebul iseT mravalxmianobis<br />

formas, romelic konkteruli simReris struquras imeorebs (Tundac<br />

igi Tanxleba ar iyos), samuSao terminad `mibaZviT mravalxmianobas~<br />

vuwodebT.<br />

11. vokalur-instrumentuli, an instrumentuli ansamblis Semadgenel<br />

komponentebs plastis cnebiT movixseniebT. Tumca es cnebac samuSao<br />

terminis datvirTvisaa da mis Semdgom diferenciacias ar veswrafviT.<br />

12. Semsruleblis SemecnebaSi arsebul qargas, romelze dayrdnobiTac<br />

Semsrulebeli iwyebs da agrZelebs muzicirebas, Cven `SemoqmedebiTi<br />

modelis~, mokled ki _ `modelis<br />

modelis~ cnebiT aRvniSnavT. rac ufro<br />

zustadaa mravalxmiani modeli SemsrulebelTa mier gaTavisebuli,<br />

miT ufro nakleb Zalisxmevas iTxovs xmaTa koordinacia. amis<br />

Sedegad xmebs eZlevaT SesaZlebloba modelis Tamamad ganaxlebisa.<br />

Cveni azriT, swored amgvarad unda warmovidginoT paraleluri<br />

xmaTasvlis kontrastulSi gadazrdis ZiriTadi gza.<br />

13. tradiciul musikaSi SemoqmedebiTi modelis mdgradoba ZiriTadad<br />

sityvieri teqstiT aRWurvili bgerebiT, sawyisi da damaboloebeli<br />

nagebobebiT gamoixateba; xolo am mdgradobis mizezTagan<br />

davasaxelebdiT Sesrulebis funqciur reglaments (sakraluri an<br />

magiuri funqcia), `paramusikalur~ maxasiaTeblebs (sinkretuli<br />

Sesrulebis meTodebi).<br />

14. SesaZloa, qarTul tradiciul musikaSi `SemoqmedebiTi~ modelirebis<br />

sami ierarqiuli safexuri gamovyoT: 1. kilouri modeli, 2. ritmuli<br />

modeli, 3. bgeraTsimaRlebrivi modeli. transformacias, ufro<br />

xSirad, bgeraTsimaRlebrivi, anu melodiuri modeli emorCileba.<br />

15. SemoqmedebiTi modelis sxvadasxvagvar gamovlenas vaxarisxebT<br />

erTgvari samuSao terminologiiT. kerZod, Semsruleblis SemecnebaSi<br />

arsebul im model-qargas, romelsac es Semsrulebeli eyrdnoba,<br />

`imanentur models~ vuwodebT, gansxvavebiT `gare modelisagan~<br />

romlis proecireba Semsruleblis SemecnebaSi sxva Semsruleblis<br />

musicirebidan miRebuli informaciiT xdeba. imanenturi modelis sxva<br />

xmaSi absoluturi msgavsebiT ganxorcielebas `identur models~<br />

vuwodebT. erTi modelis sxvadasxva xmebSi ganxorcielebisas<br />

172


warmoqmnil models `ziar models~ vuwodebT. ziari modelis<br />

absoluturi gamovlenis nimuSi paraleluri xmaTasvlaa. xolo<br />

xmebis mier erTmaneTis gare modelisadmi mizanmimarTulad<br />

kontrastuli modeli-anabeWdis SemuSavebis Sedegad viRebT<br />

`kontrastul models~. mravalxmian struqturaSi erTi xmis mier<br />

specifiuri imanenturi modelis erTpirovnulad ganxorcielebisas<br />

warmoiqmneba `gankerZoebuli modeli~, romelic ZiriTadad<br />

burdonuli da ostinaturi baniTa da krimanWuliT gamoixateba.<br />

gankerZoebuli modelis sapirispiro suraTs qmnis `partnioruli<br />

modeli~, romelic iTvaliswinebs mravalxmiani qsovilis monawile<br />

xmebis Tanasworuflebian Tanaavtorobas mravalxmiani faqturis<br />

SemuSavebisas. aseTi wonasworoba ZiriTadad gare modelze<br />

orientaciiT gamoirCeva.<br />

16. tradiciuli musikis cocxali Sesrulebisas bgeraTa reliefur<br />

organizaciaSi (gansxvavebiT bgeraTa fonuri organizaciisagan)<br />

musikaluri azris mTavari warmmarTveli Zala aris romelime xmis, an<br />

ramdenime gamorCeuli xmis mier gamoCenili iniciativa. mas vuwodebT<br />

`musikaluri azris warmmarTveli iniciativas~, anu `SemoqmedebiT<br />

iniciativas~ (naSromSi SemoklebiT _ `iniciativas<br />

iniciativas~). musikaluri<br />

azris warmmarTveli iniciativis absoluturi gamoxatuleba<br />

melodiaSi ganivTdeba. Tumca gvxvdeba kilouri iniciativac, romelic<br />

kilos Secvlisas gamodis wina planze. tradiciuli musikis<br />

hom<strong>of</strong>oniur faqturaSi aSkarad gamokveTil iniciator xmas `liders<br />

liders~<br />

vuwodebT. qarTul tradiciul musikaSi romelime xmaSi mkafiod<br />

gamokveTili iniciativiT gamoirCeva burdonuli mravalxmianoba,<br />

ostinaturi mravalxmianobis zogierTi saxeoba; iniciativis<br />

talRiseburi gadanawileba garda zemoaRniSnuli formebisa,<br />

axasiaTebs Tavisufal-kontrastul faqturas, xolo paraleluri<br />

xmaTasvla wamyvani xmis `poziciuri iniciativiT~ gamoirCeva.<br />

17. qarTuli tradiciuli mravalxmianobis sxvadasxva formaTa Sesabamis<br />

mTavar SemoqmedebiT meTods mravalxmianobis kompoziciuri<br />

principebi warmoadgens. mravalxmianobis kompoziciur principebad<br />

CavTvliT muzicirebis im zogad kompoziciur principebs, romlebic<br />

173


SeimuSaveben originalur, funqcionalur mravalxmian struqturas.<br />

mravalxmianobis kompoziciuri principebi garkveul struqturul<br />

formas Semdegi sami meTodiT SeimuSaveben: a) gankerZoebuli modelis;<br />

b) ziari i modelis; g) kontrastuli modelis daxmarebiT.<br />

18. unisonis kompoziciuri principi SesaZloa, gadaizardos, erTi mxriv,<br />

heter<strong>of</strong>oniis, xolo, meore mxriv, _ paralelizmis kompoziciur<br />

principSi, Tumca am ukanaskneli procesis dadastureba qarTuli<br />

tradiciis sinamdvileSi ar mogvepoveba. amasTan, unisonis<br />

heter<strong>of</strong>oniisaken da paralelizmisaken tendencias erTmaneTTan<br />

pirdapiri an urTierTgamomdinare kavSiri ar gaaCniaT. hetr<strong>of</strong>onias,<br />

Cveni monacemebiT, misi epizoduri da umniSvnelo gamomJRavnebis<br />

gamo, ver CavTvliT qarTuli tradiciuli mravalxmianobis<br />

kompoziciur principad.<br />

19. antifonis kompoziciuri principi qarTul tradiciul musikaSi<br />

ZiriTadad `mowodeba-pasuxis~ tipis antifoniT mJRavndeba, risi<br />

elementaruli gamovlinebac nominaluri mravalxmianoba~. rac Seexeba<br />

realur mravalxmianobas, aq antifonis SemoqmedebiTi principi, Cveni<br />

azriT, ver CaiTvleba mis gamomwvev kompoziciur principad, radgan<br />

TanaJReradobis sawinaaRmdego princips asaxavs.<br />

20. burdonis kompoziciuri principi aris koleqtiuri Sesrulebisas,<br />

ZiriTadad Tanmxlebi xmis partiaSi, gankerZoebuli modelis<br />

simaRlisucvleli, gavrcobili bgeris gamoyenebiT funqcionaluri<br />

mravalxmianobis SemuSavebis meTodi. gamovy<strong>of</strong>T burdonis<br />

kompoziciuri principis gansxeulebis or ZiriTad mimarTulebas,<br />

kerZod pedalurs, anu `burdon<br />

burdon-kontinuums<br />

kontinuums~ (SesaZloa mas `wrfivic~<br />

vuwodoT) da `reCitaciul burdons~ (`diskretuli~, anu `wyvetili~<br />

burdoni). es ukanaskneli burdon-kontinuumis `amoZravebis~ Sedegia,<br />

rac, ZiriTadad, sxva xmebTan sinqronis tendenciiT unda aixsnas.<br />

rogorc reCitaciuli burdoni, aseve burdon-kontinuumi SesaZloa<br />

iyos mkacri da figuraciuli. es ukanaskneli saxeoba burdonuli xmis<br />

melodiurad moZrav xmad gardaqmnis Sualedur safexurad unda<br />

warmovidginoT.<br />

174


21. ostinato, rogorc mkafio modelirebiT gamorCeuli SemoqmedebiTi<br />

principi, karg niadags qmnis koleqtiur SesrulebaSi xmaTa<br />

individualuri ganviTarebisaTvis, ris gamoc mas mravalxmianobis<br />

kompoziciuri principis rangSi movixseniebT. ostinatos principi<br />

qarTul simReraSi SesaZloa gatardes rogorc erT xmaSi (bani,<br />

krimanWuli), aseve or, an met xmaSi da `totalurad~. amave dros,<br />

ostinato SeiZleba iyos `diafonuri<br />

diafonuri~ da `antifonuri<br />

antifonuri~; agreTve _<br />

`refrenuli<br />

refrenuli~ da `kontinualuri<br />

kontinualuri~. es ori ukanaskneli wyvili<br />

erTmaneTTan SeerTebis sxvadasxva variantebs qmnis, romlebic oTx<br />

mTavar jgufSi erTiandebian: `antifonuri refreni~, `diafonuri<br />

refreni~, `diafon<br />

diafonuri kontinuumi~, `antifonuri kontinuumi~.<br />

22. qarTuli tradiciuli mravalxmianobis sinqronis kompoziciuri<br />

principi iTvaliswinebs xmaTa Tanadroul moZraobas. igi yvelaze<br />

organuli nawilia qarTuli mravalxmianobis sxvadasxva formebisa.<br />

ZiriTadad amis gamo sinqronis kompoziciuri principi ar<br />

monawileobs qarTuli tradiciuli mravalxmianobis im struqturul<br />

formaTa saxeldebaSi, sadac igi samidan mxolod or xmaSia<br />

warmodgenili da sadac sxva kompoziciuri principi (ZiriTadad<br />

burdoni) dominirebs. sinqronuli xmaTasvlis totaluri<br />

gamovlenisas mis arealSi eqceva reCitaciuli burdoni, xolo<br />

paraleluri xmaTasvla Tavad Seicavs sinqronis princips, rogorc<br />

komponents.<br />

23. paraleluri xmaTasvlis kompoziciuri principi qarTul tradiciul<br />

mravalxmianobaSi iTvaliswinebs xmaTa sinqronul paralelur<br />

moZraobas terciuli, kvinturi da oqtavuri orientaciiT. xolo<br />

musikaluri azris warmarTvis iniciativa paralelur xmaTasvlaSi<br />

umetesad zeda xmaSi mJRavndeba.<br />

24. paralinealobis kompoziciuri principi qarTul tradiciul<br />

mravalxmianur praqtikaSi xorcieldeba ori urTierTganmsWvalavi<br />

aspeqtiT: individualur xmaTa Tavisufali ganviTarebiT da xmebs<br />

Soris kontrastuli koordinaciiT. es tendencia SeiZleba<br />

gamJRavndes rogorc totalurad _ yvela xmaSi, aseve _ or xmaSi<br />

(ZiriTadad _ burdonulisa da ostinaturi xmasTan SexamebiT).<br />

175


paralinealobis principis ganxorcielebisas SemoqmedebiTi<br />

iniciativa xmebSi an talRiseburad, `komplementarulad<br />

komplementarulad~ nawildeba,<br />

an _ SeniRbulad tardeba.<br />

25. imitaciis kompoziciuri principi, rogorc mkafio modelis mqone,<br />

gamoiy<strong>of</strong>a paralinealobis principisagan. amasTan, imitacia mxolod<br />

fragmentulad gvxvdeba qarTul tradiciul mravalxmianobaSi.<br />

26. qarTuli tradiciuli musikisaTvis damaxasiaTebelia kompoziciur<br />

principTa Serwyma rogorc vertikalSi, anu erTdroulad, aseve _<br />

horizontaluri mimarTebiT anu, monacvleobiT. kompoziciur<br />

principTa erTdrouli TanaqmedebiT miRebul formas `heterogenuls<br />

heterogenuls~<br />

vuwodebT, xolo principTa Senacvlebis Sedegad miRebul formas _<br />

`kontaminaciurs<br />

kontaminaciurs~. orive am formas aqvs erTi saerTo niSani _<br />

kompozicur principTa Sedgeniloba, Serwyma, anu sinTezi. amitom maT<br />

gamaerTianebeli cnebiT `mr<br />

mravalxmianobis sinTezuri (Sedgenili)<br />

formebiT~ movixseniebT. kontaminaciuri forma SeiZleba Seicavdes<br />

heterogenul formas, rogorc erT-erT monacvle komponents.<br />

heterogenul formebSi prioritetul rols burdoni (ZiriTadad _<br />

bani) da ostinato (ZiriTadad _ krimanWuli) TamaSoben.<br />

27. qarTul simRerasa Tu sagalobelSi kontaminaciis forma unda<br />

dadgindes dasrulebuli musikaluri azris epizodSi. Tu<br />

struqturaTa kontaminacia scildeba amgvar `sintaqsurad~ erTian<br />

epizods, saqme gvaqvs ara kontaminaciur mravalxmianobasTan, aramed _<br />

kontrastul-Sedgenil formasTan.<br />

28. Tavisi stabiluri, yovelgvar struqturaze advilad morgebadi<br />

Taviseburebis gamo, qarTuli simRerisa Tu sagaloblis sakadanso<br />

monakveTi, Cveni azriT, ar unda iRebdes monawileobas gansaxilveli<br />

nimuSis mravalxmianobis tipis dadgenaSi da, amasTan, ar unda<br />

ganixilebodes kontaminaciuri formis Semadgenel nawiladac.<br />

29. qarTul tradiciul mravalxmianobaSi gvxvdeba rogorc tipiuri,<br />

aseve _ gardamavali faqturuli formebi.<br />

30. qarTuli tradiciuli mravalxmianobis kompoziciur tipad miviCnevT<br />

iseT struqturas, romelSic mkafiod da stabiluradaa gamokveTili<br />

mravalxmianobis kompoziciuri principi da is originaluri<br />

176


originaluri faqturuli komponenti, rac am struqturis<br />

istoriulad Camoyalibebul, TviTmy<strong>of</strong>ad iersaxes adasturebs.<br />

31. mravalxmianobis kompoziciuri tipi qarTul musikalur tradiciaSi<br />

unda ganisazRvros musikaluri azris mxriv dasrulebul monakveTSi<br />

da ara _ mTeli simReris, dasakravisa Tu sagaloblis ganmavlobaSi.<br />

32. qarTuli tradiciuli mravalxmianobis formaTa klasifikacia<br />

SesaZlebelia movaxdinoT aramusikaluri, `aJRerebamde~ arsebuli<br />

reglamentis mixedviT, ra mizniTac Semogvaqvs `saSemsruleblo<br />

reglamentis klasebis~ cneba. `rigebad<br />

rigebad~ day<strong>of</strong>il Svidi aseTi<br />

reglamentis klass davajgufebT: socialuri, dialeqturi, Janruli,<br />

sqesobriv-asakobrivi, SemsrulebelTa Semadgenlobis, sakravis<br />

gamoyenebis, ebis, xmaTa raodenobisa.<br />

33. qarTuli tradiciuli mravalxmianobis tipologiuri klasifikaciis<br />

gverdiT vayalibebT mcire, `samuSao<br />

samuSao~ klasificiur sistemebs erTi<br />

garkveuli kriteriumis mixedviT. aseTebia: SemoqmedebiTi modelis<br />

kriteriumi da gamomdinare muSa klasifikacia, mravalxmianobis<br />

kompoziciuri principebis Tanaqmedebis kriteriumze dafuZnebuli<br />

klasifikacia, xmaTasvlisa da, ufro konkretulad, banis kriteriumze<br />

dayrdnobili klasifikacia, SemoqmedebiTi iniciativis kriteriumiT<br />

miRebuli klasifikacia, `sasrulobis<br />

sasrulobis~ kriteriumiT miRebuli<br />

klasifikacia; xmebis raodenobis kriteriumis klasifikacia.<br />

34. SemoqmedebiTi modelis samuSao klasifikacia mkafiod gamokveTs<br />

paraleluri, paralinealuri, sinqronuli da burdonuli<br />

mravalxmianobis tipebs; magram SedarebiT ganurCevelia ostinaturi<br />

tipisa da sinTezuri formebis mimarT.<br />

35. mravalxmianobis kompoziciuri principebis sinTezis kriteriumi<br />

gamohy<strong>of</strong>s ZiriTadad sinTezur formebs: krimanWuliani<br />

mravalxmianobas, burdonul-paralelur da burdonul-kontrastul<br />

mravalxmianobas, burdonuli kontaminacias, gadaZaxilian<br />

kontaminacias.<br />

36. xmaTa raodenobis kriteriumis samuSao klasifikacia mkafiod<br />

gamohy<strong>of</strong>s naduri oTxxmianobis jgufs.<br />

177


37. xmaTa mimarTulebis (xmaTasvlis) kriteriumze dafuZnebuli samuSao<br />

klasifikacia mkafiod gamohy<strong>of</strong>s mxolod burdonuli da paraleluri<br />

