vidurius laisvinančių vaistažolių arbatų kūrimas - Medicinos teorija ir ...

VIDURIUS LAISVINANČIŲ VAISTAŽOLIŲ ARBATŲ KŪRIMAS 

DEVELOPMENT OF INSIDE FREEING HERBAL TEAS 

Genė Puodžiūnienė, Valdimaras Janulis, Zita Barsteigienė, Arvydas Milašius 1 , Vytautas Budnikas 1 

Kauno medicinos universiteto Farmakognozijos katedra, 

1 Kauno medicinos universiteto Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedra 

Department of Pharmaceutical Pharmacognosy, 

1 Department of eoretical and Clinical Pharmacology, Kaunas University of Medicine 

moksliniai tyrimai 

SANTRAUKA 

Reikšminiai žodžiai: vidurius laisvinančios vaistažolių arbatos, šaltekšnių žievė (Frangulae cortex), senų lapai (Sennae folium), 

pipirmėčių lapai (Menthae piperitae folium), vaistinių ramunių žiedai (Matricariae fl os). 

Vidurius laisvinančios vaistažolių arbatos vartojamos nuo seno. Siekiant padidinti jų efektyvumą derinant žarnyno peristaltiką 

skatinantį, priešuždegiminį, spazmolitinį, fermentaciją ir dujų susidarymą mažinantį poveikį, sukurti du nauji vidurius laisvinantys 

vaistažolių mišiniai. Į pirmojo sudėtį įeina šaltekšnių žievė, pipirmėčių lapai ir kmynų vaisiai, į antrojo – senų lapai, 

pipirmėčių lapai ir vaistinių ramunių žiedai. Pasiūlytos metodikos į mišinių sudėtį įeinančių veikliųjų medžiagų tapatybei ir 

kiekybei nustatyti. Reglamentuotas mišinių grynumas nustatant ribinius mišinių nuodžiūvio, bendrųjų pelenų, užterštumo 

mikrobais, sunkiaisiais metalais, pesticidais ir šalutinėmis priemaišomis kiekius. Abiejų vidurius laisvinančių vaistažolių 

mišinių tinkamumo vartoti laikas – dveji metai. 

ABSTRACT 

Key words: laxative herbal teas, frangula/buckthorn bark (Frangulae cortex), senna leaf (Sennae folium), peppermint leaf (Menthae 

piperitae folium), caraway fruit (Carvi fructus), matricaria fl ower (Matricariae fl os). 

As laxative medicinal herbs in tea is used from ancient times. In order to enhance their eff ectivity and taking into consideration 

the colonic motility increasing, antispasmodic, antiphlogistic and carminative eff ect two new formulations of laxative 

herbal tea were originated. e fi rst formulation consists of frangula/buckthorn bark, peppermint leaf and caraway fruit, and 

the second one consists of senna leaf, peppermint leaf and matricaria fl ower. e methods for identifi cation and assay of the 

active substances of the components were applied. e purity of the mixtures was regulated by the limitation of the loss on 

drying, total ash, microbial contamination, heavy metals, pesticides and foreign matter. Expiry date of both laxative herbal 

teas was confi rmed to be 2 years. 

ĮVADAS 

Vidurius laisvinantys preparatai (Laxantia) – tai preparatai, 

skatinantys žarnyno motorinius judesius, greitinantys 

jo turinio slinkimą ir išsituštinimą. Didžiausią jų dalį 

sudaro preparatai, chemiškai dirginantys žarnyno gleivinės 

receptorius ir skatinantys peristaltiką, tarp jų ‒ antraglikozidų 

turinčios augalinės kilmės medžiagos, tokios kaip 

šaltekšnių žievė (Frangulae cortex), senų lapai (Sennae folium) 

ir kt. Žarnyno evakuacinės funkcijos sutrikimą dažnai 

lydi vidurių pūtimas, kuriam sumažinti liaudies medicinoje 

plačiai vartojami pipirmėčių lapai (Menthae piperitae folium), 

kmynų vaisiai (Carvi fructus), vaistinių ramunių žiedai 

(Matricariae fl os) [1, 2]. 

Šaltekšnių žievė – tai atskiri arba susmulkinti paprastų- 

Genė Puodžiūnienė 

KMU Farmakognozijos katedra 

A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas 

farmakog@kmu.lt 

jų šaltekšnių (Rhamnus frangula L., Frangula alnus Miller, 

š. Rhamnaceae) kamienų ir šakų žievės gabaliukai. Farmakopėjinė 

žaliava turi turėti ne mažiau kaip 7 proc. veikliųjų 

medžiagų – gliukofrangulinų (antrachinono glikozidų), 

perskaičiuotų gliukofrangulinu A džiovintoje žaliavoje [3]. 

