WWW.ARTPALACE.GE GEORGIAN STATE MUSEUM OF THEATRE, MUSIC,CINEMA AND CHOREOGRAPHY zurab anjafariZis vokaluri Semoqmedeba mdidari da unikaluria qarTveli eris musikaluri memkvidreoba, romelSic gamor- Ceuli adgili vokalur xelovnebas ukavia. voklauri skolis brwyinvale warmomadgenelia zurab anjafariZe, romelic qarTvel momReralTa meoTxe Taobas iwyebs. zurab anjafariZis vokaluri Semoqmedeba Taviseburi da ganumeorebelia: sasiamovno tembris xma, naTeli diqcia, xmis Tanabari xmovaneba yvela registrSi, uSualoba, artistizmi, sceniuri momxibvleloba, profesionalizmi da, rac mTavaria, erovnuli intonaciis utyuari grZnoba. zurab anjafariZe mravali musikaluri nawarmoebis pirveli Semsrulebeli da interpretatoria. misi Sesruleba emociurobiTa da musikalobiT gamoirCeva. yoveli personaJis gansaxierebisas cdilobs, Rrmad Caswvdes gmiris sulier gancdas. 10 # 1 (01) 01.09.2009
saqarTvelos Teatris, musikis, kinosa da qoreografiis saxelmwifo muzeumi igi quTaisSi 1928 wlis 12 aprils daibada. 1947 wels zaqaria faliaSvilis centraluri musikaluri skola daamTavra. 1947 - 1952 wlebSi vano sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriaSi swavlobda profesor daviT andRulaZis klasSi. 1952 wels konservatoriis damTavrebisTanave Tbilisis zaqaria faliaSvilis saxelobis operisa da baletis Teatris dasSi solistad Cairicxa. misi debiuti iyo guramis partia zaqaria faliaSvilis operaSi "latavra". pirvelad Tbilisis konservatoriis saopero studiaSi moamzada da imRera, xolo Semdeg 1953 wlis 3 marts erovnuli saopero Teatris scenaze Seasrula abesalomis partia (zaqaria faliaSvilis opera "abesalom da eTeri"). mas wilad xvda bedniereba, gaegrZelebina sauke- Teso tradiciebi, romelic daamkvidres abesalomis Semsruleblebma: vano sarajiSvilma, niko qumsiaSvilma, daviT andRulaZem. 1952 - 1958 wlebSi erovnuli saopero Teatris scenaze 23 saopero saxe Seqmna, 20 wamyvani partia im- Rera: abesalomi, malxazi, gurami (zaqaria faliaSvilis "abesalom da eTeri", "daisi", "latavra"), don xoze (bizes "karmeni"), germane (Caikovskis "pikis qali"), kavaradosi (jakomo puCinis "toska") da sxva. 1959 wlidan igi moskovis didi Teatris solisti xdeba. debiuti germanis partiis SesrulebiT Sedga. did TeatrSi misi moRvaweoba mravalferovani da nayofieri iyo. mReroda dramatuli da lirikuli tenoris yvela partias. gansakuTrebiT mniSvnelovania hercogis partia ("rigoleto"), alfredis partia ("traviata"), faustis partia ("fausti"), don karlosis partia ("don karlosi"). zurab anjafariZem pirvelma Seasrula don karlosis partia, romelic sabWoTa periodSi daidga mas Semdeg, rac 1916 wels warmodgeniliqna Teodor Saliapinis iniciativiT. didi Teatris scenaze dadgma ganaxorcieles reJisorma ioseb TumaniSvilma da diriJorma odisei dimitriadim. did TeatrSi zurab anjafariZis partniorebi iyvnen saxelganTqmuli solistebi galina viSnevskaia, irina arxipova, Tamara milaSkina, ivane petrovi, pavle lisiciazi da sxva. 1964 wlis bolos, pirvelad saopero xelovnebis istoriaSi, moxda msoflios saukeTeso Teatrebis: moskovis did Teatrsa da milanis "la skalas" Soris gastrolebis gacvla, romelSic, rogorc didi Teatris solisti, zurab anjafariZec monawileobda. igi asrulebda germanis partias petre Caikovskis "pikis qalSi". mis Sesrulebas specialistebma umaRlesi Sefaseba argunes. sainteresoa cnobili italieli pedagogis j. bara-kara-Colos werili Tavisi yofili mowafis, andRulaZisadmi: "zurab anjafariZe pirnaTlad gamovida "pikis qalSi", igi udavod flobs Zveli skolis teqnikas, misi maRali registri atyvevebs msmenels, maRali registri ki gansakuTrebiT saWiroa iseT operaSi, rogorc "pikis qalia", romelic xmas sagangebo moTxovnebs uyenebs. savsebiT damakmayofila agreTve gardamavalma registrma, friad sasurveli iqneboda misi mosmena italiur operaSi". ai, ras wers gamoCenili momRerali irina arxipova Tavis werilSi zurabisadmi: "anjafariZe - germani es aris uaRresad emociuri, brZeni, mxurvale, musikalurad da vokalurad dasrulebuli saxe. nu ewyinebaT tenorebs zurabiSvili - germanis saxemde maT zrda da zrda mouwevT". WeSmaritad, germanis saxe zurab anjafariZis Semoqmedebis mwvervals warmoadgens. zurab anjafariZis Semoqmedebis Tayvanismcemlebis ricxvi ufro metad gaizarda petre Caikovskis "pikis WWW.ARTPALACE.GE qalis" ekranizaciis Semdeg, sadac germanis rols axmovanebda. am filmma TiTqmis mTeli msoflio moiara. 