I. Kanto etikos monologinis formalizmas - Logos
I. Kanto etikos monologinis formalizmas - Logos
I. Kanto etikos monologinis formalizmas - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ði sritis yra kintanti, daroma iðvada, kad<br />
ji ir nereikðminga. Taèiau savo iðtakø<br />
ðioje srityje, t. y. savo gimimo ið prieðstatos<br />
bûtent ðiai srièiai, taigi ir organiðko<br />
ryðio su ja, gnoseologinis protas nelinkæs<br />
pripaþinti, bet kaip tik todël jis ir<br />
gali laikyti nesvarbiais poelgio rezultatus,<br />
t. y. faktiðkai jaustis neatsakingas<br />
uþ blogas poelgio pasekmes. Þinoma,<br />
galima teigti, kad þmogus, atlikdamas<br />
poelgá ið gerø motyvø ir susidûræs su<br />
blogomis tø gerø motyvø pasekmëmis,<br />
atsiduria naujo poelgio, naujo pasirinkimo<br />
akivaizdoje, t. y. jam kyla dilema:<br />
bûti atsakingam uþ tas blogas pasekmes<br />
ar ne? Bet jau pati ðios dilemos galimybë<br />
rodo dorovinës sàmonës, dorovinio<br />
gyvenimo diskretiðkà sampratà – þmogaus<br />
dorovinis gyvenimas faktiðkai interpretuojamas<br />
kaip atskirø, nesusijusiø<br />
poelgiø rinkinys. Kaip tik todël pagrindine<br />
<strong>Kanto</strong> <strong>etikos</strong> sàvoka tampa pareiga.<br />
Pareiga yra racionaliausias dorovinës<br />
sàmonës reiðkinys, toks, kuriame labiausiai<br />
atsiskleidþia imperatyvinë dorovës<br />
prigimtis: pareiga þmogaus ásisàmoninama<br />
kaip privalëjimas, todël Kantas<br />
èia áþvelgë savo racionalistiniø ieðkojimø<br />
visiðkà iðsipildymà. Kantas mano,<br />
kad jei þmogus bûtø absoliuèiai protinga<br />
bûtybë, tai privalëjimas bûtø nereikalingas,<br />
bet kadangi þmogus neturi<br />
ðventosios valios, o yra protinga gamtos<br />
bûtybë, tai þmogui dorovës dësnis yra<br />
privalëjimas. Kantas mato èia dvejopo<br />
þmogaus elgesio galimybæ: elgesys gali<br />
bûti neprieðtaraujantis pareigai ir bûti ið<br />
pareigos. Dorovinæ vertæ turës tik atliktas<br />
ið pareigos poelgis, nes èia bus atsiribota<br />
nuo visø tikslø, iðeities taðkas bus<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
tik pareiga. Kantas pareigà apibrëþia<br />
kaip poelgio bûtinybæ ið pagarbos dësniui<br />
7 . Taèiau tai ið esmës ne kà paaiðkina,<br />
nes vis dëlto lieka neaiðku, kodël<br />
þmogus turi nuolat save versti atlikti<br />
pareigà ir dargi turi jà ne tik vergiðkai<br />
vykdyti, bet ir jausti dþiaugsmà jà ávykdæs.<br />
Filosofas bando apibûdinti pareigà<br />
kaip pagarbà ne gyvenimui, o kaþkam,<br />
palyginti su kuo, gyvenimas su visais jo<br />
malonumais neturi jokios reikðmës. Taèiau<br />
kas yra tas „kaþkas“, nëra aiðku.<br />
Kantui imponuoja pareigos kilmë ið proto,<br />
jos indiferentiðkumas þmogui kaip<br />
realiai gyvenanèiai ir jauèianèiai bûtybei:<br />
pareiga savo ápareigojanèia galia<br />
taip sugniauþia þmoniø branginamà jø<br />
„að“, taip juos nuasmenina tapdama neabejojamai<br />
„visuotine ir bûtina“, kad<br />
Kantas jai skiria nebûdingà jo santûrumui<br />
odæ 8 . Ði pagarbos ir susiþavëjimo<br />
duoklë pareigai neatrodo nepagrásta, turint<br />
galvoje <strong>Kanto</strong> minties logikà; keista<br />
ji tik tuo poþiûriu, kad tiek pareigos,<br />
tiek kategorinio imperatyvo, tiek pagaliau<br />
paèios dorovës sàvokos lieka nepaaiðkinamos,<br />
o tai ir sudaro vadinamàjá<br />
kategorinio imperatyvo nesuvokiamumà,<br />
kai á visus dorovinio elgesio klausimus<br />
„Kodël?“ nëra patenkinamo atsakymo.<br />
Tai, be abejo, vienas ið <strong>Kanto</strong> formalizmø,<br />
o jo ðaknys – dorovës principo<br />
formuluotëje. Dorovës dësnis gali<br />
reikðti tik grynà dësniðkumo formà. Taèiau<br />
kodël þmogus turi paklusti tam<br />
dësniui, kur glûdi privalomybës iðtakos,<br />
nëra aiðku – protas mums duoda tik formà.<br />
Kantas pats matë ðià problemà ir<br />
bandë jà aiðkinti þmogaus paþinimo prigimtimi,<br />
apibrëþta tam tikromis ribomis.<br />
LOGOS 46<br />
2006 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
61
Change language