trinties porų dilimo procesai - Kauno technologijos universitetas

2.2. Daugiasluoksnių vario ir žalvario dangų savybės
Dėl pagrindinių konstrukcinių medžiagų (plieno, ketaus) ir vario bei jo lydinių
fizikinių savybių skirtumų daugelis dangų formavimo būdų negarantuoja pakankamos
adhezijos, todėl pirmiausia buvo išnagrinėti adhezijos užtikrinimo klausimai
[1, 13, 14, 35]:
• pasluoksniu parinktas tarpinių savybių turintis nichromas H20X80, kuris puikiai
užpildo tekinimu dangai sudaryti paruoštą detalės paviršių, yra šiurkštus
ir teikia dangai didelę mechaninę adheziją (14 pav.); pasluoksnių mikronelygumai
purškiant visiškai užpildomi vario ar vario lydinių danga ir taip sudaroma
didelė adhezija (14 pav.);
• gera alternatyva pasluoksniui yra „draskyto“ sriegio įpjovimas, kuris gerokai
padidina paviršiaus ir dangos sąlyčio plotą ir riboja dangos vidinių įtempimų
didėjimą.
Vario bei žalvario dangų tyrimai parodė, kad [1, 36, 42]:
• EIU būdas yra tinkamas sukamojo judesio slydimo trinties porų (dirbančių ribinio
tepimo sąlygomis) gamybai ar renovacijai daugiasluoksnėmis iki
0,3 mm storio dangomis;
• vario bei jo lydinių dangų struktūra tanki, smulkiagrūdė, turinti nedaug tuštumų
ir kitų nemetalinių intarpų (14 pav.);
• optimali išpurškimo energija 4,7…5,0 MJ/kg;
• vario M4 ir žalvario Л63 dangų kietumas didėja artėjant nuo pagrindo prie
paviršiaus: – M4 nuo 750 iki 980 MPa, Л63 – nuo 990 iki 1270 MPa;
• žalvario dangos sluoksnių atspalvių skirtumai rodo, kad cinko koncentracija dėl
jo skirtingo garavimo, purškiant atskirus sluoksnius, yra nevienoda (14 pav.).
14 pav. Dangos (Л63) - pasluoksnio (Н20Х80) – bandinio (plienas 45) mikrostruktūra,
E=4,9 MJ/kg [1, 15, 36]
Trinties porų su vario bei žalvario dangomis bandymais nustatyta, kad [1,
14, 15, 36]:
• žalvario (Л63) ir vario (M4) dangų nudilimas (masės) yra atitinkamai 7,8 ir
4,6 karto mažesni už tų pačių valcuotų medžiagų nudilimą;
19