Antrachinono glikozidų sumą sudaro gliukofrangulinai A 

ir B, frangulinai A ir B, emodin-1-gliukozidas, emodin- 

8-gliukozidas, emodin-8-O-β-genciobiozidas ir kt. Be to, 

šviežioje žievėje yra alkaloido armepavino, kuris suskyla 

džiovinant, taninų, fl avonoidų ir laisvų antrachinonų, taip 

pat galinčių sukelti vėmimą antrono ir diantrono glikozidų, 

kurie laikant arba kaitinant keletą valandų 80–100 ºC 

temperatūroje oksiduojasi į antrachinonus ar jų glikozidus 

[1, 2, 4]. 

teorija ir praktika 2008 - T. 14 (Nr. 4) 331–336 p. Copyright © 2008 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN 1392-1312. All rights reserved. 

331


Šviežioje žievėje randami gliukofrangulinai yra redukuotų 

antronų ir diantronų glikozidų pavidalu (frangulaemodinantronai 

ir kt.). Žievę sendinant, jie oksiduojasi 

virsdami frangulinais, tokiais kaip frangulaemodin-8-Ogliukozidas 

arba jo aglikonas – frangulaemodinas ir kt. 

Veikiant 1,8-dihidroksiantraceno dariniams, spartėja 

žarnyno motorika, stimuliuojama chloridų sekrecija, mažėja 

skysčių adsorbcija, todėl padidėja virškinamųjų masių 

tūris, spartėja peristaltika ir jų slinkimo bei išsituštinimo 

greitis [1, 2, 4]. 

Šaltekšnių žievės preparatų kinetika nėra visiškai ištirta, 

tačiau manoma, kad žaliavoje besikaupiantys atskiri antraceno 

darinių aglikonai rezorbuojasi plonajame žarnyne. 

β-glikozidinėmis jungtimis sujungti antraglikozidai nesirezorbuoja 

nei plonajame, nei storajame žarnyne, o bakterijų 

produkuojamų fermentų suskaldomi iki antronų, kurie ir 

turi vidurius laisvinantį poveikį. 

Europos valstybinis vaistų ir medicininės įrangos instituto 

komitetas (Komisija E) leido vartoti šaltekšnių žievę vidurių 

užkietėjimui gydyti, taip pat fekalijoms suminkštinti 

esant hemorojui ir po tiesiosios žarnos operacijų [1, 2]. 

Šaltekšnių žievės ir iš jos pagamintų preparatų kancerogeninis, 

mutageninis poveikis ir bendras toksiškumas nėra 

nustatyti [1, 2 ]. 

Šaltekšnių žievės preparatų nepatariama vartoti ilgą laiką, 

nes gali sukelti pykinimą, hipokalemiją, albuminuriją 

ir hematuriją, išbalansuoti elektrolitų pusiausvyrą ir sukelti 

kitas nepageidaujamas reakcijas, tokias kaip natūralios žarnyno 

motorikos susilpnėjimas. Taip pat jų negalima vartoti 

esant vidurių nepraeinamumui, nėščioms ir žindančioms 

moterims bei vaikams iki 12 m. [1, 2, 5]. 

Senų lapai – tai džiovinti vaistinių kasijų (Cassia senna 

L., Cassia acutifolia Delile) arba siauralapių kasijų (Cassia 

angustifolia Vahl, š. Fabaceae) lapeliai ar jų mišinys. Juose 

yra 1,5–3 proc. diantrono gliukozidų, kurių didžiąją dalį 

sudaro senozidai A ir B (rein-diantrono gliukozidai). Taip 

pat yra mažesni kiekiai senozidų C ir D (rein-aloe-emodin-heterodiantrono 

gliukozidų) ir aloe-emodin-diantrono 

glikozidų. Šių diantrono glikozidų nėra šviežiuose lapuose; 

jie susidaro dėl monoantrono glikozidų fermentinės oksidacijos 

džiovinimo metu. Taip pat įrodyta, kad juose yra 

senozidų pirminių glikozidų (su papildomomis cukraus 

molekulėmis), kurie veikia aktyviau už senozidus. Vaistinių 

kasijų lapuose taip pat yra nedideli kiekiai laisvų antrachinonų 

(reino, aloeemodino, chrizofanolio ir kitų) bei jų O- 

ir C-glikozidų, naftaleno glikozidų, fl avonoidų (kemferolio 

ir izoramnetino darinių), 7–10 proc. gleivių [1, 2, 4, 5]. 

Farmakopėjinė žaliava turi turėti ne mažiau kaip 2,5 proc. 

hidroksiantraceno glikozidų, skaičiuojant senozidu B džiovintoje 

žaliavoje [3]. 

