Pradedamas unikalus kokybės projektas IMU IR PADARAU! - Maxima

More documents

Recommendations

Info

6 Atklelta iš 5 p. Šilalės MAXIMOS X (X807) pamainos viršininkė Veronika Zobielienė dėkinga MAXIMAI, kad jos dukros Vitalija ir Viktorija galėjo stovyklauti Kroatijoje. „Jos sakė, kad kelionė buvo labai įspūdinga. Abi labai laukė šitos stovyklos, nes vyresnioji dukra Vitalija buvo ir pernai, todėl ir jaunesnioji Viktorija siekė penktoje klasėje mokytis tik devintukais ir dešimtukais, kad šiemet galėtų vykti į stovyklą. Esu labai dėkinga MAXIMAI, kad ji skatina vaikų norą mokytis. Vaikai labai džiaugiasi, nes iki tol niekur taip toli nebuvo nuvažiavę“, – džiaugėsi Veronika. Rinkodaros ir pardavimų departamento Rinkotyros skyriaus (X954) vadovas Gediminas Poška pasakojo, kad dukra Gabija labai šiltai atsiliepė apie stovyklą. Jai labai patiko vadovai, maudynės prie krioklių, ekskursijos į Kroatijos nacionalinius parkus ir iki paryčių trukusi diskoteka. „Dukra labai džiaugėsi, kad važiavo į šią kelionę, labai man dėkojo už tai ir, žinoma, buvo dėkinga MAXIMAI. Man, kaip tėvui, labai malonu, kad mūsų bendrovė investuoja į vaikus. Aš taip pat labai džiaugiuosi, kad mano dukra dabar didžiuojasi, jog tėtis dirba MAXIMOJE, ir visiems giriasi, kad yra MAXIMALISTĖ, kad buvo stovykloje, kad gaus stipendiją. Ji stengiasi labai gerai mokytis, o man tai labai svarbu“, – pabrėžė MAXIMALISTĖS tėtis. Pažadėjo gerai mokytis „Džiaugiamės, kad šiais metais vaikai ne tik pamatė nuostabaus grožio Kroatiją, mėlyną Adrijos jūrą, bet ir dalyvavo ugdomuosiuose ir lavina- muosiuose užsiėmimuose, ten išmoko išklausyti kitą, tolerancijos, lyderystės, komunikabilumo, komandinio darbo, saviraiškos, įgijo aktorystės meno pagrindus, atsikratė scenos baimės. Stengėmės jiems sukurti tokią programą, kad vaikai įgytų Atgarsiai įgūdžių, kurių neįgyja mokykloje“, – sakė MAXIMA LT Vidinės komunikacijos skyriaus vadovė Rūta Pupkevičiūtė. „Mūsų „Forumo“ teatro pagrindinis moto – padaryti pasaulį geresnį, gražesnį. Mes tikimės, kad tie šim- tas jaunų žmonių iš MAXIMOS organizuotos stovyklos išsinešė šią gerą idėją, kad jie stengsis nuveikti gerų darbų, bus tolerantiški, aktyvūs ir iš tų vaikų neišaugs toks, kuris darys ką nors blogo. Mes tuo tikime, nes į šią stovyklą įdėjome dalį savo širdies“, – Pulsas • 2010 m. rugsėjis, Nr. 13 „Maximalistai“ pažadėjo gerai mokytis, kad vėl patektų į stovyklą Galimybė išgelbėti gyvybę Šią vasarą, kaip ir kiekvienais metais, MAXIMA administracijos darbuotojai dalyvavo gražioje ir labai reikalingoje akcijoje – Pasaulinės donoro dienos proga neatlygintinai davė kraujo. Administracijos posėdžių salėse įsikūrę medikai sudarė visas sąlygas darbuotojams ilgam neatitrūkti nuo tiesioginių darbų, o geros nuotaikos MAXIMOS kraujo donorams tikrai nepritrūko. Maisto saugos specialistė Leonora Samalionienė papasakojo jau net neprisimenanti, kiek kartų davė kraujo. Per dešimtį darbo MAXIMO- JE metų ji dalyvavo čia organizuotose visose kraujo donorystės akcijose, taip pat elgėsi ir ankstesnėje darbovietėje. „Mano kraujas yra pirmos minus grupės, jo tikrai kažkam reikia, – sakė L. Samalionienė. – Manau, jei gali duoti kraujo, tai yra tiesiog tavo pareiga.