Si tua ci ja „Sno ro“ ban ke ne tu ri įta kos ra jo no biu dže ti nių įstai ...

Biržų krašto laikraštis Nr. 91 (9233) 2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis Kaina 2 Lt
Trumposios žinios
Duo kim ga ro – „že my na“
Šian dien (lapk ri čio 18 d.) Bir žų kul tū ros
cent ro Pa bir žės folk lo ro an samb lis „Že myna“
da ly vau ja LTV lai dos „Duo kim ga ro“
var žy tu vė se. Kvie čia me žiū rė ti lai dą ir balsuo
ti už mū sų ra jo no at sto vus.
mies To se niū nė aT si sa kė
sa vo pa rei gų
Tre čia die nį Sa vi val dy bės ad mi nist ra cijos
di rek to rius Vy tau tas Džė ja pa ten ki no
Bir žų mies to se niū nės Kris ti nos Va si liauskie
nės pra šy mą at leis ti ją iš uži ma mų parei
gų. Ko dėl pra šo si at lei džia ma, se niū nė
ne nu ro dė. Sa vo spren di mą Kris ti na Va siliaus
kie nė at si sa kė ko men tuo ti ir „Bir žiečių
žo džiui“. Se niū ne Kris ti na Va si liaus kienė
dirbs iki lapk ri čio 24 die nos.
var žy sis 10 il ga ka sių
Va bal nin kie tė kul tū ros dar buo to ja Audro
nė Sta pu lio nie nė ra jo no il ga ka ses kvie tė
į kon kur są. Kon kur se da ly vaus 10 il ga kasių,
Bir žų mies to, Va bal nin ko, Pa bir žės,
Kra tiš kių, Ra mon ga lių ir ki tų kai mų gyven
to jų. Jau niau siai kon kur so da ly vei – 6,
o vy riau siai – 70 me tų. Or ga ni za to rės žodžiais,
il ga ka sių kon kur so da ly vių at si lie pė
dau giau, apie 20, bet jos pa bū go už duo čių,
sce nos ir žiū ro vų.
Il ga ka sių kon kur sas Va bal nin ko kul tūros
na muo se vyks lapk ri čio 27 die ną 14 val.
Ren gi nio sve čias – nuo tai kin gas ir spal vingas
mu zi kos ko lek ty vas iš Run da lės.
vai kų pa žy miai – kom piu Te ry je
Prieš tre jus me tus „Sau lės“ gim na zi ja pradė
jo pe rei ti prie elekt ro ni nio die ny no ir jau
dve ji me tai po pie ri nio die ny no gim na zi jo je
nė ra. Nuo šių moks lo me tų po pie ri nio dieny
no ne li ko ir „Auš ros“, „At ža ly no“ vi du rinė
se, Kaš to nų, Pa če riaukš tės Pet ro Poš kaus
bei Pa bir žės pa grin di nė se mo kyk lo se. Iš minė
tų mo kyk lų tik „Auš ros“, Pa če riaukš tės ir
Pa bir žės pra di nu kai te be si nau do ja po pie rinė
mis pa žy mių kny ge lė mis. Tė vams, ku rie
ne si nau do ja in ter ne tu, kas mė ne sį jų vai kų
moks lo re zul ta tai pa tei kia mi raš tu.
ama Tai
Že mės ūkio mi nis te ri jo je ne se niai serti
fi kuo ti nau ji tau ti nio pa vel do pro duk tai.
Tau ti nio pa vel do pro duk tais pri pa žin ti ir
va bal nin kie tės tau to dai li nin kės Vi te nės
Rep šie nės kū ri niai: šiau di nės žvaigž dės,
šiau di niai so dai ir šiau di niai eg lu tės žaisliu
kai. Šis ser ti fi ka tas va bal nin kie tei ama tų
meist rei – ant ras. Pir mą jį tau ti nio pa vel do
ser ti fi ka tą ji ga vo 2009 me tais už sku ti nėtus
mar gu čius.
At sar giai – ke ly je lau ki niai
gy vū nai
Šiais me tais mū sų ra jo no ke liuo se
au to mo bi liai su si dū rė su 20 žvė rių.
Po su si dū ri mų su žvė ri mis šie met
Bir žuo se pa vy ko iš veng ti žmo nių au kų
ar su žei di mų, ta čiau už su dau žy to auto
mo bi lio re mon tą iš lai das vai ruo to jui
ten ka mo kė ti pa čiam.
Skaitykite 6 psl.
Tre čia die nį Vy riau sy bė
nu spren dė pe rim ti ban ko
„Sno ras“ ak ci jas vi suo me nės
po rei kiams. „Bir žie čių žo dis“
pa si do mė jo, ku rios ra jo no
biu dže ti nės ar Sa vi val dybės
kont ro liuo ja mos įstai gos
tu rė jo sąskaitas „Sno ro“
ban ke.
Edi ta MI KE LIO NIE NĖ
Tel. (8 603) 22838
editamikel@yahoo.com
vy riau sy bės pra ne ši mas
Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės in ter neto
sve tai nė je pa skelb ta, ko dėl Vy riau sy bė trečia
die nį sku biai su šauk ta me po sė dy je nu ta rė
pe rim ti ban ko „Sno ras“ ak ci jas:
„Va do vau da ma si Fi nan si nio tva ru mo įstaty
mo nuo sta to mis, įpa rei go jan čio mis lai ku
im tis prie mo nių už tik rin ti ša lies fi nan sų stabi
lu mą ir siek da ma ap sau go ti in dė li nin kų lėšas,
at si žvelg da ma į Lie tu vos Ban ko iš va das ir
siū ly mą bei vi suo me nės in te re sus, Vy riau sy bė
nu ta rė paim ti vi suo me nės po rei kiams ban ko
Sno ras ak ci jas. Ban ko ak ci nin kams už jų ak cijas
bus at ly gi na ma įsta ty mų nu sta ty ta tvar ka,
įver ti nus ban ko tur tą.
Spren di mas priim tas įver ti nus ban ko Snoras
fi nan si nę būk lę ir re mian tis Lie tu vos banko
iš va da, ku rio je kons ta tuo ta iš ki lu si grės mė,
kad ban ko Sno ras tur tas ga li bū ti ma žes nis
nei jo įsi pa rei go ji mai.
Įver ti nus pa teik tą Lie tu vos Ban ko in for maci
ją ir įsi ti ki nus, kad ki tos įsta ty muo se nu maty
tos prie mo nės yra ne pa kan ka mos ban ko
Sno ras fi nan sų būk lei sta bi li zuo ti, nu tar ta, jog
ban ko AB Sno ras 100 pro c. ak ci jų paė mi mas
vi suo me nės po rei kiams yra vie nin te lis veiksmin
gas bū das ap gin ti in dė li nin kų tur ti nius
in te re sus ir su ma žin ti ga li mas vals ty bės iš laidas.
Prii mant spren di mą įver tin ti ir Lie tu vos
ban ko pa teik ti duo me nys apie reikš min gų
su mų ju dė ji mą iš ban ko są skai tų.
Vy riau sy bė nu ma to pro ble mi nį ban ką pertvar
ky ti, vi sus draus tus in dė lius kar tu su geriau
sios ko ky bės tur tu per kel da ma į vals ty bės
įsteig tą ban ką, taip už tik ri nant sau gų ban ko
Res pub li ki nis po lkos
kon kur sas Bir žuo se
Kul tū ros cent re įvy ko res pub li ki nis
po lkos kon kur sas. Ja me da ly va vo 47
po ros iš Pak ruo jo, Pa ne vė žio, Rad vi liš kio,
Bai so ga los, Šiau lių, Elekt rė nų, Va bal nin ko,
Bir žų. Kon kur sas bu vo su ruoš tas už 300
li tų, ku riuos sky rė Sa vi val dy bė. Bir žie čiai
šo kė jai įsi ti ki no, jog jie po lką šoka be ne geriau
siai. Skaitykite 13 psl.
Si tua ci ja „Sno ro“ ban ke
ne tu ri įta kos ra jo no
biu dže ti nių įstai gų veik lai
veik los tęs ti nu mą.
No ri me pri min ti, kad vi si in dė liai iki
100,000 eu rų yra draus ti, kaip tai nu ma to
Eu ro pos Są jun go je ga lio jan ti tvar ka“.
Lie tu vos te le vi zi jos in for ma ci nė je lai do je
kal bė jęs Lie tu vos Ban ko val dy bos pir mi ninkas
Vi tas Va si liaus kas tei gė, jog jau praė ju sį
ket vir ta die nį ban kui bū tų pri trū kę lė šų ban ko
ope ra ci joms vyk dy ti. Trūks ta mų ver ty bi nių
po pie rių ver tė ban ke, val dy bos pir mi nin ko
tei gi mu, 1 mi li jar das li tų.
Ban ko veik lą ža da ma at nau jin ti pir madie
nį.
„sno re“ – Tik „bir žų van De nų“
są skai Ta
Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Biu dže to
sky riaus ve dė ja Da lia Šar kū nie nė sa kė, jog
Sa vi val dy bė nė vie nos biu dže ti nės įstai gos
iš lai ky mui pi ni gų į „Sno ro“ ban ką ne ve dė. Ar
„Sno ro“ ban ke pi ni gų tu rė jo įstai gos, ku rio se
Sa vi val dy bė tu ri ak ci jų, D. Šar kū nie nė ne žino
jo ir pa siū lė tei rau tis pa čių įstai gų.
Bir žų ra jo no Sa vi val dy bė tu ri ak ci jų še šio se
įstai go se: po 100 pro cen tų bend ro vių „Bir žų
au to bu sų par kas“ ir „Bir žų ši lu mos tink lai“
ak ci jų, 93 pro cen tus „Bir žų van de nų“ ak ci jų,
40 pro cen tų „Bir žų bu tų ūkio“ ir 34 pro centus
„Bir žų ko mu na li nio ūkio“ ak ci jų bei 11,79
pro c. Pa ne vė žio re gio ni nio at lie kų tvar ky mo
cent ro ak ci jų.
Edi tos Mi ke lio nie nės nuo tr.
Iš Sa vi val dy bės kont ro liuo ja mų įstai gų tik
UAB „Bir žų van de nys“ tu rė jo są skai tą „Snoro“
ban ke. Anot „Bir žų van de nų“ vy riau siosios
fi nan si nin kės Ma ri jos Aukš ti kal ny tės,
pa ni ka dėl su stab dy tos „Sno ro“ veik los įmonė
je ne ki lo:
– Įmo nė tu ri są skai tas ir ki tuo se ban kuo se:
„Swed ban ke“, DNB ban ke. Dėl „Sno ro“ banko
to li mes nės veik los aiš ku bus pir ma die nį.
Ta čiau jei jis taps vals ty bi niu ban ku ir vyk dys
ope ra ci jas, joks pa vo jus są skai to se esan tiems
pi ni gams ne kils, – sa kė M. Aukš ti kal ny tė.
ne pa To gu mai gy ven To jams
Ne pa to gu mų pa ty rė gy ven to jai, tu rin tys
in dė lių „Sno ro“ ban ke. Vie na bir žie čių šei ma
pa sa ko jo, jog ne ga li iš „Sno ro“ ban ko ma to
pa siim ti gry nų jų pi ni gų, tad ten ka sko lintis
iš drau gų. „Kaip ty čia, na muo sė nė li to
gry nai siais, o sa vait ga lį at va žiuo ja stu den tas
sū nus, ne tu ri me iš ko jam nu pirk ti mais to ir
įdė ti pi ni gų. Te ko sko lin tis iš drau gų. Ti kimės
sko lą grei tai grą žin ti, nes per te le vi zi ją
gir dė jo me, jog ban kas veik lą at nau jins pirma
die nį“, – pa sa ko jo mo te ris.
Bir žie tė Ing ri da pa sa ko jo, jog pi ni gus juo dai
die nai ir vai kų moks lams taip pat lai ko „Snoro“
ban ke: „Au gi nu du vai kus. Jų moks lams
„Sno ro“ ban ke tu riu 10000 li tų. Ne ma nau, kad
jie kur nors dings, nes ban ką pe rė mė vals ty bė,
o in dė liai ap draus ti“, – kal bė jo mo te ris.

2
akTualijos
Europos Sąjunga gina savo vaikus
Vis dažniau prabylama visuomenei skaudžia,
bet aktualia tema – apie skriaudžiamus vaikus,
sulaikytus ar teisiamus asmenis, įtariamus
nepilnamečių prievartavimu, pornografijos
platinimu. Pagrįstai kyla klausimas – ar tikrai
padaryta viskas, kad vaikai būtų apsaugoti?
Apie tai kalbamės su Europos Parlamento nare,
socialdemokrate Vilija BLINKEVIčIūTE.
– Gerbiama Vilija, Jums Europos Parlamente
teko nemažai diskutuoti dėl vaikų apsaugos
gerinimo. Kaip numatoma spręsti šią mums
visiems aktualią problemą?
– Tuomet, kai pasaulis sveikino gimusį septynimilijardinį
kūdikį, Europos Parlamente
mes priėmėme ypač svarbią direktyvą, kuria
siekiama geriau apsaugoti mūsų vaikus nuo
seksualinės prievartos, išnaudojimo ir pornografijos.
Vaikystė yra gražiausias, tačiau ir trapiausias
mūsų gyvenimo tarpsnis, kurį reikia
rūpestingai saugoti. Daugėja ne tik suaugusiųjų
nusikalstamų polinkių sąlygotų grėsmių.
Technokratinis pasaulis, lengvai gaunama informacija,
prieinama internetinė erdvė vaikui
iš gėrio gali virsti ir blogiu. Sunku patikėti, tačiau
beveik kas aštuntas Europos nepilnametis
patiria vienokią ar kitokią seksualinę prievartą,
kuri palieka sunkiai pagydomas sielos žaizdas
visam gyvenimui. Todėl mes tokio pobūdžio
nusikaltimus įvardijome ypatingai pavojingais
ir numatėme griežtas jų prevencijos priemones,
kurias Europos Sąjungos šalys per du metus
privalės perkelti į savo įstatymus.
Vaikų prievartautojai, tvirkintojai, pornografijos
gamintojai ir platintojai bei kitokių nusikalstamų
veikų vykdytojai bus griežtai baudžiami
laisvės atėmimu. Visose Europos Sąjungos
valstybėse nustatomos vieningos, pakankamai
griežtos maksimalios bausmės už tokius nusikaltimus,
kurias šalys galės dar labiau griežtinti.
Ir nesvarbu, kur bus padarytas nusikaltimas –
Europos Sąjungoje ar už jos ribų. Griežčiau bus
baudžiama už prievartą prieš neįgalius vaikus.
Asmenys, teisti už vaikų seksualinį išnaudojimą,
negalės dirbti su vaikais. Neišvengs atsakomybės
ir kalti juridiniai asmenys. Pelnyta bausmė
turės pasiekti kiekvieną, nesvarbu, kokioje šalyje
jis slapstysis.
Nusikalstama veika prieš vaikus įgauna vis
įvairesnes formas, ne visada yra matoma bei
dažnai peržengia vienos šalis sienas. Todėl
direktyvoje yra daug nuostatų, kurios turėtų
padėti gerinti nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį
persekiojimą. Įvertinant tokių nusikaltimų
pavojingumą, siūloma taikyti veiksmingiausias
priemones, net ir tokias, kurios taikomos
organizuoto nusikalstamumo ar kitų sunkių
nusikaltimų atvejais. Būtina gerinti tarptautinį
policijos, prokuratūrų ir teismų bendradarbiavimą.
Numatomos ir priemonės, kurios
turėtų padėti psichologiškai apsaugoti vaikus,
tapusiais nusikaltimų aukomis ar įtrauktiems
į nusikalstamą veiką. Jiems ir jų šeimoms turės
bus taikoma ir reabilitacinė pagalba.
Daug priemonių numatoma ir nusikaltimų
prevencijai. Šalys privalės uždaryti vaikų pornografiją
platinančius internetinius tinklalapius
arba juos blokuoti, jei serveriai yra kitose
šalyse. Labai svarbu yra informuoti vaikus ir
tėvus apie internete slypinčius pavojus ir laiku
suteikti reikiamą pagalbą nukentėjusiems ir jų
šeimos nariams. Ne mažiau svarbu yra tinkamai
parengti pareigūnus, mokytojus, socialinius
Skaitytojų nuomonės, pastabos, komentarai
telefonais: (8 450) 31645, 33734, 31474 arba el. paštu birzietis@takas.lt
NEMOKAMOS TEISINĖS KONSULTACIJOS KIEKVIENAM
Valstybės garantuojama teisinė pagalba
Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija,
teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės
ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius
dokumentus, rengimas. Ši teisinė pagalba apima ir
patarimus dėl ginčo išsprendimo ne teismo tvarka,
veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo bei taikos
sutarties parengimą. Biržų rajono savivaldybės gyventojams
pirminė teisinė pagalba teikiama Biržų rajono
savivaldybėje, Vytauto g. 38, LT­41143 Biržai. Pirminę
teisinę pagalbą teikia Biržų rajono savivaldybės administracijos
Teisės ir personalo skyriaus darbuotojai
(314, 316 kab.) Savivaldybės administracijos darbo
valandomis: pirmadienį ir trečiadienį nuo 8 iki 17
val., penktadienį nuo 8 iki 15.45 val., antradieniais
ir ketvirtadieniais gyventojai priimami iki 18 val.
(pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val.). Išsami informacija
apie pirminės teisinės pagalbos teikimą skelbiama
Savivaldybės svetainėje www.birzai.lt.
Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas,
Biržų rajono savivaldybė
Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama gyventojams, kad jie
galėtų tinkamai ginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus.
valsTybės garanTuojamą pirminę ir anTrinę Teisinę pagalbą finansuoja valsTybė.
gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo
procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo
ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai
ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima
bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio
proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio
proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje
byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių
išlaidų atlyginimą. Antrinę teisinę pagalbą
Biržų rajono savivaldybės gyventojams organizuoja
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnyba. Tarnybos buveinės adresas: Klaipėdos
g. 72, LT­35193 Panevėžys, tel. (8 45) 57 01 52, faks.
(8 45) 4362 01, el. paštas paneveziovgtpt@infolex.lt.
Informacija apie nemokamą valstybės garantuojamą
pagalbą skelbiama Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos tinklalapyje www.teisinepagalba.lt.
Biržų rajono savivaldybės administracija
užs. 121
darbuotojus, nevyriausybinių organizacijų narius
ir kitus žmones, kurie dirba su vaikais. Šią
visiems skausmingą problemą galime išspręsti
tik kartu.
– Kiek šis Europos Parlamento sprendimas
aktualus Lietuvai?
– Labai aktualus. Tai parodė ir pastarųjų metų
paviešintos pedofilijos, vaikų pornografijos
platinimo ir viliojimo internete bylos. Neabejotinai
tobulintina Lietuvos teisėsaugos institucijų
veikla, tiriant tokio pobūdžio bylas. Deja,
tenka pripažinti, jog čia vis dar nepakankamai
apsaugomas ir dažnai psichologiškai traumuojamas
pats vaikas. Todėl būtina mokyti tyrėjus
ir tėvus bei taikyti specialias tyrimo procedūras.
Korektiškesnė turėtų būti ir mūsų žiniasklaida.
Lietuvos baudžiamasis kodeksas turi įgalinti
kriminalizuoti visų formų nusikalstamas veikas
prieš vaikus bei skirti adekvačias bausmes.
Neabejoju, jog daugelis tėvų su nerimu stebi vis
daugiau laiko prie kompiuterių praleidžiančius
savo vaikus. Jų saugumu privalo pasirūpinti
ir valstybė, paskelbdama karą pornografijos
ir prievartos platinimui internetinėje erdvėje.
Labai tikiuosi, jog mūsų priimti sprendimai
Europos Parlamente padės pagerinti ir Lietuvos
vaikų saugumą.
– Ačiū už geras žinias ir iki kito susitikimo.
Kalbėjosi Rimantas KazlausKas
užs. 3203
suk čius
Lapk ri čio 14 d. apie 12 va lan dą 43
me tų bir žie tei te le fo nu pa skam bi no
ne pa žįs ta mas vy riš kis. Jis pri si statė
fi nan si nių nu si kal ti mų ty ri mo
sky riaus pa rei gū nu ir pa rei ka la vo,
kad mo te ris su dik tuo tų jam sa vo
in ter ne ti nės ban ki nin kys tės ko dus
bei są skai tų nu me rius. Te le fo ni nis
su kčius, ga vęs rei ka lin gą in for maci
ją, iš „SMS Cre dit“ bir žie tės var du
paė mė 750 li tų kre di tą, o iš są skai tos
– 285 li tų. Ne ti kė ki te „pa rei gū nais“,
„mo kes čių ins pek ci jos“ ar „ban kų“
dar buo to jais, ku rie te le fo nu prašo
jū sų ban ko są skai tų nu me rių,
as mens duo me nų ar in ter ne ti nės
ban ki nin kys tės ko dų – to kia in forma
ci ja yra slap ta ir tik rai tei kia ma
ne te le fo nu.
Be je, lapk ri čio 11 d. „Bir žie čių
žo dis“ jau ra šė apie pa na šų su kčiaus
ke ti ni mą iš vi lio ti pi ni gus. Tą syk jis
pri si sta tė STT pa rei gū nu ir lie pė
mo te riai paim ti gry nuo sius pi ni gus
iš ban ko. Ta čiau bir žie tė su kčiu mi
ne pa ti kė jo. Ap ra šy da mi šį at ve jį
no rė jo me dar kar tą pa tar ti skai ty tojams
ne bū ti pa tik liems. De ja, su kčiai
nai vių žmo nių vis ran da.
„suT var kė“
Lapk ri čio 15 d. apie 13 val. Pane
vė žy je gy ve nan ti 63 me tų mo teris
pra ne šė po li ci jai, kad at vy ku si į
sa vo ne gy ve na mą so dy bą Das ka pio
kai me, pa ste bė jo, jog nu griau tos pasta
tų lie ka nos ir iš pjau ti so dy bo je
2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis
juoDoji kronika
Biržų rajono savivaldybės
administracija skelbia konkursą
laisvoms karjeros valstybės
tarnautojo Socialinės
paramos skyriaus vyriausiojo
specialisto (A lygis, 9 kategorija)
pareigoms.
Privaloma turėti aukštąjį universitetinį
arba jam prilygintą
socialinių mokslų studijų srities
socialinio darbo studijų krypties
išsilavinimą ir socialinio darbuotojo
kvalifikaciją arba edukologijos
studijų krypties išsilavinimą
ir socialinio pedagogo kvalifikaciją;
ne mažesnę kaip 1 metų
darbo patirtį socialinių paslaugų
administravimo srityje;
Dokumentai priimami iki 2011
m. lapkričio 29 d. įskaitytinai
Teisės ir personalo skyriuje, 315
kab., Vytauto g. 38, Biržai, tel.: (8
450) 43151, 43124.
Užs. 3224
Dėl Darbų p. klybo ir
sTaTybininkų gaTvėse
Informuojame, kad iki 2011 m.
lapkričio 21 d. P. Klybo gatvėje
bus vykdomi slėginių vamzdynų
klojimo darbai.
Statybininkų gatvėje vandentiekio
ir nuotekų vamzdynų
klojimo darbai vyks iki 2011 lapkričio
28 d.
Biržų rajono savivaldybės
informacija
Užs. 3225
Biržų miesto
gyventojai
„Biržiečių žodį“
redakcijos
platinimo
tarnyboje jau gali
užsisakyti ir
2012 metams.
au gę me džiai. Nuos to lis – 10000
Lt. Nu si kals ta mos vei kos pa da ry mu
įta ria mas 58 me tų A. Š. ap klaus tas.
Vy ras tei si no si no rė jęs su tvar ky ti
ap lin ką ir iš pjo vęs se nus me džius
bei su tvar kęs ne gy ve na mos so dybos
griu vė sius.
bė giai
Lapk ri čio 13 d. vyk dant siau ro jo
ge le žin ke lio ap žiū rą pa ste bė ta, jog
103 km ruo že ties Pa ta tu lie čių kaimu
pa vog ta 12,65 m bė gių. Nuosto
lis – 729 Lt.
mo To cik las
Lapk ri čio 14 d. 14.20 val. ke lio Parovėja–Juozeliškiai–Virškupėnai
12
ki lo met re 20 me tų A. S. iš Smal tiš kių
kai mo vai ruo da mas ne re gist ruo tą
mo to cik lą „Hon da 125“ (be vals tybi
nių nu me rių ženk lų), ne pa si rinko
sau gaus va žia vi mo grei čio. Kelio
vin gy je jau nas mo to cik li nin kas
ne su val dė „Hon dos“, nu va žia vo nuo
ke lio ir griu vo. Mo to cik lą vai ra vęs
A. S. dėl įvai rių kū no su ža lo ji mų
iš vež tas į Res pub li ki nę Pa ne vė žio
li go ni nę.
neb lai vus
Lapk ri čio 16 d. 16.30 val. P. Kal poko
gat vė je bu vo su lai ky tas ne blai vus
dvi ra ti nin kas 57 me tų A. K. iš Bir žų
kai mo. Jam nu sta ty tas 1,64 pro milės
gir tu mas.
Pa gal Bir žų ra jo no po li ci jos
ko mi sa ria to pra ne ši mus spau dai

2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis
De vy ne rius me tus
Pa bir žė je vei kia Bir žų
kre di to uni jos ka sa.
