15.07.2013 Views

Pradedamas unikalus kokybės projektas IMU IR PADARAU! - Maxima

Pradedamas unikalus kokybės projektas IMU IR PADARAU! - Maxima

Pradedamas unikalus kokybės projektas IMU IR PADARAU! - Maxima

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Pulsas • 2010 m. rugsėjis, Nr. 13 Atgarsiai<br />

MAXIMALISTAI pažadėjo gerai mokytis, kad vėl patektų į stovyklą<br />

Atkelta iš 1 p.<br />

Antanas Vaitkus<br />

„Mokinių pažangumo programa<br />

MAXIMALISTAS ir vasaros stovykla<br />

paskatino vaikus dar labiau<br />

pasitempti. Stovykla jiems yra didelė<br />

paskata gerai mokytis“, – sakė<br />

MAXIMA LT Vidinės komunikacijos<br />

skyriaus vadovė Rūta Pupkevičiūtė.<br />

Šių metų stovykla buvo ypatinga<br />

ne tik tuo, kad vaikai savaitę ilsėjosi<br />

saulėtoje Kroatijoje prie Adrijos<br />

jūros, bet ir tuo, kad joje vyko<br />

kūrybiniai, interaktyvūs, ugdomieji<br />

„Forumo“ teatro užsiėmimai, o vadovai<br />

buvo aktoriai iš Vilniaus „Forumo“<br />

teatro grupės.<br />

Diskusijų teatras<br />

Stovykloje kasdien vyko po du<br />

forumo teatro užsiėmimus. Vaikai<br />

buvo mokomi atsikratyti scenos<br />

baimės, drąsiai reikšti savo mintis,<br />

bet neužgožti kito. Atlikdami įvairius<br />

pratimus bei vaidybinius etiudus<br />

stovyklautojai gvildeno jiems<br />

rūpimas problemas: vieni pasidalino<br />

patirtimi, kaip vaikai mokykloje<br />

apspjaudė jiems nepatinkančią<br />

mokytoją, kiti nagrinėjo diskriminacijos<br />

mokykloje problemas, dar<br />

kiti gilinosi į neteisybės bei nelygybės<br />

klausimus.<br />

Forumo teatro metodas pasaulyje<br />

išpopuliarėjo XX a. 6-ajame<br />

dešimtmetyje, kai žymus teatro<br />

inovatorius brazilas Augusto Boalas<br />

norėdamas sužinoti žmonių<br />

nuomonę po spektaklių rengdavo<br />

diskusijas. Dabar šis teatro metodas<br />

dažnai taikomas edukacijos ir<br />

prevencijos srityse dirbant su vaikais,<br />

paaugliais, jaunimu.<br />

„Forumo teatro metodu siekėme<br />

paskatinti vaikus, kad jie taptų<br />

tolerantiškesni, draugiškesni, atsakingesni<br />

vieni kitiems ir aplinkiniams,<br />

kad įsigilintų į kai kurias<br />

problemas. Forumo teatras iškelia į<br />

paviršių įvairias problemas ir kviečia<br />

jas nagrinėti, gvildenti, pažinti.<br />

Bet tai daroma lengva teatro forma“,<br />

– sakė „Forumo“ teatro grupės<br />

vadovė Rimanta Vaičekonytė.<br />

Stovyklos dienoraštis<br />

Liepos 24-oji<br />

Jau pažįstami iš pernai metų ir nauji<br />

vaikai, susirinkę ankstų rytą iš visų Lietuvos<br />

kampelių į Vilnių ir Kauną, dviem autobusais<br />

patraukė link šiltosios Kroatijos.<br />

Naujieji draugai buvo greitai priimti į<br />

,,senių“ komandą. Keliavome per siaurais<br />

keliais ir reklaminiais stendais pasižyminčią<br />

Lenkiją, nakvoti sustojome Čekijos<br />

mieste Brno. Nors jau buvo vėlus metas,<br />

nuovargio nė vieno akyse nebuvo matyti.<br />

Greitai pasidalinę kambarius nuėjome<br />

ilsėtis. Čekija pasitiko ne visai svetingai,<br />

