trinties porų dilimo procesai - Kauno technologijos universitetas
trinties porų dilimo procesai - Kauno technologijos universitetas
trinties porų dilimo procesai - Kauno technologijos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Tyrimų mokslinis naujumas ir originalumas<br />
Nustatytas plienų bei apvirintų sluoksnių, dylančių abrazyvo terpėje esant mažam<br />
kontaktiniam slėgiui, nu<strong>dilimo</strong> dydžio ir paviršiaus mikrogeometrinių parametrų sąryšis.<br />
Pasinaudojant nudilusio paviršiaus mikronelygumų kampu galima prognozuoti nudilimą.<br />
Atlikti Fe-C-Cr, Fe-C-Cr-B ir kt. apvirintų sluoksnių tyrimai rodo, kad galima sumažinti<br />
nudilimą 5...9,7 karto, palyginti su grūdintu boru mikrolegiruotu plienu (plačiausiai<br />
abrazyvinio <strong>dilimo</strong> sąlygomis naudojama medžiaga). Pateikiama analitinė išraiška<br />
nu<strong>dilimo</strong> dydžiui nustatyti pasinaudojant apvirintų sluoksnių elementų koncentracijomis.<br />
Specialiai sudaromas kompozicinių medžiagų išrankinis abrazyvinis dilimas<br />
leidžia mažinti jų nudilimą, nes dalis mašinos elemento abrazyvinio <strong>dilimo</strong> proceso<br />
virsta paviršinių abrazyvo sluoksnių vidine trintimi.<br />
Su pagrindinėmis apvirinimo medžiagų grupėmis atlikti atsparumo abrazyviniam<br />
dilimui tyrimai, esant mažam ir dideliam kontaktiniams slėgiams ir eroziniam<br />
dilimui, bei gamybinis šių medžiagų išbandymas, atskaitos tašku laikant plačiausiai<br />
žemės dirbimo darbams naudojamą boru mikrolegiruotą plieną.<br />
EIU suformuotų daugiasluoksnių ir mikrometrinio storio vario bei žalvario<br />
dangų <strong>trinties</strong> koeficientas yra kelis kartus mažesnis nei analogiškos sudėties valcuotų<br />
medžiagų, jų linijinis nudilimas iki 13 kartų mažesnis, <strong>trinties</strong> koeficientas artimas<br />
skystosios <strong>trinties</strong> koeficientui, o leistinas apkrovimas 3 kartus didesnis.<br />
Trinties <strong>porų</strong> tepimo alyvas modifikuojant cinko nanodalelėmis, galima sumažinti<br />
tiesioginių ir atvirkštinių <strong>trinties</strong> <strong>porų</strong> „plienas – plienas“ nudilimus, esant didelėms<br />
kontaktinėms apkrovoms (adhezinio <strong>dilimo</strong> sąlygomis).<br />
Tyrimų rezultatų aprobavimas<br />
Tyrimų medžiaga pristatyta tarptautinėse konferencijose:<br />
Lietuvoje, <strong>Kauno</strong> <strong>technologijos</strong> universitete – „Mechanika“ 1994, 1995, 1997,<br />
1998, 1999, 2001, 2002, 2004, 2005, 2006 ir 2008 metais, „Materials Engineering–96”,<br />
“Materials Engineering & Tribology 2002”, Lietuvos žemės ūkio universitete –<br />
„BALTTRIB“ 1999, 2005 ir 2007 metais, „Žemės ūkio technika ir <strong>technologijos</strong> agenda<br />
– 21 plotmėje“ (2003), „Žemės ūkio technologijų inžinerija“ 2004 ir 2006 metais, „Rapsų<br />
panaudojimo galimybės“, 2007, Klaipėdos universitete „Mokslas ir gamyba“, 1996.<br />
Užsienyje: Rygos TU (Latvija) „Materials Engineering & Balttrib 2001“; Vroclavo<br />
TU (Lenkija) „Tribologia na progu trzeciego tysiąclecia“, 2002; Latvijos žemės ir miškų<br />
ūkio akademijoje „Safe and economical agricultural technologies“, 2002; Rygos TU<br />
„Engineering Materials & Tribology 2004“; Opolės TU (Krokuva, Lenkija) 2-ojoje tarptautinėje<br />
„MSM 2006“ konferencijoje; Varšuvos TU (Lenkija) „E-MRS 2006“, Gesellschaft<br />
für Tribologie e.V. (Göttingen, Vokietija), „47 Tribology-Fachtagung“, 2007.<br />
Autoriaus indėlis<br />
Visų apžvalgoje paminėtų mokslinių straipsnių bendraautoriams priklauso<br />
po lygią tame straipsnyje paskelbtų tyrimų rezultatų dalį. Autorius organizavo daug<br />
mokslinio tyrimo darbų, juos vykdė. Autoriaus indėlis taip pat yra susijęs su mokslinio<br />
tyrimo darbų metodikos rengimu, dalyvavimu tyrimuose, duomenų kaupimu, apdorojimu<br />
ir analize, mokslinės literatūros studijavimu, straipsnių rengimu spaudai<br />
bei aprobavimu konferencijose.<br />
7
Change language