Si tua ci ja „Sno ro“ ban ke ne tu ri įta kos ra jo no biu dže ti nių įstai ...

More documents

Recommendations

Info

4 akTualijos Bir žie čiai sva jo ja apie ba sei ną, bet va ži nės pas kai my nus Lapk ri čio 12 d. Pas va ly je iš kil min gai ati da ry tas rekonst ruo tas dau gia funk cinis komp lek sas – Pas va lio spor to mo kyk la su 1000 žiū ro vų sa le, bė gi mo ta kais, šuo lia duo be, at ski ra bok so sa le ir ba sei nu su kas ka do mis bei bur bu li ne vo nia ir ba sei nė liu vai kams bei pir čių komp lek su. pas va lys Tu ri – mes vis Dar sva jo ja me Pas va lio spor to mo kyk los rekonst ruk ci jos pro jek to įgy ven dini mui lė šas sky rė Eu ro pos Są jun gos fon dai, vals ty bė, Pas va lio ra jo no savi val dy bė bei AB „Pie no žvaigž dės“. Po re konst ruk ci jos Pas va lio spor to mo kyk la vir to uni ver sa liu spor to cent ru, ku ria me – are na, ba sei nas su pir čių komp lek su, sa lė su bė gimo ta kais, at ski ra sa lė bok sui. Idė ja re konst ruo ti Pas va lio spor to mokyk lą rea ly be vir to per re kor diš kai trum pą lai ką – ket ve rius me tus, net per sunk me tį. Per iš kil min gą ce re mo ni ją šei minin kai pa dė ko jo veik liam pa sva liečių Sei mo na riui A. Ma tu lui, ku ris pa dė jo gau ti fi nan sa vi mą, ir... neveik liems kai my nams bir žie čiams. Juk kol Bir žai tik sva jo ja ir kal ba apie pla nus sta ty ti pa na šų spor to ir lais va lai kio komp lek są prie stadio no, pa sva lie čiai pa si nau do jo ir tais pi ni gais, ku rie ga lė jo bū ti skirti Bir žams. Uni ver sa lio je net 1000 vie tų salė je nuo šiol Pas va ly je vyks ran kinio tur ny rai, krep ši nio bei fut bo lo var žy bos. Šio je sa lė je tre ni ruo sis ir Pas va lio „Pie no žvaigž džių“ krep šinio ko man da, bus ren gia mos LKL var žy bos (sa vait ga liu pa sva lie čiai jau tu rė jo pro gą ma ty ti „Lie tu vos ryto“ ko man dą). Sa lė pri tai ky ta ir įvairiems kul tū ri niams ren gi niams. ba sei nas ir pir Tys Spor to mo kyk los di rek to rė Euge ni ja But ri mie nė pa kvie tė ba sei no tei kia mais ma lo nu mais nau do tis ir bir žie čius. Pas va ly je įreng tas basei nas su van dens kas ka do mis, sūku ri nė vo nia ir ba sei nė lis vai kams. Ba sei nas pa tiks no rin tiems ir žie mą pa lai ky ti spor ti nę for mą žmo nėms. Van dens kas ka dos – ne pri lygs ta mas nu ga ros ir pe čių ma sa žas sė di mą dar bą dir ban tiems žmo nėms. Burbu li nė vo nia pa de da at pa lai duo ti rau me nis. Pas va ly je lau kia ke tu rių rū šių pir tys: sau na, ga ri nė, ru siš ka ir infra rau do nų jų spin du lių. Sau na patiks karš čio mė gė jams – ši pir tis stip ri na iš tver mę, ge ri na ju de sių koor di na ci ją, taip pat pa ke lia nuotai ką, ra mi na. Ga ri nė pir tis, įreng ta puo se lė jant ru siš kas tra di ci jas, tu rės pa si se ki mą tarp mė gė jų pa si