mravalxmianobis tipebs. am kriteriumis qvesimravlis _ banis<br />

kriteriumis samuSao klasifikacia gamoy<strong>of</strong>s burdonul, paralelur<br />

da paralinealur tipebs; Tumca ganurCevelia sinqronuli da<br />

ostinaturi mravalxmianobis, agreTve sinTezuri formebis mimarT.<br />

38. musikaluri azris warmarTvis iniciativis kriteriumis mixedviT<br />

samuSao klasifikaciis mwyobri sistemis SemuSaveba Zneldeba. es<br />

kriteriumi SedarebiT warmatebis gamohy<strong>of</strong>s ostinatur da burdonul<br />

mravalxmianobas, agreTve paralinealuri mravalxmianobis or saxes:<br />

komplementarulsa da Tanadrouls.<br />

39. mxolod ostinaturi mravalxmianobis gamosay<strong>of</strong>ad yvelaze uprianad<br />

miviCnieT calke aRebuli, `dramaturgiuli ganviTarebis~ anu<br />

`sasrulobis~ kriteriumis gamoyeneba, romelic `Ria formis~ jgufSi<br />

swored ostinatur mravalxmianobas moicavs.<br />

40. qarTuli tradiciuli mravalxmianobis tipologiuri klasifikaciis<br />

Cveneuli versia eyrdnoba kombinirebul kriteriums. e. i.<br />

klasifikaciis sxvadasxva etapze Tanazomieri movlenaTa gamosay<strong>of</strong>ad<br />

sxvadasxva `samuSao~ kriteriumia SerCeuli.<br />

41. dRevandel qarTul tradiciul samusiko SemoqmedebaSi tipiur<br />

nimuSTa wili ufro mcirea, vidre Sedgenili formebisa. xolo maTi<br />

dRevandeli Semsrulebeli am nimuSis Semoqmed kompoziciur meTodTa<br />

mxolod anarekls Tu SeigrZnobs _ ufro metad am meTodis `umaRlesi<br />

rigis modelis~ reproduqcias axdens.<br />

42. qarTuli tradiciuli mravalxmianobis tipologiuri klasifikaciis<br />

Sedgenis Sedegad miviReT qarTuli tradiciuli mravalxmianobis<br />

Semdegi rva tipi da xuTi qvetipi:<br />

• nominaluri mravalxmianoba (erTxmiani araidenturi antifoni)<br />

• ostinaturi mravalxmianoba qvetipebi: refrenuli ostinato,<br />

ostinato-kontinuumi;<br />

• paraleluri xmaTasvlis mravalxmianoba<br />

178


• sinqronuli xmaTasvlis mravalxmianoba<br />

qvetipi _ reCitaciuli<br />

burdonuli mravalxmianoba<br />

• kontinualuri burdonuli mravalxmianoba qvetipebi _ burdonuli<br />

kontaminacia da burdonul-paraleluri mravalxmianoba<br />

• paralinealuri xmaTasvlis mravalxmianoba (gadaZaxiliani<br />

kontaminaciis qvetipiT)<br />

• krimanWuliani samxmianoba<br />

• naduri oTxxmianoba<br />

43. qarTul musikalur dialeqtTa diferenciacia mravalxmianobis<br />

formaTa mixedviT mkafio Sedegebs ar gvaZlevs. SedarebiT mkafiod<br />

gamoarCevs xevsureTs vokalur-instrumentuli nominaluri<br />

mravalxmianoba, mesxeTs _ reCitaciuli burdoni, kaxeTs burdonuli<br />

kontaminacia, gurias _ krimanWuliani samxmianoba, gadaZaxiliani<br />

kontaminacia da naduri oTxxmianoba.<br />

44. Janrebis mxriv qarTul tradiciuli mravalxmianobis tipebi aseve ar<br />

iCenen diferenciaciisadmi midrekilebas. SedarebiT mkafiod<br />

gamohy<strong>of</strong>s refrenuli ostinato _ saTamaSo-sacekvao simRerebis Janrs.<br />

45. qarTuli qalaquri simRerebi TiTqmis srul Sesabamisobas hpovebs<br />

sinqronul mravalxmianobasTan.<br />

46. qarTuli paralinealuri mravalxmianobis is ZiriTadi plasti,<br />

romelic `trios~ simRerebs eyrdnoba, `xalxuri pr<strong>of</strong>esionalizmis~<br />

saSemsruleblo tradiciis kuTvnilebaa.<br />

47. qarTuli sagalobeli, rogorc qarTuli tradiciuli musikis<br />

`specializebuli~, `pr<strong>of</strong>esionaluri~ Sto, mravalxmianobis formaTa<br />

ganviTarebul plastebs Seicavs. aq ZiriTadad sinqronuli<br />

mravalxmianobaa gabatonebuli. SedarebiT mcire wiliT gvxvdeba<br />

paralinealuri da paraleluri xmaTasvla. es ori ukanaskneli ufro<br />

xSirad kontaminaciis saxiT mJRavndeba. gansakuTrebuli aRniSvnis<br />

Rirsia karbelaanT kilos gamSvenebuli mravalxmianobis<br />

originaluri forma, romlis ZiriTadi moqmedi piria ganviTarebuli,<br />

moZravi Sua xma. Tumca, dRevandeli monacemebiT, amgvar Sesrulebas<br />

179


mxolod gansazRvruli sagvareulo tradicia (`karbelaanT kilo~)<br />

udevs safuZvlad, rac mas ufro lokaluri maneris iers aniWebs.<br />

48. vokaluri da sakravieri Semsruleblobis mixedviT qarTuli mravalxmianobis<br />

formebis ganxilva ZiriTadad solo instrumentuli<br />

mravalxmianobis farglebSia aqtualuri, sadac kontinualuri<br />

ostinaturi mravalxmianoba Warbobs. sakmaod mniSvnelovania<br />

burdonuli mravalxmianobis fragmentebi (gansakuTrebiT gudastviris<br />

dasakravebSi), romelic xSirad ostinatos komponentad aRiqmeba. imis<br />

gamo, rom sinqronuli mravalxmianoba dasakravebSi ZiriTadad,<br />

`baZviTi~ mravalxmianobis nimuSebia, iq realur mravalxmianobas ver<br />

davadasturebT. iSviaTia paralineluri mravalxmianobis epizodebi<br />

qarTul dasakravebSi _ isev da isev ostinaturi mravalxmianobis<br />

farglebSi.<br />

49. asakobriv-sqesobrivi mimarTebiT qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis formebi mcired Tu amJRavnebs midrekilebas<br />

fiderenciaciisadmi. am mxriv gansakuTrebiT ganurCevelia kacTa da<br />

qalTa repertuari. Tumca qarTvel qalTa simRerebisaTvis ucxoa<br />

paralinealuri da paraleluri mravalxmianoba, xolo unisonuri<br />

Sesruleba qalTaTvis ufro maxlobelia, vidre _ mamakacTaTvis.<br />

monacemTa simciris gamo, bavSvTa Semoqmedebis mravalxmianobaze<br />

msjeloba arakoreqtulad migvaCnia.<br />

50. miviCnevT, rom mravalxmianoba Tavisi arsiT araa mxolod etapobrivi<br />

movlena, es faqti ar niSnavs imas, rom misi arcerTi principi ar<br />

vaRiaroT gviandelad (paralelizmi, Tavisufali xmaTasvla), magram,<br />

aqve unda aRiniSnos, rom aseTi principebi gamomJRavnda melodiis<br />

ganviTarebis, misi moculobis zrdis fonze.<br />

51. qarTuli tradiciuli mravalxmianobis pirvelsaxe ostinaturi tipis<br />

nominalur, antifonur mravalxmianobas unda ukavSirdebodes. ar aris<br />

gamoricxuli am rangSi totaluri ostinatos rolic.<br />

52. qarTuli burdonuli mravalxmianoba SesaZlebelia warmoSobiliyo<br />

rogorc ostinaturi mravalxmianobis metruli pulsaciis moSlis<br />

Sedegad, aseve _ rogorc damoukidebeli tendencia.<br />

180


53. ganviTarebul qarTul simRerebsa da, nawilobriv, sagaloblebSi<br />

burdonuli banis `ganfena~ gviandel tradicias unda ukavSirdebodes.<br />

Cveni varaudiT, saqarTveloSi Semosvlis etapze qristianuli<br />

sagalobeli erTxmiani unda y<strong>of</strong>iliyo da burdonuli bani ar<br />

axasiaTebda.<br />

54. bizantiuri sagaloblisagan gansxvavebiT, qarTul sagalobelSi<br />

burdonuli banis ararseboba SesaZloa, qristianobis miRebisas<br />

saqarTveloSi Semosuli, qarTuli musikaluri kulturisagan<br />

gansxvavebuli struqturuli wyobis, qristianuli sagaloblis<br />

gamravalxmianebis mizanmimarTulad `arasaero~ meTods (paralelur<br />

xmaTasvlaze dafuZnebuls) mieweros. TUmca aq arc paralelizmis<br />

principis qarTUli warmoSobaa gamosaricxi.<br />

55. Cveni azriT, qarTul sinamdvileSi realuri orxmianobis damkvidreba<br />

Semdegi meqanizmebis meSveobiT iyo SesaZlebeli: a) antifonuri<br />

nominaluri mravalxmianobis pirobebSi calkeuli xmis mier<br />

xmovanebis gagrZelebiT, ramac realuri TanaJReradoba gamoiwvia; b)<br />

stiqiuri totaluri ostinatos pirobebSi xmaTa TandaTanobiTi<br />

funqcionaluri individualizacia; g) wamyvani xmisaTvis<br />

araostinaturi, burdonuli banis Sexameba, `burdonuli ganfena~.<br />

sazogadod, es ukanaskneli qarTuli mravalxmianobis sxvadasxva<br />

etapze moqmedebda, rogorc ganviTarebis faqtori. qarTul simReraSi<br />

mesame xmis gamoCena SesaZlebelia davuSvaT rogorc ori arsebuli<br />

zeda xmis SejvarebiT, aseve banis paraleluri zeda xmis<br />

daSrevebiTac.<br />

56. ganviTarebis garkveul etapze qarTuli simRerisa da sagaloblis<br />

udidesi jgufis mravalxmianobis ZiriTad ganmsazRvrel principad<br />

swored sinqroni iqca. es dakavSirebuli unda iyos sxva principTa<br />

nivelirebasTan, risi gamoxatulebacaa: a) paraleluri xmaTasvlis<br />

ganeitraleba da saorientacio melodiuri modelidan ZiriTadad<br />

ritmuli modelis SemorCena; b) burdon-kontinuumis (pedaluri<br />

burdonis) reCitaciulSi gadazrda; g) specifikuri xmebis _<br />

krimanWulis, gamyivanis _ mTqmelis paralelurad `daliandageba~<br />

(amgvar paralelizms Cven meore rigisas SevarqmevdiT, radgan pirveli<br />

181


etapis paralelizmi gasinqronulobamde, savaraudod, paralinelur<br />

princips unda gaemravalferovnebina). simReraTa bunebrivi<br />

ganviTarebis garda ukanaskneli ori procesis mizezad mkiTxvels or<br />

versias vTavazobT, romelTagan, SesaZloa orives emoqmeda: a)<br />

sagaloblis faqturis gviandeli zegavlena (ufro metad); b)<br />

dasavluri musikis zegavlena (naklebad);<br />

57. istoriuli Znelbedobis gamo, saeklesio galobis werilobiTi<br />

tradiciis moSlas mniSvnelovani roli unda eTamaSa erTis mxriv<br />

sagaloblis gamSvenebis dauokebeli swrafvis gamomJRavnebaSi, xolo<br />

meores mxriv _ imgvari ganviTarebuli polifoniuri struqturis<br />

simReraTa SemuSavebaSi, romlebSic gamSvenebuli sagaloblis stili<br />

mkafiod Seicnoba.<br />

58. qarTuli xalxuri mravalxmianobis paralinealuri, anu Tavisufalkontrastul<br />

tipis ganxorcielebis meqanizmis orientacia aRebulia<br />

imanenturi melodiuri modelis Tavisufal traqtirebaze, romlis<br />

komponentebidan xSirad umetesoba nivelirebulia garda zogierTi<br />

intonaciuri saqcevisa (ufro xSirad _ sawyisi frazisa), frazis<br />

xangrZliobisa da am frazis bolo Tanxmovanebisa.<br />

59. guruli da qobuleTuri oTxxmian nadurebi ostinatos principze<br />

dayrdnobiT aRweven polifoniur simaRleebs. swored ostinatosaTvis<br />

damaxasiaTebeli mokle frazaa garanti oTxi sruliad gansxvavebuli<br />

specifikis xmis zusti koordinaciisa. am mxriv Tavisi mniSvnelovani<br />

roli `Semxmobarsac~ ekuTvnis.<br />

60. qarTuli tradiciuli mravalxmianoba sruliad originaluri da<br />

erTiani stilisturi movlenaa, rac gvaZlevs safuZvels, igi<br />

movixsenioT, rogorc `qarTuli<br />

mravalxmianoba~.<br />

61. qarTul tradiciuli musikis or ZiriTad fenomenologiur<br />

Taviseburebas gamovy<strong>of</strong>T: a) qarTuli tradiciuli simReris,<br />

sagaloblisa da sakravieri musikis mravalxmianobis formebi<br />

gamoirCeva sxvadasxva warmomavlobis kompoziciur principTa<br />

mravalsaxovani gansxeulebiT; b) qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis formebi gamoirCeva struqturuli simwyobriT,<br />

dramaturgiis maRali organizaciiT, rac, pirvel rigSi, gamowveuli<br />

182


unda iyos qarTveli xalxis mier sakuTari musikaluri enisadmi<br />

eTnikuri identifikaciis erT-erTi warmmarTvelis rolis mikuTvnebiT.<br />

62. qarTuli tradiciuli mravalxmianobis mravalferovani da<br />

maRalganviTarebuli formebi qarTveli xalxis yvelaze unikalur<br />

wvlils Seadgens ms<strong>of</strong>lio kulturuli memkvidreobis saganZurSi.<br />

