Pradedamas unikalus kokybės projektas IMU IR PADARAU! - Maxima

pulsas 

MAXIMA LT leidinys darbuotojams • Nr. 13 • 2010 m. rugsėjis 

MAXIMA LT 

generalinis 

direktorius: 

„Pradedame 

naują etapą“ 

Nors viešojoje erdvėje kai kurie ekonomikos ekspertai ir valdžios 

atstovai optimistiškai kalba apie atėjusią krizės pabaigą, 

MAXIMA iki šiol fiksuoja pardavimų mažėjimą. Tiesa, 

pardavimai mažėja jau lėčiau ir mažmeninėje rinkoje matyti 

pirmieji stabilizavimosi ženklai. „Kardinalių pokyčių ir audrų 

laikas baigėsi, dabar gyvensime laikotarpiu, kuriuo kai ką teks 

atstatinėti, o kai ką kurti iš naujo“, – taip prasidėjusį laikotarpį 

apibūdina MAXIMA LT, UAB, generalinis direktorius Gintaras 

Jasinskas. 

2 p. 

Ir nugalėtojai, ir kiti žaidynių dalyviai pasiekė pagrindinį tikslą – pasikrovė geros 

nuotaikos ir energijos visiems likusiems metams 

MAXIMOS žaidynės: gaiviausias 

žiemos gūsis per vasaros karščius 

To istorijoje dar nebuvo – žiemos olimpinės žaidynės per pačius vasaros karščius. 

Bet MAXIMA ėmė ir padarė jas: beveik pusantro tūkstančio įmonės darbuotojų 

iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos ir „Ermitažo“ įmonių liepos antrąjį 

savaitgalį susirinko Nemenčinės miškuose ir nepaisydami karščių surengė 

pačias tikriausias žiemos žaidynes su kiek pakeistomis, bet dėl to tik dar patrauklesnėmis 

tapusiomis žiemiškomis rungtimis. 

nukelta į 8 p. 

Pradedamas unikalus 

kokybės projektas 

IMU IR PADARAU! 

Projekto darbo grupės 

vadovė Diana Barkovskaja 

sako, kad pagrindinis 

projekto tikslas – 

labiau patenkinti mūsų 

pirkėjų poreikius. 

MAXIMA LT, UAB, generalinis direktorius Gintaras Jasinskas sako, kad drastiškai nebesiverždami diržų 

galime pažvelgti pirmyn ir pradėti planuoti ateities veiksmus 

3 p. 

MAXIMALISTAI pažadėjo gerai 

mokytis, kad vėl patektų į stovyklą 

Pažangiausi MAXIMOS darbuotojų vaikai iš vasaros stovyklos Kroatijoje 

grįžo ne tik gerai pailsėję, radę naujų draugų, bet ir daug ko išmokę bei 

sužinoję. MAXIMA jau antrus metus vykdo mokinių pažangumo programą 

MAXIMALISTAS ir jau dešimtą kartą organizavo nemokamą vasaros 

stovyklą darbuotojų vaikams. Į šių metų stovyklą Kroatijoje liepos pabaigoje 

važiavo darbuotojų vaikai, kurie visus metus mokėsi tik devintukais 

ir dešimtukais. MAXIMA labai džiaugiasi, kad tokių vaikų šiais metais 

buvo 30 daugiau nei pernai – net 105! 48 iš jų stovyklavo jau antrus metus 

iš eilės. 

Šią vasarą MAXIMALISTAI stovyklavo saulėtoje Kroatijoje 

nukelta į 5 p.

2 

Mūsų pirmokėliams – sveikinimai ir šventiniai tortai! 

Šiais metais MAXIMOS darbuotojai į pirmą klasę išleido apie 700 

vaikų. Rugsėjo 1-osios proga įmonė kiekvienam iš jų padovanojo 

po šventinį tortą. MAXIMA puoselėja gražią tradiciją rūpintis 

darbuotojais ir jų vaikus pirmokėlius sveikina jau ne vienus metus 

iš eilės. 

„Turime didelį būrį darbuotojų, 

kurie įmonėje dirba 10 ir daugiau 

metų. Daugelio iš jų vaikai užaugo 

mūsų akyse. Tikiuosi, kad daugelis 

iš šių metų pirmokėlių po penkerių 

metų taps MAXIMALISTO programos 

dalyviais“, – sakė įmonės Vidinės 

komunikacijos skyriaus vadovė 

Rūta Pupkevičiūtė. „Tegul sąsiuvinis, 

knyga ir parkeris tampa naujais pirmokų 

draugais, o visiems besimokantiems 

darbuotojų vaikams linkiu naujų 

žinių bei būti tikrais ,mokslo profesionalais“, 

– palinkėjo Rūta. 

Džiugina įmonės dėmesys 

Rugsėjo 1-ąją „Pulso“ 

korespondentai lankėsi keliose 

parduotuvėse, kur buvo sveikinami 

pirmokai. 

Lentvario MAXIMOS X (X406) vadovė 

Danutė Učkuronienė šiltai pasitiko 

susirinkusius būsimus pirmokėlius 

su mamytėmis. Šį rugsėjį į pirmą 

klasę pradėjo eiti keturi šios parduotuvės 

darbuotojų vaikai. D. Učkuronienė 

linkėjo pirmokėliams mokykloje susi- 

Naujienos 

rasti naujų, šaunių draugų, daug gerų 

pažymių bei neišsemiamo žinių bagažo 

ir vylėsi, jog šie mokinukai stengsis 

mokytis ir pretenduos į MAXIMALIS- 

TO programos stipendiją. 

Parduotuvės vadovei suskubo paantrinti 

viena darbuotojų Regina Nenartavičienė, 

ji sakė, jog programos 

MAXIMALISTAS stipendija skatina 

tiek vaikus, tiek tėvelius, kad vaikas 

būtų stropus ir gerai besimokantis. 

„Labai malonu ir smagu iš darbovietės 

sulaukti tokio dėmesio, vis 

dėlto dirbame nuo parduotuvės atidarymo“, 

– džiaugėsi dvynukių mamytė 

Valentina Ivaščenko. 

Pirmokų mamos dalinosi įspūdžiais, 

jog šiais laikais išleisti vaiką 

į mokyklą nėra pigu, tačiau džiaugėsi, 

kad prieš prasidedant sezonui 

MAXIMA skelbia daug įvairių akcijų 

bei nuolaidų kanceliarinėms prekėms. 

„Tai iš tiesų didelė pagalba kiekvieno 

mokinuko tėvams“, – sakė V. 

Ivaščenko. 

X406 darbuotojų pirmokai klegėjo, 

nenustygo vietoje ir linksėjo galvomis 

paklausti, ar laukia pirmos dienos 

mokykloje. 

Svajoja tapti 

MAXIMALISTAIS 

Marijampolės MAXIMA XXX 

(X936) šiemet išleido į mokyklą net 

19 pirmokų – jų mamos šiemet sudaro 

net apie 12 proc. visų parduotuvės 

darbuotojų. 

Parduotuvės direktorė Loreta Goberienė 

Rugsėjo 1-osios proga MAXI- 

MOS vardu pasveikino pirmokėlius ir 

jų mamytes, palinkėjo gerai mokytis ir 

būti gerais vaikais. „Jei gerai mokysitės, 

MAXIMA gali suteikti stipendiją – 

pinigėlių. Vaikučiai taip pat išvažiuoja 

į vasaros stovyklas Lietuvoje ir užsienyje 

– bet tik tie, kurie gerai mokosi“, – 

pirmokėliams pasakojo direktorė. 

L. Goberienė kiekvienam pirmokėliui 

įteikė po šventinį tortą, o mamytėms 

– po gėlytę. 

X936 vadybininkė Laura Mačanskienė 

papasakojo išleidžianti į mokyklą 

pirmą vaiką. Sūnus Rokas labai 

norėjo į mokyklą, tad Rugsėjo 1-oji 

tapo ne problema, o švente. Apie MA- 

XIMALISTO programą L. Mačanskienė 

gerai žino, tačiau Rokui išsamiau 

dar nepasakojo, nes dar ankstoka, 

tokiame amžiuje vaikas nelabai suprastų. 

Kasininkė pardavėja Reda Charkovienė 

sakė, jog tai, kad dirbi MAXI- 

MOJE, tik padeda išleisti pirmokėlį į 

mokyklą, nes lengviau viską supirkti. 

MAXIMALISTO programa, R. Charkovienės 

nuomone, tikrai įdomiai 

sugalvota. „Stengsimės, kad gautume 

stipendiją, o apie MAXIMOS vaikų 

vasaros stovyklas mūsų pirmokėlis 

Matas jau žino ir nori ten patekti“, 

– sakė Reda. 

Salės darbuotojos Renatos Minelgienės 

sūnus Gabijus – jau ketvirtas 

jos vaikas, pradedantis mokslus. Pirmąjį 

išleisti, suprantama, buvo sunkiausia. 

O dabar – daug lengviau, nors 

Rugsėjo 1-osios jaudulys vis tiek yra. 

Vyresni R. Minelgienės vaikai buvo 

Pulsas • 2010 m. rugsėjis, Nr. 13 

MAXIMA LT generalinis direktorius: „Pradedame naują etapą“ 

Interviu su MAXIMA LT, UAB, 

generaliniu direktoriumi Gintaru 

Jasinsku. 

Kaip vertinate pirmojo šių 

metų pusmečio bendrovės finansinius 

rezultatus? 

Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti 

su praėjusių metų tuo pačiu 

laikotarpiu, MAXIMA LT pardavimai 

sumažėjo 13,7 proc. (daugiau nei 321 

mln. litų), skaičiuojant be PVM, ir 

sudarė 2,03 mlrd. litų. Vertinant ketvirčių 

rezultatus, antrasis šių metų 

ketvirtis buvo geresnis, palyginti su 

pirmuoju. Antrąjį šių metų ketvirtį 

užfiksuotas 12 proc. pardavimų kritimas, 

tuo tarpu pirmąjį šių metų ketvirtį 

MAXIMA LT pardavimai buvo 

15,4 proc. mažesni. 

Pirmojo šių metų pusmečio bendrovės 

finansiniai rezultatai tik šiek 

tiek geresni, nei prognozavome praėjusių 

metų pabaigoje. Mūsų prognozės 

pasiteisino, tai reiškia, kad 

situaciją rinkoje jau galima numatyti. 

Prognozėms pasiteisinant, galime 

pradėti galvoti ir apie konkretesnius 

ateities planus. 

Vis dėlto viešojoje erdvėje sklandančios 

kalbos apie atėjusią krizės 

pabaigą dar ankstokos. Šalyje dau- 

gelis viltingai laukia krizės pabaigos, 

tačiau mes iki šiol fiksuojame pardavimų 

mažėjimą. Aukščiausiuose 

valdžios sluoksniuose tarsi tikimasi, 

kad viskas išsispręs savaime, vidaus 

vartojimas pamažu atsigaus, tačiau 

nesiimama jokių veiksmų, kad ši situacija 

imtų keistis. Priešingai, dabartiniai 

pokyčiai, kuriuos vienaip 

ar kitaip nulėmė valdžios sprendimai, 

buvo ne mūsų naudai: šalyje 

ėmė sparčiai augti šešėlinė ekonomika 

ir kontrabanda, o vidaus vartojimas 

ir toliau mažėja. 

Kokios naujos tendencijos išryškėjo 

šį pusmetį? 

Nors bendrovės pardavimai vis 

dar mažėja, pardavimų kritimo tempas 

jau lėtesnis. Pirmąjį šių metų 

pusmetį fiksavome pirmuosius stabilumo 

mažmeninėje rinkoje ženklus. 

Nors žmonės toliau aktyviai taupo, jų 

išlaidos pamažu nusistovi. Optimistiškesnes 

šalies gyventojų nuotaikas 

rodo ir Lietuvoje (kaip ir visoje Europoje) 

pamažu didėjantis vartotojų 

pasitikėjimo indeksas. 

Tačiau pirkėjų išlaidos vis dar 

mažesnės nei praėjusiais metais. Tai 

lemia ne tik sumažėjęs nuperkamų 

prekių kiekis (žmonės perka ir vartoja 

mažiau), bet ir akcijos bei nuolaidos, 

prie kurių pirkėjai priprato ir dėl 

X406 darbuotojai ir jų vaikai džiaugėsi sulaukę MAXIMOS sveikinimų 

X936 parduotuvės direktorė Loreta Goberienė Rugsėjo 1-osios proga 

MAXIMOS vardu sveikino pirmokėlius ir jų mamytes 

kurių išlaidos tam pačiam pirkinių 

krepšeliui yra gerokai sumažėjusios. 

Situacijos stabilumas dar nereiškia 

vartojimo atsigavimo – vartojimas ir 

toliau išlieka 2004–2005 metų lygio. 

Praėjusių metų rudenį pasiekėme 

vartojimo dugną, tad padėtis mažmeninėje 

rinkoje, vertinant iš nūdienos 

taško, atrodo kiek geresnė. 

Ko galima tikėtis netolimoje 

perspektyvoje? 

Situacijos mažmeninėje rinkoje 

stabilumas pirmąjį šių metų pusmetį 

lemia mažesnius pokyčius bendrovės 

viduje. Tai gera žinia visiems 

įmonės darbuotojams. Finansiniams 

rodikliams pamažu nusistovint, nebereikia 

drastiškai mažinti įmonės 

sąnaudų. O tai reiškia, kad galėsime 

išsaugoti darbuotojams stabilias darbo 

vietas ir atlygį. Praėjusiais metais 

buvome priversti drastiškai veržtis 

diržus ir tam, kad išgyventume, imtis 

nepopuliarių sprendimų. Vienas jų – 

darbuotojų funkcijų ir atlygio peržiūra. 

Šiemet masiškai funkcijų perskirstyti 

ir atlyginimų peržiūrėti nebeketiname. 

Tad mūsų darbuotojai 

šiuo laikotarpiu turėtų sulaukti daugiau 

aiškumo ir stabilumo. 

Tačiau tai nereiškia, kad įmonė 

nebesikeis. Įmonė funkcionuos ir toliau, 

joje vyks natūralūs procesai, bet 

netikėtų audrų, drastiškų sprendimų 

šį laikotarpį turėtų būti kur kas 

mažiau. 

Kokie artimiausi įmonės planai? 

Drastiškai nebesiverždami diržų 

galime pažvelgti pirmyn ir pradėti 

planuoti ateities veiksmus. Pamažu 

pradedame galvoti apie realias 

investicijas į tinklo plėtrą. Šiais 

metais MAXIMA LT intensyvios plėtros 

neplanuoja, tačiau jau priimtas 

sprendimas atidaryti 7 naujas MA- 

XIMOS parduotuves. Šių metų pabaigoje 

duris pirkėjams turėtų atverti 

dvi MAXIMOS X parduotuvės Šilalėje 

bei Ringauduose. Kitais metais 

planuojame atidaryti dar 5 MA- 

XIMA XX ir MAXIMA X parduotuves 

Vilniuje, Kaune bei Naujojoje 

Akmenėje. 

Investuosime ne tik į plėtrą, bet 

ir į naujos kokybės bendrovės veikloje 

kūrimą. Sąvoka „naujos kokybės 

kūrimas“ apima visas sritis, t. y. ne 

tik naujų projektų, bet ir naujų darbo 

principų, naujų santykių su mūsų 

darbuotojais, klientais ir partneriais 

kūrimas. Juk turime žinoti savo darbuotojų, 

pirkėjų, partnerių poreikius 

bei lūkesčius, gerai suvokti, ko jie iš 

mūsų tikisi rytoj ir po kelerių metų, 

ir jau šiandien investuoti, kad tuos 

Mielieji, 

poreikius patenkintume. 

Visa tai, galima sakyti, pirmieji 

nedideli mūsų žingsniai pirmyn, 

reiškiantys, kad pradedame naują 

etapą, kuriame galėsime drąsiau 

žvelgti į priekį, kurti planus, o ne tik 

galvoti, kaip išgyventi. 

Kada prognozuojate sunkmečio 

pabaigą? 

Staigaus ekonomikos ir mažmeninės 

rinkos atsigavimo nesitikime. 

Nereikia tikėtis ir to, kad, sunkmečiui 

pasibaigus, mes vėl gyvensime 

taip, kaip gyvenome iki šiol. Ekonominis 

sunkmetis nulėmė ilgalaikius 

pokyčius, tad teks gyventi ir dirbti 

jau pasikeitusiomis sąlygomis. Dabar 

įmonei svarbiausia išmokti sunkmečio 

pamokas, nekartoti padarytų 

klaidų ir pamažu judėti pirmyn. 

Mūsų visų laukiantį etapą galima 

pavadinti laikotarpiu, kuriuo kai ką 

teks atstatyti, o kai ką sukurti iš naujo. 

Netiesa, kad mūsų laukia nuobodus 

laikotarpis, be didesnių sukrėtimų 

ir iššūkių. Priešingai – tai puikus 

metas atsiskleisti kūrybiniam potencialui. 

Mūsų laukia nauji iššūkiai ir 

nauji tikslai, kurių siekiant prireiks 

išmokti derinti jau įgytą patirtį ir kūrybiškumą, 

turimas žinias ir inovatyvias 

idėjas. 

„Pulso“ inf. 

MAXIMOS vasaros stovyklose, jiems 

labai patiko. O programa MAXIMA- 

LISTAS, darbuotojos nuomone, iš tiesų 

skatina vaikus gerai mokytis. 

Vyr. kasininkė Božena Račkauskienė 

prisipažino sulaukusi jau antrojo 

torto MAXIMOJE. Pirmąjį jos 

vyresnioji duktė gavo beveik prieš 10 

metų. Vyresnioji jos mergaitė yra buvusi 

MAXIMOS stovykloje, jai labai 

patiko, jaunėlė Augustė irgi norėtų. 

Tad sėkmės visiems! 


Rugsėjo 1-ąją šalies mokyklose 

nuskambėjęs skambutis 

vėl visus pakvietė 

į mokyklinius suolus. 

Nuoširdžiai sveikinu vaikus, jų tėvelius 

bei mokytojus šios džiugios šventės 

proga. Ypatingi sveikinimai – pirmokėliams, 

šiemet pirmą kartą atvėrusiems 

mokyklos duris, taip pat šauniesiems 

mūsų MAXIMALISTAMS. 

Linkiu, kad mokslo bei žinių troškimas Jus 

lydėtų ne tik mokykloje, bet ir gyvenime, o 

šie mokslo metai būtų kupini naujų iššūkių 

ir naujos patirties. Neišsenkančios kantrybės 

ir kūrybinių idėjų, ugdant mūsų vaikus, 

norėčiau palinkėti mokytojams. 

Visiems gražių ir sėkmingų naujų mokslo 

metų! Su Rugsėjo pirmąja! 

MAXIMA LT, UAB, 

generalinis direktorius 

Gintaras Jasinskas

Pulsas • 2010 m. rugsėjis, Nr. 13 Tema 

Pradedamas unikalus kokybės projektas IMU IR PADARAU! 

Antanas Vaitkus 

Vienas iš svarbiausių mūsų 

įmonės darbo principų IMU 

IR PADARAU! neatsitiktinai 

sutapo ir su naujojo kokybės 

projekto pavadinimu. 

Rugpjūčio 1-ąją pradėjus šį 

projektą ne tik vertinamas 

parduotuvių darbas, bet ir 

parduotuvių direktoriams suteikta 

galimybė įvertinti procesų 

kokybę. 

Tikslas – patenkinti 

pirkėjų poreikius 

Pagrindinis šio projekto tikslas 

– dar geriau suprasti, išgirsti bei 

patenkinti vietos gyventojų plataus 

vartojimo poreikius, t. y. kad mūsų 

pirkėjai būtų dar labiau patenkinti 

siūlomu asortimentu ir prekių bei 

aptarnavimo kokybe MAXIMOS 

parduotuvėse. 

Kokybės projektas IMU IR PA- 

DARAU! truks metus – nuo 2010 

metų rugpjūčio 1 dienos iki 2011 

metų rugpjūčio 1 dienos. Jame dalyvauja 

visos šalys, kuriose veikia 

MAXIMA (Lietuva, Latvija, Estija, 

Bulgarija), visų formatų tinklai (X, 

XX, XXX, „T-Market“), visos parduotuvės 

ir visi departamentai. Todėl 

šis projektas itin svarbus ir aktualus 

kiekvienam iš mūsų. 

Projekto darbo grupės vadovė, 

MAXIMA GRUPĖS XXX tinklo valdymo 

centro vadovė Diana Barkovskaja, 

pasakojo, kad idėja pradėti 

kurti naują kokybės projektą 

kilo iškart po to, kai baigėsi pernai 

vykęs „Auksinės MAXIMOS paslaugos“ 

konkursas. Per jį parduotuvės 

gerokai pasitempė, tačiau ne 

visus teigiamus pokyčius pastebėjo 

mūsų pirkėjai. Tai rodė kiekvieną 

ketvirtį atliekamo pirkėjų pasitenkinimo 

tyrimo (vadinamojo eQ 

tyrimo) rezultatai. 

D. Barkovskajos nuomone, ne 

visus pokyčius pirkėjai galbūt pajuto 

todėl, kad „Auksinės MAXI- 

MOS“ konkursas vyko per trumpai 

– tik pusę metų. Be to, šis konkursas 

buvo orientuotas tik į kokybės 

gerinimą parduotuvėse, o pirkėjo 

pasitenkinimą nulemia ne tik 

parduotuvių darbas, bet ir vidiniai 

procesai, vykstantys tarp parduotuvių 

ir kitų departamentų, kurių pirkėjas 

nemato. Ar šie procesai vyksta 

sklandžiai, dažnai priklauso ne tik 

nuo parduotuvės, bet ir nuo įvairius 

procesus organizuojančių ir vykdančių 

departamentų. Juk, pavyz- 

džiui, jei laiku neatvežė prekių, tai 

ne parduotuvė kalta, kad pirkėjas jų 

neranda lentynoje. Todėl rengiant 

naują kokybės projektą IMU IR PA- 

DARAU! buvo nuspręsta pažvelgti 

plačiau – ne tik vertinti parduotuves, 

bet ir parduotuvių direktoriams 

suteikti galimybę vertinti procesus, 

kad vėliau būtų galima juos pagerinti 

ir kad pirkėjas tuos teigiamus 

pokyčius pajustų. 

„Šiuo projektu bandome aprėpti 

ir pagerinti visą mūsų veiklą. Viena 

vertus, toliau gerinsime prekių 

ir aptarnavimo kokybę parduotuvėse. 

Kita vertus, gerindami vidinius 

procesus, vykstančius tarp departamentų 

ir parduotuvių, mes taip 

pat sieksime pagrindinio tikslo – labiau 

patenkinti mūsų pirkėjų poreikius“, 

– pabrėžė D. Barkovskaja. 

Pasak jos, jau pats projekto pavadinimas 

IMU IR PADARAU! rodo, 

jog mes tikrai galime tai padaryti, 

nes esame mažiau kalbanti, o daugiau 

dirbanti įmonė. 

Kaip bus vertinamos 

parduotuvės? 

Šio konkurso naujovė – parduotuvės 

balas bus skaičiuojamas ne tik 

pagal MAXIMOS paslaugos įvertinimą, 

bet bus atsižvelgiama ir į rodiklius, 

tiesiogiai lemiančius parduotuvės 

apyvartą bei nuostolius. 

Parduotuvės balui skaičiuoti 

bus naudojama vertinimo skalė nuo 

1,00 iki 5,00 (imami du skaičiai po 

kablelio). 1,00 reikš „labai blogai“, 

2,00 – „blogai“, 3,00 – „patenkinamai“, 

4,00 – „gerai“, 5,00 – „puikiai“. 

Procesų ir kokybės departamentas 

kartą per mėnesį tikrins ir vertins 

parduotuves. 

MAXIMOS paslauga, kaip ir 

anksčiau, bus vertinama pagal 100 

balų sistemą, tačiau suvedant rezultatus 

šis balas bus automatiškai 

paverčiamas į 5 balų sistemą. Pagal 

MAXIMOS paslaugos balą bei rodiklių, 

lemiančių apyvartą ir nuostolius, 

balą bus apskaičiuojamas bendras 

parduotuvės balas. 

Pasak D. Barkovskajos, tokia 

vertinimo sistema, kai atsižvelgiama 

ne tik į MAXIMOS paslaugos kokybę, 

bet ir į rodiklius, lemiančius apyvartą 

ir nuostolius, padės dar objektyviau 

ir visapusiškiau įvertinti parduotuvių 

darbą. 

Kaip bus vertinami 

procesai? 

Kita svarbi naujovė – kad bus 

vertinamos ne tik parduotuvės, bet 

ir parduotuvių direktoriai kiekvieną 

mėnesį vertins procesų, kurie 

vyksta tarp parduotuvių ir kitų de- 

D. Mitkuvienė: „Apie problemas kalbėkime argumentuotai“ 

Deimantė Mitkuvienė pabrėžė, 

kad įmonei labai svarbi parduotuvių 

nuomonė apie procesus 

Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 1 dienos 

vyko įžanginis naujo kokybės projekto IMU 

IR PADARAU! etapas. Du mėnesius projektas 

buvo testuojamas ir tobulinamas, kad 

jis vyktų kuo sklandžiau ir padėtų pasiekti 

kuo geresnių rezultatų. 

Pasak MAXIMA LT Procesų ir kokybės 

valdymo departamento direktorės Deimantės 

Mitkuvienės, testavimo metu ištaisytos 

įvairios klaidos, taip pat pastebėta, 

kad ne visi parduotuvių direktoriai gerai 

suprato, kaip turi vertinti procesų kokybę. 

Parduotuvės buvo įpratusios, kad vertinamas 

tik jų darbas, o šįkart suteikta galimybė 

ir parduotuvių direktoriams vertinti 

procesus, kurie vyksta tarp parduotuvių ir 

kitų departamentų. Todėl buvo surengtas 

susitikimas su tinklų ir regionų vadovais ir 

dar kartą aptarta ši projekto dalis. 

„Mums labai svarbi parduotuvių nuomonė 

apie procesus, nes jos geriausiai žino 

pirkėjų poreikius. Parduotuvės turi suprasti, 

kad tai galimybė joms pasisakyti, kas trukdo 

dirbti. Ir tai reikėtų daryti dabar, o ne 

kada nors vėliau“, – pabrėžė D. Mitkuvienė. 

Testavimo metu pastebėta, kad parduotuvių 

direktoriai procesus vertina labai 

partamentų, kokybę. Procesai irgi 

bus vertinami balais nuo 1,00 

iki 5,00. 

Parduotuvės direktorius 

taip pat turės įvertinti 

procesų svarbą. Iš 

pradžių bus vertinami 

7 procesai: pir- 

ASORTIMENTAS 

kimų, maisto gamybos,logistikos, 

rinkodaros 

ir pardavimų, 

personalo valdymo, 

ūkio valdymo 

bei IT valdymo. 

Juos reikės 

įvertinti nuo 1 

iki 7 (1 – mažiausiai 

svarbu, 7 – labai 

svarbu). Vėliau 

vertinami procesai ir 

jų skaičius gali keistis. 

Procesus parduotuvių 

direktoriams vertinti 

bus labai paprasta. Intranete 

„Amigo“ reikės užpildyti procesų 

vertinimo lentelę, sudarytą klausimyno 

principu. Atsakant į klausimą 

reikės parašyti proceso balą ir 

įvertinti proceso svarbą. Įvertinus 

procesą mažiau kaip 5 balais, pastabų 

skiltyje parduotuvės direktorius 

turės įrašyti konkrečias pastabas, 

kodėl taip įvertino. Paskutinė 

skiltis skirta pasiūlymams, kaip gerinti 

ir tobulinti procesus. 