Senų lapų veiklieji junginiai, tokie kaip reinantronas, 

susikaupę storajame žarnyne, skatindami žarnyno motori- 

ką, aktyvindami chloridų sekreciją, mažindami skysčių adsorbciją, 

greitina virškinamų masių slinkimą ir paspartina 

žarnyno išsituštinimą. Atliekant tyrimus su laboratoriniais 

gyvūnais nustatyta, kad su šlapimu išsiskiria < 5 proc. oksiduotų 

reino ir senozidų darinių. Pagrindinė dalis reino 

antronų (> 90 proc.) išsiskiria per virškinamąjį traktą kartu 

su fekalijomis [2]. 

Komisija E ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) leido 

senų lapus nepasitarus su gydytoju vartoti ne ilgiau kaip 

8‒10 dienų vidurių užkietėjimų atvejais [1, 2, 5]. 

Negalima senų lapų ir iš jų pagamintų preparatų vartoti 

esant žarnų nepraeinamumui, ūmiems uždegiminiams 

procesams virškinamajame trakte, nėščioms ir žindančioms 

moterims bei vaikams iki 12 m. Senų lapų ir iš jų pagamintų 

preparatų kancerogeninis, mutageninis poveikis ir bendras 

toksiškumas nėra nustatyti [1, 2, 5]. 

Epidemiologiniai tyrimai, atlikti Vokietijoje, parodė, 

kad piktnaudžiaujantieji antranoidiniais vidurius laisvinančiais 

preparatais triskart dažniau serga žarnų karcinoma 

[5]. 

Perdozavus senų lapų preparatų, gali išsibalansuoti elektrolitų 

pusiausvyra, išsivystyti hipokalemija, albuminurija, 

hematurija ir kilti kitų nepageidaujamų reakcijų. Taip pat 

gali susilpnėti natūrali žarnyno motorika [1, 2, 5]. 

Pipirmėčių lapai – tai ištisiniai ar susmulkinti džiovinti 

pipirmėčių (Mentha piperita L., š. Lamiaceae) lapai. Juose 

yra 1,2–3 proc. eterinių aliejų, kurių didžiąją dalį sudaro 

monoterpenai: mentolis (29–55 proc.), mentonas (10–40 

proc.), cineolas (2–13 proc.), pulegonas (1–11 proc.), 

mentilacetatas (1–10 proc.), mentofuranas (0–10 proc.), 

limonenas (0,2–6 proc.). Taip pat yra fl avonoidų (luteolino, 

hesperidino, rutino), kavos, chlorogeno ir rozmarino 

rūgščių bei giminiškų taninų, cholino, α- ir β-karotenų, 

sakų, mineralinių medžiagų, dervų, α- ir γ-tokoferolių, triterpenų 

α-amirino ir skvaleno [1, 2]. Ištisinė farmakopėjinė 

žaliava turi turėti ne mažiau kaip 12 ml/kg, o pjaustyta – ne 

mažiau kaip 9 ml/kg eterinio aliejaus [3]. 

Farmakologiniam pipirmėčių lapų poveikiui įtakos turi 

kompleksinis eterinių aliejų ir fl avonoidų poveikis [2]. 

Komisijos E patvirtinimu, pipirmėčių lapai pasižymi 

tiesioginiu spazmolitiniu virškinamojo trakto lygiųjų raumenų 

poveikiu, taip pat jiems būdingas tulžies išsiskyrimą 

gerinantis ir fermentaciją bei dujų išsiskyrimą slopinantis 

poveikis. Mišiniuose su kitomis augalinėmis žaliavomis pipirmėtės 

gali būti vartojamos kaip sedatyvinis vaistas [1, 

2]. 

Pipirmėčių arbata kontraindikuotina esant ūmiam ir 

lėtiniam gastritui bei enterokolitui, skrandžio ir virškinamojo 

trakto spazmams, cholecistitui ir kt. Ilgai vartojami 

pipirmėčių lapai šalutinio poveikio neturi [1, 2]. 