183


gamoyenebuli literaturis sia<br />

1. aromi 1991: Simha Arom African Polyphony and Polyrh ythm. Musical structure and<br />

methodology. Cambridge : Cambridge University Press. 1991.<br />

2. aromi 2003: aromi s. kompleqsuri polifoniuri musikis nawarmoebis<br />

Cawera re-recording-is teqnikis gamoyenebiT. krebulSi: tradiciuli<br />

mravalxmianobis pirveli saerTaSoriso simpoziumi, Tbilisis v.<br />

sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli<br />

mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri, moxsenebaTa krebuli,<br />

redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v.<br />

sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2003 w.<br />

3. aleqseevi 1986: Алексеев, Э.Е. Ранне-фольклорное интонирование. Москва:<br />

«Советский композитор». 1986<br />

4. andriaZe 1991: andriaZe m. qarTuli saRvTismsaxuro galoba.<br />

sagaloblebis Janrebi. Zveli qarTuli pr<strong>of</strong>esiuli musika. istoriisa da<br />

Teoriis sakiTxebi. samecniero Sromebis krebuli. Tbilisi: Tbilisis<br />

vano sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria. 1991.<br />

5. andriaZe ... 2003: m. andriaZe., T. CxeiZe. Wrelis sistema qarTul<br />

samgaloblo praqtikaSi, krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis<br />

pirveli saerTaSoriso simpoziumis moxsenebebi p./m. redaqtorebi r.<br />

wurwumia, ioseb Jordania, Tbilisi: Tb. saxelmwifo konservatoriis<br />

tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri. 2003.<br />

6. aranovski 1974: Арановский М. Мышление, язык, семантика. В кн.:Проблемы<br />

музыкального мышления,сборник статей (составление и редакция М. Г. Арановского).<br />

Москва: Музыка, 1974.<br />

7. araqelovi 1987: Аракелов, Х. Тематизм и формообразованние в хороводных, плясовых<br />

и игровых песнях Картли и Кахети. krebulSi: Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo<br />

konservatoria. 1987.<br />

8. arayiSvili 1905: Аракчиев, Дмитрий. Краткий очерк развития грузинской,<br />

карталино-кахетинской, народной песни. О грузинской духовной народной музыке, с<br />

приложением напевов на литургии св. Iоанна Златоустаго. Москва: Типография К. Л.<br />

Меньшова. 1905.<br />

184


9. arayiSvili 1906: Аракчиев, Дмитрий. краткий обзорразвития грузинской (карталинокахетинской)<br />

народной песни. Оттиски из I т. «Трудов Музыкально-Этнографической<br />

Комиссии» (МЭК). Москва: Типография К. Меньшова. 1906.<br />

10. arayiSvili 1908: Аракчиев, Дмитрий. Народная песня Западной Грузии (Имеретии).<br />

С приложением 83 песен в народной гармонизации. Москва: Оттиски из II т. «Трудов<br />

Музыкально-Этнографической Комиссии» (МЭК). 1908<br />

11. arayiSvili 1916: Аракчиев, Дмитрий. Грузинское Народное Музыкальное Творчество.<br />

(Народная песня Восточной Грузии). С приложением 225 песен в народной гармонизации<br />

и 39 инструментальных мелодий. Москва: Оттиски из V т. «Трудов Музыкально-<br />

Этнографической Комиссии» (МЭК) при Московском университете. Типография Г.<br />

Лисснера и Д. Собко. 1916.<br />

12. arayiSvili 1925: arayiSvili, d. qarTuli musika. Tbilisi: `mecniereba<br />

saqarTveloSi~. 1925.<br />

13. arayiSvili 1950: arayiSvili d. svanuri xalxuri simRerebi. Tbilisi:<br />

`xelovneba~. 1950.<br />

14. arayiSvili 1954: arayiSvili d. dasavleT saqarTvelos xalxur<br />

simReraTa kilos wyoba. Tbilisi: `xelovneba~. 1954<br />

15. aruTinovi-JinWaraZe<br />

... 2004: aruTinovi-jinWaraZe d., nadareiSvili m.<br />

musikaluri nawarmoebis analizi. leqciebi umaRlesi samusiko<br />

saswavleblebis musikismcodneoba-sakompozicio fakultetis studentebisaTvis.<br />

redaqtori r. wurwumia. Tbilisi: Tbilisis vano sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoria. musikis Teoriis kaTedra. 2004.<br />

16. asafievi 1965: Асафьев Б. Речевая интонация, Москва: 1965.<br />

17. asafievi 1971: Асафьев Б. Музыкальная форма, как процесс. Ленинград: «музыка».<br />

1971.<br />

18. asafievi 1987: Асафьев, Борис. О народной музыке. Ленинград: «Музыка». 1987.<br />

19. aslaniSvili 1954a: aslaniSvili S. mravalxmianobis formebi qarTul<br />

xalxur simReraSi. Tbilisi: `xelovneba~. 1954.<br />

20. aslaniSvili 1954b: aslaniSvili S. narkvevebi qarTuli xalxuri<br />

simRerebis Sesaxeb. I tomi. Tbilisi: `xelovneba~. 1954.<br />

21. aslaniSvili 1956: aslaniSvili S. narkvevebi qarTuli xalxuri<br />

simRerebis Sesaxeb. II tomi. Tbilisi: `xelovneba~. 1956.<br />

185


22. aslaniSvili 1970: aslaniSvili S. qarTl-kaxuri xalxuri sagundo<br />

simRerebis harmonia. Tbilisi: `ganaTleba~. 1970.<br />

23. aslaniSvili 1964: Асланишвили, Ш. Грузинская народная песня. Автореферат.<br />

Москва: 1964.<br />

24. ahmedaia 2005: ahmedaia a. albanelTA mravalxmiani simreris<br />

mravalferovneba:xmaTa urTierTkavSiri toskerisa da mizeqes simRerebSi.<br />

krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis meore saerTaSoriso simpoziumi,<br />

Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis<br />

tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri, moxsenebaTa<br />

krebuli, redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi:<br />

Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2005 w.<br />

25. baiburini 1985: Баибурин. А.К. Этнические аспекты изучения стереотипных форм<br />

поведения и традициональная культура. Москва: «Советская этнография»: №2. 1985.<br />

26. bartoki 1959: Барток, Б. Зачем и как собирать народную музыку. Москва: «Музгиз».<br />

1959.<br />

27. bartoki 1966: Барток, Б. Народная музыка Венгрии и соседних народов. Москва:<br />

«Музыка». 1966.<br />

28. baRaSvili 2005: baRaSvili g.. qarTuli musikaluri folkloris<br />

esTetikuri polistadiuroba. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis<br />

meore saerTaSoriso simpoziumi, Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis<br />

saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis<br />

saerTaSoriso centri, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2005 w.<br />

29. bergeri 1983: Бергер Л. Грузинское народное многоголосие и его связи с европейской<br />

полифонией. qarTuli xalxuri musikis kilo, melodika da ritmi.<br />

samecniero Sromebis krebuli. Tbilisi: Tbilisis vano sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoria. 1983.<br />

30. berezovCuki 1986: Березовчук, Л. О специфике периодов изменения системы<br />

музыкального языка. сборник статей ЛГИТМИК: «Эволюционные процессы<br />

музыкального мышления». Ленинград. 1986.<br />

31. berSadskaia 1961: Бершадская, Т. С. Основные композиционные закономерности<br />

многоголосия русской народной крестианской песни. Ленинград. «Музгиз». 1961.<br />

186


32. berSadskaia 1972: Бершадская, Т. С. К вопросу об устойчивости и неустойчивости в<br />

ладах русской народной песни. В сборнике: Проблемы лада. Составитель К. Южак.<br />

Москва: «Музыка». 1972.<br />

33. berSadskaia 1984: Бершадская, Т. С. Лекции по гармонии. Автореферфт на соискание<br />

учённой степени доктора искусствоведения. Москва: 1984.<br />

34. biTeli 2007: BITHELL, CAROLINE. Transported by song: Corsican voices from oral<br />

tradition to World stage. The Scarecrow Press. 2007.<br />

35. biriukovi ... 1980: Бирюков, Б.Н. Плотников, С.Н. Художественная культура и<br />

точное знание. В сборнике: Число и мысль. Вып. 3. Москва: «Знание». 1980.<br />

36. bobrovski 1978: Бобровский Н. Функциональные основы музыкальной формы. Москва:<br />

«Музыка». 1978.<br />

37. bicevski 1986: BICEVSKI, TRPKO. Two-part singing in Macedonia . Scopje, Folklore<br />

Institute. (In Macedonian). 1986.<br />

38. brandli 1976: Rudolf Brandl. “Uber das Phanomen Bordun (drone).” In: Studien zur<br />

Volksmusik Sudost-Europas, Beitrage zur Ethnomusikologie 4, Hamburg , 90-121 1976.<br />

39. brandli 1989: Rudolf Brandl 1989. “Die Schwebungs-diaphonie – aus mus ikethnologischer<br />

und systematisch-musikwissenschaftlicher Sicht.” In Volks- und Kunstmusik in Sudosteuropa,<br />

Sudosteuropa-Studien Bd. 40. Edited by Eberhardt, C. and G Weiß. Regensburg : 51-67. 1989.<br />

40. brandli 2008: Rudolfd Brandl. 2008. “New considerations <strong>of</strong> Diaphony in Southeast<br />

Europe .” In European Voices: Multipart singing on the Balkans and in the Mediterranean ,<br />

Edited by Ardian Ahmedaja and Gerlinde Haid, pg. 281-297. Vienna : Bohlau Verlag.<br />

41. brauni 2003: brauni s. gadamdebi heter<strong>of</strong>onia: axali Teoria musikis<br />

warmoSobis Sesaxeb. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis pirveli<br />

saerTaSoriso simpoziumi, Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis<br />

saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis<br />

saerTaSoriso centri, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2003 w.<br />

42. biuxeri 1923: Бюхер К. Работа и ритм. Москва. 1923.<br />

43. gercma<br />

cmani<br />

ni, , 1988 Герцман Е. Византийское музыкознание. Ленинград: 1988.<br />

44. gabisonia 1986: gabisonia T. qarTuli xalxuri vokaluri<br />

mravalxmianobis zogierTi sakiTxi. Tbilisis saxelmwifo konservatoria:<br />

sadiplomo naSromi. 1986.<br />

187


45. gabisonia 2000: gabisonia T. qarTuli xalxuri (vokaluri)<br />

mravalxmianobis tipologiuri klasifikacia; xalxuri mravalxmianobis<br />

problemebi; Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoriis daarsebidan 80 wlisTavisadmi miZRvnili saerTaSoriso<br />

konferenciis masalebi; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis<br />

saxelmwifo konservatoria. 2000.<br />

46. gabisonia 1994: gabisonia T. qarTuli xalxuri mravalxmianobis<br />

sinTezuri da gardamavali formebi; musikismcodneobis sakiTxebi;<br />

Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis<br />

samecniero SromaTa krebuli; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoria. 1994.<br />

47. gabisonia 1997: gabisonia T. funqcionaluri iniciativa qarTul xalxur<br />

simReraSi; musikismcodneobis sakiTxebi; Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoriis samecniero SromaTa krebuli;<br />

Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoria. 1997.<br />

48. gabisonia 2000: gabisonia T. qarTuli xalxuri (vokaluri)<br />

mravalxmianobis tipologiuri klasifikacia. krebulSi: wurwumia,<br />

rusudan. (p/m red.). xalxuri mravalxmianobis problemebi. Tbilisis v.<br />

sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis daarsebidan 80<br />

wlisTavisadmi miZRvnili saerTaSoriso konferenciis masalebi.<br />

(inglisuri reziumeTi) Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoria.<br />

2000.<br />

49. gabisonia 2001: gabisonia T. qarTuli saeklesio sagaloblisa da<br />

qarTuli xalxuri simReris urTierTmimarTebis ramodenime aspeqti;<br />

sasuliero da saero musikis mravalxmianobis problemebi; qristeSobis<br />

2000 da saqarTvelos saxelmwifoebriobis 3000 wlisTavisadmi miZRvnili<br />

saerTaSoriso samecniero konferenciis moxsenebebi; Tbilisi: Tbilisis<br />

saxelmwifo konservatoria. 2001.<br />

50. gabisonia 2003: gabisonia T. `hipoTezebi qarTuli mravalxmianobis<br />

Camoyalibebis procesis Sesaxeb~ _ krebulSi: tradiciuli<br />

mravalxmianobis meore saerTaSoriso simpoziumi, moxsenebaTa krebuli,<br />

redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v.<br />

188


sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli<br />

mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri. 2003.<br />

51. gabisonia 2005a: gabisonia T. broSuris `ase galobdnen saqarTveloSi~<br />

Sesaxeb; qarTuli saeklesio galobis Tanamedrove problemebi; Tbilisi:<br />

saqarTvelos sapatriarqo, saeklesio galobis centri; 2002.<br />

52. gabisonia 2005b: gabisonia T. qarTuli wirvis melodiuri modelebi _<br />

samecniero internet-Jurnali. 2005.<br />

53. garayaniZe 1988: garayaniZe e. improvizaciis saxeebi qarTul xalxur<br />

simRerebSi. krebulSi: qarTuli xalxuri polifoniis sakiTxebi.<br />

samecniero Sromebi. Tbilisi. Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 1988.<br />

54. garayaniZe 1988: garayaniZe e. responsoruli simReris roli qarTuli<br />

mravalxmianobis CamoyalibebaSi. wliuri samecniero naSromi, xelnaweri<br />

1988.<br />

55. garayaniZe 1990: garayaniZe e. qarTuli musikaluri dialeqtebi da maTi<br />

urTierTmimarTeba. sakandidato disertacia (rusuli avtoreferatiT).<br />

(xelnaweris uflebiT). Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoria.<br />

1990.<br />

56. garayaniZe 1997a: garayaniZe e. qarTuli xalxuri simReris ganviTarebis<br />

erTi adreuli etapis Sesaxeb. krebulSi: musikismcodneobis sakiTxebi.<br />

samecniero Sromebi. Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoria.1997<br />

57. garayaniZe 1997b: garayaniZe e. zogierTi qarTuli musikaluri terminis<br />

raobisa da etimologiis garkvevisaTvis. krebulSi: wurwumia, rusudan.<br />

(p/m red.). musikismcodneobis sakiTxebi. samecniero Sromebi. (rusuli da<br />

inglisuri reziumeTi) Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoria.<br />

1997<br />

58. genini 1980: _ Генин, Е.Л. К вопросу о фолклористсческой терминологии. сборник<br />

статей ЛГИТМИК: «Актуальные проблемы современной фольклористики». Ленинград.<br />

ЛГИТМИК. 1980.<br />

59. gvarjalaZe 1987: gvarjalaZe l. metyvelebiTi da musikaluri intonaciis<br />

urTierTqmedebis sakiTxisaTvis qarTlur da kaxur xalxur simRerebSi.<br />

krebulSi: Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 1987.<br />

60. gvaxaria 1962: gvaxaria v. qarTul musikalur sistemaTa ganviTareba.<br />

Tbilisi. @`xelovneba~. 1962<br />

189


61. gipiusi 1980: _ Гипиус, Е. В. Общетеоретический взгляд на проблему каталогизации<br />