Nuo pat įsi kū ri mo
čia ka si nin ke dir ba
Vi da Ur bo nie nė. Ir
pa slau go mis, ir aptar
na vi mu klien tai
la bai pa ten kin ti. Vi da
kiek vie ną ati džiai
iš klau sys, pa dės,
pa tars.
ačiū, kaD esi...
Į „Bir žie čių žo dį“ pa skambi
nu si pa bir žie tė Onu tė kaimy
nų ir sa vo var du gy rė kasi
nin kę Vi dą Ur bo nie nę. Jos
žo džiais, ka sos pa slau go mis
ir pa slau gia ka si nin ke vi si
pa ten kin ti. Ato kes nių kaimų
gy ven to jams ir pa tiems
pa bir žie čiams dėl įvai riau sių
mo kes čių, įmo kų ar at siim ti
pen si jos ne rei kia plūk tis į Bir žus. Pa bir žės kaso
je iš gir si sau nau din gą in for ma ci ją, at lik si
bū ti niau sias pi ni gi nes ope ra ci jas.
Pa bir žės ka sai, anot Onu tės, Vi da la bai
tin ka:
– Jau ket vir tą de šimt me tį Vi du tė ta me
pa čia me pa sta te skai čiuo ja mū sų pi ni gus.
30 me tų ji są ži nin gai plu šė jo tau po ma ja me
sky riu je ir de vy ne ri me tai – mū sų uni jos
ka so je. Prie jos gi mė ir užau go mū sų vai­
Lapkričio
18–19 d.
parduotuvėse
„Iki“, „Iki
Cento“,
„Supernetto“
ir „Maxima“
Biržuose
nupirkime maisto
produktų ir
atiduokime juos
akcijos savanoriams.
Re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr.
TUR TAS. Bir žų kre di to uni jos Pa bir žės ka sos ka si nin kė Vi da
Ur bo nie nė ap tar nau ja 300 na rių. Klien tai Vi dą mi ni tik ge ru
žo džiu.
kai. Mes pa se no me. Tik Vi du tė ne si kei čia:
sti lin ga, kant ri, su šyp se na. Pa tars, pa dės,
už jaus, su pras. Ma lo niai su tiks ir iš ly dės
kiek vie ną. Kai ži nai, jog esi lau kia mas, tai
ir trau kia pas ją į ka są. Kar tais ir be jo kio
rei ka lo, tik pa si šne kė ti iš šir dies, – tvir ti no
pa bir žie tė Onu tė.
rei ka lin ga...
Vi da Ur bo nie nė pri me na is to ri ją: pir mo ji
akTualijos, komenTarai
Pa bir žės ka so je tik pra tur tė si
bus Dalinami maisTo proDukTai labiausiai
nepasiTurinTiems gyvenTojams
2011 m. lapkričio mėn. bus dalinami maisto produktai iš ES
intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims.
Kiekvienam paramos gavėjui priklauso 5,75 kg paketas: miltinis
mišinys pyragui, kvietiniai miltai, makaronai, manų kruopos, sausi
pusryčiai, ryžių kruopos, dribsniai su džiovintais vaisiais, perlinės
kruopos, saldintas sutirštintas pienas, trijų grūdų dribsniai.
Maisto produktai rajono gyventojams, pateikusiems prašymus
iki 2011 m. spalio 14 d., pradedami dalinti nuo lapkričio 21 d.
„Maisto banko“
akcija – tai dukart
per metus organizuojamas
maisto
produktų rinkimas
maisto prekių parduotuvėse
ir prekybos
centruose.
Maisto rinkimo
akciją kasmet visoje
Europoje maisto bankai organizuoja
paskutinįjį lapkričio savaitgalį.
„Maisto banko“ akcijos Lietuvoje
rengiamos nuo 2003 metų.
„Maisto banko“ akcija vyks ir
Biržuose. Akcijos globėja – Savival­
dybės merė Irutė Varzienė.
Lapkričio 18–19 dienomis akcijoje
dalyvaujančiose parduotuvėse
„Iki“, „Iki Cento“, „Supernetto“
ir „Maxima“ Biržuose nupirkime
maisto produktų ir atiduokime juos
akcijos savanoriams.
Rudeninėje maisto banko akcijoje
Biržuose dalyvauja: Biržų rajono
neįgaliųjų draugija, kurios narių surinktas
maistas bus dalijamas mažas
pajamas turinčioms šeimoms; Jungtinės
metodistų bažnyčios bendruomenė,
kurios narių surinkti maisto
produktai atiteks mažas pajamas
turintiems bendruomenės nariams;
Lie tu vo je kre di to uni ja, pa va din ta Taup menų
sko li ni mo si bend ro ve, bu vo įkur ta 1871
me tais ir vei kė bū tent Pa bir žė je. Jai šian dien
ir at sa ko my bė, ir gar bė tas tra di ci jas tęs ti.
Kas die ni nis dar bas pa grįs tas pa si ti kė ji mu
ir pa gal ba žmo nėms.
Šiuo me tu uni jos ka sa Pa bir žė je tu ri daugiau
kaip 300 na rių. Na rių dau gė ja. Per dieną
čia už su ka nuo 10 iki 30 žmo nių. Vie ni
na riai ati da ro nau jas są skai tas, ki ti pra tę sia
ter mi nuo tų in dė lių lai ką. At lie ka mi įvai rūs
pa ve di mai, su tei kia ma in for ma ci ja apie pasko
las. čia iš duo da mos kre di ti nės kor te lės,
prii ma mos li zin go įmo kos ir t. t.
Vi da džiau gia si: šiais me tais su re mon tuotos
pa tal pos. Dar bo są ly gos pa ge rė jo. Tik
tu rėk svei ka tos ir dirbk. Ki ti me tai Pa bir žės
ka sai – ju bi lie ji niai. De šim tie ji.
silp ny bė: gė lės ir ąso Tė liai
Ka sos lan ky to jai ži no sa vo Vi du tės silpny
bę: gė lės ir ąso tė liai... Nuo anks ty vo pa vasa
rio iki vė ly vo ru dens iš sa vo gė ly nų ski na
jai ir do va no ja spal vin giau sius žie dus. Nuo
nar ci zų iki chri zan te mų. Vi du tė kiek vie nai
gė lių rū šiai pri tai ko vis nau ją va zą. Jei gu gėlių
žie dai ne be tel pa va zo je, par si ve ža juos
na mo į Bir žus.
Pa bir žės ka są vi sais me tų lai kais puo šia
veš lios va zo ni nės gė lės. Iš tra piau sio dai ge lio
kiek vie ną iš puo se lė ju si pa ti Vi da.
Lauk da ma ma nęs, ka si nin kė Vi da ne kantra
vo ir skai čia vo... sa vo ąso tė lius. Jų ko lek cijo
je – še šias de šimt. Ko lek ci ja gau sė ja. Uži ma
tris len ty nė les. Uni jos na riai, grįž da mi iš kokios
nors ke lio nės, ir atei ty je ne pa mirš sa vo
Vi du tei par vež ti lauk tu vių.
Re gi na VaI ČE KO NIE NĖ
Kviečiame dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje
biržų šv. jono krikšTyTojo parapijoje
CARITAS akcija
„Gerumas mus vienija“
Kaip ir kiekvienais metais prieš Kalėdas „Caritas“
skelbia akciją „Gerumas mus vienija“. Šiais metais
Katalikų bažnyčia Maisto banko akcijoje nedalyvauja,
todėl prašome savo aukas (pinigais ar
greitai negendančiais maisto produktais) atnešti
sekmadieniais į bažnyčią nuo 8 val. iki 12 val.
Ketvirtadieniais aukas galite atnešti į Caritas
(Rotušės g. 4) nuo 8 val. iki 13 val. Kartu galėsite
įsigyti ir kalėdinę žvakutę su gerumo ženklu.
Kūčių vakarą ant stalo uždegta žvakutė tegul
primins Kristaus pasakytus žodžius: „Ką padarėte
vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man
padarėte“.
Širvėnos seniūnijoje – lapkričio 21 d. nuo 13 val.;
Parovėjos seniūnijoje – lapkričio 21 d. nuo 11 val.;
Pabiržės seniūnijoje – lapkričio 21 d. nuo 10 val.;
Nem. Radviliškio seniūnijos gyventojams – lapkričio 21 d. nuo
11 val. (seniūnijos paskelbtose vietose);
Papilio seniūnijoje – lapkričio 21 d. nuo 13 val.;
Pačeriaukštės seniūnijoje – lapkričio 21 d. nuo 13 val.;
Vabalninko seniūnijoje – lapkričio 21 d. nuo 14 val.;
Biržų miesto seniūnijoje – lapkričio 22 d. nuo 9 val.
Produktus prašome atsiimti per penkias dienas.
Dėl prisijungimo prie miesTo
vanDenTiekio ir nuoTekų
šalinimo Tinklų projekTų
Informuojame, kad gyventojai, norintys
prisijungti prie magistralinių
vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių
tinklų, pirmiausia turi gauti
prisijungimo sąlygas, kurias rengia
UAB „Biržų vandenys“ (Rotušės g. 30,
Biržai, tel. 31497).
Statybos įstatyme nustatyta, kad prisijungimo
sąlygos išduodamos per 15
darbo dienų nuo prašymo išduoti šias
sąlygas gavimo dienos.
Vandentiekio įvadiniai tinklai iki 65
mm diametro ir buitiniai nuotakynai
iki 150 mm diametro priskiriami
II grupės nesudėtingiems inžineri­
VšĮ Šeimos ugdymo ir laisvalaikio
centras „Aš jis“, kurio darbuotojų ir
savanorių surinktais maisto produktais
bus maitinami centrą lankantys
vaikai; Labdaros ir paramos fondas
„Vilties šviesa“, kuris produktus naudos
dienos centrus lankantiems vaikams
maitinti; VšĮ Pagalbos centras,
kuris maistą skirs vaikų ir jaunimo
dienos centro lankytojams, vienišoms
mamoms, bedarbėms, mažas
pajamas turintiems slaugomiems
asmenims.
Ačiū jums už jūsų gerą širdį!
Biržų rajono savivaldybės
informacija
niams statiniams, todėl tiesiant juos
valstybinėje žemėje privaloma parengti
supaprastintus (sumažintos
apimties) projektus. Dėl šių projektų
rengimo gyventojai turi kreiptis į projektuotojus.
Kviečiame gyventojus ir projektuotojus,
prieš pradedant projektavimo
darbus, konsultuotis su Biržų rajono
savivaldybės Architektūros ir urbanistikos
skyriaus specialistais (Vytauto g.
59, 3 a., Biržai, tel. 42101).
Projektų rengimo tvarką nustato Statybos
įstatymas, statybos techniniai
reglamentai ir kiti teisės aktai.
Biržų rajono savivaldybės
administracija
Užs. 3226
Užs. 3235
Feliksas
GRUNSKIS
pasTabėlės
Apie kepures, pinigų
maišus, paukščius bei
purvo procedūras
galvos ir maišai
Nuo aukštų policijos pareigūnų galvų ritasi
uniforminės kepurės. Kodėl tik praėjus dvejiems
metams po Kauno žudynių susikaupė
kritinė masė policijos pertvarkai? Policijos
generaliniam komisarui nei iš šio, nei iš to prireikė
naujų pagalbininkų? Senieji per gerai, ar
per prastai ėmė dirbti? Gal viskas vyksta dėl iš
kanapių išlindusio ar ištraukto slaptojo liudininko
kalbų apie pinigus? Paaiškėjo, jog buvo
ir pražuvo pinigų maišai bene su keturias milijonai
litų. Todėl ir kratė keliolikos pareigūnų
namus, dar neišleistų „Kedžio dolerių“ ieškojo?
Visuomenei paskelbta, jog buvo ieškota dokumentų.
Nuo kada ne gėrybes, ne kalakutus,
o valdiškus popierius namo nešasi ir po lova
slepia korumpuoti žmonės? Šiaip paprastiems
piliečiams juk smagu, kad ritasi didelių piliečių
galvos? Lietuviškas Helovinas!
anTys ir žąsys
„Lietuvos ryto“ dienraštis antradienį išspausdino
rašinį, kuriame teigė, jog prokurorai
ir specialiosios tarnybos nusitaikė iškratyti vieną
iš lietuviškų bankų. Kažką rasti, sužlugdyti
ir ant kelių parklupdytą finansinę instituciją
perduoti valdyti valstybei. Po šios žinios panika
nekilo, indėlininkai nepuolė prie kasų
atsiimti savų pinigų. Mat valdžia patikino,
jog bankų padangėse viskas tvarkoje. Pelnais
ir tvarkinga veikla pasigyrė visi bankai. Tad
buvo manyta, kad žinia apie kažkurio lietuviško
banko nacionalizavimą tėra riebi žurnalistų
antis. Tačiau jau po dienos paaiškėjo,
jog tai ne antis, o riebi žąsis ar net kalakutas
– „Snoro“ banke trūksta turto už milijardą
litų. Valdžiai teko nacionalizuoti „Snoro“
banką ir visas jo akcijas paimti visuomenės
poreikiams. Paskelbta, jog bankas netrukus
galėjo tapti nemokus ir bankrutuoti. Valdžia
ramina šio banko indėlininkus: visi indėliai iki
345 tūkstančių litų yra apdrausti ir nepražus.
Žadama, jog nuo pirmadienio bankas vėl atnaujins
veiklą. Jo popierius tikrins nauji banko
vadai ir Generalinės prokuratūros prokurorai.
Visuomenėje vėl bus visokių aiškinimų ir
gandų. Jau pasirodė. „Lietuvos rytas“ parašė,
jog bankas buvo nacionalizuotas todėl, kad
laikraštis kritikavo šalies vadovę Dalią Grybauskaitę.
Mat „Snoras“ turėjo 34 procentus
„Lietuvos ryto“ akcijų. Pamatysime, kiek teisybės
yra šiame teiginyje. Jeigu laikraštis ims
valdžią liaupsinti, vadinasi, tai buvo vėl ne
laikraštinė antis, o kažkoks kitas paukštis. Gal
jau laikas Lietuvoje steigti Paukščių partiją ir
jai leisti valstybę valdyti, kad susigaudytume
tikrų ir išgalvotų paukščių karalystėje?
purvas ir gėris
Seimas atmetė įstatymo projektą, kuris
būtų suvaržęs kitos Seimo kadencijos parlamentarų
teises. Projekte buvo siūloma išrinktiesiems
nustatyti 45 dienų atostogas, skirti
nuobaudas už pravaikštas, sumažinti padėjėjų
skaičių, kitaip mokėti išeitines kompensacijas...
Projektą ruošė žinomų šalies teisininkų
grupė: 2 teisės profesoriai ir 4 docentai. Posėdžio
metu kažkas pasišaipė, jog teisės akto
projektas tėra studentiško lygio. Pasiginčijo
ir sugrąžino rengėjams jį patobulinti. Seimo
vadė Irena Degutienė stebėjosi tokiu kolegų
elgesiu: negi jie nemano kitą kadenciją būti
išrinkti, juk jiems vėl tektų ir toliau braidyti
dabartinį purvą dėl privilegijų? Gal atvirkščiai:
balsuotojai mano, jog ir ateinančią kadenciją
rinkėjai už juos balsuos, todėl ir nori
toliau džiaugtis privilegijų purvu? Juk purvini
pinigai daugeliui piliečių šiais laikais yra
išsvajotas gėris.
3

4
akTualijos
Bir žie čiai sva jo ja apie ba sei ną,
bet va ži nės pas kai my nus
Lapk ri čio 12 d. Pas va ly je
iš kil min gai ati da ry tas rekonst
ruo tas dau gia funk cinis
komp lek sas – Pas va lio
spor to mo kyk la su 1000
žiū ro vų sa le, bė gi mo
ta kais, šuo lia duo be, at ski ra
bok so sa le ir ba sei nu su
kas ka do mis bei bur bu li ne
vo nia ir ba sei nė liu vai kams
bei pir čių komp lek su.
pas va lys Tu ri –
mes vis Dar sva jo ja me
Pas va lio spor to mo kyk los rekonst
ruk ci jos pro jek to įgy ven dini
mui lė šas sky rė Eu ro pos Są jun gos
fon dai, vals ty bė, Pas va lio ra jo no savi
val dy bė bei AB „Pie no žvaigž dės“.
Po re konst ruk ci jos Pas va lio spor to
mo kyk la vir to uni ver sa liu spor to
cent ru, ku ria me – are na, ba sei nas
su pir čių komp lek su, sa lė su bė gimo
ta kais, at ski ra sa lė bok sui. Idė ja
re konst ruo ti Pas va lio spor to mokyk
lą rea ly be vir to per re kor diš kai
trum pą lai ką – ket ve rius me tus, net
per sunk me tį.
Per iš kil min gą ce re mo ni ją šei minin
kai pa dė ko jo veik liam pa sva liečių
Sei mo na riui A. Ma tu lui, ku ris
pa dė jo gau ti fi nan sa vi mą, ir... neveik
liems kai my nams bir žie čiams.
Juk kol Bir žai tik sva jo ja ir kal ba
apie pla nus sta ty ti pa na šų spor to
ir lais va lai kio komp lek są prie stadio
no, pa sva lie čiai pa si nau do jo ir
tais pi ni gais, ku rie ga lė jo bū ti skirti
Bir žams.
Uni ver sa lio je net 1000 vie tų salė
je nuo šiol Pas va ly je vyks ran kinio
tur ny rai, krep ši nio bei fut bo lo
var žy bos. Šio je sa lė je tre ni ruo sis ir
Pas va lio „Pie no žvaigž džių“ krep šinio
ko man da, bus ren gia mos LKL
var žy bos (sa vait ga liu pa sva lie čiai
jau tu rė jo pro gą ma ty ti „Lie tu vos ryto“
ko man dą). Sa lė pri tai ky ta ir įvairiems
kul tū ri niams ren gi niams.
ba sei nas ir pir Tys
Spor to mo kyk los di rek to rė Euge
ni ja But ri mie nė pa kvie tė ba sei no
tei kia mais ma lo nu mais nau do tis ir
bir žie čius. Pas va ly je įreng tas basei
nas su van dens kas ka do mis, sūku
ri nė vo nia ir ba sei nė lis vai kams.
Ba sei nas pa tiks no rin tiems ir žie mą
pa lai ky ti spor ti nę for mą žmo nėms.
Van dens kas ka dos – ne pri lygs ta mas
nu ga ros ir pe čių ma sa žas sė di mą
dar bą dir ban tiems žmo nėms. Burbu
li nė vo nia pa de da at pa lai duo ti
rau me nis.
Pas va ly je lau kia ke tu rių rū šių
pir tys: sau na, ga ri nė, ru siš ka ir infra
rau do nų jų spin du lių. Sau na patiks
karš čio mė gė jams – ši pir tis
stip ri na iš tver mę, ge ri na ju de sių
koor di na ci ją, taip pat pa ke lia nuotai
ką, ra mi na.
Ga ri nė pir tis, įreng ta puo se lė jant
ru siš kas tra di ci jas, tu rės pa si se ki mą
tarp mė gė jų pa si va no ti ber ži nė mis
van to mis. Ru siš ko je pir ty je tem pera
tū ra sie kia 80­90°C. Po jos la bai
ge ra nu si praus ti po šal tu du šu ar ba
už si pil ti šal to van dens kibirą. Karš tis
ir di de lė drėg mė ne var gi na žmo gų,
bet ma lo niai nu tei kia, su šil do, skati
na at si pa lai duo ti.
Tur kiš ko je pir ty je vi sai ki to kios
są ly gos nei lie tu viams ge rai pa žįs tamo
je sau no je: tem pe ra tū ra ne di de lė
(tarp 40–45 laips nių), ta čiau nuo lat
iš ski ria mi ga rai su ke lia vos ne 100
pro cen tų drėg mę. Dėl leng vo aroma
tin go ga ro pir ty je leng va kvė puoti.
To kia ga ri nė pir tis ne tik svei ka,
bet ir ska ti na at si pa lai duo ti, su ke lia
ener gi jos ant plū dį, Gu lint ant ke rami
ki nių suo lų, karš tis ne var gi na, o
drėg mė ma lo niai gla mo nė ja kū ną.
Tad ga ri nė pir tis pui kiai tin ka ir
tiems, ku riems sun ku iš tver ti karšto
je sau no je.
Inf ra sau na, esant 60 laips nių tempe
ra tū rai, su ke lia 2–3 kar tus di des nį
pra kai ta vi mą nei įpras ta sau na. Prasisk
verb da mi į odą inf ra rau do nie ji
spin du liai su šil do rau me nis, kau lus,
są na rius ir ki tus au di nius iš vi daus.
Inf ra sau na pa de da grei čiau nu mesti
svo rį. Pir ty je nė ra di de lio karščio,
to dėl jo je itin sau gu vai kams ir
žmo nėms, ku rių su tri ku si šir dies ir
krau ja gys lių veik la.
Tvar ka
Pas va lio spor to mo kyk la vie na iš
ne dau ge lio ša ly je ga li pa si gir ti suda
riu si są ly gas nau do tis ba sei no teikia
mais ma lo nu mais neį ga lie siems
– nau do da mie si spe cia lia įran ga,
neį ga lūs žmo nės ga lės sa va ran kiškai
pa tek ti į ba sei ną. čia jų sau gu mu
rū pin sis gel bė to jas.
Kas lan kė si pa na šio se įstai go se
Vil niu je, Jūrmalos van dens par­
ke ar Pa ne vė žio „Im pul se“, tvar ką
ži no: lan ky to jai gau na apy ran kę,
ku rią tu ri pri glaus ti prie skai tytu
vo, su mon tuo to prie praė ji mo
var te lių. Prieš įei da mi į ba sei no
pa tal pas, vir šu ti nius dra bu žius bei
ba tus lan ky to jai pa lie ka rū bi nė je
įreng to se spin te lė se, su sa vi mi pasii
ma tik spin te lės že to ną. Iš si ruo šus
į ba sei ną ir pir tis rei kia ne pa mirš ti
gu mi nių šle pe čių ir rankš luos čio.
Tie sa, rankš luos tį už 3 li tus ga li ma
iš si nuo mo ti ir vie to je.
ka Da Dir ba
ir kiek kai nuo ja
La biau siai bir žie čiams rū pi, ka da
dir ba ba sei nas ir pir tys bei kiek tas
ma lo nu mas kai nuo ja.
Ba sei nas dir ba dar bo die no mis
nuo 7 iki 17 val. Pir tys dar bo dieno
mis dir ba nuo 17 iki 21 val. Beje,
dar bo die no mis vei kia tik po
dvi pir tis: pir ma die niais tur kiš ka
ir inf ra rau do nų jų spin du lių, ant radie
nį – sau na ir ga ri nė, tre čia die nį
ga ri nė ir inf ra rau do nų jų spin du lių,
ket vir ta die nį – tur kiš ka pir tis ir sauna.
Penk ta die niais nuo 17 iki 21 valan
dos vei kia vi sos ke tu rios pir tys.
Šeš ta die niais ba sei nas ir pir tys dir ba
2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis
nuo 10 iki 22 va lan dos, o sek ma dienį
– nuo 10 iki 21 va lan dos.
Va lan dą plau kio ti ba sei ne vaikams
kai nuo ja 4 li tus, suau gu siesiems
(nuo 14 me tų) – 8 li tus. Vai kai
iki 5 me tų įlei džia mi ne mo ka mai.
Už pa pil do mą va lan dą rei kia pri mokė
ti po du li tus. Dvi pir tys valandai
dar bo die no mis kai nuo ja 10 li tų
suau gu sie siems ir 5 li tai vai kams.
Dvi va lan dos pir čių – ati tin ka mai
14 ir 7 li tai.
Pen si nin kams, moks lei viams,
stu den tams ir neį ga lie siems, pa rodžius
pa žy mė ji mus, taip pat tai komos
nuo lai dos: va lan da ba sei ne – 5
li tai, o va lan da pir ty se – 6 li tai.
Be je, šį sa vait ga lį (lapk ri čio 18, 19
ir 20 die no mis) dirbs tik dvi pir tys,
o pir ma die nį, lapk ri čio 21 d., dėl
tech ni nių kliū čių ba sei nas ne dirbs.
Ta čiau ne tru kus pir čių komp lek sas
ir ba sei nas įsi va žiuos, bir žie čiai po
pus va lan džio ke lio nės pas kai mynus
į Pas va lį taip pat tu rės pro gą
pail sė ti, pa si mau dy ti ba sei ne, pasi
kai tin ti pir ty se.
O Bir žuo se? Mes sva jo ja me ir
to liau...
Griež čiau sia baus mė dvie jų bir žie čių žu di kams
Dvie jų bir žie čių – tė vo ir
sū naus žu di kams pro ku ro ro
pa siū ly ta griež čiau sia
baus mė pa skir ta tei sin gai
– taip nu spren dė Lie tu vos
Ape lia ci nio teis mo
Bau džia mų jų by lų sky riaus
tei sė jų ko le gi ja, pa li ku si
ga lio ti Pa ne vė žio apy gar dos
teis mo pa skir tą lais vės
atė mi mo iki gy vos gal vos
baus mę 23 me tų I. M. ir 19
me tų V. L.