Ir projekto IMU IR PADARAU! 

darbo grupės vadovė D. Barkovskaja, 

ir MAXIMA GRUPĖS Procesų ir 

kokybės valdymo centro vadovas Rimas 

Kanapka pabrėžė, kad projekto 

rengėjams labai svarbi parduotuvių 

nuomonė: kaip jos vertina procesus, 

kokie iš jų svarbiausi, kokius pastebi 

trukdžius, kokių turi pasiūlymų. 

Gaudami objektyvią informaciją tiesiogiai 

iš parduotuvių, departamentai 

galės geriau ir išsamiau parengti 

procesų tobulinimo veiksmų planus. 

Tuomet bus aišku, kur parduotuvės 

susiduria su didžiausiais trikdžiais, 

kokiems procesams gerinti 

reikia skirti didžiausią dėmesį. 

„Labai noriu paprašyti parduotuvių, 

kad jos drąsiai vertintų procesus, 

rašytų pastabas, aiškiai dėstytų 

faktus, kaip joms atrodo. Tai labai 

svarbu norint pagerinti procesus. 

Tuomet efektą pajus ne tik parduotuvių 

darbuotojai, bet ir pirkėjai“, 

– sakė D. Barkovskaja. 

Grįžtamojo ryšio svarbą pabrėžė 

ir R. Kanapka: „Mes norime parduotuves 

dar labiau įtraukti į įmonės 

veiklą, girdėti jų pasiūlymus. Visus 

gerus pasiūlymus būtinai įgyvendinsime.“ 

Neatsitiktinai šio projekto 

pristatyme rašoma: „Mes tikime, 

kad žmonių įtraukimas į procesus 

daro stebuklus!“ 

gerai. „Tik klausimas, ar tai atitinka realybę, 

ar procesų vertinimo lentelės pildytos tik 

formaliai?“ – neskubėjo džiaugtis Procesų ir 

kokybės valdymo departamento direktorė. 

Jei parduotuvių direktorius procesą 

įvertina mažiau kaip 5 balais, pildydamas 

procesų vertinimo lentelę, pastabų skiltyje 

jis turi įrašyti konkrečias pastabas, kodėl 

taip įvertino. „Tačiau parduotuvių komentarai 

dažnai būna be konkrečių faktų, 

labai abstraktūs“, – pastebėjimais dalinosi 

D. Mitkuvienė. Pavyzdžiui, į klausimą „Ar 

jus tenkina paslaugos kokybė?“ atsakoma: 

„kartais“; „kartais tenkina, kartais ne“; „vidutiniškai“ 

ir pan. 

„Tokių atsakymų reikėtų vengti ir nurodyti 

konkrečius faktus, kas netenkina dėl 

vieno ar kito proceso. Rašydami savo pastabas 

Lietuvos parduotuvių direktoriai gali 

pasinaudoti pas mus veikiančiu neatitikčių 

ir koregavimo veiksmų registru ir tiesiog 

nurodyti neatitikties numerį, kokia buvo 

problema. Tai turėtų labai palengvinti vertinti 

procesus, – patarė D. Mitkuvienė. – 

Taip pat labai svarbu procesų vertinimo 

lentelę pildyti kasdien arba periodiškai, o 

ne tik mėnesio pabaigoje, nes tuomet sun- 

ŠVARI/JAUKI 

PARDUOTUVė 

KOKYBė 

PIRKėJAS 

Procesų ir kokybės valdymo 

centro vadovas pasakojo, kad į parduotuvių 

nuomonę ir pasiūlymus 

buvo atsižvelgta ir rengiant šį projektą, 

parduotuvių atstovai dalyvavo 

jo rengimo darbo grupėje. „Pavyzdžiui, 

visi klausimai, pagal kuriuos 

bus vertinami vidiniai procesai, suformuluoti 

taip, kaip juos pateikė 

parduotuvių atstovai, nes mums labai 

svarbi parduotuvių nuomonė“, – 

teigė R. Kanapka. 

Finansinis paskatinimas 

Projekto IMU IR PADARAU! 

metu vyks konkursas tarp parduotuvių, 

o pasiekti gerų rezultatų galima 

tik dirbant komandoje, vieningai 

ir visiems kartu. Todėl bus apdovanojami 

visi geriausių parduotuvių 

darbuotojai, kurie sulauks nemažo 

finansinio paskatinimo. 

Susumavus mėnesio rezultatus, 

parduotuvės, surinkusios nuo 

4,51 iki 5,00 balų, kolektyvas sulauks 

šventinio torto su kava. Kolektyvo 

nuotrauka bus kabinama 

skelbimų lentoje pagalbinėse patalpose 

ir dedama į „Amigo“, o 

parduotuvės direktoriui bus įteikiamas 

specialus projekto ženkliukas. 

Lietuvoje, Lat vijoje ir Estijoje 

parduotuvės darbuotojams bus suteikiama 

papildoma auksinė (5%) 

nuolaida prie turimos nuolaidos 

nuo pirkinio sumos MAXIMOS taškais 

į AČIŪ/PALDIES/AITAH kortelę 

(nuo einamojo mėnesio 15 d. 

iki kito mėnesio 14 d.). Bulgarijo- 

ku viską atsiminti, kas per tą laiką įvyko.“ 

Kadangi testavimo metu dauguma 

parduotuvių direktorių procesų vertinimo 

lentelę „Amigo“ pildė paskutinę dieną, 

jiems ne tik sunku buvo viską atsiminti, 

kas įvyko per mėnesį, bet ir pačios sistemos 

apkrova buvo nemaža, todėl ji veikė 

lėčiau nei įprastai. 

„ IMU IR PADARAU! – vienas iš strateginių 

įmonės projektų, kuris truks metus. 

Todėl nuolat pildyti procesų vertinimo lentelę 

turėtų tapti kiekvieno parduotuvės direktoriaus 

įpročiu“, – įsitikinusi Procesų ir 

kokybės valdymo departamento vadovė. 

Dar vienas svarbus dalykas, kurio reikėtų 

nepamiršti, – kad parduotuvių direktoriai 

turi įvertinti ne tik procesų kokybę, 

bet ir svarbą. Šiuo metu vertinami 7 procesai. 

Juos pagal svarbą reikia įvertinti nuo 

7 iki 1. Svarbiausią procesą reikia pažymėti 

didžiausiu skaičiumi 7, mažiausiai svarbų – 

1. Tačiau testavimo metu daug kas maišė ir 

darė atvirkščiai, todėl procesai pagal svarbą 

buvo sudėlioti ne visai taip, kaip parduotuvės 

iš tiesų norėjo. 

Pasak D. Mitkuvienės, kiekvieną mėnesį 

bus atliekama procesų vertinimo anali- 

APTARNAVIMAS 

KAINA 

3 

je, kur lojalumo kortelių dar nėra, 

kiekvienam parduotuvės darbuotojui 

bus įteikti 30 levų vertės kuponai, 

kuriais jie galės atsiskaityti 

apsipirkdami mūsų įmonės 


Nebus pamiršti ir tie 

kolektyvai, kuriems tą 

mėnesį pritrūks keleto 

balų. Parduotuvės, surinkusios 

nuo 4 iki 4,50 

balų, taip pat bus apdovanotos 

šventiniais 

tortais ir kava. 

Susumavus pusmečio 

ir metų rezultatus, 

geriausiųjų lauks dar 

didesnės dovanos. 

Jei per pusę metų 

parduotuvės kolektyvas 

3 ar daugiau kartų gaus 

auksinę (5%) nuolaidą, o kitus 

mėnesius surinks ne mažiau 

kaip 4,00 balus, tai Lietuvoje, 

Latvijoje ir Estijoje parduotuvės 

darbuotojams bus suteikiama papildoma 

PLATININĖ (10%) nuolaida 

prie turimos nuolaidos nuo 

pirkinio sumos MAXIMOS taškais į 

AČIŪ/PALDIES/AITAH kortelę (nuo 

einamojo mėnesio 15 d. iki kito mėnesio 

14 d.). Pavyzdžiui, Lietuvoje 

parduotuvės darbuotojai, prie jau 

turimos 5% nuolaidos gavę papildomą 

platininę 10% nuolaidą, visą 

mėnesį MAXIMOJE galės pirkti su 

15% nuolaida. Bulgarijoje kiekvienas 

parduotuvės darbuotojas gaus 

50 levų vertės kuponus. 

D. Barkovskaja pabrėžė, kai tai 

išskirtinės nuolaidos. Tokių nuolaidų 

negauna nė vienas MAXIMOS 

darbuotojas, kad ir kokias pareigas 

jis eitų. 

Be to, parduotuvėms ir regionams, 

per pusmetį pasiekusiems labai 

gerų rezultatų, bus įteiktos specialios 

statulėlės, o geriausių parduotuvių 

ir regionų direktoriai bus 

apdovanojami auksiniais ženkliukais. 

Tokie pat apdovanojimai ir platininės 

nuolaidos parduotuvių lauks 

ir už labai gerus metų rezultatus. 

Parduotuvė bus apdovanota, jei per 

metus 5 kartus laimės auksinę (5%) 

nuolaidą, o kitus mėnesius gaus ne 

mažesnį kaip 4,00 balų įvertinimą. 

Projekto pabaigoje taip pat bus 

įteikti individualūs apdovanojimai 

geriausių idėjų ir pasiūlymų autoriams. 

„Linkiu, kad kuo daugiau parduotuvių 

gautų apdovanojimus. Tikiu, 

kad bus daug parduotuvių, apie 

kurias galėsime pasakyti – jos ėmė ir 

padarė. Tikiu, kad sulauksime daug 

puikių idėjų ir pasiūlymų“, – sėkmės 

visiems linkėjo D. Barkovskaja. 

IMKIME IR PADARYKIME! 

zė ir visi vadovai iki pat įmonės generalinio 

direktoriaus matys ataskaitas, kaip vertinami 

procesai, kokios parduotuvių pastabos. 

„Kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į konkrečius 

faktus bei pastabas, bus nagrinėjama, 

kokius procesus reikia tobulinti, ir sudaromi 

veiksmų planai, kaip juos pagerinti, kad 

su tomis problemomis parduotuvės ateityje 

nesusidurtų“, – sakė Procesų ir kokybės 

valdymo departamento direktorė. 

Todėl D. Mitkuvienė ragino parduotuves 

nebijoti išsakyti problemas argumentuotai. 

Juk pagrindinis šio projekto tikslas – 

dar labiau įsiklausyti, išgirsti bei patenkinti 

gyventojų plataus vartojimo poreikius, 

t. y. kad mūsų pirkėjai būtų patenkinti siūlomu 

asortimentu ir prekių bei aptarnavimo 

kokybe MAXIMOS parduotuvėse. O 

tai galima padaryti tik tobulinant įvairius 

procesus, vykstančius tarp parduotuvių ir 

kitų departamentų. 

Taip pat laukiama ne tik parduotuvių 

pastabų, bet ir pasiūlymų, kaip gerinti ir 

tobulinti procesus, o geriausių idėjų, kurias 

realu įgyvendinti, autorių – vertingi apdovanojimai. 

„Pulso“ inf.

4 

Veiklos efektyvumo tyrimo rezultatai – 

efektyvesniam darbui užtikrinti 

Vasaros pradžioje MAXI- 

MOJE vyko įmonės veiklos 

efektyvumo tyrimas (xQ). 

Šio tyrimo tikslas – atskleisti, 

kaip MAXIMOS darbuotojams 

sekasi siekti kartu su 

vadovais metų pradžioje užsibrėžtų 

tikslų, ir nustatyti, 

ar numatytiems tikslams pasiekti 

darbuotojams pakanka 

numatytų priemonių. 

Eitvydė Perkauskienė džiaugiasi 

efektyvumo tyrimo rezultatais 

Dalyvauti anoniminėje apklausoje 

buvo kviečiami visi veiklos vertinime 

dalyvavę darbuotojai. Iš viso 

apklausoje dalyvavo 929 asmenys, 

dirbantys Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, 

Bulgarijoje bei MAXIMA grupėje, 

t. y. 71 proc. visų pakviestų atsakyti 

į klausimyne pateiktus klausimus. 

Tai rodo, jog kompanijoje 

dirba atsakingi, aktyvūs, atsidavę 

įmonei ir darbui žmonės. 

„Mums reikėjo tikros nuomonės. 

Nenorėjome pagražintų rezultatų, 

todėl esame labai dėkingi darbuotojams 

už atvirumą ir pasitikėjimą, 

– dėkoja personalo projektų 

vadovė Eitvydė Perkauskienė. – 

Mes, Personalo departamentas, 

savo ruožtu užtikriname visų duomenų 

konfidencialumą bei anonimiškumą.“ 

Apklausos klausimynas buvo 

parengtas pagal tris lygmenis (or- 

ganizacijos, skyriaus bei asmeninį) 

ir 6 kriterijus, atskleidžiančius, ar 

darbuotojai žino svarbiausius įmonės 

tikslus ir užduotis, ar tiki tikslais, 

ar žino, kaip tų tikslų siekti, ar 

geba šalinti kliūtis, ar jaučia vadovų 

palaikymą, ar pakanka resursų 

bei įgaliojimų, ar bendradarbiauja 

ir siekia bendrų rezultatų. 

Įvertinus apklausos rezultatus, 

paaiškėjo stipriosios kompanijos ir 

darbuotojų savybės bei tos, kurioms 

reikia papildomai skirti dėmesio ir 

susitelkimo. 

Džiugu, jog įmonės darbuotojai 

puikiai žino ir supranta įmonės 

tikslus, o kaip svarbiausius įvardija 

apyvartos didinimą bei geros kokybės 

šviežią maistą. Rezultatai taip 

pat parodė, jog dauguma darbuotojų 

laiko save atsakingais už tai, kad 

būtų laiku pasiekti geri rezultatai, 

o siekdami pagrindinių savo padalinio 

tikslų geba dirbti komandoje. 

Vis dėlto reikėtų atkreipti didesnį 

dėmesį į darbo prioritetų nustatymą, 

informacijos srautų valdymą 

bei bendradarbiavimą tarp skirtingų 

įmonės padalinių. Maloniai 

džiugina tai, jog įmonės darbuotojai 

yra motyvuoti ir patenkinti darbu 

MAXIMOJE. Labiausiai jie vertina 

naujus iššūkius ir įdomų darbą, 

karjeros galimybes bei gerą atmosferą 

darbe. Be to, diduma tyrime 

dalyvavusių darbuotojų rekomenduotų 

MAXIMĄ kaip darbdavį savo 

artimiesiems bei pažįstamiems. 

Apibendrinant apklausos rezultatus, 

galima teigti, jog MAXIMA – 

tai veržlių, uoliai siekiančių tikslų, 

atsakingų, su optimizmu dirbančių 

ir lojalių darbuotojų kompanija, 

kuri nenustoja tobulėti, mokytis 

ir augti. 

Šiuo metu apklausos rezultatai 

išsamiai aptariami su vadovais, 

įvertinamos kiekvieno padalinio 

stipriosios ir silpnosios pusės, rengiami 

veiksmų, kaip toliau tobulinti 

veiklos sritis, planai. 

„Siekiame, kad atlikta apklausa 

neliktų vien tik dėl apklausos. Norime, 

kad remiantis gautais rezultatais 

būtų daromos atitinkamos išvados 

ir imamasi konkrečių veiksmų“, 

– sako E. Perkauskienė ir priduria 

tikinti, jog rugsėjo pradžioje 

bus parengti realūs veiksmų planai, 

padėsiantys efektyviau dirbti. 


Naujienos 

MAXIMOS parduotuvė jau ir internete! 

Nuo rugpjūčio 3 d. ištikimiausi 

MAXIMOS pirkėjai jau gali apsipirkti 

ne tik prekybos centruose, bet ir naujoje 

MAXIMOS parduotuvėje internete 

e.maxima.lt. Pirkėjai apsilankę internetinėje 

parduotuvėje gali rinktis iš 16 

tūkst. prekių asortimento. 

MAXIMOS internetinė parduotuvė 

orientuota į aukštesnes pajamas gaunančius, 

taupančius laiką gyventojus, 

tėvus, auginančius mažus vaikus ir negalinčius 

skirti daug laiko apsipirkti paprastose 


Internetinėje parduotuvėje 

e.maxima.lt pateikiamas toks pat prekių 

asortimentas kaip ir MAXIMA XX 

parduotuvėse. Pagrindinį pastovų asortimentą 

sudaro maisto prekės, būtinosios 

pramoninės prekės, prekės vaikams 

ir prekės laisvalaikiui; kintamą asortimentą 

sudaro sezoninės ir akcijų prekės. 

Apsiperkant internetinėje parduotuvėje 

taip pat galioja nuolaidos su 

AČIŪ nuolaidų kortele. 

Užsisakyti prekes internetinėje parduotuvėje 

e.maxima.lt labai paprasta. 

Pirkėjams tereikia užsiregistruoti šioje 

svetainėje. Gavęs prisijungimo duomenis 

pirkėjas bet kuriuo paros metu 

gali vykdyti užsakymus – tereikia norimas 

prekes išsirinkti iš pateikiamo katalogo. 

Prie kiekvienos prekės pateikiamas 

trumpas aprašymas ir nuotrauka. 

Internetinės parduotuvės pirkėjai 

taip pat turi galimybę apsipirkti pagal 

iš anksto pateikiamų patiekalų receptus. 

Tai galima padaryti vienu mygtuko 

paspaudimu. 

Svarbu žinoti, kad prieš rinkdamasis 

prekes pirkėjas turi nurodyti užsakymo 

pristatymo laiką (2 valandų laiko 

langas) ir adresą, kuriuo turėtų būti 

pristatyti pirkiniai. Prekių pristatymo 

dieną galima pasirinkti nuo ateinančios 

dienos (jei yra laisvų laiko langų) 

iki dviejų savaičių. Už pirkinius atsiskai- 

Ruoštis žiemos ligoms pradėkime jau šiandien... 

Gripas – virusinė infekcinė liga, kuria kasmet serga didelė gyventojų 

dalis. Apie jį kalbama daug ir dažnai. Atrodytų, jau 

viską žinome, tačiau kasmet gripo virusas krečia vis naujus 

pokštus. Jam negalioja jokios ribos, jokie standartai – jis keičia 

savo savybes, sukelia vis įvairesnių ir sunkesnių komplikacijų. 

Pirmą kartą gripas buvo paminėtas 

dar Hipokrato (412 m. pr. m. 

e.), tačiau tikroji jo istorija prasidėjo 

1889 m., kai buvo aprašyta pirmoji 

infekcijos epidemija. Pirmąjį smūgį 

gripas smogė 1918 m., kai prasidėjo 

gripo pandemija (globalinė epidemija), 

ji truko iki 1922 m. Per ketverius 

šios pandemijos metus gripu 

persirgo 500 milijonų žmonių ir 

mirė daugiau nei 20 milijonų. Šiuos 

skaičius galima palyginti tik kartu 

sudėjus visas maro epidemijas. 

Šiais laikais gripas nepakankamai 

įvertinamas, nes bet kokia kita 

ūmi kvėpavimo takų virusinė infekcija 

ar peršalimas palaikomas gripu. 

Tačiau yra keletas priežasčių, dėl 

kurių gripas iš tiesų yra pavojingas. 

Visų pirma dėl to, kad plinta 

oro-lašeliniu būdu, kitaip tariant, 

jus lengvai gali apčiaudėti ar apkosėti 

– belieka tik įkvėpti. 

Antra priežastis, kodėl nuolat 

kalbama apie gripo pavojų, yra viruso, 

sukeliančio ligą, kitimas. Gripo 

virusai ypatingi tuo, kad keičia 

antigenines ir biologines savybes. 

Greičiausiai tai viruso prisitaikymo 

mechanizmo evoliucijos pasekmė. 

Susidariusios naujos virusų atmainos, 

kitaip nei jų pirmtakai, nėra pažįstamos 

mūsų imuninei sistemai. 

Trečia ir skaudžiausia priežastis 

ta, kad ne tik gali kilti gripo komplikacijos, 

bet ši liga gali būti ir mirtina. 

Norėdami atskirti, ar tai gripas, 

ar kita liga, turėtume stebėti save 

nuo pat pirmų valandų, kai tik 

pasijuntame prastai. 

Pagrindiniai simptomai 

– liga prasideda ūmiai, 

dažnai pirmasis požymis 

yra drebulys arba lengvas 

karščiavimas. Kūno temperatūra 

ima kilti staiga ir 

jau pirmą parą karščiavimas 

pasiekia +38–40 °C. Būdingas 

galvos skausmas. Taip pat 

pasireiškia intoksikacijos požymiai: 

silpnumas, judesių sutrikimas, 

prakaitavimas, raumenų, 

nugaros ir galūnių skausmas, vadinamasis 

kaulų laužymo pojūtis, akių 

peršėjimas. Su visais nemaloniais 

pojūčiais dažnai pasireiškia kvėpavimo 

takų pažeidimai – sloga, sausas 

kosulys, gerklės peršėjimas. Progresuojant 

ligai gali išsivystyti gripo 

komplikacijos. Jos atsiranda virusui 

dauginantis ir sunaikinant vis 

naujas organizmo ląsteles – taip gaminasi 

tam tikros medžiagos, 

galinčios pažeisti įvairius 

kūno organus. 

Dažniausios komplikacijos – plaučių, 

širdies raumenų, smegenų ir 

inkstų uždegimai. Atkreipkite dėmesį, 

jog komplikacijos dažniausiai 

kyla po laikino pagerėjimo, tad vos 

tik pasijusite pasveikę, keletą dienų 

geriau dar pabūkite namie, kad 


toma banko pervedimu. Prekių pristatymo 

mokestis – 10 litų. 

Šiuo metu internetinėje MAXI- 

MOS parduotuvėje apsipirkti gali tik 

Vilniuje gyvenantys pirkėjai. Atsižvelgiant 

į pirkėjų aktyvumą, ateityje internetinė 

parduotuvė galėtų plėstis ir 

kituose didžiuosiuose šalies miestuose. 

Naujasis bandomasis projektas bus 

testuojamas apie 3 mėnesius (pagal poreikį 

ir daugiau). Kol kas jame gali dalyvauti 

tik MAXIMA LT, MAXIMA grupės 

darbuotojai, jų rekomenduoti asmenys 

bei ištikimiausi MAXIMOS pirkėjai. 

Atrinktiems darbuotojams ir kitiems 

pirkėjams išsiųsti kvietimai prisijungti 

prie e.maxima.lt elektroninės 

sistemos. Per kelių mėnesių bandomąjį 

laikotarpį bus analizuojama rinkos situacija, 

pirkėjų įpročiai, tiriama, ar toks 

projektas pasiteisintų ir ar jį būtų galima 

pristatyti kitiems pirkėjams. 


neatkristumėte ir kad nekiltų komplikacijų. 

Pats veiksmingiausias metodas 

užkirsti kelią ligai yra vakcinacija – 

skiepai. Bet šis apsaugos būdas pas 

mus nėra pakankamai išnaudojamas, 

statistikos duomenimis, Lietuvoje 

iš tūkstančio gyventojų nuo 

gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, 

Latvijoje – 65, Estijoje – 52 asmenys. 

Tuo tarpu JAV tūkstančiui 

gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, 

Europoje vidutiniškai – 177. 

Vakcinuojant į organizmą įleidžiama 

negyvo ligos sukėlėjo. Virusas, 

kurio yra vakcinoje, nesugeba 

sukelti ligos, tačiau stimuliuoja 

organizmo antikūnų gamybą, o 

tai yra efektyviausias ir natūraliausias 

būdas kovoti su virusine infekcija. 

Šiuo metu gaminamos vakcinos 

yra išgrynintos, beveik nesukelia 

neigiamų reakcijų. Kiekvienais 

metais gaminama nauja vakcina, 

atsižvelgiant į tais metais 

laukiamą viruso štamą. Pasaulinė 

sveikatos organizacija nuolat 

analizuoja virusą, jo kitimą 

ir prognozuoja kitą epideminį 

periodą. Planinį skiepijimą geriausia 

vykdyti rudenį. 

Nekartokime klaidos – laiku 

pasiskiepiję, save ir savo šeimos narius 

apsaugosime nuo nemalonių 

netikėtumų. 

„Pulso“ inf.

Pulsas • 2010 m. rugsėjis, Nr. 13 Atgarsiai 

MAXIMALISTAI pažadėjo gerai mokytis, kad vėl patektų į stovyklą 

Atkelta iš 1 p. 


„Mokinių pažangumo programa 

MAXIMALISTAS ir vasaros stovykla 

paskatino vaikus dar labiau 

pasitempti. Stovykla jiems yra didelė 

paskata gerai mokytis“, – sakė 

MAXIMA LT Vidinės komunikacijos 

skyriaus vadovė Rūta Pupkevičiūtė. 

Šių metų stovykla buvo ypatinga 

ne tik tuo, kad vaikai savaitę ilsėjosi 

saulėtoje Kroatijoje prie Adrijos 

jūros, bet ir tuo, kad joje vyko 

kūrybiniai, interaktyvūs, ugdomieji 

„Forumo“ teatro užsiėmimai, o vadovai 

buvo aktoriai iš Vilniaus „Forumo“ 

teatro grupės. 

Diskusijų teatras 

Stovykloje kasdien vyko po du 

forumo teatro užsiėmimus. Vaikai 

buvo mokomi atsikratyti scenos 

baimės, drąsiai reikšti savo mintis, 

bet neužgožti kito. Atlikdami įvairius 

pratimus bei vaidybinius etiudus 

stovyklautojai gvildeno jiems 

rūpimas problemas: vieni pasidalino 

patirtimi, kaip vaikai mokykloje 

apspjaudė jiems nepatinkančią 

mokytoją, kiti nagrinėjo diskriminacijos 

mokykloje problemas, dar 

kiti gilinosi į neteisybės bei nelygybės 

klausimus. 

Forumo teatro metodas pasaulyje 

išpopuliarėjo XX a. 6-ajame 

dešimtmetyje, kai žymus teatro 

inovatorius brazilas Augusto Boalas 

norėdamas sužinoti žmonių 

nuomonę po spektaklių rengdavo 

diskusijas. Dabar šis teatro metodas 

dažnai taikomas edukacijos ir 

prevencijos srityse dirbant su vaikais, 

paaugliais, jaunimu. 

„Forumo teatro metodu siekėme 

paskatinti vaikus, kad jie taptų 

tolerantiškesni, draugiškesni, atsakingesni 

vieni kitiems ir aplinkiniams, 

kad įsigilintų į kai kurias 

problemas. Forumo teatras iškelia į 

paviršių įvairias problemas ir kviečia 

jas nagrinėti, gvildenti, pažinti. 

Bet tai daroma lengva teatro forma“, 

– sakė „Forumo“ teatro grupės 

vadovė Rimanta Vaičekonytė. 

Stovyklos dienoraštis 

Liepos 24-oji 

Jau pažįstami iš pernai metų ir nauji 

vaikai, susirinkę ankstų rytą iš visų Lietuvos 

kampelių į Vilnių ir Kauną, dviem autobusais 

patraukė link šiltosios Kroatijos. 

