ŠEINIUKAS - Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla
ŠEINIUKAS
Nr. 5 (50) 2009 sausis Gyvenk dėl draugo ir tiesos
50-tas - jubiliejinis „Šeiniuko“ numeris!
Gerbiami laikraščio skaitytojai, Jūs skaitote šių mokslo metų 5-ą, o iš viso - 50-ą “Šeiniuko”
numerį. Pirmasis bandomasis mokyklos laikraščio numeris buvo atspausdintas 2003 metų kovo 28 dieną. Tai
buvo specialus informacinis leidinys, skirtas Ţemės dienai. Jame buvo aprašomas Ţemės dienos renginys,
pateikiami mokykloje vykusio ţaidimo „Kas laimės milijoną“ rezultatai. Vienas puslapis buvo skirtas
„Ţygeivių klubo“ veiklai. (Dabar būrelis „Du ratai“). Laikraštyje buvo pateikti Bagaslaviškio apylinkių
gamtos paminklai, buvo pristatytas tuometinių septintokų vykdomas projektas „Gyvulių vardai“. Nuo 2003
metų rugsėjo mėnesio laikraštis „Šeiniukas“ buvo leidţiamas pastoviai, - kiekvieną mėnesį, iki šios dienos
išeidavo po vieną numerį.
Antrajame (iš tikrųjų pirmajame) „Šeiniuko“ numeryje mintimis apie vasaros atostogas su
skaitytojais pasidalino buvę mokyklos mokiniai: Irena Apavičiūtė, Agnė Bagdonavičiūtė, Jūratė
Barkauskaitė, Jurijus Ivanovas. Pirmoji nuotrauka – Anos Kuprijenkos piešinys apie atostogaujantį peliuką.
Tai – pirmieji laikraščio korespondentai. Tai – jau istorija...
Skiriame šauniems „Šeiniuko“
skaitytojams:
Gyvensi,
Ir Tau patiks ne visos spalvos.
Ne visos kalbos ir ne visos žilos galvos,
Ne visos dainos ir ne visos rožės,
Ne visas džiaugsmas ir ne visas grožis.
Gyvensi ir mylėsi gal tik tai,
Ką „Šeiniuke“ perskaitęs supratai.
Ar žinai ko beržai verkia Ko ramunė vysta
Tai todėl, kad kai kas – „Šeiniuko“ kartais nepažįsta!

Nr. 5(50) 2009 sausis Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 2
„Raganiukės teatras“ – stebuklų šalis
„Raganiukės teatras“ – vienas
iš populiariausių teatrų vaikams. Šiuo
metu teatro repertuare yra 18 spektaklių.
Aukštos kokybės ir originalūs spektakliai
ugdo vaikų fantaziją ir vaizduotę, atveria
vartus į magišką teatro pasaulį. Tai -
nuostabi šalis, kurioje gyvena nuostabūs
ţmonės - aktoriai ir jų kuriami
personaţai, kurie geba sukurti šventę ir
dideliems, ir maţiems. Turbūt, neatsirastų
nė vieno Lietuvos vaiko, kuris nenorėtų
pamatyti, kaip ţvėris ţmogumi norėjo
tapti, pasidţiaugti Gaidelio giedojimu,
Vilko smagumėliais ir nuostabia Lapės
vaidyba, suţinoti istoriją apie patį
vaiduokliškiausią laivą, koks tik
Minkšta ir saugu sėdėti „lepečkojo“ draugijoje
Teatro foje iškabinti labai gražūs meškiukų portretai, tačiau mes - dar
gražesni...
ţodţių ţmonėms, kurie suteikė galimybę
pasiţiūrėti šį puikų spektaklį bei kurie parėmė
mokykloje vykusią Kalėdų ir Naujųjų Metų eglutės
šventę „Meilės ir saldainių niekada nebūna per
daug“. Nuoširdţiai dėkojame UAB „Šešuolėlių
dvaras“ direktoriui Ugniui Diedynui ir buvusiam
mūsų mokyklos mokiniui Milgedui
Aleksandravičiui, šiuo metu populiarios grupės
‚Patruliai„ nariui. Jiems tariame didelį didelį
lietuvišką „Ačiū!“
Pradinio ir priešmokyklinio ugdymo
mokytojos ir mokiniai
kada plaukiojo jūromis ir t.t. Juk puiku,
kada nors trumpam kasdienybė pavirsta
stebuklu!
Gerų ţmonių dėka šioje
nuostabioje šalyje apsilankėme ir mes,
patys maţiausieji mokinukai – pradinukai.