va no ti ber ži nė mis van to mis. Ru siš ko je pir ty je tem pera tū ra sie kia 8090°C. Po jos la bai ge ra nu si praus ti po šal tu du šu ar ba už si pil ti šal to van dens kibirą. Karš tis ir di de lė drėg mė ne var gi na žmo gų, bet ma lo niai nu tei kia, su šil do, skati na at si pa lai duo ti. Tur kiš ko je pir ty je vi sai ki to kios są ly gos nei lie tu viams ge rai pa žįs tamo je sau no je: tem pe ra tū ra ne di de lė (tarp 40–45 laips nių), ta čiau nuo lat iš ski ria mi ga rai su ke lia vos ne 100 pro cen tų drėg mę. Dėl leng vo aroma tin go ga ro pir ty je leng va kvė puoti. To kia ga ri nė pir tis ne tik svei ka, bet ir ska ti na at si pa lai duo ti, su ke lia ener gi jos ant plū dį, Gu lint ant ke rami ki nių suo lų, karš tis ne var gi na, o drėg mė ma lo niai gla mo nė ja kū ną. Tad ga ri nė pir tis pui kiai tin ka ir tiems, ku riems sun ku iš tver ti karšto je sau no je. Inf ra sau na, esant 60 laips nių tempe ra tū rai, su ke lia 2–3 kar tus di des nį pra kai ta vi mą nei įpras ta sau na. Prasisk verb da mi į odą inf ra rau do nie ji spin du liai su šil do rau me nis, kau lus, są na rius ir ki tus au di nius iš vi daus. Inf ra sau na pa de da grei čiau nu mesti svo rį. Pir ty je nė ra di de lio karščio, to dėl jo je itin sau gu vai kams ir žmo nėms, ku rių su tri ku si šir dies ir krau ja gys lių veik la. Tvar ka Pas va lio spor to mo kyk la vie na iš ne dau ge lio ša ly je ga li pa si gir ti suda riu si są ly gas nau do tis ba sei no teikia mais ma lo nu mais neį ga lie siems – nau do da mie si spe cia lia įran ga, neį ga lūs žmo nės ga lės sa va ran kiškai pa tek ti į ba sei ną. čia jų sau gu mu rū pin sis gel bė to jas. Kas lan kė si pa na šio se įstai go se Vil niu je, Jūrmalos van dens par ke ar Pa ne vė žio „Im pul se“, tvar ką ži no: lan ky to jai gau na apy ran kę, ku rią tu ri pri glaus ti prie skai tytu vo, su mon tuo to prie praė ji mo var te lių. Prieš įei da mi į ba sei no pa tal pas, vir šu ti nius dra bu žius bei ba tus lan ky to jai pa lie ka rū bi nė je įreng to se spin te lė se, su sa vi mi pasii ma tik spin te lės že to ną. Iš si ruo šus į ba sei ną ir pir tis rei kia ne pa mirš ti gu mi nių šle pe čių ir rankš luos čio. Tie sa, rankš luos tį už 3 li tus ga li ma iš si nuo mo ti ir vie to je. ka Da Dir ba ir kiek kai nuo ja La biau siai bir žie čiams rū pi, ka da dir ba ba sei nas ir pir tys bei kiek tas ma lo nu mas kai nuo ja. Ba sei nas dir ba dar bo die no mis nuo 7 iki 17 val. Pir tys dar bo dieno mis dir ba nuo 17 iki 21 val. Beje, dar bo die no mis vei kia tik po dvi pir tis: pir ma die niais tur kiš ka ir inf ra rau do nų jų spin du lių, ant radie nį – sau na ir ga ri nė, tre čia die nį ga ri nė ir inf ra rau do nų jų spin du lių, ket vir ta die nį – tur kiš ka pir tis ir sauna. Penk ta die niais nuo 17 iki 21 