Naujieji draugai buvo greitai priimti į 

,,senių“ komandą. Keliavome per siaurais 

keliais ir reklaminiais stendais pasižyminčią 

Lenkiją, nakvoti sustojome Čekijos 

mieste Brno. Nors jau buvo vėlus metas, 

nuovargio nė vieno akyse nebuvo matyti. 

Greitai pasidalinę kambarius nuėjome 

ilsėtis. Čekija pasitiko ne visai svetingai, 

lauke buvo vos 16 laipsnių šilumos. Bet 

tai nuotaikos visai netrikdė, daugelis net 

džiaugėsi vėsiu oru, galėdami atsipūsti 

nuo namuose paliktų karščių. 

Liepos 25-oji 

Čekiją keitė Austrijos vaizdai. Tik 

pervažiavus Čekijos ir Austrijos sieną akį 

džiugino gražūs it saldainiai austrų miesteliai 

su margaspalvėmis gėlėmis languose. 

Kadangi oras buvo išties labai šaltas 

ir lietingas, Austrijos sostinę Vieną apžiūrėjome 

pro autobuso langą. Pamatėme 

įspūdingo grožio Atėnės skulptūrą, 

saugančią Teisingumo rūmus, nuostabų 

parką ir jo paunksmėje muzikuojančią 

didžiojo klasiko V. A. Mocarto skulptūrą. 

Matyt, ne vienas mintyse pagalvojome, 

kad būtinai į šį miestą sugrįšime 

pasisvečiuoti ilgėliau. Artėdami prie kelionės 

tikslo Zadaro aplankėme Kroatijos 

sostinę Zagrebą. Trumpai sustoję apžiūrėjome 

nuostabaus grožio katedrą. 

Vėlai naktį pavargę ir alkani pagaliau 

pasiekėme mūsų stovyklavietę Zadare. 

Pavakarieniavę, dar nedrąsūs naujoje 

vietoje skirstėmės gyvenamąsias vietas. 

Vienas berniukas priėjęs prie vado- 

Stovyklos programa buvo sudaryta taip, kad vaikai būtų užimti visą dieną 

Turininga dienotvarkė 

„Stovyklos programa buvo sudaryta 

taip, kad vaikai būtų užimti visą 

dieną. Mes stengėmės, kad jie kuo 

daugiau išmoktų, sužinotų, patirtų 

per tas kelias dienas“, – sakė R. Vaičekonytė. 

Net į kasdienę rytinę mankštą 

vadovai pažvelgė netradiciškai, 

įtraukė senovės Vietnamo kovos 

meno niat-nam pratimų. Kūrybiniai 

užsiėmimai buvo derinami su įvairiais 

žaidimais, ekskursijomis, kelionėmis. 

O vakarais vykdavo visų keturių 

būrių, į kuriuos buvo suskirstyti 

stovyklautojai, pasirodymai – vaikai 

vaidindavo arba koncertuodavo, 

taip pat buvo rengiami filosofijos, relaksacijos 

vakarai. 

Stebėjosi vaikų 

kūrybingumu 

Stovyklos vadovai stebėjosi MA- 

XIMALISTŲ kūrybingumu ir išradingumu. 

„MAXIMOS darbuotojų vaikai 

mums padarė labai didelį įspūdį. Jie 

buvo kūrybiški, geranoriški ir labai 

pavyzdingi. Viską stengėsi padaryti 

labai gerai, įsigilinti, suprasti“, – gyrė 

MAXIMALISTUS R. Vaičekonytė. 

Vadovams labiausiai įsiminė vai- 

vės nedrąsiai paprašė jį apgyvendinti su 

mergaitėmis, nes jis kelionės metu su jomis 

labai susidraugavo, o berniukų nepažįsta 

ir jam labai nedrąsu. Patyrę vadovai 

pasiūlė kompromisą – vieną naktį 

pernakvoti su berniukais, ir jei nepritaps, 

sugalvos kitą išeitį. Neprabėgus nė 

dienai, berniukų kambaryje buvo girdėti 

šio vaiko klegesys ir pasakojamos linksmos 

istorijos. 

Vaikai vienas kitu labai rūpinasi. Vienas 

buvo pramintas mažiumi, bet ne norint 

pasišaipyti, o tiesiog dėl to, kad vyresni 

juo rūpinosi – paplūdimyje liepdavo 

sėstis ant rankšluosčio, o ne ant aštrių 

akmenų, nuolat primindavo, kad karštą 

dieną reikia gerti vandens. Komanda 

ėmė sparčiai lipdytis, nors pirmomis dienomis 

dar buvo girdėti praeitų metų stovyklos 

atgarsiai: vis pasigirsdavo stovyklos 

himnu tapusi daina „Trys milijonai“, šūkis 

,,Trūks plyš – kas laimės? Gargždų banga!“ 

Pirma stovyklos diena 

Aplankėme Zadaro centrą. Pasivaikščiojome 

po senamiestį, prie jūros 

pasiklausėme vieno garsaus kroatų architekto 

sukurtų vandens vargonų skambesio. 

Garsai buvo įstabūs ir užburiantys, 

atrodė, lyg dainuotų jūra. O gal įstabius 

garsus leido undinėlės, gyvenančios 

Adrijos jūroje? Vakare buvo pirmasis 

kūrybinis vakaras, visi 4 būriai įvairiomis 

raiškos priemonėmis prisistatė kitiems 

stovyklautojams. Buvo vaidybos, muzikos 

ir vizualizacijos sintezė, kuri padėjo 

vaikams išreikšti save. 

Antra diena 

Praktinė užduotis, ugdanti komandinį 

darbą, strateginius įgūdžius. Vakarop 

vaikai buvo suskirstyti po 12, vadovai 

jiems surišo kojas virvėmis, įdavė po 

žemėlapį ir jie turėjo surasti vietą, joje 

paslėptą raidę ir užuominą apie vietą, 

kų improvizacijos, kai lietus netikėtai 

sujaukė vieno vakaro planus ir dėl 

oro sąlygų buvo neįmanoma rengti 

planuoto kūrybinio vakaro lauke. 

„Galvojome, ką daryti. Kiekvienam 

kambariui davėme užduotį parengti 

po spektakliuką. Paskui visi vadovai 

ėjome per kambarius ir žiūrėjome 

tuos trumpus vaidinimus. Mes 

buvome nustebę, kokių įdomių dalykų 

per tokį trumpą laiką – pusvalandį 

– vaikai sugalvojo“, – pasakojo 

viena iš vadovių Danguolė Girčienė. 

Vadovai sakė, kad taip smagiai, 

kaip tą vakarą, seniai buvo besijuokę. 

Visko ten buvo – ir vaikystės siaubo 

kambarys, kur vaikai visokiais 

garsais išreiškė vaikystės siaubą, ir 

šešėlių teatras (su paklodėm, lempomis, 

kurias vaikai iš kažkur sugebėjo 

gauti), ir net lėktuvo katastrofa. 

„Buvome sužavėti“, – prisimena „Forumo“ 

teatro grupės vadovė. 

Stovyklautojų įspūdžiai 

Vaikams, kaip rodo jų atsiliepimai, 

vasaros stovykloje labiausiai 

įsiminė draugiški žmonės, nuostabi 

gamta, Adrijos jūra, baigiamasis 

vakaras, o labiausiai patiko vaidinti 

etiudus, įvairūs žaidimai, mankšta, 

Rytų kovos menas niat-nam ir stovyklos 

vadovai. Daugiausia vaikų sakė 

stovykloje išmokę vaidybos, naujų 

žaidimų, įgiję daugiau pasitikėjimo 

savimi, sužinoję apie forumo teatrą, 

naujas šalis ir vietoves. 

„Pulsas“ paprašė kelių MAXI- 

MALISTŲ pasidalinti įspūdžiais iš 

stovyklos, o jų tėvelių – apie MAXI- 

MALISTO projektą. 

„Stovykloje viskas labai patiko, 

vadovai buvo labai linksmi“, – sakė 

Lukas Žeimys. Kroatijoje jis pirmą 

kartą pamatė krioklius, sutiko daug 

naujų draugų. Lukas teigė, kad galimybė 

pabuvoti tokioje stovykloje 

skatina geriau mokytis. 

„Stovykloje buvo labai įdomi 

„Forumo“ teatro programa, vykdavo 

daug vaidinimų, kurių metu spręsdavome 

įvairias problemas. Anksčiau 

nevaidindavau, o stovykloje 

buvo labai linksma, nebuvo baisu 

lipti ant scenos“, – įspūdžiais dalinosi 

Ieva Maslauskaitė. Ji džiaugėsi, 

kad kelionės į Kroatiją metu labai 

daug pamatė, įsiminė nuostabūs 

šios šalies gamtos vaizdai. Į MAXI- 

MOS organizuojamą stovyklą Ieva 

važiavo pirmą kartą. Nors iš pradžių 

nieko nepažino, bet susirado naujų 

draugių, su jomis ir dabar bendrauja 

internetu, planuoja susitikti. 

Tomas Šimkus iš Kauno rajono 

Panevėžiuko sakė, kad kelionėje patiko 

kompanija ir labai graži gamta. 

Plitvicos nacionaliniame parke MAXIMALISTAI plaukė laivu per ežerą 

kur visi turėjo susirinkti. Visi susirinkę ir 

sunešę raides turėjo sudėlioti žodžius. 

Trečia diena 

Aplankėme Plitvicos nacionalinį parką 

– nuostabią krioklių ir smaragdo žalumo 

ežerų oazę. 4 valandas pėsčiomis ėjome 

turistų maršrutu, gėrėdamiesi nuolatos 

atsiveriančiais naujais vaizdais. Kelionės 

pabaigoje plaukėme laivu per ežerą 

dainuodami ,,Trys milijonai“. Vaikų balsai 

sklido ežero vandeniu palikdami aidą 

visame parke. 

Plitvicos nacionalinis parkas Kroatijoje, 

be abejonės, yra vienas gražiausių 

gamtos kūrinių Europoje. Dėl savo natūralaus 

grožio jis įrašytas į UNESCO pasaulio 

saugomų objektų sąrašą. Parke yra 

16 ežerų (išsidėsčiusių skirtingame aukštyje, 

per juos tekanti Koranos upė kelią 

įveikia per galybę krioklių) ir dideli miškai 

aplink juos. Visa parko teritorija už- 

ima apie 30 000 hektarų, bet turistams 

prieinama tik maža jo dalis – apie 17 000. 

Turistai įleidžiami apžiūrėti Plitvicos ežerų 

ir krioklių, bet jiems draudžiama įeiti 

į ornitologijos draustinį bei orchidėjų ir 

lelijų sodus. Be to, Plitvicoje pilna įvairių 

rūšių gyvūnų ir paukščių. Čia gyvena retos 

europietiškų rudųjų lokių rūšys, vilkai, 

lūšys ir laukinės katės, ereliai, kurtiniai 

bei pelėdos... 

Penkta diena 

Vykome į Krka nacionalinį parką. Pakeliui 

porą valandų pasivaikščiojome po 

senovinį Šibeniko miestą, didelį įspūdį 

padarė siauros gatvelės, pilnos turistų, 

bei katedra, kuri iš išorės tiesiog akino 

baltumu, o viduje buvo neįprastai pilka, 

bet labai graži. 

Daugeliui vaikų šis parkas patiko labiau 

nei Plitvicos, nes jie galėjo išsimaudyti 

kriokliuose. 

5 

„Stovykloje, kur vyko forumo teatro 

užsiėmimai, išmokau vaidinti, atsiskleidėme 

visi, parodėme savo talentus“, 

– pasakojo Tomas. Jis sakė, 

kad ir taip stengiasi mokykloje gerai 

mokytis, bet pagal MAXIMALISTO 

programą gaunama stipendija skatina 

dar labiau pasistengti. 

Džiaugiasi, kad dirba 

MAXIMOJE 

MAXIMOS organizuojamoje 

vaikų vasaros stovykloje ilsėjosi du 

Švenčionių MAXIMOS X (X951) pardavėjos 

Tatjanos Markevič vaikai. 

Sūnus Vitalijus jau antrą kartą, metais 

jaunesnė dukra Viktorija – pirmą. 

„Mes visus metus labai stengėmės, 

kad patektume į stovyklą. Tai 

vaikams buvo labai didelė paskata 

gerai mokytis. Daug pažįstamų dirba 

kitose parduotuvėse, bet niekur 

tokio gero projekto kaip MAXIMA- 

LISTAS nėra. Mes patys neturime galimybės 

taip toli nukeliauti ar leisti 

vaikų į vasaros stovyklą. Aš pati užsienyje 

nesu poilsiavusi, – šypsojosi 

Tatjana. – Iš vaikų pasakojimų supratau, 

kad šiais metais vaikų poilsis 

buvo labai gerai apgalvotas, turiningas 

– nebuvo laisvos nė minutės, 

jie visą laiką buvo užimti.“ 

Nukelta į 6 p. 

Šešta diena 

Paskutinę dieną vaikai ruošėsi vakariniam 

pasirodymui bei baigiamajam stovyklos 

uždarymo vakarui. Vakarinę programą 

sudarė dvi dalys: talentų ir forumo 

teatro etiudų vaidybos bei trumpos 

analizės. Noriu pasidžiaugti, kad talentų 

turėjome išties labai daug, net teko daryti 

atranką, kurie numeriai pateks į baigiamąjį 

pasirodymą. 

Viskas vyko kaip tikrame teatre. Pagrindiniame 

stovyklos kieme sustatėme 

kėdes, sceną išdekoravome vaikų spalvintomis 

mandalomis, sukvietėme žiūrovus 

ir pradėjome. Pasirodymai buvo tokie 

nuostabūs ir profesionalūs, jog man net 

ištryško džiaugsmo ašara, kad turime tokią 

gausą ne tik gerai besimokančių MA- 

XIMOS darbuotojų vaikų, bet ir tiek daug 

talentų. Ne veltui sakoma, kad jei žmogus 

talentingas, tai talentingas viskam. 

Po pasirodymų linksmybes pratęsė 

siautulinga diskoteka. Vidurnaktį visi susikibę 

už rankų patraukėme link jūros, 

kur mūsų laukė ypač subtili užduotis. 

Per rankas, sugalvodami po norą, leidome 

paukščiuką, jį reikėjo labai atsargiai 

perduoti, kad nesuspaustum ir nepaleistum 

kuždėdamas savo norą. Kai priėjo 

mano eilė, supratau, kad jokio paukščiuko 

nėra, jis buvo visų mūsų širdyse, mes 

vienas kitam iš saujelės į saujelę perdavinėjome 

savo slapčiausius troškimus... 

Atminimui kiekvienas gavome po 

mūsų pačių išlankstytą origamį – gervę, 

ant jų kiekvienas vadovas parašė po palinkėjimą. 

Tai mūsų norų paukščiukas, 

kiekvienas parsivežėme po tokį namo ir 

jis mums primins smagiai kartu praleistą 

laiką Kroatijoje... 

Vidinės komunikacijos 

skyriaus vadovė 

Rūta Pupkevičiūtė

6 

Atklelta iš 5 p. 

Šilalės MAXIMOS X (X807) pamainos 

viršininkė Veronika Zobielienė 

dėkinga MAXIMAI, kad jos 

dukros Vitalija ir Viktorija galėjo 

stovyklauti Kroatijoje. „Jos sakė, 

kad kelionė buvo labai įspūdinga. 

Abi labai laukė šitos stovyklos, 

nes vyresnioji dukra Vitalija buvo ir 

pernai, todėl ir jaunesnioji Viktorija 

siekė penktoje klasėje mokytis tik 

devintukais ir dešimtukais, kad šiemet 

galėtų vykti į stovyklą. Esu labai 

dėkinga MAXIMAI, kad ji skatina 

vaikų norą mokytis. Vaikai labai 

džiaugiasi, nes iki tol niekur taip 

toli nebuvo nuvažiavę“, – džiaugėsi 

Veronika. 

Rinkodaros ir pardavimų departamento 

Rinkotyros skyriaus (X954) 

vadovas Gediminas Poška pasakojo, 

kad dukra Gabija labai šiltai atsiliepė 

apie stovyklą. Jai labai patiko vadovai, 

maudynės prie krioklių, ekskursijos į 

Kroatijos nacionalinius parkus ir iki 

paryčių trukusi diskoteka. „Dukra labai 

džiaugėsi, kad važiavo į šią kelionę, 

labai man dėkojo už tai ir, žinoma, 

buvo dėkinga MAXIMAI. Man, 

kaip tėvui, labai malonu, kad mūsų 

bendrovė investuoja į vaikus. Aš taip 

pat labai džiaugiuosi, kad mano dukra 

dabar didžiuojasi, jog tėtis dirba 

MAXIMOJE, ir visiems giriasi, kad yra 

MAXIMALISTĖ, kad buvo stovykloje, 

kad gaus stipendiją. Ji stengiasi labai 

gerai mokytis, o man tai labai svarbu“, 

– pabrėžė MAXIMALISTĖS tėtis. 

Pažadėjo gerai mokytis 

„Džiaugiamės, kad šiais metais 

vaikai ne tik pamatė nuostabaus grožio 

Kroatiją, mėlyną Adrijos jūrą, bet 

ir dalyvavo ugdomuosiuose ir lavina- 

muosiuose užsiėmimuose, ten išmoko 

išklausyti kitą, tolerancijos, lyderystės, 

komunikabilumo, komandinio 

darbo, saviraiškos, įgijo aktorystės 

meno pagrindus, atsikratė scenos 

baimės. Stengėmės jiems sukurti 

tokią programą, kad vaikai įgytų 

Atgarsiai 

įgūdžių, kurių neįgyja mokykloje“, – 

sakė MAXIMA LT Vidinės komunikacijos 

skyriaus vadovė Rūta Pupkevičiūtė. 

„Mūsų „Forumo“ teatro pagrindinis 

moto – padaryti pasaulį geresnį, 

gražesnį. Mes tikimės, kad tie šim- 

tas jaunų žmonių iš MAXIMOS organizuotos 

stovyklos išsinešė šią gerą 

idėją, kad jie stengsis nuveikti gerų 

darbų, bus tolerantiški, aktyvūs ir iš 

tų vaikų neišaugs toks, kuris darys ką 

nors blogo. Mes tuo tikime, nes į šią 

stovyklą įdėjome dalį savo širdies“, – 


„Maximalistai“ pažadėjo gerai mokytis, kad vėl patektų į stovyklą 

Galimybė išgelbėti gyvybę 

Šią vasarą, kaip ir kiekvienais 

metais, MAXIMA administracijos 

darbuotojai dalyvavo 

gražioje ir labai reikalingoje 

akcijoje – Pasaulinės donoro 

dienos proga neatlygintinai 

davė kraujo. Administracijos 

posėdžių salėse įsikūrę medikai 

sudarė visas sąlygas darbuotojams 

ilgam neatitrūkti 

nuo tiesioginių darbų, o geros 

nuotaikos MAXIMOS kraujo 

donorams tikrai nepritrūko. 

Maisto saugos specialistė Leonora 

Samalionienė papasakojo jau 

net neprisimenanti, kiek kartų davė 

kraujo. Per dešimtį darbo MAXIMO- 

JE metų ji dalyvavo čia organizuotose 

visose kraujo donorystės akcijose, 

taip pat elgėsi ir ankstesnėje darbovietėje. 

„Mano kraujas yra pirmos 

minus grupės, jo tikrai kažkam reikia, 

– sakė L. Samalionienė. – Manau, jei 

gali duoti kraujo, tai yra tiesiog tavo 

pareiga.“ 

Nors niekam iš darbuotojos giminių 

ar draugų kraujo perpylimo neprireikė, 

ji sako patikinti kvietimais 

duoti kraujo per radiją, televiziją: jei 

kažkam labai reikia kraujo – kaipgi 

nepadėsi žmogui. O MAXIMOJE tam 

itin geros sąlygos – patys atvyksta, nereikia 

net niekur važiuoti. Tad kraujo 

L. Samalionienė sakė duodanti su 

malonumu. 

Beje, kad ir kiek davė kraujo, savijauta 

nuo to Leonorai nėkart nepablogėjo. 

„Manau, kraujas atsinaujina, 

o tai yra gerai. Kiek teko bendrauti 

su daktarais, ir jie taip sako“, – teigė 

maisto saugos specialistė. 

Duomenų įvedimo operatorės 

Dalia Cijunaitytė ir Renata Vestertienė 

kraujo davė pirmą kartą. Jos teigė, 

kad iš tikrųjų viskas ne taip baisu, 

kaip piešia vaizduotė. 

Šių metų stovykla buvo ypatinga tuo, kad joje vyko kūrybiniai, ugdomieji forumo teatro užsiėmimai, o vakarais – pasirodymai 

D.Cijunaitytę apsispręsti duoti 

kraujo paskatino galimybė išgelbėti 

kam nors gyvybę. „Daug aplinkinių, 

draugų duoda kraujo, – sako darbuotoja, 

– tai irgi padeda pasiryžti.“ 

Savijauta po kraujo davimo D. 

Cijunaitytei visiškai nepablogėjo, ji 

sakė galvojusi, kad jausis prasčiau. 

Darbuotoja ketina ir toliau duoti 

kraujo, greičiausiai netgi nuolat, taip 

dažnai, kiek tik leidžiama. 

R. Vestertienė pasakojo, kad jos 

apsisprendimą lėmė suvokimas, jog 

jos kraujas pakankamai retos – trečios 

rezus neigiamos – grupės, tad 

jo tikrai kažkam reikės. „Man svarbu 

žinoti, kad tai kažkam pagelbės“, 

– sakė R. Vestertienė. 

Ir ši darbuotoja davusi kraujo jautėsi 

gerai, sakė ketinanti ir toliau būti 

donore. „Pasiėmiau Kraujo centro vizitinę 

kortelę ir ketinu kraujo duoti 

kas pusmetį. Jei tik bus laisvo laiko, 

pati nuvažiuosiu į Kraujo centrą“, – 

žadėjo Renata. 

Pirmą kartą kraujo davė ir pardavimų 

vadybininko asistentė Marija 

Gadrani. Nors jai truputį svaigo 

galva, baimės darbuotoja sakė nejautusi. 

„Ne viskas ir šiais laikais daroma 

už pinigus, – apie neatlygintiną kraujo 

donorystę sakė M. Gadrani. – Tiesiog 

norisi kažkam padėti. Gal ir man 

kas padės, jei prireiks pagalbos.“ 

M. Gadrani šeimoje kraujo donorystė 

nėra naujovė – darbuotojos 

brolis kraujo donoras, kraujo duodavo 

ir senelis, tėvas. Ir pati M. Gadrani 

ketina tapti nuolatine kraujo donore 

– duos kraujo kaskart, kai tik Kraujo 

centras atvyks į MAXIMĄ. „Labai patogu, 

kad pačiai nereikia niekur važiuoti“, 

– sakė darbuotoja. 

Planavimo ir ekonomikos skyriaus 

vadovė Zita Namaiškienė kraujo 

davė jau ne pirmą kartą. „Kiek tik 

atvažiuoja pas mus, tiek ir duodu“, – 

sakė vadovė. 

„Kai pasižiūri per televizorių arba 

paskaitai, kai pamatai tas avarijas, 

tuos ligonius, susimąstai, kad juk 

gali padėti. Gal nors dalelyte, mažu 

procentėliu kam nors pagerės nuo 

mano kraujo. O to kraujo tikrai trūksta, 

– teigė Z. Namaiškienė. – Informacinės 

kampanijos apie kraujo donorystę 

– jos tikrai stimuliuoja. Man atrodo, 

kad to reikia, nes kitą sykį tikrai 

nesusimąstai: kol tavęs asmeniškai 

nepaliečia, tai atrodo, kad ir visi kiti 

laimingi ir sveiki. Ypač kai ką nors 

aplankai ligoninėje, tada kitaip pradedi 

žiūrėti.“ 

Justė Bakštytė iš Personalo departamento 

sakė, kad ją duoti kraujo 

paskatino žinios apie tai, jog kraujo 

trūksta, ypač vaikams. „Labiausiai 

man gaila vaikų. Ir šiaip kilo noras 

pabandyti, juk daviau kraujo pirmą 

kartą. Vieną kartą, kai buvo akcija, 

pabijojau, bet paskui pagalvojau – 

reikia įveikti save. Ir nėra taip baisu. 

Tik kad mano venos per plonos, 

daktarė turėjo nuolat adatą laikyti. 

Bet kraujo paėmė, bloga nepasidarė, 

viskas gerai.“ 

Daug įtakos turėjo ir kolegų apsisprendimas 

– Justei padarė įspūdį, 

kad iš Personalo departamento duoti 

kraujo užsirašė 8 darbuotojai. Tai gerokai 

padrąsino ir ją. 

Inventorizavimo skyriaus vadovas 

Tomas Alčiauskas prieš duodamas 

kraujo juokais gąsdino kolegas ir 

žadėjo bent jau apalpti, tačiau paskui 

prisipažino besijaučiąs visiškai gerai. 

„Baisu tikrai nėra, tik norėčiau, 

kad daktarai pakeistų chalatų spalvą, 

tada ne taip baugu būtų“, – juokėsi 

T. Alčiauskas. 

Vadovas sakė prisidedąs prie 

šios akcijos jau trečią kartą. „Žinau, 

kad trūksta kraujo, – sakė jis. – Esu 

toks žmogus, kad stengiuosi visur 

dalyvauti, ypač ten, kur reikia paramos, 

pagalbos, labdaros. Ir per vaikams 

skirtus telemaratonus visada 

aukoju.“ 

„Visus kartus daviau kraujo MA- 

XIMOJE. Bet vieną kartą buvau nuėjęs 

ir Kaune, kai dar buvau studentas, 

– pasakojo T. Alčiauskas. – Tada net 

pinigų duodavo. Nuėjau, ir... neėmė 

mano kraujo, nes tiesiog nebuvau registruotas 

Kaune! Pasipiktinau. Paskui 

ilgai nedaviau kraujo...“ 

Kitaip nei dauguma vyrų, T. Alčiauskas 

sakė nejaučiąs baimės adatoms, 

nors malonių jausmų jos, suprantama, 

jam irgi nesukelia. 

Procesų ir kokybės valdymo departamento 

vadovė Deimantė Mitkuvienė 

teigė, kad ją duoti kraujo paskatino 

patogiai suorganizuota akcija. „Visi 

suprantame, kad kraujo žmonėms reikia, 

Lietuvoje ši problema aktuali, – 

sakė vadovė. – Kartais ir vieniems ar 

kitiems pažįstamiems prireikia ar panašiai. 

Labai patogu, kai medikai patys 

atvažiuoja, tiesiog ateini ir duodi kraujo, 

neprarandi daug laiko. Beje, kadangi 

akcija įmonėje vyksta nebe pirmus 

metus, tarp kolegų prasideda diskusijos 

ir išeina tokia grandininė reakcija 

– ateina vis naujų kraujo donorų. Juk 

dažnam norinčiam duoti kraujo kyla 

įvairiausių klausimų – ar negalima užsikrėsti 

ir panašiai, o kai kolegos ne pirmą 

kartą eina ir yra ramūs, tai nuramina 

ir abejojančiuosius.“ 

MAXIMA XXX tinklo direktorė 

Lina Trinkūnienė kraujo davė 

šypsojosi „Forumo“ teatro grupės vadovė 

R. Vaičekonytė. 

„Išsiskirdami vaikai vieni kitų 

prašė pažadėti ir kitais metais gerai 

mokytis, kad tik patektų į stovyklą ir 

vėl susitiktų“, – džiaugėsi Rūta, kad 

MAXIMOS pastangos pasiteisino. 