Sausio 24 dieną mums buvo padovanota
puiki šventė, - mes vaţiavome į Vilnių ir
„Raganiukės teatre“ ţiūrėjome spektaklį
pagal O. Vaildo pasaką „Nykštukas ir
Infantė„. Ši pasaka mus labai sujaudino ir
daug ko išmokė. Mes suţinojome, kad
„geras ne tas, kuris graţus, o graţus tas,
kuris geras“...
Norime pasakyti daug gerų
„Viso gero, Raganiuke“ - moja rankutėmis mažieji

Nr. 5(50) 2009 sausis Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 3
Jaunųjų rašytojų ir poetų kampelis
Mokyklos direktorė Aldona Četrauskienė ir Asta Sapitavičiūtė
aptaria rašinio istorinius aspektus
Dėmesio! Konkursas!
Dešimtokė Rasa Sapitavičiūtė dalyvauja
respublikiniame mokinių rašinių konkurse „Lietuvos kovų už
laisvę ir netekčių istorija“.
Konkurso tikslai: skatinti jaunimą ugdytis
kūrybinius gebėjimus ir pilietiškumą; skatinti intelektinės ir
praktinės veiklos gebėjimus; puoselėti tautinius jausmus ir
istorinę atmintį; siekti, kad tirdami Lietuvos istoriją, darbų
autoriai ją “atrastų” per konkrečių asmenų – įvairių Lietuvos
ţmonių – likimus ir istorijas;
Konkurso organizatorius:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centras. „Šeiniuko“ skaitytojų
dėmesiui pateikiame Astos rašinį tema
„Ţmogaus būtis lageriuose ir tremtyje“.
Prisiminimai iš praeities
Sekmadienis. Namai kvepia cinamonu – mama iškepė pyragą. Jo kvapas vilioja, bet atsipjauti pyrago
negaliu. Turiu laukti, kol prie stalo susirinks visa šeima. Mama, tėtis ir sesuo išėjo į baţnyčią. Namuose likau tik
aš ir senelė. Anksčiau senelė kiekvieną sekmadienį skubėdavo į baţnyčią, dabar sveikata nebe ta, tad meldţiasi
namuose. Ţvilgteliu į senelės kambarį – atsisukusi įlangą ji kalba roţinį, pirštais liesdama karoliukus. Per
skruostą nurieda ašara... Viena, kita...
Iš kairės: senelė Domicelė Časaitė -
Sargelienė, jos mama Domicelė Časienė ir
brolis Povilas Časas
- Senele, ar skauda ką – nedrąsiai paklausiau.
- Skauda Neskauda, Rasele, - pasisuka į mane senelė. – Eikš,
prisėsk šalia.
- Tai kodėl verkiate
- Prisiminimai neduoda ramybės, - palinguoja galva. –
Meldţiuosi uţ kiekvieną.
Ţinau, uţ ką senelė meldţiasi, nes jos gyvenimas buvo labai
sunkus. Ne kartą ji man pasakojo apie gyvenimą tremtyje.
Senelė Domicelė gimė 1920 m. geguţės 24 dieną,
Bagaslaviškyje, su motina ir dviem broliais ūkininkavo iki tos
įsimintinos dienos
Tą 1947 m., spalio 3 dieną, ji su mama kasė bulves pas gimines
Šiaulių kaime. Visą dieną slėgė bloga nuotaika. Iš talkos grįţo tik
vidurnaktį. Po dviejų valandų atvaţiavo suimti. Vienas iš
atvaţiavusiųjų buvo tolimas giminaitis, tad leido pasiimti maisto,
kiek tik norėjo ir galėjo panešti. Iš namų išveţė 1947 m. spalio 4
dieną. Vaţiuodami, pakeliui dar uţsuko į Gelvonus paimti senelės
brolio. Iš pradţių nuveţė į Ukmergę. Ten visus uţdarė dideliame
name. Kol visi trys buvo Ukmergėje, jiems atnešdavo maisto

Nr. 5(50) 2009 sausis Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 4
paţįstama moteris. Vėliau, po penkiolikos dienų, turėjo veţti
toliau. Prieš išvaţiuojant atėjo ta moteris, padovanojo šventą
paveikslėlį ir pasakė, kad ji padėjo labai maţai, o šis Marijos
ir Jėzaus Širdies paveikslėlis juos saugos visą gyvenimą. Taip
ir buvo - per tremtį visi trys išgyveno ir iškentėjo visus
vargus.