valan dos vei kia vi sos ke tu rios pir tys. Šeš ta die niais ba sei nas ir pir tys dir ba 2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis nuo 10 iki 22 va lan dos, o sek ma dienį – nuo 10 iki 21 va lan dos. Va lan dą plau kio ti ba sei ne vaikams kai nuo ja 4 li tus, suau gu siesiems (nuo 14 me tų) – 8 li tus. Vai kai iki 5 me tų įlei džia mi ne mo ka mai. Už pa pil do mą va lan dą rei kia pri mokė ti po du li tus. Dvi pir tys valandai dar bo die no mis kai nuo ja 10 li tų suau gu sie siems ir 5 li tai vai kams. Dvi va lan dos pir čių – ati tin ka mai 14 ir 7 li tai. Pen si nin kams, moks lei viams, stu den tams ir neį ga lie siems, pa rodžius pa žy mė ji mus, taip pat tai komos nuo lai dos: va lan da ba sei ne – 5 li tai, o va lan da pir ty se – 6 li tai. Be je, šį sa vait ga lį (lapk ri čio 18, 19 ir 20 die no mis) dirbs tik dvi pir tys, o pir ma die nį, lapk ri čio 21 d., dėl tech ni nių kliū čių ba sei nas ne dirbs. Ta čiau ne tru kus pir čių komp lek sas ir ba sei nas įsi va žiuos, bir žie čiai po pus va lan džio ke lio nės pas kai mynus į Pas va lį taip pat tu rės pro gą pail sė ti, pa si mau dy ti ba sei ne, pasi kai tin ti pir ty se. O Bir žuo se? Mes sva jo ja me ir to liau... Griež čiau sia baus mė dvie jų bir žie čių žu di kams Dvie jų bir žie čių – tė vo ir sū naus žu di kams pro ku ro ro pa siū ly ta griež čiau sia baus mė pa skir ta tei sin gai – taip nu spren dė Lie tu vos Ape lia ci nio teis mo Bau džia mų jų by lų sky riaus tei sė jų ko le gi ja, pa li ku si ga lio ti Pa ne vė žio apy gar dos teis mo pa skir tą lais vės atė mi mo iki gy vos gal vos baus mę 23 me tų I. M. ir 19 me tų V. L. Lapk ri čio 4 die ną Pa ne vė žio apy gar dos teismo Bau džia mų jų by lų sky riaus tei sė jų ko le gi ja ape lia ci ne tvar ka iš nag ri nė jo bau džia mą ją by lą pa gal Ed mun do Kaz laus ko ape lia ci nį skun dą dėl Bir žų ra jo no apy lin kės teis mo 2011 m. lie pos 1 d. nuo spren džio, ku riuo E. Kaz laus kas bu vo pri pažin tas kal tu pa gal LR Bau džia mo jo ko dek so 169 str. ir nu baus tas 8 MGL (1040 Lt) dy džio bau da už tai, kad nu ro dė res to ra no dar buo to jai neaptar nau ti K. Sla vins ko dėl jo dar bo UAB „Šiau rės ry tai“ laik raš ty je. Tei sė jų ko le gi ja, iš nag ri nė ju si by lą, E. Kaz lausko skun dą pa ten ki no. Nuosp ren dy je tei gia ma: „Nu si kal ti mo, nu ma ty to BK 169 str., ob jek tas yra žmo nių gru pių ar joms pri klau san čių in di vi dų tei sės ir ly gia tei siš ku mas. Straips nio dis po zi ci jo je yra konk re čiai iš var din tos sa vy bės, ku rių pa grindu disk ri mi na vi mas lai ko mas nu si kal ti mu – tai dėl ly ties, sek sua li nės orien ta ci jos, ra sės, tau ty bės, kal bos, so cia li nės pa dė ties, ti kė ji mo, įsi ti ki ni mų ar pa žiū rų. Šis są ra šas yra baig ti nis ir ne gali bū Pa ne vė