“ Nors niekam iš darbuotojos giminių ar draugų kraujo perpylimo neprireikė, ji sako patikinti kvietimais duoti kraujo per radiją, televiziją: jei kažkam labai reikia kraujo – kaipgi nepadėsi žmogui. O MAXIMOJE tam itin geros sąlygos – patys atvyksta, nereikia net niekur važiuoti. Tad kraujo L. Samalionienė sakė duodanti su malonumu. Beje, kad ir kiek davė kraujo, savijauta nuo to Leonorai nėkart nepablogėjo. „Manau, kraujas atsinaujina, o tai yra gerai. Kiek teko bendrauti su daktarais, ir jie taip sako“, – teigė maisto saugos specialistė. Duomenų įvedimo operatorės Dalia Cijunaitytė ir Renata Vestertienė kraujo davė pirmą kartą. Jos teigė, kad iš tikrųjų viskas ne taip baisu, kaip piešia vaizduotė. Šių metų stovykla buvo ypatinga tuo, kad joje vyko kūrybiniai, ugdomieji forumo teatro užsiėmimai, o vakarais – pasirodymai D.Cijunaitytę apsispręsti duoti kraujo paskatino galimybė išgelbėti kam nors gyvybę. „Daug aplinkinių, draugų duoda kraujo, – sako darbuotoja, – tai irgi padeda pasiryžti.“ Savijauta po kraujo davimo D. Cijunaitytei visiškai nepablogėjo, ji sakė galvojusi, kad jausis prasčiau. Darbuotoja ketina ir toliau duoti kraujo, greičiausiai netgi nuolat, taip dažnai, kiek tik leidžiama. R. Vestertienė pasakojo, kad jos apsisprendimą lėmė suvokimas, jog jos kraujas pakankamai retos – trečios rezus neigiamos – grupės, tad jo tikrai kažkam reikės. „Man svarbu žinoti, kad tai kažkam pagelbės“, – sakė R. Vestertienė. Ir ši darbuotoja davusi kraujo jautėsi gerai, sakė ketinanti ir toliau būti donore. „Pasiėmiau Kraujo centro vizitinę kortelę ir ketinu kraujo duoti kas pusmetį. Jei tik bus laisvo laiko, pati nuvažiuosiu į Kraujo centrą“, – žadėjo Renata. Pirmą kartą kraujo davė ir pardavimų vadybininko asistentė Marija Gadrani. Nors jai truputį svaigo galva, baimės darbuotoja sakė nejautusi. „Ne viskas ir šiais laikais daroma už pinigus, – apie neatlygintiną kraujo donorystę sakė M. Gadrani. – Tiesiog norisi kažkam padėti. Gal ir man kas padės, jei prireiks pagalbos.“ M. Gadrani šeimoje kraujo donorystė nėra naujovė – darbuotojos brolis kraujo donoras, kraujo duodavo ir senelis, tėvas. Ir pati M. Gadrani ketina tapti nuolatine kraujo donore – duos kraujo kaskart, kai tik Kraujo centras atvyks į MAXIMĄ. „Labai patogu, kad pačiai nereikia niekur važiuoti“, – sakė darbuotoja. Planavimo ir ekonomikos skyriaus vadovė Zita Namaiškienė kraujo davė jau ne pirmą kartą. „Kiek tik atvažiuoja pas mus, tiek ir duodu“, – sakė vadovė. „Kai pasižiūri per televizorių arba paskaitai, kai pamatai tas avarijas, tuos ligonius, susimąstai, kad juk gali padėti. Gal nors dalelyte, mažu procentėliu kam nors pagerės nuo mano kraujo. O to kraujo tikrai trūksta, – teigė Z. Namaiškienė. – Informacinės kampanijos apie kraujo donorystę – jos tikrai stimuliuoja. Man atrodo, kad to reikia, nes kitą sykį tikrai nesusimąstai: kol tavęs asmeniškai nepaliečia, tai atrodo, kad ir visi kiti laimingi ir sveiki. Ypač kai ką nors aplankai ligoninėje, tada kitaip pradedi žiūrėti.“ Justė Bakštytė iš Personalo departamento sakė, kad ją duoti kraujo paskatino žinios apie tai, jog kraujo trūksta, ypač vaikams. „Labiausiai man gaila vaikų. Ir šiaip kilo noras pabandyti, juk daviau kraujo pirmą kartą. Vieną kartą, kai buvo akcija, pabijojau, bet paskui pagalvojau – reikia įveikti save. Ir nėra taip baisu. Tik kad mano venos per plonos, daktarė turėjo nuolat adatą laikyti. Bet kraujo paėmė, bloga nepasidarė, viskas gerai.