Spalio 19 d. apie devyniasdešimt ţmonių
susodino į gyvulinius vagonus ir išveţė į Tiumenės sritį.
Visus atvykusius lietuvius vietiniams ţmonėms pristatė, kaip
„banditus“ ir išskirstė į kelis skyrius. Darbingi ţmonės buvo
paskirti dirbti miške ar kitokiame darbe, o šeimas su vaikais
siųsdavo į kolūkius. Į vieną vietą paskyrė dvidešimt ţmonių.
Tarp jų buvo senelė ir jos brolis. Senelės mamą paėmė kartu,
bet duonos, kuri buvo gaminama iš grūdų atliekų ir kurios
gaudavo tik po du šimtus gramų, jai neskyrė (vėliau duonos
duodavo net po pusę kilogramo ir ji buvo kepama iš grūdų).
Iš pradţių visus suvarė į didelį pastatą kiaurais
pamatais, davė didelę metalinę statinę, joje kūreno šiukšles,
Sibire 1950 m. Kairėje senelė, šalia taip pat
ištremtieji
šildėsi dūmais. Kitą naktį septyniolika ţmonių perkėlė į labai maţą namelį, likusius tris paskyrė į duonos
kepyklą. Vėliau ţmones išskirstė ir paliko tik devynis. Senelės brolį paskyrė kalvio padėjėju, o senelė pirmas
dienas dirbo miške, kuris buvo uţ šešių kilometrų. Sniego būdavo iki kelių, o šaltis - 40°C. Moterims reikėjo
nupjauti 5 m 3 medienos per dieną. Kiekvieną medį pirmiausia reikėdavo atkasti, o tik po to pjauti. Taip dirbo
ţiemą, o vasarą į taigą varydavo ganyti gyvulius. Ten buvo neišbrendamos pelkės, visą laiką lijo, o visi gyveno
po atviru dangumi. Uţ mėnesį tokio darbo senelė gaudavo penkiasdešimt rublių, uţ kuriuos buvo galima
nusipirkti tik maţą kibirėlį bulvių. O uţ senelės brolio pinigus pirkdavo duoną ir muilą. Kadangi buvo labai
šalta ir visi ţmonės maţai valgė, pirmas metais jų daug numirė, o kurie išliko gyvi, tie sulaukė ir tremties
pabaigos.
Po kelerių metų pradėjo statyti tvartus, atveţė daug gyvulių. Jiems kiekvieną dieną reikėjo atveţti
po tris veţimus šieno, šiaudų ar siloso. Silosą reikėjo atkasti iš po metro storio ţemių sluoksnio. Tai buvo
sunkus darbas spiginant keturiasdešimt laipsnių šalčiui. Tie, kurie priešinosi ar garsiai reiškė savo
nepasitenkinimą, buvo išveţami ir nuţudomi. Taip ir atsitiko vienam lietuviui, kuris pasakė, kad tokios duonos
Lietuvoje ir kiaulės neėda. Kitą dieną jis buvo išveţtas.
Pagaliau po septynerių metų senelę
perkėlė į kitą skyrių. Jai reikėjo melţti karves.
Kiekviena moteris kasdien rankomis turėjo pamelţti
po trisdešimt karvių ir primelţti ne maţiau kaip po
aštuonis šimtus litrų pieno. Uţ gerą ir pavyzdingą
darbą senelė buvo išrinkta deputate į regiono tarybą.
Ji priešinosi ir sakė, kad negali būti išrinkta, nes yra
tremtinė. Bet ten vietiniai ţmonės nebuvo įpratę taip
sunkiai dirbti, todėl lietuviai jiems buvo pavyzdys,
tad išrinko senelę.
Tremtyje senelė su artimaisiais turėjo
būti tik penkerius metus, bet vėliau išleido įstatymą,
kad paleis, kada galės. Po aštuonerių metų tremties
iš kalėjimo paleido kitą senelės brolį Petrą, bet į
Kairėje Domicelė, dešinėje jos brolis

Nr. 5(50) 2009 sausis Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 5
(tęsinys iš 4 psl.)
Lietuvą dar dvejus metus negalėjo sugrįţti. Pagaliau jis su motina grįţo į Lietuvą. Senelės brolis kelerius
metus buvo vargonininku Bagaslaviškio baţnyčioje. Senelę paleido tik 1957 m. gruodţio 17 dieną, nes dar
nebuvo pasibaigusi deputatės kadencija. Kitas senelės brolis liko gyventi Rusijoje. Su šeima ten gyvena ir
dabar.