народныч мелодий. сборник статей ЛГИТМИК: «Актуальные проблемы современной<br />

фольклористики». Ленинград. ЛГИТМИК. 1980.<br />

62. gogolaZe 1987: gogolaZe l. ostinatos gamoyenebis formebi qarTul<br />

xalxur musikaSi. krebulSi: qarTuli musikis sakiTxebi. Tbilisi:<br />

Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 1987.<br />

63. gogotiSvili 1988: Гоготишвили, В. О полифонии в гурийской песне. krebulSi:<br />

qarTuli xalxuri polifoniis sakiTxebi. samecniero Sromebi. Tbilisi:<br />

Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 1988.<br />

64. gogotiSvili 1993-1994:<br />

1994: gogotiSvili v. svanuri sagundo mravalxmianobis<br />

faqturuli Taviseburebebis sakiTxisaTvis. krebulSi: wurwumia, rusudan.<br />

(p/m red.). musikismcodneobis sakiTxebi. samecniero Sromebi. Tbilisi:<br />

Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 1993-1994.<br />

65. gogotiSvili 2003: gogotiSvili v. qarTl-kaxuri grZeli sufruli<br />

simrerebis kilo-intonaciuri wyobis zogierTi Taviseburebebis Sesaxeb.<br />

krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis pirveli saerTaSoriso<br />

simpoziumi, , moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb<br />

Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso<br />

centri. 2003.<br />

66. golicini 1980: Голицин, Г.А. Информация и законы эстетического восприятия. В<br />

сборнике: Число и мысль. Вып. 3. Москва. «Знание». 1980.<br />

67. golovini ... 1987: Головин Б.,Н. Кобрин Р.И. Лингвистические основы учения о<br />

терминах. Москва. «Высшая школа». 1987.<br />

68. gomoni 1989: Гомон, А.Г. Полифония слова и музыка, как фактор формаобразования.<br />

Сборник статей ЛГИТМИК: «Народная музыка. История и типология». Ленинград.<br />

ЛГИТМИК. 1989.<br />

69. goSovski 1971: Гошовский В. У истоков народной музыки славян. Москва.<br />

«Советский композитор». 1971.<br />

70. gorkovenko 1980: Горковенко, А.А. Музыкальный язык фолклора, как основа<br />

професиональной музыкальной культуры. сборник статей ЛГИТМИК: «Актуальные<br />

проблемы современной фольклористики». Ленинград. ЛГИТМИК. 1980.<br />

190


71. graueri 2007: Grauer, Victor. New perspectives on the Kalahari debate: A tale <strong>of</strong> two<br />

“genomes”. Before Farming 2:1-14. 2007.<br />

72. grigorievi 1981: Григорьев, С. Теоретичесский курс гармонии. Моссква: «Советский<br />

композитор». 1981.<br />

73. grigorievi ... 1969: Григорьев, С. Мюллер, Т. Учебник полифонии. Моссква:<br />

«Советский композитор». 1969.<br />

74. grica 1983: Грица, С.И. Парадигматическая природа фольклора и принципы<br />

идентификации вариантов. сборник статей ЛГИТМИК: «Народная песня. Проблемы<br />

изучерия». Ленинград. ЛГИТМИК. 1983.<br />

75. gruberi 1956-1965:<br />

1965: Р. И. Грубер, История музыкальной культуры, т.I, ч.I, М. Л. Гос.<br />

Музыкальное издательство, 1956-1965.<br />

76. gusevi 1965: _ Гусев, В.Е. Эстетика фольклора. Ленинград: 1965.<br />

77. gusevi 1983: _ Гусев, В.Е. «Плюрализм» и «универсализм» в методологии<br />

фольклористики. сборник статей ЛГИТМИК: «Методы изучения фольклора».<br />

Ленинград. ЛГИТМИК. 1983<br />

78. evdokimova 1983: Евдокимова Ю. Многоголосие средневековья X-XIV века. Москва:<br />

1983.<br />

79. evdokimova<br />

1989 Евдокимова Ю. История полифонии. музыка эпохи возрождения XV<br />

века. Москва: 1989.<br />

80. evaldi 1934: _ Эвальд, З.В. Социальное переосмысление жнивных песен белорусского<br />

Полесия. в Журнале «Советская Этнография». №5. Москва. 1934.<br />

81. evseevi 1960: _ Евсеев Русская народная полифония. Москва. «Музгиз». 1960/<br />

82. elatovi 1980: _ Елатов, В.И. Наблюдение и эксперимент в музыкальной<br />

фольклористике. сборник статей ЛГИТМИК: «Актуальные проблемы современной<br />

фольклористики». Ленинград. ЛГИТМИК. 1980.<br />

83. elSeki 1963: ELSCHEK, OSCAR. Comparative introductive study <strong>of</strong> the European<br />

polyphonic folk song. Hudobnovedne Studies vol. 6: 79-114. Bratislava : SAV. (In Slovak with<br />

English summary). 1963.<br />

84. emshaimeri 1964: EMSHEIMER, ERNST. 1964. Some remarks on Eur opean folk<br />

polyphony. JIFMC XVI:43-46. 1964. http://www.polyphony.ge/index.phpm=576&sid=111<br />

85. erqvaniZe 2000: erqvaniZe m. qarTuli mravalxmianobis bunebis Sesaxeb.<br />

krebulSi: xalxuri mravalxmianobis problemebi samecniero<br />

191


konferenciis masalebi. Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoria.<br />

2000.<br />

86. erqvaniZe 2003: erqvaniZe m. qarTuli musikis bgeraTwyoba. krebulSi:<br />

tradiciuli mravalxmianobis pirevli saerTaSoriso simpoziumi,<br />

moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb Jordania;<br />

Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso<br />

centri, 2003.<br />

87. vestmani 2003: vestmani. qarTuli polifoniuri simRerebis<br />

kilotonalobis problemebi: simaRlis, intervalebisa da tembris<br />

cvalebadoba. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis pirveli<br />

saerTaSoriso simpoziumi. Tbilisi: Tbilisi saxelmwifo konservatoria.<br />

2003.<br />

88. volklova ... 1982: Волкова, Н. Джавахишвили, Г. Бытовая культура Грузии XIX-XX<br />

веков. Москва. «Наука». 1982.<br />

89. voronini 1985: Воронин, Ю.А. Теория классифицирования и её приминения.<br />

Новосибирск. «Наука». 1985<br />

90. zdanoviCi 1975: Зданович, А.П. психофизиологические предпосылки художественного<br />

творчества и особенности вокального исполнительсева. в сборнике: музыковедение и<br />

вопросы истории искусства. Ростов: Издательство ростовского университета. 1975.<br />

91. zemcovski 1974: Земцовский Й. Семасиология музыкального фольклора<br />

(методологические предпосcылки). В кн.: Проблемы музыкального мышления<br />

(составление и редакция М. Г. Арановского), Москва. «Музыка». 1974.<br />

92. zemcovski 1975: Земцовский, И.Й. Мелодика календарных песен. Ленинград. «музыка».<br />

1975.<br />

93. zemcovski 1980: Земцовский, И.Й. Проблемы варианта в свете музыкальной<br />

типологии. сборник статей ЛГИТМИК: «Актуальные проблемы современной<br />

фольклористики». Ленинград: ЛГИТМИК. 1980.<br />

94. zemcovski 1983a: Земцовский, И.Й. Песня, как исторический феномен. сборник статей<br />

ЛГИТМИК: «Народная песня. Проблемы изучерия». Ленинград: ЛГИТМИК. 1983.<br />

95. zemcovski 1983b: Земцовский, И.Й. Введение в вероятностный мир фольклора.<br />

сборник статей ЛГИТМИК: «Методы изучения фольклора».<br />

192


96. zemcovski 1989: Земцовский, И.Й. Лирика, как феномен народной музыкальной<br />

культуры. Сборник статей : «Песенная лирика устной традиции». Санкт-Петербург:<br />

Россииский институт истории искусств. 1989,<br />

97. zemcovski 1994: Земцовский, И.Й. Этномузыкознание: столнтный путь. Сборник<br />

статей ЛГИТМИК: «Народная музыка. История и типология». Ленинград: ЛГИТМИК.<br />

1994.<br />

98. zemcovski 2003: zemcovski i. mravalxmianoba, rogorc Semoqmedebis da<br />

azrovnebis saSualeba: Homo polyphonicus-is musikaluri identuroba.<br />

krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis pirveli saerTaSoriso<br />

simpoziumi, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb<br />

Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso<br />

centri, 2003.<br />

99. zumbaZe 1983: zumbaZe n. gafarToebuli kilos principebi qarTul xalxur<br />

simRerebSi. krebulSi: SaverzaSvili, aleqsandre, (p/m. red). qarTuli<br />

xalxuri musikis kilo, melodika da ritmi. samecniero Sromebi. Tbilisi:<br />

Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 1983.<br />

100. zumbaZe 2000: zumbaZe n. mravalxmianobis kanonzomierebebi qarTvel<br />

qalTa simRerebSi. krebulSi: wurwumia, rusudan. (p/m red.). xalxuri<br />

mravalxmianobis problemebi. Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis<br />

saxelmwifo konservatoriis daarsebidan 80 wlisTavisadmi miZRvnili<br />

saerTaSoriso konferenciis masalebi. (inglisuri reziumeTi) Tbilisi:<br />

Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 2000.<br />

101. TumaniSvili 1982: TumaniSvili q. musikaluri formebis zogierTi<br />

Tavisebureba aRmosavleT saqarTvelos polifoniur-harmoniuli wyobis<br />

simRerebSi. krebulSi: musikis Teoriis sakiTxebi. Tbilisi. Tbilisis<br />

saxelmwifo konservatoria.<br />

102. TumaniSvili 1987: TumaniSvili q. kupleturi forma aRmosavleT<br />

saqarTvelos kupletur simRerebSi. krebulSi: Tbilisi. Tbilisis<br />

saxelmwifo konservatoria. 1987.<br />

103. iaroSevski 1977: _ Ярошевский, М.Г. Психология в ХХ столетии. Сборник .<br />

Хрестоматия по психологии. (под редакции проф. Петровского). Москва:<br />

«Просвещение». 1977.<br />

193


104. iaSvili 1975: iaSvili m. qarTuli mravalxmianobis sakiTxisaTvis,<br />

Tbilisi: `ganaTleba~. 1975.<br />

105. ioane petriwi 1999: ioane petriwi. ganmarteba prokle diadoxosis<br />

`RmrTismetyvelebis safuZvlebisa~, Tanamedrove qarTul enaze gadmoiRo,<br />

gamokvleva, leqsikoni da SeniSvnebi daurTo d. meliqiSvilma, Tbilisi:<br />

1999.<br />

106. iusfini 1972: Юсфин А. Некоторые вопросы изучения мелодических ладов<br />

народной музыки. В сборнике: Проблемы лада. Составитель К. Южак. Москва:<br />

«Музыка». 1972<br />

107. itsi 1991: Итс Р.Ф. Введение в Этнографию. Ленинград: Из-во ленинградского<br />

университета. 1991.<br />

108. iuJaki 1975: Южак К. Оприроде и специфике полифонического мышления. В<br />

сборнике: Полифония. Москва: «Музыка». 1975.<br />

109. kalandaZe-maxaraZe 1993: poeturi da musikaluri teqstis<br />

urTierTkavSiris sakiTxisaTvis qarTul xalxur simReraSi. Jurn.<br />

`sabWoTa xelovneba~, #2. gv 135-146. 1993<br />

110. kalandaZe-maxaraZe 2000: kalandaZe-maxaraZe n. zari _ mravalxmiani glova<br />

qarTul folklorSi. krebulSi: wurwumia, rusudan. (p/m red.). xalxuri<br />

mravalxmianobis problemebi. (inglisuri reziumeTi) Tbilisis v.<br />

sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis daarsebidan 80<br />

wlisTavisadmi miZRvnili saerTaSoriso konferenciis masalebi. Tbilisi:<br />

Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 2000.<br />

111. kalandaZe-maxaraZe 2001: kalandaZe-maxaraZe n. vokaluri STabeWdilebebis<br />

ms<strong>of</strong>lio anTologia da qarTuli mravalxmianoba parizis adamianis<br />

muzeumis eTnomusikologiuri departamentis fonokoleqciaSi. krebulSi:<br />

samecniero konferenciis masalebi. Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo<br />

konservatoria. 2001.<br />

112. karcovniki 1989: Карцовник В.Г. Григорианский Хорал в свете этномузыкознания:<br />

невмы, артикуляция, звуковисотный аспект. Сборник статей ЛГИТМИК: «Народная<br />

музыка. История и типология». Ленинград: ЛГИТМИК. 1989.<br />

113. kastalski 1948: Кастальский, А.Д. Основы народного многоголосия. Москва.<br />

«музгиз».<br />

194


114. kastalski 1962: Кастальский А.Д. Особенности народно-русской музыкальной<br />

системы. Москва: «музгиз». 1962.<br />

115. koptevi 1972:<br />

Коптев С. О явлениях полиладовости, политоникальности и<br />

политональности в народном творчестве. В сборнике: Проблемы лада. Составитель К.<br />

Южак. Москва: «Музыка». 1972.<br />

116. kotliarevski 1983: Котляревский, И. Музыкально-теоретические системы<br />

Европейского искусствознания. Киев: «Музична Украйна». 1983.<br />

117. kubiki 1986: KUBIK, GERHARD 1986. A structural examination <strong>of</strong> homophonic multipart<br />

singing in east and Central Africa . Anuario Musical 39-4o: 27-58. 1986.<br />

118. kurti 1931. Курт, Э. Основы линеарного конртапункта. Москва: Гос. муз. изд. 1931.<br />

119. kuSnariovi 1958: Кушнарёв, Х.С. Вопросы истории и теории армянской<br />

монодической музыки. Ленинград.<br />

120. kuSnariovi 1967: _ Кушнарёв, Х.С. О полифонии. Ленинград. 1967.<br />

121. lamberti 1938: lamberti a. samegrelos aRwera. Tbilisi. 1938.<br />

122. lapini<br />

1983: Лапин В.А. Об историзме в изучении русского музыкально-песенного<br />

фольклора. сборник статей ЛГИТМИК: «Методы изучения фольклора». Ленинград:<br />

ЛГИТМИК. 1983.<br />

123. lauli 1987: Лаул, Р. Мотив и музыкальное формообразование. Ленинград.<br />

«Музыка». 1987<br />

124. levi-strosi<br />

1985: Леви-Строс, К. Структура и форма. В сборнике: Зарубежные<br />

исследователи по семиотике фольклора. Москва. «Наука». 1985.<br />

125. levitovi 1977: _ Левитов, И.Д. Психические состояния персеверации и<br />

ригидности. Сборник . Хрестоматия по психологии. (под редакции проф. Петровского).<br />

Москва. «Просвещение». 1977.<br />

126. lobanovi 2005: lobanovi m. xalxuri simRerebis mravalxmiani<br />

Sesruleba da melodiebis sistematizacia. krebulSi: tradiciuli<br />

mravalxmianobis meore saerTaSoriso simpoziumi, Tbilisis v.<br />

sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli<br />

mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri, moxsenebaTa krebuli,<br />

redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v.<br />

sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2005 w.<br />

127. lobanovi 2008: lobanovi m. rusuli sasimRero mravalxmianobis<br />

gauTvaliswinebeli tipi. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis mesame<br />

195


saerTaSoriso simpoziumi, Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis<br />

saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis<br />

saerTaSoriso centri, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2008 w.<br />

128. mazeli 1952: Мазель Л. О мелодии. Москва. «Музгиз». 1952.<br />

129. mazeli 1978: Мазель Л. Вопросы анализа музыки. Москва. «Советский композитор».<br />

1978.<br />

130. mazeli 1979: Мазель Л. Строение музыкальных произведений. Москва. «Советский<br />

композитор». 1979.<br />

131. mazeli 1991: Мазель Л. О природе и средствах музыки. Москва. «Музыка». 1991.<br />