Ne viskas ir šiais laikais daroma už pinigus, sako kraujo donorai 

jau trečius metus iš eilės. „Labiausiai 

motyvuoja suvokimas, kad tavo 

kraujas iš tikrųjų gali kažkam padėti, 

gal net išgelbėti gyvybę, –sakė tinklo 

direktorė. – Beje, ir mano šeimai 

yra tekę ieškoti kraujo donoro, tad 

žinau, kaip sunku, kai jo nerandi...“ 

Tiems, kurie dar dvejoja, ar duoti 

kraujo, L. Trinkūnienė patartų ne bijoti, 

o tiesiog imti ir nueiti, kai vyksta 

akcija. „Manau, šitaip tikrai galime 

vieni kitiems padėti“, – teigė tinklo 

direktorė. 

Kokybės departamento procesų 

valdymo koordinatorius Egidijus 

Macijauskas sakė žinąs, kad jo kraujo 

grupė iš retesniųjų, jos poreikis visada 

yra. „Turiu to kraujo – negi gaila“, 

– juokėsi E. Macijauskas. 

„Gal ir bijau adatų ir kraujo, bet 

negi parodysi, – nenustojo juokauti 

E. Macijauskas. – O iš tikrųjų tai nėra 

pats maloniausias darbas, bet baimės 

irgi nejaučiu.“ 

Nacionalinio kraujo centro donorų 

organizatorė Jūratė Speičienė 

sakė, kad šiemet kraujo donorystės 

akcija MAXIMOJE vyko jau trečius 

metus iš eilės. Iš viso tai jau septinta 

tokia akcija MAXIMOJE. 

„Pulso“ inf.


Kaip vaisiai ir daržovės atkeliauja į parduotuvių lentynas 

Patikrinimas prasidėjo vos atidarius sunkvežimio priekabą 

– sandėlio darbuotoja specialiu prietaisu išmatavo, ar 

prekės buvo gabenamos tinkamoje temperatūroje 


Švieži vaisiai ir daržovės yra 

tarsi kiekvienos parduotuvės 

veidas. Pagal tai, kaip tie produktai 

atrodo, koks jų pasirinkimas, 

pirkėjai dažnai sprendžia 

apie visą prekių asortimentą 

ir kokybę. 

Siekiant, kad pirkėjas visuomet 

rastų vaisius ir daržoves šviežias ir geros 

kokybės, visiems tenka įdėti nemažai 

pastangų – pradedant tais darbuotojais, 

kurie rūpinasi šių prekių 

tiekimu, baigiant parduotuvėmis. Kadangi 

vaisiai ir daržovės specifinės ir 

labai greitai gendančios prekės, kartais 

dėl to patiriami nuostoliai, kyla 

įvairių klausimų ir diskusijų, kas dėl 

to kaltas. Todėl „Pulsas“ nusprendė 

pasidomėti visu procesu: kaip vaisiai 

ir daržovės užperkami, sandėliuojami, 

kaip rūpinamasi jų kokybe. 

Ieško geriausių produktų 

Į MAXIMOS parduotuves vaisiai 

ir daržovės atkeliauja iš viso pasaulio: 

Europos, Pietų Amerikos, Azijos, 

Afrikos ir kitų egzotinių kraštų, o jų 

kiekis milžiniškas. Pavyzdžiui, per savaitę 

mūsų parduotuvėse parduodama 

apie 65 t nektarinų, apie 130 t bananų, 

o karštą vasaros savaitę – apie 

600 t arbūzų, t. y. beveik po 100 t per 

dieną! Jei vykdomos akcijos, šių prekių 

prireikia dar daugiau. 

Kad šių prekių netrūktų ir jos į 

parduotuves atkeliautų laiku, rūpinasi 

Maisto ir pirmojo būtinumo prekių 

pirkimo departamento Vaisių ir 

daržovių grupė. Šios prekių grupės 

vadovas Audrius Mackonis pasakojo, 

kad jo darbe svarbu žinoti daug niuansų, 

nes yra begalės vaisių ir daržovių 

veislių, o kiekvienas derliaus sezonas 

vis kitoks. Ieškant, kur ir kokių 

vaisių bei daržovių pirkti, atsižvelgiama 

į kelis svarbiausius dalykus – ne 

tik į kainą. Pirmiausia žiūrima, kokiame 

pasaulio krašte tuo metu (priklausomai 

nuo sezono) produktas turėtų 

būti geriausias. „Pirkdami bananus 

labiau orientuojamės į Pietų 

Ameriką, nes Ekvadoro ar Kolumbijos 

bananai yra aukštesnės kategorijos 

ir vertinami labiau nei Afrikos“, – 

pavyzdį pateikė A. Mackonis. 

Antras kriterijus – atstumas. „Pavyzdžiui, 

jeigu geras žiedinių kopūstų 

derlius yra ir Lenkijoje, ir Prancūzijoje, 

o kaina panaši, aš jų pirksiu Lenkijoje, 

nes bus greičiau atvežti, kadangi 

tai produktas, kurio galiojimo laikas 

trumpas“, – aiškino prekių grupės 

vadovas. 

Taip pat labai svarbu – tiekėjo patikimumas. 

„Pagrindinis klausimas – 

ar tiekėjas pasirengęs vykdyti duotus 

įsipareigojimus, susijusius su kokybe. 

Kai kurie konkurentai dirba su mažiau 

patikimais tiekėjais. Jiems svarbu 

kaina. Mums svarbu tiekėjo patikimumas, 

nes mes nenorime tinklo 

palikti be prekės“, – sakė A. Mackonis 

ir pabrėžė, kad rūpinamasi, jog 

vaisiai ir daržovės atkeliautų ne tik 

geros kokybės, bet ir laiku. 

Stengiasi, kad netrūktų 

prekių 

Šie metai vaisių ir daržovių augintojams 

buvo labai nepalankūs – 

labai šalta žiema, vėliau lietinga vasaros 

pradžia, kai nuo liūčių ir potvynių 

kentėjo nemaža dalis Europos, ir galiausiai 

alinantys karščiai. Nepalankios 

klimato sąlygos sunaikino nemažą 

dalį derliaus, todėl vaisių ir daržovių 

tiekimu besirūpinantiems mūsų 

kolegoms kyla nemažai papildomų 

rūpesčių, norint aprūpinti parduotuves 

geros kokybės prekėmis. 

„Neretai tenka spręsti dilemą, 

ar parduotuves palikti be prekės, ar 

nupirkti partiją ne tokios geros kokybės, 

nes geresnių rinkoje tuo metu 

tiesiog nėra. Pavyzdžiui, kaip atrodytų, 

jei pirkėjas vasarą MAXIMOJE nerastų 

arbūzų, o kitose parduotuvėse 

arbūzų, nors ir prastesnės kokybės, 

būtų?“ – sakė A. Mackonis. 

Arbūzai į MAXIMOS parduotuves 

atkeliauja iš Rusijos, nes ten iš- 

Patikrinti arbūzai tuoj bus nugabenti į sandėlį 

Sandėlio vadovė Dalia 

Aleknavičienė sakė, kad prieš 

vežant į parduotuves, vaisius 

ir daržoves dar kartą tikrina 

kokybės ekspertai 

Reportažas 

Kokybės ekspertė Audronė Žilanienė kelis avokadus 

perpjovė pusiau, kad įsitikintų, jog gauta vaisių siunta yra 

kokybiška 

auginti šie vaisiai vertinami labiausiai. 

Tačiau šių metų vasarą Rusiją alino 

nebūdingi apie 40 laipsnių karščiai, 

tai turėjo įtakos ir derliui. „Prašėm 

tiekėjų, kad mums arbūzus krautų 

iš žolėmis apžėlusių laukų, kur jie 

labiau apsaugoti nuo karščio, ir nuolat 

laistytų, kad jie neišvirtų. Be abejo, 

tai turėjo įtakos kainai. Daugiau 

nieko padaryti negalėjome, nes visose 

šalyse, kur auga arbūzai, buvo 

labai karšta“, – pasakojo prekių grupės 

vadovas. 

Tikrina kokybės ekspertai 

Visi vaisiai ir daržovės pirmiausia 

atkeliauja į Vilniuje esantį MAXI- 

MOS vaisių ir daržovių sandėlį (X6), 

iš ten išvežiojami po parduotuves. Šio 

sandėlio plotas – 10 tūkst. kvadratinių 

metrų, t. y. maždaug kaip pusantros 

futbolo aikštės. Sandėlyje visuomet 

būna vėsu, nes automatiškai palaikoma 

reikiama temperatūra ir oro drėgmė. 

Įvairiose sandėlio dalyse ji skiriasi, 

nes skirtingiems produktams saugoti 

reikalinga skirtinga temperatūra. 

Pavyzdžiui, kaulavaisiai, vynuogės, 

salotos laikomi +3, pomidorai, agurkai, 

paprikos, arbūzai, melionai +8, o 

bananai +14 laipsnių temperatūroje. 

Sandėlyje, kur laikomos bulvės, naudojamas 

neoninis apšvietimas, kad 

jos įprastoje šviesoje nepažaliuotų. 

Sandėlio darbuotojai ir kokybės 

ekspertai tikrina kiekvieną gautą vaisių 

ir daržovių siuntą. Kai „Pulso“ korespondentai 

lankėsi sandėlyje, kaip 

tik buvo atvykę arbūzų ir daržovių 

prikrauti sunkvežimiai. Patikrinimas 

prasidėjo vos atidarius sunkvežimio 

priekabą – sandėlio darbuotoja 

specialiu prietaisu išmatavo, ar 

prekės buvo gabenamos tinkamoje 

temperatūroje. Nes kartais nutinka 

taip, kad krovinys sugadinamas dėl 

vežėjų kaltės. Jei prekių kokybė kelia 

įtarimą, vairuotojo prašoma pateikti 

termografo rodmenis, kuriuose 

yra fiksuojama, kokia temperatūra 

buvo priekaboje visos keliones metu. 

Šįkart viskas buvo gerai. 

Vėliau gautas prekes patikrino 

kokybės ekspertė Audronė Žilanienė. 

Ji pasakojo, kad kiekvieno arbūzo, 

apelsino ar obuolio patikrinti neįmanoma, 

todėl prekės tikrinamos pasirinktinai. 

Iš kiekvienos paletės paimamos 

kelios dėžės, vizualiai apžiūrima, 

kokia produktų prekinė išvaizda, 

jie ragaujami, kai kurie – per- 

Sandėlio dalyje, kur laikomos bulvės, naudojamas neoninis 

apšvietimas, kad jos įprastoje šviesoje nepažaliuotų 

7 

Vaisių ir daržovių grupės vadovas Audrius Mackonis 

matavo, ar iš tiekėjų gautos prekės atitinka standartą 

pjaunami pusiau, specialiais prietaisais 

pamatuojamas nektarinų, persikų 

kietumas, vynuogių ir kitų vaisių 

saldumas. 

Vaisiai ir daržovės sandėlyje neužsiguli. 

Čia jie būna ne ilgiau kaip 

3–5 dienas, o greitai gendančios prekės 

(bananai, uogos ir kt.) – vos dieną 

ar dvi. Jų tiekimas planuojamas dienomis 

– kiek tą dieną bus atvežta prekių 

ir kiek parduota. „Kiekvieno produkto 

kitai dienai gali likti ne daugiau 

negu numatytas likutis. Pavyzdžiui, 

stengiamasi, kad bananų liktų 

ne daugiau nei pusė kitai dienai reikalingo 

kiekio“, – sakė Vaisių ir daržovių 

prekių grupės vadovas A. Mackonis. 

Jeigu nustatoma, kad iš tiekėjų 

gautos prekės neatitinka kokybės 

reikalavimų, visa siunta arba grąžinama, 

arba atiduodama perrinkti 

šią paslaugą teikiančioms įmonėms. 

Perrinkus tinkamos prekės grįžta atgal 

į sandėlius, o prastos kokybės – 

atiduodamos utilizuoti. Prastos kokybės 

prekės sandėlyje nelaikomos. 

A. Mackonis sakė, kad gauta blogos 

kokybės prekių siunta neretai sujaukia 

visos savaitės tiekimo planą. 

Nes tos prekės nepatenka į parduotuves, 

o jų negavusios parduotuvės kitai 

dienai užsisako daugiau, nei būna 

numatyta iš anksto. „Todėl mes linkę 

geriau protingai daugiau sumokėti 

už gerą kokybę negu turėti virtinę 

įvairių nemalonumų dėl pigiai įsigytų 

prastos kokybės prekių“, – teigė vaisių 

ir daržovių tiekimu besirūpinančios 

prekių grupės vadovas. 

Viską parodo kompiuteris 

Prieš vežant į parduotuves, vaisius 

ir daržoves dar kartą tikrina kokybės 

ekspertai – ar produktai nesugedo 

per tą laiką, kol buvo sandėlyje. 

„Juk vaisiai ir daržovės specifinės 

prekės, per tam tikrą laiką gali atsirasti 

tam tikrų defektų, bet tam yra nustatytos 

tolerancijos ribos – iki 5 proc. 

broko. Tokias prekes parduotuvės turėtų 

priimti“, – sakė kokybės ekspertė 

A. Žilanienė. 

Ir ji, ir sandėlio vadovė Dalia Aleknavičienė 

pripažino, kad, žinoma, 

pasitaiko ir klaidų, nes kas nedirba, 

tas neklysta. Sandėlyje trimis pamainomis 

dirba 240 žmonių ir nuo kiekvieno 

jų priklauso, ar darbas padarytas 

gerai. 

D. Aleknavičienė garantavo, kad 

niekas specialiai vienai ar kitai parduotuvei 

geriau ar prasčiau atrodančių 

prekių nekrauna, stengiamasi, 

kad visos parduotuvės gautų 

tik geros kokybės vaisius ir daržoves. 

Dabar sandėlyje yra sukurta speciali 

kompiuterinė programa, kad prekės 

būtų kraunamos eilės tvarka pagal 

jų partijos gavimo datą. Visi krovimo 

darbai yra automatizuoti. Kokius 

produktus iš kurios sandėlio vietos 

paimti, parodo ne žmogus, o programa. 

Sandėlio darbuotojai, kurie 

ruošia į parduotuves vežamus krovinius, 

dirba su nedideliais prietaisaisterminalais, 

kuriuose mato visą darbui 

reikalingą informaciją.

8 

Šventės 


Tikslas – pasikrauti geros 

nuotaikos 

Kai kurios komandos į žaidynių 

vietą atvyko dar iš vakaro, nes kelionė 

buvo išties tolima, o šeštadienio 

ryte „olimpinis miestelis“ jau šurmuliavo 

nuo žmonių gausos: kiekviena 

iš 28 komandų iš tiek pat „šalių“ pasipuošė 

skirtingų spalvų marškinėliais 

ir su dideliu sportiniu entuziazmu 

rinkosi pusryčiauti į milžiniško 

dydžio palapinę, užimančią visą futbolo 

stadioną. Po pusryčių prasidėjo 

oficialus olimpinių žaidynių atidarymas 

– kaip ir dera, nuo visų šalių 

sportininkų delegacijų eisenos. 

Viena po kitos į aikštę žengė 13 komandų 

iš MAXIMA LT, 3 iš MAXI- 

MA Grupės, 7 iš Latvijos, 3 iš Estijos, 

po vieną iš Bulgarijos ir „Ermitažo“. 

Kiekvienos komandos atstovai buvo 

pasipuošę nacionaline šalies, kuriai 

atstovavo, atributika, o komandų eitynes 

komentavo renginio vedėjas 

Vitalijus Cololo. Beje, visos oficialios 

kalbos ir oficialus bendravimas 

per žaidynes vyko rusų kalba. 

Visus susirinkusiuosius pasveikino 

MAXIMA Grupės generalinis direktorius 

Mindaugas Bagdonavičius 

ir MAXIMA LT generalinis direktorius 

Gintaras Jasinskas. M. Bagdonavičius 

pasidžiaugė, kad šios jau tradicija tapusios 

žaidynės yra kur kas daugiau 

nei sporto šventė. „Tai bendravimo, 

susitikimų, juoko ir gero bendro laiko 

praleidimo tradicija vienoje didelėje 

MAXIMOS šeimoje“, – sakė MA- 

XIMA Grupės generalinis direktorius. 

Gintaras Jasinskas pabrėžė, kad 

žaidynių dalyviai turi pasiekti pagrindinį 

tikslą – pasikrauti geros nuotaikos 

ir energijos visiems likusiems metams, 

o grįžę iš šventės perduoti šią olimpinę 

dvasią visiems savo kolegoms. „Tai 

imkim ir padarykim! Visi kartu įrodykim, 

kad esame patys geriausi!“ – sakė 

MAXIMA LT generalinis direktorius. 

Po oficialių kalbų buvo ištarta 

olimpinė priesaika, o po orkestro ir 

MAXIMOS darbuotojų šokėjų pasirodymo 

uždegta olimpinė ugnis. Siurprizas: 

nuo aukštos pušies, stovinčios 

kitoje aikštės pusėje, lynais tiesiai 

į sceną nusileido... Fredis Merkuris 

ir Monserat Kabaljė, kurie taip pat 

buvo MAXIMOS darbuotojai – dainingieji 

Jelena Pylypyuk ir Vaidas Kančauskas. 

Jie atliko naują, daug gražesnę 

dainos „Barselona“ versiją – „Nemenčinė“. 

Olimpinės žaidynės buvo 

oficialiai atidarytos. 

„Prieš nešant deglą buvo tas startinis 

jaudulys, bet viskas praėjo gerai, – 

„Pulsui“ sakė olimpinį deglą įnešęs 

MAXIMOS atletas Eugenijus (IT aptarnavimo 

skyriaus vadovas, komanda 

„Graikija“). – Buvau išrinktas, nes, matyt, 

mane įvertino kaip sportiškiausią. 

Pirmieji šventės įspūdžiai labai geri.“ 


MAXIMOS žaidynės: gaiviausias žiemos gūsis 

Į aikštę žengia „Lietuvos“ delegacija 

„Kanados“ sportininkai išsiskyrė puikia nuotaika 

„Zimbabvė“ sužavėjo nacionaliniais kostiumais 

„Baltarusijos“ sportininkai į žiemos žaidynes atvyko atitinkamai apsirengę 

„Egipto“ komandoje tetrūko tik mumijų 

Žiemiškos rungtys 

vasarą – didelis iššūkis 

Po įspūdingo ir abejingų nepalikusio 

žaidynių atidarymo visų komandų 

laukė dar įspūdingesnės, be 

galo nuotaikingos, o kartu ir keistos 

rungtys. Kiekviena komanda taškus 

pelnyti turėjo dalyvaudama 10 komandinių 

olimpiados rungčių, tarp 

kurių – žiemos krepšinis, slidinėjimas, 

greitasis čiuožimas, ledo ritulys, 

bobslėjus, rogučių sportas, olimpinis 

žiedas, žiemiškas mūšis ir greitasis 

ėjimas ledu. Papildomų balų komandoms 

pridėta už narių dalyvavimą 

individualiose rungtyse, kurių 

taip pat buvo apstu: biatlonas, puodynių 

daužymas, ledinė trasa, šiaurės 

dvikova, eglutės puošimas, akrobatinis 

nusileidimas, šaškės ir kt. Pavargusiems 

atsipalaiduoti padėjo jogos 

užsiėmimai bei masažas. Tad susirinkusiesiems 

liūdėti tikrai nebuvo 

kada. 

„Pulsas“ pirmiausia nuskubėjo 

ten, kur turėjo vykti slidinėjimo rungtis, 

– ten dar net nepaskelbus žaidynių 

starto rikiavosi komandos ir atliko 

pirmąsias slidinėjimo penkiavietėmis 

slidėmis treniruotes. Ir nors ši 

rungtis nebuvo tokia lengva, kaip atrodė 

iš pirmo žvilgsnio, daugelis joje 

dalyvavusiųjų įvertino ją kaip vieną 

smagiausių komandinių rungčių. 

„Tai pirmoji mūsų komandos 

rungtis. Atrodo, kol kas lenkiame 

priešininkus ir sekasi visai neblogai, 

nors jėgų ši rungtis atima nemažai. 

Vis dėlto apšilimas prieš visos dienos 

kovą tikrai geras“, – kalbėjo savo 

eilės į slides šokti laukianti „Turkijos“ 

komandos narė Plungės MAXI- 

MOS XX (X941) vadybininkė Vaida 

Mačernytė. 

Slidinėjimu sužavėta liko ir Vilniaus 

MAXIMOS X (X676) direktorė 

Janina Koniuchova: „Man ji labiausiai 

patiko, nes tai tikrai komandinė 

rungtis, o savo komandai galėčiau 

parašyti 100 balų.“ 

Abejingų nepaliko ir ledo ritulys, 

žaistas su šluotomis vietoj ledo ritulio 

lazdų ir mini kamuoliu vietoj ritulio. 

„Pulsas“ užtiko savo talentą ledo ritulio 

aikštelėje rodantį MAXIMA Grupės 

generalinį direktorių Mindaugą 

Bagdonavičių, vilkintį „Škotijos“ 

komandos marškinėlius. Ir nors šiose 

varžybose laimėjo „Lietuvos“ komanda, 

pakili nuotaika nuo generalinio 

direktoriaus veido nedingo. 

„Pralaimėjome, nes teisėjai nusuko“, 

– juokavo M. Bagdonavičius 

ir prisipažino, jog tikslių, tolimų ir 

aukštų perdavimų su šluota jį išmokė 

mama. 

Neįprastas ledo ritulys daug įspūdžių 

padarė ir „Indijos“ komandos 

nariui MAXIMA LT generaliniam direktoriui 

Gintarui Jasinskui: „Dar niekada 

neteko nieko panašaus žaisti. 

Labai smagu. Tik nusprendžiau, kad

Pulsas • 2010 m. rugsėjis, Nr. 13 Šventės 

per vasaros karščius 

„Saudo Arabijos“ sportininkai griežtai laikėsi aprangos tradicijų MAXIMOS šokėjos 

laikas pradėti sportuoti. Po trijų minučių 

bėgiojimo supratau, kad trūksta 

fizinio pasirengimo.“ 

Tuo tarpu MAXIMA LT komercijos 

vadybininkui Gintui Stasiūnaičiui 

pasirodė, jog ledo ritulys geriau sekasi 

merginoms. „Jos, matyt, pripratusios 

šluoti viską iš namų. Mums, „Indijos“ 

komandai, sunkiau sekėsi. Mes 

žaidėme su „Zimbabve“, kur daugiau 

merginų iš buhalterijos, tai jos varė 

iš peties“, – juokėsi G. Stasiūnaitis. 

Nemažai „Pulso“ dėmesio sulaukė 

rogučių sportas: komandų nariai 

turėjo kuo greičiau rogutėmis pervežti 

Senio Besmegenio dalis ir iš jų 

pastatyti nenuginčijamą žiemos simbolį. 

„Saudo Arabijos“ komanda viena 

pirmųjų dalyvavo šioje rungtyje. 

„Ermitažo“ darbuotoja Agnė pirmoji 

turėjo atlikti nelengvą užduotį – pergabenti 

rogutėmis Senio Besmegenio 

dalį iš vienos vietos į kitą. „Užduotis 

labai sunki, – neslėpė Agnė. – Sunkiausia 

– išlaikyti tą kibiriuką ant rogučių.“ 

(Darbuotojai teko rogutėmis 

gabenti Senio Besmegenio kepurę – 

kibirėlį.) Nors kitiems komandos nariams 

– vyrukams – teko sunkesnės 

Senio Besmegenio dalys, t. y. iš rąstų 

padarytas jo kūnas, jie nesiskundė 

ir šią olimpinę rungtį pavadino sudėtinga, 

bet linksma. 

Kita itin žiemiška ir sunkiai vasarą 

įsivaizduojama rungtis, sukėlusi 

daug juoko bei šypsenų, – žiemiškas 

sniego mūšis. Kiekviena komanda 

stengėsi iš savo pusės per nustatytą 

laiką permesti kuo daugiau dirbtinių 

sniego gniūžčių. „Man tai pati 

smagiausia rungtis, nes susikovėme 

su tiesioginiais konkurentais. Be to, 

ji labai azartiška“, – po mūšio kalbėjo 

„Madagaskaro“ komandos narys 

Gintaras Mikulskas, MAXIMA Grupės 

tiekimo grandinės vadovas. 

Kiek neįprastai žaidynių metu atrodė 

tinklinio aikštelė, tiksliau, komandas 

skiriantis tinklas. Čia buvo 

žaidžiamas aklas tinklinis. „Pirmą 

kartą taip žaidžiau, bet labai įdomus 

jausmas. Esi tarsi už sienos ir pamatai 

tik kaip kamuolys į tave atskrenda“, – 

įspūdžiais dalijosi MAXIMA LT komercijos 

vadybininkas Gintas Stasiūnaitis, 

padėjęs „Indijos“ komandai. 

Nostalgijos krepšiniui po žiemiškos 

krepšinio, žaisto su pirštinėmis, 

rungties neslėpė iš Šiaulių atvykusi 

„Turkijos“ komandos narė MA- 

XIMOS X744 direktorė Tatjana Istomina. 

„Man ši rungtis labai artima ir 

miela, nors ir kitos rungtys man malonios. 

Tačiau krepšinį mūsų komanda 

užtikrintai laimėjo“, – džiaugėsi 

direktorė. 

Prie greitojo ėjimo ledu rungties 

„Pulsas“ sutiko MAXIMA LT Finansų 

departamento direktorių ir „Zimbabvės“ 

komandos kapitoną Laimį 

Bedalį, kuris nestokojo ne tik puikios 

nuotaikos, bet ir optimizmo. „Mes 

pasiruošę nugalėti. Į rezultatus nežiūrime, 

žiūrime į savo potencialą ir 

daug tikimės iš ledo lyčių rungties. 

Jau išbandėme tinklinį, sunkiai kovėmės, 

bet paskutinę akimirką palūžome 

prieš estų ąžuolų komandą. Kovojome 

su „Turkija“ žaisdami krepšinį, 

ten taip pat šiek tiek atsilikome, 

bet turime lygiąsias su „Indija“ žaisdami 

ledo ritulį“, – pergales ir pralaimėjimus 

vardijo komandos kapitonas. 

Pasak „Madagaskaro“ marškinėlius 

vilkinčios Aurelijos Pocienės, 

ledo lyčių rungčiai reikia susikaupimo: 

„Aš pati išbandžiau. Žinokit, 

eiti beveik keturiom nėra taip lengva, 

kaip gali pasirodyti žiūrint iš šalies.“ 

Ne vienai komandai po fizinės ištvermės 

pareikalavusių rungčių tikra 

atgaiva buvo olimpinis žiedas. Šioje 

rungtyje buvo prašoma rankomis susikabinusių 

komandos narių perduoti 

vienas kitam lanką. 

Dar gerokai prieš žaidynių atidarymą 

„Pulsas“ pakalbino ką tik į 

žaidynes iš Latvijos atvykusią „Rusijos“ 

komandos narę Galiną, kuri nuo 

pat pirmųjų minučių buvo nusiteikusi 

kovingai ir galvojo tik apie pergalę. 

„Be to, svarbiausia laimėti eglutės 

puošimo rungtyje“, – juokavo Galina. 

