Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas
Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas
Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
a. De luca/corbis/scaNpix<br />
522–486 m. pr. Kr.<br />
DArėjo valdymo laikotarpiu zoroastrizmas<br />
tapo valstybine religija. Darėjas pietuose nuo<br />
pasargadų miesto pradėjo statyti persepolio<br />
karalių rūmus. jis nužudė savo pirmtaką, netikrąjį<br />
bardiją, ir „behistun“ reljefe pasakoja apie nugalėtą<br />
apsimetėlį priešą ir sosto uzurpatorių ir taip<br />
pateisina savo poelgius. 490 m. pr. kr. Darėjas<br />
pradeda pirmąjį karą su graikais. Didžiausią mūšį<br />
prie maratono ir karą persai pralaimėjo.<br />
486–465 m. pr. Kr.<br />
KserKsAs tęsia savo tėvo, Darėjo, bandymus užkariauti graikiją. mūšyje prie Termopilų<br />
persai nugalėjo, tačiau prie salamino salos pateko į graikų laivyno apsiaustį,<br />
pralaimėjo mūšį ir buvo priversti trauktis. Tai buvo paskutinis persų bandymas.<br />
kserksui teko susitaikyti su tuo, kad persijos karalystė niekada neužims europos.<br />
465–424 m. pr. Kr.<br />
ArtAKserKsAs i. Taikus periodas.<br />
423–404 m. pr. Kr.<br />
DArėjAs ii. Taikus periodas.<br />
404–359 m. pr. Kr.<br />
ArtAKserKsAs ii. kova su broliu, mažosios azijos vicekaraliumi.<br />
palaikė spartą peloponeso kare, kuriame ši kovojo su atėnais.<br />
egiptiečiai išsilaisvina iš persijos imperijos gniaužtų.<br />
359–338 m. pr. Kr.<br />
ArtAKserKsAs iii. sumažina biurokratiją imperijoje. vėl užkariauja egiptą.<br />
338–336 m. pr. Kr.<br />
ArsAs. prasideda konfliktai su makedonija.<br />
336–330 m. pr. Kr.<br />
DArėjAs iii (paveikslo dešinėje) sutelkia visas pajėgas, kad atremtų<br />
graikų šiaurinės kaimynės makedonijos antpuolius. makedonijos karalius<br />
aleksandras Didysis (kairėje) 330 m. pr. kr. nukariauja persiją ir sukuria<br />
naują imperiją, joje graikų ir persų kultūros susimaišo.<br />
26<br />
The arT archive<br />
The briDgemaN arT library<br />
liepė išvirti ir paprastą spartietišką sriubą<br />
ir pastatyti šalia persiškų patiekalų.<br />
Tada pasikvietė savo kariuomenės vadus<br />
ir parodė šį kontrastą. Jie galį įsitikinti<br />
savo akimis, sakė Pausanijas, kokie neracionalūs<br />
ir išpuikę persų karaliai. Lygindami<br />
paprastus spartiečių patiekalus su<br />
persų prabanga, jie stebėjosi, kodėl persai<br />
panūdo perplaukti jūrą ir užkariauti neturtingus<br />
graikus.<br />
Mūšio lauke graikų vergai surinko<br />
žuvusių persų papuošalus, brangenybes<br />
iš palapinių ir sudėjo viską į vieną krūvą.<br />
Auksas buvo panaudotas milžiniškai Atėnės<br />
skulptūrai nuliedinti, po graikų ir<br />
persų karo Atėnų akropolyje ją Atėnės<br />
šventyklai sukūrė skulptorius Fidijus. Tai<br />
viena gražiausių pasaulyje deivės skulptūrų<br />
ir vienas iškiliausių karo paminklų,<br />
turėjęs priminti atėniečiams jų drąsą ir<br />
kelti jų savigarbą, kad atsilaikė prieš persų<br />
galybę.<br />
Daugelis vėliau stebėjosi, kodėl persai<br />
jautė tokią nenumaldomą trauką kariauti<br />
ir užimti naujas žemes. Kyras, Kambizas<br />
ir Darėjas manė, kad Persų imperijos ribos<br />
gali plėstis iki begalybės. Darėjas turėjo<br />
ypač didelių imperinių ambicijų, jis<br />
svajojo ne tik plėsti imperiją, bet ir įsi-<br />
Turtingi persai gyveno labai prabangiai,<br />
tai rodo ir šie aukso radiniai.<br />
The TrusTees of The briTish museum<br />
iliustruotasis <strong>mokslas</strong> 2009/2 (17)
Change language