1971 wels WeSmariti profesionali daubrunda erovnul saopero Teatris scenas. qarTveli kompozitorebi sakuTar Rirsebad miiCnevdnen, rom zurab anjafariZe yofiliyo maTi nawarmoebebis pirveli Semsrulebeli. oTar TaqTaqiSvilis "mindia" misTvis da masTan kavSirSi iqmneboda. 1971 - 1980 wlebSi intensiurad muSaobda zaqaria faliaSvilis saxelobis operisa da baletis TeatrSi, Zvel repertuarTan erTad qmnis axal dadgmebSi axal saxeebs. berdia ("lela"), manriko ("trubaduri"), otelo ("otelo"), radamesi ("aida"). radamesis partiis SesrulebiT zurab anjafariZem moxibla msmeneli. aRsaniSnavia, rom radamesi iTvleba tenoris erT - erT uZneles partiad. es is rolia, romelic amJRavnebs momRerlis Zalas, xmis unarianobas, aqtiorul monacemebs. aseTi rolebi yvela xmisaTvis arsebobs. magaliTad lirikuli sopranosaTvis Cio-Cio-sani, banisaTvis - boris godunovi, dramatuli sopranosaTvis - aida, tenorisaTvis ki - radamesi. anjafariZe radamesi iyo, gansakuTrebuli ZaliTa da temperamentiT aRsavse. man radamesis Cinebuli sceniuri saxe Seqmna. 1980 wels daidga juzepe verdis "otelo". dadgma ganaxorcieles reJisorma dimitri aleqsiZem, diriJorma givi azmaifaraSvilma, mxatvarma farnaoz lapiaSvilma. otelos partias zurab anjafariZe asrulebda. es partia moiTxovs did vokalur monacemebsa da is tenorisaTvis mwvervals warmoadgens. zurab anjafariZe sruliad daeufla am saxes da gamoavlina mkveTri saSemsruleblo individualoba. zurab anjafariZe warmatebiT mReroda aramarto saopero scenaze. is saucxoo kameruli momReralic iyo. mis repertuars amSvenebda qarTuli romansebi, qarTuli xalxuri simRerebi, qarTvel kompozitorTa kameruli nawarmoebebi. mis sakoncerto programaSi TvalsaCino adgili ekava franc Subertis, robert Sumanis, iohanes bramsis, petre Caikovskis, sergei raxmaninovis, nikoloz rimski - korsakovis romansebs. nayofier pedagogiur moRvaweobas eweoda vano sarajiSvilis konservatoriis voklaur kaTedraze (1971 wlidan) da Tbilisis SoTa rusTavelis saxelobis Teatraluri institutis musikaluri disciplinebis kaTedraze (1975 wlidan). 1979 - 1982 wlebSi zaqaria faliaSvilis saxelobis operisa da baletis Teatris direqtori iyo. saamayoa, rom misi moRvaweoba Tbilisisa da moskovis saopero TeatrebSi, mravalricxovani gastrolebi sazRvargareT (kanadaSi, safrangeTSi, saberZneTSi, italiaSi) da agreTve sakoncerto moRvaweoba aRiarebuli iqna. 1971 wels mieniWa zaqaria faliaSvilis premia. 1961 wels mieniWa saqarTvelos saxalxo artistis, xolo 1966 wels ssrk saxalxo artistis wodebebi. man gaamdidra erovnuli saopero xelovneba axali saxeebiT. zurab anjafariZe didi artisti, Wkviani da iSviaTi partniori, qarTuli voklauri skolis mSveneba iyo da, imedia, rom misi sasiamovno, xaverdovani tenori da WeSmariti qarTuli belkanto kidev didxans emaxsovreba msmenels. mzia merkvilaZe mecnieri TanamSromeli musikis sakiTxebSi # 1 (01) 01.09.2009 11
- Page 1 and 2: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 3 and 4: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 5 and 6: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 7 and 8: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 9: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 13 and 14: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 15 and 16: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 17 and 18: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 19 and 20: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 21 and 22: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 23 and 24: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 25 and 26: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 27 and 28: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 29 and 30: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 31 and 32: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 33 and 34: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 35 and 36: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos
- Page 37 and 38: saqarTvelos Teatris, musikis, kinos