Ramūną Papinigį iš MAXIMA LT 

Turto valdymo departamento Transporto 

skyriaus (komanda „Lietuva“) 

„Pulsas“ užtiko ledinės trasos rungtyje 

vairuojantį „Segway“. Jis pirmą 

kartą gyvenime stovėjo ant šios 

transporto priemonės. „Man patiko! 

– nuoširdžiai prisipažino Ramūnas. 

– Valdyti nėra taip sunku, kaip 

atrodo. Atgal jau visai gerai važiuoti, 

tik iš pradžių sunkiau, kol įpranti. 

Labai gera atrakcija!“ 

Įdomi transporto priemonė 

„Segway“ pasirodė ir „Graikijos“ atstovui 

MAXIMA LT IT aptarnavimo 

inžinieriui Titui Marmakevičiui. „Aš 

pripratęs prie keturių ratų ir daugiau 

greičio, o čia sunku. Paskui eisiu važiuoti 

su riedučiais, ten, manau, bus 

geriau“, – plačiai šypsodamasis teigė 

Titas. 

Entuziastingai dalyviai rinkosi ir į 

biatlono rungtį, susidedančią iš bėgimo 

ir šaudymo gulint iš pneumatinio 

šautuvo. „Man pasirodė ne itin sunki 

rungtis, tik reikia šaudyti mokėti, o 

šaudžiusi buvau tik kažkada vaikystėje. 

Vis dėlto gaila, kad nepavyko numušti 

nė vienos skardinės“, – su šautuvu 

rankose stovėdama tarė Jonavos 

MAXIMA X (X519) pamainos viršininkė 

Danguolė Vilkienė, atstovaujanti 

„Baltarusijos“ komandai. 

Laisvas neliko ir šiaurės dvikovos 

ringas, kuriame vyko imtynės apsirengus 

specialiais sumo kostiumais. 

„Nebuvo lengva, reikia daug jėgos. 

Sunkiausia atsikelti, kai nugriūni. 

Manau, galėjau ir geriau pasirodyti, 

baigti ne tik lygiosiomis, bet ir pergalę 

iškovoti“, – teigė vis dar iš sumo 

kostiumo nespėjusi išlįsti D. Vilkienė. 

Ekstremalaus sporto bei adrenalino 

mėgėjai savo komandai papildomų 

taškų pelnyti galėjo nusileidę 

specialiu lynu. „Tai ne pirmas toks 

mano nusileidimas. Šią pramogą jau 

anksčiau esu išbandžiusi, labai smagu, 

daug emocijų“, – sakė drąsą pademonstravusi 

MAXIMA gupės procesų 

valdymo koordinatorė Jurgita 

Rutkauskienė, „Kanados“ komandai 

uždirbusi papildomų balų. 

Vilmą Šeštokaitę-Narkūnienę iš 

Personalo departamento „Pulsas“ 

užtiko prie stendo, kur darbuotojai 

dekoravo marškinėlius. „Tai ne užduotis, 

už ją taškų neduoda, – paaiškino 

ji. – Tiesiog puoši marškinėlius – 

kaip nori, taip ir spalvini. O paskui 

tuos marškinėlius gali pasiimti. Įdomus 

užsiėmimas, galima sugalvoti labai 

originalių dalykų.“ 

Andrius ir Lina iš MAXIMA LT 

Verslo įžvalgų skyriaus sėkmingai 

mėgino jėgas prie olimpinio laimės 

rato – atsakinėjo į klausimus ir už tai 

pelnė prizų. „Klausimai buvo pusėtinai 

sunkūs“, – įvertino Andrius. „Jam 

teko lengvi klausimai, jis viską atsakė“, 

– kitokios nuomonės laikėsi Lina. 

„Na, bet pagalvoti vis tiek reikėjo!“ – 

juokdamasis nepasidavė Andrius. 

Pergalės skonis – visiems 

Gerokai išvargę po intensyvių 

sporto rungčių, bet jau nusiprausę 

ir persirengę olimpiados dalyviai 

vakare rinkosi iškilmingos vakarienės. 

Visiems pasisotinus, priartėjo ir 

iškilmingiausia olimpinių žaidynių 

dalis – šalių pasirodymai ir geriausių 

sportininkų bei komandų apdovanojimai. 

Šalių pasirodymai – Lietuvos, 

Latvijos, Estijos, MAXIMA Grupės ir 

Bulgarijos „namų darbai“ – ne tik nustebino 

ir pralinksmino, bet ir uždegė 

šokti visus šventės dalyvius. Ypatingų 

ovacijų sulaukė MAXIMA LT ir 

MAXIMA Grupės pasirodymai – pirmieji 

tiesiog apstulbino scenarijaus, 

režisūros ir aktorinio meistriškumo 

sugebėjimais, o antrieji šokiu sugebėjo 

taip išjudinti visą publiką, kad ši 

net ėmė šokti ant suolų. Tokio palaikymo 

nesulaukdavo, ko gero, net Cicinas 

savo karjeros viršūnėje... 

Po „namų darbų“ į sceną buvo 

pakviesti olimpinis komitetas, visų 

28 komandų kapitonai ir prasidėjo 

apdovanojimų ceremonija. Dideliais 

šampano buteliais ir medaliais 

už nuopelnus apdovanotos komandos, 

pelniusios daugiausia taškų 

konkrečioje rungtyje, individualių 

rungčių komandos nugalėtojos. Prizų 

sulaukė ir komandos, pasižymėjusios 

olimpiadoje įvairiausiais kitokiais 

pasiekimais – tiek geriausių sirgalių, 

tiek punktualiausia, tiek linksmiausių 

plaučių ir t. t. 

Nukelta į 10 p. 

Kova virė ir prekių mugėje 

Žaidynių 

turnyrinė lentelė 

„Japonijos“ delegacijoje buvo ir karatistų, ir geišų 

Mugės prekiautojoms nestigo šmaikštumo 

9 

1 Canada 675 

2 Jamaica 667 

3 Russia 623 

4 Finland 622 

5 Saudi Arabia 622 

6 India 621 

7 Latvia 621 

8 Madagascar 620 

9 Scotland 618 

10 Japan 616 

11 Lithuania 615 

12 Germany 615 

13 Mozambique 608 

14 France 608 

15 Bulgaria 607 

16 Morocco 598 

17 Belarus 595 

18 Turkey 595 

19 Estonia 595 

20 Egypt 592 

21 Alaska 581 

22 Poland 565 

23 Greece 557 

24 Mexico 557 

25 Australia 499 

26 Brazil 493 

27 China 463 

28 Zimbabwe 453 

Norintys atsikvėpti renginio dalyviai po pietų rinkosi į olimpinę mugę. Čia veikiančioje 

parduotuvėlėje susirinkusieji buvo kviečiami įsigyti šių metų MAXIMOS 

olimpinių žaidynių suvenyrų, kurių atsivežė kiekviena šalis. O suvenyrų būta įvairių 

– nuo kiekvienos šalies tradicinių alkoholinių gėrimų bei pyragų iki pačių darbuotojų 

gamintų ir dekoruotų daiktų. Į mugę atkeliavo net garsaus Taline esančio 

viduramžių restorano „Old hansa“ vežimėlis, iš kurio viduramžių laikų rūbais 

apsirengę pardavėjai siūlė čia pat karamelėje skrudintų migdolų bei kitokių riešutų. 

Be to, visi dalyvavusieji mugėje rungėsi dėl geriausio prekybininko titulo. 

Dar pasiruošimo metu kolegoms lietuviškas prekes ketinusi siūlyti „Maroko“ 

komandos narė MAXIMA XXX tinklo direktorė Lina Trinkūnienė buvo nusiteikusi 

optimistiškai. „Manau, parduosime apie 90 proc. prekių. Aišku, būtų gerai 

parduoti viską, bet kartais reikia šiek tiek kukliai pabūti“, – juokėsi prekybininkė. 

„Ermitažo“ deleguotos prekybininkės bei „Saudo Arabijos“ atstovės mugėje 

siūlė pačių pagamintų daiktų. „Stengiamės į visas prekes įdėti ir truputį šilumos. 

Viską gaminome patys. Be to, siūlysime čia pat nupiešti šaržą. Kol kas mūsų nuotaikos 

tokios pat geros, kokia saulė karšta. Tiesa, labai daug produkcijos neturime, 

bet tikimės viską parduoti, o ko neparduosime, tą padovanosime“, – gražių 

planų neslėpė parduotuvės direktorė Vilija Duobaitė. 

O MAXIMOS XXX (X097) direktorė Nijolė Stagniūnienė buvo taip pasinėrusi 

į prekybą, jog vos ištaikė laiko papietauti. Tiesa, prekyba tokioje mugėje jai ne 

naujiena – pernai per žaidynes Latvijoje jai taip pat buvo patikėtos šios pareigos. 

Pasak N. Stagniūnienės, stovėti už prekystalio – lengviau nei būti direktore. 

„Man asmeniškai labai patinka bendrauti su pirkėjais. Manau, turiu gabumų daug 

ką įsiūlyti pirkėjui“, – savo pranašumus vardijo direktorė ir pridūrė, jog iš kitų šalių 

atvykę darbuotojai labiausiai perka suvenyrus, grybukus, duonelę bei skilandį.

10 

Šventės 


Iškilmingai apdovanota olimpinė 

sportininkė, surinkusi daugiausia 

taškų individualiose rungtyse. 

Tai – Natalija Denisenko, komercijos 

vadybininkė iš Rygos (komanda 

„Mozambikas“). „Tiesiog stengiausi 

visur dalyvauti ir surinkti savo komandai 

kuo daugiau taškų, – „Pulsui“ 

sakė nugalėtoja. – Jei nesisekdavo 

– bandydavau dar ir dar, kol pagerindavau 

savo rezultatą.“ 

Pasak šios olimpinės čempionės, 

pergalės skonis yra žodžiais nenusakomas, 

jauti džiaugsmą ir pasididžiavimą 

savimi. O pati šventė jai – 

tiesiog nuostabi. „Viskas puikiai suorganizuota, 

gražu, protingai apgalvota. 

Tikiuosi, kad tokių švenčių dar 

bus daug“, – sakė N. Denisenko. 

Po individualių rungčių nugalėtojos 

apdovanojimo atėjo eilė ir 

trims daugiausia taškų surinkusioms 

olimpinėms komandoms. Trečiąją 

vietą užėmė komanda „Rusija“ iš Latvijos 

(623 taškai), antrąją – „Jamaika“ 

iš Lietuvos (667 taškai), o pirmąją 

– komanda „Kanada“ iš MAXIMA 

Grupės (675 taškai). 

„Esame labai patenkinti bronza, 

– ovacijas stengėsi perrėkti latviai. 

– Ačiū už puikią šventę, kitąmet 

tikrai laimėsime auksą!“ 

„Tikrai tikėjome, kad būsime ant 

apdovanojimų pakylos, – „Pulsui“ 

sakė „Jamaikos“ komanda. – Labai 

džiaugiamės šia pergale ir mielai dar 

kartą viską pakartotume.“ 

„Labai džiaugiamės, jog laimėjome, 

– sakė pirmosios vietos laimėtojos 

„Kanados“ kapitonas. – Šaunu, 

jog prie tos pergalės prisidėjo visa 

komanda, visi kiek įmanydami stengėsi. 

Labai saldus pergalės skonis. 

Mūsų komanda tikrai puiki.“ 

Paskelbtas ir geriausio šefo 

rungties nugalėtojas – juo tapo MA- 

XIMA LV vadovas Arūnas Zimnickas. 

„Manau, kolektyvas man labai 

padėjo laimėti šį titulą, – sakė geriausias 

šefas. – Labai dėl jo džiaugiuosi. 

Džiaugiuosi, jog mano darbuotojai 

mane palaiko ir myli.“ 

„Draugai! Ar esate pasirengę užbaigti 

žiemos olimpines žaidynes? 

Ne? Aš irgi nepasirengęs, – po apdovanojimų 

iš scenos kreipėsi MA- 

XIMA LT generalinis direktorius G. 

Jasinskas. – Bijau, kad man neužteks 

žodžių išreikšti visam tam, ką jaučiu. 

Pirmiausia noriu padėkoti visiems. 

Aš apstulbintas jūsų energijos, meistriškumo, 

noro išreikšti save.“ 

G. Jasinskas atskirai padėkojo 

visoms į žaidynes susirinkusioms 

MAXIMA šalims, MAXIMA Grupei 

ir „Ermitažui“, o asmeniškai – Eglei 

Marcinkevičiūtei, kuri pasiūlė idėją 

vasarą surengti žiemos olimpiadą. 

MAXIMA LT generalinis direktorius 

ypač dėkojo Personalo departamentui 

ir asmeniškai Vidinės komunikacijos 

skyriaus vadovei Rūtai Pupkevičiūtei, 

organizavusiai šią nuostabią 

šventę, taip pat Įvaizdžio ir komunikacijos 

departamentui ir asmeniškai 

Linai Muižienei, suradusiai 

Fredį Merkurį (tai Vaidas Kančauskas, 

MAXIMA LT elektroninės prekybos 

projekto vadovas) ir Monserat 

Kabaljė (Jelena Pylypyuk, MAXIMA 

XX tinklo koordinatorė), ir kitiems. 

Kita šventė – Estijoje 

Po G.Jasinsko padėkos kalbos 

priartėjo svarbi akimirka – burtų 

traukimas, kur olimpinės žaidynės 

vyks kitąmet. Audringi džiaugsmo 

šūksniai nulydėjo žinią, kad kitąmet 

rinksimės Estijoje. „Lietuvoje buvo 

labai gerai, o Estijoje bus super, super, 

super !“ – viešai pažadėjo MA- 

XIMA Estijos vadovas Renatas Vaitkevičius. 


MAXIMOS žaidynės: gaiviausias žiemos gūsis per vasaros karščius 

Scenoje - Monserat Kabaljė ir Fredis Merkuris 

„Daugumai bendradarbių buvo siurprizas“ 

Išskirtinis interviu su MAXIMOS Fredžiu Merkuriu – Vaidu Kančausku, 

MAXIMA LT elektroninės prekybos projekto vadovu. 

– Kaip kolegos įvertino Jūsų pasirodymą vaidinant Fredį Merkurį? 

– O, labai gerai įvertino! Jau tą pačią dieną, tik nulipęs nuo scenos, sulaukiau 

sveikinimų. Daugumai bendradarbių buvo siurprizas, tik labai nedaug artimiausių 

kolegų žinojo, ką darysiu. 

– Nuo ko prasidėjo Jūsų draugystė su muzikos pasauliu? 

– Esu dainavęs berniukų chore „Sakalėlis“. Į jį įstojau, rodos, paskutiniais darželio 

metais ir dainavau 12 metų. Bet solo dainuoti yra tekę tik trumpas partijas. 

Dainavimas man tiktai hobis, niekada neturėjau net fantazijų, susijusių su dainavimu. 

Man tai tiesiog artima sritis, ir tiek. 

– Kaip tapote Fredžiu Merkuriu? 

– Radau skelbimą „Amigo“, kad ieškoma žmonių, kas galėtų ir norėtų padainuoti. 

Aš – toks mėgėjas dalyvauti, tai ir pasisiūliau, sakau, galiu, jeigu nėra kam. 

Pasirodė, kad buvau pirmas. Tačiau skelbime nebuvo konkrečiai pasakyta, ką reikės 

dainuoti. Kai sužinojau dainą, truputį nustebau – kūrinys sudėtingas. Tačiau 

vėliau įsivažiavome, nors repeticijų buvo nemažai. Manau, gana gerai pasirengėme. 

– Kaip Jums pačiam patinka Fredžio Merkurio stilius? 

– Labai patinka. Nors šiaip neturiu vieno mėgstamiausio atlikėjo. Galiu tik 

pasakyti, kad nesu popso gerbėjas. 

– Kokie būtų atsiliepimai apie pačias Nemenčinės olimpines žaidynes? 

- Patiko, tik gal buvo truputį per intensyvios. Nors man užteko laiko ir padainuoti, 

ir dalyvauti rungtyse. 

- Ačiū už atsakymus. 

„Savijauta vėl grįžus į sceną labai gera“ 

Išskirtinis interviu su MAXIMOS Monserat Kabaljė – Jelena Pylypyuk, 

MAXIMA XX tinklo koordinatore 

– Kaip vertinate savo pasirodymus šiandien? 

– Pasirodymą vakarinėje dalyje vertinu neblogai, baisu tikrai nebuvo. Gal kiek 

baisiau buvo ryte pagrindinėje scenoje dainuoti „Barseloną“, bet tai tik dėl paties 

šou. Tai buvo kompleksinis pasirodymas, dėl to jis ir sudėtingesnis, nes susidėjo 

iš dviejų dalių – nusileidimo lynu ir dainavimo. 

– Kaip klostėsi Jūsų dainininkės karjera? 

– Iki 18–19 metų dainavau, o paskui lioviausi. Buvo 15 metų pertrauka nuo 

dainavimo. Visiškai atsitiktinai dabar vėl paėmiau mikrofoną į rankas. Savijauta 

vėl grįžus į sceną labai gera. Aš manau, kad bandysiu tęsti šitą veiklą. Pasirodymas 

MAXIMOS šventėje man buvo svarbus postūmis. 

– Kaip atsidūrėte Nemenčinės olimpinių žaidynių scenoje? 

– Mintis surengti tokį pasirodymą vakarinei daliai kilo Įvaizdžio ir komunikacijos 

skyriaus vadovei, o aš šioje kompanijoje visai netyčia atsidūriau. Sutikau 

vadovę, ji sako – reikia 30 mergaičių šokti, gal nori? Bet, sakau, ne, aš nešoku. Padainuoti 

galėčiau, bet ne šokti. Tai ji sako – mums ir dainininkė reikalinga. Paklausė, 

ar esu dainavusi, papasakojau, kur, kada dainavau. Pasakė, kad tinku ir 

kad reikės „Barseloną“ dainuoti. Grįžusi namo iš karto „Youtube“ įsijungiau, paklausiau 

ir išsigandau, kad tokia sudėtinga daina. Kitą dieną gavau tekstą ir pradėjau 

ruoštis. Dirbome tikrai rimtai ir daug. Kasdien skirdavome po pusvalandį. 

Ruošėmės apie mėnesį. 

– Kaip jums patiko pati šventė? 

– Apskritai šventė labai puiki, labai gera, linksma, viskas aukščiausio lygio. Aš 

atstovavau „Jamaikai“, bet rungtyse nedalyvavau, nes buvau pavargusi po repeticijų. 

Mes čia ir vakar daug repetavome nusileidimą, nes tai labai atsakingas momentas, 

kadangi galima arba padaryti gražų šou, arba jį visiškai sužlugdyti. Be to, 

čia daug kas ne vien nuo mūsų priklauso. Labai ačiū personalui, kuris mus gaudė, 

priseginėjo, atseginėjo ir taip toliau. 

Ledo ritulio arenoje išlieta nemažai prakaito Šiaurės dvikova 

Slidinėjimas buvo viena iš daugiausiai jėgų pareikalavusių rungčių 

Šalių pasirodymai sulaukė audringo palaikymo Oficialiąją olimpiados dalį pabaigė „MAXIMOS šeimos“ daina 

Nuskambėjo himnas „MAXI- 

MOS šeima“ ir buvo užgesinta olimpinė 

šių metų žaidynių ugnis. Nemenčinės 

žiemos olimpinės žaidynės 

baigėsi, bet linksmybės dar tęsėsi 

ilgai. 

Puoselėja MAXIMOS 

tradicijas 

„Aš buvau šio projekto vadovė, 

bet be šaunios kolegų komandos nebūčiau 

viena suorganizavusi tokios 

šaunios šventės. Visi buvome mažiau 

ar daugiau įsitraukę: visi buvo 

labai geranoriški, padėdavo vos užsiminus 

apie pagalbą. Labai norėčiau 

padėkoti savo komandos narei vidinės 

komunikacijos specialistei Jurgitai 

Fokaitei, be kurios užsidegimo ir 

begalinės pagalbos nebūtume suorganizavę 

tokios šventės. Tokie renginiai 

padeda puoselėti MAXIMOS tradicijas 

ir įmonės kultūrines vertybes 

bei stiprinti tarptautinę komandinę 

įmonės dvasią. Kolegos iš šventės išvažiavo 

su šypsenomis ir jos neblėso 

dar kelias savaites, tad manome, kad 

renginys pavyko puikiai, – džiaugėsi 

Vidinės komunikacijos skyriaus vadovė 

Rūta Pupkevičiūtė. – Dar kartą 

įsitikinau, kad mokame ne tik puikiai 

dirbti kaip vieninga komanda, bet ir 

sportuoti bei švęsti. Ačiū visiems už 

puikią nuotaiką!“ 

Aistė Jankūnaitė, 

Liutauras Leščinskas

Pulsas • 2010 m. rugsėjis, Nr. 13 Naujienos 

Apdovanoti pirmieji geriausi 

šypsenėlių projekto dalyviai 

Rugpjūčio viduryje, praėjus 

trims mėnesiams nuo šypsenėlių 

projekto Vilniaus „Akropolyje“ 

įsikūrusioje MAXIMO- 

JE XXX (X555) pradžios, apdovanoti 

daugiausia gerų pirkėjų 

įvertinimų (žalių šypsenėlių) 

sulaukę kasininkai. 

Šį kartą garbingais diplomais bei 

skatinamosiomis premijomis džiaugiasi 

5 kasininkai: Inga Karinauskaitė, 

Jolanta Rusakovienė, Saulius Juršėnas, 

Stasė Krasauskaitė, Teresa Rusakevič. 

Kadangi šypsenėlių projektas 

yra sėkmingas, jis bus tęsiamas. Pasak 

parduotuvės direktorės Virginijos 

Gudauskienės, jau nuo pat pradžių 

šis projektas buvo sutiktas palankiai, 

o dabar, kai prie šypsenėlių 

priprato tiek darbuotojai, tiek pirkėjai, 

laukiama dar geresnių rezultatų. 

„Mes gerbiame ir mylime savo 

pirkėjus, norime jiems įtikti, aptarnauti 

juos kuo kultūringiau, atsakingiau, 

parodyti dėmesį. Norime, kad 

mūsų pirkėjas sugrįžtų. Labai malonu 

salėje matyti tuos pačius veidus. 

Pastebiu, kad pirkėjai yra patenkinti. 

Manau, prie to prisidėjo ir šis projektas, 

dėl kurio darbuotojai šiek tiek pasitempė 

ir labiau stengiasi“, – pasakoja 

V. Gudauskienė. 

Visi aukščiausių įvertinimų sulaukę 

kasininkai sutinka, jog didžiausia 

šio projekto nauda ta, kad dabar 

daugiau bendraujama su pirkėjais. 

„Kai pradėjome daugiau su pirkėjais 

bendrauti, jie pradėjo į mus kitaip 

žiūrėti, yra mumis labiau patenkinti. 

Tai atspindi ir vertinimai, kurie 

taip pat gerėja“, – teigia viena iš penkių 

geriausių kasininkų išrinkta Jolanta 

Rusakovienė. 

Pasak jos, pirkėjai yra patenkinti, 

jog gali pareikšti savo nuomonę, 

X555 parduotuvės direktorė Virginija Gudauskienė apdovanojo daugiausia gerų pirkėjų įvertinimų (žalių šypsenėlių) 

sulaukusius kasininkus 

įvertinti konkretų parduotuvės darbuotoją. 

„Būna, kad kuris nors suklysta 

ir paspaudžia raudoną mygtuką, 

galvodamas, jog raudonas mygtukas 

yra gerai. Tuomet atsiprašo ir 

bando pasitaisyti, spausdamas žalią 

mygtuką“, – juokiasi J. Rusakovienė. 

Savo kolegei pritaria ir diplomą 

gavusi kasininkė Stasė Krasauskaitė. 

„Jeigu tau patinka bendrauti su žmonėmis, 

sugebi su jais sutarti, viskas 

būna be problemų. Pagrindinis koziris 

ir yra bendravimas“, – sako S. Krasauskaitė 

ir priduria, jog taip pat labai 

svarbu neimti į galvą, jei kas paspau- 

džia ne tokį mygtuką, kokio norėtųsi. 

„Žinau, kad pirkėjas visada teisus, 

net jei nuspaudžia raudoną mygtuką. 

Niekada nereikia dėl to ant jo pykti, 

nes nuo to niekas nepasikeis. Aš dirbu 

tėvelių su mažyliais kasoje, tai ten 

nieko negali nuspėti. Kol tėvai prekes 

kraunasi, vaikai žaidžia su mygtukais“, 

– šypsosi S. Krasauskaitė. 

Parduotuvės direktorė pastebi, 

jog darbuotojai dabar ne tik daugiau 

bendrauja, bet ir dažniau šypsosi, 

bendravimas su pirkėju tapo šiltesnis, 

jis sutinkamas ir išlydimas maloniau. 

Vis dėlto direktorė neslepia, 

jog pradžioje, kai pirkėjai pirmą kartą 

išvydo šypsenėlių aparatus, nebuvo 

lengva, nes daugeliui jų reikėjo asmeniškai 

paaiškinti, kas tai per daiktas 

ir kam jis reikalingas. 

„Tačiau dabar džiaugiuosi, jog 

šypsenėlių projektas buvo pradėtas 

vykdyti būtent pas mus. Tarp darbuotojų, 

tarp atskirų skyrių atsirado sveika 

konkurencija. Jei viena kasininkė 

vieną mėnesį tampa geriausia, tai ir 

kita sako, kad ir nori būti geriausia, 

ir kitą mėnesį labiau stengiasi“, – pastebėjimais 

dalijasi V. Gudauskienė. 


MAXIMA LT konditeriai – tarp geriausių Baltijos šalyse 

MAXIMA LT konditerės drąsiai gali vadintis vienomis geriausių 

Baltijos šalyse. Mūsų konditerės Alma Paulauskienė ir Danguolė 

Bondarevienė rugsėjo 8 dieną Rygoje vykusios parodos „Riga 

Food“ Baltijos šalių konditerių konkurse iškovojo 3 vietą. Pirmosios 

dvi prizinės vietos atiteko latvių komandoms. 

Klaipėdos Akropolyje esančios 

MAXIMA XXX konditerijos ceche dirbančios 

moterys šiame konkurse dalyvavo 

pirmą kartą. Latvijos sostinėje 

vykusiame konditerių konkurse lietuvės 

per 6 valandas turėjo sukurti tortą, 

atspindintį temą „Muzika – mano 

gyvenimas“. Kepinys turėjo sverti ne 

daugiau kaip 10 kilogramų. 

Prieš konkursą – nerimo 

naktys 

Išties nelengvos užduoties sulaukusios 

mūsų konditerės neprarado 

kūrybiškumo ir puikiai su ja susidorojo, 

vertinimo komisijai pristatydamos 

įspūdingą fortepijono formos 

balto šokolado glaistu aplietą tortą. 

MAXIMA LT atstovės, užėmusios 

3 vietą, nusileido tik konditerėms iš 

Latvijos – pirmosios vietos laimėtojai 

Marikai Berzinai ir Olgai Kočoginai, 

kuriai atiteko antroji vieta. 

Aštuonerius metus MAXIMA LT 

konditere dirbanti Danguolė Bondarevienė 

džiaugėsi, kad tarptautiniame 

konditerių konkurse pavyko iškovoti 

prizinę vietą. Moteris pripažino, kad 

ruošdamasi konkursui apie prizines 

vietas negalvojo. Jai svarbiausia buvo 

tinkamai atlikti savo darbą ir parodyti 

Lietuvos konditerių profesionalumą. 