Kmynų vaisiai – tai išdžiovinti ištisiniai paprastojo 

kmyno (Carum carvi L., š. Apiaceae) merikarpiai. Kmy- 

332 teorija ir praktika 2008 - T. 14 (Nr. 4)

nuose yra nuo 30 mg/kg iki 70 mg/kg eterinio aliejaus, kurį 

sudaro (S)-(+)-karvonas (50‒65 proc.), (R)-(+)-limonenas 

(iki 45 proc.) ir kiti terpenai: α- ir β-pinenas, sabinenas, 

3-karenas, dihidrokarvono, dihidrokarveolio ir karveolio 

izomerai. Kmynai taip pat turi 10–20 proc. riebalinio aliejaus, 

kuriame dominuoja petroselino ir oleino rūgštys. Be 

to, yra baltymų, angliavandenių, fenolio rūgščių (daugiausia 

kavos rūgšties) ir fl avonoidų: kvercetino, kemferolio ir 

jų glikozidų [2]. Farmakopėjinė žaliava turi turėti ne mažiau 

kaip 30 ml/kg eterinio aliejaus, skaičiuojant bevandenei 

medžiagai [3]. 

Farmakologinį-spazmolitinį, t. y. inkstų veiklą ir šlapimo 

išsiskyrimą skatinantį poveikį, apetitą gerinantį, skrandžio 

sulčių sekreciją skatinantį ir tulžies išsiskyrimą gerinantį, 

fermentaciją slopinantį ir dujų išsiskyrimą mažinantį 

poveikį lemia kompleksinis veikliųjų komponentų poveikis 

[2]. 

Komisija E reglamentuoja, kad kmynai pasižymi spazmolitiniu 

ir fermentaciją bei dujų išsiskyrimą slopinančiu 

(karminatyviniu) poveikiu [2]. 

Vaistinių ramunių žiedai – tai džiovintos vaistinių ramunių 

(Matricaria recutita L., sin. Chamomilla recutita L. 

Rauschert, š. Asteraceae) galvutės. Jose yra iki 8 proc. fl avonoidų, 

tarp jų – apigenino ir luteolino, 0,4–2 proc. eterinių 

aliejų, kuriuos sudaro bisabololis (iki 5 proc.), chamazulenas 

(1–15 proc.) ir seskviterpeniniai laktonai (matricinas 

ir matrikarinas), polisacharidų (gleivių), aminorūgščių, 

riebalų rūgščių, fenolinių rūgščių, cholino (iki 3 proc.) ir 

kumarinų (iki 0,1 proc.) [1, 2]. Farmakopėjinė žaliava turi 

turėti ne mažiau kaip 4 ml/kg azuleno [3]. 

Farmakologinį-spazmolitinį, lokalinius uždegimus gydantį, 

fermentaciją ir dujų išsiskyrimą žarnyne mažinantį 

bei skrandžio veiklą gerinantį mechanizmą lemia visuminis 

veikliųjų junginių, tokių kaip (-)-α bisabololis ir jo dariniai 

kartu su matricinu ir chamazulenu bei fl avonoidais (apigeninu, 

luteolinu, apigenin-7-glikozidu, kvercetinu ir kt.), 

poveikis [2]. 

Komisija E reglamentuoja, kad vaistinių ramunių žiedai 

pasižymi priešuždegiminiu, raumenis veikiančiu, spazmolitiniu, 

žaizdas gydančiu, blogą kvapą šalinančiu, antibakteriniu, 

bakteriostatiniu ir odos metabolizmą skatinančiu poveikiu 

[1, 2]. Komisija E aprobavo ramunėlių žiedų vidinį 

vartojimą virškinamojo trakto spazmams ir uždegiminėms 

ligoms gydyti [1, 2]. 

Minėtose vaistažolių arbatose biologiškai aktyvių komponentų 

cheminė sąveika nepastebėta, nustatytas sinergistinis 

jų poveikis [2, 4, 6, 7 ]. Derinant žarnyno peristaltiką 

skatinantį, priešuždegiminį, spazmolitinį, fermentaciją ir 

dujų susidarymą slopinantį poveikį, sukurtos dvi naujos vidurius 

laisvinančios vaistažolių arbatos. Į pirmosios sudėtį 

įeina šaltekšnių žievė, pipirmėčių lapai ir kmynų vaisiai, į 

teorija ir praktika 2008 - T. 14 (Nr. 4) 


antrosios – senų lapai, pipirmėčių lapai ir vaistinių ramunių 

žiedai. 

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI 

Tyrimo medžiaga – šaltekšnių žolė (Frangulae cortex (Ph. 

Eur. 01/2008:0025)), senų lapai (Sennae folium) (Ph. Eur. 

01/2008:0206)), pipirmėčių lapai (Menthae piperitae folium 

(Ph. Eur. 01/2008:0406)), kmynų vaisiai (Carvi fructus (Ph. 

Eur. 01/2008:1080)), ramunėlių žiedai (Matricariae fl os, 

(Ph. Eur. 01/2008:0404)) ir iš jų paruoštos dviejų receptūrų 

vidurius laisvinančios vaistažolių arbatos [3]. 