“ Daug įtakos turėjo ir kolegų apsisprendimas – Justei padarė įspūdį, kad iš Personalo departamento duoti kraujo užsirašė 8 darbuotojai. Tai gerokai padrąsino ir ją. Inventorizavimo skyriaus vadovas Tomas Alčiauskas prieš duodamas kraujo juokais gąsdino kolegas ir žadėjo bent jau apalpti, tačiau paskui prisipažino besijaučiąs visiškai gerai. „Baisu tikrai nėra, tik norėčiau, kad daktarai pakeistų chalatų spalvą, tada ne taip baugu būtų“, – juokėsi T. Alčiauskas. Vadovas sakė prisidedąs prie šios akcijos jau trečią kartą. „Žinau, kad trūksta kraujo, – sakė jis. – Esu toks žmogus, kad stengiuosi visur dalyvauti, ypač ten, kur reikia paramos, pagalbos, labdaros. Ir per vaikams skirtus telemaratonus visada aukoju.“ „Visus kartus daviau kraujo MA- XIMOJE. Bet vieną kartą buvau nuėjęs ir Kaune, kai dar buvau studentas, – pasakojo T. Alčiauskas. – Tada net pinigų duodavo. Nuėjau, ir... neėmė mano kraujo, nes tiesiog nebuvau registruotas Kaune! Pasipiktinau. Paskui ilgai nedaviau kraujo...“ Kitaip nei dauguma vyrų, T. Alčiauskas sakė nejaučiąs baimės adatoms, nors malonių jausmų jos, suprantama, jam irgi nesukelia. Procesų ir kokybės valdymo departamento vadovė Deimantė Mitkuvienė teigė, kad ją duoti kraujo paskatino patogiai suorganizuota akcija. „Visi suprantame, kad kraujo žmonėms reikia, Lietuvoje ši problema aktuali, – sakė vadovė. – Kartais ir vieniems ar kitiems pažįstamiems prireikia ar panašiai. Labai patogu, kai medikai patys atvažiuoja, tiesiog ateini ir duodi kraujo, neprarandi daug laiko. Beje, kadangi akcija įmonėje vyksta nebe pirmus metus, tarp kolegų prasideda diskusijos ir išeina tokia grandininė reakcija – ateina vis naujų kraujo donorų. Juk dažnam norinčiam duoti kraujo kyla įvairiausių klausimų – ar negalima užsikrėsti ir panašiai, o kai kolegos ne pirmą kartą eina ir yra ramūs, tai nuramina ir abejojančiuosius.“ MAXIMA XXX tinklo direktorė Lina Trinkūnienė kraujo davė šypsojosi „Forumo“ teatro grupės vadovė R. Vaičekonytė. „Išsiskirdami vaikai vieni kitų prašė pažadėti ir kitais metais gerai mokytis, kad tik patektų į stovyklą ir vėl susitiktų“, – džiaugėsi Rūta, kad MAXIMOS pastangos pasiteisino. Ne viskas ir šiais laikais daroma už pinigus, sako kraujo donorai jau trečius metus iš eilės. „Labiausiai motyvuoja suvokimas, kad tavo kraujas iš tikrųjų gali kažkam padėti, gal net išgelbėti gyvybę, –sakė tinklo direktorė. – Beje, ir mano šeimai yra tekę ieškoti kraujo donoro, tad žinau, kaip sunku, kai jo nerandi...“ Tiems, kurie dar dvejoja, ar duoti kraujo, L. Trinkūnienė patartų ne bijoti, o tiesiog imti ir nueiti, kai vyksta akcija. „Manau, šitaip tikrai galime vieni kitiems padėti“, – teigė tinklo direktorė. Kokybės departamento procesų valdymo koordinatorius Egidijus Macijauskas sakė žinąs, kad jo kraujo grupė iš retesniųjų, jos poreikis visada yra. „Turiu to kraujo – negi gaila“, – juokėsi E. Macijauskas. „Gal ir bijau adatų ir kraujo, bet negi parodysi, – nenustojo juokauti E. Macijauskas. – O iš tikrųjų tai nėra pats maloniausias darbas, bet baimės irgi nejaučiu.“ Nacionalinio kraujo centro donorų organizatorė Jūratė Speičienė sakė, kad šiemet kraujo donorystės akcija MAXIMOJE vyko jau trečius metus iš eilės. Iš viso tai jau septinta tokia akcija MAXIMOJE. „Pulso“ inf.