„Negalėčiau pasakyti, kad pats 

konkursas sukėlė didelį stresą. Prasi- 

dėjus gaminimo procesui neturėjome 

kada galvoti apie nesėkmę, tiesiog 

darėme savo darbą. Baiminomės tik 

vieno – kad galime nespėti pagaminti 

torto per šešias valandas. Tačiau taip 

nenutiko“, – šypsodamasi pasakojo 

moteris. Pasak Danguolės, daugiausia 

nerimo buvo prieš konkursą – tiek 

Danguolė, tiek jos kolegė A. Paulauskienė 

prieš konkursą ne vieną naktį 

suko galvą, ką galėtų pasiūlyti ir kuo 

nustebinti patyrusią ir kompetentingą 

vertinimo komisiją. 

Laimėjimas – 

profesionalumo įrodymas 

Savo kūrybiniams sumanymams 

įgyvendinti konditerės galėjo naudotis 

moderniausia buitine technika, o torto 

sudėtinėms dalims taip pat nebuvo 

apribojimų. Iš penkių narių sudaryta 

tarptautinė komisija vertindama konditerių 

darbus atsižvelgė į darbo organizavimą, 

atlikimo techniką, kepinio 

išvaizdą, skonį, ingredientų darną ir 

vizualinį užduoties temos atitikimą. 

„Mūsų konditerės išties šauniai 

pasirodė. Pirmą kartą dalyvaudamos 

tokiame konkurse sugebėjo patekti į 

geriausių konditerių trejetuką. Šis laimėjimas 

– tikras profesionalumo įrodymas. 

Labai džiaugiamės, kad tarp 

mūsų yra tokių talentingų, kūrybiškų 

žmonių“, – po konkurso kalbėjo MA- 

XIMA LT Maisto gamybos departamento 

direktorė Jūratė Malkauskienė. 

Pasak jos, pripažinimą tarptautiniame 

konkurse pelniusios MAXIMA 

konditerės dabar kur kas labiau pasitiki 

savimi ir jau svarsto apie kitus kulinarinius 

konkursus. 

Konkurso dalyviai pranoko 

patys save 

MAXIMA LT konditerės A. Paulauskienė 

ir D. Bondarevienė buvo 

apdovanotos puikiais prizais. Moterys 

pasirinktą savaitgalį galės praleisti 

5 žvaigždučių viešbutyje „Radisson 

Blu“ Rygoje, o įmonei MAXIMA LT 

atiteko 200 eurų vertės čekis kondi- 

Alma 

Paulauskienė 

ir Danguolė 

Bondarevienė 

puikiai 

pasirodė 

Baltijos 

konditerių 

varžybose 

terijos ingredientams „Pritchitts Foods“ 

įsigyti. 

Šio konkurso organizatorė latvė 

Ieva Treija džiaugiasi, jog šis konkursas 

tampa vis populiaresnis tarp šalių 

kaimynių. 

„Konditerių konkursą organizuojame 

tik antrą kartą, tačiau norą jame 

dalyvauti pareiškė visų Baltijos šalių 

atstovai – lietuviai, latviai ir estai. Iš 

visų šalių sulaukėme net po kelias dalyvių 

komandas. Stebėdami dalyvių 

darbą, galėjome tik pasidžiaugti, kokie 

talentingi žmonės dirba mūsų regione. 

Konditeriai visiškai pateisino 

šio konkurso tikslus ir parodė, jog gali 

važytis su geriausiais Europos meistrais“, 

– teigė I. Treija. 

11 

Sustiprinta 

parduotuvių 

apsauga 

Sunkmečiu šalyje padaugėjus 

plėšimų ir vagysčių, sustiprinta 

MAXIMOS parduotuvių 

apsauga. Ginantis nuo įsibrovėlių, 

pasitelktos modernios 

apsaugos sistemos ir papildomos 

saugos tarnybų pajėgos. 

Į parduotuvių apsaugą šiais 

metais MAXIMA LT jau investavo 

350 tūkst. litų. 

Visi mes turime laikytis 

bendrųjų apsaugos 

taisyklių, būti budrūs 

ir suinteresuoti, kad 

vagysčių būtų kuo 

mažiau. 

„Kriminogeninė situacija šalyje 

prastėja, o mūsų parduotuvės 

vis dažniau tampa vagišių taikiniu. 

Siekdami apsaugoti savo turtą ir užkirsti 

kelią parduotuvių plėšimams, 

nusprendėme stiprinti apsaugą“, – 

sakė MAXIMA LT Apsaugos departamento 

direktorius Vygantas Kuprys. 

Visos parduotuvės MAXIMA 

Lietuvoje pradėtos stebėti ir naktį. 

Įrengtos naujos skaitmeninės stebėjimo 

kameros, ištisą parą fiksuojančios 

padėtį parduotuvėse ir informaciją 

siunčiančios į centrinį stebėjimo 

punktą. 

Pasak V. Kuprio, pradėjus centralizuotą 

naktinį parduotuvių stebėjimą, 

apsaugos darbuotojai gali 

vienu metu papildomai stebėti visas 

tinklui priklausančias parduotuves, 

ypatingą dėmesį skirdami toms, kurios 

vagišių taikiniu tampa dažniausiai, 

ir operatyviai informuoti saugos 

tarnybas bei policiją, jei parduotuvę 

bandoma apiplėšti. Parduotuves 

stebint ir naktį, šiemet net keliolika 

bandymų apiplėšti MAXIMOS parduotuves 

jau buvo nesėkmingi. 

Sustiprinta ir fizinė parduotuvių 

apsauga. Visas MAXIMOS parduotuves 

Lietuvoje ištisą parą saugo 

net dviejų saugos tarnybų – „Eurocash“ 

ir „Komanda“ – darbuotojai. 

Ir toliau aktyviai bendradarbiaujama 

su policijos pareigūnais. „Dabar 

gavus pranešimą apie bandymą apiplėšti 

parduotuvę į įvykio vietą skuba 

ne tik policijos pareigūnai, bet ir 

apsaugos tarnybų darbuotojai, kurie 

budi ištisą parą ne tik didmiesčiuose, 

bet ir atokiausiuose Lietuvos 

miesteliuose. Manome, kad pasitelkus 

didesnes apsaugos darbuotojų ir 

policijos pareigūnų pajėgas pavyks 

operatyviai užkirsti kelią daugeliui 

apiplėšimų“, – įsitikinęs V. Kuprys. 

Atsižvelgus į vagysčių iš parduotuvių 

pobūdį, stiprinama ir parduotuvėse 

esančių prekių bei kito turto 

apsauga. Dalis vertingesnių ar dažnai 

vagišių taikiniu tampančių prekių 

(cigaretės, brangūs alkoholiniai 

gėrimai) tamsiuoju paros metu išnešamos 

iš prekybos salių. Įrengti 

modernūs elektroniniai seifų užraktai, 

užkertantys kelią parduotuvėse 

esančių seifų plėšimams. MAXIMA 

LT Apsaugos departamento direktoriaus 

teigimu, elektroniniai seifų užraktai 

neįveikiami, o per trumpą laiką 

išnešti gerai įvirtintą seifą iš parduotuvės 

taip pat nėra galimybių. 

Tikimasi, kad sustiprinus parduotuvių 

apsaugą plėšimų bus mažiau. 

Tačiau apsisaugojimas nuo 

plėšimų ir vagysčių nėra vien tik 

apsaugos darbuotojų reikalas. Visi 

mes turime laikytis bendrųjų apsaugos 

taisyklių, būti budrūs ir suinteresuoti, 

kad vagysčių būtų kuo 

mažiau. 

„Pulso“ inf.

12 

MAXIMA LT, rūpindamasi ne tik pirkėjų, bet ir darbuotojų 

gerove, vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų saugai ir sveikatai. 

Nuo rugpjūčio prasidėjo nauji darbuotojų saugos ir 

sveikatos mokymai – tai darbuotojų, tvarkančių krovinius 

rankomis, mokymai. 

Pasak MAXIMA LT Darbuotojų 

saugos ir sveikatos skyriaus vadovės 

Dalios Tamašauskaitės, šių mokymų 

poreikis kilo dėl kasdienės 

parduotuvių ir sandėlių darbuotojų 

darbo specifikos. Tam, kad klientai 

parduotuvėse rastų visko, ko reikia, 

turime ne tik užsakyti prekes, bet 

ir laiku pateikti jas į prekybos salę. 

Štai čia ir susiduriama su vienu iš 

pavojingų darbų – krovinių tvarkymu 

rankomis. 

Krovinių tvarkymas rankomis 

apima bet kokius judesius ar veiksmus, 

kai krovinius kelia, nuleidžia 

žemyn, stumia, traukia, neša ar laiko 

vienas ar daugiau darbuotojų. Bet 

kuris judinamas krovinys dėl savo 

savybių ar nepalankių ergonominių 

darbo aplinkos sąlygų gali kelti riziką 

darbuotojams susižeisti, ypač nugarą. 

Nustatyta, kad nuo 60 iki 90 

proc. žmonių retkarčiais ar dažnai 

kenčia dėl nugaros skausmų. Krovinių 

tvarkymas rankomis yra susijęs 

su įvairia rizika, ypač su juosmeninės 

nugaros dalies traumomis ir 

negalavimais. Netaisyklinga darbo 

poza, netinkamai atliekami krovinių 

tvarkymo rankomis darbai, sau- 

Naudinga žinoti 

gos ir sveikatos rekomendacijų ignoravimas 

– tai tik keletas priežasčių, 

dėl kurių diagnozuojamos raumenų 

ir skeleto sistemų profesinės ligos. 

Šių ligų pasekmė – prarastas darbingumas, 

traumos, fizinis skausmas ar 

net neįgalumas. 

Tvarkant krovinius rankomis rizika 

patirti sveikatos sutrikimų padidėja 

tada, kai krovinio svorio centras 

nėra ties darbuotojo juosmeniu 

ar krovinys padėtas taip, jog jį reikia 

laikyti, juo manipuliuoti per atstumą, 

liemenį lenkti arba sukti, jei ilgai 

sėdėjus, klūpėjus, ilgai buvus pasilenkus 

staiga pradedami krovos darbai 

(žiūrėti pav. viršuje). 

Pasak Saugos ir sveikatos skyriaus 

vadovės D. Tamašauskaitės, 

niekas kitas darbuotojo sveikatos 

neišsaugos geriau nei jis pats. 

,,Mūsų tikslas yra suteikti kuo daugiau 

informacijos darbuotojui apie 

galimą riziką, jos veiksnius, saugius 

darbų atlikimo būdus, atsižvelgti į 

darbuotojų nurodomas problemas, 

jų nuomonę, išsiaiškinti, kas trukdo 

saugiai atlikti tam tikras darbų operacijas, 

ir ieškoti problemų sprendimo 

būdų. Didžioji atsakomybė už 

sveikatos išsaugojimą tenka pačiam 

darbuotojui, jo sąmoningumui, savivokai. 

Tai, kaip darbuotojas jausis po 

darbo pamainos, didžia dalimi priklauso 

nuo jų pačių: ar pavyks atsikratyti 

per ilgą laiką susiformavusių 

netinkamų ir nesaugių darbo metodų, 

skubėjimo, atsainumo ir kitų 

saugiai dirbti trukdančių įpročių.“ 

Darbuotojų saugos ir sveikatos 

skyriaus personalo mokymų vadybininkė 

Danutė Vederienė primena, 

jog fizinį darbą dirbantiems asmenims 

svarbu tinkamai derinti darbo 

ir poilsio režimą. Nuolat įtempti raumenys 

– vienas iš rizikos veiksnių, 


Nepakenkime sau dirbdami kasdienius darbus 

Pateikiame keletą elementarių praktinių saugaus darbo rekomendacijų. 

1 2 3 4 5 6 

1. Nešant krovinius rankomis, atstumas tarp krovinio ir darbuotojo kūno turi neviršyti 70 cm. 

2. Saugus liemens pasilenkimo kampas negali būti didesnis nei 60 laipsnių, žemiau esančius daiktus kelkite pritūpdami ir nelenkdami nugaros. 

3. Prieš keldami atsistokite taip, kad pėdos būtų ties skirtingais krovinio taškais. Krovinį kelkite sulenkę kelius ir išlaikydami tiesią nugarą. 

4. Keldami stambesnius kvadratinius krovinius, paverskite juos ant kampo, taip krovinio svorio centras sutaps su pradiniu kėlimo aukščiu. 

5. Tolygiai paskirstykite krovinio svorį stuburo atžvilgiu. 

6. Krovinio masė turi neviršyti: vyrams – 30 kg; moterims – 10 kg. 

7. Sunkesnius krovinius (vyrams –daugiau nei 30 kg, moterims – 10 kg) kelkite dviese arba naudokite technines priemones. 

Rekomenduojame keletą nesudėtingų, bet efektyvių raumenų ir skeleto sistemos įtampą ir 

perkrovą mažinančių patarimų, kuriuos galima atlikti pertraukų metu: 

1. Lenkimaisi į šonus 2. Pritūpimas prie sienos 3. Žingsneliai aukštyn 

7 

kadangi, didėjant tarpslankstelinių 

diskų apkrovai, laikui bėgant prastėja 

jų būklė. Darbo ir pertraukų metu, 

po darbo galima atlikti įvairius raumenų 

atpalaidavimo pratimus. Tinkamas 

fizinis pasirengimas (sportas, 

gera raumenų kraujo apykaita) užtikrina 

gerą nugaros ir stuburo būseną, 

todėl fiziškai aktyvių darbuotojų 

nugara dažniau būna sveika. (žiūrėti 

pav. apačioje). 

Darbuotojų saugos ir sveikatos 

skyriaus specialistai pataria darbuotojams 

didžiausią dėmesį skirti prevencijai, 

o ne pasekmėms šalinti. Jokios 

kompensacijos, pašalpos, kitos 

valstybės ar įmonės sukurtos darbingumo 

praradimo kompensavimo 

priemonės nekompensuos nevisavertiškumo 

jausmo, socialinės darnos 

praradimo bei galimo diskomforto 

gyvenime. 

Tad būkite sveiki ir saugūs! 

Atnaujintame dokumente – patobulinta mūsų įmonės valdymo sistema 

Turime atnaujintą MAXIMOS integruoto valdymo sistemos 

(IVS) knygą. IVS knyga – tai svarbus dokumentas, kuriame 

nurodomi pagrindiniai MAXIMOS megaprocesai ir procesai, 

taip pat joje aprašoma, kaip MAXIMA GRUPĖS įmonės dirba 

ir dalinasi atsakomybe, sėkmingai įgyvendinant mūsų įmonės 

strateginius tikslus. 

Pasak MAXIMA GRUPĖS direktorių 

tarybos patarėjos Eglės Daunienės, 

MAXIMOS IVS knygoje iš esmės 

aprašyta įmonės valdymo sistema 

– kaip dirba ir dalinasi atsakomybe 

MAXIMA GRUPĖ ir įmonės šalyse. 

Integruota valdymo sistema sudary- 

ta išskiriant centralizuotas ir necentralizuotas 

(lokalias) funkcijas. Centralizuotos 

funkcijos knygoje žymimos 

skaičiumi 1, lokalios – 3. 1 reiškia, 

kad už tam tikrą funkciją atsakomybę 

prisiima MAXIMA GRUPĖ, 

3 – kad už tai atsakinga įmonė šalyje. 

E. Daunienė pabrėžė, kad ir tais 

atvejais, kai funkcijos yra centralizuotos 

ir už jas atsakingi MAXIMA 

GRUPĖ funkciniai centrai, labai laukiama 

grįžtamojo ryšio – pasiūlymų, 

įžvalgų iš įmonių šalyse, kaip tobulinti 

veiklą. „Todėl šis dokumentas 

yra gyvas, jis gali būti keičiamas, jeigu 

matome, kad ką nors galime padaryti 

ar organizuoti geriau“, – sakė 

MAXIMA GRUPĖS direktorių tarybos 

patarėja. 

Numatyta MAXIMOS IVS knygą 

atnaujinti ne rečiau kaip kartą 

per metus, tačiau esant poreikiui 

pakeitimus bus galima siūlyti kar- 

tą per mėnesį, per vadinamąjį Užgavėnių 

susirinkimą, kuriame dalyvauja 

direktorių tarybos nariai, šalyse 

veikiančių MAXIMOS įmonių generaliniai 

direktoriai, funkcinių centrų 

vadovai. 

„MAXIMOS IVS knygą atnaujinti 

reikėjo todėl, kad šis dokumentas 

buvo patvirtintas dar 2009 metų vasarį, 

o per tą laiką mūsų gyvenimas 

gerokai pasikeitė. Todėl pakeitimai 

atspindi, kaip mes dirbame ir dalinamės 

atsakomybe šiandien“, – sakė 

E. Daunienė. 

Pasak MAXIMA GRUPĖS Procesų 

ir kokybės valdymo centro vadovo 

Rimo Kanapkos, pakeitimų atnaujintoje 

MAXIMOS IVS knygoje yra daug, 

o esminis – atsakomybės ir funkcijų 

aiškumas bei detalumas. 

Atnaujinant šį dokumentą dirbo 

daug žmonių, todėl E. Daunienė dėkojo 

funkcinių centrų ir lokalių departamentų 

vadovams, kurie, atsakingai 

įvertinę projekto svarbą, atliko 

didelį darbą, peržiūrėdami funkcijas, 

atsakomybę bei siūlydami įvairius 

pakeitimus. 

MAXIMOS IVS knyga aktualiausia 

vadovams, o ją rasti galima mūsų 

intranete „Amigo“. 

„Pulso“ inf.

Pulsas • 2010 m. rugsėjis, Nr. 13 Darbo jubiliejai 

XX tinkle – gražūs sveikinimai vadovams 

Liepos mėnesį į susirinkimą Vilniuje susirinkę MAXIMA XX regionų 

direktoriai gražiomis progomis pasveikino net tris koleges 

– Česę Gricienę, Dalę Adomonytę ir Rasą Jonikienę. 

Liutauras Leščinskas 

„„Pulsas“ trumpai pakalbino pasveikintas 

direktores, kaip jos jaučiasi 

šią šventišką dieną. 

Česė Gricienė: 

„Tiesiog myliu žmones“ 

Apie Jus iš kolegų galima išgirsti 

tik gera. Kokia Jūsų sėkmės paslaptis? 

Visą savo prasmingą gyvenimą, 

kai pagalvoju, labai myliu žmones. 

Tokia nuostata turbūt ir lemia sėkmę. 

Stengiuosi mylėti ir išgirsti kiekvieną, 

niekam nieko nepavydžiu ir linkiu 

tiktai gero, gal todėl ir kiti man 

to linki. 

Kaip tokias nuostatas suderinate 

su konkurencija, geriausių rezultatų 

siekimu? 

Konkurencija yra sveikas dalykas, 

kiekvienas juk siekiame geresnių rezultatų. 

Jei man nepasiseka, o kolegoms 

pasiseka geriau – ką gi, belieka 

tik pasidžiaugti ir pagalvoti, kad turiu 

pasistengti, gal tada juos aplenksiu. 

„Česė tikrai nuostabus žmogus, 

puiki kolegė. Dirbu su ja kartu jau 

14 metų, man ji tikrai gera draugė. 

Ir kaip moteris ji – visada įspūdinga, 

visada pasitempusi, geros nuotaikos, 

visada pasirengusi padėti. Nuoširdumo 

ir paslaugumo pavyzdys“, – atsiliepė 

Jurgina Sipavičienė. 

„Su Čese smagu ir įdomu pakalbėti 

įvairiais klausimais, ne tik apie 

darbą, gali aptarti ir teatrą, meną, politiką. 

Malonu turėti tokią kolegę“, – 

pritarė Rasa Jonikienė. 

Dalė Adomonytė: 

„Išlaikyti žmoniškumą“ 

Kaip jaučiatės šią šventinę dieną? 

Gimtadienis jau praėjo, tiesiog 

šiandien kolegos per susirinkimą pasveikino. 

Jaučiuosi, aišku, gerai. Tai 

jau 12 gimtadienis šiame kolektyve. 

Koks Jūsų moto darbe? 

Per tuos 12 metų prisidėjau prie 

daugybės projektų įgyvendinimo. 

Dalyvavau daugelio parduotuvių 

atidarymuose ir kaip vadybininkė, ir 

kaip parduotuvės direktorė, ir kaip 

regiono direktorė. Visada stengiausi 

viską padaryti iki galo, pasiekti keliamus 

tikslus, nuobodžiauti nebuvo 

kada. Todėl ir nesinori keisti darbovietės, 

nes čia yra visos galimybės realizuoti 

save. 

Rasa Jonikienė: 

„10 metų darbo – tai 

išmintis ir patirtis“ 

Ar prisimenate, kaip prieš 10 

metų pradėjote dirbti? 

Dar šiandien važiuodama į susirinkimą 

galvojau apie tai, kad jau 

ne vieną darbuotoją ir parduotuvę 

Jurbarko MAXIMOJE XX – net 8 darbo jubiliejai 

X976 jubiliatai džiaugėsi savo šventės sulaukę tokiu gausiu būriu 


Tik ketvirtus metus skaičiuojančioje 

MAXIMOJE XX (X976) – 

jau visa puokštė darbo dešimtmečio 

sulaukusių kolegų, petys 

į petį dirbusių dviejose mažesnėse 

Jurbarko MAXIMOSE ir 

vėliau kartu atėjusių į šią parduotuvę. 

Rugpjūčio mėnesį dešimties metų 

darbo jubiliejus MAXIMOJE X976 

šventė Tatjana Balakauskienė, Danutė 

Archipova, Danutė Gestautienė, Vilma 

Žemkauskienė, Edita Petroševičienė, 

Vytautas Marcinkevičius, Gintautas 

Džiaugys ir Leonida Paliliūnienė. 

„Mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės 

žmonėmis, kurie sugeba ištikimai 

dirbti daug metų. Džiaugiuosi jumis 

kaip kolektyvu, kaip komanda, kuri 

sugeba paruošti parduotuvę tiek pirkėjų 

džiaugsmui, tiek gražiems laimėjimams. 

Kiek girdėjau atsiliepimų, jūsų 

parduotuvė – viena gražiausių Lietuvoje. 

Galiu tik pateikti jūsų parduotuvę 

ir kolektyvą kaip pavyzdį kitoms“, – 

susirinkusius jubiliatus sveikino regiono 

direktorius Raivydas Janavičius. 

Darbo jubiliate tapusi MAXIMOS 

X976 direktorė Tatjana Balakauskienė 

labiausiai džiaugėsi, kad šios šventės 

sulaukė ne viena, o su visu būriu 

gerų kolegų. Visi dabartiniai darbo jubiliatai 

– laiko patikrinti kolegos, su kuriais 

tekę dirbti ir anksčiau, jie žinomi 

kaip pareigingi, atsakingi, punktualūs 

žmonės. „Malonu su tokiais žmo- 

nėmis dirbti, visi lojalūs MAXIMAI, – 

sakė direktorė. – Pastebėjau, kad tie, 

kurie dirba 10 ir daugiau metų, niekada 

nesiblaško.“ 

Pati direktorė sakė irgi niekada nesiblaškiusi, 

nes esanti pastovus žmogus. 

O darbe jai labiausiai patinka tai, 

kad kiekvienam suteikiama galimybė 

kilti karjeros laiptais. „Jei dirbi, stengiesi 

– tave tikrai įvertina“, – sakė T. Balakauskienė. 

Parduotuvės vadybininkė Edita Petroševičienė 

prieš dešimtmetį pradėjo 

darbą tuometinėje Jurbarko „Taupoje“. 

„Atėjau į kasininkės pardavėjos pareigas, 

tik vėliau tapau parduotuvės vadybininke, 

– pasakojo jubiliatė. – Bet ir 

tas, ir šitas darbas man įdomus. Man 

ir salėje smagu dirbti, visai nesureikšminu 

pareigų.“ 

E. Petroševičienei darbe labiausiai 

patinka nuolatiniai pokyčiai, progresas. 

Tada ir laikas prabėga greitai. 

„Kaip pirkėjai, man MAXIMOJE 

labiausiai patinka asortimentas, pasirinkimas, 

– pranašumus vardijo pamainos 

viršininko pavaduotoja Danutė 

Gestautienė . – Gera drausmė: kada 

tik ateini į parduotuvę – švaru, gražu, 

nėra senų prekių. O kaip darbuotojai 

man asmeniškai labai patinka esamas 

darbas, dirbu jį su malonumu. Nuo pamainos 

viršininko pavaduotojo pradėjau 

prieš dešimtmetį, šį darbą dirbu ir 

šiandien.“ 

Pamainos viršininkas Vytautas 

Marcinkevičius sakė, kad darbas per 

dešimtmetį nepabodo. „Tokia jau 

mano natūra, charakteris“, – sakė Vytautas. 

Nors prieš tai jis yra dirbęs elektrifikacijos 

srityje, pakeisti darbo profilį 

atėjus į MAXIMĄ sunku nebuvo. 

Tarp kolegų su gėlių puokštėmis – jubiliatės (iš kairės) Dalė 

Adomonytė, Česė Gricienė ir Rasa Jonikienė 

„Kai kolegos geri, lengva adaptuotis, 

– sakė V. Marcinkevičius. – Darbe 

man labiausiai ir patinka kolegos, kolektyvas. 

Ir draugiški, ir gerai dirba. Su 

jais – jokių stresų, viskas labai sklandžiai 

eina.“ 

„Pats Vytautas niekada nesinervina, 

jis kiekvienam dar ir nuotaiką pakelia. 

Jis visada visiems –paguodos petys“, 

– V. Marcinkevičių apibūdino direktorė 

T. Balakauskienė. 

Mėsininkas Gintautas Džiaugys 

prieš dešimtmetį pradėjo nuo darbininko. 

Jis pripažino, kad pirmą dieną 

dirbti buvo baisoka, nes dar nieko nemokėjęs. 

Tik prisimena, kad žmonių 

buvo labai daug... 

Iš darbininko mėsininku Gintautas 

tapo T.Balakauskienei pasiūlius: „Direktorė 

pasiūlė pasimokyti, aš ir pabandžiau. 

Klaipėdoje mokiausi, tris 

mėnesius.“ 

„Labai tvarkingas buvo darbininkas, 

mūsų pažiba, – apie G. Džiaugį 

atsiliepė parduotuvės direktorė. –Taip 

sutvarkydavo, sudėdavo prekes, kad 

dar ir dabar rodome kaip pavyzdį savo 

darbuotojams. Užtat ir mėsinei niekada 

nėra pastabų.“ 

Pamainos viršininko pavaduotoja 

Danutė Archipova papasakojo šias 

pareigas einanti neilgai, daugiau laiko 

pradirbusi apskaitininke. Prieš dešimtmetį 

nuo apskaitos ir pradėjusi darbą 

MAXIMOJE. 

Vadybininkė Vilma Žemkauskienė 

papasakojo į vadybą atėjusi jau šitoje 

parduotuvėje, o prieš tai buvusi vyr. 

kasininke. „Visur dirbti reikia, – sakė 

Vilma, paklausta, kurios pareigos geresnės. 