žio apy gar dos pro ku ra tūros per duo to se nag ri nė ti teis mui nu si kal ti mų žmo gaus gy vy bei – nužu dy mų sun ki nan čio mis ap lin kybė mis bau džia mo sio se by lo se per dau giau kaip pen kio li ka apy gar dos veik los ir tei si nės pra kti kos me tų pro ku ro rų pra šy mu lais vės atė mi mo baus mės iki gy vos gal vos už šiuos la bai sun kius nu si kal ti mus jau paskir tos še šio li kai as me nų. Pa ne vė žio apy gar dos pro ku ratū ros Pir mo jo sky riaus pro ku ro rų per duo to je nag ri nė ti teis mui nu sikal ti mų žmo gaus gy vy bei, nuo savy bei ir fi nan sų sis te mai bau džiamo jo je by lo je I. M. ir V. L. bu vo kal ti na mi dvie jų žmo nių itin žiau riu nu žu dy mu sa va nau diš kais tiks lais ir plė ši mu. Vals ty bi nį kal ti ni mą nag ri nė jant by lą teis me pa lai kęs ir kal ti na miesiems pa čią griež čiau sią baus mę – lais vės atė mi mą iki gy vos gal vos – pra šęs pa skir ti Pa ne vė žio apygar dos pro ku ra tū ros La bai sun kių nu si kal ti mų iki teis mi nio ty ri mo or ga ni za vi mo sky riaus pro ku ro ras Au re li jus Na vic kas tei gė, kad dvie jų žmo nių itin žiau riu nu žu dy mu sava nau diš kais tiks lais – sie ki mu apiplėš ti – kal ti na mi as me nys įvyk dė la bai sun kius nu si kal ti mus – atė mė nie kuo dė tų dvie jų žmo nių gy vy bę. Už to kius nu si kal ti mus įsta ty mai pro ku ro rui su tei kia tei sę rei ka lau ti Taš kas by lo je dar ne pa dė tas ti aiš ki na mas ple čia mai. Skun džia ma ja me nuo spren dy je nė ra nu ro dy ta, kad K. Sla vins kas pri klau sy tų bent vie nai iš BK 169 str. iš var dintų gru pių. Vei kos ap ra šy me nu ro dy ta, kad K. Sla vins kas bu vo disk ri mi nuo ja mas ry šium su jo dar bu UAB „Šiau rės ry tai“ laik raš ty je. Iš šio api bū di ni mo ga li ma da ry ti iš va dą, kad K. Slavins kas bu vo disk ri mi nuo ja mas kaip tam tik ro ko lek ty vo na rys. Ki taip ta riant, kaip pri klau san tis tam tik rai so cia li nei gru pei. Ta čiau disk rimi na vi mo už pri klau sy mą so cia li nei gru pei BK 169 str. ne nu ma to. K. Sla vins kas nė ra nu sikal ti mo, nu ma ty to BK 169 str., ob jek tu. O ne sant bent vie no nu si kal ti mo su dė ties po žy mio, nė ra ir nu si kal ti mo su dė ties, t. y. vei ka ne ga li bū ti lai koma nu si kal ti mu ar bau džia muo ju nu si žen gi mu. Šiuo at ve ju si tua ci ja, kai E. Kaz laus ko (res to ra no sa vi nin ko) nu ro dy mu bu vo at si sa ky ta ap tar nau ti K. Sla vins ką vie šo mai ti ni mo pa slau gas tei kiančio je įmo nė je, ver tin ti na kaip pa slau gų tie kė jo ir pa slau gų var to to jo konf lik tas ir šis konf lik tas pa čios griež čiau sios bau džia mo sios at sa ko my bės – lais vės atė mi mo iki gy vos gal vos. Per nai ge gu žės 23 d. I. M. ir V. L, su drau gais tvar kė rei ka lus Bir žuo se, po to už su ko į Zak rių kai