Pulsas • 2010 m. rugsėjis, Nr. 13 Kaip vaisiai ir daržovės atkeliauja į parduotuvių lentynas Patikrinimas prasidėjo vos atidarius sunkvežimio priekabą – sandėlio darbuotoja specialiu prietaisu išmatavo, ar prekės buvo gabenamos tinkamoje temperatūroje Antanas Vaitkus Švieži vaisiai ir daržovės yra tarsi kiekvienos parduotuvės veidas. Pagal tai, kaip tie produktai atrodo, koks jų pasirinkimas, pirkėjai dažnai sprendžia apie visą prekių asortimentą ir kokybę. Siekiant, kad pirkėjas visuomet rastų vaisius ir daržoves šviežias ir geros kokybės, visiems tenka įdėti nemažai pastangų – pradedant tais darbuotojais, kurie rūpinasi šių prekių tiekimu, baigiant parduotuvėmis. Kadangi vaisiai ir daržovės specifinės ir labai greitai gendančios prekės, kartais dėl to patiriami nuostoliai, kyla įvairių klausimų ir diskusijų, kas dėl to kaltas. Todėl „Pulsas“ nusprendė pasidomėti visu procesu: kaip vaisiai ir daržovės užperkami, sandėliuojami, kaip rūpinamasi jų kokybe. Ieško geriausių produktų Į MAXIMOS parduotuves vaisiai ir daržovės atkeliauja iš viso pasaulio: Europos, Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos ir kitų egzotinių kraštų, o jų kiekis milžiniškas. Pavyzdžiui, per savaitę mūsų parduotuvėse parduodama apie 65 t nektarinų, apie 130 t bananų, o karštą vasaros savaitę – apie 600 t arbūzų, t. y. beveik po 100 t per dieną! Jei vykdomos akcijos, šių prekių prireikia dar daugiau. Kad šių prekių netrūktų ir jos į parduotuves atkeliautų laiku, rūpinasi Maisto ir pirmojo būtinumo prekių pirkimo departamento Vaisių ir daržovių grupė. Šios prekių grupės vadovas Audrius Mackonis pasakojo, kad jo darbe svarbu žinoti daug niuansų, nes yra begalės vaisių ir daržovių veislių, o kiekvienas derliaus sezonas vis kitoks. Ieškant, kur ir kokių vaisių bei daržovių pirkti, atsižvelgiama į kelis svarbiausius dalykus – ne tik į kainą. Pirmiausia žiūrima, kokiame pasaulio krašte tuo metu (priklausomai nuo sezono) produktas turėtų būti geriausias. „Pirkdami bananus labiau orientuojamės į Pietų Ameriką, nes Ekvadoro ar Kolumbijos bananai yra aukštesnės kategorijos ir vertinami labiau nei Afrikos“, – pavyzdį pateikė A. Mackonis. Antras kriterijus – atstumas. „Pavyzdžiui, jeigu geras žiedinių kopūstų derlius yra ir Lenkijoje, ir Prancūzijoje, o kaina panaši, aš jų pirksiu Lenkijoje, nes bus greičiau atvežti, kadangi tai produktas, kurio galiojimo laikas trumpas“, – aiškino prekių grupės vadovas. Taip pat labai svarbu – tiekėjo patikimumas. „Pagrindinis klausimas – ar tiekėjas pasirengęs vykdyti duotus įsipareigojimus, susijusius su kokybe. Kai kurie konkurentai dirba su mažiau patikimais tiekėjais. Jiems svarbu kaina. Mums svarbu tiekėjo patikimumas, nes mes nenorime tinklo palikti be prekės“, – sakė A. Mackonis ir pabrėžė, kad rūpinamasi, jog vaisiai ir daržovės atkeliautų ne tik geros kokybės, bet ir laiku. Stengiasi, kad netrūktų prekių Šie metai vaisių ir daržovių augintojams buvo labai nepalankūs – labai šalta žiema, vėliau lietinga vasaros pradžia, kai nuo liūčių ir potvynių kentėjo nemaža dalis Europos, ir galiausiai