Lapk ri čio 4 die ną Pa ne vė žio apy gar dos teismo
Bau džia mų jų by lų sky riaus tei sė jų ko le gi ja
ape lia ci ne tvar ka iš nag ri nė jo bau džia mą ją by lą
pa gal Ed mun do Kaz laus ko ape lia ci nį skun dą dėl
Bir žų ra jo no apy lin kės teis mo 2011 m. lie pos 1 d.
nuo spren džio, ku riuo E. Kaz laus kas bu vo pri pažin
tas kal tu pa gal LR Bau džia mo jo ko dek so 169
str. ir nu baus tas 8 MGL (1040 Lt) dy džio bau da
už tai, kad nu ro dė res to ra no dar buo to jai neaptar
nau ti K. Sla vins ko dėl jo dar bo UAB „Šiau rės
ry tai“ laik raš ty je.
Tei sė jų ko le gi ja, iš nag ri nė ju si by lą, E. Kaz lausko
skun dą pa ten ki no. Nuosp ren dy je tei gia ma:
„Nu si kal ti mo, nu ma ty to BK 169 str., ob jek tas yra
žmo nių gru pių ar joms pri klau san čių in di vi dų
tei sės ir ly gia tei siš ku mas. Straips nio dis po zi ci jo je
yra konk re čiai iš var din tos sa vy bės, ku rių pa grindu
disk ri mi na vi mas lai ko mas nu si kal ti mu – tai
dėl ly ties, sek sua li nės orien ta ci jos, ra sės, tau ty bės,
kal bos, so cia li nės pa dė ties, ti kė ji mo, įsi ti ki ni mų
ar pa žiū rų. Šis są ra šas yra baig ti nis ir ne gali bū­
Pa ne vė žio apy gar dos pro ku ra tūros
per duo to se nag ri nė ti teis mui
nu si kal ti mų žmo gaus gy vy bei – nužu
dy mų sun ki nan čio mis ap lin kybė
mis bau džia mo sio se by lo se per
dau giau kaip pen kio li ka apy gar dos
veik los ir tei si nės pra kti kos me tų
pro ku ro rų pra šy mu lais vės atė mi mo
baus mės iki gy vos gal vos už šiuos
la bai sun kius nu si kal ti mus jau paskir
tos še šio li kai as me nų.
Pa ne vė žio apy gar dos pro ku ratū
ros Pir mo jo sky riaus pro ku ro rų
per duo to je nag ri nė ti teis mui nu sikal
ti mų žmo gaus gy vy bei, nuo savy
bei ir fi nan sų sis te mai bau džiamo
jo je by lo je I. M. ir V. L. bu vo
kal ti na mi dvie jų žmo nių itin žiau riu
nu žu dy mu sa va nau diš kais tiks lais
ir plė ši mu.
Vals ty bi nį kal ti ni mą nag ri nė jant
by lą teis me pa lai kęs ir kal ti na miesiems
pa čią griež čiau sią baus mę
– lais vės atė mi mą iki gy vos gal vos
– pra šęs pa skir ti Pa ne vė žio apygar
dos pro ku ra tū ros La bai sun kių
nu si kal ti mų iki teis mi nio ty ri mo
or ga ni za vi mo sky riaus pro ku ro ras
Au re li jus Na vic kas tei gė, kad dvie jų
žmo nių itin žiau riu nu žu dy mu sava
nau diš kais tiks lais – sie ki mu apiplėš
ti – kal ti na mi as me nys įvyk dė
la bai sun kius nu si kal ti mus – atė mė
nie kuo dė tų dvie jų žmo nių gy vy bę.
Už to kius nu si kal ti mus įsta ty mai
pro ku ro rui su tei kia tei sę rei ka lau ti
Taš kas by lo je dar ne pa dė tas
ti aiš ki na mas ple čia mai. Skun džia ma ja me
nuo spren dy je nė ra nu ro dy ta, kad K. Sla vins kas
pri klau sy tų bent vie nai iš BK 169 str. iš var dintų
gru pių. Vei kos ap ra šy me nu ro dy ta, kad K.
Sla vins kas bu vo disk ri mi nuo ja mas ry šium su
jo dar bu UAB „Šiau rės ry tai“ laik raš ty je. Iš šio
api bū di ni mo ga li ma da ry ti iš va dą, kad K. Slavins
kas bu vo disk ri mi nuo ja mas kaip tam tik ro
ko lek ty vo na rys. Ki taip ta riant, kaip pri klau san tis
tam tik rai so cia li nei gru pei. Ta čiau disk rimi
na vi mo už pri klau sy mą so cia li nei gru pei BK
169 str. ne nu ma to. K. Sla vins kas nė ra nu sikal
ti mo, nu ma ty to BK 169 str., ob jek tu. O ne sant
bent vie no nu si kal ti mo su dė ties po žy mio, nė ra ir
nu si kal ti mo su dė ties, t. y. vei ka ne ga li bū ti lai koma
nu si kal ti mu ar bau džia muo ju nu si žen gi mu.
Šiuo at ve ju si tua ci ja, kai E. Kaz laus ko (res to ra no
sa vi nin ko) nu ro dy mu bu vo at si sa ky ta ap tar nau ti
K. Sla vins ką vie šo mai ti ni mo pa slau gas tei kiančio
je įmo nė je, ver tin ti na kaip pa slau gų tie kė jo
ir pa slau gų var to to jo konf lik tas ir šis konf lik tas
pa čios griež čiau sios bau džia mo sios
at sa ko my bės – lais vės atė mi mo iki
gy vos gal vos.
Per nai ge gu žės 23 d. I. M. ir V. L,
su drau gais tvar kė rei ka lus Bir žuo se,
po to už su ko į Zak rių kai mą, ku ria me
gy ve no vie no jų – I. M. pa žįs ta mas ir
bu vęs bend rak la sis. Drau gai, pa si vaiši
nę alu mi, iš va žia vo, tik I. M. ir V. L.
pa si li ko so dy bo je ir kar tu su šei minin
ko sū nu mi to liau gė rė. Kal ti namie
ji tei gė vė liau su si py kę su so dy bos
šei mi nin ko sū nu mi, nes jis ne su ti ko
jų vež ti tė vo au to mo bi liu.
Žiau riai su muš to 23 me tų jau nuolio
la vo ną anks tų ry tą prie šilt na mio
ra do dar ži nė je mie go ju si mo ti na.
Taip pat bu vo nu žu dy tas tro bo je gu­
tu rė tų bū ti spren džia mas Lie tu vos Res pub li kos
Var to to jų tei sių ap sau gos įsta ty me nu ma ty ta
tvar ka ir bū dais.
Tei sė jų ko le gi ja nu spren dė Bir žų ra jo no apylin
kės teis mo 2011­07­01 nuo spren dį pa nai kin ti
ir priim ti nau ją nuo spren dį: Ed mun dą Kaz laus ką
dėl kal ti ni mo pa gal Lie tu vos Res pub li kos baudžia
mo jo ko dek so 169 str. iš tei sin ti, nes ne pa dary
ta vei ka, tu rin ti nu si kal ti mo ar bau džia mo jo
nu si žen gi mo po žy mių. Ed mun dui Kaz laus kui
pa skir tą kar do mą ją prie mo nę – ra šy ti nį pa si žadė
ji mą neiš vyk ti – pa nai kin ti.
Bir žų ra jo no apy lin kės pro ku ra tū ros vy riau siasis
pro ku ro ras Ro ber tas Dik sa „Bir žie čių žo džiui“
iš sa miau ko men tuo ti šią by lą at si sa kė. Anot R.
Dik sos, taš kas šio je by lo je dar ne pa dė tas. Pa ne vėžio
apy gar dos pro ku ra tū ra Pa ne vė žio apy gar dos
teis mo iš tei si na mą jį nuo spren dį dar ke ti na skųs ti
ka sa ci ne tvar ka Aukš čiau sia jam Teis mui.
Pa ren gė Ja ni na Bag DO NIE NĖ
Dalius MIKElIONIs
lė jęs 55 me tų so dy bos šei mi nin kas
– jį už puo lė mie gan tį. Smur tau to jai,
pa gro bę šei mi nin ko au to mo bi lį, paspru
ko. Iš so dy bos plė ši kai pa gro bė
įvai rių daik tų, tarp jų trans por to
prie mo nės re gist ra ci jos liu di ji mą ir
ban ko mo kė ji mo kor te les. Pag robtas
au to mo bi lis „VW Golf “ vė liau
bu vo par duo tas.
Įs ta ty mas tam, kas sun ki nan čiomis
ap lin ky bė mis nu žu dė vie ną ar
dau giau as me nų, nu ma to lais vės
atė mi mo baus mę nuo 8 iki 20 metų,
ar ba iki gy vos gal vos.
Vi da BIEls KY TĖ
Pa ne vė žio apy gar dos
pro ku ra tū ros vie šų jų ry šių
vy riau sio ji spe cia lis tė
Dir žai
Lapk ri čio 14 ir 15 die no mis
Bir žų po li ci jos ko mi sa ria to parei
gū nai tik ri no, ar au to mo bi lių
vai ruo to jai ir ke lei viai nau do ja
sau gos dir žus, ar pa gal tai syk les
ve žio ja vai kus. Pa rei gū nai išaiš kino
7 at ve jus, kai ne bu vo nau doja
mi sau gos dir žai. 4 trans por to
prie mo nių vai ruo to jams ir 3 kelei
viams su ra šy ti ad mi nist ra ci nio
tei sės pa žei di mo pro to ko lai. Šiais
me tais iki lapk ri čio 1 d. pa rei gūnai
už fik sa vo 340 sau gos dir žų ir
spe cia lių jų sė dy nių nau do ji mo
tvar kos pa žei di mų (per nai per
10 mė ne sių – 339).

2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis
Lapkričio 18 d. Lietuvoje
ir visoje Europoje minima
Europos supratimo
apie antibiotikus diena.
Pagrindinis šios dienos tikslas
– informuoti visuomenę, kada
ir kaip vartoti antibiotikus,
pabrėžti atsakingo požiūrio
svarbą gydantis šiais vaistais.
anTibioTikams aTsparios
bakTerijos – DiDėjanTi
sveikaTos problema
Ilgus dešimtmečius antibiotikai padėdavo
išgydyti gyvybei pavojingas
infekcijas. Tačiau pastaraisiais metais
netinkamas antibiotikų vartojimas
Ho ri zon Ta liai
5. Di džiau si mik roor ga niz mai (6)
6. Svei ka tos su tri ki mas (4)
9. Bi čių pro duk tas, ku ris stip ri na or ga nizmą
(5)
11. In fek ci nių li gų gy dy to jas (12)
12. Pie no pro duk tas, ku riam pa ga min ti naudo
ja mos ge ro sios bak te ri jos (8)
15. Mik roor ga niz mai, ku rių su kel tas in fekci
jas veiks min gai gy do an ti bio ti kai (10)
17. Moks las apie ma žus, daž niau siai pa prasta
aki mi neį žiū ri mus or ga niz mus (14)
18. Li gos po žy mis (9)
19. Prie mo nė, ku ri pa de da su ma žin ti mikroor
ga niz mų ant odos pa vir šiaus (6)
20. Prie mo nė įvai rioms li goms gy dy ti bei
joms iš veng ti (7)
ver Ti ka liai
1. Ma žiau si mik roor ga niz mai, ku rių an tibio
ti kai neį vei kia (7)
2. Gry bas, ku ris kar tais užau ga ant duo nos
jai gen dant (7)
3. Na tū ra lus or ga niz mo bar je ras, ne lei džiantis
mik roor ga niz mams pa tek ti į kū ną (3)
4. Pran cū zų che mi kas ir mik ro bio lo gas,
at ra dęs skie pus nuo pa siut li gės ir juod ligės
(8)
7. Daž niau siai žie mą pa si reiš kian ti vi ru so su kel ta kvė pavi
mo ta kų in fek ci ja (6)
8. Lapk ri čio 18 die na mi ni ma kaip pa sau li nė Sup ra ti mo
apie an ti bio ti kus die na. Be to, tai yra vie nos ša lies Neprik
lau so my bės die na, pa skelb ta 1918 m. lapk ri čio 18 d.
Ko kia tai ša lis? (7)
10. Vie nas iš per ša li mo simp to mų, jam esant re ko men­
sveikaTa
Be reikalo
vartojami
antibiotikai gali
pakenkti
paskatino antibiotikams atsparių bakterijų
atsiradimą ir plitimą.
Jau įrodyta, kad antibiotikais nuo virusinės
infekcijos neapsisaugosime, o
atvirkščiai – padėsime atsparių bakterijų
sukeltoms infekcijoms atsirasti.
Kartais užtenka tik kelias dienas pavartoti
ne tą antibiotiką, kad bakterijos
taptų jam atsparios. Tuomet, susirgus
pakartotinai, jau vaistai gali nebeveikti
ir teks rinktis dar stipresnius, platesnio
spektro antibiotikus.
Apsirgus pirmiausia reikia kreiptis
į šeimos gydytoją. Būtina pasidomėti,
kokių šalutinių reiškinių gali sukelti
antibiotikai.
varTojanT nereikalingą
anTibioTiką gali:
pakisti žarnyno mikroflora ir at­
sirasti viduriavimas, pilvo pūtimas,
pilvo skausmai,
prasidėti alerginės reakcijos,
organizme gyvenančios bakterijos
prie antibiotikų prisitaikyti.
pagrinDinės
varTojimo klaiDos:
dažniausiai antibiotikai klaidingai
vartojami gydantis patiems, nepasikonsultavus
su gydytoju,
perkami plataus spektro antibiotikai,
antibiotikai vartojami neatlikus mikrobiologinių
tyrimų, kartais tiesiog
perkant populiarų, tuo metu madingą
preparatą,
kai antibiotikais gydomos virusinės
infekcijos.
Kviečiame pasitikrinti žinias apie antibiotikus bei mikroorganizmus
duo ja ma už si deng ti bur ną (9)
13. Vais tai bak te ri jų su kel toms in fek ci joms gy dy ti (12)
14. Do ku men tas, su ku riuo vais ti nė je ga li ma įsi gy ti anti
bio ti kų (8)
16. Ma ži or ga niz mai, ga lin tys su kel ti li gas (8)
Bir žų ra jo no sa vi val dy bės vi suo me nės svei ka tos biu ro
in for ma ci ja pa gal www.hi.lt, www.tech no lo gi jos.lt užs. 3183
Pa si da li no me
šir džių ši lu ma
Pa bir žės pa grin di nės mo kyk los
penk to kai ir šeš to kai, lan kan tys tiky
bos pa mo kas, da ly va vo edu ka cinė
je pa mo ko je „Li tur gi ja ir li tur gika“,
ku ri vy ko „Sė los“ mu zie ju je.
Mu zie ji nin kė Li na Kun cy tė su pažin
di no su li tur gi nių dra bu žių raida,
pa skir ti mi ir is to ri ja. Mo ki niai
su ži no jo, ką reiš kia skir tin gos spalvos
re li gi niuo se dra bu žiuo se. Muzie
ji nin kė paaiš ki no vai kams, kad į
li tur gi nius dra bu žius ga li ma žiū rė ti
ir kaip į me no kū ri nius. Jie pa siū ti
iš pra ban gių au di nių, siu vi nė ti ar
ap li kuo ti ran ko mis. Kai ku rie muzie
ju je sau go mi dra bu žiai su kur ti
XVIII–XIX am žiuo se. Atk rei pė me
dė me sį į ar no tą, puoš tą iš skir ti niu
teks ti lės ga mi niu – Sluc ko juos ta.
Mo ki niai su si pa ži no su sim bo liais ir
jų reikš me li tur gi nių dra bu žių puo­
5
Lapk ri tis – tai me tas, kai mirš ta gam ta. Ap si nuo gi nu sias
me džių ša kas vis daž niau ska lau ja ru de ni niai lie tūs. Sau lė savo
spin du liais vis re čiau džiu gi na šir dis. Ir ta da daž niau į šir dį
įslen ka liū de sys, niū rios min tys. Tai reiš kia, kad žmo gui rei kia
žmo giš kos ši lu mos, tar pu sa vio su pra ti mo, ge ro žo džio, draugiš
kos šyp se nos, to le ran ci jos.
Penk ta die nio po pie tę šven tiš kai pa si puo šę, su ge ra nuo tai ka
„Art ri to“ klu bo na riai vy ko į Obe lau kių bend ruo me nės na mus
su si tik ti su bend ruo me nės na riais šven ti nė je po pie tė je to kiu gražiu
pa va di ni mu „Su šil dy kim vie ni ki tiems šir dis ge ru mu“. Pir mą
kar tą vy ko me su si tik ti su kai mo bend ruo me ne. Jau di no mės, ar
bū si me jiems įdo mūs su sa vo li go mis. Ma lo nu, kad nuo gąs ta vimai
ne pa sit vir ti no. Jau be li pan čius iš ma ši nų mus ma lo niai su
šyp se na su ti ko bend ruo me nės pir mi nin kė Da nu tė Se me no vie nė,
Emi li ja Ja su kai tie nė bei an samb lio mo te rys ir vy rai.
Po pie tę pra dė jo bend ruo me nės pir mi nin kė Da nu tė Se me novie
nė. Ji trum pai mus su pa žin di no su bend ruo me nės veik la ir pakvie
tė kar tu su gie do ti įdo mų ir gra žų bend ruo me nės him ną.
„Art ri to“ klu bą pri sta tė klu bo pir mi nin kė Al vi da Gurk ly tė. Ji
trum pai pa pa sa ko jo apie klu bo veik lą ir įtei kė sim bo li nių vais tų
bu te liu ką, įslap tin tą de ko ra ty vi nia me mai še ly je. Bi ru tė Ker šinskie
nė pa dek la ma vo ei les apie drau gys tę, tar pu sa vio su pra ti mą
ir gy vy bės ne šė ją duo ną. Įtei kė duo nos ke pa lą, pa dė tą ant klubo
na rės Ele nos Ale šiū nie nės ran ko mis išaus to rankš luoš čio.
Klu bo na rė mo ky to ja Eu ge ni ja Ku čins kie nė gra žiai kal bė jo apie
ru de nį krin tan čius la pus, įtei kė sa vo ran ko mis puoš tą ša ką ir
šim ta la pį. Iš Obe lau kių ki lu si Va le ri ja Vai tai tie nė taip su si jaudi
no kal bė da ma, kad net ap si ver kė pri si mi nu si iš gy ve ni mus. Ji
lin kė jo stip ry bės ir kaip sim bo lį įtei kė de ko ra ty vi nį mai še lį su
pa čios ir Eu ge ni jos išau gin tais že mės rie šu tais, lin kė da ma patiems
jų iš siau gin ti.
Vi sos „Art ri to“ klu bo na rės bu vo me ap do va no tos mu zi ki niu
svei ki ni mu – dai ną at li ko Obe lau kių an samb lis, va do vau jamas
Ni jo lės Bud riū nie nės. Ne li ko me sko lin gos – pa dai na vome
ir mes.
To liau se kė dar bi nė da lis. Gy dy to ja Ele na Ba jo rū nie nė pa skai tė
įdo mią pa skai tą apie svei ką gy ven se ną ir mi ty bą. Žo li nin kė Almi
da Rum ba vi čie nė pa pa sa ko jo apie or ga niz mo va ly mą žo le lių
ar ba to mis, van de niu. Atk rei pė dė me sį į or ga niz mo va ly mą nuo
vi daus or ga nų pa ra zi tų, pa tar da ma ger ti pe ly nų, bitk rės lės ar batų
ir kuo dau giau val gy ti čes na ko. Ren gi nio šei mi nin kė Da nu tė
įtei kė vieš nioms do va nų, o žo li nin kei Al mi dai Rum ba vi čie nei
pa dė ko jo už pa ta ri mus ir pa si džiau gė, kad ji jau ne vieš nia, o
Obe lau kių bend ruo me nės na rė ir gy ve na Obe lau kiuo se.
Prieš ger da mi ka vą vi si vie nin gai at li ko me mankš tos pra ti mus.
Ačiū už pa pras tu mą, nuo šir du mą, sve tin gu mą. Ačiū už kartu
pra leis tas ke tu rias va lan das, ku rios pra bė go ne pas te bi mai,
kar tu klau san tis pa skai tų, dai nuo jant, šo kant, vai ši nan tis. Bu vo
pui ku – su šil dė me šir dis. At sis vei kin da mi pa kvie tė me obe laukie
čius at vyk ti į Bir žus.
Bi ru tė KER ŠINs KIE NĖ
„art ri to“ klu bo at sto vė spau dai
cenTralizuoTai nupirkTi vaisTai paDės
išvengTi aklumo
Pirmą kartą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto
lėšomis centralizuotai buvo nupirkta vaistų Ranibizumabum
(Lucentis) amžinės geltonosios dėmės degeneracijai gydyti.
Anksčiau pacientai šiuos labai brangius vaistus (viena šių vaistų
ampulė kainuoja apie 3 tūkst. litų) įsigydavo savo lėšomis.
Nupirktus vaistus amžinės geltonosios dėmės degeneracijai
gydyti planuojama skirti apie 210 pacientų (vidutiniškai po 5
šio vaisto injekcijas).
Ti ky bos pa mo ka
mu zie ju je
šy bo je. Ypa tin go mo ki nių dė me sio
su lau kė Šven to jo Raš to lei di niai ir
li tur gi niai reik me nys: ne šio ja mie ji
al to rė liai, bal da ki mas, me di nis taber
na ku lis, li tur gi niai in dai. Kai kurie
iš jų la bai se ni, šim to ar dvie jų
šim tų me tų, ge ro kai be si ski rian tys
nuo nau do ja mų mū sų lai kais.
Mo ki niai ne tik ap žiū rė jo mu ziejaus
eks po na tus, klau sė si L. Kuncy
tės pa sa ko ji mo, bet pa tys at li ko
pra kti nes už duo tis. Kiek vie nas turė
jo pa si rink ti jam di džiau sią įspū dį
pa li ku sį eks po na tą ir jį nu pieš ti.
Ši pa mo ka mu zie ju je pra tur ti no
mo ki nių re li gi nes ir is to ri nes ži nias.
Už tai esa me dė kin gi „Sė los“ mu ziejaus
dar buo to jams ir lin ki me jiems
pra smin gų dar bų.
ge no vai tė MaK RIC KIE NĖ
Ti ky bos mo ky to ja

6
Šiais me tais mū sų
ra jo no ke liuo se au tomo
bi liai su si dū rė su 20
žvė rių. Jie nu tren kia
brie džius, šer nus,
stir nas. Po su si dū ri mų
su žvė ri mis šie met
Bir žuo se pa vy ko
iš veng ti žmo nių au kų
ar su žei di mų, ta čiau
su dau žy to au to mo bilio
re mon to iš lai das
vai ruo to jui ten ka
mo kė ti pa čiam.
Da lius MI KE LIO NIS
tel. 8 450 316454
mikelioni@yahoo.com
žvė rių me Džiok lė
ke liuo se
Per me tus Lie tu vo je fik suo ja ma
dau giau kaip tūks tan tis su gy vū nais
ke liuo se su si dū ru sių au to mo bi lių.
Mū sų kraš tuo se – ne ki taip. Praė jusią
sa vai tę „Bir žie čių žo dis“ ra šė, kad
Bir žų ra jo no ke liuo se vyks ta vos ne
žvė rių me džiok lė. Vien šie met ra jono
ke liuo se vai ruo to jai su si dū rė su
14 stir nų, 2 brie džiais, 1 kiš kiu.
Praė jo sa vai tė, ir nau ja au ka – šernas.
Lapk ri čio 8 d. 22.09 val. ke ly je
Užubaliai–Pačeriaukštė–Toliūnai
prieš 23 me tų pa ne vė žie čio vai ruoja
mas au to mo bi lis kliu dė stai ga į
ke lią iš bė gu sį šer ną. Ava ri jos me tu
bu vo ap ga din tas au to mo bi lis.
Mū sų ra jo ne yra dau giau kaip 20
tūkst. hek ta rų miš kų, o Bir žų gi ria
– 10­oji pa gal dy dį Lie tu vo je. Pa sak
Vie šo sios tvar kos sky riaus vy riausio
jo ty rė jo Jau niaus Ju re le vi čiaus,
neat si tik ti nai dau giau sia au to mobi
lių su si dū ri mų su žvė ri mis mū sų
ra jo ne fik suo ja ma kaip tik ke ly je
Biržai–Rokiškis, ku ria me ir eis mas
in ten sy vus, ir miš kas priei na prie
ke lio. Šia me ke ly je, ypač jo ruože
nuo so vie ti niais lai kais įreng to
at sar gi nio lėk tu vų nu si lei di mo tako
Pa pi lio link, įvyks ta be ne pu sė
vi sų su si dū ri mų su žvė ri mis. Ki tas
pa vo jin gas ruo žas yra ke ly je Biržai–
Germaniškis.
Pa sak J. Ju re le vi čiaus, ne mažai
žvė rių iš bė ga ir į ke lią Biržai–
Raubonys. Nors ša lia ke lio di de lių
miš kų nė ra, ta čiau stir noms ar kiškiams,
ma tyt, už ten ka ir ša lia ke lio
lau kuo se esan čių krū my nų ir miške
lių. Šia me ke ly je ne ma žą pa vojų
vai ruo to jams ke lia ir na mi niai
gy vū nai. Apy lin kė se yra ne ma žai
di de lius gal vi jų ūkius tu rin čių ūkinin
kų, ku rių gy vu liai kar tais pa bėga
per už tva ras. Pa vie niai žmo nės
kar ves kar tais ri ša prie pat ke lio, ir
jiems nė mo tais, kad pri riš to gy vulio
gran di nė lei džia kar vei išei ti ant
va žiuo ja mo sios da lies.