132. makalaTia 1935: xevsureTi. tfilisi: saqarTvelos geografiuli<br />

sazogadoeba. 1935.<br />

133. makalaTia 1941: samegrelos istoria da eTnografia. Tbilisi:<br />

saqarTvelos mxareTmcodneobis sazogadoeba. 1941.<br />

134. makalaTia 1983: TuSeTi. II gamoc., Tbilisi: nakaduli. 1983.<br />

135. maisuraZe 1971: maisuraZe n. aRmosavleT saqarTvelos musikaluri<br />

kultura. (vokaluri musika). (rusuli reziumeTi) Tbilisi: mecniereba.<br />

1971.<br />

136. maisuraZe 2003: maisuraZe n. zogi ram qarTuli tradiciuli<br />

mravalxmianobis Sesaxeb. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis<br />

pirveli saerTaSoriso simpoziumi, Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis<br />

saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis<br />

saerTaSoriso centri, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis<br />

kvlevis saerTaSoriso centri. 2003 w.<br />

137. manjgalaZe 2005: manjgalaZe q. krimanWulis nairsaxeobebidasavleT<br />

saqarTvelos xalxur simRerebSi. krebulSi: tradiciuli<br />

mravalxmianobis meore saerTaSoriso simpoziumi, Tbilisis v.<br />

sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli<br />

mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri, moxsenebaTa krebuli,<br />

196


edaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v.<br />

sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2005 w.<br />

138. maRraZe 1983: maRraZe v. mesxuri xalxuri simRerebis damaxasiaTebeli<br />

intonaciebi. krebulSi: SaverzaSvili, aleqsandre, (p/m. red). (rusul<br />

enaze) qarTuli xalxuri musikis kilo, melodika da ritmi. samecniero<br />

Sromebi. Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 1983<br />

139. maCabeli 1864: maCabeli i. qarTuelTa zneoba. Jurnali `ciskari~,<br />

maisi, Tbilisi. 1864.<br />

140. meduSevski 1968: Медушевский, В.В. Консонанс и диссонанс как элементы<br />

музыкальной системы. VI всесоюзная акустическая конференция. Москва. 1968.<br />

141. mesxi 2000: mesxi. T. qarTuli qalaquri mravalxmiani simRerebi.<br />

krebulSi: wurwumia, rusudan. (p/m red.). xalxuri mravalxmianobis<br />

problemebi. Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoriis daarsebidan 80 wlisTavisadmi miZRvnili saerTaSoriso<br />

konferenciis masalebi. (inglisuri reziumeTi). Tbilisi: Tbilisis<br />

saxelmwifo konservatoria. 2000.<br />

142. mesxi 2002: sabWoTa periodis qarTuli samusiko folkloris Sesaxeb.<br />

krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis pirveli saerTaSoriso<br />

simpoziumi. Tbilisi. Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 2002.<br />

143. mecnierebaTmcodneobis ... 1985: – Ocновы науковедения. Москва. «Наука». 1985.<br />

144. miasiSCevi 1977: Мясищев, В.Н. Сборник . Хрестоматия по психологии. (под<br />

редакции проф. Петровского). Москва. «Просвещение». 1977.<br />

145. milka 1975: Милка, А. Относительно функциональности в полифонии. В сборнике:<br />

Полифония. Москва. «Музыка». 1975.<br />

146. milka 1982: _ Милка, А. Теоретические основы функциональности в музыке.<br />

Ленинград. «Музыка». 1982.<br />

147. mixailovi 1990: Михайлов. Дж. К. Размышление об универсальной терминологии:<br />

существует ли она если нет то возможно её создание если возможно, то есть ли в<br />

этом необходимость В сборнике: Проблемы терминологии в музыкальных культурах<br />

Азии, Африки и Америки. Москва. изд. московской государственной консерватории.<br />

1990.<br />

148. moJeiko 1983: Можейко. песенная культура белорусского полесья. Минск. «Наука<br />

и техника». 1983<br />

197


149. msxalaZe 1968: msaxalaZe a. aWaris saojaxo-sawesCveulebo poezia.<br />

Tbilisi. 1968.<br />

150. muxarinskaia 1989: Мухаринская, Л.С. Сборник статей ЛГИТМИК: «Народная<br />

музыка. История и типология». Ленинград. ЛГИТМИК: 1989.<br />

151. nadareiSvili<br />

2007: nadareiSvili m. polifoniis istoriidan. leqciebi<br />

umaRlesi samusiko saswavleblis safortepiano fakkultetis<br />

studentebisTvis. redaqtori d. aruTinovi-jinWaraZe. marika<br />

nadareiSvili. Tbilisi. 2007.<br />

152. nadeli 1930: _ Nadel, S.T. Georgishe Gesange. Berlin. 1930.<br />

153. nazaikinski 1972: Назайкинский, Е.В. О психологии музыкального восприятия.<br />

Москва. «музыка». 1972.<br />

154. nazaikinski 1982: Назайкинский, Е.В. Логика музыкальной композиции. Москва.<br />

«музыка». 1982.<br />

155. naTaZe 1977: Натадзе, Р.Г. Воображение, как фактор поведения. Сборник .<br />

Хрестоматия по психологии. (под редакции проф. Петровского). Москва.<br />

«Просвещение». 1977.<br />

156. nakaSiZe 2003: nakaSiZe q. mravalxmianobis sakiTxi qarTul glovis<br />

simRerebSi. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis pirveli<br />

saerTaSoriso simpoziumi, moxsenebaTa krebuli. redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis<br />

kvlevis saerTaSoriso centri. 2003 w.<br />

157. netli 1961: Nettl, Bruno. Polyph on y in Nor th Amer i can Indian music. Musical<br />

Quarterly 47:354-362. 1961.agreTve http://www.polyphony.ge/index.phpm=576&sid=109<br />

158. netli 2005: Nettl, Bruno. The Study <strong>of</strong> Ethnomusicology: Thirty-one Issues and<br />

Concepts. Second extended edition (First edition – 1983). University <strong>of</strong> Illinois Press. 2005.<br />

159. nikolaZe 2002: nikolaZe q. mravalxmianobis tipebis<br />

urTierTmimarTebis sakiTxisaTvis vokalur da sakravier musikaSi.<br />

krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis pirveli saerTaSoriso<br />

simpoziumi, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb<br />

Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso<br />

centri. 2008 w.<br />

198


160. nketia 1962: NKETIA, J. H. KWABENA. The ho cket-te chnique in African music.<br />

Journal <strong>of</strong> Intarnational Folk Music Council XIV, pp. 44-52. 1962.<br />

161. orbeliani 1991 _ sulxan-saba orbeliani, leqsikoni qarTuli, t. I,<br />

Tbilisi. `merani~. 1991.<br />

162. orbeliani 1993: sulxan-saba orbeliani. leqsikoni qarTuli, t. II,<br />

Tbilisi. `merani~. 1993.<br />

163. orlovi 1980: Орлов, Ю.К. Невидимая гармония. В сборнике: Число и мысль. Вып.<br />

3. Москва. «Знание». 1980.<br />

164. ositaSvili 2003: ositaSvili m.Zveli qarTuli pr<strong>of</strong>esiuli musikis<br />

zogierTi Taviseburebis Sesaxeb. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis<br />

pirveli saerTaSoriso simpoziumi, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi<br />

rusudan wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis<br />

kvlevis saerTaSoriso centri. 2003.<br />

165. pereverzevi 1966: Проблемы музыкального интонирования. Москва. «Музыка».<br />

1966.<br />

166. pravdiuki 1980: Межжанровая рецепция в пессенном фольклоре. сборник статей<br />

ЛГИТМИК: «Народная песня. Проблемы изучерия». Ленинград. ЛГИТМИК: 1980.<br />

167. protopopovi 1965: Протопопов, В.В. История полифонии в её важнейших<br />

явлениях. Западноевропейская классика. XX-XIX веков. Москва: «Музыка», 1965.<br />

168. piaskovski 1987: Пясковский, И. Логика Музыкального Мышления. Киев. «Музична<br />

Украйна». 1987.<br />

169. popova 1962: Попова Т. В. русское народное музыкальное творчество т. 1 гос. муз.<br />

изд. Москва, 1962.<br />

170. puSkini 1977: Пушкин, В.Н. Эвристика – наука о творческом мышлении.. Сборник .<br />

Хрестоматия по психологии. (под редакции проф. Петровского). Москва.<br />

«Просвещение». 1977.<br />

171. Jvania 2001: Jvania T. qarTuli sakravi da mravalxmianoba (vokaluri da<br />

sakravieri musikis urTierToba). krebulSi: wurwumia, rusudan (p/m red.).<br />

sasuliero da saero musikis mravalxmianobis problemebi. qristeSobis<br />

2000 da saqarTvelos saxelmwifoebriobis 3000 wlisTavisadmi miZRvnili<br />

saerTaSoriso samecniero konferenciis moxsenebebi. (inglisuri<br />

reziumeTi). Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 2001.<br />

199


172. Jordania m. . 1973: Жордания, М.К. Лады грузинских аробных пессен «Урмули». .<br />

сборник статей ЛГИТМИК: «Проблемы музыкального фольклора народов СССР». 1973.<br />

173. Jordania m. . 1973: Jordania m. `moZaxili _ maRali banis~<br />

sakiTxisaTvis. krebulSi: SaverzaSvili, aleqsandre; TumaniSvili,<br />

qeTevan da sxvani (redkolegia). samecniero Sromebi. Tbilisi: Tbilisis<br />

saxelmwifo konservatoria. 1973.<br />

174. Jordania i. . 1981: Jordania i. `Cakrulosa~ da `grZeli kaxuri<br />

mravalJamieris~ warmoSobis sakiTxebi. JurnalSi: `sabWoTa xelovneba~,<br />

#12. Tbilisi. 1981.<br />

175. Jordania<br />

i. . 1983: Jordania i. harmoniuli funqcionalobis<br />

sakiTxisaTvis qarTul xalxur simRerebSi. krebulSi: SaverzaSvili,<br />

aleqsandre, (p/m. red). qarTuli xalxuri musikis kilo, melodika da<br />

ritmi. samecniero Sromebi. Tbilisi. Tbilisis saxelmwifo<br />

konservatoria. 1983.<br />

176. Jordania i. 1989a: Жордания, Йосиф. Грузинское традиционное многоголосие в<br />

международном контексте многоголосных культур. .(inglisuri reziumeTi).<br />

Тбилиси: Издательство Тбилисского Университета. 1989.<br />

177. Jordania i. . 1989b: Жордания, Йосиф. Новый взгляд на музыкальную культуру<br />

древних переднеазиатских народов. Сборник статей ЛГИТМИК: «Народная музыка.<br />

История и типология». Ленинград: ЛГИТМИК: 1989.<br />

178. Jordania i. . 2000: Jordania i. SekiTxvis intonacia, metyvelebis<br />

paTologiebi da mravalxmianobis warmoSobis problema, `qarTuli<br />

mravalxmianobis bunebis Sesaxeb~ `xalxuri mravalxmianobis<br />

problemebi~, samec. konfer. masalebi, Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo<br />

konservatoria. 2000.<br />

179. Jordania i. . 2003: _ Jordania i. mravaldargobrivi midgoma<br />

mravalxmianobis warmoSobis problemis ZiebaSi. krebulSi: tradiciuli<br />

mravalxmianobis pirveli saerTaSoriso simpoziumi, moxsenebaTa<br />

krebuli, redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi:<br />

Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis<br />

tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri, 2003.<br />

180. Jordania 2005: Jordania i. `Interrogo Ergo Cogito~ _ viZlevi<br />

SekiTxvebs, maSasadame, varsebob: reasponsoruli simrera da adamianuri<br />

200


azrovnebis sawyisebi. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis meore<br />

saerTaSoriso simpoziumi, Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis<br />

saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis<br />

saerTaSoriso centri, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2005 w.<br />

181. Jordania i. 2006: Jordania, Joseph. Who Asked the First Question The Origins <strong>of</strong><br />

Human Choral Singing, Intelligence, Language and Speech. Tbilisi Ivane Javakhishvili State<br />

University Institute <strong>of</strong> Classical, Byzantine and Modern Greek Studies, International Reserch<br />

Centre <strong>of</strong> Traditional Polyphony. Tbilisi: Logos. 2006.<br />

182. Jordania 2008: Jordania i. ritmis warmoSoba da Tavdacvis strategia<br />

adamianis evoluciaSi. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis mesame<br />

saerTaSoriso simpoziumi, Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis<br />

saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis<br />

saerTaSoriso centri, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2008 w.<br />

183. Jordania n. 1985 Jordania n. „trios forma gurul mravalxmian<br />

simReraSi” wlis „sabWoTa xelovneba”, #9-Si 1985<br />

184. JRenti 1982: JRenti i. araterciuli wyobis akordebis Sesaxeb qarTul<br />

xalxur harmoniaSi. musikis Teoriis sakiTxebi. krebulSi: Tbilisi.<br />

Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 1982.<br />

185. JRenti<br />

1982: Жгенти И. Гармония народных многоголосных песен западной Грузии.<br />

Автореферат. Тбилиси. 1982.<br />

186. JRenti 2001: JRenti i. qarTuli xalxuri mravalxmiani simRerebis<br />

harmoniis mokle kursi. Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoria.<br />

2001.<br />

187. JRenti 2005: JRenti i. leqciebi harmoniaSi. musikismcodneobasakompozitoro<br />

fakultetis studentebisTvis Tbilisis vano<br />

sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria. musikis Teoriis<br />

kaTedra. redaqtori marika nadareiSvili. Tbilisi. Tbilisis vano<br />

sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2005.<br />

201


188. raisi 1988: Rice, Timothy. “Understandi ng t h ree-part s ingi ng in Bulg aria: The<br />

interplay <strong>of</strong> concept and experience.” Sel ected re ports in Ethnomusicology 7:43-57. 1988.<br />

189. raisi 2003: raisi t.. mravalxmianobis stilebis geografiuli<br />

ganawileba bulgareTSi. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis<br />

pirveli saerTaSoriso simpoziumi, Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis<br />

saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis<br />

saerTaSoriso centri, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2003 w.<br />

190. raCiunaite-viCiniene 2002: RACHIUNAITE-VICINIENE, DAIVA. Sutartines:<br />

Lithuanian polyphonic songs. Vilnius: VAGA Publishers. 2002.<br />

191. raCiunaite-viCiniene<br />

2005: Rachiunaite-Viciniene, Daiva. Manifestation <strong>of</strong> drone i n<br />

the tradition <strong>of</strong> Lithuanian polyphonic singing. .” In The Second International Symposium on<br />

Traditional Polyphony, 2004. Edited by Rusudan Tsurtsumia and Joseph Jordania, pp. 106-119.<br />

Tbilisi State Conservatory. 2005.<br />

192. reCmenski 1965: Речменский Н.С. Музыкальная культура чечено-ингушыской АССР.<br />

Москва. «Музыка». 1965.<br />

193. rinkiaviCusi 1979: Ринкявичус, З. Воспринимают ли дети полифонию. Ленинград.<br />

«Музыка». 1979.<br />

194. riuteli, i.n. . 1989. Рюитель И.Н. Развитие прибалтийско-финской народной<br />

песни. Сборник статей ЛГИТМИК: «Народная музыка. История и типология».<br />

Ленинград. ЛГИТМИК. 1989.<br />

195. rihtmani 1958: RIHTMAN, CVJETKO. On Illyrian origins <strong>of</strong> the polyphonic forms <strong>of</strong><br />

folk music <strong>of</strong> Bosnia and Herzegovina . Rad Kongresa Foklorista Jugoslavje. Zagreb . 1958.<br />

196. rogaCevskaia 1980: Рогачевская, Е.М. русском хороводном творчестве. сборник<br />

статей ЛГИТМИК: «Актуальные проблемы современной фольклористики». Ленинград.<br />

ЛГИТМИК. 1980.<br />

197. rovenko 1976: Ровенко, А. Ведущий голос в полифонии. В сборнике: Вопросы<br />

полифонии и анализа музыкальных произведении. Выпуск XX. Москва. 1976<br />

198. rozenbergi 1987: Розенберг, М.А. Полифония пластов и её функции в вокальносимфонических<br />

