šeiniukas - Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla

Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 8
(Tęsinys iš 7 psl.)
Prisimena 15-osios laidos abiturientė Elena Braţiūnaitė-Bonikatienė: „Mūsų klasė buvo labai draugiška.
Mes turėjome fantastišką ir pačią geriausią auklėtoją Aldoną Černiauskaitę, - buvome, turbūt, pirmieji jos
auklėtiniai. Mes labai ją mylėjome. Auklėtoja dėstė geografiją ir daţnai organizuodavo įvairias keliones.
Draugavome su Latvijos miesto Talsi vidurine mokykla, Maišiogalos vidurine mokykla. Kiek būdavo
šurmulio mokykloje, kada ruošdavomės būsimam ţiburėliui su svečiais. Labiausiai mums padėdavo
auklėtoja Aldona Černiauskaitė ir mokytoja L.Krogertaitė-Klejevskienė. Mokytojus gerbėme, kai kurių
prisibijodavome. Ypač grieţta buvo chemijos mokytoja M.Ţitlinskienė. Labai mylėjome mokytojas
G.Sosnovskają, J.Sviderskienę. Savotiškai patiko pradinio karinio rengimo pamokos (dėstė jaunas ir ţavus
mokytojas Gintas Visockas). Ardyti automatą net mergaitėms buvo įdomu. Mūsų klasė gyveno pagal ţinomą
muškietininkų šūkį „Vienas uţ visus - visi uţ vieną“. Kartą viešint Maišiogaloje įvyko nesusipratimas tarp
klasioko Juozo ir maišiogališkių auklėtojos, kuri pareikalavo, kad Juozas išeitų iš salės. Po tokių ţodţių visa
mūsų klasė pakilo iš savo vietų ir išvaţiavo namo, palikusi auklėtoją vieną... Dabar suprantame, kad
auklėtojos atţvilgiu pasielgėme kiauliškai. Mūsų „ţygdarbis“ neliko nepastebėtas ir mokyklos vadovų. Mus
svarstė komjaunimo susirinkime, o ir prieš savo auklėtoją buvo gėda. Uţ bausmę turėjome pasikviesti
maišiagoliečius į svečius ir jų atsiprašyti. Pasikvietėme, tačiau vėliau mūsų ryšiai taip ir nutrūko... Į mokyklą
ir iš jos (ne taip, kaip dabar) mūsų jokie autobusiukai niekada neveţiojo. Ţiemą klampodavome keturis-
penkis kilometrus per pusnynus ir nieko baisaus neatsitikdavo. Tada pamokos vykdavo ir šeštadieniais.
Taigi, šeštadienį iš ryto pėsčiomis į mokyklą. Po pamokų pėsčiomis namo išsilyginti uniformų, padėti
tėvams ūkyje, išsiprašyti jų į mokyklos šokius, nueiti į juos ir vėl grįţti atgal. Buvome jauni ir mokykla
atrodė tada visai netoli. Po šokių daţnai susirinkdavome Augio klėtelėje, o ten kabėdavo lašiniai, kumpiai.
Susirinkę kalbėdavomės, valgydavome lašinius, apie kaţkokius alkoholio gėrimus nė į galvą nešaudavo. Ir
šiandien dar labai įdomu, ar Augio tėvai pastebėdavo, kad lašinių po šeštadienio šiek tiek sumaţėja?...“
Nuo 1960 metų iki 1975 metų Bagaslaviškio vidurinė mokykla į gyvenimą išleido 186
abiturientus. 186 skirtingi ţmonių gyvenimai ir apie kiekvieną iš jų galimą parašytą ištisą knygą...
Iš Kaziuko turgaus...
Parduodant prekę, svarbu šypsotis... Pigu ir labai skanu!