Daug miš kų yra už Va bal nin ko,
ta čiau žvė rių ten nu mu ša ma ne daug
– ar ba vai ruo to jai nak tį vin giuo tu
per miš ką ei nan čiu ke liu va žiuo ja
la bai at sar giai, ar ba ava ri jos įvyks ta
jau ne Bir žų ra jo no ri bo se.
su si Dū ri mas pa vo jin gas
ne Tik gy vū nui
J. Ju re le vi čius pa sa ko jo, kad beveik
vi si su si dū ri mai su žvė ri mis
įvyks ta, kai tam su. Di džiau sias pavo
jus ant ke lio iš vys ti žvė rį yra maždaug
nuo 18 iki 24 va lan dos spalio–
gruo džio mė ne siais. Žvė rys ke liauja
sau ži no mais ir įpras tais ke liais,
ker ta ke lius. To dėl ru de nį ava ri jų po
su si dū ri mų su žvė ri mis pa dau gė ja
treč da liu. Į ke lią iš bė gan čio lau kinio
gy vū no el ge sys ne nus pė ja mas:
ar apa kin tas au to mo bi lio ži bin tų jis
su stos ir ne ju dės, ar bėgs ir šoks ant
at va žiuo jan čio au to mo bi lio. No rint
iš veng ti ga li mo su si dū ri mo, vairuo
to jui rei kia bū ti la bai ati džiam
ir aki mirks niu pa si ruoš ti iš veng ti
su si dū ri mo.
Pa sak ke lių po li ci nin kų, žvė rys
daž niau siai ei na gru pė mis ir jei
pa ste bi me vie ną el nią ar šer ną, gali
me ti kė tis, jog kaž kur ša lia jų yra
dau giau. Ve da mi ban dos ins tink to,
žvė rys ir per ke lią bė ga ne po vie ną,
o gru pė mis. Yra at ve jų, kai pir mo ji
stir na sėk min gai per bė go ke lią prieš
lai ku pri stab džiu sį au to mo bi lį, tačiau
jai iš pa skos se kęs ki tas žvė relis
at si tren kė į au to mo bi lio šo ną ir
su lanks tė du ris.
Ar tė jan čio au to mo bi lio švie sas
iš vy dę gy vū nai įver ti na tai kaip
di džiu lį pla tų ob jek tą ir ve di ni natū
ra laus ins tink to sten gia si jį peršok
ti. To kiu at ve ju vai ruo to jui ky la
akTualijos
di džiau sia grės mė, nes gy vū nas ga li
trenk tis į prie ki nį lan gą. Su dė tingiau
sia, kai ma ši nos su si du ria su
stam biais gy vū nais – stir no mis,
brie džiais, el niais. At sit ren kę į lengvą
jį au to mo bi lį, il ga ko jai žvė rys
ne re tai ver čia si per sto gą, o kar tais
įgriū va ir į sa lo ną. To kiais at ve jais
ky la la bai di de lis pa vo jus au to mobi
lio ke lei viams.
Per au to mo bi lio su si dū ri mą su
stam bes niu žvė ri mi, net ir pa lankiau
siai su si klos čius ap lin ky bėms,
kai gy vū nas tren kia si ne į stik lą, o varik
lio dang čiu nu slys ta į šo ną, nuosto
liai vis tiek bū na ne ma ži. Dūž ta
ži bin tai, pra ker ta mas ra dia to rius,
su lanks to mos au to mo bi lio skar dos.
Kar tais no rė da mas iš veng ti smū gio
vai ruo to jas ne su val do au to mo bi lio
ir nu le kia nuo ke lio. Bū na ir ki tokių
at ve jų. J. Ju re le vi čius pa sa ko jo,
kaip vie ną kar tą stir na, iš dau žu si
au to mo bi lio lan gą, įvir to į sa lo ną ir
pra dur to jos pil vo tu ri nys iš si taš kė
po vi są au to mo bi lio sa lo ną.
Į ke lią iš bė gę šu nys, man gu tai ar
la pės yra ma žes ni, su si dū ri mo atve
jais jie krin ta po au to mo bi lio kėbu
lu ir ap ga di na tik ma ši nos dug ną.
Pap ras tai vai ruo to jai nė ne pra ne ša
apie to kius įvy kius – juos liu di ja tik
ke liuo se ar pa ke lė se be si vo lio jan tys
kai liu kai.
žvė ris pa sii ma
me Džio To jai
Jau nius Ju re le vi čius sa kė, kad
apie su si dū ri mą su žvė ri mi prane
šus po li ci jai, pa rei gū nai iš kar to
in for muo ja ta me ke lio ruo že veikian
čio me džio to jų bū re lio na rius.
Pa gal me džiok lės tai syk les, bū tent
me džio to jų bū re liams pri klau so
uti li zuo ti žu vu sius žvė ris. Kaip tai
pa da ry ti, yra jų rei ka las. Pa sak poli
ci nin kų, me džio to jai vi sa da grei tai
at vyks ta į ava ri jos vie tą ir pa sii ma
žu vu sį gy vū ną.
ža la Di De lė,
aT ly gin Ti nė ra kam
Po su si dū ri mų su žvė ri mis ava rijų
nuo sto liai at ly gi na mi tik tiems,
ku rie sa vo au to mo bi lius bu vo apdrau
dę „kas ko“ drau di mu. Jei šiuo
sa va no riš ku drau di mu au to mo bi lis
neapd raus tas, už pa sek mes dažniau
siai ten ka mo kė ti pa čiam.
Pri si teis ti ža los at ly gi ni mą iš valsty
bės, kaip vi sų lau ki nių gy vū nų savi
nin kės, ga li ma tik teis me įro džius,
kad ke lio at kar pa ne bu vo tin ka mai
pa žy mė ta, ati tver ta ap sau gi nė mis
tvo re lė mis ir pa na šiai. Teis me nagri
nė ja mas konk re tus at ve jis.
Praė ju sių me tų lapk ri čio mė nesį
Lie tu vos Aukš čiau sia me teis me
trium fa vo drau di mo kom pa ni ja
„If “, ku ri iš vals ty bės pri si tei sė 37,6
tūkst. li tų ir teis mo iš lai das. Draudi
mo bend ro vės per ga le pa si bai gu si
is to ri ja pra si dė jo dar 2006 me tais,
kai vie nai pri va čiai įmo nei pri klausan
tis „Mer ce des Benz Sprin ter“
ke ly je Biržai–Rokiškis su si dū rė su
į ke lią išė ju siu brie džiu. „Kas ko“
drau di mu au to mo bi lį ap drau du si
įmo nė ga vo iš mo ką iš „If “ kompa
ni jos, o ši pra dė jo by li nė ji mo si
ma ra to ną su vals ty be. Jis tru ko net
4 me tus.
Vals ty bės ad vo ka tai ban dė įro dy ti,
kad ji ne tu rė tų pri siim ti at sa ko mybės,
nes ava ri ja ki lo dėl „for ce majo
re“ – ne nu ga li mos jė gos ap lin kybės,
ta čiau Aukš čiau sia sis Teis mas
nu spren dė, kad vi so mis bū ti no mis
ap sau gos prie mo nė mis ga lė ju si pasi
nau do ti vals ty bė el gė si ap lai džiai.
Per tre jus me tus ta me pa čia me ke lio
ruo že dėl į va žiuo ja mą ją da lį iš bė gusių
lau ki nių žvė rių bu vo įvy ku sios
33 ava ri jos, o spe cia lios už tva ros ir
per spė ja mie ji ke lio ženk lai at si ra do
tik po šio eis mo įvy kio. Ta čiau toks
2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis
At sar giai – ke ly je lau ki niai gy vū nai
Krep ši nis
raD vi lų mies Tų Dvi ko vą
lai mė jo kė Dai niai
Bir žų spor to mo kyk los krep ši ninkai
praė ju sią sa vai tę Kė dai niuo se
žai dė moks lei vių krep ši nio ly gos
„Ma ni ja“ tre čio di vi zio no rung tynes.
Tre ne rio Žyd rū no Ka čins ko 1994 m.
gi mi mo (ir jau nes ni) auk lė ti niai be veik visas
var žy bas pir ma vo. Ir nors pa sku ti nio jo
kė li nio pra džio je bir žie čiai bu vo įgi ję 15 taškų
per sva rą, ta čiau jie rung ty nia vo še šie se ir,
ma tyt, pri trū ko jė gų per ga lei. Bir žų gre to se
nau din giau siai rung ty nia vo Ma tas Ka rob lis
ir Do mas Vin ciū nas, pel nę
po 18 taš kų, 15 taš kų pel nė
Do vy das Dre vins kas.
Prieš tai bir žie čiai taip
pat tik pa čio je rung ty nių
pa bai go je 1 taš ku pra laimė
jo Uk mer gei, ta čiau
10 taš kų įvei kė Ute ną, 20
– Jo niš kį.
Tre ne ris vy lė si, kad atsi
re van šuo ti Kė dai nių koman
dai pa vyks Bir žuo se. Ko man dos tiks las
– pa tek ti į ant rą di vi zio ną. Per nai iki šio tiks lo
pri trū ko tik vie no žings nio.
p. buT ke vi čiaus ko man Da
sėk min gai sTar Ta vo eu ro po je
Prie nų „Rū du pis“, ku ria me rung ty niau ja
Šie met ra jo no ke liuo se nu trenk ta 14 stir nų.
bir žie tis Po vi las But ke vi čius, pra dė jo ko vas
ant ro je pa gal pa jė gu mą Eu ro pos krep ši nio
ly go je („Eu ro cup“). De biu tas bu vo sėk mingas:
Prie nai Olan di jo je 82:77 nu ga lė jo Gronin
ge no „Gass Ter ra Fla mes“, Po vi las pel nė
10 taš kų, at ko vo jo 9 ka muo lius.
ž. ke lio „pie no žvaigž Dės“ –
ki Ta me eTa pe
Pas va lio „Pie no žvaigž džių“ ko man da, kurio
je žai džia bir žie tis Žyd rū nas Ke lys, sėkmin
gai įvei kė Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos
tau rės pir mą jį eta pą, ant ra die nį ant rą kar tą
įvei kę kon ku ren tą Lie tu vos krep ši nio ly go je
– Pa lan gos „Nag lį“.
Ž. Ke lys pel nė 7 taš kus (3/4 dvi taš kių), atko
vo jo 4 ka muo lius ir at li ko 2 re zul ta ty vius
per da vi mus.
at ve jis, kai vals ty bė pri pa ži no sa vo
kal tę ir su mo kė jo iš lai das – vie ne tinis,
ir tik ad vo ka tus pa sam džiu sios
bei lai ko teis mams tu rė ju sios draudi
mo bend ro vės di de lių pa stan gų
re zul ta tas. Pap ras tam vai ruo to jui
iš si rei ka lau ti ža los at ly gi ni mą vil čių
ne daug. Pri va tūs pi lie čiai at sa ko už
į ke lią išė ju sius jiems pri klau san čius
gy vū nus, o vals ty bė – ne.
Lie tu vos teis muo se yra per 50 ieški
nių Vy riau sy bei dėl lau ki nių gyvū
nų pa da ry tos ža los, ku rių bend ra
su ma sie kia apie 1 mln. li tų. Vyriau
sy bė siū lo, kad vai ruo to jai patys
draus tų si nuo lau ki nių gy vū nų
ke liuo se ke lia mos grės mės.
Lie tu vos Aukš čiau sia sis Teis mas
pa brė žė, kad pri tei siant nuo stolių
at ly gi ni mą tu ri bū ti nu sta ty tas
vals ty bės, kaip lau ki nių žvė rių savi
nin kės, ne tei sė tas ne vei ki mas.
Rei kia įro dy ti, jog su si dū ri mas su
lau ki niu gy vū nu įvy ko bū tent dėl
vals ty bės kal tės, kad vals ty bė nieko
ne pa da rė, jog bū tų iš veng ta susi
dū ri mo su žvė ri mis konk re čia me
ke lio ruo že.
ava ri jų Daug –
ženk lų nė ra
Vai ruo to jų dė me sį į lau ki nius žvėris
at krei pia spe cia lus ke lio ženk las
– tri kam pis su rau do nu ap va du ir
el niu cent re. Jo ne ga li ma ig no ruoti,
nes tai aiš kus per spė ji mas, jog
šia me ke lio ruo že daž nos ava ri jos,
ku rias su ke lia stai ga į va žiuo ja mąją
da lį iš bė gę gy vū nai. Pa ma tęs šį
ženk lą vai ruo to jas tu rė tų su lė tin ti
ir iš lai ky ti pa sto vų va žia vi mo grei tį
tam, kad ga lė tų tin ka mai su rea guo ti
pa vo jaus at ve ju.
Jau nius Ju re le vi čius, ku ris yra ir
Sau gaus eis mo ko mi si jos na rys, sakė,
jog mū sų ra jo ne tik vie no je vieto
je – ke ly je Biržai–Rokiškis – yra
pa sta ty ti ke lio ženk lai, įspė jan tys
apie ne ti kė tai į va žiuo ja mą ją ke lio
da lį ga lin čius iš bėg ti gy vū nus. Jis
bu vo pa sta ty tas kaip tik po to, kai
„Mer ce des Benz“ nu tren kė briedį,
o drau di mo kom pa ni ja pra dė jo
by li nė tis su vals ty be. Pa nag ri nė jus
že mė la py je, kur Lie tu vo je pa sta ty ti
įspė ja mie ji ke lio ženk lai „Lau ki niai
gy vū nai“, Bir žų ir Pas va lio ra jo nai –
kaip bal tos dė mės. Ap link juos vi sas
že mė la pis nu sė tas šiais ženk lais, o
pas mus – šva ru.
Jei yra įspė ja mie ji ženk lai ir ati tvarai,
vals ty bės kal tė dėl su si dū ri mo
su žvė ri mi ne pri pa žįs ta ma – teismas
ma no, kad vals ty bė, įspė ju si
vai ruo to jus apie pa vo jų, sa vo darbą
at li ko. Ta čiau, pa sak J. Ju re levi
čiaus, ant kiek vie no žvyr ke lio ar
re gio ni nės reikš mės ke lio ati tva rų ir
įspė jan čių ke lio ženk lų ne pas ta ty si.
Nus ta ty ti, ku riuo se ke lio ruo žuo se
prieš au to mo bi lį iš bėgs žvė ris, yra
neį ma no ma, o su sta ty ti įspė jan čius
ženk lus dau giau kaip pen kiuo se
šim tuo se ki lo met rų ra jo no ke lių –
neį ma no ma.
v. ga ras Tas už pas va lĮ ne žais
Prieš tai šeš ta die nį pa sva lie čiai LKL ly goje
pir mo se sa vo nau jo sios Pas va lio are nos
ati da ry mo rung ty nė se tik 10 taš kų (85:75)
pra lai mė jo Vil niaus „Lie tu vos ry to“ eki pai.
Žyd rū nas pel nė 7 taš kus, at li ko 4 re zul ta tyvius
per da vi mus, pe rė mė 2 ka muo lius, ta čiau
5 kar tus su kly do. Bi lie tai į 1000 vie tų are nos
ati da ry mo rung ty nes bu vo „iš šluo ti“ per valan
dą. Be je, prieš rung ty nes nu ti ko links mas
epi zo das: ati da ry mo šven tė je da ly va vo Bir žų
gar bės pi lie tis Vla das Ga ras tas, ku riam (kaip
ir dar ke liems gar bin giems sve čiams) bu vo
įteik ti „Pie no žvaigž džių“ marš ki nė liai. V.
Ga ras tas apie do va ną pa juo ka vo: „Ne be žaisiu
už Pas va lį, me tai ne be tie.“
Me rū nas Ju KO NIs

2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis
„Da bar nie kas ne ga li
pa sa ky ti, koks sce na ri jus
lau kia Eu ro pos“, – ne­slė­pė
pro fe so rius, pri­pa­žin­da­mas,
kad Lie tu va yra at­si­dū­ru­si
Eu ro pos ir Ru si jos po­li­ti­nių
san­ty­kių smai­ga­ly­je.
ire na­bud Rie nė
dvie­jų eu­Ro­pų idė­ja
vėl ak­tua­li
– Pran cū zi jos pre zi den tas
Ni ko lia Sar ko zi, pra kal bęs
apie „dvie jų grei čių“ Eu ro pą,
pa reiš kė, kad vie nas grei tis
– la biau in teg ruo tai eu ro zonai,
ki tas – kon fe de ra ci nei
Eu ro pos Są jun gai. Ar esant
to kiai nuo mo nei Lie tu va neliks
dar la biau at skir ta nuo
va di na mo sios „pir mo greičio“
Eu ro pos?
– Ta idė ja yra pa ly gin ti se na.
Kai Lie tu va ir ki tos nau jos
vals ty bės na rės sto jo į Eu ro pos
Są jun gą, bu vo fi lo so fa vi mų, kad
dėl is to ri nių ap lin ky bių at si li kusios
ša lys, kol va ka ri nė Eu ro pos
da lis joms pa dės, stab dys va kari
nės Eu ro pos da lies to li mes nę
pa žan gą, in teg ra vi mą si į vie ną
vi su mą. Ši idė ja ga na grei tai buvo
su peik ta.
Pir miau sia ji yra įžei džian ti ir
jo je ne ma ty ti per spek ty vos, kad
dar ne tu rin čios to kio grei čio šalys
ka da nors pa si vys. Atot rū kis
da ry sis vis di des nis ir di des nis, ir
ta da bus ne dvie jų grei čių, o dvi
Eu ro pos, kaip va ka rie čiai bu vo
ga na il gai pri pra tę.
Pri si me nu tą fi lo so fa vi mo ir po liti
ka vi mo ter mi no lo gi ją, pa gal ku rią
be si vie ni jan ti pa gal Mast rik to sutar
tį Eu ro pos Bend ri ja va ka ri nė je
da ly je sa ve va din da vo Eu ro pa, o
mus – ant rą ja Eu ro pa. Ta da tekda
vo šiurkš čiai prieš ta rau ti.
Kar tą iš gir dau vie ną eu ro ko mi sarę
šne kant: „Mes ne kal ti, kad jūs
at si li kę.“ Ta da pa sa kiau: jūs kal ti,
kad mes at si li kę, po nia. Jūs mus
pa li ko te, ati da vė te tai pa bai sai (Sovie
tų Są jun gai – red. pa st.).
– Ko dėl pa ly gin ti se na idė ja
šian dien vėl ta po ak tua li?
– Kri zė per fi nan sų sis te mą
dau giau pa lie tė eu ro zo nos ša lis,
tu rin čias bend rą pi ni gą. Tų ša lių
įta kin gie ji, no rė da mi pa ma lo nin ti
sa vo pi lie čius, įsi sma gi no gy ven ti
sko lon. Tik kre diti niais pi ni gais
su kur ta ne tik ra ge ro vė pa si bai gė.
Tad rei kia su re gu liuo ti eu ro zo ną
ir ji yra lyg at ski ra da lis.
Lie tu va bu vo vi sai ne to li euro
zo nos. At ro dė, kad tai – tik
lai ko klau si mas. Pa sit var ky si me,
pa kel si me sa vo gy ve ni mo ly gį ir
ga lė si me bū ti priim ti į bend rų
pi ni gų zo ną.
Da bar pa si ro dė, kad anie puo la
tvar ky ti sa vo ban kinių pra sko lin to
gy ve ni mo rei ka lų, ir, bū da mi ekono
miš kai ir po li tiš kai ga lin ges ni, vėl
var to ja są vo kas „mes“ ir „jie“.
Ži no ma, tai – ne priim ti na, bet
gal ir neiš ven gia ma. Skęs tan tis ir už
šiau do grie bia si. Kaip tai at si lieps ne
eu ro zo nos ša lims, nie kas ne ži no.
sko­lų kai­na daR
ne­su­vo­kia­ma
– Ar už tą sko lų kom pen savi
mą mo kės tik eu ro zo nos
kelionės l portretai l susitikimai l įdomybės
Su sis kal džiu si Eu ro pa pa to gi Ru si jai
NE ŽI NIA: „Kai eu ro zo nos ša lys puo la tvar ky ti sa vo pra sko lin to gy ve ni mo rei ka lus, nie kas ne ži no, kaip tai at si lieps ne eu ro zo nos ša lims,
to kioms kaip Lie tu va“, – sa kė Šiau liuo se vie šė jęs eu ro par la men ta ras Vy tau tas Lands ber gis.
ša lys, ar ne eu ro ša lims,
to kioms kaip Lie tu va, neteks
pri si dė ti? Ko kios bus
pa sek mės?
– Eu ro ša lys mil ži niš kas lė šas
tam ski ria, kad nė vie na ne bankru
tuo tų, nors vals ty bių bank ro tai
yra rea lūs.
Ži no ma, bū tų ge rai, jei gu pa vyk tų
iš veng ti ša lių bank ro tų. Ki tu at ve ju
ka žin ar mes lik si me ap sau go ti. To
nie kas ne ži no. Vi si bu ria iš tirš čių,
ieš ko re cep tų.
Vie nas iš re cep tų – sep ty nio li ka
eu ro vals ty bių pa čios spręs, o jūs
(mes – red. pa st.) ga lė si te iš klau sy ti
tuos spren di mus. Su Vi du rio ir Rytų
Eu ro pa esa me vie no je są jun go je,
tai vie na kal ba.
Blo giau se ka si tar tis su Di džią ja
Bri ta ni ja, pa sa kiu sia: pa lau kit, palau
kit, ma no te tuos da ly kus spręs ti
be mū sų? Dėl to
tarp Dž. Ka me­
ro no ir N. Sar ko zi
“
įvy ko žo di nis apsi
kumš čia vi mas.
Ner vai vi sų da bar
įtemp ti.
Jei gu bus siūly
mas dve jo pai
tvar ky tis Eu ro poje,
kas ne nu ma tyta
jo kio je Eu ro pos
su tar ty je, va di nasi,
rei kės keis ti Eu ro pos, Bo nos sutar
tis, Kons ti tu ci ją, čia tik rai nė ra
pa pras ta. Ir kol tai ruoš, gal ir apsi
ra mins.
Ne rei kia ma ny ti, kad tai jau katast
ro fa. Ita li jo je pa kei tė prem je rą
– skan da lis tas Sil vi jus Ber lus ko nis
pa si trau kė, ir iš kar to at si ran da pasi
ti kė ji mas – Ita li ja gau na pa si skolin
ti, o pa vo jin giau sia įsi sko li nu siai
vals ty bei, kai jai ne be no ri ma sko linti.
Fak tiš kai ša lis yra bank ru ta vu si.
Grai kams rei kė jo pa sa ky ti, kad
jie liau tų si mo ja vę rau do no mis vė­
lia vo mis prieš sa vo vy riau sy bę, kuri
šiek tiek ma ži na al gas ir pen si jas.
Ki tu at ve ju al gų ne bus vi sai – nes
pa tys pi ni gų ne tu ri ir nie kas jiems
ne sko li na, nes neaiš ku, ka da atiduos
sko las.
– Ru si jos prem je ras Vla dimi
ras Pu ti nas ža dė jo, kad
Ru si ja pa dės Tarp tau ti niam
va liu tos fon dui rem ti sko lų
kri zės apim tą eu ro zo ną.
Kaip ver ti na te šį siū ly mą?
– Ru si ja pa ti vi siš kai ne spindi.
Tik tu ri pri si kau pu si pi ni gų
iš naf tos par da vi mo ir nie kam
neats kai tin ga – tengi nė ra jokios
de mok ra ti nės at skai to my bės
par la men tui. Nie kas ne klau sia:
kaip jūs nau do jat tuos pi ni gus,
kas žmo nėms iš to, kad Ru si ja
už dir ba iš du jų?
Žmo nėms – nie ko. Pel nas eina
po li ti kai –
iš plės ti sa vo
Jų tiks las – pa keis ti
Eu ro pos Są jun gą
į „Gazp ro mo“
są jun gą. Ir Ru si ja
tai da ro im da ma
vals ty bes po vie ną.
įta kai, gal būt
už val dy ti kai
ku rioms silpnes
nėms šalims,
paim ti
joms per pi nigus
už sko las.
Ži no ma, tai
rim ta, nes Rusi
ja ga li sa vo
žmo nes eng­
ti, kiek no ri.
Pa ma ty sim: val do vas V. Pu ti nas
la bai am bi cin gai pa si siū lė Is pa nijos
sko las iš pirk ti.
Nors įdo miau bu vo iš girs ti, kai
į Por tu ga li jos ži nią, kad ša lis ant
bank ro to ri bos, at si lie pė Bra zi li ja.
Da bar ši la bai tur tin ga mil ži niška
Por tu ga li jos duk re lė ga li se nai
ma my tei pa dė ti – nu pirk ti vi sas
jos sko las.
To kių pa siū ly mų yra ir daugiau
– Ki ni ja ga li la bai iš plės ti
sa vo įta ką, siū lo si nu pirk ti Grai­
ki jos ir ki tų pra si sko li nu sių valsty
bių sko las.
Keis ta, kai Grai ki ja kal ba apie refe
ren du mą, ar verž tis dir žus, ar ne.
Ta da tu rė tų bū ti ir ant ras klau si mas:
jei gu ne tau pom, tai kam par duodam
Grai ki ją? Ru si jai ar Ki ni jai?
Te gul žmo nės at sa ko ir į šį klau simą:
ne, mes tau py ti ne no rim, skolų
pa deng ti ne ga lim, tai te gul mus
per ka Ki ni ja. Gal tai kiek at gai vin tų
mąs ty mą?
Ru­si­ja nau­do­ja
sa­vo me­to­dus
– Ar Eu ro pa at si lai kys prieš
nau jas su pervals ty bes, nepra
ras sa vo įta kos?