lauke buvo vos 16 laipsnių šilumos. Bet<br />

tai nuotaikos visai netrikdė, daugelis net<br />

džiaugėsi vėsiu oru, galėdami atsipūsti<br />

nuo namuose paliktų karščių.<br />

Liepos 25-oji<br />

Čekiją keitė Austrijos vaizdai. Tik<br />

pervažiavus Čekijos ir Austrijos sieną akį<br />

džiugino gražūs it saldainiai austrų miesteliai<br />

su margaspalvėmis gėlėmis languose.<br />

Kadangi oras buvo išties labai šaltas<br />

ir lietingas, Austrijos sostinę Vieną apžiūrėjome<br />

pro autobuso langą. Pamatėme<br />

įspūdingo grožio Atėnės skulptūrą,<br />

saugančią Teisingumo rūmus, nuostabų<br />

parką ir jo paunksmėje muzikuojančią<br />

didžiojo klasiko V. A. Mocarto skulptūrą.<br />

Matyt, ne vienas mintyse pagalvojome,<br />

kad būtinai į šį miestą sugrįšime<br />

pasisvečiuoti ilgėliau. Artėdami prie kelionės<br />

tikslo Zadaro aplankėme Kroatijos<br />

sostinę Zagrebą. Trumpai sustoję apžiūrėjome<br />

nuostabaus grožio katedrą.<br />

Vėlai naktį pavargę ir alkani pagaliau<br />

pasiekėme mūsų stovyklavietę Zadare.<br />

Pavakarieniavę, dar nedrąsūs naujoje<br />

vietoje skirstėmės gyvenamąsias vietas.<br />

Vienas berniukas priėjęs prie vado-<br />

Stovyklos programa buvo sudaryta taip, kad vaikai būtų užimti visą dieną<br />

Turininga dienotvarkė<br />

„Stovyklos programa buvo sudaryta<br />

taip, kad vaikai būtų užimti visą<br />

dieną. Mes stengėmės, kad jie kuo<br />

daugiau išmoktų, sužinotų, patirtų<br />

per tas kelias dienas“, – sakė R. Vaičekonytė.<br />

Net į kasdienę rytinę mankštą<br />

vadovai pažvelgė netradiciškai,<br />

įtraukė senovės Vietnamo kovos<br />

meno niat-nam pratimų. Kūrybiniai<br />

užsiėmimai buvo derinami su įvairiais<br />

žaidimais, ekskursijomis, kelionėmis.<br />

O vakarais vykdavo visų keturių<br />

būrių, į kuriuos buvo suskirstyti<br />

stovyklautojai, pasirodymai – vaikai<br />

vaidindavo arba koncertuodavo,<br />

taip pat buvo rengiami filosofijos, relaksacijos<br />

vakarai.<br />

Stebėjosi vaikų<br />

kūrybingumu<br />

Stovyklos vadovai stebėjosi MA-<br />

XIMALISTŲ kūrybingumu ir išradingumu.<br />

„MAXIMOS darbuotojų vaikai<br />

mums padarė labai didelį įspūdį. Jie<br />

buvo kūrybiški, geranoriški ir labai<br />

pavyzdingi. Viską stengėsi padaryti<br />

labai gerai, įsigilinti, suprasti“, – gyrė<br />

MAXIMALISTUS R. Vaičekonytė.<br />

Vadovams labiausiai įsiminė vai-<br />

vės nedrąsiai paprašė jį apgyvendinti su<br />

mergaitėmis, nes jis kelionės metu su jomis<br />

labai susidraugavo, o berniukų nepažįsta<br />

ir jam labai nedrąsu. Patyrę vadovai<br />

pasiūlė kompromisą – vieną naktį<br />

pernakvoti su berniukais, ir jei nepritaps,<br />

sugalvos kitą išeitį. Neprabėgus nė<br />

dienai, berniukų kambaryje buvo girdėti<br />

šio vaiko klegesys ir pasakojamos linksmos<br />

istorijos.<br />

Vaikai vienas kitu labai rūpinasi. Vienas<br />

buvo pramintas mažiumi, bet ne norint<br />

pasišaipyti, o tiesiog dėl to, kad vyresni<br />