– Ir atsakomybė visur vienodai 

didelė.“ 

sveikinome su dešimtmečiu. 10 metų 

žmogaus gyvenime – tai linksma ir 

nerūpestinga vaikystė, o 10 metų darbo 

vienoje įmonėje – tai jau branda, 

išmintis, patirtis. Manau, ir aš jau įgijau 

tos išminties bei patirties. Girdėjau 

tokį posakį – „dirbti su apetitu“, 

kurį galiu pritaikyti sau. Tai ir yra sėkmės 

formulė – kai ir darbas patinka, 

ir žinių bei patirties jau turi. Turiu 

aukštąjį ekonominį išsilavinimą, 

tad dirbu pagal specialybę. 

O į MAXIMĄ atėjau dirbti MA- 

Garbė dirbti ilgametėje 

parduotuvėje 

10 metų darbo jubiliejų švenčianti 

Molėtų MAXIMA X 

(X845) buvo atidaryta kaip didžiausia 

to meto parduotuvė 

mieste, o dabar ji – viena mažesnių. 

„Nors Molėtai – palyginti nedidelis 

miestelis, prekybos centrų jame 

gana daug. Konkurentų tikrai netrūksta, 

– papasakojo X845 direktorė 

Milda Vilūnienė. – Juokaujame, kad 

pats didžiausias konkurentas – naujoji 

MAXIMA XX (X745). Ji dabar surenka 

visus poilsiautojų, pravažiuojančiųjų 

srautus, vasarą ten dažnai nėra 

net kur mašinos pasistatyti. O mūsų 

klientai – daugiau ar mažiau nuolatiniai. 

Jų turime nemažai, tik jų krepšelis 

– labai mažas. Taip ir išeina, kad 

darbo daug, o rezultato – mažiau...“ 

Direktorė prisipažino šiai parduotuvei 

vadovaujanti tik 2,5 metų, 

darbuotojų, dirbančių nuo pat parduotuvės 

atidarymo, jau nebeliko. 

„Dabartinė MAXIMOS XX (X745) direktorė 

Valė Verikienė čia ilgiausiai 

dirbo, – prisiminė M. Vilūnienė. – Kai 

atidarė MAXIMĄ XX, direktorė išėjo 

ten dirbti, o aš atėjau vadovauti čia. 

Atėjau ne iš MAXIMOS, visai iš kitur.“ 

Parduotuvės pasveikinti atvykęs 

regiono direktorius Petras Kiaušinis 

papasakojo anksčiau direktoriavęs 

MAXIMOJE Ukmergėje, tad su šia 

parduotuve buvo kolegos. „Kai buvo 

atidaryta ši MAXIMA, Molėtuose iš 

13 

XIMOS X direktore – Kaune, dabar 

jau daugiau kaip 6 metus dirbu regiono 

direktore. Dirbti smagu, nes 

darbo procesai nuolat modernizuojami, 

atsiranda naujų projektų, diegiamos 

įvairios naujovės, vyksta įdomūs 

renginiai, mokymai. Teko atidaryti 

net 11 parduotuvių. Reikėjo organizuoti 

jų direktorių bei kolektyvų 

atranką ir mokymus. Tai, beje, labai 

įdomus procesas, išmoksti ne tik suprasti 

žmogų, bet gali pritaikyti savo 

sukauptą patirtį. 

Džiaugiuosi ir pasitikiu visu 

mane supančiu kolektyvu, pirmiausia 

– savo vadovais, kolegomis regiono 

direktoriais, taip pat parduotuvių 

direktoriais ir jų kolektyvais. Visi 

esame gera, patikima komanda, vertinanti 

ir gerbianti savo ir kitų darbą. 

Kas labiausiai patinka darbe? 

Kad galiu išbandyti save, įrodyti, 

ką sugebu ir galiu, kaupti patirtį ir 

žinias. Taip pat vertinu gerą atmosferą 

darbe ir tobulėjimo galimybes. 

O kas sudėtingiausia? 

Atsakomybė įgyvendinant ir priimant 

sprendimus, nes esu atsakinga 

ne tik už save, bet ir už savo vadovaujamo 

regiono rezultatus. 

Kokie ateities planai? 

Toliau dirbti įmonėje, prisidėti 

prie naujų įmonės tikslų įgyvendinimo, 

kurių siekiant prireiks įgytos patirties, 

kūrybiškumo, žinių ir idėjų. 

prekybos centrų nieko nebuvo, čia 

buvo pirmoji didžiųjų prekybos tinklų 

parduotuvė“, – prisiminė P. Kiaušinis. 

„Pirkėjų šioje parduotuvėje per 

dieną apsilanko iš tikrųjų daug, bet 

jie perka mažai. Daugiausia – pieną, 

duoną, daržoves. Jei nori ko nors daugiau, 

aišku, važiuoja į MAXIMĄ XX, 

ten krepšelis jau kitoks“, – sakė regiono 

direktorius P. Kiaušinis. 

Regiono direktorius sakė vertinąs 

parduotuvės darbuotojų pastangas. 

Ketinama šiai MAXIMAI įrengti naują 

kondicionavimo sistemą, nes šią vasarą 

ji buvo pati karščiausia parduotuvė 

pagal vidutinę prekybos salės 

temperatūrą. Parduotuvė taip pat neseniai 

gavo naujus šaldytuvus – daug 

ekonomiškesnius, padedančius gerokai 

sutaupyti elektros energijos. 

Į parduotuvės jubiliejų susirinkę 

jos darbuotojai prisiminė ir tuos laikus, 

kai čia buvo „Taupa“, paskui „T- 

Market“, „Saulutė“. Visi parduotuvės 

darbuotojai – molėtiškiai. Nors senbuvių 

jau nebelikę, darbuotojų kaita, 

pasak direktorės, labai maža. Ji iškart 

net neprisiminė, kada paskutinį kartą 

priėmė naują darbuotoją. 

„Nedideliame kolektyve dirbti ir 

sunku, nes nedidelis būrys žmonių 

turi pasiekti didelius rezultatus, ir lengva, 

nes tokiame kolektyve visi esame 

kaip viena šeima, – sakė parduotuvės 

direktorė M. Vilūnienė. – Džiaugiuosi, 

kad darbuotojai geri, darbštūs. 

Ir jiems, ir man, manau, garbė dirbti 

šioje ilgametėje MAXIMOJE“. 


Molėtų X845 kolektyvas didžiuojasi dirbdamas jubiliejinėje MAXIMOJE

14 

Darbo jubiliejai 


10 metų – po garsiojo parado Klaipėdoje 

Gražų darbo jubiliejų atšventė 

Klaipėdos MAXIMA XX (X211) 

bei keturi jos darbuotojai, puikiai 

prisimenantys atidarymo 

proga Klaipėdoje vykusį paradą 

ir kitas iškilmes. 

Susirinkusį parduotuvės kolektyvą 

ir vieną iš darbo jubiliačių direktorę 

Ritą Repšaitę šventės proga pasveikino 

regiono direktorių pavaduojanti 

Loreta Urbonienė, o parduotuvės 

direktorė įteikė gėlių ir padėkos 

raštus kitiems ilgamečiams parduotuvės 

darbuotojams: Gitanai Dirgėlienei, 

Rimantui Grigorjevui bei Virginijai 

Dabravolskienei. 

„Pulsas“ paklausė darbo jubiliatų, 

ką jie prisimena apie šventišką parduotuvės 

atidarymą. 

Pardavėja Gitana Dirgėlienė 

geriausiai prisimena paradą 

– Pamenate, kaip vyko atidarymas? 

– Buvome pirmoji MEDIA rajone. 

Paradas ėjo nuo Atgimimo aikštės 

iki turgaus, per visą centrą. Dalyvavo 

MAXIMŲ darbuotojai – ir X173, 

ir bazė, ir Sportininkų g. MAXIMA. 

Vien šitoje parduotuvėje tada buvo 

110 darbuotojų, tad išėjo didelis paradas 

su orkestru. O naktį šaudė fejerverkus. 

Žmonėms buvo didelė atrakcija, 

iš viso rajono suvažiavo – tokia 

žmonių jūra kaip per žvejų šventę. 

Nedaug betrūko, kad parduotuvę sulaužytų 

– dar ir akcija alui buvo atidarymo 

proga. Ir orkestras, ir kunigas 

buvo, ir Eugenijus Gentvilas – meras 

tuometinis. Apsauga, būdavo, įleidžia 

būrį pirkėjų ir uždaro įėjimą, nes būtų 

čia viską nunešę. 

– Kas jums labiausiai patinka 

darbe? 

– Kad niekuo nesiskundžiu, man 

viskas gerai. Esu pardavėja, ja ir pradėjau 

dirbti prieš 10 metų. Būna ir 

sunkių periodų, kad ir prieš šventes, 

bet iš esmės viskas gerai. Esu labai pastovus 

žmogus, nemėgstu nieko keisti. 

Gitana Dirgėlienė – klaipėdietė. 

Čia baigė profesinę mokyklą, dirbo 

vaikų darželyje, paskui bare. Sūnus 

ir vyresnioji dukra dirba MAXIMOJE 

XXX „Banginyje“, o mažajai dar tiktai 

6 metukai. „Kai užaugs, gal irgi eis į 

MAXIMĄ“, – sakė Gitana. 

Darbininkui Rimantui Grigorjevui 

patinka fizinis krūvis 

– Ar sunkus Jūsų darbas? 

– Ne sunkus – normalus. Ir per 

atidarymą labai sunku nebuvo, nors 

Klaipėdoje tuomet dar tokių didelių 

parduotuvių iš esmės nebuvo, čia viena 

iš pirmųjų. Tik pirmos Kalėdos, prisimenu, 

buvo labai sunkios. 

– Ar neatsibodo 10 metų darbininku 

toje pačioje vietoje? 

– Ne. Man patinka fizinis darbas. 

Tie metai pralėkė greitai. Pirmi, antri, 

o paskui jau nebeskaičiuoji. Taip 

ir pensija, žiūrėk, priartės, jei Kubilius 

nenukels iki kokių 70 metų. 

– Ar pasikeitė darbas per dešimtmetį? 

– Gal truputį palengvėjo. Bet greičiau 

gal įpratau dirbti, tai ir atrodo 

lengviau. Prekių srautai po truputį 

keičiasi – lyg konkrečiau, protingiau 

viskas atliekama. 

– Ką jūsų šeima veikia? 

– Mano žmona irgi dirba MAXI- 

MOJE. Irgi 10 metų, pardavėja. Ji pradėjo 

X173, kuri kiek anksčiau atidaryta. 

Dabar ji uždaryta, tai žmona perėjo 

į „Banginį“. Dukra įstojo į Vilniaus 

verslo kolegiją. Vieną turiu, man užtenka. 

Gausūs sveikinimai – Kauno 

MAXIMAI X220 ir jos direktorei 


Birželio mėnesį pasveikinti 10 

metų jubiliejų švenčiančios 

MAXIMOS X (X220) ir tiek 

pat metų MAXIMOJE dirbančios 

jos direktorės Laimutės 

Jocienės susirinko kolegių iš 

kitų parduotuvių būrys. Nenuostabu, 

nes dirbdamos šioje 

parduotuvėje daugelis jų ir 

susipažino. 

„Sveikinu šia proga visus parduotuvės 

darbuotojus, linkiu pirmiausia 

sveikatos, asmeninės laimės, sėkmės, 

o visiems kartu – būti labai draugišku, 

susigyvenusiu, geru kolektyvu, – 

linkėjo laikinai regiono direktorės 

pareigas einanti Irena Čiūdarienė. – 

Smagu, kad jau nemažai pasiekėte, 

vienos lentelės pritrūko iki auksinės 

MAXIMOS. Šiemet prasideda naujas 

projektas „Imu ir padarau“, tad ir linkiu, 

kad imtumėte ir padarytumėte 

taip gerai, kaip įrodėte sugebantys.“ 

I. Čiūdarienė prisipažino, kad ir 

pati šioje parduotuvėje pradėjo dirbti, 

čia buvo jos pirmoji MAXIMA. Čia 

ji susipažino ir su dauguma žmonių, 

jau irgi dirbančių MAXIMOJE visą 

dešimtmetį. „Ir su Rita Švitriene kartu 

pradėjome, ir su Laimute Jociene, 

ir Rasa Petkūniene, Zita Venciuviene. 

Tai ne tik kolegės darbe, bet ir ištikimos 

draugės gyvenime.“ 

Pasak parduotuvės direktorės L. 

Jocienės, X220 – viena seniausių, ko 

gero, trečioji MAXIMA Kaune (atidaryta 

po Krėvės ir Šarkuvos MAXIMŲ). 

Tarp dabartinių darbuotojų nuo ati- 

MAXIMA X (X220) ir jos direktorė Laimutė Jocienė sulaukė nuoširdžių 

kolegų sveikinimų 

darymo likę trys, o pati direktorė atėjo 

dirbti jau po atidarymo. Nenuostabu, 

kad parduotuvę atidarė regiono 

direktore tada dirbusi „Kauno 

mama“ – Kristina Zavtrikovienė. 

Prieš dešimtmetį parduotuvėje 

dirbo daugiau žmonių – senbuviai 

prisimena, kad ir kasos buvo keturios, 

ir duonos skyriuje du žmonės 

dirbo. O anksčiau, prieš MAXIMĄ, 

čia buvo kita parduotuvė, vadinosi 

„Ant smėliuko“. 

Darbo jubiliejaus sulaukusi Laimutė 

Jocienė prisimena MAXIMO- 

JE X220 pradėjusi dirbti ne direktore, 

o apskaitininke. „Čia ir dirbu jau 

10 metų, o prieš tai dirbau parduotuvėje 

„Reda“, direktorės pavaduotoja. 

Dar prieš tai – prekių žinove kultūrinių 

ūkinių prekių prekyboje. Truputį 

buhalteriavau. Kai vaiką pagimdžiau 

– išvis ilgai nedirbau, kokius 

penkerius metus. Buvau namų šeimininkė. 

Beveik nusivylusi namų šeimininkė, 

nes tikrai nusibosta, kai tas 

pats per tą patį...“ 

„Dar dirbau administratore garsiuosiuose 

„Kalniečiuose“, – toliau 

dalijasi prisiminimais direktorė. – 

Ten buvo gerai, bet labai pavojinga, 

ilgiau pradirbus gali liūdnai baigtis. 

Daug pagundų baruose, naktinio 

administratoriaus darbas – didelė 

rizika. „Kalniečiai“ tuo metu garsėjo 

Kaune ir už jo ribų, o man tik 27 

metai buvo, kai ten dirbau. Dabar jau 

nieko iš „Kalniečių“ nebelikę, kaip ir 

iš kitų garsių Kauno restoranų.“ 

L.Jocienė pabrėžė, kad net keturios 

kolegės iš šios parduotuvės vėliau 

tapo direktorėmis, tad MAXIMA 

X220 – įmonei istoriškai svarbi vieta. 

„Labai geras kolektyvas buvo, jaučiu 

didelę nostalgiją, – sakė direktorė. – 

Lengviau tik todėl, kad ir dabar čia 

dirba puikūs žmonės, kuriems esu 

labai dėkinga už gerą darbą.“ 

Ilgamečiai 

X211 darbuotojai 

iki 

šiolei gerai 

prisimena 

atidarymo 

šventę 

Pamainos viršininko pavaduotoja 

Virginija Dabravolskienė 

tapo mokytoja kolegoms 

– Ar prisimenate savo darbo MA- 

XIMOJE pradžią? 

– Taip. Prieš 10 metų čia pradėjau 

apskaitininke. Mano užauginta Šilutė, 

„Akropolio“ apskaitininkai, atidaryta 

Palanga, Tauragė. Visur mano „vaikai“. 

Aš dirbau čia, bet mane vis siųsdavo 

į komandiruotes atidaryti parduotuvių. 

Prisimenu, kai įsidarbinau, 

viskas dar buvo senoviškai, rankiniu 

būdu. O dabar paspaudei mygtuką – 

ir visi duomenys įvesti... 

– Ar teko dalyvauti atidarant 

daug parduotuvių? 

– Kone visą Žemaitijos regioną. Šilutėje 

teko net ir gyventi, ir Tauragėje 

savaitėlę. 

V. Dabravolskienė klaipėdietė, 

mokėsi buhalterijos, 15 metų atidirbo 

vyr. finansininke. „Paskui netyčia užėjau 

į X173, ten pusbrolis dirbo. Sako, 

gal nori pabandyti įsidarbinti MAXI- 

MOJE? Kaip tik tuo metu mano įmonė 

bankrutavo, tad parašiau prašymą. Po 

poros dienų paskambino – ateikite.“ 

Virginija turi moksleivį sūnų. „Jis 

kitąmet baigs mokyklą, paskui – nežinau, 

gal eis padirbėti į MAXIMĄ, o 

dar po metų – toliau mokytis, kaip dabar 

populiaru.“ 

Direktorė Rita Repšaitė per 10 

metų išbandė įvairias pareigas 

– Kaip klostėsi Jūsų karjera MA- 

XIMOJE? 

– Prieš 10 metų pradėjau ne čia, 

o X173 bazėje. Įsidarbinau kasininke 

pardavėja. Paskui iš ten perėjau į 

vieną MAXIMĄ X vyr. kasininke, vėliau 

mane pakėlė į pamainos viršininko 

pavaduotojas, į pamainos viršininkes, 

dar vėliau vienas direktorius pasiūlė 

ateiti į MAXIMĄ XX – į vadybą. 

Paskui jau atėjau čia. Esu X211 direktorė 

pusantrų metų. 

– Kurios pareigos įdomiausios? 

– Įdomiausias – direktoriaus darbas. 

Vadyba irgi smagu, bet paprasčiau, 

nes turi grupelę savo žmonių, 

kuriems vadovauji, ir viskas. O čia jau 

vadovauji visiems, pradedant valytoja 

ir baigiant pamainų viršininkais. 

– Kaip gyvenimas klostėsi iki 

MAXIMOS? 

– Esu kilusi iš Skuodo. Baigiau 

Klaipėdos turizmo mokyklą, maisto 

ir ne maisto prekių pardavėja. Prieš 

MAXIMĄ neilgai dirbau poroje įmonių, 

galima sakyti, kad iškart atėjau į 

MAXIMĄ. Tada dar buvo pasirinkimas 

eiti į „Vikondą“, bet sakau – ne, 

geriau į MAXIMĄ. Kai atėjau, taip ir 

nebeišeinu... 


„Saulutė“ – nuo neatmenamų laikų 

X860 kolektyvas didžiuojasi savo pirkėjais 

Ar žinote, kad Vilniuje, Žvėryno 

mikrorajone, įsikūrusi MA- 

XIMA X (X860), kuri prieš 10 

metų atidaryta kaip „Saulutė“, 

pastaruoju vardu vadinosi net 

ir tarybiniais laikais? 

Apie tai papasakojo liepos mėnesį 

10 metų jubiliejų atšventusios 

parduotuvės darbuotojai. 

Kaip „Pulsui“ sakė X860 pamainos 

viršininkė Teresa Vanda Kirkienė 

ir pavaduotoja Marija Lilija Metlevskaja 

(direktorė tuo metu atostogavo), 

per visus 10 darbo metų parduotuvėje 

išliko labai geras ir draugiškas kolektyvas, 

dauguma žmonių dirba jau 

seniai. „Su pirkėjais visada gerai sutarėme, 

– pasakojo T. Kirkienė. – Ateina 

žmonės, dažnas namų problemas 

mums papasakoja. Daugiausia 

vietiniai. Jei būtų didesnė parduotuvė, 

gal daugiau žmonių atvažiuotų. O 

dabar daugiau apsilanko vyresni pirkėjai, 

inteligentija, kuri nuo senų laikų 

čia gyvena. Iš jaunimo daugiausia 

ateina Pedagoginio universiteto studentų, 

dažniau vakare, pulkais: vienas 

perka, o penki stovi, dėl to kitą kartą 

susidaro eilės. Vaikų daug atbėga, 

su dviračiais atvažiuoja, su riedučiais. 

Bet vaikai yra vaikai, ko iš jų norėti...“ 

Pasak T.Kirkienės, užsuka ir tame 

rajone įsikūrusių ambasadų, ir aplinkinių 

kavinių darbuotojai. „Būna, kad 

per dieną – ir po keliolika kartų. Ko 

pritrūksta – nusiperka. Daugiausia – 

daržovių, duonos, cukraus. O jei ateina 

ir šventinių žvakučių nusiperka – 

tai jau žinome, kad kavinėje užsakytas 

pobūvis.“ 

Šią parduotuvę yra pamėgęs aktorius 

Regimantas Adomaitis – jis netoliese 

gyvena. Užsuka ir buvęs garsus 

krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. 

„Nežinau, kur gyvena, bet Dieve, koks 

jis aukštas...“, – stebisi T. Kirkienė. 

Žmonės į Žvėryno MAXIMĄ ateina 

nusipirkti daugiausia daržovių, pieno 

produktų, o vasarą – dar ir gėrimų, 

ledų. Brangesnio maisto, pasak darbuotojų, 

čia perkama nedaug, žmonės 

neturi pinigų, ypač ta senoji inteligentija, 

kuri yra pamėgusi šią parduotuvę. 

Kai Žvėryne buvo atidarytas prekybos 

centras „Panorama“, jis atėmė dalį 

pirkėjų iš X860, tačiau aplinkui įsikūrusios 

nedidelės maisto parduotuvėlės 

nėra rimtos konkurentės. „Nuolatiniai 

pirkėjai yra mus pamėgę, matyt, 

jiems ir parduotuvės vieta patogi, ir kainos 

patrauklios“, – sakė T. Kirklienė. 

„Sveikinu jus ir linkiu dar kita tiek 

padirbėti šitoje parduotuvėje“, – jubiliejaus 

proga parduotuvės darbuotojams 

sakė regiono direktorė Aušra Trimailovienė 

ir padėkojo už nuoširdų darbą. 

„Pulso“ inf.

Pulsas • 2010 m. rugsėjis, Nr. 13 Darbo jubiliejai 

Jubiliejai Panevėžio centre 

Liepos mėnesį 10 metų darbo 

jubiliejų atšventė Panevėžyje 

įsikūrusi MAXIMA X (X048) 

bei dvi jos darbuotojos – 

Alma Baliūnienė ir Genovaitė 

Virbalienė. 

„Žmogaus gyvenime 10 metų yra 

tikrai nemažas laiko tarpas, o įmonės 

gyvenime – milžiniškas laikotarpis, 

nes šiais sunkiais laikais išgyventi 

10 metų yra tikrai daug, – šventės 

proga susirinkusiems darbuotojams 

sakė regiono direktorė Vitalija Matiukienė. 

– Jūsų kolektyvas jau išgyveno 

10 metų, ir linkiu, kad išgyventų dar 

mažiausiai 10.“ 

„Ne tik mūsų parduotuvei 10 

metų, – tęsė sveikinimą X048 direktorė 

Danutė Lukoševičiūtė. – Turime 

ir darbuotojų, kurie dirba šioje parduotuvėje 

nuo pat pirmos dienos. Tai 

Alma Baliūnienė ir Genovaitė Virbalienė. 

Dėkojame jums už sąžiningą, 

garbingą, tvarkingą darbą, linkime ir 

toliau būti tokioms visais atžvilgiais 

patikimoms. Ačiū jums!“ 

Direktorė D. Lukoševičiūtė pati 

šioje parduotuvėje dirba 8 metus, o 

iš viso MAXIMOJE – jau 11. „Per atidarymą 

čia nedirbau, tik su kolegomis 

buvome atėję pažiūrėti, – pasa- 

kojo direktorė. – Per dešimtmetį daug 

čia pokyčių buvo, gal tris kartus pati 

perkroviau šią parduotuvę, kai buvo 

keičiamas išdėstymas. Ir kasos iš pradžių 

buvo penkios, dabar beliko tik 

trys. Aišku, ir žmonių skaičius sumažėjo. 

Apyvarta buvo ir pakilusi, ir nukritusi, 

visko buvo.“ 

Dabar MAXIMOJE X (X048) yra 

14 etatų, dirba 15 žmonių. Pasak direktorės, 

7 iš jų dirba nuo 7 iki 11 

metų, tad kolektyvą galima vadinti 

pakankamai pastoviu. 

„Pirkėjai čia daugiausia vietiniai, 

– sakė D. Lukoševičiūtė. – Čia 

beveik pats Panevėžio centras, savaitgaliais 

jis tuščias. Tad ir mes savaitgaliais 

turime mažai pirkėjų. Tik antradieniais, 

kai pasirodo laikraštukas, 

žmonių padaugėja. Netoli yra mokykla, 

tai per mokslo metus vaikai užsuka, 

o vasarą – beveik visiškas štilis.“ 

Geriausiai šioje parduotuvėje 

perkamos pigios, akcijų prekės, vasarą 

per karščius – ledai, vaisvandeniai, 

alus. „Dar pieną, kefyrą perka, 

ir viskas, – sakė direktorė. – Retai kas 

pasižiūri į žalią mėsą ir kitus produktus. 

Būtiniausių prekių parduotuvė 

esame, daugiau parduotuvė kaimynė, 

esanti šalia pirkėjų, pakeliui į namus, 

į darbą.“ 

„Parduotuvės kolektyvas tikrai 

yra tvirtas, priežiūros didelės nerei- 

kia, jokių nesusipratimų nebūna, – 

reziumavo regiono direktorė V. Matiukienė. 

– Nėra problemiška parduotuvė, 

kalbant apie darbą ir supratimą. 

Normalus, geras, atsakingas 

kolektyvas.“ 

Atėjo iš buvusios 

parduotuvės 

Jau dešimtmetį gyvuojanti X510 

džiaugiasi ištikimais pirkėjais 


Jau dešimt metų veikia Klaipėdoje 

įsikūrusi MAXIMA X 

(X510) – nors nedidelė, bet 

pirkėjų mylima ir vertinama 

parduotuvė. 

„Jau 10 metų gyvuojate, dirbate 

ir tikrai labai stengiatės, – sveikinimo 

kalbą kolektyvui pradėjo regiono 

direktorė Regina Bendikienė. – 

10 metų – gražus skaičius, daug reiškiantis 

šiai parduotuvei. Labai noriu 

padėkoti direktorei, kuri dabar vadovauja 

šitai parduotuvei, ir visiems 

jums bei palinkėti, kad šis parduotuvės 

jubiliejus būtų ne paskutinė 

jūsų bendra šventė, kad su gražiomis 

mintimis, šauniomis idėjomis ir 

labai gerais rezultatais jūs visi kaip 

viena šeima eitumėte į priekį dar vieną 

dešimt metį. Manau, mes visi, susitikę 

dar po 10 metų, labai smagiai 

prisiminsime šią dieną ir pagalvosime, 

kaip greitai prabėgo dar vienas 

dešimtmetis. Linkiu visiems sėkmės, 

ačiū jums už darbą, už supratimą.“ 

Direktorė Jelena Kučerova papasakojo 

„Pulsui“ dirbanti čia ketvirti 

metai. „Kolektyvas keitėsi, anksčiau 

buvo daugiau žmonių, kurie dirba 10 

metų, bet jie perėjo į kitą parduotu- 

vę, – sakė direktorė. – 10 metų pas 

mus dirba vyr. kasininkė Danguolė 

Kymantienė, iš kitos pamainos – 

Regina Vaznelienė ir Modesta Ščerbinskienė. 

Lapkritį bus 10 metų, kai 

mūsų parduotuvėje dirba pamainos 

viršininkė Renata Bekėžaitė. Šiaip 

senbuvių kolektyvas, stabilus. Naujokų 

– labai mažai. Iš viso turime 15 

etatų, 16 žmonių.“ 

„Mūsų kolektyvas mažas, bet labai 

draugiškas, – vertino J. Kučerova. 