Vaistažolių arbatų tapatybei, grynumui ir veikliųjų 

medžiagų kiekiui nustatyti naudoti šie metodai: fi zikiniai, 

cheminiai, mikrobiologiniai, farmaciniai ir statistiniai. 

Arbatų tapatybei nustatyti pritaikėme vaistažolių 

komponentų morfologinių ir mikroskopinių požymių nustatymo 

metodus [3, 8]. 

Individualiems biologiškai aktyviems komponentams 

identifi kuoti atlikome tapatybės reakcijas atskiroms 

vaistinėms žaliavoms arba veikliųjų medžiagų grupėms. 

Hidroksiantraceno glikozidus identifi kavome vais tažolių 

arbatos mišinį ekstrahuodami praskiesta vandenilio 

chlorido rūgštimi. Aglikonų eterinę ištrauką paveikus 

praskiestu amoniako tirpalu, vandeninis sluoksnis nusidažė 

violetiškai raudona (gliukofrangulinai) arba geltonai 

oranžine spalva, kuri šildant pakito į raudonai rudą (diantronglikozidai) 

[3]. 

Flavonoidus identifi kavome paruošdami vaistažolių 

arbatos etanolinę (70 proc. V/V) ištrauką. Redukuojant 

ištraukoje esančius fl avonoidus (veikiant vandenilio chlorido 

rūgštimi ir metaliniu cinku), atsirasdavo rudai raudona 

spalva [9]. 

Gliukofrangulinų kiekį nustatėme spektrofotometriškai 

pagal Ph. Eur. 01/2008:0025. Hidroksiantraceno glikozidų 

kiekį nustatėme spektrofotometriškai pagal Ph. Eur. 

01/2008:0206. Nuodžiūvį (bendrą likutinį drėgmės ir 

lakiųjų junginių kiekį) orasausėse vaistažolių arbatose 

nustatėme iškaitinę mėginius 100–105 °C temperatūroje 

iki vientisos masės [9]. 

Pelenų kiekį vaistažolių arbatose nustatėme mėginius 

degindami 100–105 °C temperatūroje 1 val. ir kaitindami 

mufelyje 600 °C temperatūroje iki vientisos masės [9]. 

Vaistažolių arbatų grynumą įvertinome taip pat reglamentuodami: 

1. Užterštumą sunkiaisiais metalais. Sunkieji metalai buvo 

nustatomi pagal Ph. Eur. 01/2008, 2.4.14 gautuose sulfatiniuose 

pelenuose Ph. Eur. 01/2008, 2. 4.8 A metodu 

arba Ph. Eur. 01/2008, 2.4.27 metodu. 

2. Organinių ir mineralinių priemaišų kiekį [3]. 

Taip pat nustatėme leistiną užterštumą mikrobais [3]. 

Tyrimų duomenys įvertinti statistiniais metodais nau- 

333


dojant kompiuterinę programą – statistikos paketą SPSS 11 

(SPSS Inc., Čikaga, JAV). 

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 

Vaistažolių arbatų smulkumo laipsnį reglamentavome 

priklausomai nuo optimalių pakavimo į pasirinktą pakuotę 

sąlygų. Į popierinius maišelius po 50 g lengviausiai buvo 

pakuojamos vaistažolių arbatos, sudarytos iš nuo 90 proc. 

iki 95 proc. vaistinių augalinių žaliavų dalelių, byrančių 

pro 5600 sietą, ir nuo 5 proc. iki 10 proc. dalelių, byrančių 

pro 500 sietą. Į fi ltro pakelius po 2 g lengviausiai buvo pakuojamos 

vaistažolių arbatos, sudarytos iš vaistinių augalinių 

žaliavų dalelių, byrančių pro 2800 sietą [3]. 

Pagaminome po 5 serijas pirmosios ir antrosios receptūros 

vidurius laisvinančių vaistažolių arbatų, supakavome 

po 50 g į popierinius pakelius ir po 2 g į fi ltro pakelius, 

sudėjome po vieną popierinį pakelį arba po 25 fi ltro pakelius 

į kartono dėžutes ir laikėme kambario temperatūroje 

(25 ± 2 °C temperatūroje) tamsioje vietoje, esant santykinei 

drėgmei (60 ± 5 proc.). Analizė vaistažolių arbatų tinkamumo 

laikui nustatyti buvo atliekama po 6, 12, 18, 24 ir 

27 mėn. 