mą, ku ria me gy ve no vie no jų – I. M. pa žįs ta mas ir bu vęs bend rak la sis. Drau gai, pa si vaiši nę alu mi, iš va žia vo, tik I. M. ir V. L. pa si li ko so dy bo je ir kar tu su šei minin ko sū nu mi to liau gė rė. Kal ti namie ji tei gė vė liau su si py kę su so dy bos šei mi nin ko sū nu mi, nes jis ne su ti ko jų vež ti tė vo au to mo bi liu. Žiau riai su muš to 23 me tų jau nuolio la vo ną anks tų ry tą prie šilt na mio ra do dar ži nė je mie go ju si mo ti na. Taip pat bu vo nu žu dy tas tro bo je gu tu rė tų bū ti spren džia mas Lie tu vos Res pub li kos Var to to jų tei sių ap sau gos įsta ty me nu ma ty ta tvar ka ir bū dais. Tei sė jų ko le gi ja nu spren dė Bir žų ra jo no apylin kės teis mo 20110701 nuo spren dį pa nai kin ti ir priim ti nau ją nuo spren dį: Ed mun dą Kaz laus ką dėl kal ti ni mo pa gal Lie tu vos Res pub li kos baudžia mo jo ko dek so 169 str. iš tei sin ti, nes ne pa dary ta vei ka, tu rin ti nu si kal ti mo ar bau džia mo jo nu si žen gi mo po žy mių. Ed mun dui Kaz laus kui pa skir tą kar do mą ją prie mo nę – ra šy ti nį pa si žadė ji mą neiš vyk ti – pa nai kin ti. Bir žų ra jo no apy lin kės pro ku ra tū ros vy riau siasis pro ku ro ras Ro ber tas Dik sa „Bir žie čių žo džiui“ iš sa miau ko men tuo ti šią by lą at si sa kė. Anot R. Dik sos, taš kas šio je by lo je dar ne pa dė tas. Pa ne vėžio apy gar dos pro ku ra tū ra Pa ne vė žio apy gar dos teis mo iš tei si na mą jį nuo spren dį dar ke ti na skųs ti ka sa ci ne tvar ka Aukš čiau sia jam Teis mui. Pa ren gė Ja ni na Bag DO NIE NĖ Dalius MIKElIONIs lė jęs 55 me tų so dy bos šei mi nin kas – jį už puo lė mie gan tį. Smur tau to jai, pa gro bę šei mi nin ko au to mo bi lį, paspru ko. Iš so dy bos plė ši kai pa gro bė įvai rių daik tų, tarp jų trans por to prie mo nės re gist ra ci jos liu di ji mą ir ban ko mo kė ji mo kor te les. Pag robtas au to mo bi lis „VW Golf “ vė liau bu vo par duo tas. Įs ta ty mas tam, kas sun ki nan čiomis ap lin ky bė mis nu žu dė vie ną ar dau giau as me nų, nu ma to lais vės atė mi mo baus mę nuo 8 iki 20 metų, ar ba iki gy vos gal vos. Vi da BIEls KY TĖ Pa ne vė žio apy gar dos pro ku ra tū ros vie šų jų ry šių vy riau sio ji spe cia lis tė Dir žai Lapk ri čio 14 ir 15 die no mis Bir žų po li ci jos ko mi sa ria to parei gū nai tik ri no, ar au to mo bi lių vai ruo to jai ir ke lei viai nau do ja sau gos dir žus, ar pa gal tai syk les ve žio ja vai kus. Pa rei gū nai išaiš kino 7 at ve jus, kai ne bu vo nau doja mi sau gos dir žai. 4 trans por to prie mo nių vai ruo to jams ir 3 kelei viams su ra šy ti ad mi nist ra ci nio tei sės pa žei di mo pro to ko lai. Šiais me tais iki lapk ri čio 1 d. pa rei gūnai už fik sa vo 340 sau gos dir žų ir spe cia lių jų sė dy nių nau do ji mo tvar kos pa žei di mų (per nai per 10 mė ne sių – 339).