– Turime ištikimą savo pirkėją, 

kone su visais labinamės salėje, nes 

kiekvieną pažįstame, žinome, ko jam 

reikia. Ir patys gyvename beveik visi 

netoli parduotuvės. Čia aplinkui gyvena 

daugiausia pensinio amžiaus 

klaipėdiečiai.“ 

Atvykus prie MAXIMOS X510, 

pirmiausia į akis krenta nemažas 

prekybos centras kitoje gatvės pusėje, 

kuriame įsikūrusi „Iki“. „Jie čia įsikūrė 

jau labai seniai, – pasakojo regiono 

direktorė R. Bendikienė. – Bet jie 

mums nėra rimti konkurentai, savo 

pirkėjus išlaikome. Net ir atidarytas 

ūkininkų turgus bei BIG šitos parduotuvės 

nesuvalgė. Kiekvieną savo 

kvadratinį metrą mes tikrai jau uždirbome. 

Šiandien parduotuvė pelninga, 

kolektyvas darnus, draugiškas, su 

savo profesionaliu įdirbiu. Aš kaip regiono 

vadovė tikrai juo didžiuojuosi.“ 

Pasak regiono direktorės, anks- 

MAXIMOS X (X510) kolektyvas – mažas ir labai draugiškas 

Darbo jubiliatė Genovaitė Virbalienė 

sakė gerai prisimenanti parduotuvės 

atidarymą: „Buvo šventė su balionais, 

net kunigas atėjo pašventinti 

parduotuvės. Žmonių begalė suplūdo 

į atidarymą, visiems buvo įdomu 

pažiūrėti.“ 

Prieš įsidarbindama MAXIMO- 

JE ji 8 metus dirbo tose pačiose patalpose. 

„Buvau buhalterė. Bet MA- 

XIMOJE dirbti daug geriau. Supratau, 

kad įmonė vertina lojalius darbuotojus, 

dėl to turbūt ir likau čia“, – 

sako Genovaitė. 

G. Virbalienė kilusi iš Panevėžio 

rajono, Ramygalos. Mokėsi Vilniaus 

kooperacijos technikume, baigė buhalterinę 

apskaitą. Vėliau 15 metų 

dirbo Širvintų rajkooperatyve vyriausiąja 

buhaltere. Ištekėjusi, turi dukrą. 

Vyras dirba Geležinio vilko batalione 

sandėlio vedėju. Dukrai šiuo 

metu jau 21 metai, studijuoja Mykolo 

Romerio universitete socialinius 

čiau prieš MAXIMĄ šiose patalpose 

buvusi specializuota paslaugų parduotuvė, 

kurioje įmonės užsakinėdavo 

prekes savo darbuotojams. „Šiaip 

šis pastatas senas, – sakė R. Bendikienė. 

– Dar autentiškos durys išlikusios, 

grindys, sienos. Aišku, po truputį 

gražinamės, kad pirkėjas mus pamiltų. 

Jei mūsų pirkėjai pareiškia pastabėlių, 

reaguojame.“ 

„Šioje parduotuvėje pirmojoje 

mano regione buvo įdiegtas automatinis 

užsakymas, direktorė Jelena 

yra visų kitų mano direktorių mokytoja, 

ir ne tik X, bet ir XX, ir XXX parduotuvių, 

– pagyrė R. Bendikienė. – 

Čia maža parduotuvėlė, bet mes tikrai 

suspėjame su technikos naujovėmis, 

informacinių technologijų 

pasiekimais, pirmieji įveikiame šitas 

aukštumas.“ 

Pernai netoliese atidarytas BIG 

su didele MAXIMA pirkėjų srautą sumažino 

palyginti nežymiai. „Aišku, 

kas važiuodavo į tą pusę, dabar užsuka 

nebe pas mus, o į BIG, – sakė 

R.Bendikienė. – Bet esame bendra 

įmonė, pelnas juk į bendrą katilą 

eina. Svarbu, kad mes išgyvename, 

kad iš tikrųjų dirbame pelningai, tenkiname 

savo pirkėjų poreikius. Pirkėjams 

čia parduotuvė reikalinga, jei 

mūsų čia nebūtų – atsirastų, manau, 

kitas prekybos centras, kuris pasiimtų 

mūsų įdirbį.“ 

mokslus, o šiemet gavo pasiūlymą išvykti 

studijuoti į Vengriją. Genovaitė 

mėgsta gėles, daržą, turi sodą. Daugiausia 

laisvalaikio sode ir praleidžia. 

Antroji darbo jubiliatė Alma Baliūnienė 

prisiminė, kad per parduotuvės 

atidarymą buvo karšta vasaros diena, 

parduotuvė buvo oficialiai atidaryta 

apie 2 valandą. „Labai daug žmonių 

susirinko, buvo ir akcijų, ir dovanų, 

balionus dalino kiekvienam...“ – dalijosi 

prisiminimais darbuotoja. 

15 

10 metų sulaukusios MAXIMOS X (X048) jubiliatės Alma Baliūnienė ir 

Genovaitė Virbalienė – su bendradarbiais 

A. Baliūnienė kilusi iš Pakruojo 

rajono, bet mokėsi Panevėžyje, 

čia įgijo virėjos specialybę. Yra trejus 

metus dirbusi valgykloje virėja, o 

dabar jau 10 metų maitina savo MA- 

XIMOS kolektyvą. Dukrai 21 metai, 

dirba Anglijoje. Sūnui 15 metų, dar 

moksleivis, domisi daugiausia kompiuteriais. 

Laisvalaikiu Alma mėgsta 

skaityti knygas, turi sodybą kaime, ten 

ir praleidžia gana daug laisvalaikio. 


Didžiausia parduotuvės 

vertybė – kolektyvas 

X466 parduotuvės kolektyvas 

Aistė Jankūnaitė 

Liepos pabaigoje į MAXIMŲ 

jubiliačių gretas įstojo Kaune, 

Vytauto prospekte, esanti 

MAXIMA X (X466). 

Nors ši parduotuvė vos vieno iksiuko, 

stovi visai greta Kauno autobusų 

stoties, o jos kolektyvas ganėtinai 

jaunas bei naujas, vos tik įėjus 

parduotuvė nustebina nepriekaištingai 

išdėliotomis prekėmis bei spindinčia 

švara. „Turbūt tai direktorės 

nuopelnas“, – pagalvoju vos tik įžengusi 

vidun. 

„Kolektyvas – tai mūsų parduotuvės 

stiprybė, – net nedvejodama 

sako parduotuvės direktorė Ramūnė 

Simuntienė. – Čia darbuotojai ateina 

dirbti, o ne pasivaikščioti, todėl 

ir rezultatus tokius matote“, – dėsto 

vos metus parduotuvei vadovaujanti 

R. Simuntienė. 

MAXIMOS X tvarka bei klientais 

rūpinasi 18 žmonių kolektyvas. Nors 

daugelis jų čia dirba visai neseniai, 

yra keletas senbuvių. Pasak parduotuvės 

direktorės, jai atėjus ši parduotuvė 

nebuvo pačios geriausios būklės, reikėjo 

pokyčių, todėl pirmiausia ji pradėjo 

pakeisdama vieną kitą kolektyvo 

narį, o dabar džiaugiasi surinkta komanda 

bei pagražėjusia parduotuve. 

„Su šiais žmonėmis ir į mūšį drą- 

siai galėčiau eiti, visiškai jais pasitikiu“, 

– patikina R. Simuntienė ir sako 

rinkdamasi žmones labiausiai žiūrėjusi, 

kad jie būtų atsakingi ir patikimi. 

X466 labiausiai skiriasi nuo kitų 

parduotuvių tuo, jog dėl jos padėties 

čia daugiausia lankosi aplinkinių įstaigų 

ir biurų darbuotojai bei autobusų 

stoties klientai. „Dėl to čia ir prekyba 

didesnė darbo dienomis, o mažesnė 

savaitgaliais, – sako regiono direktorė 

Audronė Dautartienė ir priduria, 

jog gaila, kad prie šios parduotuvės 

nėra patogu privažiuoti, be to, 

netoli įsikūręs „Akropolis“, kuris taip 

pat nuvilioja nemažą dalį galimų parduotuvės 

klientų. 

Regiono direktorė su šia parduotuve 

dirba jau pustrečių metų, todėl 

sako taip pat pastebinti, kaip ji keičiasi 

į gera, gražėja. O paklaustos apie 

artimiausius planus abi direktorės 

teigia, jog svarbiausia išlaikyti pirkėją, 

jo neprarasti ir, be abejo, bandyti 

didinti parduotuvės apyvartą. 

Sveikinimo žodį 10 metų parduotuvės 

jubiliejaus proga kolektyvui 

tarė regiono direktorė, ji kolektyvui 

linkėjo į darbą ateiti kaip į šventę. 

„Nepamirškite, jog gerų rezultatų pasieksite 

tik tada, kai visas kolektyvas 

dirbs kaip viena komanda, todėl būkite 

kaip viena šeima, viena komanda“, 

– kalbėjo A. Dautartienė. Tuo 

tarpu R. Simuntienė savo komandai 

linkėjo kantrybės bei stiprybės.

16 

Darbo jubiliejai 


Zarasų parduotuvė – ne tik lietuviams, bet ir latviams 

Prieš dešimtmetį Zarasuose 

atidaryta MAXIMA X (X852) 

iki šiolei išlaikė nuolatinius pirkėjus, 

ją aplankyti mėgsta ne 

tik vietiniai, bet ir Latvijos gyventojai. 

Aišku, pasak direktorės Leokadijos 

Bratiškienės, pirmaisiais parduotuvės 

darbo metais pirkėjų srautai 

buvo daug didesni – juk tada tai 

buvo didžiausias ir vienintelis prekybos 

centras Zarasuose. Tačiau ir dabar 

parduotuvei pirkėjų netrūksta, nuolatiniai 

klientai yra šią parduotuvę tiesiog 

pamilę ir renkasi ją todėl, kad čia 

jiems labiausiai patinka. 

Direktorė pasidalijo prisiminimais 

apie X852 atidarymą – ji pradėjo 

darbą šioje parduotuvėje pamainos 

viršininke. „Prieš tai dirbau visai kitoje 

sistemoje, 20 metų – apskaitoje, visuomeniniame 

maitinime sovietiniais 

laikais. Kai pakvietė į MAXIMĄ – iškart 

nenorėjau, buvo truputį baisu, viskas 

nauja. Bet įkalbėjo, žadėjo padėti am- 

žinatilsį regiono direktorė Dainienė, 

buvo labai puiki moteris. Su jos pagalba 

ir atidarėme mūsų parduotuvę.“ 

„Per atidarymą tikrai buvo sunku, 

labai daug žmonių atėjo, – pasakojo 

direktorė. – Sutvarkėme gražiai, prekių 

privežėme, bet jau žmonių žmo- 

Maži, bet stiprūs 

X852 kolektyvas džiaugiasi, kad per 10 parduotuvės gyvavimo metų 

išlaikė nuolatinius pirkėjus 

Labai maža, tačiau puikios atmosferos bei darbuotojų šilumos 

pripildyta parduotuvė – tokia savo pirkėjus pasitinka dešimties 

metų jubiliejų švenčianti Salininkų MAXIMA X (X831). 22 žmonių 

kolektyvas čia sukasi it voverės rate, kad tik visi pirkėjų norai ir 

lūkesčiai būtų patenkinti, o jie patys galėtų sakyti, jog yra geriausi, 

nors jų parduotuvė labai mažytė. 

„Prieš pradėdama su šia parduotuve 

dirbti buvau nemažai apie ją girdėjusi. 

Žinojau, kad ji unikali: labai 

maža, bet apyvarta labai didelė. Žmonės 

tikrai sunkiai dirbo su keliomis čia 

esančiomis kasomis, kad pasiektų tokią 

apyvartą, kokios pavydėti galėtų visos 

tris ar keturis kartus didesnės parduotuvės. 

Ji tokia maža, o tiek daug 

gali. Man tai iš karto padarė įspūdį“, – 

teigia nuo kovo mėnesio su šia parduotuve 

dirbanti regiono direktorė Jūratė 

Žilinskienė. 

Parduotuvės stiprybė – pastovus, 

ilgus metus dirbantis kolektyvas, kuris 

puikiai išmano visas savo darbo subtilybes, 

geba prisitaikyti prie besikeičian- 

15 metų 

0002 Albertas Žilionis 

0033 Aleksandras Mozgo 

0059 Regina Marcinkevičienė 

0076 Helena Dmuchovskaja 

0095 Oksana Tretiakienė 

0096 Vida Dargužienė 

0096 Leokadija Andrejevskaja 

0097 Jelena Bukienė 

0293 Irina Mazurova 

0293 Vida Satkevičienė 

0301 Arnas Verbickas 

0367 Irena Plevakienė 

0421 Miroslava Blažkiv 

0477 Nastazija Kotliaš 

0776 Jurgita Savičiūtė 

0822 Kristina Zapolskaja 

0878 Irena Kovšikienė 

10 metų 

X004 Rasutė Zaiko 

0002 Sigitas Budrikis 

0004 Giedrius Pinkauskas 

0026 Danuta Bobrovič 

0030 Rita Dambrauskienė 

0030 Dainius Jankauskas 

0033 Janina Šakevič 

0036 Ramunė Kananavičienė 

0047 Artūras Gudzinevičius 

0048 Alma Baliūnienė 

0048 Genovaitė Virbalienė 

0050 Audronė Milaševičienė 

0059 Saulius Jablonskas 

0063 Silvija Kėkštienė 

0063 Miglė Čepulienė 

0063 Raimonda Dirmienė 

čių sąlygų ir niekuomet nesiskundžia. 

Parduotuvės direktorė Helena Versockaja 

čia taip pat jau senbuvė. Šioje parduotuvėje 

ji darbuojasi net 25 metus. 

„Dirbau čia dar tada, kai nebuvo 

MAXIMOS. Ir dabar kolektyve yra keletas 

žmonių, kurie čia dirba ne trumpiau 

nei aš. Gal dėl to taip pasitikiu 

savo komanda ir visuomet žinau, kad 

jei man reikia kur nors išvažiuoti, parduotuve 

ir be manęs bus puikiai pasirūpinta“, 

– sako H. Versockaja ir priduria, 

jog eiti dirbti į kitą parduotuvę nė 

už ką nenorėtų, nes čia tiek daug visko 

patirta, tiek daug išgyventa. 

Direktorė teigia puikiai prisimenanti 

dieną, kai buvo atidaryta Sali- 

2010 m. birželio-rugpjūčio mėn. darbo jubiliejus šventė 

0065 Rita Prėskienienė 

0065 Dalija Sakalavičienė 

0081 Dana Puišienė 

0082 Irutė Kuodytė 

0084 Ilona Bartkevičienė 

0084 Alina Godlevskaja 

0084 Liudmila Seržantovič 

0095 Valdas Mačionis 

0095 Jelena Michnovič 

0095 Jolanta Tomaševič 

0096 Jurgita Linkevičienė 

0097 Lucija Jakienė 

0097 Tereza Gridziuškienė 

0097 Svetlana Norgėlaitė 

0097 Artūras Čepulis 

0099 Virginija Čepukienė 

0113 Violeta Žikevičienė 

0120 Liuda Jazukevičiūtė 

0120 Edita Kvaraciejūtė 

0120 Aldona Aukštuolienė 

0120 Nijolė Žilinskienė 

0124 Robertas Samsonavičius 

0124 Marija Kimantienė 

0124 Onutė Narbutienė 

0124 Nijolė Liubinskienė 

0149 Stasė Buividovičienė 

0149 Birutė Ramanauskienė 

0149 Danutė Apavičienė 

0157 Vytautas Pranculis 

0173 Vilma Kazlauskaitė 

0173 Jovita Bertašiutė 

0177 Laima Mazėtienė 

0177 Remigija Čekaitienė 

0177 Teresa Grižin 

0211 Rimantas Grigorjevas 

0211 Gitana Dirgėlienė 

0211 Rita Repšaitė 

0211 Virginija Dabravolskienė 

0212 Asta Jakševičienė 

0212 Regina Kavaliauskienė 

0212 Ričardas Linkevičius 

0241 Giedrė Novickienė 

0255 Mindaugas Varvarinas 

0277 Laima Vileikienė 

0286 Danutė Maišelienė 

0289 Aurelija Miknevičienė 

0296 Albina Muzikevičienė 

0301 Remigijus Pašvenskas 

0308 Ala Stefanovič 

0308 Teresa Stasiukevič 

0308 Irena Vancevičienė 

0320 Laima Čebialienė 

0322 Vitalija Matiukienė 

0338 Vladimiras Sipailo 

0350 Elvyra Blockienė 

0350 Aldona Glaveckienė 

0353 Jūratė Malkauskienė 

0366 Jurgita Žibutytė 

0369 Jolita Pliuškienė 

0369 Ilona Petkevičiūtė 

0369 Jolita Bagdonaitė 

0369 Ona Butavičienė 

0394 Rasa Jonikienė 

0398 Dalė Adomonytė 

0400 Tatjana Kačinskienė 

0400 Lijana Lukomskienė 

0400 Vilija Bubelienė 

0400 Vilija Jautakienė 

0400 Zita Petrauskaitė 

0400 Dangira Lukauskienė 

0422 Antanas Mikaliūkštis 

0424 Reda Šipaitienė 

0458 Fedosija Doroščenko 

0458 Regina Kiltinavičienė 

0458 Laimutė Domarkienė 

0466 Rita Kučinskaitė 

nių... Prisimenu, galvojau, kad sumaigys 

viską. Niekas nesitikėjo, kad taip 

bus, vėliau apsauga jau stabdė srautą.“ 

„Labai gerai prekiavome tais laikais, 

– prisiminė direktorė. – Buvome 

vienintelė tokia parduotuvė visame 

ninkų MAXIMA X. Ji prisimena ir tą 

dieną tvyrojusį džiaugsmą, kuris buvo 

sumišęs su jauduliu bei baime, jog pritrūks 

prekių. 

„Buvo tiek daug žmonių. Prie durų 

stovėjo trys apsaugos darbuotojai, bet 

net ir jie nesugebėjo sulaikyti į parduotuvę 

plūstančios minios, kuri šlavė 

viską. Aš tikrai tada labai bijojau, 

jog mums pasibaigs prekės“, – juokiasi 

H. Versockaja ir prisipažįsta, jog dabar 

su savo kolektyvu pasvajoja apie 

naują ir gražią parduotuvę. 

„Pasvajoju, kad nors prieš pensiją 

padirbčiau didelėj, gražioj parduotuvėj. 

Ten, kur daug vietos. Aš labai pavydžiu 

parduotuvėms, kurios turi daug 

vietos, kur galima gražiai išdėlioti daug 

prekių. Mes dabar darome, ką galime, 

bet galimybės labai ribotos“, – kalba 

H. Versockaja. 

Šios parduotuvės kolektyvas kaip 

vienas kumštis, jie visi nori būti geriausi, 

gražiausi ir labai dėl to stengiasi. 

Ir nors aplinkui yra dešimtys kioskelių 

bei keletas kitų parduotuvių, jie 

Bendrovės MAXIMA LT, UAB, vadovų ir „Pulso“ vardu sveikiname ilgamečius mūsų bendrovės darbuotojus ir 

parduotuvių kolektyvus. Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų kasdienį darbą ir džiaugiamės, kad jau tiek laiko esame kartu! 

0468 Doloreta 

Matukienė 

0508 Dalia Skuodienė 

0508 Eimanta Preidienė 

0510 Modesta Ščerbinskienė 

0510 Regina Vaznelienė 

0524 Regina Skudžinskienė 

0524 Elvyra Nejienė 

0524 Lena Rukšnaitienė 

0555 Liudmila Domožirova 

0555 Danuta Šavlaitienė 

0581 Stanislava Sivickaja 

0603 Larisa Vaitkienė 

0643 Larisa Svilo 

0656 Eduardas Bilevičius 

0670 Rita Kuprėnienė 

0670 Renata Bungardienė 

0670 Birutė Pečiukonienė 

0670 Jolanta Šiugždienė 

0670 Dalė Šerpenskienė 

0670 Vilma Mačienė 

0687 Dalia Kairienė 

0687 Reneta Girskytė 

0687 Jelena Vaišvilienė 

0687 Rasa Lušytė 

0687 Sandra Zikienė 

0700 Genė Aulienė 

0722 Janina Platūkienė 

0732 Regina Budinaitė 

0732 Regina Angelytė 

0732 Dalia Raštikienė 

0732 Ala Dektiariova 

0739 Aušrelė Asminavičiūtė 

0739 Kornelijus Šerpytis 

0747 Deima Pelenienė 

0747 Nijolė Litvinienė 

0762 Ona Naginienė 

0774 Lina Bieliauskienė 

mieste ir rajone – toks asortimentas, 

tokia aptarnavimo kokybė. Gaila, bet 

dabar labai nedaug liko pirmųjų darbuotojų. 

Kai atidarė naują MAXIMĄ X 

(X992), viena pamaina beveik visa nuėjo 

dirbti ten. Tarp jų ir aš buvau, atidariau 

tą naująją parduotuvę.“ 

Pats parduotuvės atidarymas, direktorės 

prisiminimais, buvo iškilmingas: 

kunigas pirma pašventino visą 

kolektyvą, paskui parduotuvę, MA- 

XIMOS vadovybė atvažiavo, apsilankė 

ir miesto valdžia. O sudėtingiausia 

atidarant parduotuvę buvo... išdėstyti 

prekes. „Dar nebuvome įpratę, visi 

nauji, tik buvusi direktorė, pamainos 

viršininkė iš Visagino, daugiau žinojo 

apie tą sistemą, tvarką, – pasakojo 

direktorė. – O kiti – nors dauguma 

iš prekybos, visiems reikėjo išaiškinti. 

Bet kai įsivažiavome, kolektyvas tapo 

tikrai šaunus. Buvo atidavę darbui visas 

jėgas.“ 

Jubiliejinė MAXIMA X (X852) įsikūrusi 

prieš autobusų stotį, pirkėjai 

čia – daugiausia iš rajono, kaimo 

žmonės. Aišku, lankosi ir miestelėnai. 

„Daug nuolatinių klientų, kurie 

0774 Valdonė Vinickytė 

0775 Vanda Neverdauskienė 

0775 Zita Petrikienė 

0807 Dalia Viliušienė 

0807 Veronika Zobielienė 

0827 Olga Špakovska 

0827 Janina Kedavičienė 

0828 Regina Semaško 

0830 Nijolė Stefanovič 

0831 Jadvyga Šimelevičienė 

0831 Helena Versockaja 

0831 Danuta Žukovskaja 

0843 Giedrutė Rimkienė 

0848 Lina Liuizaitė 

0850 Audronė Daniūnienė 

0851 Lili Medekšienė 

0852 Leokadija Bratiškienė 

0852 Marytė Kudriašova 

0854 Aida Jablonskienė 

0855 Liolė Skeberdienė 

0855 Loreta Šimėnienė 

0855 Vaida Liutkuvienė 

0855 Edita Šimonienė 

0855 Saulė Mulokienė 

0860 Žana Smolevskaja 

0860 Jelena Mažuto 

0866 Daina Utyrienė 

0866 Edita Stogevičienė 

0866 Laima Genevičienė 

0866 Rima Palietienė 

0866 Eugenija Bakienė 

0866 Janina Macikienė 

0866 Arturas Jucevičius 

0867 Robertas Jokubauskis 

0867 Karina Ryndina 

0867 Olesia Žičko 

ateina, nes, kaip sako, čia jau įpratę, 

jiems čia geriausia, – pasakojo direktorė. 

– Penktadieniais truputį toliau 

vyksta turgus, tai iš turgaus daug užsuka. 

Mėgsta užeiti ir latviai – jiems čia 

ne taip jau ir toli, o kainos – daug patrauklesnės 

nei savoje šalyje.“ 

Pasak parduotuvės pasveikinti 

atvykusio regiono direktoriaus Petro 

Kiaušinio, žmonės šioje parduotuvėje 

daugiausia perka duoną, pieną, 

sūrį. Neblogai perka mėsą, būtinąsias 

prekes. Aplink MAXIMĄ X852 

įsikūrusios daugiausia mažos specializuotos 

parduotuvės, prekiaujančios 

šviežia mėsa, paukštiena. Tačiau pirkėjas 

šioje MAXIMOJE pastovus, tai 

matyti ir pagal apyvartą. 

Pasak direktorės, iš dešimties parduotuvės 

gyvavimo metų labiausiai 

įsiminė pirmieji: „Pati pradžia buvo 

išskirtinai gera, tikrai turėjome daug 

pirkėjų. Tačiau visi metai savotiškai 

geri. Kasmet vis einame į priekį. Visko 

būna, bet kai sunkesnis etapas – 

nereikia nusiminti. Savo pirkėjų mes, 

tikimės, neprarasime.“ 


Pastovus, ilgus metus dirbantis X831 kolektyvas puikiai išmano visas 

savo darbo subtilybes 

vieningai teigia, jog yra per daug ambicingi, 

kad nusileistų konkurentams. 

„Manau, visą kolektyvą skatina labai 

geras direktorės rodomas pavyzdys. 

Ji pati yra labai darbšti ir reikli. 

Bet ir iš savęs daug reikalauja, ne tik 

iš kito“, – savo pastebėjimus vardija J. 

Žilinskienė. 

Regiono direktorė savo parduotuvei 

bei jos darbuotojams gražaus ju- 

biliejaus proga linkėjo sulaukti naujos 

parduotuvės ir tuomet siekti dar 

aukštesnių rezultatų. Tuo tarpu parduotuvės 

direktorė savo kolektyvui linki 

stiprybės. „Dabar tokia situacija, kad 

daug kas mano, jog užsienyje gyvenimas 

geresnis, tačiau nelabai ten geriau. 

Tegul visi lieka čia, tegul čia dirba ir bus 

dar geriau“, – kalbėjo ji. 


0867 Olga Kononenko 

0870 Audronė Krasauskienė 

0870 Jurgita Šaučiūnienė 

0873 Edita Burdzilauskienė 

0873 Gitana Raguckaitė 

0878 Olga Malichinienė 

0912 Daiva Monkevičienė 

0914 Vilma Krukonienė 

0915 Virginija Jankauskienė 

0916 Gintarė Vaičienė 

0916 Regina Railienė 

0916 Jurgita Dulaitytė 

0929 Antanas Armonas 

0930 Daiva Fedoravičienė 

0936 Ričardas Miliauskas 

0936 Božena Račkauskienė 

0936 Laimutė Kazakevičienė 

0937 Jūratė Aponienė 

0943 Aldona Kurtkuvienė 

0943 Lina Kaminskienė 

0943 Violeta Stankutė 

0944 Silvinija Vainikonienė 

0947 Daiva Narvaišienė 

0954 Arvydas Bielskus 

0954 Rita Čižienė 

0976 Edita Petroševičienė 

0976 Leonida Paliliūnienė 

0976 Tatjana Balakauskienė 

0976 Gintautas Džiaugys 

0976 Vytautas Marcinkevičius 

0976 Danutė Archipova 

0976 Danutė Gestautienė 

0976 Vilma Žemkauskienė 

x400 Saulius Viršulys 

x400 Vygantas Daubaris 

X866 Ramunė Stankevičiūtė

Pradedamas unikalus kokybės projektas IMU IR PADARAU! - Maxima

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?