Gįţusi iš Sibiro senelė apsigyveno savo namuose kartu su brolio ţmona. Senelė iš karto kibo į
darbą – pradėjo dirbti kolūkyje, bet sveikata jau buvo nebe ta. Ją kankino gerklės skausmas, gėlė sąnarius.
Šiuo metu senelė gyvena Bagaslaviškyje, bet tremties laikus ji prisimena taip aiškiai, tartum visa tai būtų įvykę
vakar. Sunkiausiu metu senelę stiprino malda, tikėjimas ir gerų ţmonių pagalba. Dabar ji gali gyventi niekuo
nesirūpindama, nes gyvena tarp ją mylinčių ţmonių, bet prisiminimai vis dar glūdi giliai širdyje.
Senelės papasakota istorija man labai svarbi, nes labai daug suţinojau apie tremtinių gyvenimo
sąlygas Sibire ne iš vadovėlio, o iš savo senelės. Supratau, kad visus gyvenimo sunkumus galima įveikti, kad ir
kokie neįveikiami atrodytų.
Greitai bėga metai, uţmaršties dulkės nukloja mūsų tautos istorijos puslapius, amţinybėn
iškeliauja gyvieji istorijos liudininkai. O kas lieka mums, jaunajai kartai Kaip išsaugoti atmintį Mūsų
stiprybė – mūsų šaknyse, o mūsų šaknys – mūsų istorijoje.
Rasa Sapitavičiūtė, 10 klasė
Sausio 19 dieną, mūsų mokykloje buvo atvaţiavęs Dūmas iš
,,Kelias į ţvaigţdes 3„„. Šis koncertas vyko apie pusę valandos. Mokiniai
buvo patenkinti Dūmo koncertu. Pirmąjį uţmokestį uţ dainavimą vaikinas
gavo dar būdamas vos šešerių. Tuomet autobuse pakeliui į Nidą jis su
draugu ėmė traukti keleiviams įvairias daineles ir prašyti pinigų. Ar dosnūs
buvo keleiviai, Dūmas šiandien jau nebeprisimena. Vėliau iš Kelmės rajono
kilęs Dūmas dainuodavo vienoje kavinėje. Vasarą vaikinas dirbo statybose.
Tik neţinia, ar dirbdamas dainavo itališkas dainas, kurias, kaip teigia, labai
mėgsta. „Esu dirbęs ir Geleţinkelio stotyje, ir net Kalėdų seneliu. Kai
apsirengiu jo rūbais, atrodau labai panašus į jį“, - porina kelmiškis.
Sausio 28 dieną, trečiadienį, Širvintų kultūros namuose vyko
Vilniaus apskrities meno parodos atidarymas. Kuriame dalyvavo ir 8 klasės
mokinė Karolina, dainavo Audronės Burokovienės vadovaujamame chore.
Keramikų būrelis mūsų mokykloje gyvuoja jau 5 metus. Šiam
būreliui vadovauja mokytoja Rasa Rulevičiūtė. Keramikų būrelį lanko ne tik
didesnieji, bet ir pradinių klasių mokiniai. Šis uţsiėmimas nėra įprastas, jame
mes lipdome iš molio, tobuliname savo įgūdţius. Reikia būti kantriam ir
kruopščiam. Molio lipdymas reikalauja itin daug pastangų bei dėmesio.
Pradinių klasių mokiniai mokosi lipdyti vėţlius, sraiges,
medalius. Vyresnieji lipdo įvairiausio dydţio pieštukines, bliudelius,
ţvakides. Kiekvienais metais, pagamintus molinukus pardavinėjame Kaziuko
mugėje, kuri vyksta pavasari, - tai būna viena iš perkamiausių prekių.
Karolina su savo kūriniais

Nr. 5(50) 2009 sausis Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 6
Testas, kuriame tik vienas klausimas
„Jūs sugavote auksinę ţuvelę, kuri gali išpildyti jūsų tris
norus. Ko jūs prašytumėte auksinės ţuvelės“ Šis klausimas buvo
uţduotas mūsų gerbiamiems dešimtokams. Pagal atsakymus galima
spręsti apie ţmogaus vidinį pasaulį, apie jo gyvenimo prioritetus, apie tai,
kaip „ţmogus – dešimtokas“ įsivaizduoja savo Laimę. Ţinoma,
pasirašoma buvo slapyvardţiu.
1. Ţinių, - kad ţinočiau absoliučiai viską.