Pirmosios receptūros susmulkinta vaistažolių arbata yra 

sudaryta iš tamsiai žalios spalvos įvairios formos pipirmėčių 

lapų ir žaliai violetinės spalvos lapų kotelių gabaliukų; tamsiai 

rudos arba tamsiai pilkos spalvos su šviesiai pilkšvomis 

dėmelėmis lygiu viršutiniu ir gelsvai oranžinės arba rausvai 

rudos spalvos vidiniu paviršiumi ir smulkiai grūdėtu lūžiu 

šaltekšnių žievės gabaliukų; pailgos, panašios į pjautuvą 

formos, kraštuose suspaustų įdubusia vidine puse ir iškilia 

išorine puse su 5 išilginėmis šviesiai rudos spalvos briaunelėmis 

tamsiai rudos spalvos kmynų vaisių. 

1 lentelė. Pirmosios receptūros vaistažolių arbatos stabilumo tyrimų duomenys 

Serijos Galiojimo laikas, Gliukofrangulinai, proc. Nuodžiūvis, proc. 

žymuo 

mėn. 

( ±S ) 

( ±S ) 

0 

2,77 ± 0,0365 

8,18 ± 0,142 

6 

2,81 ± 0,0395 

8,05 ± 0,131 

010903 

12 

18 

2,76 ± 0,0387 

2,65 ± 0,0401 

8,67 ± 0,150 

8,66 ± 0,145 

24 

2,58 ± 0,0302 

8,77 ± 0,148 

27 

2,40 ± 0,0239 

9,14 ± 0,157 

0 

2,84 ± 0,0312 

7,98 ± 0,133 

6 

2,78 ± 0,0296 

8,02 ± 0,139 

020903 

12 

18 

2,66 ± 0,0281 

2,61 ± 0,0362 

8,17 ± 0,141 

8,22 ± 0,147 

24 

2,51 ± 0,0318 

8,12± 0,134 

27 

2,35 ± 0,0295 

9,04 ± 0,151 

0 

2,64 ± 0,0355 

7,48 ± 0,132 

6 

2,56 ± 0,0326 

8,15 ± 0,139 

030903 

12 

18 

2,61 ± 0,0352 

2,45 ± 0,0271 

8,21 ± 0,144 

8,36 ± 0,136 

24 

2,43 ± 0,0245 

8,37 ± 0,149 

27 

2,32 ± 0,0285 

8,74 ± 0,151 

Pasikliautinasis lygmuo p ≤ 0,05, – imties vidurkis, S – vidutinis kvadratinis nuokrypis. 

Susmulkinta vaistažolių arbata fasavimui į fi ltro pakelius 

– tai žalsvos spalvos stambūs milteliai su pilkos, balkšvos, 

oranžinės ir rausvai rudos spalvos intarpais. Kvapas savitas, 

skonis aitrokai kartokas. 

Tiriant pirmosios receptūros vaistažolių arbatos, supakuotos 

po 50 g į popierinius pakelius, stabilumą, gliukofrangulinų 

kiekis svyravo nuo 2,32 proc. iki 2,84 proc., todėl jų 

kiekį vaistažolių arbatoje reglamentavome ne mažesnį kaip 

2 proc.; nuodžiūvis svyravo nuo 7,48 proc. iki 9,18 proc., 

todėl leistiną nuodžiūvį vaistažolių arbatoje apribojome iki 

ne daugiau kaip 12 proc.; bendrųjų pelenų kiekis svyravo 

nuo 6,23 proc. iki 7,57 proc., todėl leistiną jų kiekį apribojome 

iki ne daugiau kaip 12 proc. 

Tiriant antrosios receptūros vaistažolių arbatos, supakuotos 

po 2 g į fi ltro pakelius, stabilumą, gliukofrangulinų kiekis 

svyravo nuo 2,47 proc. iki 2,87 proc., todėl jų kiekį reglamentavome 

ne mažesnį kaip 2 proc.; nuodžiūvis svyravo nuo 

7,14 proc. iki 8,95 proc., todėl leistiną nuodžiūvį vaistažolių 

arbatoje apribojome iki ne daugiau kaip 12 proc.; bendrųjų 

pelenų kiekis svyravo nuo 6,45 proc. iki 7,68 proc., todėl 

leistiną jų kiekį apribojome iki ne daugiau kaip 12 proc. 

Pirmosios receptūros vaistažolių arbatos (trijų serijų) 

stabilumo tyrimo duomenys pateikiami 1 lentelėje. 

Antrosios receptūros susmulkinta vaistažolių arbata 

sudaryta iš tamsiai žalios spalvos netaisyklingos formos pipirmėčių 

lapų ir žaliai violetinės spalvos lapų kotelių gabaliukų; 

pilkšvai žalių arba gelsvai žalių netaisyklingos formos 

senos lapų gabaliukų; vaistinių ramunių žiedynų graižų, sudarytų 

iš baltos spalvos liežuvėlinių žiedų ir gelsvos spalvos 

vamzdelinių žiedų ir jų gabaliukų. Susmulkinta vaistažolių 

arbata fasavimui į fi ltro pakelius – tai gelsvai žalios spalvos 

stambūs milteliai su baltos, geltonos, tamsiai žalios ir žaliai 

Bendrųjų pelenų kiekis, proc. 