произведениях советских композиторов. В сборнике: Вопросы<br />

полифонии. Ташкент. 1987.<br />

202


199. rosebaSvili 1988:<br />

8: k. rosebaSvili k. qarTuli xalxuri simReris<br />

kilos gansazRvris sakiTxisaTvis. qarTuli musikis polifoniis<br />

sakiTxebi, Tbilisis v. sarajiSvilis sax. saxelmwifo konservatoriis<br />

samecniero Sromebis krebuli, Tbilisi. TBilisis saxelmwifo<br />

konservatoria. 1988.<br />

200. rubinSteini<br />

1977: Рубинштеин, С.Л. Бытие и сознание. Сборник . Хрестоматия по<br />

психологии. (под редакции проф. Петровского). Москва. «Просвещение». 1977.<br />

201. rubcovi 1973: Рубцов, Ф. Статьи по музыкальному фольклору. Ленинград. Москва.<br />

«Советский композитор». 1973.<br />

202. saerTo ... 1981:<br />

Общая психология. Учебное пособие студентов педагогических<br />

институтов, под редакции Богословского и др. Москва. «Просвещение». 1981.<br />

203. skrebkova-filatova<br />

1985: Скребкова-филатова, М.С. Фактура в музыке. Москва.<br />

«Музыка». 1985.<br />

204. skrebkovi 1973: Скребков, С. Художественные принципы музыкальных стилей.<br />

Москва. «Музыка». 1973.<br />

205. skrebkovi 1982: Скребков, С. Учебник полифонии. Моссква. «Музыка». 1982.<br />

206. sokolovi 1983: Соколов, А.А. Проблемы изучения танцевального фольклора.<br />

сборник статей ЛГИТМИК: «Методы изучения фольклора». Ленинград. ЛГИТМИК.<br />

1983.<br />

207. slaviunasi 1972: Славюнас, З. Сутартинес. Ленинград. «музыка» 1972.<br />

208. soxori 1968: Сохор, А. Эстетическая природа жанра в музыке. Москва.<br />

«Музыка». 1962.<br />

209. soxori 1980: Сохор, А. Вопросы социологии и эстетики музыки. Ленинград.<br />

«Советский композитор». 1980.<br />

210. steSenko-kuftina<br />

kuftina 1936: Стешенко-Куфтина, В. Флейта Пана. tfilisi:<br />

saqarTvelos saxelmwifo muzeumi. 1936.<br />

211. stoianovi 1985: Стоянов, П. Взаимодействие музыкальных форм. Москва.<br />

«Музыка». 1985.<br />

212. tipologia ... 1982: Типология и классификация в социологических исследованиях.<br />

Авторская группа. Москва. «Наука». 1982.<br />

213. tiulini 1938: Тюлин, Ю. Н. Параллелизмы в музыкльной теории и практике.<br />

Ленинград. «Искусство». 1938.<br />

203


214. tiulini 1962: Тюлин, Ю. Н. Строение музыкальной речи. Ленинград. «Музгиз».<br />

1962.<br />

215. tiulini 1964: Тюлин, Ю. Н. Краткий теоретический курс гармонии. Москва.<br />

«Музыка». 1964.<br />

216. uznaZe 1964: zogadi fsiqologia. Sromebi tomi II-IV. Tbilisi: saq. ssr<br />

mecnier. akad. gamomcemloba. 1964.<br />

217. fedotovi 1985: Федотов, В.А. Начало западно-европейской полифонии. (теория и<br />

практика раннего многоголосия). Владивосток. из. Дальневосточного университета. 1985.<br />

218. filos<strong>of</strong>ia ... 1975: Философия и музыка. Составитель: Горбачёв, Н.А. Саратов.<br />

1975.<br />

219. fircxalava 2000: fircxalava n. cneba `bamTan~ dakavSirebiT ioane<br />

petriwis `ganmartebaSi~. xalxuri mravalxmianobis problemebi, Tbilisis<br />

saxelmwifo konservatoria. 2000..<br />

220. fircxalava 2003: fircxalava n. petriwis filos<strong>of</strong>ia da qarTuli<br />

mravalxmianoba. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis pirveli<br />

saerTaSoriso simpoziumi, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis<br />

kvlevis saerTaSoriso centri. 2003.<br />

221. fraionovi 1991: fraionovi v. Полифония. Музыкальный энциклопедический<br />

словарь. Москва. Москва. «Советская Энциклопедия» 1991.<br />

222. qristenseni 2003: qristenseni d. vokaluri polifonia da<br />

multiJReradoba (Multisonance) samxreT-dasavleT arabeTSi. krebulSi:<br />

tradiciuli mravalxmianobis pirveli saerTaSoriso simpoziumi,<br />

moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb Jordania;<br />

Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso<br />

centri. 2003.<br />

223. SaraSiZe 1987: SaraSiZe l. aRmosavleT saqarTvelos sakulto<br />

sagaoblebis tipologiuri melodiur-harmoniuli saqcevebi (qarTlkaxuri<br />

dialeqti). krebulSi: Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo<br />

konservatoria. 1987.<br />

204


224. Seikini 1983: Шейкин У.И. Допессенное и пессенное в фольклоре Уде. сборник<br />

статей ЛГИТМИК: «Народная песня. Проблемы изучерия». Ленинград. ЛГИТМИК.<br />

1983.<br />

225. SveliZe 1983: SveliZe n. mravalxmianobis sakiTxisaTvis svanur<br />

simRerebSi. sadiplomo Sroma. Tbilisi: 1983.<br />

226. SilakaZe 1970: SilakaZe m. qarTuli xalxuri sakravebi da sakravieri<br />

musika. (rusuli da germanuli reziumeTi).Tbilisi: `mecniereba~. 1970.<br />

227. SilakaZe 2003: regionuli stilis sakiTxi qarTul xalxur sakravier<br />

musikaSi (svaneTi). krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis pirveli<br />

saerTaSoriso simpoziumi, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis<br />

kvlevis saerTaSoriso centri. 2003.<br />

228. SilakaZe 2005: SilakaZe m. mravalxmianoba da qarTuli xalxuri<br />

sakravebi. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis meore saerTaSoriso<br />

simpoziumi, Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso<br />

centri, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb<br />

Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoria. 2005 w.<br />

229. Snaideri 1930: SCHNEIDER, MARIUS. 1934 - 1935. Geschichte der Mehrstimmigkeit.<br />

Vol. 1 and 2. Berlin : Borntraeger. 1930.<br />

230. Snaideri 1940: SCHNEIDER, MARIUS. Kaukasische parallelen zur europaisch<br />

mittelalterlichen Mehrstimmigkeit. Acta Musicologica, 12:52-61. 1940.<br />

231. Surovi 1986: Шуров, В.М. О путях определения историко-возрастной песенной<br />

стилистики. В сборнике: проблемы стиля в народной музыке. Москва. изд. московской<br />

консерватории. 1986.<br />

232. Surovi 1987: Шуров, В.М. Песня, традиция, память. Москва. «Советская россия».<br />

1987.<br />

233. Stokmani 1956: STOCKMANN, ERICH. Kaukas ische und Albanische Mehrstimmigkeit.<br />

In Kongressbericht. Gesseschaft fur Musikforschung. Hamburg . 1956.<br />

205


234. SuRliaSvili 1991: SuRliaSvili d. qarTuli galobis `unisonuri~<br />

mravalxmianoba. sasuliero da saero musikis mravalxmianobis<br />

problemebi. Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 2001.<br />

235. SuRliaSvili 2000: SuRliaSvili d. qarTuli galobis<br />

mravalxmianobis Sesaxeb. krebulSi: wurwumia, rusudan. (p/m red.).<br />

xalxuri mravalxmianobis problemebi. Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoriis daarsebidan 80 wlisTavisadmi<br />

miZRvnili saerTaSoriso konferenciis masalebi. (inglisuri reziumeTi).<br />

Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 2000.<br />

236. SuRliaSvili 2003: SuRliaSvili d. qarTuli galobis skolebi da<br />

tradiciebi. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis pirveli<br />

saerTaSoriso simpoziumi, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis<br />

kvlevis saerTaSoriso centri. 2003.<br />

237. Cekanovska 1983: Чекановска, А. Музыкальная этнография. Моссква. «советский<br />

композитор». 1983.<br />

238. CxeiZe 1961: CxeiZe n. Sromis poeziis ZiriTad saxeebi aWaris<br />

zepirsityvierebaSi. baTumi: saxelmwifo gamomcemloba. 1961.<br />

239. CxikvaZe 1948: CxikvaZe g. qarTveli xalxis uZvelesi samusiko kultura.<br />

Tbilisi: saqarTvelos ssr musikaluri fondi. 1948.<br />

240. CxikvaZe 1964: Чхиквадзе Г. Основные типы грузинского народного многоголосия.<br />

(rusul da inglisur enebze) Москва: Наука. (VII международный конгресс<br />

антропологических и этнографических наук). 1964.<br />

241. cigleri 2003: cigleri s. `xmebi warsulidan~. kavkasiuri<br />

mravalxmianoba berlinis fonogramebis arqivis istoriul xmovan<br />

CanawerebSi. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis pirveli<br />

saerTaSoriso simpoziumi, Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis<br />

saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis<br />

saerTaSoriso centri, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2003 w.<br />

206


242. ciciSvili 1990: TSITSISHVILI N. Folklor e Parall els Between Georgians and South<br />

Slavs . Bulgarski Folklor [Bulgarian Folklore] 14 (4): 20 -29. The Academy <strong>of</strong> Sciences <strong>of</strong><br />

Bulgaria (in Bulgarian with Engl ish sum mary ). 1990.<br />

243. ciciSvili 2008: ciciSvili n. sqesi da improvizacia qarTul<br />

mravalxmian simReraSi. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis mesame<br />

saerTaSoriso simpoziumi, Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis<br />

saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis<br />

saerTaSoriso centri, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2008 w.<br />

244. wurwumia 2003: wurwumia r. polifonia, rogorc qarTUli tradiciuli<br />

musikaluri azrovnebis ZiriTadi kategoria. krebulSi: tradiciuli<br />

mravalxmianobis mesame saerTaSoriso simpoziumi, moxsenebaTa krebuli,<br />

redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v.<br />

sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli<br />

mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri. 2003.<br />

245. wurwumia 2005: wurwumia r. meoce saukunis qarTuli musika,<br />

TviTmy<strong>of</strong>adoba da RirebulebiTi orientaciebi. redaqtori manana<br />

korZaia, Tbilisi: Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoria. 2005.<br />

246. WavWavaZe 1886: WavWavaZe i. qarTuli xalxuri simRera. iveria: # 250, 251.<br />

1886.<br />

247. WoxoneliZe 1983: WoxoneliZe e. qarTuli xalxuri simReris kilouri<br />

safuZvlebis Sesaxeb. krebulSi: SaverzaSvili, aleqsandre, (p/m. red).<br />

qarTuli xalxuri musikis kilo, melodika da ritmi. samecniero<br />

Sromebi. Tbilisi. Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 1983.<br />

248. WoxoneliZe 1988: xmaTa koordinaciisa da harmoniis zogierTi<br />

Tavisebureba qarTul xalxur mravalxmian (polifoniur) musikaSi.<br />

krebulSi: qarTuli xalxuri polifoniis sakiTxebi. samecniero Sromebi.<br />

Tbilisi. Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 1988.<br />

249. WoxoneliZe 2000: WoxoneliZe e. improvizaciis xelovneba da qarTuli<br />

polifoniuri musika. krebulSi: wurwumia, rusudan. (p/m red.). xalxuri<br />

mravalxmianobis problemebi. Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis<br />

207


saxelmwifo konservatoriis daarsebidan 80 wlisTavisadmi miZRvnili<br />

saerTaSoriso konferenciis masalebi. (inglisuri reziumeTi) Tbilisi:<br />

Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 2000.<br />

250. WoxoneliZe 2001: WoxoneliZe e. kilos cnebis zogierTi istoriuli da<br />

Teoriuli aspeqtis Sesaxeb. krebulSi: wurwumia, rusudan (p/m red.).<br />

sasuliero da saero musikis mravalxmianobis problemebi. qristeSobis<br />

2000 da saqarTvelos saxelmwifoebriobis 3000 wlisTavisadmi miZRvnili<br />

saerTaSoriso samecniero konferenciis moxsenebebi (inglisuri<br />

reziumeTi). Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 2001.<br />

251. WoxoneliZe 2003: WoxoneliZe e. qarTuli musikalur-esTetikur<br />

azrovnebaSi Tvisobrivi gardatexis erTi mniSvnelovani periodis<br />

Sesaxeb. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis mesame saerTaSoriso<br />

simpoziumi, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb<br />

Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso<br />

centri. 2003.<br />

252. xarlapi 1986: _ Харлап М. Ритм и метр в музыке устной традиии, Москва:<br />

1986.<br />

253. xarZiani 2003: xarZiani m. mravalxmianobis tipis gansazRvrisa da<br />

samxmianobis warmoSobis sakiTxisaTvis svanur musikalur folklorSi.<br />

krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis mesame saerTaSoriso simpoziumi,<br />

moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan wurwumia, ioseb Jordania;<br />

Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso<br />

centri. 2003.<br />

254. xolopova 1979: Холопова В. Н. Фактура. Москва. «Музыка». 1979.<br />

255. xolopova 1983: Холопова В. Н. Русская музыкальная ритмика. Москва. изд.<br />

«Советский композитор», 1983.<br />

256. xolopovi 1976: Холопов Ю. Лад. Музыкальный Энциклопедический Словарь..<br />

Москва. «Советская Энциклопедия» 1991.<br />

257. xolopovi 1988: Холопов, Ю. Гармония. Москва. «Музыка». 1988.<br />

258. xojava 1992: xojava r. Tbilisi. J. `religia~ 1992 #9.<br />

259. xuWua 1980: xuWua p. dimitri arayiSvili. Tbilisi. 1988.<br />

208


260. javaxiSvili 1938: qarTuli musikis istoriis ZiriTadi sakiTxebi.<br />

Tbilisi: federacia. 1938.<br />

261. jambakur-orbeliani 1861: jambakur-orbeliani a. iverianelebis galoba,<br />

simRera da RiRini. ciskari. Tebervali, 1861.<br />

262. jorbenaZe 1989: jorbenaZe b. qarTuli dialeqtologia. Tbilisi.<br />

`mecniereba~. 1989.<br />

263. haidi 2005: haidi g. avstiruli iodlis wvlili adreul evropul<br />

polivokalurobaSi. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis meore<br />

saerTaSoriso simpoziumi, Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis<br />

saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis<br />

saerTaSoriso centri, moxsenebaTa krebuli, redaqtorebi rusudan<br />

wurwumia, ioseb Jordania; Tbilisi: Tbilisis v. sarajiSvilis<br />

saxelobis saxelmwifo konservatoria. 2005 w.<br />

264. hornbosteli 1928: HORNBOSTEL, ERICH M. von. African Negro Music, Africa ,<br />

Journal <strong>of</strong> the International Institute <strong>of</strong> African Languages and culture I/I, pp. 30-62. 1928.<br />

