I. Kanto etikos monologinis formalizmas - Logos
I. Kanto etikos monologinis formalizmas - Logos
I. Kanto etikos monologinis formalizmas - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
galutiná praktinio proto tikslà, ir tada,<br />
kai aptariamas tø tikslø, kurie kartu yra<br />
ir pareiga, klausimas. Toks <strong>Kanto</strong> poþiûris<br />
jau áveda á etikà „materialøjá“ principà,<br />
bet jo neiðskleidþia.<br />
Kai etikoje postuluojamos tik dvi<br />
plokðtumos, polinkiai ir protas, ir gëris<br />
apibrëþiamas tik pagal formà, <strong>Kanto</strong> etika<br />
veiksminga iki to momento, kol pasirinkimo<br />
situacija aiðki, kur susiduria<br />
polinkis ir pareiga. Taèiau ji darosi beveik<br />
bejëgë, kai susiduria pareiga ir pareiga,<br />
tarkime, Kantas nenagrinëja dviejø<br />
racionaliø veikëjø susidûrimo galimybës<br />
(racionalistinio fundamentalizmo<br />
pagrindu tai ið principo ir neámanoma).<br />
Jeigu þiûrëtume á <strong>Kanto</strong> iðskirtus keturis<br />
asmenybës aspektus, galëtume sakyti,<br />
kad jis visai nesidomëjo empirinës arba<br />
fenomenalios asmenybës problemomis<br />
– tuo, kas buvo aktualiausia, tarkime,<br />
kad ir M. Montaigne‘iui.<br />
Tad Kantui dviejø racionaliø veikëjø<br />
susidûrimo klausimas negalëjo iðkilti<br />
kaip neiðsprendþiama dilema, nes ir<br />
svarstydamas <strong>etikos</strong> klausimus, jis pasiliko<br />
prie gnoseologinio màstymo, savo<br />
etikà konstravo ið atskiro poelgio analizës.<br />
Aiðku, kad tokia analizë nesuteikia<br />
galimybës kalbëti nei apie gërá, nei apie<br />
vertybes bei jø hierarchijà. Èia dorovës<br />
Literatûra ir nuorodos<br />
12 Loreta Anilionytë. Naujøjø amþiø <strong>etikos</strong> empiristinës<br />
ir metafizinës orientacijos // <strong>Logos</strong>, 2002,<br />
Nr. 31, p. 34.<br />
13 D. Mur. Principi etiki. – Moskva, 1984, p. 209.<br />
14 I. Kant. Soèinenija v ðesti tomach. – Moskva,<br />
t., 4, è. 2, p. 433.<br />
15 Þr. Drobnicki. Mir oþivðich predmetov, – Moskva,<br />
1967, p. 222; taip pat, Miniotaitë. Intuity-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
turinys atmetamas kaip atsitiktinis. Atskiro<br />
poelgio struktûros analizë átikina, o<br />
kai ði etika bando kalbëti apie konkretø<br />
þmogø, apie jo dvasiná gyvenimà, ji tampa<br />
lengvai paþeidþiama: nuoseklumas<br />
teorijoje neiðlaiko patikrinimo praktika.<br />
<strong>Kanto</strong> þmogus tegali susitikti su kitais tokiais<br />
pat „idealiais“ þmonëmis: susidûrimas<br />
su jais niekad nebus „þmogiðkas“ –<br />
tai iðoriniø subjektø, subjektø „ið pareigos“<br />
susidûrimas ir sugyvenimas. Ði<br />
<strong>Kanto</strong> koncepcija, be abejo, iðlaiko savo<br />
teoriná grynumà, bet praktiðkai tai pasiekiama<br />
nepaisant realios þmogaus prigimties,<br />
ir ðiuo poþiûriu ði teorija yra atitrûkusi<br />
nuo gyvenimo: teoriðkai pripaþástamos<br />
þmogaus silpnybës, taip pat daroma<br />
grynai teorinë niekuo nepragrásta<br />
prielaida, kad nuo jø galima atsiriboti<br />
(teorijoje tikrai galima). Bet praktiðkai?<br />
Beje, ðità situacijà, matyt, suprato ir pats<br />
Kantas teigdamas, kad galbût jo kategorinis<br />
imperatyvas grynu pavidalu þmonijos<br />
istorijoje ir nebuvo realizuotas... Bet<br />
tada ir patá ðá imperatyvà telieka laikyti<br />
utopija. Ankstesnis <strong>Kanto</strong> kolega F. Baconas<br />
kartà paþymëjo, kad ið mokslo<br />
gauti tik teorijà yra tas pat, kas vesti mylimàjà<br />
ir neturëti su ja vaikø. Kantas vaikø<br />
neturëjo... Bet ar turëjo jis mylimàjà,<br />
su kuria galëjo susilaukti vaikø?<br />
vizmo etika // Dorovinës vertybës. Etikos etiudai,<br />
6. – Vilnius: Mintis, 1981, p. 151.<br />
16 I. Kantas. Praktinio proto kritika. – Vilnius: Mintis,<br />
1987, p. 15.<br />
17 I. Kantas. Dorovës metafizikos pagrindai. – Vilnius:<br />
Mintis, 1980, p. 24.<br />
18 I. Kantas. Praktinio proto kritika. – Vilnius: Mintis,<br />
1987, p. 106.<br />
LOGOS 46<br />
2006 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
63
Change language