– Jė gos įta kos cent rai yra nau ji,
bet jie ir gi nė ra svei ki ir ne pa žeidžia
mi. Ki ni ja tu ri la bai daug pini
gų, nes ga mi na pi giai, žmo nės
darbš tūs, ne gir tuok liai, į gat ves
maiš tau ti nei na. Bet per vi sus
Mao Dze du no val dy mo lai kus
ne lei do gim dy ti kiek no ri vai kų,
o da bar atei na lai kas, kai jaunų
dar bin gų žmo nių Ki ni jo je yra
per ma žai, o pen si nin kų – per
daug. Ša lis su si du ria su ta pa čia
vi suo me nės se nė ji mo pro ble ma
kaip ir Eu ro pa.
Nie kas ne ga li pro gno zuo ti,
kiek dar pi ni gų ne sto ko jan ti Kini
ja su pirks že mių ir plan ta ci jų
Af ri ko je bei ki tuo se že my nuo se,
iš plės įta ką.
Ru si ja ir gi pirk tų, bet ne tu ri
už ką – jos ga ly bė gink luo se.
Iš tik rų jų va di na mo ji ga ly bė yra
su pu vu si. Bet bė dos pri da ry ti ji
ga li, ypač ma ty da ma sa vo pa čios
griū ties pa vo jų. Ga li im tis sprendi
mų pa gal for mu lę: ka ras vis ką
nu ra šys.
– Eu ro pos vals ty bės su Rusi
ja su da ri nė ja sau nau dingus
san do rius – su Vo kie ti ja
7
Ge di mi no SA VIC KIO (EL TA) nuo tr.
nu ties tas du jo tie kis Bal ti jos
jū ros dug nu, ap len kiant Lietu
vą, Pran cū zi ja par duo da
Ru si jai ka ri nių lai vų?
– Vyks ta po li ti nė ko va – Ru sija
juos pa per ka, skal do Eu ro pos
Są jun gą. Kar tu Eu ro pa pra de da
tai su pras ti, kad ją paims pa gal
for mu lę. Aš kar tais ir pa sa ky davau:
jų tiks las – pa keis ti Eu ro pos
Są jun gą į „Gazp ro mo“ są jun gą. Ir
Ru si ja tai da ro im da ma (vals ty bes)
po vie ną ir truk dy da ma Eu ro pos
Są jun gai veik ti kaip vie nin gam
or ga niz mui.
Vis dėl to Eu ro pos Są jun ga pradė
jo veik ti, pra dė jo prii mi nė ti
įsta ty mus ener ge ti kos sri ty je, kurie
ne pa tin ka „Gazp ro mui“.
Lau kia ašt rus su si rė mi mas.
„Gazp ro mas“ šan ta žuo ja: jei gu
pa gal mū sų tai syk les jums ne tinka,
ne duo si me nie ko – ken tė ki te,
šal ki te, už da ri nė ki te įmo nes. Euro
pa ga li pa klaus ti: ar jūs val gysi
te tas du jas? Juk nie ko dau giau
ne tu ri te. Taip ir vyks ta rau me nų
iš mė gi ni mas.
Ir Lie tu va yra at si dū ru si smaiga
ly je. Pir ma, ei na su iš šū kiu
„Gazp ro mui“ įgy ven din ti eu ro pinį
įsta ty mą, pa gal ku rį ener gi jos
par da vė jas ne ga li bū ti tas, ku ris
val do vamz džius. Vie nas – parda
vė jas, ki ti – pir kė jai, o trečias
– tie kė jas, ir ne vie nas, nes
ne tu ri bū ti mo no po lio. Lie tu va
la bai pa kiš ta po tuo mo no po liu,
kai „Lie tu vos du jos“ bu vo par duotos
už nie kus per pu sę ru sams ir
vo kie čiams.
Bet da bar jau su vo kie čiais susi
tar ta – jie su tin ka tam tik ro mis
są ly go mis grą žin ti ak ci jų pa ke tą,
kad Lie tu va vėl tu rė tų dau gu mą.
Ka žin ar ši Vy riau sy bė su spės.
Lie tu va pa da ry tų uni ka lų da ly ką
kaip Ko vo 11­oji, pa si tar nau tų
vi sai Eu ro pai.

8
ME no kū RI nIaI pa S a ko J a
savaiTgalio SAVAITGALIo SkAITInIAI
skaiTiniai
Lie tu vos praei ties vaiz duo to jas
vid man tas ja­Žaus kas
www.ja zaus kas pain ting.ten.lt
Mstis la vas Do bu žins kis gi mė
Nov go ro de. Jo tė vas, ki lęs iš senos
lie tu vių ba jo rų gi mi nės, ten
at si dū rė už re vo liu ci nę veik lą.
Po ku rio lai ko šei ma grį žo į Vilnių,
kur bū si ma sis dai li nin kas
bai gė gim na zi ją. Jau tuo me tu
Mstis la vą ža vė jo se no ji Vil niaus
ar chi tek tū ra – apie tai jis pa sako
jo sa vo pri si mi ni muo se.
Me ni nį iš si la vi ni mą jis įgi jo
Vo kie ti jo je, o nuo 1902 me tų
gy ve no Pe ter bur ge, kur da lyva
vo ži no mos me ni nin kų grupuo
tės „Me no pa sau lis“ pa rodo
se. Do bu žins kis pro te ga vo ir
M. K. Čiur lio nio pa si ro dy mus
tos pa čios gru puo tės pa ro do se.
De ja, pa šli jus svei ka tai, Čiur lionis
bu vo pri vers tas pa si traukti
iš ak ty vios me ni nės veik los.
Do bu žins kis po ku rio lai ko
pa si žy mė jo kaip ge ras sce nogra
fas bei pe da go gas, jam bu vo
su teik tas pro fe so riaus var das.
1923 me tais jis per si kė lė gyven
ti į Kau ną ir įgi jo Lie tu vos
pi lie ty bę.
Pen kio li kos me tų lai ko tar pis
Lie tu vo je bu vo pa ts pro duk tyviau
sias me ni nin ko biog ra fijo
je. Čia jis jau tė si rei ka lin gas:
bu vo vy riau sia sis teat ro scenog
ra fas, dės tė Me no mo kyklo
je ir tu rė jo pri va čią dai lės
stu di ją. Vi są lais va lai kį sky rė
ar chi tek tū ri niams pie ši niams,
vaiz duo jan tiems se nus pa status,
gat ve les. Juo se vis kas at kurta
kiek vie nos čer pės tiks lu mu,
bet sy kiu la bai api bend rin tai,
neiš lei džiant iš akių vi su mos
gro žio. Da bar, kai dau ge lis šių
kam pe lių yra pa si kei tę, daili
nin ko pie ši niai įgy ja is to rinę
ver tę.
Ne se niai Vil niu je ne to li Arki
ka ted ros bu vo ati deng tas
mol ber to pa vi da lo pa mink las
M. Do bu žins kiui. Tuš čias rėmas
ap rė mi na jo prieš šim tą
me tų pieš tą Til to gat vę. Vie nu
me tu bu vo no rė ta nu griau ti šioje
gat vė je sto vin tį mė ly ną na mą,
ku ris pa vaiz duo tas kom po zi cijos
cent re, bet Do bu žins kio pieši
nio dė ka jis bu vo iš sau go tas,
o vi sas vaiz das li ko toks, koks
yra, ne su dar ky tas.
Ožiaragių laukia permainos,
kurios teigiamai atsilieps daugeliui
jūsų gyvenimo sferų. Nereikėtų
atmesti net ir persikėlimo
į naują gyvenamąją vietą,
susijusio su naujais profesiniais įsipareigojimais,
galimybės. Finansinė padėtis stabili, bet
didelių pajamų kol kas nesitikėkite. Turėsite
išlaidų, susijusių su buto remontu.
Vandeniai kitą savaitę turės
daug dirbti, kadangi prasideda
labai svarbus jūsų karjeros etapas.
Nuo to, kaip pasireikšite
ateinančiomis dienomis, priklausys
ilgalaikiai profesiniai
rezultatai ir kopimas tarnybos laiptais. Verslo
srityje galimi tam tikri finansinio pobūdžio
sunkumai, bet neilgam.
Žuvims patariama kitą savaitę užbaigti pradėtą
darbą, tuomet jūs pajusite
palengvėjimą ir galėsite ramia
sąžine sumuoti šių metų rezultatus.
Galimas daiktas, kad per
mėnesį, likusį iki Naujųjų metų,
tarnyboje bus teigiamai išspręstas svarbus
klausimas, tiesiogiai susijęs su jūsų karjera.
Finansinė padėtis gera, bet neišlaidaukite.
Mstis la vas Do bu žins kis (1875–1957). „Til to gat vė Vil niu je“, 1911.
„Se ni na mai Kau ne“, 1931.
Ry tų ho ros ko pas ki tai sa vai tei
Avinai neturėtų skubėti, jūs
galite pražiopsoti kažką svarbaus,
kas jums leistų dar palypėti
karjeros laiptais, bet sėdėti
vienoje vietoje sudėjus rankas
irgi neverta. Veikite ramiai ir
nesikarščiuodami, tuomet jūsų planus būtinai
vainikuos sėkmė. Poilsio dienas pasistenkite
praleisti su artimaisiais.
Jaučiams prasideda naujas
laikotarpis, leisiantis atgauti
dvasinę pusiausvyrą. Jei galite,
tai kelioms dienoms atitrūkite
nuo darbų ir išjunkite
mobilųjį telefoną. Galimybė
pabūti su savimi jums atvers kelią į savęs
pažinimą, kuriuo eidami naujaip pažvelgsite
į savo kūrybinį potencialą ir numatysite
ateities planus.
Dvyniai ateinančiomis dienomis
turės šansą įsijungti į
kolektyvų kūrybos procesą.
Išnaudokite jį ­ jums gali atsiverti
naujos perspektyvos.
Nesusipratimai liks praeityje, santykiai su
bendradarbiais ir bičiuliais pagerės. Slapti
priešai ir nedraugai demaskuos save ­ būkite
budrūs!
PIRKINYS: Auk cio ne
Že ne vo je ant ra die nį
par duo tas vie nas
di džiau sių pa sau ly je
dei man tų – 110,3
ka ra to „Sau lės la šas“
(„Sun Drop“). Už
kriau šės for mos
gels vą dei man tą
pa klo ta 12,4
mi li jo no do le rių
(dau giau nei 9
mi li jo nai eu rų),
pra ne šė „Sot he by’s“
auk cio nų na mai.
„Tai yra re kor di nė
kai na, su mo kė ta už
gel to ną jį dei man tą“,
– sa kė „Sot he by’s“
at sto vas.
„Sau lės la šas“ per nai
ras tas Pie tų Af ri ko je.
Ru si jo je vai ruo to jui
už draus ta vai ruo ti 72 me tus
Po li ci ja Ru si jos Če lia bins ko
mies te su lai kė 40­me tį vai ruoto
ją, ku riam už draus ta sės ti prie
vai ro 72 me tus (iki 2077­ųjų),
in for ma vo po li ci ja.
„Vai ruo to jas ad mi nist ra ci nį papei
ki mą ga vo 247 kar tus, tarp jų 68
kar tus už vai ra vi mą be vai ruo to jo
pa žy mė ji mo ir 18 kar tų už vai ravi
mą ap svai gus. Jam tei sės atim tos
Vėžiai neturėtų apsikrauti
darbais, kitą savaitę šiek tiek
sumažinkite jų naštą. Jūs vis
tiek iškart neišspręsite visų savo
problemų, todėl astrologas
jums primygtinai rekomenduoja nesinervinti
ir apsišarvuoti kantrybe. Jūsų finansinė padėtis
savaitgalį akivaizdžiai pagerės.
Liūtai nudžiugins pačius
save ir ypač vyresnybę dideliu
darbingumu, o gera nuotaika
taps sėkmės garantija daugelyje
veiklos sričių. Nevertėtų
nutolti nuo bendradarbių, nes
kartais geriausias sprendimas būna kolektyvus.
Ateinančiomis dienomis galima rasti
naujų verslo partnerių.
Mergelės kitą savaitę bus
labai aktyvios, todėl galės
realizuoti visus savo sumanymus.
Taip pat nudžiugins
svarios piniginės įplaukos,
kurios gerokai sustiprins jūsų
materialinę padėtį. Jūsų laimėjimai stebins
jus pačius. Būkite pasirengę spręsti naujus
uždavinius, tai pareikalaus energingų
pastangų.
2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis
EPA-ELTA nuotr.
72 me tams“, – tei gė po li ci ja.
Vai ruo to jas Ser ge jus, ku ris dar
ti ki si at gau ti vai ruo to jo tei ses, turė
tų iš gy ven ti iki 112 me tų.
Vai ruo to jas iš Va ka rų Si bi ro
Bar nau lo mies to pa sie kė re kor dą.
Jam vai ruo to jo pa žy mė ji mas bu vo
atim tas 2009 me tais, kai po li ci ja jį
bu vo su lai kiu si 194 kar tus. Vy ras
mė go vai ruo ti iš gė ręs.
prem je ras at si sa kė at leis ti dir ban tį ka ti ną
Di džio sios Bri ta ni jos mi nist ras
pir mi nin kas Dei vi das Ka me ro nas
griež tai at si sa kė at leis ti iš pa rei gų
tar ny bi nį ka ti ną La rį, ku rio užduo
tis – gau dy ti pe les prem je ro
re zi den ci jo je.
Rei ka la vi mų at sta ty din ti ketve
rių me tų La rį pa si gir do po to,
kai per va ka rie nę, ku rią Dau ning
Stry to 10­aja me na me ke liems įtakin
giems po li ti kams su ren gė D.
Ka me ro nas, bu vo pa ste bė ta pe lė.
Im ta svars ty ti, ar La ris de ra mai
at lie ka sa vo pa rei gas, tuo la biau
kad ne se niai jį dar bo me tu žmonės
ma tė ne to lie se esan čia me Sent
Džeim so par ke, ku rio sar go namuo
se, kaip pla ka pik ti lie žu viai,
Vie toj ži bin tų – ži bin tu vė liai
Vo kie ti jos ke lių po li ci jos pa rei gūnų
dė me sį au tost ra do je tarp Brė meno
ir Ha no ve rio at krei pė au to mobi
lis, ku rio ži bin tai va ka re sklei dė
ste bė ti nai silp nus švie sos spin du lius.
Paaiš kė jo, kad 61 me tų vai ruo to jas ir
jo ke lei vis va žia vo, pa si švies da mi...
dviem ki še ni niais ži bin tu vė liais.
gy ve na sim pa tiš ka ka tė.
Prem je ras D. Ka me ro nas sto jo
gin ti La rio. Jis pa brė žė, kad vaka
rie nė, per ku rią pa ste bė ta pe lė,
bu vo su reng ta pa tal po se, į ku rias
tar ny bi nis ka ti nas neį lei džia mas.
Pa sak nau jie nų agen tū ros „The
Press As so cia tion“, D. Ka me ronas
pa lei dęs į pe lę ša ku tę, bet nepa
tai kęs. O vie nas sve čių tą syk
pa klau sęs: „Kur gi tas La ris, kai
jo rei kia?“
La ris at si kraus tė į Di džio sios
Bri ta ni jos prem je ro re zi den ci ją iš
gy vū nų prie glau dos va sa rio mėne
sį. D. Ka me ro nas ti ki na, kad
tar ny bi nis ka ti nas pui kiai at lie ka
sa vo pa rei gas.
Vy rams ši ori gi na li idė ja atė jo į
gal vą, kai su ge do au to mo bi lio apšvie
ti mo sis te ma.
Bet po li ci nin kai pa lie pė iš ra dingiems
ke liau to jams nak tį pra leis ti
au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lė je, o
išau šus va žiuo ti į ar ti miau sią au tomo
bi lių re mon to dirb tu vę.
ELTA, „Biržiečių žodžio“ inf.
Svarstyklės turėtų rodyti
reikiamą pagarbą artimiems
žmonėms ir bičiuliams, o jie
savo ruožtu padės įgyvendinti
jūsų tikslus. Pranašumo jausmas,
kurį jums ne visada pavyksta paslėpti,
gali sutrukdyti visavertiškai bendrauti, todėl
atidžiai kontroliuokite savo žodžius.
Skorpionai neturėtų gaišti
brangaus laiko tuščioms
kalboms, todėl surikiuokite
savo mintis, sukonkretinkite
planus, ir galėsite džiaugtis
sėkmingu jų realizavimu. Tada visi reikalai,
kuriuos ilgai atidėliojote, bus bematant sutvarkyti.
Kita savaitė ­ tinkamas metas nutrūkusiems
ryšiams atnaujinti.
Šauliai gali lengvai nuginkluoti
kritiškai nusiteikusius
žmones savo geranoriškumu.
Jūsų rezultatyvumas gerokai
padidės, o nenuilstamas pastangas
darbe deramai įvertins vyresnybė,
kuri pritars ir jūsų būsimiems veiksmams.
Neabejokite savo sugebėjimais, kitaip nepasitikėjimui
įveikti prireiks daug pastangų.
EL TA

2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis savaiTgalio SAVAITGALIo skaiTiniai SkAITInIAI
9
Šiuo lai ki niams katilams tinka vietinis kuras Gied riaus BA RA NAUS KO nuo tr.
„Leng va su tau py ti ir
gy ven ti šil tai, kai tu ri
mo­der­nų ka­ti­lą, ku rio
nau din gu mo koe fi cien tas
sie kia iki 98 pro­cen­tų“, –
sa ko vie nos iš di­džiau­sių
cent ri nio ir ori nio
šil dy mo ka­ti­lų ga min to jos
Lie tu vo je UAB „Kal­vis“
par­da­vi­mų di rek to rius
And rius Čer­niaus­kas.
Įmo­nės pro duk ci ja yra
ne tik eko no miš ka, bet
ir pri tai ky ta lie tu viui
var to to jui, kū­re­nan­čiam
vie­ti­nį ku­rą.
ire na bud Rie nė
po pu lia Rė­ja bio ku Ro
ka ti lai
Paš ne ko vo žo džiais, ky lant du jų
ir mal kų kai noms, vis dau giau varto
to jų ryž ta si kū ren ti bio ku ru, o tie,
ku rie dar ne pe rė jo prie bio ku ro, –
vis daž niau klau si nė ja ir do mi si tokiais
ka ti lais.
„Mū sų konst ruk ci jos ka ti luo se
už tik ri na mas me cha ni zuo tas ku ro
tiekimas – pa vyz džiui, su smul kintos
me die nos, va di na mų jų ka po jų“,
– sa kė A. Čer niaus kas.
Ka ti lai „Kal vis­ KSM“ bū na nuo
13 iki 290 kW ga lin gu mo.
Var to to jams siū lo mi ka ti lai, kūre
nan tys įvai rų bio ku rą: grū dus, jų
at lie kas, gra nu les, ka po jus, smulkin
tą me die ną.
„Kai žmo gus ne tu ri bi raus ku ro,
MIL ŽI NAS: UAB „Kal vis“ par da vi mų di rek to rius And rius Čer niaus kas sa ko, kad jų bend ro vės ga mi na mi pra mo ni niai ka ti lai tin ka ypač di de liems plo tams šil dy ti.
ga li kū ren ti ir kie tąjį – mal kas, anglį,
bri ke tus“, – tei gia A. Čer niaus kas.
Šių ka ti lų nau din gu mo koe fi cien tas
yra la bai aukš tas – nuo 96 iki 98
pro cen tų. Tai reiš kia, kad deg da mas
ku ras be veik vi są ener gi ją ati duo da
ter mo fi ka ci niam van de niui, o išeinan
tis dū mas yra šal tas.
Nors kar tu su Da ni jos tech no logi
jų ins ti tu tu su kur ti ka ti lai „Kal vis­
KSM“ rin ko je yra vie ni bran giau sių,
pa gal eksp loa ta vi mo ga li my bes ir
nau din gu mo koe fi cien tą pri lygs ta
du ji niams ka ti lams.
Be to, šie ka ti lai yra vi siš kai au toma
ti zuo ti, su pe le nų ša li ni mu.
pa­mė­go ūki­nin­kai
Ka ti lus „Kal vis­KSM“ pa mė gę
ūki nin kai ir že mės ūkio bend ro vės
juos su ma niai pa nau do ja ir džiaugia
si eko no mi ne nau da.
Nr. 3107
Šiau lių ra jo no ūki nin kas Eli gi jus
Bau ža, nu si pir kęs ne ma žo pa jė gumo
au to ma ti zuo tą cent ri nio šil dymo
ka ti lą, kū re na mą au ga li nės kilmės
ku ru, ne nu si vy lė.
„Kū re ni mą grū dais jau iš bandžiau,
– sa ko ūki nin kas. – Iki tol per
mė ne sį na mui šil dy ti pri reik da vo
apie tūks tan čio ku bi nių met rų dujų.
Da bar pri rei kia 2–3 to nų grū dų.
Per pus pi giau. O svar biau sia, kad
aš ne bep rik lau so mas nuo to – pigs
ar brangs du jos. Grū dų vi sa da užsiau
gin siu.“
Kom piu te riu val do ma na mo šildy
mo kros nis ga li bū ti kū re na ma
me die nos drož lė mis, grū dų at lie komis,
pju ve nų gra nu lė mis. Ūki nin kas
ap skai čia vo, jog avi žo mis – pi giausia:
už jas su pir kė jai mo ka ne daug, o
iš vi sų ja vų avi žos – ka lo rin giau sios,
pa lie ka ma žiau siai pe le nų.
ka­ti­lų įvai­Ro­vė
Be ka ti lų „Kal vis­KSM“, bendro
vė pir kė jams ga li pa siū ly ti ir kito
kių gra nu lė mis kū re na mų 20–30
kW ga lin gu mo ka ti lų su šve diš kais
„PellX“ de gik liais.
„Kal vio“ ga mi na mos pro duk ci jos
asor ti men tas di de lis: net iš ran kiausias
pir kė jas ran da jam la biau siai
pa gal ko ky bę, po rei kius ir ki še nę
tin kan tį šil dy mo ka ti lą.
Bend ro vė ga mi na įvai rių mo delių
ir ga lin gu mo cent ri nio šil dy mo
ka ti lų, katilų­viryklių, pir ties bei
ori nio šil dy mo kros ne lių. Ka ti laivi
ryk lės šil do 40–160 kvad ra ti nių
met rų būstą,
o cent­
ri nio šil dymo
ka ti lai
– 60–700
kvad ra ti nių
met rų patal
pų plo tą.
Ypač di deliemsplotams
šil dy ti
„Kal vis“ gami
na pra­
“
Var to to jams siū lo mi
ka ti lai, kū re nan tys
įvai rų bio ku rą: grū dus,
jų at lie kas, gra nu les,
ka po jus, smul kin tą
me die ną.
mo ni nius (net iki 5000 kW ga lingu
mo) ka ti lus.
Bend ro vės in ži nie riai su kū rė ir
iš to bu li no pra mo ni nių kie to jo ku ro
ka ti lų se ri ją su me cha ni zuo tu ku ro
tiekimu, ju da muo ju ar dy nu bei auto
ma ti niu pe le nų ša li ni mu.
Ga mi na mi bui ti niai katilai­viryklės
su dang čiais ir su pa ku ros
du re lė se įmon tuo tu stik lo ke ra mikos
lan gu bei nau ji pir ties ka ti lai.
Pas ta rų jų šiuo me tu ga mi na ma 16
skir tin gų pa va di ni mų.
nuo konst Ra­vi­mo
iki paR­duo­tu­vės
„Mes nuo lat to bu lė ja me, mo komės
iš Va ka rų, taip at si ran da nau ji
pro duk tai“, – sa ko A. Čer niaus kas.
Konst ruk to riai su konst ruo ja,
pa ga mi na nau ją ka ti lą, ku ris la bora
to ri jo je yra įvai riai ban do mas,
pjaus to mas, per da ro mas, ieš ko ma
op ti ma liau sios konst ruk ci jos, kad
ku ras ge rai su deg tų ir bū tų iš gauna
mas mak si ma lus ener gi jos kie kis.
Nau jas ka ti las į rin ką iš lei džia mas
maž daug po me tų.
Šiuo me tu la bo ra to ri jo je jau sto vi
ka ti lai – nau jie nos, ku rie nuo nau jų
me tų pa sieks var to to ją.
„La bo ra to ri jo je iš ti ria me ne tik
„Kal vio“ pro duk ci ją, bet ir pa tik rina
me kon ku ren tus, ar jų pa tei kiama
in for ma ci ja apie sa vus ka ti lus
ati tin ka tik ro vę. Daž niau siai tai,
kas ra šo ma apie len kiš kus ka ti lus,
įma no ma tik prie tam tik rų idea lių
są ly gų. O rea li žmo gaus bui tis nuo
idea lių są ly gų ski ria si kaip die na nuo
nak ties, to dėl ir įsi gy tas len kiš kas
ka ti las nea ti tin ka lū kes čių“,– tei gia
A. Čer niaus kas.
sta to pRa­mo­ni­nių
ka­ti­lų la bo Ra to Ri­ją
Įsi sa vin da ma Eu ro pos Są jun gos
(ES) struk tū ri nių fon dų pa ra mą,
bend ro vė ne pa si ten ki na tu ri ma
bui ti nių ka ti lų la bo ra to ri ja ir sta to
pra mo ni nių ka ti lų la bo ra to ri ją.