209


danarTi<br />

arTi<br />

sqema #1<br />

qarTuli<br />

tradiciuli<br />

mravalxmianoba<br />

ritmuli ziari<br />

modelis<br />

Semcveli<br />

ritmulad<br />

kontrastuli<br />

modelis Semcveli<br />

ritmul-<br />

melodiuri ziari<br />

modelis<br />

Semcveli<br />

(paralelizmi)<br />

mxolod ritmuli<br />

ziari modelis<br />

Semcveli<br />

mxolod ritmuli<br />

kontrastuli<br />

modelis Semcveli<br />

(imitacia)<br />

sinqronuli<br />

(reCitaciuli)<br />

burdoni<br />

burdonis<br />

gareSe ritmuli<br />

ziari modelis<br />

Semcveli<br />

(sinqroni)<br />

ritmul-melodiuri<br />

melodiuri kontrastuli<br />

modelis Semcveli<br />

gankerZoebuli<br />

partnioruli<br />

modelis Semcveli<br />

modeli<br />

(paralinealoba)<br />

burdonuli<br />

mravalxmianoba<br />

ostinaturi<br />

mravalxmianoba<br />

sinTezuri<br />

mravalxmianoba<br />

gadaZaxiliani<br />

mravalxmianoba<br />

210


sqema #2<br />

qarTuli<br />

tradiciuli<br />

mravalxmianoba<br />

koordinirebuli<br />

banis Semcveli<br />

mravalxmianoba<br />

individualuri<br />

banis Semcveli<br />

mravalxmianoba<br />

cvalebadi<br />

simaRlis<br />

bani<br />

paraleluri<br />

mravalxmianoba<br />

paralinealuri<br />

mravalxmianoba<br />

ucvleli simaRlis<br />

bani _<br />

burdonuli<br />

mravalxmianoba<br />

ostinaturi<br />

mravalxmianoba<br />

(individualuri<br />

baniT)<br />

sinqronuli<br />

mravalxmianoba<br />

ostinaturi<br />

mravalxmianoba<br />

(koordinirebuli<br />

baniT)<br />

reCitaciuli<br />

burdoniani<br />

mravalxmianoba<br />

211


sqema #3<br />

qarTuli<br />

tradiciuli<br />

mravalxmianoba<br />

sasruli<br />

ganviTarebis<br />

(Caketili formis)<br />

mravalxmianoba<br />

arasruli<br />

ganviTarebis<br />

(Ria formis)<br />

mravalxmianoba<br />

spiraluri<br />

ganviTarebis<br />

(ostinaturi)<br />

mravalxmianoba<br />

ganSladi<br />

ganviTarebis<br />

mravalxmianoba<br />

paraleluri<br />

mravalxmianoba<br />

sinqronuli<br />

mravalxmianoba<br />

paralinealuri<br />

mravalxmianoba<br />

burdonuli<br />

mravalxmianoba<br />

212


sqema<br />

#4<br />

213


gamoyenebuli sanoto magaliTebi<br />

magaliTi # 1 zumbaZe 2000 :117<br />

magaliTi # 2 `Tirni harirama~ garayaniZe 1990 :242 Caw p. goldis mier<br />

magaliTi # 3<br />

magaliTi # 4 `megruli sacekvao~ arayiSvili ili 1916 :191<br />

magaliTi # 5 `mirangula~ raWa-leCxumi<br />

leCxumi-svaneTi 1975 :28<br />

214


magaliTi # 7 `vai RoronTi~ arayiSvili 1908 :8<br />

magaliTi # 8 `voriraSa~ folkloris sax. cent. arqivi #18 1935: Cmaw. S. mSveliZe<br />

magaliTi # 6 `cekva `qarTuli~ zogi ram ... 1977 :41<br />

magaliTi # 7 `xorumis simRera~ rosebaSvili 1981 :67<br />

215


magaliTi # 8 `moxeuri fandurze~ CxikvaZe 1960 :63<br />

magaliTi # 9 `metivuri~ qarTli 1978 :63<br />

216


magaliTi # 10 1 `moxeuri tirili~ qarTuli ... 2005 gv 141<br />

magaliTi # 11 `zari~ arayiSvili 1905 :66<br />

217


magaliTi # 12 `Wona~ CxikvaZe 1960 :191<br />

magaliTi # 13 `adila-alifaSa~<br />

alifaSa~ SeviswavloT ... guruli simRerebi 2004 : 144<br />

218


magaliTi # 14 `gvibZane~ qarTuli ... 2005 :15<br />

magaliTi # 15 `hegi<br />

gi-oga~.<br />

CijavaZe 1964 :8<br />

magaliTi # 16 `dala~ CxikvaZe 1960 :36<br />

219


magaliTi # 17 `Sav ludsa wiTel Rvinosa~ CxikvaZe 1960 :11<br />

magaliTi # 18 `ferxisa~ maisuraZe 1981 :168<br />

magaliTi # 19 `larWems meZaxili~ qarTuli ... samegrelo 2003 :72<br />

magaliTi # 20 `saTamaSo~ arayiSvili 1916 :292<br />

220


magaliTi # 21 `harira~ kokelaZe 1974 :54<br />

magaliTi # 22 `Conguro~ CxikvaZe 1960 :144<br />

magaliTi #23 `Cakrulo~ CxikvaZe 1960 :303<br />

221


magaliTi # 24 saTamaSo arayiSvili 1908 :42<br />

magaliTi # 25 `xasanbegura~ saxelmZR. gv. 219<br />

222


magaliTi # 26 `odila da odelia~ arayiSvili 1908 :125<br />

magaliTi # 27 saTamaSo arayiSvili 1908 :42<br />

magaliTi # 28 `dila~ (naduri) qarTuli ... 2005 :234<br />

223


magaliTi # 29 `cangala da gogona~ qarTuli ... 2005 :24<br />

224


magaliTi # 30 `ferxuli~ arayiSvili 1916 :84<br />

magaliTi # 31 `nanav da~ CxikvaZe 1960 :244<br />

225


magaliTi # 32 `herio xeleuri~ arayiSvili 1916 :83<br />

magaliTi # 33 `saTamaSo~ arayiSvili 1916 :69<br />

226


magaliTi #34 `oCeSxvei~. qarTuli ... samegrelo 2003 : 57<br />

magaliTi # 35 `Sina vorgil~ raWa-leCxumi<br />

leCxumi-svaneTi 1975 :189<br />

227


magaliTi # 36 `Sina vigil uagil~ axobaZe 1957 :100<br />

magaliTi # 37 `mival guriaSi~ SeviswavloT b 2004 :55<br />

228


magaliTi # 38 `qarTvelo, xeli xmals ikar~ CxikvaZe 1960 :201<br />

magaliTi # 39 `Zveleburi mayruli~ arayiSvili 1916 :101<br />

magaliTi # 40 `sufruli~ CxikvaZe 1960 :289<br />

229


magaliTi # 41 `vosa rera~ faliaSvili 2004 :50<br />

magaliTi # 42 `veengara nana skua~ garayaniZe 1990 :239<br />

magaliTi # 43 `cxenosnuri~ qarTuli ... 2005 :190<br />

230


magaliTi # 44 `bebia~ garayaniZe 1990 :238<br />

magaliTi # 45 rosebaSvili 1981 :67<br />

magaliTi # 46 `vosa~ garayaniZe 1990 :240<br />

magaliTi # 47 `adila alifaSa~ SeviswavloT b 2004 :144<br />

231


magaliTi # 48 `madlobeli var~ kokelaZe 1984 :180<br />

magaliTi # 49 `mokle mravalJamieri~ saxelmZR gv. 44-45<br />

45<br />

magaliTi # 56 (d 45)<br />

232


magaliTi # 50 `me rusTveli~ SeviswavloT ... guruli 2004 :48<br />

magaliTi # 51 1 `Cven mSvidoba~ SeviswavloT ... guruli 2004 :14<br />

233


magaliTi # 52 `indi-mindi~ qarTuli ... 2005 :33<br />

magaliTi # 53 `orira~ qarTuli ... 2005 :46<br />

234


magaliTi # 54 `Savi SaSvi~ kokelaZe 1984 :225<br />

235


magaliTi # 55 `qali viyav aznauri~ qarTuli ... 2005 :16<br />

1. magaliTi # 56 `TeTri qori Wandarze~ qarTuli ... 2005 :46-47<br />

47<br />

236


magaliTi # 57 `elesa~ qarTuli ... .<br />

2005 :210<br />

magaliTi # 58 `Cakrulo~ qarTuli ... 2005 :165<br />

237


magaliTi # 59 `Wona~ qarTuli ... 2005 :151 .<br />

magaliTi # 60 `guTnuri~ kokelaZe 1984 :54<br />

238


magaliTi # 61 `xasanbegura~ rosebaSvili 1981 :20<br />

magaliTi # 62 `Semoqmedura~ garayaniZe 1990 :239<br />

239


magaliTi # 63 `burTis gamarjveba~ kokelaZe 1984 :286-287<br />

287<br />

magaliTi # 64 `sufruli~ arayiSvili 1916 :106<br />

240


magaliTi # 65 `si qouli, bata~ qarTuli ... 2005 :202<br />

magaliTi # 66 `SevkraT wiTel-wiTeli~ wiTeli~ CxikvaZe 1960 :149<br />

241


magaliTi # 67 `waiyvanes Tamar qali~ garayaniZe 1990 :233<br />

magaliTi # 68 `keisruli~ imereTi :113<br />

magaliTi # 69 `patara sayvarelo~ SeviswavloT ... guruli 2004 :121<br />

242


magaliTi # 70 `saferxulo~ CxikvaZe 1960 :83<br />

243


magaliTi # 71 `Celaia cira~ qarTuli ... samegrelo 2003 :129<br />

magaliTi # 72 `burRa~ qarTuli xalxuri musika. samegrelo 2003 :243<br />

244


magaliTi # 73 `akurTxevs suli Cemi~ benaSvili 1886 86 :3<br />

magaliTi # 74 `ferad Sindi~ SeviswavloT ... guruli 2004 :77<br />

245


magaliTi # 75 `patara sayvarelo~ SeviswavloT ... guruli 2004 :119<br />

2. magaliTi # 76 `harira~ qarTuli ... samegrelo 2003 : 284<br />

246


magaliTi # 77 `iavnana~ garayaniZe 1990 :234 gaS i. Jordania<br />

magaliTi # 78 `xuTSabaT gaTendeba~ CxikvaZe 1960 :12<br />

247


magaliTi # 79 istoriul-sagmiro sagmiro simRera maisuraZe 1971 :198<br />

magaliTi # 80 `ferxisuli~ maisuraZe 1971 :189<br />

magaliTi # 81 (xevsuruli ferxisuli~ aslaniSvili 1956 :65<br />

magaliTi # 82 8<br />

`Tasis mRera~ garayaniZe 1990 :228 gaS. rosebaSvilis mier<br />

magaliTi # 83 `mTibluri~ CxikvaZe 1960 :5<br />

248


magaliTi # 84 `ferxisuli~ maisuraZe 1971 :189<br />

magaliTi # 85 `ferxisa~ maisuraZe 1971 :192<br />

magaliTi # 86 `jvaris winasa~ CxikvaZe 1960 :46<br />

magaliTi # 87 `jariskacis simRera~ aslaniSvili 1956 :82<br />

magaliTi # 88 `dala~ CxikvaZe 1960 :36<br />

249


magaliTi # 89 `dideba~ qarTuli ... 2005 :152<br />

magaliTi # 90 9<br />

`saTamaSo~ CxikvaZe 1960 :71<br />

magaliTi # 919<br />

`aralale~ CxikvaZe 1990 :58<br />

magaliTi # 929<br />

`saferxulo~ CxikvaZe 1960 :84<br />

magaliTi # 93 `lomisuri~ garayaniZe 1990 :231 gaS. m. Jordanias as mier<br />

250


magaliTi # 94 `joris winasa~ garayaniZe 1990 :232<br />

magaliTi # 95 `xeuro~ CxikvaZe 1960 :141<br />

magaliTi # 96 `ferxisa~ garayaniZe 1990 :232 gaS S. aslaniSvilis mier<br />

magaliTi # 97 `Cveni maspinZlis sasaxle~ kaxeTi 1978 :79<br />

251


magaliTi # 98 `grZeli kaxuri mravalmJamieri~ qarTuli ... 2005 :22<br />

22-23<br />

23<br />

252


magaliTi # 99 `dideba~ qarTuli ... 2005 2<br />

:152<br />

magaliTi # 100 `sufruli~ svaniZe 1957 :189<br />

253


magaliTi # 101 `metivuri~ qarTuli ... 2005 :44<br />

magaliTi # 102 `muSuri~ garayaniZe 1990 :233<br />

magaliTi #. 1031<br />

`geguTisa mindorzeda~ maRraZe 1987 :140<br />

magaliTi # 104 `dala kojas xelRvaJale~ garayaniZe 1990 :236 gaSifrulia m.<br />

Jordanias mier<br />

magaliTi # 105 1<br />

`harira~ axobaZe 1957 :95<br />

254


magaliTi # 106 `sazeimo ferxuli~ qarTuli ... 2005 :170<br />

magaliTi # 107 `aslanuri mravalJamieri~ qarTuli ... 2005 :178<br />

255


magaliTi # 108<br />

1<br />

`alilo~ aslaniSvili 1954 :61<br />

magaliTi # 109 1<br />

`sio SruSana~ arayiSvili 1908 :29<br />

magaliTi # 110 `maRla mTas modga~ qarTuli ... 2005 181<br />

256


magaliTi # 111 `yurZenma Tqva~ CijavaZe 1989a :53<br />

magaliTi # 112 garayaniZe 1990<br />

90 :242<br />

Cawerili simonovas mier<br />

magaliTi # 113 1<br />

13 `mayruli~ CijavaZe 1989 :146<br />

magaliTi # 114 `qoCorai damekarga~ imereTi :53<br />

257


magaliTi # 115 15 `naduri~ CijavaZe 1989a :93<br />

magaliTi # 116 1<br />

16 `laSqruli~ CijavaZe 1989a :124<br />

magaliTi # 117<br />

17 `gvimReria~ qarTuli ... 2005 :239<br />

258


magaliTi # 118 `odoia~ garayaniZe 1990 :239 Caw. CijavaZes mier<br />

magaliTi # 119<br />

1<br />

19 `dudi oyvilari mafu~ arayiSvili 1908 :101<br />

magaliTi # 120 `ia patonefi~ qarTuli ... 2005 :195<br />

magaliTi # 121 `kunta bedinera~ garayaniZe 1990 :239<br />

259


magaliTi # 122 `maspinZelsa mxiarulsa~ qarTuli ... 2005 :214<br />

260


magaliTi # 123 `Svidkaca~ guria I :19<br />

magaliTi # 124 1<br />

`Semoqmedura~ garayaniZe 1990 :240<br />

261


magaliTi # 125<br />

`dila~ qarTuli ... 2005 :234<br />

magaliTi # 126 1<br />

`xasanbegura~ garayaniZe ayaniZe 1990 :241<br />

magaliTi # 127 1<br />

`ham Salaxo~ garayaniZe 1990 :241<br />

magaliTi # 128<br />

1<br />

`CaRma Cayrilo venaxo~ axobaZe 1961 :102<br />

262


magaliTi # 129 1<br />

`sacekvari~ garayaniZe 1990 :241<br />

magaliTi # 1301<br />

`misdevs mela lomsa~ qarTuli ... 2005 :228<br />

magaliTi # 131 1 `Tirni harerama~ garayaniZe 1990 :242<br />

magaliTi # 132 1<br />

`heiana~ CxikvaZe 1983 :34 (349(246)<br />

263


magaliTi # 133<br />

`lazare~ qarTuli ... 2005 :149<br />

magaliTi # 134<br />

`Citi-gvriti m<strong>of</strong>rinavda~<br />

mSveliZe a. 1970 : 156<br />

264


magaliTi # 135<br />

1<br />

`exla vxedav sayvarelo~ qarTuli ... 2005 :213<br />

265


magaliTi # 1361<br />

`da viTarca~ qarTuli ...1895 :88<br />

266


magaliTi # 137 `akurTxevs suli Cemi~. qarTuli galoba 2004 :9<br />

magaliTi # 138 `erT ars wminda~ benaSvili 1886 :17<br />

magaliTi # 139 `Sen xar venaxi~ qarTl-kaxuri<br />

... 1898 :63<br />

267


3. magaliTi # 140 `ganaTldi, ganaTldi~. qarTuli saeklesio galoba.<br />

Semoqmedis skola 2002 :27<br />

magaliTi # 141 `voriraSa~ folkloris sax. cent. arqivi #18 1935: Cmaw. S. mSveliZe<br />