alinantys karščiai. Nepalankios klimato sąlygos sunaikino nemažą dalį derliaus, todėl vaisių ir daržovių tiekimu besirūpinantiems mūsų kolegoms kyla nemažai papildomų rūpesčių, norint aprūpinti parduotuves geros kokybės prekėmis. „Neretai tenka spręsti dilemą, ar parduotuves palikti be prekės, ar nupirkti partiją ne tokios geros kokybės, nes geresnių rinkoje tuo metu tiesiog nėra. Pavyzdžiui, kaip atrodytų, jei pirkėjas vasarą MAXIMOJE nerastų arbūzų, o kitose parduotuvėse arbūzų, nors ir prastesnės kokybės, būtų?“ – sakė A. Mackonis. Arbūzai į MAXIMOS parduotuves atkeliauja iš Rusijos, nes ten iš- Patikrinti arbūzai tuoj bus nugabenti į sandėlį Sandėlio vadovė Dalia Aleknavičienė sakė, kad prieš vežant į parduotuves, vaisius ir daržoves dar kartą tikrina kokybės ekspertai Reportažas Kokybės ekspertė Audronė Žilanienė kelis avokadus perpjovė pusiau, kad įsitikintų, jog gauta vaisių siunta yra kokybiška auginti šie vaisiai vertinami labiausiai. Tačiau šių metų vasarą Rusiją alino nebūdingi apie 40 laipsnių karščiai, tai turėjo įtakos ir derliui. „Prašėm tiekėjų, kad mums arbūzus krautų iš žolėmis apžėlusių laukų, kur jie labiau apsaugoti nuo karščio, ir nuolat laistytų, kad jie neišvirtų. Be abejo, tai turėjo įtakos kainai. Daugiau nieko padaryti negalėjome, nes visose šalyse, kur auga arbūzai, buvo labai karšta“, – pasakojo prekių grupės vadovas. Tikrina kokybės ekspertai Visi vaisiai ir daržovės pirmiausia atkeliauja į Vilniuje esantį MAXI- MOS vaisių ir daržovių sandėlį (X6), iš ten išvežiojami po parduotuves. Šio sandėlio plotas – 10 tūkst. kvadratinių metrų, t. y. maždaug kaip pusantros futbolo aikštės. Sandėlyje visuomet būna vėsu, nes automatiškai palaikoma reikiama temperatūra ir oro drėgmė. Įvairiose sandėlio dalyse ji skiriasi, nes skirtingiems produktams saugoti reikalinga skirtinga temperatūra. Pavyzdžiui, kaulavaisiai, vynuogės, salotos laikomi +3, pomidorai, agurkai, paprikos, arbūzai, melionai +8, o bananai +14 laipsnių temperatūroje. Sandėlyje, kur laikomos bulvės, naudojamas neoninis apšvietimas, kad jos įprastoje šviesoje nepažaliuotų. Sandėlio darbuotojai ir kokybės ekspertai tikrina kiekvieną gautą vaisių ir daržovių siuntą. Kai „Pulso“ korespondentai lankėsi sandėlyje, kaip tik buvo atvykę arbūzų ir daržovių prikrauti sunkvežimiai. Patikrinimas prasidėjo vos atidarius sunkvežimio priekabą – sandėlio darbuotoja specialiu prietaisu išmatavo, ar prekės buvo gabenamos tinkamoje temperatūroje. Nes kartais nutinka taip, kad krovinys sugadinamas dėl vežėjų kaltės. Jei prekių kokybė kelia įtarimą, vairuotojo prašoma pateikti termografo rodmenis, kuriuose yra fiksuojama, kokia temperatūra buvo priekaboje visos keliones metu. Šįkart viskas buvo gerai. Vėliau gautas prekes patikrino kokybės ekspertė Audronė Žilanienė. Ji pasakojo, kad kiekvieno arbūzo, apelsino ar obuolio patikrinti neįmanoma, todėl prekės tikrinamos pasirinktinai. Iš kiekvienos paletės paimamos kelios dėžės, vizualiai apžiūrima, kokia produktų prekinė išvaizda, jie ragaujami, kai kurie – per- Sandėlio dalyje, kur laikomos