2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis Lapkričio 18 d. Lietuvoje ir visoje Europoje minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Pagrindinis šios dienos tikslas – informuoti visuomenę, kada ir kaip vartoti antibiotikus, pabrėžti atsakingo požiūrio svarbą gydantis šiais vaistais. anTibioTikams aTsparios bakTerijos – DiDėjanTi sveikaTos problema Ilgus dešimtmečius antibiotikai padėdavo išgydyti gyvybei pavojingas infekcijas. Tačiau pastaraisiais metais netinkamas antibiotikų vartojimas Ho ri zon Ta liai 5. Di džiau si mik roor ga niz mai (6) 6. Svei ka tos su tri ki mas (4) 9. Bi čių pro duk tas, ku ris stip ri na or ga nizmą (5) 11. In fek ci nių li gų gy dy to jas (12) 12. Pie no pro duk tas, ku riam pa ga min ti naudo ja mos ge ro sios bak te ri jos (8) 15. Mik roor ga niz mai, ku rių su kel tas in fekci jas veiks min gai gy do an ti bio ti kai (10) 17. Moks las apie ma žus, daž niau siai pa prasta aki mi neį žiū ri mus or ga niz mus (14) 18. Li gos po žy mis (9) 19. Prie mo nė, ku ri pa de da su ma žin ti mikroor ga niz mų ant odos pa vir šiaus (6) 20. Prie mo nė įvai rioms li goms gy dy ti bei joms iš veng ti (7) ver Ti ka liai 1. Ma žiau si mik roor ga niz mai, ku rių an tibio ti kai neį vei kia (7) 2. Gry bas, ku ris kar tais užau ga ant duo nos jai gen dant (7) 3. Na tū ra lus or ga niz mo bar je ras, ne lei džiantis mik roor ga niz mams pa tek ti į kū ną (3) 4. Pran cū zų che mi kas ir mik ro bio lo gas, at ra dęs skie pus nuo pa siut li gės ir juod ligės (8) 7. Daž niau siai žie mą pa si reiš kian ti vi ru so su kel ta kvė pavi mo ta kų in fek ci ja (6) 8. Lapk ri čio 18 die na mi ni ma kaip pa sau li nė Sup ra ti mo apie an ti bio ti kus die na. Be to, tai yra vie nos ša lies Neprik lau so my bės die na, pa skelb ta 1918 m. lapk ri čio 18 d. Ko kia tai ša lis? (7) 10. Vie nas iš per ša li mo simp to mų, jam esant re ko men sveikaTa Be reikalo vartojami antibiotikai gali pakenkti paskatino antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Jau įrodyta, kad antibiotikais nuo virusinės infekcijos neapsisaugosime, o atvirkščiai – padėsime atsparių bakterijų sukeltoms infekcijoms atsirasti. Kartais užtenka tik kelias dienas pavartoti ne tą antibiotiką, kad bakterijos taptų jam atsparios. Tuomet, susirgus pakartotinai, jau vaistai gali nebeveikti ir teks rinktis dar stipresnius, platesnio spektro antibiotikus. Apsirgus pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Būtina pasidomėti, kokių šalutinių reiškinių gali sukelti antibiotikai. varTojanT nereikalingą anTibioTiką gali: pakisti žarnyno mikroflora ir at sirasti viduriavimas, pilvo pūtimas, pilvo skausmai, prasidėti alerginės reakcijos, organizme gyvenančios bakterijos prie antibiotikų prisitaikyti. pagrinDinės varTojimo klaiDos: dažniausiai antibiotikai klaidingai vartojami gydantis patiems, nepasikonsultavus su gydytoju, perkami plataus spektro antibiotikai, antibiotikai vartojami neatlikus mikrobiologinių tyrimų, kartais tiesiog perkant populiarų, tuo metu madingą preparatą, kai antibiotikais gydomos virusinės infekcijos. Kviečiame pasitikrinti žinias apie antibiotikus bei mikroorganizmus duo ja ma už si deng ti bur ną (9) 13. Vais