( ±S ) 

7,25 ± 0,131 

7,47 ± 0,128 

7,35 ± 0,125 

7,58 ± 0,130 

7,31 ± 0,129 

7,25 ± 0,123 

6,23 ± 0,104 

7,02 ± 0,116 

7,05 ± 0,112 

6,93 ± 0,125 

6,85 ± 0,131 

6,75 ± 0,125 

6,75 ± 0,111 

7,05 ± 0,118 

7,05 ± 0,109 

7,03 ± 0,136 

6,95 ± 0,121 

7,15 ± 0,126 


2 lentelė. Antrosios receptūros vaistažolių arbatos stabilumo tyrimų duomenys 

Serijos Galiojimo laikas, Senozidai, proc. 

Nuodžiūvis, proc. 

žymuo 

mėn. 

( ±S ) 

( ±S ) 

0 

1,03 ± 0,0165 

8,58 ± 0,141 

6 

1,04 ± 0,0159 

9,15 ± 0,157 

010903 

12 

18 

1,02 ± 0,0169 

0,98 ± 0,0171 

8,67 ± 0,136 

8,92 ± 0,149 

24 

0,93 ± 0,0149 

8,44 ± 0,108 

27 

0,89 ± 0,0151 

9,17 ± 0,131 

0 

0,97 ± 0,0171 

8,58 ± 0,131 

6 

0,95 ± 0,0165 

8,02 ± 0,127 

020903 

12 

18 

0,96 ± 0,0172 

0,92 ± 0,0139 

8,85 ± 0,139 

8,78 ± 0,155 

24 

0,90 ± 0,0167 

9,24 ± 0,150 

27 

0,88 ± 0,0132 

9,27 ± 0,147 

0 

1,02 ± 0,0132 

7,91 ± 0,119 

6 

0,98 ± 0,0128 

7,95 ± 0,122 

030903 

12 

18 

0,93 ± 0,0131 

0,95 ± 0,0162 

8,51 ± 0,129 

9,25 ± 0,125 

24 

0,89 ± 0,0163 

9,34 ± 0,133 

27 

0,87 ± 0,0140 

9,37 ± 0,138 

Pasikliautinasis lygmuo p ≤ 0,05, – imties vidurkis, S – vidutinis kvadratinis nuokrypis. 

violetinės spalvos intarpais. Kvapas savitas, skonis vos aitrokai 

kartokas. 


po 50 g į popierinius pakelius, stabilumą, senozidų 

kiekis svyravo nuo 0,87 proc. iki 1,07 proc., todėl jų kiekį 

vaistažolių arbatoje reglamentavome ne mažesnį kaip 0,7 

proc.; nuodžiūvis svyravo nuo 7,91 proc. iki 9,48 proc, todėl 

ribinį nuodžiūvį vaistažolių arbatoje nustatėme ne didesnį 

kaip 12 proc.; bendrųjų pelenų kiekis svyravo nuo 

6,55 proc. iki 7,65 proc., todėl ribinį jų kiekį nustatėme ne 

didesnį kaip 12 proc. 


po 2 g į fi ltro pakelius, stabilumą, senozidų kiekis 

svyravo nuo 0,86 proc. iki 1,08 proc., todėl jų kiekį 

vaistažolių arbatoje reglamentavome ne mažesnį kaip 0,7 

proc.; nuodžiūvis svyravo nuo 7,91 proc. iki 9,74 proc., 

todėl ribinį nuodžiūvį vaistažolių arbatoje nustatėme ne didesnį 

kaip 12 proc.; bendrųjų pelenų kiekis svyravo nuo 

6,45 proc. iki 7,68 proc., todėl ribinį jų kiekį nustatėme ne 

didesnį kaip 12 proc. 

Antrosios receptūros vaistažolių arbatos (trijų serijos) 

stabilumo tyrimo duomenys pateikiami 2 lentelėje. 

Vaistažolių arbatų tapatybė buvo nustatoma naudojant 

anksčiau aprašytus metodus. 

Tiriant abiejų receptūrų vaistažolių arbatų grynumą 

buvo nustatyta, kad sunkiųjų metalų koncentracija 1 g neviršijo 

2,4 ppm (leidžiama iki 3 ppm) [5]; šalutinių priemaišų 

nustatyta 0,2‒0,5 proc. (gali būti iki 2 proc.) [3], 

mikrobinis užterštumas neviršijo nustatytų normų [3]. 

