interviu 2010 2011 16-17 lt - Šiuolaikinio meno centras

Š M C i N t e r v i u
viršelyje:
Dainius Liškevičius If at First You Don’t Succeed,
Try, Try Again 2003, instaliacija: užuolaida su
fotografiniais atspaudais, ventiliatoriai, užrašas ant
lango. Nuotrauka (detalė): Arturas Valiauga
p o k a l b i a i a p i e M e N ą N r . 1 6 - 1 7 3
Centre:
Deimantas Narkevičius Šventė–nelaimė 2001,
šviesos instaliacija. Nuotrauka: Arturas Valiauga
Š M C i N t e r v i u N r . 1 6 - 1 7
redaktorės:
Linara Dovydaitytė
Asta Vaičiulytė
Dizainas:
Jurgis Griškevičius
vertimas:
Jurij Dobriakov
Asta Vaičiulytė
lietuvių kalbos redaktorė:
Renata Dubinskaitė
anglų kalbos redaktorė:
Gemma Lloyd
spauda:
Logotipas
© Šiuolaikinio meno centras, menininkai ir
tekstų autoriai, 2010
Leidinys ar jo dalis negali būti dauginama
ir atgaminama be leidėjo sutikimo.
ISSN 1822-2064
tiražas:
1000
INTERVIU skelbiamos mintys nebūtinai
atitinka leidėjo ar redakcijos nuomonę.
leidėjas:
Šiuolaikinio meno centras
Vokiečių g. 2, LT-01130 Vilnius
T.: +370-5-262 3476
F.: +370-5-262 3945
www.cac.lt
Nuo redakcijos
Apžvalginės ar teminės parodos jau seniai kelia tiek pat (o galbūt ir daugiau)
klausimų nei pasiūlo atsakymų ir interpretacijų. 2010 m. rudenį Šiuolaikinio meno
centre Vilniuje įvykusi paroda „Lietuvos dailė 2000–2010: dešimt metų“, galima sakyti,
patvirtino šią taisyklę. Abejonės tvyrojo ore dar gerokai iki parodos atidarymo,
o jai atsidarius, pasigirdo ir emocijų nestokojanti kritika. Amžinas klausimas: kaip
apibrėžiama vienokia ar kitokia teritorija ir kur prasideda paraštės?
Apie nacionalines parodas ir kitas meną apibrėžiančias ir įtvirtinančias strategijas
prikalbėta ir prirašyta daug. Bet tai, kad tokios parodos tebevyksta ir jas lydinčių
diskusijų ir kritikos pagalba drumsčia vietinę ir tarptautinę meno vartotojų ir
vertintojų bendruomenę, siūlo mintį, jog galbūt ši tema dar ne visai išsemta ir vis
dar yra apie ką padiskutuoti. Kitu atveju, ryžtingai ir iš esmės suabejojus tikrovės
vientisumu ir visuotinai sutarus, kad vienos istorijos ir vienos tiesos nebėra, rodos,
galėtume išsiskirstyti kas sau.
Šis „ŠMC Interviu“ numeris didžia dalimi yra skirtas „Lietuvos dailė 2000–
2010: dešimt metų“ parodai. Tačiau kalbėdami apie konkretybes ir artimiausius pavyzdžius,
jei pasiseka, paprastai užčiuopiame ir kai ką daugiau – tai, kas per laiko
arba erdvės atstumą išryškėja kaip bendrybė, tendencija ar simptomas. Tad šiuo
atveju „Lietuvos dailės“ paroda yra pretekstas ir proga pasiūlyti keletą temų pokalbiui
ir dar kartą sugrįžti prie „nepatogios“ reprezentacinių parodų problematikos.
Šiame numeryje kaip vis platėjančioje spiralėje pokalbiai sukasi apie tokių
įtvirtinančių ir sisteminančių reprezentacinių meno parodų funkcijas ir problematiškumą
(Austėja Čepauskaitė ir Tautvydas Bajarkevičius), autoritetus, besikeičiančias
meno lauko sąvokas ir teisę pasakoti istorijas (Skaidra Trilupaitytė ir Agnė Narušytė),
iš naujo apmąstomi meno kontekstai, šiandieninių meno institucijų ir kuratorių vaidmenys
bei tarpininkavimo (mediacijos) svarba šiuolaikinio meno projektuose (Eglė
Obcarskaitė ir Maria Lind) bei aptariama nacionalumo reikšmė, geocentriškumo
principais konstruojamos parodos ir šiuolaikinio meno praktikų etika (Gemma Lloyd
ir Anthony Downey). O taip pat – kalbamasi apie kampą, kurio „dar-nėra“ (Auridas
Gajauskas ir Jonas Žakaitis).
Kaip taisyklė, apžvalginės parodos yra kritikuojamos už tai, ko neįtraukia
į savo pasakojimą, todėl buvo įdomu pasiteirauti parodoje dalyvavusių menininkų,
kokio kūrinio šioje parodoje trūko jiems. Jums pristatome menininkų atsakymus į šį
„ŠMC Interviu“ klausimą.
Galiausiai numeryje publikuojame „Menininkų tėvų susirinkimo“ (Darius
Mikšys), 2010 m. rudenį įvykusio Vilniuje, pokalbio ištraukas. Nefilmuojamas ir nefotografuojamas
renginys čia pirmą kartą dokumentuojamas piešinių ir užrašytų tėvų minčių
apie savo vaikus menininkus, jų kuriamą meną ir esamą kultūros situaciją pavidalu.
a s t a v a i č i u l y t ė