tai bak te ri jų su kel toms in fek ci joms gy dy ti (12) 14. Do ku men tas, su ku riuo vais ti nė je ga li ma įsi gy ti anti bio ti kų (8) 16. Ma ži or ga niz mai, ga lin tys su kel ti li gas (8) Bir žų ra jo no sa vi val dy bės vi suo me nės svei ka tos biu ro in for ma ci ja pa gal www.hi.lt, www.tech no lo gi jos.lt užs. 3183 Pa si da li no me šir džių ši lu ma Pa bir žės pa grin di nės mo kyk los penk to kai ir šeš to kai, lan kan tys tiky bos pa mo kas, da ly va vo edu ka cinė je pa mo ko je „Li tur gi ja ir li tur gika“, ku ri vy ko „Sė los“ mu zie ju je. Mu zie ji nin kė Li na Kun cy tė su pažin di no su li tur gi nių dra bu žių raida, pa skir ti mi ir is to ri ja. Mo ki niai su ži no jo, ką reiš kia skir tin gos spalvos re li gi niuo se dra bu žiuo se. Muzie ji nin kė paaiš ki no vai kams, kad į li tur gi nius dra bu žius ga li ma žiū rė ti ir kaip į me no kū ri nius. Jie pa siū ti iš pra ban gių au di nių, siu vi nė ti ar ap li kuo ti ran ko mis. Kai ku rie muzie ju je sau go mi dra bu žiai su kur ti XVIII–XIX am žiuo se. Atk rei pė me dė me sį į ar no tą, puoš tą iš skir ti niu teks ti lės ga mi niu – Sluc ko juos ta. Mo ki niai su si pa ži no su sim bo liais ir jų reikš me li tur gi nių dra bu žių puo 5 Lapk ri tis – tai me tas, kai mirš ta gam ta. Ap si nuo gi nu sias me džių ša kas vis daž niau ska lau ja ru de ni niai lie tūs. Sau lė savo spin du liais vis re čiau džiu gi na šir dis. Ir ta da daž niau į šir dį įslen ka liū de sys, niū rios min tys. Tai reiš kia, kad žmo gui rei kia žmo giš kos ši lu mos, tar pu sa vio su pra ti mo, ge ro žo džio, draugiš kos šyp se nos, to le ran ci jos. Penk ta die nio po pie tę šven tiš kai pa si puo šę, su ge ra nuo tai ka „Art ri to“ klu bo na riai vy ko į Obe lau kių bend ruo me nės na mus su si tik ti su bend ruo me nės na riais šven ti nė je po pie tė je to kiu gražiu pa va di ni mu „Su šil dy kim vie ni ki tiems šir dis ge ru mu“. Pir mą kar tą vy ko me su si tik ti su kai mo bend ruo me ne. Jau di no mės, ar bū si me jiems įdo mūs su sa vo li go mis. Ma lo nu, kad nuo gąs ta vimai ne pa sit vir ti no. Jau be li pan čius iš ma ši nų mus ma lo niai su šyp se na su ti ko bend ruo me nės pir mi nin kė Da nu tė Se me no vie nė, Emi li ja Ja su kai tie nė bei an samb lio mo te rys ir vy rai. Po pie tę pra dė jo bend ruo me nės pir mi nin kė Da nu tė Se me novie nė. Ji trum pai mus su pa žin di no su bend ruo me nės veik la ir pakvie tė kar tu su gie do ti įdo mų ir gra žų bend ruo me nės him ną. „Art ri to“ klu bą pri sta tė klu bo pir mi nin kė Al vi da Gurk ly tė. Ji trum pai pa pa sa ko jo apie klu bo veik lą ir įtei kė sim bo li nių vais tų bu te liu ką, įslap tin tą de ko ra ty vi nia me mai še ly je. Bi ru tė Ker šinskie nė pa dek la ma vo ei les apie drau gys tę, tar pu sa vio su pra ti mą ir gy vy bės ne šė ją duo ną. Įtei kė duo nos ke pa lą, pa dė tą ant klubo na rės Ele nos Ale šiū nie nės ran ko mis išaus to rankš luoš čio. Klu bo na rė mo ky to ja Eu ge ni ja Ku čins kie nė gra žiai kal bė jo apie ru de nį krin tan čius la pus, įtei kė sa vo ran ko mis puoš tą ša ką ir šim ta la pį. Iš Obe lau kių ki lu si Va le ri ja Vai tai tie nė taip su si jaudi no kal bė da