2. Pinigų – dabar krizė.
3. Kad mokėčiau skraidyti.
Argardas
Šaunu ir protinga.
1. Pinigų.
2. Sveikatos.
3. Kad pas mane šuliny alaus būtų.
Bolka
Būsimo alkoholiko svajonė, - prašo
sveikatos, kad galėtų kibirais lakti.
1. Proto tiek, kad daugiau nereikėtų mokytis.
2. Nesibaigiančios „pinigų kišenės“.
3. Kad “Ţalgiris” laimėtų Eurolygą.
Fanas
Gautų proto, - suprastų, kad mokytis reikės
visą gyvenimą...
1. Nieko jos neprašyčiau, -
iškepčiau ir suryčiau.
Liolekas
Be žodžių, - apsirijęs kvailys.
1. Baigti mokyklą ir universitetą,
kad turėčiau gerą išsilavinimą.
2. Gyventi laimingai.
3. Turėti daug gerų ir tikrų draugų.
Earth
Puiku, tačiau ar tam reikalinga
stebuklinga žuvelė
1. Mašinos.
2. Namo.
3. Pinigų, nes tingiu dirbti.
Šuflis
Tikras šuflis, - be jokios fantazijos...
1. Pinigų.
2. Proto.
3. Motociklo.
Kekė
Nors vienas prisipažino,
kad yra kvailys...
1. Išminties.
2. Gerų gyvenimo sąlygų.
3. Tikrų draugų.
Kuprinė
Užmiršai, kad žuvelei „geros
gyvenimo sąlygos“ – po vandeniu
„...net ir suteikus galimybę, mes visada svajojame apie mažus dalykus - namus, automobilius, karjerą,
materialinę gerovę. Retai sau palinkime ramybės, kitų supratimo, laiko dovanos - dar keletos minučių per
dieną, kad galėtume sustoti. Stebiuosi mažiukais, jie linki sau džiaugsmo: paprasčiausios saulėtos dienos ir
ištepliotų drabužių smėlio dėžėje arba žaidžiant indėnais! Keista - vaikai tiesiog svajoja. Svajojant
neiškyla klausimų, kada ir kur tai atsitiks, - to momento nepažymėsi kalendoriuje, neapvesi šalies mėlynu
apskritimu žemėlapyje, nes svajonė jau pildosi. Visada. Kadangi ji kiekvieną akimirksnį keičiasi į
skirtingą formą, suaugusieji pasimeta – juk „privalome sugrupuoti, - juk reikia žinoti dar ir priežastį“.
Tiek daug taisyklių. Net atostogos ir tos suplanuotos... Kas darosi Jeigu būčiau žinojęs, kaip nuobodu
būti dešimtoku, būčiau atsisakęs augti...“
Dešimtokas Paprastasis (Vulgaris)

Nr. 5(50) 2009 sausis Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 7
Stalo teniso turnyras
„Mažasis kamuoliukas 2009“
Pirmosios lygos turnyrinė lentelė: 1. Deimantas Markevičius. 2. Linas Stundys. 3. Leonas
Beleckas, 4. Vygantas Gurskas. 5. Marius Jankūnas. 6. Edgaras Motiečius. 7. Donatas Lajauskas. 8.
Martynas Jankūnas. 9. Gediminas Bagdonavičius.
Komandą, kuri dalyvavo rajoninėse stalo teniso varţybose, sudarė du vaikinai ir viena mergina.
Taigi, dėl objektyvių prieţąsčių atsisakius ţaisti Linui, mokyklos garbę uţ ţaliojo stalo gynė Deimantas
Markevičius, Leonas Beleckas ir Kamilė Adomavičiūtė, kuri II lygoje tarp mergaičių uţėmė I vietą. Individualiai
varţybose dalyvavo ir sėmėsi patirties Vygantas Gurskas.
Kaimo mokyklų rajoninės stalo teniso varžybos
Sausio mėnesio pabaigoje vyko rajoninės kaimo mokyklų stalo teniso varţybos. Širvintose stalo
tenisas yra populiari sporto šaka, tačiau jau kelis metus iš eilės varţybose dalyvauja tik trys kaimo mokyklos,
- Bagaslaviškio Igno Šeiniaus, Bartkuškio ir
Barskūnų pagrindinės mokyklos. Ţaidimo lygis
buvo nelabai aukštas, tačiau kai kurie jaunieji stalo
tenisininkai ţaidimo eigoje naudojo ir šio ţaidimo
gudrybes, - “kirstus" arba “suktus" smūgius ir
padavimus. Ne taip paprasta atmušti gerą “kirtimą",
o beto, norint gerai atmušti kamuoliuką, dar reikia
sugebėti nuolat stebėti greitus varţovo judesius.