„Tai – di de lė, 3 mi li jo nus li tų virši
jan ti in ves ti ci ja, ku rios 50 pro centų
den gia ES.
Pra mo ni nių
ka ti lų la bo rato
ri ja bus vienin
te lė Balti
jos ša ly se,
su teik sian ti
ga li my bę išban
dy ti daugiau
kaip 200
ki lo va tų galin
gu mo kati
lus, su ži no ti
vi sas jų sa vy bes“, – sa ko par da vi mų
di rek to rius.
ES struk tū ri niais fon dais įmonė
nau do ja si ir nau joms rin koms
pa siek ti. Pro jek tas, ku ris va di na si
„Nau jos ga li my bės“, pa dė jo ženg ti
pir muo sius žings nius Uk rai no je ir
Len ki jo je.
Kar tu su ki to mis įmo nė mis bendro
vė da ly vau ja pa ro do se Ka li ningra
de ir ki tuo se Ru si jos mies tuo se,
Es ti jo je, Bal ta ru si jo je ir Va ka rų
Eu ro po je.

10
Re gi na mus neC kie nė
Ma žy tis mur zi nas se nos su smuku
sios me di nės tro bos lan giukas.
Ja me įrė min ti dvie jų ma žų
bal tap lau kių mer gy čių vei du kai.
Fo tog ra fuo ju. O jos šyp so si, lyg
ži no tų, jog ši taip rei kia po zuo ti
prieš ka me rą.
Tos mer gy tės – vie nin te lis šių skur džių na mų šviesu
lys. Vie nin te lė at sva ra, įpras mi nan ti šiek tiek neva
ly vą ir pur vab ri dį sa vo tė vų gy ve ni mą. Jos ir dar
pul kas iš mo kyk los par bėg sian čių se su čių ir bro liu kų
– di džiau sias dvie jų jau nų žmo nių tur tas.
Dar vie nas tur tas grei tai pa si bels į pa sau lį. Mer gyčių
ma ma ne tu ri nė tris de šim ties. Vai ke lių dar ga lės
pa gim dy ti vi są krū vą. Ir taip dar la biau pa di din ti
sa vo tur tą ir in ves ti ci jas į atei tį. Šiuos žo džius ra šau
be men kiau sios pa šai pos. Juk iš tie sų vai kai yra geriau
sia tė vų in ves ti ci ja į sa vo ša lies, sa vo kai mo, sa vo
pa čių atei tį. Tik vis kas pa rei na nuo to, ko kie bus tie
mū sų vai kai. Dar bi nin kai ar iš lai ky ti niai? Pro tin gi
ar kvai li? Ge ra šir džiai ar nu si kal tė liai? Blai vi nin kai
ar gir tuok liai?
Ži nau daug pa vyz džių, kai dau gia vai kių šei mų at žalos,
vai kys tė je į va lias at si kan du sios skur do, sa vo gyve
ni mą vai ruo ja taip, kad jų vai kams nie ko ne trūk tų.
Tik tai iš kur jiems pa si sem ti tos pa tir ties?
Dar dė da ma ne ly giu kai mo ke liu min ti jau, iš ko
mo ky sis gy ven ti tos dvi mie los bal ta pū kės mer gy tės,
jų jau gi mę ir dar gim sian tys se sės ir bro liai? Juk jų
nie kas ne mo ko net nu si praus ti ar ba tvar kin gai pa sika
bin ti dra bu žį.
Teat lei džia man jų ma ma, bet nie kaip ne ga liu supras
ti, kaip jau na, svei ka į dar bą nei nan ti mo te ris
lei džia sau ne nu va ly ti lan gų, per ženg ti
ant grin dų be si mė tan čius dra bu žius,
ne ma ty ti vo ra tink lių ir dul kių...
Daug kar tų esu ma čiu si, kaip se nut
se nu tė lė li go ta mo čiu tė ke liais ei da ma
iš si plau na grin dis. Neį ga li, ve ži mė ly je
sė din ti mo te ris kie me nu si pjau na žo lę
ir pa lais to sa vo gė ly nus.
Gal pa vyz dį vai kams pa ro dys tų vaikų
tė ve lis? Var gu bau... Juk at sa ko my bę
jau čian tis vy ras priim tų dar bo pa siū lymą
jau vien to dėl, kad šiek tiek pa dirbė
jus vėl pri klau sy tų be dar bio, pa skui
– so cia li nė pa šal pa ir ki tos so cia li nės
ga ran ti jos. Kel tų si ket vir tą ry to ir pės čias tuos ke lis
ki lo met rus nu žings niuo tų į dar bą. Juk na muo se tiek
al ka nų bur nų!
Bet jis taip ne da ro... To dėl sun ku pa ti kė ti, kad, nema
tę tė vų sun kiai dir bant, dirb ti no rės ir vai kai.
Pa na šių šei mų rajone yra 125. Jos ofi cia liai va di namos
so cia li nės ri zi kos šei mo mis. Bet so cia li niai darbuo
to jai sa ko, jog smur to ir skur do ap stu kas ant ro je
kai mo tro bo je. Gal ne to kio skau daus. Gal su re tais
pra gied ru liais. O ko dėl jo ap stu? To dėl, kad žmo nės
at si kra tė dar bo.
Vie nas ūki nin kas skau džiai pa juo ka vo, jog dau guma
kai mie čių tvar tus da bar pa ver tė mu zie jais, daržus
– al pi na riu mais ir ve jo mis. Dar prieš dvi de šim tį
me tų, tu rė da mi še šias de šimt arų že mės, kai mo inte
li gen tai au gi no anks ty vą sias bul ves, lai kė kar vių
ir kiau lių, nors gau da vo pa gal ano me to kai nas vi sai
ne blo gas al gas.
Aiš ku, ge rai, kad kai mo mo ky to jas ar ba kul tū ros
dar buo to jas šian dien ga li at si sa ky ti kar vių ir dar žų.
Kad gau na mo at ly gi ni mo jam už ten ka iš gy ve nti. Ir
al pi na riu mai kai me vi sai gra žu.
Ta čiau ra do si ir ki ta ka te go ri ja žmo nių, ku rie neren
gia al pi na riu mų, tik lai ko pikt žo ly nus, o sa lo tų,
ko pūs tų ir bul vių be ve li ja nu si pirk ti ga vę pa šal pą.
Vie na va do ve so vie ti niais lai kais dir bu si mo te ris
pri si mi nė, kaip už gir ta vi mą į lau ko dar bus per kėlė
vie ną trak to ri nin ką. Šis su py kęs pro dan tis iš ko šė:
„Tu ša kės iš ma nęs nea tim si.“
savaiTgalio SAVAITGALIo SkAITInIAI
skaiTiniai
ko MEn Ta RaS
Kas iš mo kė lie tu vį tin gė ti?
Da bar ne rei kia nė ša kės. Pi ni gė liai, nė pirš to ne pa judi
nus, kad ir gir tuok liams pa šal pų pa vi da lu at ke liau ja
į na mus. Jei gu ke lias va lan das pa si ju din si ir pa dir bė si
vi suo me nei, pa šal pą gau si pi ni gais. Jei ne no ri pa dirbė
ti, gau si mais to ta lo nus. O gal so cia li nė dar buo to ja
at veš tau mais to į na mus. Kur ge riau ra si? Gy ve ni sau
kaip ko kiam pen sio ne – glo bo ja mas, ap rū pin tas. Pas
gy dy to jus nu ve ža mi ta vo vai kai.
Gal ateis to kie lai kai, kai so cia li nės dar buo to jos jaunoms
šei moms dar nu va lys ir lan gus, iš plaus grin dis,
at veš ir su skal dys mal kas kaip ne paei nan čioms se nučiu
kėms? Juk ta link me pa sta ruo sius po rą de šimt mečių
ir ei na me. Su nai ki no me so vie ti nį pa li ki mą – fabri
kus, ko lū kius, koo pe ra ty vus.
Atė mė me iš žmo nių dar bą. O vie toj to su kū rė me
tik ke rėp liš ką so cia li nę sis te mą, ku rios jau ir pa tys nebe
pa vel ka me. Net iš to gy ve nan tys pa tys so cia li niai
dar buo to jai vie na reikš miš kai ver ti na: tai deg ra da ci ją
ska ti nan ti sis te ma.
Darbš tes nie ji kai mo žmo nės ka bi no si į že mę. Bet
Eu ro pa nai vuo liams pa ro dė sal dai nį – at si sa ky ki te
ūkio, mes mo kė si me iš mo kas. Žmo nės džiau gė si. Nerei
kės že mės dirb ti, su kar vė mis tam py tis, o vis tiek
gaus dvy li ka tūks tan čių. Dvy li ka tūks tan čių ne tru ko
iš tirp ti. O dar bo ir pa ja mų nė ra.
Že mę iš po ko jų iš mu šė vy res niems žmo nėms – kaimo
bran duo liui, ku ris dar ge bė jo dirb ti, jau tė pa rei gą
pa dė ti vai kams ir anū kams. Da bar ši naš ta per kel ta
ant vals ty bės pe čių.
O di de lė da lis vai kams ir anū kams per ra šy tos žemės
dir vo nuo ja. Nes darbš tes nie siems vai kams ir
anū kams ge riau ap si mo ka dirb ti už sie ny je, o tin giniu
kams – gy ven ti iš pa šal pų.
Šimt me čius že mė lie tu viui bu vu si mai tin to ja dabar
tam pa kliū ti mi gau ti be dar bio pa šal pą, so cia lines
iš mo kas, ne mo ka mą mai ti ni mą vai kui. Ma ža to,
ne tru kus už ap leis tas že mes teks
mo kė ti bau das.
“Esą dar bas
anuo met bu vo
men ko na šu mo.
Bet anuo met
na šiai, pu siau
na šiai ar ne na šiai
dir bo vi si.
Tuo met vai kai ir anū kai, plana
vę ka da nors į pail sė ju sią že mę
ka bin tis, sku bės jos at si kra ty ti. Apsuk
rūs ber niu kai ne pra leis šan so
pa si pel ny ti. Pi giai su pirks tūks tančius
hek ta rų, o kai ga lės, bran giai
par duos už sie nie čiams.
Ta da Lie tu vos že mė neš pel ną
vo kie čiams, aust rams, olan dams ar
da nams. O mes bū si me bal tie ji jų
ku me čiai. Tiems, ku riems ne teks
nė ku me čio vaid mens, tuo met jau
var gu ar be gaus ir so cia li nes pa šal pas?
Duok Die ve, kad to kie sce na ri jai ne pa sit vir tin tų. Bet
pa sau lio tur tin gie siems nuo lat rei kia svei kų, nuo lankių
ir pro tin gų ver gų. At ro do, mes šiam vaid me niui
pui kiau siai ti ko me.
Daug lie tu vių ver gų jau šian dien iš si bars tė po platų
jį pa sau lį. Kas ne spė jo ar ne ga lė jo iš va žiuo ti, netru
kus šį vaid me nį gaus ir sa vo tė vy nė je. Vie nin te lė
pa guo da, kad im por ti nis verg val dys ga li bū ti ge resnis
už sa vą jį.
Vi sais lai kais ir vi so se ša ly se bu vo ir yra darbš čių ir
tin gi nių, so cia lių ir aso cia lių, ge rų ir blo gų žmo nių. Jų
skai čius pri klau so nuo to, tin gė ji mui ar dar bui, gė riui
ar blo giui pa lan kes nės so cia li nės są ly gos.
So vie tų kor ta į aukš tu mas jo jan tys po li ti kai daž nai
sa ko, jog so vie tų san tvar ka iš mo kė mus tin gė ti. Esą
dar bas anuo met bu vo men ko na šu mo. Bet anuo met
na šiai, pu siau na šiai ar ne na šiai dir bo vi si. Pra si kaltai
kaip trak to ri nin kas – tau į ran kas įbru ko ša kę.
Dirb ti va ry da vo su po li ci ja. Ir nie kas ne mai ti no sveti
mų vai kų.
Da bar da le lė dir ban čių žmonių dir ba na šiai. Už
sa ve ir už tą vai ki ną, ku ris bal tos die nos vi du ry sė di
prie ba ro, už tą, ku ris lei džia į pa sau lį vai ke lius, bet
ne su ge ba jų iš mai tin ti ir ap reng ti. Tik ar nuo to daro
si tur tin ges nė vals ty bė? Ar bend rai ge ro vei ati ten ka
to na šaus dar bo vai siai?
To dėl kar tais gal vo je pra de da kir bė ti įky rus klausi
mas. Kas iš mo kė lie tu vį tin gė ti?
ITA LIŠ KU MAS: Mi la no ma dos
sa vai tė je – „Ar ma ni“ ko lek ci ja.
Ką tik di­džio­sio­se
ma­dų sos­ti­nė­se
praū­žu­sios ma­dos
sa­vai­tės atei­nan­čių
2012 me­tų
pa­va­sa­riui pa­ža­dė­jo
tik­ro­jo mo­te­riš­ku­mo
su­grį­ži­mą...
Ža vi vi du ti nio am žiaus ita lė prade
da sa vo die ną. Jos fi gū rą gau bia
šil ki nis cha la tas, plau kuo se sty ro suktu
kai, ant tua le ti nio sta le lio ga ruo ja
ka va. Ji pa ma žu sod ria rau do no jo
vy no spal va da žo si lū pas, su bti liai
pa si ryš ki na akis, ren ka si pa puo šalus.
Į gat vę žen gia iš di džiai: nuo sta bi
su kne lė pa brė žia jos smė lio laik rodžio
fi gū rą, mo te riš kus iš ki lu mus.
Ji ne pa kar to ja ma.
Ban dy mai pa keis ti nu si sto vė jusią
in dust ri jos tvar ką bu vo pra lau žę
le dus dar 2010­ųjų rudens/žiemos
se zo ną, ta čiau vis kas itin grei tai
Ants vo ris ir nu tu ki mas – dis balan
sas tarp gau na mos ir nei šeik vo tos
ener gi jos.
Sup ras ti, ar jū sų svo ris nor ma lus,
ga li ma ap skai čia vus sa vo KMI (kū no
ma sės in dek sas).
Tai ūgio ir svo rio san ty kio ro dik lis,
lei džian tis įver tin ti, ar žmo gaus svo ris
nor ma lus, per ma žas, yra ant svo rio, ar
nu tu ki mas. Šis in dek sas ap skai čiuo jamas
pa gal for mu lę:
KMI = Kū no ma sė (kg)/Ūgis (m 2 ).
KMI reikš mių paaiš ki ni mas: mažiau
kaip 18,5 – per ma žas svo ris; 18,5
– 24,9 – nor ma lus svo ris; 25 – 29,9 –
ants vo ris; 30–34,9 – pir mo laips nio
nu tu ki mas; 35 – 39,9 – ant ro laips nio
2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis
MA DA: Pa ry žiaus ma dos sa vai tė je –
„Dior“ ko lek ci ja.
Mo te riš ku mas
vi sa da ma din gas
kū no LI n I JoS
EPA-EL TA nuo tr.
MO TE RIŠ KU MAS: Mo de lis Pa ry žiaus
ma dos sa vai tė je pri sta to po rtu ga lų
di zai ne rės Fa ti mos Lo pes ko lek ci ją.
nu ri mo, ir ant pa va sa rio po diu mų
vėl pa si ro dė vir ti nė ber niu kiš kų
si lue tų.
Šį kart di zai ne riai, at ro do, nuspren
dė mo te riš ku mą pa ga liau
„įtei sin ti“: Niu jor ko, Lon do no, Mila
no bei Pa ry žiaus ma dos sa vai tė se
pra žy do ne ti kė tai daug si jo nų ir vilio
kiš kų su kne lių.
Žvel giant į ko lek ci jo se vy rau jančią
ten den ci ją, ga li ma sa ky ti, jog
ga li my bių bū ti tik ra mo te ri mi dar
nie ka da ne bu vo tiek daug.
www.ve.lt
nu tu ki mas; 40 ir dau giau – tre čio laipsnio
nu tu ki mas.
Ka lo ri jų kie kis pri klau so nuo Jū sų
gy ve ni mo bū do
Ener gi jos kie kis, rei ka lin gas or ganiz
mui, pri klau so nuo ak ty vu mo. Jeigu
kas dien sė di te dar be, tai eik vo ja te
apie 1600 kcal – tai la bai ma žas akty
vu mas. Kas dien mankš tin da mie si
su de gi na te apie 2200 kcal – tai vi duti
nis krū vis. Sun kus fi zi nis krū vis, kai
ne ten ka ma 4000 kcal ir dau giau per
pa rą. Įver ti nus sa vo fi zi nį ak ty vu mą,
ati tin ka mai tiek ka lo ri jų ir tu rė tų bū ti
su var to ja ma.
Pa reng ta pa gal SAM inf.

2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis Televizija
lapkričio 19 d.,
šeštadienis
lTv
8.15 „Krikš čio nio žo dis“.
8.30 „Gim to ji že mė“.
9.00 „Pa šė lę Torn be riai“.
9.25 „Dže ro ni mas“.
9.50 „San do ka nas, Ma lai zi jos
tig ras“.
10.20 „Aviu kas Šo nas“.
10.30 „Pul sas“.
11.00 „Ry to su kti nis su Zi ta Kelmic
kai te“.
12.00 „Du rys at si da ro“.
12.30 „Vi sa tos ste buk lai. Kos mi­
lapkričio 20 d.,
sekmadienis
lTv
8.30 „Kai mo aka de mi ja“.
9.00 „Pa šė lę Torn be riai“.
9.25 „Dže ro ni mas“.
9.50 „Aviu kas Šo nas“.
10.00 „Gus ta vo en cik lo pe di ja“.
10.30 „Lie tu vos tūks tant mečio
vai kai“.
12.00 „Eko lo giš kiau si pa sau lio
na mai“. Dok. se ria las.
12.30 „Pla ne ta Že mė. Džiunglės“.
13.30 „Pua ro“. De tek ty vas. N­7.
15.30 „Šven ta die nio min tys“.
16.00 Ži nios.
lapkričio 21 d.,
pirmadienis
lTv
6.00 „La bas ry tas“.
6.30, 7.00, 7.30, 8.00. 8.30
Ži nios.
9.00 „Mak leo do duk te rys“.
10.00 „Sti lius“.
11.00 „Tarp Ry tų ir Va ka rų“.
12.00 „Trem bi ta“.
12.15 „Klau si mė lis.lt“.
12.30 „Pua ro“. De tek ty vas. N­7.
14.35 „Sa vai tė“.
15.00 Ži nios.
15.10 „Vol ke ris, Tek sa so reindže
ris“. N­7.
16.05 „Mak leo do duk te rys“.
17.00 „Se nis“. N­7.
18.15 Šian dien.
18.45 „Gi mi nės po dvi de šimties
me tų“.
19.45 „Vie ša pa slap tis“.
lapkričio 22 d.,
antradienis
lTv
6.00 „La bas ry tas“.
6.30, 7.00, 7.30, 8.00. 8.30
Ži nios.
9.00 „Mak leo do duk te rys“.
10.00 „Ry to su kti nis su Zi ta Kelmic
kai te“.
11.00 „Ant svars tyk lių“.
12.00 „Vil niaus al bu mas“.
Lai da len kų kal ba.
12.15 „Žings nis po žings nio“.
12.30 Svei ki ni mų kon cer tas.
15.00 Ži nios.
15.10 „Vol ke ris, Tek sa so reindže
ris“. N­7.
16.05 „Mak leo do duk te rys“.
17.00 „Se nis“. N­7.
18.15 Šian dien.
18.45 „Gi mi nės po dvi de šimties
me tų“.
Biržų KTV „Rygveda“ savo
autoriniu kanalu rodo ge­
nės dul kės“.
13.30 „Fros to pri si lie ti mas“.
15.30 „Pa sau lio pa no ra ma“.
16.00 Ži nios.
16.10 Svei ki ni mų kon cer tas.
18.40 „Yra ša lis...“
20.25 Lo te ri ja „Per las“.
20.30 Pa no ra ma.
21.00 „Yra ša lis...“
22.00 „In te li gen tai“.
22.30 „Ki ne kaip ki ne“.
23.00 „Ma no ma žy tė žmo na“.
Dra ma.
lnk
6.25 Die nos pro gra ma.
16.10 „Po pie tė su Al gi man tu
Če kuo liu“.
16.45 „Įž val gos“.
17.15 „Pra dėk nuo sa vęs“.
17.45 „Sep ty nios Kau no dienos“.
18.15 „Žings nis po žings nio“.
18.30 „Sti lius“.
19.30 „Bė dų tur gus“.
20.30 Pa no ra ma.
20.45 „Sa vai tė“.
21.15 „Ar chan gels kas“. Po li ti nis
tri le ris. N­7.
lnk
6.25 Die nos pro gra ma.
6.30 „Deks te rio la bo ra to ri ja“.
6.55 „Kau kė“.
20.25 Lo te ri ja „Per las“.
20.30 Pa no ra ma.
21.15 Do ku men ti nio ki no va karas.
„Bri tish Pet ro leum“. Po vande
ni nės sro vės“.
Pertraukoje – 22.10 Lo te ri ja
„Per las“.
22.45 „Gar siau sios pa sau lio
ka pi nės“.
23.15 Va ka ro ži nios.
23.30 „Din gę. Bai gia mo ji dalis“.
N­7.
lnk
6.15 Die nos pro gra ma.
6.20 „Šau nio jo pen ke tu ko nuoty
kiai“.
6.50 „Links mie ji To mas ir Dže ris“.
7.20 „Pri čiu pom!“ N­7.
7.50 „Pa sau lio Gi ne so re kordai“.
N­7.
8.50 „Tė čio die nos rū pes tis“.
Veiks mo ko me di ja.
10.50 „Pui kios ato sto gos“. Ko­
19.45 „Ypa tin gas at ve jis“.
20.25 Lo te ri ja „Per las“.
20.30 Pa no ra ma.
21.15 „Na cio na li nė paieš kų
tar ny ba“.
22.10 Lo te ri ja „Per las“.
22.15 „Pi ni gų kar ta“.
23.15 Va ka ro ži nios.
23.30 „Din gę“. N­7.
lnk
6.15 Die nos pro gra ma.
6.20 „Šau nio jo pen ke tu ko nuoty
kiai“.
6.50 „To mo ir Dže rio pa sa kos“.
7.20 „Pri čiu pom!“ N­7.
7.50 „Pa sau lio Gi ne so re kordai“.
N­7.
8.50 „Būk ma no mei le“. N­7.
9.45 „Ha va jai 5.0“. N­7.
10.40 „Va lan da su Rū ta“.
12.10 „Šir džių ėdi kės“. N­7.
13.10 „Drau gai X“. N­7.
riausius visų laikų filmus.
Žiūrovai prie televizijos
ekranų laukiami kiekvieną
ketvirtadienį, 20 valandą.
Biržų televizijos informacinės
laidos „Mūsų Biržai“
rodomos trečiadienį, penk­
6.30 „Deks te rio la bo ra to ri ja“.
6.55 „Kau kė“.
7.20 „Ne nuo ra ma Džiu nė Ly“.
7.45 „Ogis ir ta ra ko nai bro kas“.
8.10 „Kas nau jo, Skū bi­Dū?“
8.35 „Zi gis ir Ryk lys“.
9.00 „Neiš gal vo ti gy ve ni mai“.
9.30 „Gi rių ho ri zon tai“.
10.00 „Su per me nas. Lem tin ga
die na“. Ani mac. f. N­7.
11.30 „Vie nos bė dos“. Nuo ty kių
ko me di ja. N­7.
13.30 „Pri čiu pom!“ N­7.
13.55 „Nuo... Iki“.
14.55 „Dvi gu bas gy ve ni mas“.
N­7.
7.20 „Ne nuo ra ma Džiu nė Ly“.
7.45 „Ogis ir ta ra ko nai“.
8.10 „Be nas Te nas“.
8.35 „Zi gis ir Ryk lys“.
9.00 „Svei ka tos ABC“.
10.00 „Alias ka“. Nuo ty kių f.
12.10 „Pui kios ato sto gos“. Kome
di ja. N­7.
13.50 „Sal di nuo dė mė“. N­7.
14.55 „Dvi gu bas gy ve ni mas“.
N­7.
17.00 „Ne vie nas ke ly je“.
17.45 „Te le lo to“.
18.45 Ži nios.
19.00 „Sa vai tės įvy kių TOP 5“.
19.30 „Dai nuok, jei ga li“.
21.00 „Tė čio die nos rū pes tis“.
Veiks mo ko me di ja.
me di ja. N­7.
12.40 „Mi si ja – gro žis“. N­7.
13.10 „Drau gai X“. N­7.
13.40 „To mo ir Dže rio pa sakos“.
14.10 „Dra ko nų ko va Z“. N­7.
15.10 „Pri čiu pom!“ N­7.
15.40 „Ele nos pa slap tis“.
16.40 „24 va lan dos“. N­7.
17.40 „Būk ma no mei le“. N­7.
18.45 Ži nios.
19.15 „Nuo... Iki“.
20.15 „Kaž kas at si ti ko“.
20.50 KK2. N­7.
21.25 „Dvi ra čio šou“.
22.00 Ži nios.
22.30 „Ha va jai 5.0“. N­7.
23.30 „Bręs tan tis blo gis“. N­14.
0.30 „Ties ri ba“. N­14.
1.30 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu sikal
ti mo mo ty vai“. N­7.
Tv3
6.40 „Te le par duo tu vė“.
13.40 „To mo ir Dže rio pa sa kos“.
14.10 „Dra ko nų ko va Z“. N­7.