bulvės, naudojamas neoninis apšvietimas, kad jos įprastoje šviesoje nepažaliuotų 7 Vaisių ir daržovių grupės vadovas Audrius Mackonis matavo, ar iš tiekėjų gautos prekės atitinka standartą pjaunami pusiau, specialiais prietaisais pamatuojamas nektarinų, persikų kietumas, vynuogių ir kitų vaisių saldumas. Vaisiai ir daržovės sandėlyje neužsiguli. Čia jie būna ne ilgiau kaip 3–5 dienas, o greitai gendančios prekės (bananai, uogos ir kt.) – vos dieną ar dvi. Jų tiekimas planuojamas dienomis – kiek tą dieną bus atvežta prekių ir kiek parduota. „Kiekvieno produkto kitai dienai gali likti ne daugiau negu numatytas likutis. Pavyzdžiui, stengiamasi, kad bananų liktų ne daugiau nei pusė kitai dienai reikalingo kiekio“, – sakė Vaisių ir daržovių prekių grupės vadovas A. Mackonis. Jeigu nustatoma, kad iš tiekėjų gautos prekės neatitinka kokybės reikalavimų, visa siunta arba grąžinama, arba atiduodama perrinkti šią paslaugą teikiančioms įmonėms. Perrinkus tinkamos prekės grįžta atgal į sandėlius, o prastos kokybės – atiduodamos utilizuoti. Prastos kokybės prekės sandėlyje nelaikomos. A. Mackonis sakė, kad gauta blogos kokybės prekių siunta neretai sujaukia visos savaitės tiekimo planą. Nes tos prekės nepatenka į parduotuves, o jų negavusios parduotuvės kitai dienai užsisako daugiau, nei būna numatyta iš anksto. „Todėl mes linkę geriau protingai daugiau sumokėti už gerą kokybę negu turėti virtinę įvairių nemalonumų dėl pigiai įsigytų prastos kokybės prekių“, – teigė vaisių ir daržovių tiekimu besirūpinančios prekių grupės vadovas. Viską parodo kompiuteris Prieš vežant į parduotuves, vaisius ir daržoves dar kartą tikrina kokybės ekspertai – ar produktai nesugedo per tą laiką, kol buvo sandėlyje. „Juk vaisiai ir daržovės specifinės prekės, per tam tikrą laiką gali atsirasti tam tikrų defektų, bet tam yra nustatytos tolerancijos ribos – iki 5 proc. broko. Tokias prekes parduotuvės turėtų priimti“, – sakė kokybės ekspertė A. Žilanienė. Ir ji, ir sandėlio vadovė Dalia Aleknavičienė pripažino, kad, žinoma, pasitaiko ir klaidų, nes kas nedirba, tas neklysta. Sandėlyje trimis pamainomis dirba 240 žmonių ir nuo kiekvieno jų priklauso, ar darbas padarytas gerai. D. Aleknavičienė garantavo, kad niekas specialiai vienai ar kitai parduotuvei geriau ar prasčiau atrodančių prekių nekrauna, stengiamasi, kad visos parduotuvės gautų tik geros kokybės vaisius ir daržoves. Dabar sandėlyje yra sukurta speciali kompiuterinė programa, kad prekės būtų kraunamos eilės tvarka pagal jų partijos gavimo datą. Visi krovimo darbai yra automatizuoti. Kokius produktus iš kurios sandėlio vietos paimti, parodo ne žmogus, o programa. Sandėlio darbuotojai, kurie ruošia į parduotuves vežamus krovinius, dirba su nedideliais prietaisaisterminalais, kuriuose mato visą darbui reikalingą informaciją.
Page 1 and 2: pulsas MAXIMA LT leidinys darbuotoj
Page 3 and 4: Pulsas • 2010 m. rugsėjis, Nr. 1
Page 5: Pulsas • 2010 m. rugsėjis, Nr. 1

Pradedamas unikalus kokybės projektas IMU IR PADARAU! - Maxima

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?