268


magaliTi #142 `xoromi~ axobaZe 1961 :176<br />

magaliTi # 143 `WyiSuri~ qarTuli ... samegrelo 2003 :72<br />

magaliTi # 144 `Tinano~ rosebaSvili 1981 :72<br />

269


magaliTi # 145 `berikebis datireba~ rosebaSvili 1981 :73<br />

magaliTi # 146 `ded<strong>of</strong>lis simRera~ garayaniZe 1990 :240 Caw. S mSveliZis mier<br />

magaliTi # 147<br />

47. . `wmindao, `<br />

wmindao~ qarTuli ... 1899 :28-29<br />

29<br />

270


magaliTi # 148<br />

1<br />

`Cakrulo~ qarTuli ... 2005 :165<br />

271


gamoyenebuli sanoto krebulebi<br />

1. akvnis nana 2000: kalandaZe-maxaraZe, nino (Semdgeneli). akvnis nana. Tbilisi:<br />

saqarTvelos ssr kulturis saministros xalxuri Semoqmedebis samecnieromeToduri<br />

centri. (qarTul enaze inglisuri reziumeTi) 2000.<br />

2. andriaSvili ... 1971: andriaSvili, akaki da maxaraZe, vasil, qarTuli<br />

xalxuri simRerebi. Tbilisi: ganaTleba. 1971.<br />

3. arayiSvili 1905: Аракчиев, Дмитрий. Краткий очерк развития грузинской, карталинокахетинской,<br />

народной песни. О грузинской духовной народной музыке, с приложением<br />

напевов на литургии св. Iоанна Златоустаго. Москва: Типография К. Л. Меньшова. 1905.<br />

4. arayiSvili 1906:<br />

Araqishvili, Dimitri. 1906. Kratkii obzor razvitia gruzinskoi (Kartalino-<br />

Kakhetinskoi) narodnoi pesni.. Moscow: Commission <strong>of</strong> Music and Ethnography. Vol. 1, Moscow:<br />

K. Menshov. (In Russian)<br />

5. arayiSvili 1908: Аракчиев, Дмитрий. Народная песня Западной Грузии (Имеретии). С<br />

приложением 83 песен в народной гармонизации. Москва: Оттиски из II т. «Трудов<br />

Музыкально-Этнографической Комиссии» (МЭК). 1908<br />

6. arayiSvili 1916: Аракчиев, Дмитрий. Грузинское Народное Музыкальное Творчество.<br />

(Народная песня Восточной Грузии). С приложением 225 песен в народной гармонизации и<br />

39 инструментальных мелодий. Москва: Оттиски из V т. «Трудов Музыкально-<br />

Этнографической Комиссии» (МЭК) при Московском университете. Типография Г. Лисснера<br />

и Д. Собко. 1916.<br />

7. axobaZe 1957: axobaZe, vladimer. qarTuli svanuri xalxuri simRerebis<br />

krebuli. Tbilisi: teqnika da Sroma. (qarTul da rusul enebze) 1957.<br />

8. axobaZe 1961: axobaZe, vladimer. qarTuli aWaruli xalxuri simRerebi.<br />

baTumi. saxelmwifo gamomcemloba. (qarTul da rusul enebze, inglisuri<br />

reziumeTi) 1961.<br />

9. benaSvili<br />

1886: benaSvili, andria. qarTuli xmebi. saekklesio galoba wm.<br />

ioanne oqropiris wirvis wesisa. qarTl-kaxeTis kilozed. xalxuri<br />

simRerebi. tfilisi: stamba meliqiSvilisa. 1886.<br />

10. garayaniZe 1990: garayaniZe e. qarTuli musikaluri dialeqtebi da maTi<br />

urTierTmimarTeba. sakandidato disertacia (rusuli avtoreferatiT).<br />

(xelnaweris uflebiT). Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 1990.<br />

11. garayaniZe 2004: 99 Georgian Songs. A Collection <strong>of</strong> Traditional Folk, Church and Urban<br />

Songs from Georgia 2004: Introduced by Edisher Garakanidze. Wales. UK: Black Mountain Press.<br />

Centre for Performance Research. (inglisur enaze) 2004.<br />

272


12. erqomaiSvili 1972: Эркомаишвили, Анзор. Грузинские народные песни: (Составление,<br />

запись и расшифровка). Москва: Музыка. 1972<br />

13. zogi ram 1977: kokelaZe, grigol. zogi ram qarTul cekvaze. Tbilisi:<br />

xelovneba. 1977.<br />

14. inaiSvili 1961: inaiSvili, a. noRaideli, jemal da CxikvaZe grigol. masalebi<br />

aWaruli musikaluri fokloridan. Tbilisi: saqarTvelos ssr mecnierebaTa<br />

akademiis gamomcemloba. 1961.<br />

15. karbelaSvili 1897: karbelaSvili, vasil. qarTl-kaxuri galoba `karbelaanT<br />

kiloTi~. `mwuxri~. pirveli nawili. Tbilisi: stamba m. SaraZisa da<br />

amxanagobisa. (qarTul da rusul enebze) 1897.<br />

16. karbelaSvili 1898: karbelaSvili, vasil. qarTl-kaxuri galoba `karbelaanT<br />

kiloTi~. `ciskari~. meore nawili. Tbilisi: stamba `cnobis furceli~.<br />

(qarTul da rusul enebze) 1898.<br />

17. kargareTeli 1909: kargareTeli, ia. qarTuli xalxuri simRerebi. (qarTul<br />

enaze) 1909.<br />

18. kokelaZe 1979: kokelaZe, grigol. 50 qarTuli xalxuri simRera. I krebuli.<br />

Tbilisi: ssr kavSiris musikaluri fondis saqarTvelos gany<strong>of</strong>ileba.<br />

(qarTul da rusul enebze) 1979.<br />

19. kokelaZe 1984: kokelaZe, grigol. asi qarTuli xalxuri simRera. Tbilisi:<br />

xelovneba. (qarTul da rusul enebze) 1984.<br />

20. kokelaZe 1985: kokelaZe, grigol. qarTuli xalxuri simRerebi.<br />

(TqmulebebiTa da komentarebiT). II gamocema. Tbilisi: ssr kavSiris<br />

musikaluri fondis saqarTvelos gany<strong>of</strong>ileba. (qarTul da rusul enebze)<br />

1985.<br />

21. maRraZe 1987: maRraZe, valerian. qarTuli (mesxuri) xalxuri simRerebi.<br />

Tbilisi: xelovneba. 1987.<br />

22. mzev, Sin Semodio! 2004: kalandaZe-maxaraZe, nino (Semdgeneli). mzev, Sin<br />

Semodio! qarTuli xalxuri musika bavSvebs. I nawili. Tbilisi: banki<br />

respublika. v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis<br />

tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri. 2004.<br />

23. msxalaZe 1969: msxalaZe a. qarTuli xalxuri sakravieri musikis istoriidan.<br />

Tbilisi. `mecniereba~ 1969.<br />

24. mSveliZe 1970: mSveliZe, arCil (Semdgeneli). qarTuli xalxuri qalaquri<br />

simRerebi. Tbilisi: ssr kavSiris musikaluri fondis saqarTvelos<br />

gany<strong>of</strong>ileba. (qarTul da rusul enebze) 1970.<br />

273


25. salamuri 1896: CxikvaZe, zaqaria (Camweri da Semdgeneli). salamuri. saxalxo<br />

simRerebi tfilisi: wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis gamocema@#<br />

28. stamba m. SaraZisa da amxanagobisa. 1896.<br />

26. samSoblo xmebi 1878: maWavariani, mixeil (Semdgeneli). samSoblo xmebi<br />

Tbilisi: xelnaweri gamocema. 1878.<br />

27. svaniZe 1957: svaniZe g. qarTuli xalxuri simrerebi da maTTan dakavSirebuli<br />

Tqmulebani. Tbilisi. `saxelgami~. 1957<br />

28. faliaSvili 1910: faliaSvili, zaqaria (Camweri da Semdgeneli). qarTuli<br />

xalxuri simRerebis krebuli (imeruli, guruli, raWuli, svanuri da qarTlkaxuri.<br />

tfilisis qarTuli filarmoniuli sazogadoebis gamocema # 5.<br />

(qarTul da rusul enebze) 1910.<br />

29. farcxalaZe 1936: farcxalaZe, aleqsandre. aWaris xalxuri cekvebi da<br />

simRerebi. (samusiko-eTnografiul masalaTa krebuli). baTomi: aWaris<br />

saxelmwifo gamomcemloba. 1936.<br />

30. qarTuli galoba (qarTl-kaxuri kiloTi) 1899: ipolitov-ivanovi, mixeili<br />

(notebze gadamRebi); pol. da vas. karbelaSvilisa, al. molodinaSvilisa, gr.<br />

mRebriSvilis daxmarebiT. qarTuli galoba (qarTl-kaxuri kiloTi).<br />

(liturRia). wm. ioane oqropiris wirvis wesi. Tbilisi: stamba m. SaraZisa da<br />

amxanagobisa. 1899.<br />

31. qarTuli galoba (imerul-guruli kilo) 1968: rosebaSvili, kaxi (Camweri da<br />

notebze gadamRebi). qarTuli galoba (imerul-guruli kilo). Tbilisi: ssr<br />

kavSiris musikaluri fondis saqarTvelos gany<strong>of</strong>ileba. (qarTul da rusul<br />

enebze) 1968.<br />

32. qarTuli galoba (guruli kilo) 1976: rosebaSvili, kaxi (Camweri da notebze<br />

gadamRebi). qarTuli galoba (guruli kilo). Tbilisi: ssr kavSiris<br />

musikaluri fondis saqarTvelos gany<strong>of</strong>ileba. (qarTul da rusul enebze)<br />

1976.<br />

33. qarTuli galoba 2002: erqvaniZe, malxaz (Semdgeneli). II tomi. qarTuli<br />

galoba. gelaTis skola. Tormet sauflo da uZrav dResaswaulTa<br />

sagaloblebi. Tbilisi: sruliad saqarTvelos sapatriarqosTan arsebuli<br />

saeklesio galobis centri. (qarTul da inglisur enebze) 2002.<br />

34. qarTuli galoba 2004: erqvaniZe, malxaz (Semdgeneli). I tomi. qarTuli<br />

galoba. mwuxri. ciskari. wirva. iRumen eqvTime kereseliZisa da dekanoz<br />

raJden xundaZis xelnawerebis mixedviT. III gamocema. Tbilisi: sruliad<br />

saqarTvelos sapatriarqosTan arsebuli saeklesio galobis centri.<br />

(qarTul da inglisur enebze) 2004.<br />

274


35. qarTuli saeklesio galoba 2002: SuRliaSvili, daviT (notebze gadamRebi<br />

da Semdgeneli). qarTuli saeklesio galoba. Semoqmedis skola. artem<br />

erqomaiSvilis Canawerebis mixedviT. Tbilisi: saqarTvelos sapatriarqos<br />

saeklesio galobis centri. qarTuli xalxuri simReris saerTaSoriso<br />

centri. sagamomcemlo saqmis saswavlo centri. (qarTul da inglisur<br />

enebze) 2002.<br />

36. qarTuli xalxuri musika 2005: moiswrafiSvili, nato (Semdgeneli). qarTuli<br />

xalxuri musika. avqsenti megreliZis arqividan. pirveli gamocema. qarTuli<br />

xalxuri simReris saerTaSoriso centri. Tbilisi: saqarTvelos macne.<br />

(qarTul da inglisur enebze) 2005.<br />

37. qarTuli ... samegrelo 2003: WoxoneliZe, kukuri (Semdgeneli). qarTuli<br />

xalxuri musika. samegrelo. I tomi Tbilisi: qarTuli xalxuri simReris<br />

saerTaSoriso centri. Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo<br />

konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso<br />

centri. (qarTul da inglisur enebze) 2003.<br />

38. qarTuli ... 1960: CxikvaZe, grigol (redaqtor-Semdgeneli). qarTuli xalxuri<br />

simRera I t. Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo. (qarTul da rusul enebze) 1960.<br />

39. qarTuli ... 1981: rosebaSvili, kaxi (Camweri da notebze gadamRebi). qarTuli<br />

xalxuri simRera. Tbilisi: ssr kavSiris musikaluri fondis saqarTvelos<br />

gany<strong>of</strong>ileba. 1981.<br />

40. qarTuli ... megruli 1974: CijavaZe, oTar (Semdgeneli). Tbilisi: xelovneba.<br />

(qarTul enaze, rusuli da inglisuri reziumeTi) 1974.<br />

41. qarTuli ... 1973: I da II nawili. WumburiZe, vladimer (Semdgeneli). qarTuli<br />

xalxuri simRerebis krebuli. guria. Tbilisi: saqarTvelos ssr kulturis<br />

saministro. xalxuri Semoqmedebis respublikuri saxli. 1973.<br />

42. raWa, leCxumi, svaneTi 1975: beriSvili, pavle da Ciqovani, nikoloz<br />

(Semdgenlebi). qarTuli xalxuri simRerebis krebuli. raWa, leCxumi, svaneTi.<br />

Tbilisi: saqarTvelos ssr kulturis saministro. xalxuri Semoqmedebis<br />

respublikuri saxli. 1975.<br />

43. qarTli 1978: qarTuli xalxuri simRerebis krebuli. qarTli. Tbilisi:<br />

saqarTvelos kulturis saministro. xalxuri Semoqmedebis respublikuri<br />

saxli. 1978.<br />

44. qarTuli ... 2005: qarTuli xalxuri musikaluri Semoqmedeba.<br />

saxelmZRvanelo konservatoriis saSemsruleblo fakultetis<br />

studentebisTvis. Semdgenlebi: Tamar mesxi, Tamaz gabisonia. redaqt.<br />

275


usudan wurwumia. Tbilisi: Tbilisis vano sarajiSvilis saxelmwifo<br />

konservatoria. 2005.<br />

45. qoriZe 1895: qoriZe, filimon. qarTuli galoba. liturgia ioane oqropirisa.<br />

partitura # 1. tfilisi: stamba m.SaraZisa da amxanagobisa. 1895.<br />

46. SeviswavloT ... guruli 2004: SuRliaSvili, daviT da erqvaniZe, malxaz<br />

(redaqtorebi). SeviswavloT qarTuli xalxuri simRera. guruli simRerebi.<br />

Tbilisi: qarTuli xalxuri simReris saerTaSoriso centri. (qarTul da<br />

inglisur enebze) 2004.<br />

47. SeviswavloT ... megruli 2005: SeviswavloT qarTuli xalxuri simRera.<br />

megruli simRerebi Tbilisi: qarTuli xalxuri simReris saerTaSoriso<br />

centri. (qarTul da inglisur enebze) 2005.<br />

48. CijavaZe 1962: CijavaZe, oTar. qarTuli kaxuri xalxuri simRerebi. I nawili.<br />

Tbilisi: codna. (rusuli da inglisuri reziumeTi) 1962<br />

49. CijavaZe<br />

... 1964: Чиджавадзе, Отар и Цагареишвили, Валериан. Грузинские народные<br />

песни. Москва: Музыка. 1964<br />

50. CijavaZe 1969: CijavaZe, oTar. qarTuli xalxuri simRerebi. kaxuri. II nawili.<br />

Tbilisi: ganaTleba. (qarTul enaze, rusuli da inglisuri reziumeTi) 1969<br />

51. CxikvaZe 1956: Чхиквадзе, Григорий (Запись, общая редакция, предисловие и примечания).<br />

Грузинские народные песни: Москва: Государственное музыкальное издательство. 1956<br />

52. CxikvaZe 1960: CxikvaZe g. qarTuli xalxuri simRera. tomi I. Tbilisi:<br />

`saxelmwifo gamomcemloba~. 1960.<br />

53. xundaZe 1911: xundaZe r. qarTuli galoba. liturRia. ioane oqropirisa,<br />

vasili didisa da grigori RvTis-metyvelisa. gurul-imerul sada kiloze.<br />

tfilisi: eleqtrombeWdavi stamba a. kereseliZisa. 1911.<br />

276

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!