15.10 „Pri čiu pom!“ N­7.
15.40 „Ele nos pa slap tis“.
16.40 „24 va lan dos“. N­7.
17.40 „Būk ma no mei le“. N­7.
18.45 Ži nios.
19.15 „Abi pus sie nos“.
20.15 „Neiš gal vo ti gy ve ni mai“.
20.50 KK2. N­7.
21.25 „Dvi ra čio šou“.
22.00 Ži nios.
22.30 „Men ta lis tas“. N­7.
23.30 „Tai ki nys“. N­7.
0.30 „Ties ri ba“. N­14.
1.30 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu sikal
ti mo mo ty vai“. N­7.
Tv3
6.40 „Te le par duo tu vė“.
6.55 „Ma da gas ka ro ping vi nai“.
7.25 „Simp so nai“. N­7.
7.55 „Lūp da žių džiung lės“. Ko­
tadienį ir sekmadienį 20
valandą.
Geriausios šalies regioninių
televizijų – kiekvieną
antradienį 20 valandą.
Laidos kartojamos pirmadieniais,
trečiadieniais ir ke­
15.54 „Ki to kie?“
16.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“.
N­7.
17.00 „Auk si nė šir dis“.
17.45 „Sal di nuo dė mė“. N­7.
18.45 Ži nios.
19.00 „Kvie čiu šok ti 2“.
22.30 „Vy ras už pi ni gus 2. Ži golo
Eu ro po je“. Veiks mo ko me dija.
N­14.
0.10 „Lau ki nės aist ros 3. Aistros
dėl dei man tų“. Veiks mo trile
ris. N­14.
Tv3
6.45 „Te le par duo tu vė“.
7.00 „Aler gi ja monst rams“.
7.30 „Gor mi tai“.
8.00 „Ha na Mon ta na“.
9.00 „Ma dos rei das“.
9.30 „Ma my čių klu bas“.
10.00 „Bea tos vir tu vė“.
22.55 „Elž bie ta. Auk so am žius“.
Is to ri nė dra ma. N­7.
1.15 „Fa rai“. N­7.
Tv3
6.45 „Te le par duo tu vė“.
7.00 „Aler gi ja monst rams“.
7.30 „Gor mi tai“.
8.00 „Ha na Mon ta na“.
9.00 „Svei kas žmo gus“.
10.00 „Sva jo nių so dai“.
11.00 „Įsi min ti nas ke lias“. Drama.
N­7.
13.05 „Džiung lių ka ra lius 2“. Kome
di ja vi sai šei mai.
14.50 „Kai mie čiai Be ver ly je“.
Ko me di ja.
16.40 „Kast las“. N­7.
6.55 „Ma da gas ka ro ping vi nai“.
7.25 „Simp so nai“. N­7.
7.55 „Lūp da žių džiung lės“. Kome
di ja. N­7.
8.55 „Mei lės sū ku ry je“. N­7.
10.00 „Sve ti mi“. N­7.
10.30 „Drą sos kai na“. N­7.
11.00 „Džiung lių ka ra lius 2“. Kome
di ja vi sai šei mai.
12.40 „Juo kin giau si Ame ri kos
na mų vaiz de liai“.
13.10 „Lūž tan ti ban ga“. N­7.
13.40 „Ka ta šu nis“.
14.10 „Meš kiu kai Ga miai“.
14.40 „Ma da gas ka ro ping vi nai“.
15.10 „Simp so nai“. N­7.
15.40 „Au ro ra“. N­7.
16.40 „Mei lės trium fas“. N­7.
17.40 „Ką ma nai?“
18.35 „Su si ti ki me vir tu vė je“.
18.45 TV3 ži nios.
19.10 „Nai sių va sa ra“. N­7.
19.40 „Ko dėl?“
20.30 „Gy ve ni mas yra gra žus“.
me di ja. N­7.
8.55 „Mei lės sū ku ry je“. N­7.
10.00 „Sve ti mi“. N­7.
10.30 „Drą sos kai na“. N­7.
11.00 „Bea tos vir tu vė“.
12.00 „Gy ve ni mas yra gra žus“.
12.35 „Be ko men ta rų“.
13.10 „Lūž tan ti ban ga“. N­7.
13.40 „Ka ta šu nis“.
14.10 „Meš kiu kai Ga miai“.
14.40 „Ma da gas ka ro ping vi nai“.
15.10 „Simp so nai“. N­7.
15.40 „Au ro ra“. N­7.
16.40 „Mei lės trium fas“. N­7.
17.40 „Ką ma nai?“
18.35 „Su si ti ki me vir tu vė je“.
18.45 TV3 ži nios.
19.10 „Nai sių va sa ra“. N­7.
19.40 „Prieš sro vę“.
20.30 „Nuo dė mių de šim tu kas“.
21.00 „Mo te rys me luo ja geriau“.
N­7.
21.35 TV3 va ka ro ži nios.
tvirtadieniais 9 valandą.
Penktadienio vakaro informacinė
laida „Mūsų Biržai“
kartojama pirmadieniais,
tuoj po sekmadienio vakaro
laidos kartojimo.
Laida „Iš arčiau“ rodoma
11.00 „Bež džio nė lė le do ri tu linin
kė“. Ko me di ja.
12.50 „Po lė“. Nuo ty kių f.
14.35 „Ma žy lio ato sto gos“. Kome
di ja.
16.40 „Kast las“. N­7.
17.40 „Di die ji po ky čiai“.
18.45 TV3 ži nios.
19.00 „Šok su ma ni mi“.
22.30 „Te ta He le na“. Ro man ti nė
ko me di ja. N­7.
0.50 „Ji ir jos vy rai“. Ro man ti nė
dra ma. N­14.
bTv
6.29 Prog ra ma.
6.30 „Te le vit ri na“.
7.00 „Lie tu vos ži nių ty ri mas“.
8.00 „Sma giau sios aki mir kos“.
8.30 Bal ti jos Ga liū nų čem piona
tas 2011.
9.30 „Au to fa nai“.
17.40 „Su si ti ki me vir tu vė je“.
18.45 TV3 ži nios.
19.00 „Sa vai tės ko men ta rai“.
19.30 „Lie tu vos ta len tai 2011“.
21.00 „Sve ti mas kū nas“. Tri leris.
N­14.
22.45 „Kla jū nas“. Siau bo tri leris.
N­14.
0.40 „Mar go ves tu vė se“. Ko medi
ja. N­14.
bTv
6.30 „Te le vit ri na“.
7.00 „Už kal nio 5“.
8.00 „Sma giau sios aki mir kos“.
8.30 „Tau ro ra gas“. N­7.
9.00 „Au to pi lo tas“.
9.30 „Sta ty bų TV“.
21.00 „Mo te rys me luo ja geriau“.
N­7.
21.35 TV3 va ka ro ži nios.
22.00 „Nu si vy lu sios na mų šeimi
nin kės“. N­7.
23.00 „CSI Ma ja mis“. N­7.
0.00 „Nuo dė min go ji Ka li for nija“.
Ko me di ja. N­14.
1.15 „Gy ve ni mas Mar se“. Kri mina
li nė dra ma. N­14.
2.05 „Ga lak ti kos ko vos“. N­7.
bTv
6.29 Prog ra ma.
6.30 „Te le vit ri na“.
7.00 „Ga li leo: no rin tiems žino
ti“.
7.30 „Be na mų ne ge rai: nau jas
gy ve ni mas“.
8.00 „Lie tu vė lė“.
8.30 „Kvie čiu va ka rie nės“.
9.00 „Gy ve ni mo spal vos“.
10.00 „Šeš ta die nio ry tas“.
11.00 „Ame ri kos ta len tai“.
22.00 „Tik ra sis tei sin gu mas“.
Veiks mo dra ma. N­14.
23.00 „CSI kri mi na lis tai“. N­7.
0.00 „Nuo dė min go ji Ka li for nija“.
Ko me di ja. N­14.
1.15 „Gy ve ni mas Mar se“. Kri mina
li nė dra ma. N­14.
2.05 „Ga lak ti kos ko vos“. N­7.
bTv
6.29 Prog ra ma.
6.30 „Te le vit ri na“.
7.00 „Ga li leo: no rin tiems žino
ti“.
7.30 „Be na mų ne ge rai: nau jas
gy ve ni mas“.
8.00 „Lie tu vė lė“.
8.30 „Kvie čiu va ka rie nės“.
9.00 „Lie tu vos ži nių ty ri mas“.
10.00 „Sek ma die nio ry tas“.
11.00 „Ame ri kos ta len tai“.
12.00 „Ga li leo: no rin tiems žino
ti“.
pirmadieniais, 20 valandą, o
kartojama antradienio rytą,
9 valandą.
Laidų „Mūsų Biržai“ ir „Iš
arčiau“ vaizdo įrašus galima
rasti Biržų televizijos „Rygveda“
tinklaraštyje Selonija.lt.
11
10.00 „Šeš ta die nio ry tas“.
11.00 „Ne rea lios na mų šei minin
kės“.
12.00 „Ne gy ve na ma sa la“. N­7.
13.00 „Ga li leo: no rin tiems žino
ti“.
14.00 „Sva jo nių vieš bu tis: Meksi
ka“. Me lod ra ma. N­7.
16.00 „Šeš ta sis po jū tis“.
17.00 „Lie jyk los gat vė“. N­7.
18.00 „Ekst ra sen sų mū šis“.
N­7.
19.00 „Auk sa ran kiai“. N­7.
19.45 Sa vai tės kri mi na lai. N­7.
20.00 Ži nios.
20.20 „Ali bi. Mir ti ni kės lai“.
N­7.
21.20 „Sa vi gy na“. Tri le ris. N­14.
23.15 „Už keik tas mies tas“. Siaubo
f. S.
1.10­6.00 „Bam ba“. S.
10.00 „Sek ma die nio ry tas“.
11.00 „Svei ka tos ko das“.
12.00 „Mi si ja: nuo dai“. Dok. f.
13.00 „Ga li leo: no rin tiems žino
ti“.
14.00 Svei ki ni mai.
16.00 „Pir mas pa si ma ty mas“.
17.00 „Lie jyk los gat vė“N­7.
18.00 „Ekst ra sen sų mū šis“.
N­7.
19.00 „Gy ve ni mo spal vos“.
20.00 Ži nios.
20.20 „Šeš ta sis po jū tis“.
21.20 „Abe jo jant mei le“. Me lodra
ma. N­7.
23.20 „Virš de be sų“. Ro man ti nė
dra ma. N­14.
1.40­6.00 „Bam ba“. S.
12.00 „Ga li leo: no rin tiems žino
ti“.
12.30 „Ali bi. Mir ti ni kės lai“.
N­7.
13.30 „Much ta ro su grį ži mas“.
N­7.
14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. N­7.
15.30 „Ame ri kos ta len tai“.
16.30 „Much ta ro su grį ži mas“.
N­7.
17.30 „Be na mų ne ge rai: nau jas
gy ve ni mas“.
18.00 Ži nios.
18.15 „Mar go ša: mo te ri mi negims
ta ma“.
19.20 „Lie tu vė lė“ .
20.00 Ži nios.
20.20 „Kvie čiu va ka rie nės“.
21.00 „Lie tu vos ži nių ty ri mas“.
22.00 „Lie jyk los gat vė“. N­7.
0.00 „Lie tu vė lė“.
0.35 „Ga li leo: no rin tiems žino
ti“.
1.10­6.00 „Bam ba“. S
12.30 „Ne gy ve na ma sa la“. N­7.
13.30 „Much ta ro su grį ži mas“.
14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. N­7.
15.30 „Ame ri kos ta len tai“.
16.30 „Much ta ro su grį ži mas“.
N­7.
17.30 „Be na mų ne ge rai: nau jas
gy ve ni mas“.
18.00 Ži nios.
18.15 „Mar go ša: mo te ri mi negims
ta ma“.
19.20 „Lie tu vė lė“.
20.00 Ži nios.
20.20 „Kvie čiu va ka rie nės“.
21.00 „Už kal nio 5“.
22.00 „Sau sas įsta ty mas: ma fi jos
gi mi mas“. N­14.
23.15 „Spar ta kas. Krau jas ir smėlis“.
N­14.
0.20 „Lie tu vė lė“.
0.55 „Ga li leo: no rin tiems žino
ti“.
1.30­6.00 „Bam ba“. S.
Kabelinės televizijosabonentai
gali
parsisiųsti
laidas iš vidinio
ftp serverio.

12
lapkričio 23 d.,
trečiadienis
lTv
6.00 „La bas ry tas“.
6.30, 7.00, 7.30, 8.00. 8.30
Ži nios.
9.00 Lie tu vos ka rių die na. Šv.
Mi šių trans lia ci ja iš Šv. Ig no to
baž ny čios.
10.00 „Bė dų tur gus“.
11.00 „Toks gy ve ni mas su Zi ta
Kel mic kai te“.
12.00 Lie tu vos ka rių die na.
Iš kil min ga ri kiuo tė Ka ted ros
aikš tė je ir pa ra das Ge di mi no
pro spek te. Da ly vau ja Lie tu vos
Res pub li kos Pre zi den tė Da lia
Gry baus kai tė.
13.00 „Duo kim ga ro!“
15.00 Ži nios.
15.10 „Vol ke ris, Tek sa so reindže
ris“. N­7.
16.05 „Mak leo do duk te rys“.
lapkričio 24 d.,
ketvirtadienis
lTv
6.00 „La bas ry tas“.
6.30, 7.00, 7.30, 8.00. 8.30
Ži nios.
9.00 „Mak leo do duk te rys“.
10.00 „Tei sė ži no ti“.
11.00 „Fo ru mas“.
12.00 „Me no ra“.
12.15 „Yra ša lis...“
15.00 Ži nios.
15.10 „Vol ke ris, Tek sa so reindže
ris“. N­7.
16.05 „Mak leo do duk te rys“.
17.00 „Se nis“. N­7.
18.15 Šian dien.
18.45 Jau nų jų ta len tų kon kursas
„Vun der kin dai.lt“.
20.25 Lo te ri ja „Per las“.
20.30 Pa no ra ma.
lapkričio 25 d.,
penktadienis
lTv
6.00 „La bas ry tas“.
6.30, 7.00, 7.30, 8.00. 8.30
Ži nios.
9.00 „Mak leo do duk terys“.
10.00 „Eu ro pos vi du ry“.
11.00 „Aki ra čiai“.
12.00 „Vil niaus są siu vi nis“.
12.15 „Pul sas“.
12.45 „Pra dėk nuo sa vęs“.
13.15 „Ypa tin gas at ve jis“.
14.00 „Na cio na li nė paieš kų
tar ny ba“.
15.00 Ži nios.
15.10 „Kny gų Ka lė dos“. Eglu
tės įžie bi mo šven tė Prezi
den tū ro je.
16.10 „Mak leo do dukte
rys“.
17.00 „Se nis“. N­7.
18.15 Šian dien.
18.45 „Lie tu vos tūks tantme
čio vai kai“.
20.25 Lo te ri ja „Per las“.
20.30 Pa no ra ma.
21.15 „Duo kim ga ro!“
22.10 Lo te ri ja „Per las“.
22.15 „Duo kim ga ro!“
23.15 „Gi mi nės po dvi dešim
ties me tų“.
lnk
6.15 Die nos pro gra ma.
6.20 „Šau nio jo pen ke tu ko
nuo ty kiai“.
6.50 „To mo ir Dže rio pasa
kos“.
7.20 „Pri čiu pom!“ N­7.
7.50 „Pa sau lio Gi ne so rekor
dai“. N­7.
8.50 „Būk ma no mei le“.
N­7.
17.00 „Se nis“. N­7.
18.15 Šian dien.
18.45 „Eu ro pos vi du ry“.
19.45 „Kraš to spal vos“.
20.25 Lo te ri ja „Per las“.
20.30 Pa no ra ma.
21.15 „Lie tu va ga li“.
21.20 „Tei sė ži no ti“.
22.10 Lo te ri ja „Per las“.
22.15 At vi ra Lie tu vos uni ver site
tų ži nių ly ga „Ly de riai“.
23.15 Va ka ro ži nios.
23.30 „Din gę“. N­7.
lnk
6.15 Die nos pro gra ma.
6.20 „Šau nio jo pen ke tu ko nuoty
kiai“.
6.50 „To mo ir Dže rio pa sa kos“.
7.20 „Pri čiu pom!“ N­7.
7.50 „Pa sau lio Gi ne so re kordai“.
N­7.
8.50 „Būk ma no mei le“. N­7.
9.45 „Sal di nuo dė mė“. N­7.
21.15 „Mū sų die nos – kaip šventė“.
Pertraukoje – 22.10 Lo te ri ja
„Per las“.
22.45 Spor to pa no ra ma.
23.15 Va ka ro ži nios.
23.30 Au ten tiš ka do ku men ti ka.
„Su si ti ki mai Ru si jo je“.
lnk
6.15 Die nos pro gra ma.
6.20 „Šau nio jo pen ke tu ko nuoty
kiai“.
6.50 „To mo ir Dže rio pa sa kos“.
7.20 „Pri čiu pom!“ N­7.
7.50 „Pa sau lio Gi ne so re kordai“.
N­7.
8.50 „Būk ma no mei le“. N­7.
9.45 „Sal di nuo dė mė“. N­7.
10.15 „Dai nuok, jei ga li“.
11.40 „Neiš gal vo ti gy ve ni mai“.
12.10 „Šir džių ėdi kės“. N­7.
13.10 „Drau gai X“. N­7.
9.45 „Kvie čiu šok ti 2“.
13.10 „Drau gai X“. N­7.
13.40 „To mo ir Dže rio pasa
kos“.
14.10 „Dra ko nų ko va Z“.
N­7.
15.10 „Pri čiu pom!“ N­7.
15.40 „Ele nos pa slap tis“.
16.40 „24 va lan dos“. N­7.
17.40 „Būk ma no mei le“.
18.45 Ži nios.
19.10 „2 mi nu tės šlo vės“.
21.15 „Bor nas. Su nai kin ta
ta pa ty bė“. Veiks mo tri leris.
N­7.
23.35 „Pri vers ti nis nu si leidi
mas“. Veiks mo f. N­7.
1.20 „Ma sa las 2“. Fan tas tinis
siau bo tri le ris. N­14.
Tv3
6.40 „Te le par duo tu vė“.
6.55 „Ma da gas ka ro pingvi
nai“.
7.25 „Simp so nai“. N­7.
7.55 „Bu vu sie ji“. Ko me dija.
N­7.
8.55 „Mei lės sū ku ry je“.
N­7.
10.00 „Drą sos kai na“. N­7.
11.00 „Šok su ma ni mi“.
14.40 „Ma da gas ka ro pingvi
nai“.
15.10 „Simp so nai“. N­7.
15.40 „Au ro ra“. N­7.
16.40 „Mei lės trium fas“.
N­7.
17.40 „Ką ma nai?“
18.35 „Su si ti ki me vir tuvė
je“.
18.45 TV3 ži nios.
19.10 „100 000 eu rų grynais“.
20.10 „Či hua hua iš Be ver li
Hil so 2“. Ko me di ja
21.50 „Ka ri bų pi ra tai. Pa­
Gražaus ir turiningo savaigalio
su „Biržiečių žodžiu“ ir TV
10.15 „2 mi nu tės šlo vės“.
12.10 „Šir džių ėdi kės“. N­7.
13.10 „Drau gai X“. N­7.
13.40 „To mo ir Dže rio pa sa kos“.
14.10 „Dra ko nų ko va Z“. N­7.
15.10 „Pri čiu pom!“ N­7.
15.40 „Ele nos pa slap tis“.
16.40 „24 va lan dos“. N­7.
17.40 „Būk ma no mei le“. N­7.
18.45 Ži nios.
19.15 „Fa rai“. N­7.
20.15 „Mi si ja – gro žis“. N­7.
20.50 KK2. N­7.
21.25 „Dvi ra čio šou“.
22.00 Ži nios.
22.30 „Gro bis“. Veiks mo tri leris.
N­14.
0.15 „Pa sau lio Gi ne so re kordai“.
N­7.
1.15 „Dak ta ras Ozas. S.
Tv3
6.40 „Te le par duo tu vė“.
6.55 „Ma da gas ka ro ping vi nai“.
13.40 „To mo ir Dže rio pa sa kos“.
14.10 „Dra ko nų ko va Z“. N­7.
15.10 „Pri čiu pom!“ N­7.
15.40 „Ele nos pa slap tis“.
16.40 „24 va lan dos“. N­7.
17.40 „Būk ma no mei le“. N­7.
18.45 Ži nios.
19.15 „Va lan da su Rū ta“.
20.50 KK2. N­7.
21.25 „Dvi ra čio šou“.
22.00 Ži nios.
22.30 „Rin go ka ra lius“. Veiksmo
f. N­14.
0.45 „Pa sau lio Gi ne so re kor dai“.
1.45 „Svei ka tos ABC“.
Tv3
6.40 „Te le par duo tu vė“.
6.55 „Ma da gas ka ro ping vi nai“.
7.25 „Simp so nai“. N­7.
7.55 „Lūp da žių džiung lės“. Kome
di ja. N­7.
sau lio pa kraš ty“. Nuo tykių
f. N­7.
1.15 „Ne vy kė liai va gi šiai“.
Kri mi na li nė ko me di ja.
N­14.
bTv
6.29 Prog ra ma.
6.30 „Te le vit ri na“.
7.00 „Ga li leo: no rin tiems
ži no ti“.
7.30 „Be na mų ne ge rai:
nau jas gy ve ni mas“.
8.00 „Lie tu vė lė“.
8.30 „Kvie čiu va ka rie nės“.
9.00 „Pir mas pa si ma tymas“.
10.00 „Svei ka tos ko das“.
11.00 „Ame ri kos ta len tai“.
12.00 „Ga li leo: no rin tiems
ži no ti“.
12.30 „Ekst ra sen sų mūšis“.
N­7.
13.30 „Much ta ro su grį žimas“.
N­7.
14.30 „Pra ga ro vir tu vė“.
N­7.
15.30 „Ame ri kos ta len tai“.
16.30 „Much ta ro su grį žimas“.
N­7.
17.30 „Žie ma 100 %“.
Ekosp ren di mai.
18.00 Ži nios.
18.15 „Mar go ša: mo te ri mi
ne gims ta ma“.
19.20 „Lie tu vė lė“.
20.00 Ži nios.
20.20 „Kvie čiu va ka rienės“.
21.00 „Penk ta die nio fiesta“.
22.30 „Ame ri kos ta lentai
VI“.
23.30 „Ema nue lė: Sek so
dei vė“. Ero ti ka. S.
1.20­6.00 „Bam ba“. S.
Televizija
7.25 „Simp so nai“. N­7.
7.55 „Lūp da žių džiung lės“. Kome
di ja. N­7.
8.55 „Mei lės sū ku ry je“. N­7.
10.00 „Sve ti mi“. N­7.
10.30 „Drą sos kai na“. N­7.
11.00 „100 000 eu rų gry nais“.
12.00 „Žvaigž dė po li ci nin kas“.
12.35 „Nuo dė mių de šim tu kas“.
13.10 „Lūž tan ti ban ga“. N­7.
13.40 „Ka ta šu nis“.
14.10 „Meš kiu kai Ga miai“.
14.40 „Ma da gas ka ro ping vinai“.
15.10 „Simp so nai“. N­7.
15.40 „Au ro ra“.
16.40 „Mei lės trium fas“. N­7.
17.40 „Ką ma nai?“
18.35 „Su si ti ki me vir tu vė je“.
18.45 TV3 ži nios.
19.10 „Nai sių va sa ra“. N­7.
19.40 „Akis ta ta“.
20.30 „Be ko men ta rų“.
21.00 „Mo te rys me luo ja ge­
8.55 „Mei lės sū ku ry je“. N­7.
10.00 „Drą sos kai na“. N­7.
11.00 „Lie tu vos ta len tai 2011“.
12.35 „Juo kin giau si Ame ri kos
na mų vaiz de liai“.
13.10 „Lūž tan ti ban ga“. N­7.
13.40 „Ka ta šu nis“.
14.10 „Meš kiu kai Ga miai“.
14.40 „Ma da gas ka ro ping vi nai“.
15.10 „Simp so nai“. N­7.
15.40 „Au ro ra“. N­7.
16.40 „Mei lės trium fas“. N­7.
17.40 „Ką ma nai?“
18.28 „Na cio na li nė lo te ri ja 10
mi li jo nų“.
18.35 „Su si ti ki me vir tu vė je“.
18.45 TV3 ži nios.
19.10 „Nai sių va sa ra“. N­7.
19.40 „Pas ku ti nė ins tan ci ja“.
20.30 „Žvaigž dė po li ci nin kas“.
21.00 „Mo te rys me luo ja geriau“.
N­7.
2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis
riau“. N­7.
21.35 TV3 va ka ro ži nios.
22.00 „Vi kin gų lo to“.
22.05 „Dak ta ras Hau sas“. N­14.
23.05 „CSI Niu jor kas“. N­7.
0.05 „Nuo dė min go ji Ka li for nija“.
Ko me di ja. N­14.
1.15 „Gy ve ni mas Mar se“. N­14.
2.05 „Ga lak ti kos ko vos“. N­7.
bTv
6.29 Prog ra ma.
6.30 „Te le vit ri na“.
7.00 „Ga li leo: no rin tiems žino
ti“.
7.30 „Be na mų ne ge rai: nau jas
gy ve ni mas“.
8.00 „Lie tu vė lė“.