juo rūpinosi – paplūdimyje liepdavo<br />

sėstis ant rankšluosčio, o ne ant aštrių<br />

akmenų, nuolat primindavo, kad karštą<br />

dieną reikia gerti vandens. Komanda<br />

ėmė sparčiai lipdytis, nors pirmomis dienomis<br />

dar buvo girdėti praeitų metų stovyklos<br />

atgarsiai: vis pasigirsdavo stovyklos<br />

himnu tapusi daina „Trys milijonai“, šūkis<br />

,,Trūks plyš – kas laimės? Gargždų banga!“<br />

Pirma stovyklos diena<br />

Aplankėme Zadaro centrą. Pasivaikščiojome<br />

po senamiestį, prie jūros<br />

pasiklausėme vieno garsaus kroatų architekto<br />

sukurtų vandens vargonų skambesio.<br />

Garsai buvo įstabūs ir užburiantys,<br />

atrodė, lyg dainuotų jūra. O gal įstabius<br />

garsus leido undinėlės, gyvenančios<br />

Adrijos jūroje? Vakare buvo pirmasis<br />

kūrybinis vakaras, visi 4 būriai įvairiomis<br />

raiškos priemonėmis prisistatė kitiems<br />

stovyklautojams. Buvo vaidybos, muzikos<br />

ir vizualizacijos sintezė, kuri padėjo<br />

vaikams išreikšti save.<br />

Antra diena<br />

Praktinė užduotis, ugdanti komandinį<br />

darbą, strateginius įgūdžius. Vakarop<br />

vaikai buvo suskirstyti po 12, vadovai<br />

jiems surišo kojas virvėmis, įdavė po<br />

žemėlapį ir jie turėjo surasti vietą, joje<br />

paslėptą raidę ir užuominą apie vietą,<br />

kų improvizacijos, kai lietus netikėtai<br />

sujaukė vieno vakaro planus ir dėl<br />

oro sąlygų buvo neįmanoma rengti<br />

planuoto kūrybinio vakaro lauke.<br />

„Galvojome, ką daryti. Kiekvienam<br />

kambariui davėme užduotį parengti<br />

po spektakliuką. Paskui visi vadovai<br />

ėjome per kambarius ir žiūrėjome<br />

tuos trumpus vaidinimus. Mes<br />

buvome nustebę, kokių įdomių dalykų<br />

per tokį trumpą laiką – pusvalandį<br />

– vaikai sugalvojo“, – pasakojo<br />

viena iš vadovių Danguolė Girčienė.<br />

Vadovai sakė, kad taip smagiai,<br />

kaip tą vakarą, seniai buvo besijuokę.<br />

Visko ten buvo – ir vaikystės siaubo<br />

kambarys, kur vaikai visokiais<br />

garsais išreiškė vaikystės siaubą, ir<br />

šešėlių teatras (su paklodėm, lempomis,<br />

kurias vaikai iš kažkur sugebėjo<br />

gauti), ir net lėktuvo katastrofa.<br />

„Buvome sužavėti“, – prisimena „Forumo“<br />

teatro grupės vadovė.<br />

Stovyklautojų įspūdžiai<br />

Vaikams, kaip rodo jų atsiliepimai,<br />

vasaros stovykloje labiausiai<br />

įsiminė draugiški žmonės, nuostabi<br />

gamta, Adrijos jūra, baigiamasis<br />

vakaras, o labiausiai patiko vaidinti<br />

etiudus, įvairūs žaidimai, mankšta,<br />

Rytų kovos menas niat-nam ir stovyklos<br />

vadovai. Daugiausia vaikų sakė<br />

stovykloje išmokę vaidybos, naujų<br />

žaidimų, įgiję daugiau pasitikėjimo<br />

savimi, sužinoję apie forumo teatrą,<br />

naujas šalis ir vietoves.<br />

„Pulsas“ paprašė kelių MAXI-<br />

MALISTŲ pasidalinti įspūdžiais iš<br />

stovyklos, o jų tėvelių – apie MAXI-<br />

MALISTO projektą.<br />

„Stovykloje viskas labai patiko,<br />

vadovai buvo labai linksmi“, – sakė<br />