ma, kad net ap si ver kė pri si mi nu si iš gy ve ni mus. Ji lin kė jo stip ry bės ir kaip sim bo lį įtei kė de ko ra ty vi nį mai še lį su pa čios ir Eu ge ni jos išau gin tais že mės rie šu tais, lin kė da ma patiems jų iš siau gin ti. Vi sos „Art ri to“ klu bo na rės bu vo me ap do va no tos mu zi ki niu svei ki ni mu – dai ną at li ko Obe lau kių an samb lis, va do vau jamas Ni jo lės Bud riū nie nės. Ne li ko me sko lin gos – pa dai na vome ir mes. To liau se kė dar bi nė da lis. Gy dy to ja Ele na Ba jo rū nie nė pa skai tė įdo mią pa skai tą apie svei ką gy ven se ną ir mi ty bą. Žo li nin kė Almi da Rum ba vi čie nė pa pa sa ko jo apie or ga niz mo va ly mą žo le lių ar ba to mis, van de niu. Atk rei pė dė me sį į or ga niz mo va ly mą nuo vi daus or ga nų pa ra zi tų, pa tar da ma ger ti pe ly nų, bitk rės lės ar batų ir kuo dau giau val gy ti čes na ko. Ren gi nio šei mi nin kė Da nu tė įtei kė vieš nioms do va nų, o žo li nin kei Al mi dai Rum ba vi čie nei pa dė ko jo už pa ta ri mus ir pa si džiau gė, kad ji jau ne vieš nia, o Obe lau kių bend ruo me nės na rė ir gy ve na Obe lau kiuo se. Prieš ger da mi ka vą vi si vie nin gai at li ko me mankš tos pra ti mus. Ačiū už pa pras tu mą, nuo šir du mą, sve tin gu mą. Ačiū už kartu pra leis tas ke tu rias va lan das, ku rios pra bė go ne pas te bi mai, kar tu klau san tis pa skai tų, dai nuo jant, šo kant, vai ši nan tis. Bu vo pui ku – su šil dė me šir dis. At sis vei kin da mi pa kvie tė me obe laukie čius at vyk ti į Bir žus. Bi ru tė KER ŠINs KIE NĖ „art ri to“ klu bo at sto vė spau dai cenTralizuoTai nupirkTi vaisTai paDės išvengTi aklumo Pirmą kartą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis centralizuotai buvo nupirkta vaistų Ranibizumabum (Lucentis) amžinės geltonosios dėmės degeneracijai gydyti. Anksčiau pacientai šiuos labai brangius vaistus (viena šių vaistų ampulė kainuoja apie 3 tūkst. litų) įsigydavo savo lėšomis. Nupirktus vaistus amžinės geltonosios dėmės degeneracijai gydyti planuojama skirti apie 210 pacientų (vidutiniškai po 5 šio vaisto injekcijas). Ti ky bos pa mo ka mu zie ju je šy bo je. Ypa tin go mo ki nių dė me sio su lau kė Šven to jo Raš to lei di niai ir li tur gi niai reik me nys: ne šio ja mie ji al to rė liai, bal da ki mas, me di nis taber na ku lis, li tur gi niai in dai. Kai kurie iš jų la bai se ni, šim to ar dvie jų šim tų me tų, ge ro kai be si ski rian tys nuo nau do ja mų mū sų lai kais. Mo ki niai ne tik ap žiū rė jo mu ziejaus eks po na tus, klau sė si L. Kuncy tės pa sa ko ji mo, bet pa tys at li ko pra kti nes už duo tis. Kiek vie nas turė jo pa si rink ti jam di džiau sią įspū dį pa li ku sį eks po na tą ir jį nu pieš ti. Ši pa mo ka mu zie ju je pra tur ti no mo ki nių re li gi nes ir is to ri nes ži nias. Už tai esa me dė kin gi „Sė los“ mu ziejaus dar buo to jams ir lin ki me jiems pra smin gų dar bų. ge no vai tė MaK RIC KIE NĖ Ti ky bos mo ky to ja
Page 1 and 2: Biržų krašto laikraštis Nr. 91
Page 3: 2011 m. lapkričio 18 d., penktadie
Page 7 and 8: 2011 m. lapkričio 18 d., penktadie

Si tua ci ja „Sno ro“ ban ke ne tu ri įta kos ra jo no biu dže ti nių įstai ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?