Tyrimo rezultatai atitiko nustatytus norminius rodiklius 

27 mėnesius, todėl vaistažolių arbatoms pasiūlytas tinkamumo 

laikas – 2 metai. 

teorija ir praktika 2008 - T. 14 (Nr. 4) 


Bendrųjų pelenų kiekis, proc. 

( ±S ) 

6,61 ± 0,132 

6,95 ± 0,121 

7,58 ± 0,115 

7,48 ± 0,101 

7,00 ± 0,127 

7,53 ± 0,129 

6,55 ± 0,105 

6,75 ± 0,120 

7,25 ± 0,118 

7,18 ± 0,128 

7,03 ± 0,122 

7,13 ± 0,109 

7,07 ± 0,108 

7,21 ± 0,127 

7,48 ± 0,111 

7,21 ± 0,105 

7,18 ± 0,109 

7,63 ± 0,129 

Arbatos paruošimas. Prieš vartojimą 1 fi ltro pakelis 

arba 2 arbatiniai šaukšteliai vaistažolių arbatos, supakuotos 

popieriniame maišelyje, užpilama 150 ml verdančio 

vandens ir paliekama kambario temperatūroje atvėsti (arbata, 

ruošiama iš popierinio maišelio, perkošiama). Rekomenduojama 

arbatą gerti vakare prieš miegą, nes laisvinantis 

antranoidų poveikis pasireiškia po 7–8 val. 

IŠVADOS 

1. Sukurta vidurius laisvinančios vaistažolių arba- 

2. 

tos receptūra, į kurios sudėtį įeina šaltekšnių žievė, 

pipirmėčių lapai ir kmynų vaisiai. 

Sukurta vidurius laisvinančios vaistažolių arbatos 

receptūra, į kurios sudėtį įeina senų lapai, pipirmėčių 

lapai ir vaistinių ramunių žiedai. 

3. Pritaikytos metodikos į arbatų sudėtį įeinančių veikliųjų 

medžiagų tapatybei ir kiekybei nustatyti. 

4. Reglamentuotas arbatų grynumas nustatant ribinius 

nuodžiūvio, bendrųjų pelenų, užterštumo mikrobais, 

sunkiaisiais metalais ir šalutinėmis priemaišomis 

kiekius. 

5. Nustatytas vidurius laisvinančių vaistažolių arbatų 

receptūrų tinkamumo vartoti laikas – 2 metai. 

6. Vidurius laisvinančią vaistažolių arbatą, į kurios sudėtį 

įeina senų lapai, nepasitarus su gydytoju galima vartoti 

ne ilgiau kaip 8–10 dienų. 

PADĖKA 

Autoriai dėkoja šio darbo iniciatorei ir fi nansinei rėmėjai 

UAB „Švenčionių vaistažolės“. 

335


LITERATŪRA 

1. Kranzberger B, Mair S. Pfl anzen monographien. (Monographs 

of Herbs) 1 Aus. Munchen; 2000. 

2. Teedrogen und Phytopharma. (Herbal Materials for Tea and 

Herbal Medicines) 3 Aus. Stutgart; Wissenschaftliche Verlagsgeselschaft 

mbH; 1997. 

3. European Pharmacopoeia. 6th. ed. Council of Europe, Strasbourg; 

Cedex, France – 2007. 

4. European Scientifi c Cooperative on Phytotherapy. Monographs 

on the medicinal uses of plant drugs ISBN 1-901964-01-9; 

1997. 

5. Duke JA, Bogenschutz-Dodwin MJ, duCellier J, Duke P-A K. 

Handbook of medicinal herbs. 2nd ed. Boca Raton, London, 

New York, Washington, D.C.; CRC Press LLC –2002. 

5. WHO monographs on selected medicinal plants. V. 1. World 

Health Organization. Geneva; 1999. 

6. Weiss RF, Fintelmann V. Herbal Medicine. 2nd edition. Stuttgart: 

Georg ieme Verlag; 2000. 

6. Janulis V, Puodžiūnienė G, Barsteigienė Z. Morfologiniai ir anatominiai 

vaistinių augalinių žaliavų požymiai. Kaunas; 2001. 

7. Janulis V, Puodžiūnienė G, Bernatonienė R, Malinauskas F, 

Jakštas V. Vaistinių augalinių žaliavų analizė. Kaunas; 2006. 

Straipsnis gautas 2008 m. gegužės 29 d., aprobuotas 2008 m. lapkričio 27d. 

Submitted May 29, 2008, accepted November 27, 2008.

vidurius laisvinančių vaistažolių arbatų kūrimas - Medicinos teorija ir ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?