Lukas Žeimys. Kroatijoje jis pirmą<br />

kartą pamatė krioklius, sutiko daug<br />

naujų draugų. Lukas teigė, kad galimybė<br />

pabuvoti tokioje stovykloje<br />

skatina geriau mokytis.<br />

„Stovykloje buvo labai įdomi<br />

„Forumo“ teatro programa, vykdavo<br />

daug vaidinimų, kurių metu spręsdavome<br />

įvairias problemas. Anksčiau<br />

nevaidindavau, o stovykloje<br />

buvo labai linksma, nebuvo baisu<br />

lipti ant scenos“, – įspūdžiais dalinosi<br />

Ieva Maslauskaitė. Ji džiaugėsi,<br />

kad kelionės į Kroatiją metu labai<br />

daug pamatė, įsiminė nuostabūs<br />

šios šalies gamtos vaizdai. Į MAXI-<br />

MOS organizuojamą stovyklą Ieva<br />

važiavo pirmą kartą. Nors iš pradžių<br />

nieko nepažino, bet susirado naujų<br />

draugių, su jomis ir dabar bendrauja<br />

internetu, planuoja susitikti.<br />

Tomas Šimkus iš Kauno rajono<br />

Panevėžiuko sakė, kad kelionėje patiko<br />

kompanija ir labai graži gamta.<br />

Plitvicos nacionaliniame parke MAXIMALISTAI plaukė laivu per ežerą<br />

kur visi turėjo susirinkti. Visi susirinkę ir<br />

sunešę raides turėjo sudėlioti žodžius.<br />

Trečia diena<br />

Aplankėme Plitvicos nacionalinį parką<br />

– nuostabią krioklių ir smaragdo žalumo<br />

ežerų oazę. 4 valandas pėsčiomis ėjome<br />

turistų maršrutu, gėrėdamiesi nuolatos<br />

atsiveriančiais naujais vaizdais. Kelionės<br />

pabaigoje plaukėme laivu per ežerą<br />

dainuodami ,,Trys milijonai“. Vaikų balsai<br />

sklido ežero vandeniu palikdami aidą<br />

visame parke.<br />

Plitvicos nacionalinis parkas Kroatijoje,<br />

be abejonės, yra vienas gražiausių<br />

gamtos kūrinių Europoje. Dėl savo natūralaus<br />

grožio jis įrašytas į UNESCO pasaulio<br />

saugomų objektų sąrašą. Parke yra<br />

16 ežerų (išsidėsčiusių skirtingame aukštyje,<br />

per juos tekanti Koranos upė kelią<br />

įveikia per galybę krioklių) ir dideli miškai<br />

aplink juos. Visa parko teritorija už-<br />

ima apie 30 000 hektarų, bet turistams<br />

prieinama tik maža jo dalis – apie 17 000.<br />

Turistai įleidžiami apžiūrėti Plitvicos ežerų<br />

ir krioklių, bet jiems draudžiama įeiti<br />

į ornitologijos draustinį bei orchidėjų ir<br />

lelijų sodus. Be to, Plitvicoje pilna įvairių<br />

rūšių gyvūnų ir paukščių. Čia gyvena retos<br />

europietiškų rudųjų lokių rūšys, vilkai,<br />

lūšys ir laukinės katės, ereliai, kurtiniai<br />

bei pelėdos...<br />

Penkta diena<br />

Vykome į Krka nacionalinį parką. Pakeliui<br />

porą valandų pasivaikščiojome po<br />

senovinį Šibeniko miestą, didelį įspūdį<br />

padarė siauros gatvelės, pilnos turistų,<br />

bei katedra, kuri iš išorės tiesiog akino<br />

baltumu, o viduje buvo neįprastai pilka,<br />

bet labai graži.<br />

Daugeliui vaikų šis parkas patiko labiau<br />

nei Plitvicos, nes jie galėjo išsimaudyti<br />

kriokliuose.<br />

5<br />

„Stovykloje, kur vyko forumo teatro<br />

užsiėmimai, išmokau vaidinti, atsiskleidėme<br />