Pirmąją komandinę vietą iškovojo barskūniečiai,
antri buvo bartkuškiečiai, o treti likome mes.
Asmeninėje įskaitoje berniukų tarpe vicečempionu
tapo Deimantas Markevičius. Mergaičių tarper
trečioji liko Kamilė Adomavičiūtė.
Per varžybų atidarymą visi buvo labai rimti
Bagaslaviškiečių stalo teniso rinktinė - 2009
Žaidžia Deimantas ir Kamilė

Nr. 5(50) 2009 sausis Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 8
Gudručių konkursas
5 botanikos mįslės
Iš gilių gaminame neblogą kavą. O iš šermukšnių uogų gaunamas skanus
vynas ir uogienė. Iš Brazilijoje augančio avokado vaisių gera šeimininkė moka pataisyti
tiek valgių, kiek metuose yra dienų. Berţo ir klevo sula – mėgiamas mūsų gėrimas.
Obelys, kriaušės mums teikia skanius vaisius. Slyvos, vyšnios, čerešnės tokios daţnos
mūsų soduose, kad apie jas netenka ir kalbėti. O kokie medţiai gali mus pavaišinti:
Duona Pienu Saldainiais Sviestu Provansiniu aliejumi
Daugumai augalų ţiedai reikalingi vaisiams subrandinti. Tiesa, gamtoje
yra nemaţa augalų, kurie tik ţydi, bet vaisių nemezga, yra ir tokių, kurie visai neţydi.
Išaugę vaisiai barsto sėklas, kurios plinta kaip įmanydamos, nors daugybę vaisių
suvalgo ţmonės, suėda gyvuliai, ţuvys, sulesa paukščiai. Vaisių forma, kietumas labai
įvairūs, todėl yra net kelios jų klasifikacijos sistemos. O kokie vaisiai:
Didžiausi Neturi sėklų Maistingiausi Noksta vandenyje
Sudygo pupa. Į viršų ji išleido stiebelį su pirmaisiais skilčialapiais, o į ţemę
– pirmąsias šakneles. Kai nupjauni gluosnio gyvašakę ir, apipjaustęs abu galus, pakabini
ant siūlo, iš jos laibgalio ištįsta ūgliai, kylantys į viršų, o iš drūtgalio – šaknys, siekiančios
ţemę. Netgi jei tokią gyvašakę pakabini aukštyn kojomis – šaknys vistiek leidţiasiţemyn,
o ūgliai kyla aukštyn. Rodos, augalų neapgausi – jie visuomet ţino, kur turi tiestis šaknys
ir kur stiebai. Tačiau yra augalijos atstovų, paţeidţiančių įprastą tvarką. Tad pagalvokime:
Kieno šaknys kyla iš žemės į dangų Kieno šaknys kopia medžių
stiebais Kas šaknis ant šakų kabina
Pievoje rausvais ţiedais ţėri ţiognagės. Kiaulpienės ir lipikai ţemę
išdabina baltu arba geltonu rūbu. Neslepia ţiedų kaštanai, šermukšniai ir ievos. Daug
jų, ir dieli. Bijūnus, jurginus, saulutes, gladioles tik dėl ţiedų groţio ir sodiname
darţelyje. Bet kiti augalijos atstovai nuo mūsų akių ţiedus slepia. Ir tik akylūs gėlių
mėgėjai gali juos surasti. O juk slepiami ţiedai – sakytum lobiai vertingiausi. Kieno
ţiedų reikia ieškoti:
Sniege ir po sniegu Žemėje Vandenyje Sename herbare
Yra augalų, kurie turi lapus, nors iš pirmo ţvilgsnio atrodo priešingai. Kai
kurių ţolių dygliai – tai pakitę lapai. Yra ţolių, kurių lapai uţmiršo savo tiesiogines
pareigas – kaupti organinį maistą saulės, vandens ir chlorofilo pagalba – ir kaip gyvūnai
ėmė gaudyti smulkius vandens gyventojus. Nors tokie lapai visai į lapus nepanašūs, bet
jie – lapai. Tai kieno dalis lapų virto:
Dygliais Spąstais vabzdžiams sučiupti Bučiais žuvims gaudyti
Gudrutis, geriausiai atsakęs į visus klausimus bus apdovanotas Didžiojo Apuoko prizu.