visi, parodėme savo talentus“,<br />

– pasakojo Tomas. Jis sakė,<br />

kad ir taip stengiasi mokykloje gerai<br />

mokytis, bet pagal MAXIMALISTO<br />

programą gaunama stipendija skatina<br />

dar labiau pasistengti.<br />

Džiaugiasi, kad dirba<br />

MAXIMOJE<br />

MAXIMOS organizuojamoje<br />

vaikų vasaros stovykloje ilsėjosi du<br />

Švenčionių MAXIMOS X (X951) pardavėjos<br />

Tatjanos Markevič vaikai.<br />

Sūnus Vitalijus jau antrą kartą, metais<br />

jaunesnė dukra Viktorija – pirmą.<br />

„Mes visus metus labai stengėmės,<br />

kad patektume į stovyklą. Tai<br />

vaikams buvo labai didelė paskata<br />

gerai mokytis. Daug pažįstamų dirba<br />

kitose parduotuvėse, bet niekur<br />

tokio gero projekto kaip MAXIMA-<br />

LISTAS nėra. Mes patys neturime galimybės<br />

taip toli nukeliauti ar leisti<br />

vaikų į vasaros stovyklą. Aš pati užsienyje<br />

nesu poilsiavusi, – šypsojosi<br />

Tatjana. – Iš vaikų pasakojimų supratau,<br />

kad šiais metais vaikų poilsis<br />

buvo labai gerai apgalvotas, turiningas<br />

– nebuvo laisvos nė minutės,<br />

jie visą laiką buvo užimti.“<br />

Nukelta į 6 p.<br />

Šešta diena<br />

Paskutinę dieną vaikai ruošėsi vakariniam<br />

pasirodymui bei baigiamajam stovyklos<br />

uždarymo vakarui. Vakarinę programą<br />

sudarė dvi dalys: talentų ir forumo<br />

teatro etiudų vaidybos bei trumpos<br />

analizės. Noriu pasidžiaugti, kad talentų<br />

turėjome išties labai daug, net teko daryti<br />

atranką, kurie numeriai pateks į baigiamąjį<br />

pasirodymą.<br />

Viskas vyko kaip tikrame teatre. Pagrindiniame<br />

stovyklos kieme sustatėme<br />

kėdes, sceną išdekoravome vaikų spalvintomis<br />

mandalomis, sukvietėme žiūrovus<br />

ir pradėjome. Pasirodymai buvo tokie<br />

nuostabūs ir profesionalūs, jog man net<br />

ištryško džiaugsmo ašara, kad turime tokią<br />

gausą ne tik gerai besimokančių MA-<br />

XIMOS darbuotojų vaikų, bet ir tiek daug<br />

talentų. Ne veltui sakoma, kad jei žmogus<br />

talentingas, tai talentingas viskam.<br />

Po pasirodymų linksmybes pratęsė<br />

siautulinga diskoteka. Vidurnaktį visi susikibę<br />

už rankų patraukėme link jūros,<br />

kur mūsų laukė ypač subtili užduotis.<br />

Per rankas, sugalvodami po norą, leidome<br />

paukščiuką, jį reikėjo labai atsargiai<br />

perduoti, kad nesuspaustum ir nepaleistum<br />

kuždėdamas savo norą. Kai priėjo<br />

mano eilė, supratau, kad jokio paukščiuko<br />

nėra, jis buvo visų mūsų širdyse, mes<br />

vienas kitam iš saujelės į saujelę perdavinėjome<br />

savo slapčiausius troškimus...<br />

Atminimui kiekvienas gavome po<br />

mūsų pačių išlankstytą origamį – gervę,<br />

ant jų kiekvienas vadovas parašė po palinkėjimą.<br />

Tai mūsų norų paukščiukas,<br />

kiekvienas parsivežėme po tokį namo ir<br />

jis mums primins smagiai kartu praleistą<br />

laiką Kroatijoje...<br />

Vidinės komunikacijos<br />

skyriaus vadovė<br />

Rūta Pupkevičiūtė

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!