8.30 „Kvie čiu va ka rie nės“.
9.00 „Už kal nio 5“.
10.00 „Ne rea lios na mų šei minin
kės“.
11.00 „Ame ri kos ta len tai“.
12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži­
21.35 TV3 va ka ro ži nios.
22.00 „Kob ra 11“. N­7.
23.00 „Kau lai“. N­7.
0.00 „Nuo dė min go ji Ka li for nija“.
Ko me di ja. N­14.
1.15 „Gy ve ni mas Mar se“. N­14.
2.05 „Ga lak ti kos ko vos“. N­7.
bTv
6.29 Prog ra ma.
6.30 „Te le vit ri na“.
7.00 „Ga li leo: no rin tiems žino
ti“.
7.30 „Be na mų ne ge rai: nau jas
gy ve ni mas“.
8.00 „Lie tu vė lė“.
8.30 „Kvie čiu va ka rie nės“.
9.00 „Lie tu vos prin ce sė“.
10.00 „Šeš ta sis po jū tis“.
11.00 „Ame ri kos ta len tai“.
12.00 „Ga li leo: no rin tiems žino
ti“.
no ti“.
12.30 „Mi si ja: nuo dai“.
13.30 „Much ta ro su grį ži mas“.
N­7.
14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. N­7.
15.30 „Ame ri kos ta len tai“.
16.30 „Much ta ro su grį ži mas“.
N­7.
17.30 „Be na mų ne ge rai: nau jas
gy ve ni mas“.
18.00 Ži nios.
18.15 „Mar go ša: mo te ri mi negims
ta ma“.
19.20 „Lie tu vė lė“.
20.00 Ži nios.
20.20 „Kvie čiu va ka rie nės“.
21.00 „Lie tu vos prin ce sė“.
22.00 Ka ro vil kai. „De san ti ninkai“.
N­14.
23.20 „Tik ras krau jas“. N­14.
0.25 „Lie tu vė lė“.
1.00 „Ga li leo: no rin tiems žino
ti“.
1.35­6.00 „Bam ba“. S.
12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“.
N­7.
13.30 „Much ta ro su grį ži mas“.
14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. N­7.
15.30 „Ame ri kos ta len tai“.
16.30 „Much ta ro su grį ži mas“.
N­7.
17.30 „Be na mų ne ge rai: nau jas
gy ve ni mas“.
18.00 Ži nios.
18.15 „Mar go ša: mo te ri mi negims
ta ma“
19.20 „Lie tu vė lė“.
20.00 Ži nios.
20.20 „Kvie čiu va ka rie nės“.
21.00 „Pir mas pa si ma ty mas“.
22.00 „Pa si lei dė lis“. Dra ma.
N­14.
0.15 „Lie tu vė lė“.
0.50 „Ga li leo: no rin tiems žino
ti“.
1.25­6.00 „Bam ba“. S.
lapkričio 11 d. spausDinTo kryžiažoDžio aTsakymai
Vertikaliai: Vaidotas. Žala. Dekadansas. Balo. Sisonas. Okas. Vakar. Aut. ASK. Ko. TR. Karina. Ašaka. Senis.
Segiu. Gala. Išart. Bra. Osetinai.
Horizontaliai: Ivonas. Iškasa. Rega. Okarina. Ordinas. Nilo. Ark. Asas. Arnas. Nerasit. Žabo. Šeši. Pasaka.
Sagan. Lauk. Kira. Atostogauti.
Pažymėtuose langeliuose: EKSPORTAS.
„Biržiečių žodį“ galite gauti el. paštu PDF formatu. PDF laikraščio prenumerata mėnesiui – tik 5 Lt

2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis
Praė ju sį sa vait ga lį Kul tū ros centre
įvy ko res pub li ki nis po lkos konkur
sas. Ja me da ly va vo 47 po ros iš
Pak ruo jo, Pa ne vė žio, Rad vi liš kio,
Bai so ga los, Šiau lių, Elekt rė nų, Vabal
nin ko, Bir žų. Kon kur sas bu vo
su ruoš tas už 300 li tų, ku riuos sky rė
Sa vi val dy bė.
„Auš ros“ vi du ri nės mo kyk los
šo kė jų va do vė As ta Vai tie kū nie nė
sa kė, jog res pub li ki nis po lkos konkur
sas išau go iš ra jo ni nio, ku ris kitą
pa va sa rį vyks de šim tą kar tą. Šio
kon kur so pra di nin kas – cho reog rafas
Lai mis Ku čiaus kas, ku riam iš vykus
gy ven ti ki tur, po lkos kon kur sų
tra di ci ja ra jo ne iš li ko.
Su reng ti res pub li ki nį kon kur są
su ma nė jau ni mo klu bas „Re gil da“.
Jau ni žmo nės pa ra šė pro jek tą Sa vival
dy bei, ku ri jiems sky rė 300 li tų.
Daug tai ar ma žai res pub li ki niam
kon kur sui su reng ti, ga li spręs ti pa tys
skai ty to jai. Už šiuos pi ni gus or ga niza
to riai pir ko me da lius, puo de lius
su Bir žų vaiz du, pa dė kos raš tus nuga
lė to jams. Šo kė jus at ly dė ję va do vai
ga vo Sa vi val dy bės pa ruoš tas do vanas
– po li ni nį rankš luos tė lį.
Kon kur so ren gi mu rū pi no si jauni
mo klu bo na riai bei Kul tū ros centras.
Jiems pa vy ko: šo kė jai at vy ko iš
įvai rių Lie tu vos mies tų ir mies te lių,
o bir žie čiai šo kė jai įsi ti ki no, jog jie
po lką šoka be ne ge riau siai.
Tarp I–II kla sių pir mą ją vie tą
lai mė jo Ug nė Kai ry tė ir Ei vy das
Li pins kas (Bir žai), ant rą ją – Deiman
tė Ste po nė nai tė ir Be nas Vinciū
nas (Va bal nin kas), tre čią ją vie tą
iš ko vo jo šiau lie čiai.
Tarp III–IV kla sių pir mi bu vo biržie
čiai Jo gin ta Tre čio kai tė ir Lu kas
Iva no vas, ant ri – Ade lė Vai tie kū naitė
ir Ig nas Kras no dams kis (Bir žai),
tre ti – Šiau lių šo kė jai.
Tarp V–VI kla sių pir mą ją vie tą iško
vo jo bir žie čiai Mi la na Ža dei kai tė
ir Anup ras Kal kys, ant ri bu vo šiaulie
čiai, tre ti – Eve li na Pa vi lio ny tė ir
Lu kas Nak ti nis (Bir žai).
Tarp VII–VIII kla sių pir mą ją vietą
lai mė jo šiau lie čiai, ant rą ją Ind rė
Mork vė nai tė ir Liu tau ras Sri bi kė
(Va bal nin kas), tre čią ją – Jus ti na
čy žiū tė ir Ed ga ras čy žas (Va balnin
kas).
Tarp IX–X kla sių ge riau siai šo ko
bir žie čiai Lau ra Tuo mai tė ir Ri čardas
Va liu lis bei ant rą ją vie tą iš kovo
ję Pau li na Kaš čiu kai tė ir Jo nas
Kub lins kas. Tre ti bu vo Pak ruo jo
šo kė jai.
Tarp XI–XII kla sių pir mą ją vie tą
lai mė jo Elekt rė nų at sto vai, ant rą ją
– bir žie čiai Ag nė Ba ro nai tė ir Kor­
laisvalaikis
Res pub li ki nis po lkos kon kur sas Bir žuo se
MUMS JAU 5! MUMS TIK 5!
Mieli senjorai, Biržų pagyvenusių žmonių asociacijos
nariai, esami ir būsimi,
LAPKRIČIO 25 d. (penktadienį) 14 val. kviečiame
į renginį Biržų kultūros centre.
Sulauksime senjorų delegacijų iš Vilniaus, Ukmergės, Kėdainių,
Pakruojo ir kitų rajonų. Skambia muzika mus sveikins ištikimi mūsų
draugai – Kaziuko kapela ir Bočiai. Po renginio susibursime prie
šventinio stalo, kurį praturtinsime ir savo atsineštomis vaišėmis.
LAUKIAME JŪSŲ, PABŪKIME KARTU!
Danutė MArtinkėnienė Biržų PŽA pirmininkė
kulTūros cenTre
lapkričio 18 d. 19 val. šokių
vakaras brandaus amžiaus
žmonėms. Gros „Kaziuko kapela“.
Vadovas K. Baronas. Bilieto
kaina 5 Lt.
lapkričio 20 d. 13 ir 15 val.
JAV romantinė kino komedija
šeimai „Zoologijos sodo prižiūrėtojas“.
Bilieto kaina 5 Lt.
lapkričio 24 d. 17 ir 19 val.
JAV romantinė kino komedija
šeimai „Zoologijos sodo prižiūrėtojas“.
Bilieto kaina 5 Lt.
lapkričio 25 d. 14 val. Pagyvenusių
žmonių asociacijos
penkerių metų sukakties minėjimas.
lapkričio 26 d. 10 val. „Tatulos“
programos sveikatinimo
diena. Ekologiškų produktų
pristatymas. Renginys nemokamas.
lapkričio 27 d. 13 ir 15 val.
JAV kino komedija „Draugiškas
seksas“. Bilieto kaina 5 Lt.
lapkričio 30 d. 18 val. Nacionalinio
dramos teatro spektaklis
– R. Granausko „Duburys“.
Spektaklio trukmė 2 val. 30 min.
Dalis vaidinamo teksto – rusų
kalba. Vaidina: M. Bičiūnaitė, R.
kas kur kaDa
Rapalytė, V. Mockevičiūtė, M.
Jampolskis, R. Cicėnas, O. Polevikova,
D. Kazragytė, V. Dorondov,
V. Kirejevas. Bilieto kaina 12–18
eilėse (balkone) 20 Lt, 1–11 eilėse
25 Lt.
gruodžio 1 d. 17 ir 19 val. JAV
kino komedija „Draugiškas seksas“.
Bilieto kaina 5 Lt.
gruodžio 2 d. 18 val. Valstybinio
dainų ir šokių ansamblio
„Lietuva“ koncertas choreografo
Alfredo Kondratavičiaus
2 dalių kūrybinis vakaras „Atogrąžos“.
Bilietų kainos moksleiviams,
senjorams, neįgaliems 10 Lt,
12­ 18 eilėse (balkone) 15 Lt,
1­11 eilės 20 Lt.
gruodžio 4 d. 13 ir 15 val. JAV
veiksmo trileris „Profesionalai“.
Bilieto kaina 5 Lt.
*
bilietų kasa dirba: antradieniais,
trečiadieniais, ketvirtadieniais,
penktadieniais 9–11,
12–15 val., šeštadieniais 9–11
val. Poilsio dienos sekmadienis,
pirmadienis. Kasos tel. 32513.
muziejuje „sėla“
Tautodailininko Kęstučio Preidžiaus
tapybos darbų paroda.
Virginijos Valaškevičienės
fotonuotraukų ir papuošalų
paroda „Mano mėgstamiausia
spalva“.
vabalninko muziejuje
Algirdo Venskaus tapybos
darbų paroda ir Birutės Musneckienės
fotografijos paroda
„Medžiai“.
Pir mo sios vie tos lai mė to jai tarp V–VI kla sių Mi la na Ža dei kai tė
ir Anup ras Kal kys.
ne li jus Ka mins kas, tre ti li ko po ra
iš Elekt rė nų.
Šo kė jus ver ti no va do vų ko mi si ja.
Lapkričio 22 d.
(antradienį) 17.30 val.
Biržų pilies salėje įvyks
susitikimas
su aktoriumi, dainų
atlikėju Henriku
SAVICKIU.
Lapkričio 23 d.
(trečiadienį) 12 val.
Biržų pilies salėje įvyks
susitikimas
su vaikų ir jaunimo
rašytoja Edita
MILAšEVIčIūTE.
Bir žie čius ir va bal nin kie čius konkur
sui ruo šė As ta Vai tie kū nie nė,
Dan guo lė Kal kie nė ir Da lia Balt­
ru šai tie nė.
13
As me ni nio al bu mo nuo tr.
Pir mo sios vie tos lai mė to jai tarp I–IV kla sių –
Jo gin ta Tre čio kai tė ir Lu kas Iva no vas.
Edi ta MI KE lIO NIE NĖ
Bir žų Vla do Ja ku bė no mu zi kos mo kyk los
drau gų kon cer tų cik las,
skir tas mo kyk los 55 me tų su kak čiai
Lapk ri čio 19 d. 14 val. Bir žų pi lies sa lė je
PU čIA MŲ JŲ INST RU MEN TŲ MU ZI KOS KON CER TAS
Da ly vau ja M. K. čiur lio nio me nų mo kyk los mo ki niai, mo ky to jas
Pu čia mų jų inst ru men tų sky riaus ve dė jas An ta nas La dy ga
Gruo džio 10 d. 14 val. Bir žų pi lies sa lė je
KA ME RI NIŲ AN SAMB LIŲ KON CER TAS
Da ly vau ja Ry gos I Ja ze pa Me di na mu zi kos mo kyk los mo ki niai
ir mo ky to jai
Gruo džio 20 d. 17.30 val. Bir žų pi lies sa lė je
čIUR LIO NIO KVAR TE TAS
Ju di ta Lei tai tė (me co sop ra nas)
Lapkričio 18 d. (šiandien) 16 val. Biržų muziejaus „Sėla“ mažojoje salėje
Romualdo OzOLO naujos knygos „Per lėtinį bankrotą“ (Lietuvos gyvenimo ES užrašai.
Faktai ir pamąstymai) pristatymas Biržų visuomenei ir politikams.
Praei tis šo ky je
ir dai no je
Vals ty bi nis dai nų ir šo kių an samb lis
LIE TU VA gruo džio 2 d. 18 val. Bir žų
kul tū ros cent re pri sta to nau ją pro gra mą
„Atog rą žos“.
Praei tis nie kur ne dings ta be pėd sa kų, ji pa de da
da bar čiai pri si min ti ir at kur ti svar bius da ly kus.
„Atog rą žos“ ža di na praei tį iš gi laus mie go ir pri ver čia
at si gręž ti at gal... Šia kon cer ti ne „Lie tu vos“ an samb lio
pro gra ma cho reog ra fas Alf re das Kond ra ta vi čiaus pa noro
su grįž ti dau ge lį me tų at gal ir pa žvelg ti į sa vo kū ry bos
ke lią, nuei tą kar tu su an samb liu. At rink ti kū ri niai ge riausiai
at spin di cho reog ra fo cha rak te rį, es te ti kos su vo ki mą
ir po žiū rį į lie tu vių et nog ra fi ją.
„aTog rą žos“ – Dvie jų Da lių kon cer Tas
I da ly je pa ma ty si me švie sos ir tam sos ko vą (kū ri nys:
„Auš ra“, V. Bar tu lis) – mer gi nų šo kis. Pra lei si me ei li nę
die ną smuk lė je ir nu ta py si me nuo sta bų cho reog ra fi nį
pa veiks lą kū ri ny je „Šin kor ka“. „Ož kad ry ly je“ pa ma ty sime
pie me nų is to ri ją, jų int ri gas, peš ty nes ir var žy mą si
dėl mer gi nų, taip pat olia vi mą – Su val kų kraš te bū din gą
dai na vi mą, kai pirš tais mu ša ma sau per gerk lę. Taip pat
su si pa žin si me su se niau sio mis dan gaus ir že mės die vy bėmis
– lau mė mis. Skam bant J. Balt ra mie jū nai tės mu zi kai,
iš vy si te „Lau mių siui tą“ – pen kių da lių cho reog ra fi nę
fan ta zi ją apie lau mes – nak ties mo te riš ko pra do esy bę.
Kū ri ny je „Jo ris“ iš vy si me pa va sa rio šo kį, ku ris su grą žins
į pa va sa rį. Jo ris yra pa va sa rio Per kū nas, tar si Vy tis ar Šv.
Jur gis ant bal to žir go, ve jan tis Vel nią ar ba smei gian tis
sli bi ną. A. Kond ra ta vi čiaus cho reog ra fi ja ir A. Bra žins ko
mu zi ka leis at si gręž ti at gal ir iš vys ti su li nais su si ju sius
dar bus: nuo jų pa sė ji mo iki dro bių išau di mo.
II da ly je pa ma ty si me mu zi ki nės mis te ri jos „Per kū nas“,
ant rą ją da lį – „Perg ru bio au ko ji mas“. Šio je da ly je at si skleis
cho reog ra fo po žiū ris į stab mel dys tę. Ant rą ją da lį iš vi so
su da rys sep ty nios sce nos. Ma ty si me, kaip bu vo au ko jama
die vams, su ži no si me, kad bū ti na au ko ji mo su dė ti nė
da lis – šo kis ir su ki ma sis ant vie nos ko jos. Su si pa žin si me
su dei ve Vais gam ta, ku rią gar bi no mer gi nos, ti kė da mos
iš jos ma lo nės tu rė ti ge rų li nų ir ka na pių. Ket vir to je sceno
je – Vo lio nės. Su ži no si me, kad po pir mo jo griaus tinio
rei kia vo lio tis nuo gam, tris kar tus vers tis per gal vą.
Sa ko ma, kad tie ri tua lai su stip ri na svei ka tą – ne skau dės
pe čių, ne bi jo si per kū ni jos. Penk to je sce no je ma ty si me
šo kį su ak me ni mis ir pei lių ge lež tė mis. Šeš to je sce no je
tu rė si me ga li my bę pa jaus ti są ly ti su že me. Lie tu viai pava
sa rį griež tai draus da vo muš ti že mę. Jie ti kė jo, kad kas
mu ša že mę, die vą už rūs ti na...

14
skelbimai, informacija
Parengta elektroninė literatūros chrestomatija
Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyta
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto
(LLTI) mokslininkų parengta elektroninė literatūros
chrestomatija 11 klasei. Ji parengta
pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros
vidurinio ugdymo programą, apima visus
į programą įtrauktus lietuvių literatūros ir
visuotinės literatūros kūrinius, kontekstą,
straipsnius, pristatančius kultūros epochas
bei autorius nuo XVI iki XX a. vidurio (iki
Henriko Radausko kūrybos).
Tokios didelės apimties lietuvių ir visuoti­
Perka
nekilnojamasis TurTas
lietuvos miškų valdymo bendrovė
girmeDis mišką su žeme visoje
lietuvoje. greitas atsiskaitymas.
Tel. (8 612) 12058.
88938
Nedidelį namą Agaro gatvės rajone.
Tel. (8 638) 13274.
108953
Nuolat perka, nuomoja žemę – žemės
ūkio veiklai. Gali būti išnuomota, dirbama,
pieva, apleista. Padeda susitvarkyti
dokumentus. www.perkamezeme.lt
Tel. (8 618) 87113.
107196
uab „biržų miškas“ įvairų mišką
su žeme arba išsikirtimui. gali būti
malkinis. Tel.: (8 680) 82332, (8 680)
82722.
108028
ūkininkas brangiai mišką išsikirtimui
arba su žeme. Tel. (8 682)
18972.
101557
Žemę ūkininkauti Biržų ir Pasvalio
rajonuose. Gali būti dirbama, pieva,
apleista. Tel. (8 610) 25533.
108371
Įvairūs
8 rulonus šienainio. Tel. (8 696)
84916.
109563
automobilių supirkimas (tinkamų
ir netinkamų eksploatuoti) geromis
kainomis. Tel. (8 610) 02517.
98179
Automobilius, autobusiukus, visureigius,
tinkamus ir netinkamus
eksploatuoti. Atsiskaito iš karto. Tel.:
(8 623) 03360.
107623
Brangiausiai važiuojančius, nevažiuojančius
automobilius, autobusiukus, visureigius,
lengvuosius, sunkvežimius.
Tel. (8 629) 10232.
107660
Įvairius traktorius, kombainus, sunkvežimius,
priekabas ir įvairią žemės ūkio
techniką. Tel. (8 648) 67177.
107679
Polipropileninius maišus ir didmaišius
po 350 Lt/t. Polietileninius bakelius
ir kanistrus, 200 Lt/t ir kitas antrines
žaliavas. Tel.: (8 687) 16229, (8 687)
14438.
101867
Šieną ir silosą rulonuose. Tel. (8 616)
05367.
109769
Užs. 79
nės literatūros mokymosi šaltinių mokyklai
Lietuvoje iki šiol nebuvo parengta. Šioje didžiulės
apimties, daugiau kaip 2 tūkstančių
puslapių elektroninėje chrestomatijoje (popierinės
galėtų būti bent 6 knygos) pateikti
ne tik literatūros kūriniai, bet ir autorių biografijos,
naujausi kritikos tekstai, eseistika.
Taip pat visos epochos, apie jas specialiai šiai
chrestomatijai tekstus rašė įžymūs literatūros
mokslininkai.
Epochas pristatančius tekstus papildo laiko
juosta nuo XVI a. iki XX a. vidurio, ku­
Sūdytus lapių, bebrų, usūrinių šunų
kailius. Tel. (8 699) 26644.
108956
Senus, nevažiuojančius, po avarijų automobilius
ir naujesnius, pageidautina
su TA. Tel. (8 658) 33905.
108009
superka senus automobilius, nevažiuojančius,
po avarijos. pasiima.
išrašo utilizacijos pažymas. Tel. (8
682) 46599.
107985
Traktorius: T­16, T­25, T­40, MTZ. Tel. (8
650) 93700.
101533
gyvuliai
„JAUJUPIO“ AB agentas Saulius – visus
veršelius iki 2 mėn. auginti. Moka priedus.
Tel.: (8698) 50466, (8615) 18261.
109045
„Oksvidos mėsa“ veršelius (2–8 sav.)
auginimui, avis. Tel.: (8 687) 81529, (8
611) 44793.
109522
Agentas Algirdas veršelius, karves,
jaučius ir prieauglį. Moka 6, 21 proc.
Sveria el. svarstyklėmis. Tel.: (8 675)
65128, (8 687) 21828.
108910
Bendra Lietuvos­Olandijos UAB „Bartynco“
brangiai veršelius iki 2 mėnesių.
Moka priedus. Tel.: (8 614) 07502, (8
636) 42871, (8 45) 556061.
106702
Brangiai 2–8 sav. veršelius, avis. Moka
priedus. Tel.: (8 687) 99791, (8 684)
75635, (8 608) 80063.
104767
D.remeikos įmonė perka jaučius,
karves, jų prieauglį, veršius, avis.
sveria vietoje. Tel.: (8 450) 36561,
(8 686) 76913.
107415
Įmonė brangiai juodmargius, žalmargius,
mėsinius­mišrūnus veršelius
auginti. Moka procentus. Tel.: (8 675)
17694, (8 640) 13591.
107629
Įmonė nuolat galvijus. Sveria, moka
vietoje. Tel.: (8 614) 92763, (8 45)
510825, (8 610) 07245.
106733
karves, bulius, telyčias. sveria. moka
priedus. perveža gyvulius. Tel. (8
612) 08756.
91564
Karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka
už gyvąjį svorį. Tel.: (8 616) 16535, (8
682) 56872.
106741
Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM.
Sveria. Atsiskaito vietoje. Tel.: (8 699)
90758, (8 685) 51635.
107007
Kiaules nuo 150 kg. Paršavedes, triušius.
Juodalksnio ir alksnio pjuvenas
rūkymui. Tel.: (8 680) 32695, (8 611)
63109.
101984
izraelio įmonė aukščiausiomis kainomis
visus veršelius auginimui iki
100 kg ir iki 2 mėn. belgų mėlynuosius
ypač brangiai. moka 6, 21 proc.
pvm. sveria el. svarstyklėmis, atsiskaito
vietoje. Tel. (8 602) 96770.
107163
UAB „Tikmetas“ perka
juodojo ir spalvotojo
metalo laužą, skardas.
Užs. 3197
Vilė ir Valdas visus veršelius auginimui
iki 2 mėn. ir iki 100 kg. Moka 6, 21
proc. Sveria el. svarstyklėmis. Tel. (8
680) 22009.
100320
užsienio įmonė aukščiausiomis
kainomis visus veršelius iki 2 mėn.
ir iki 100 kg. ypač brangiai belgų
mėlynuosius. moka 6, 21 proc.,
sveria el. svarstyklėmis, atsiskaito
vietoje. Tel.: (8 659) 95647, (8 604)
44438.
107171
Nuolat brangiai veršelius auginimui
iki 2 mėn. Moka priedus. Tel. (8 656)
40439.
106710
UAB „Bartynco“ visus veršelius auginti
iki 2 mėnesių iki 100 kg. Moka 6, 21 proc.
Greitai pasiima. Tel. (8 699) 46054. 100292
Tiekimo g. 4 („Biržų žemtiekimo“
teritorijoje). Tel. (8 652) 37317.
Užs. 3227
Užs. 3178
Kooperatyvas
„Gerkonių elevatorius“
superka grikius
Kaina derinama nuo pristatomo kiekio.
Pramonės g. 9A, Rokiškis.
Tel.: (8 458) 32440, (8 615) 64563.
rioje pateikiami Lietuvos ir Vakarų Europos
literatūros, kultūros faktai, istoriniai įvykiai
Lietuvoje ir pasaulyje. Chrestomatijoje pateiktos
ir epochas reprezentuojančių Lietuvos
asmenybių biografijos. Pristatomi ne tik tuo
laikotarpiu kūrę rašytojai ar poetai, bet ir kitos
svarbios Lietuvos kultūros asmenybės.
Chrestomatijoje kitakalbiai tekstai pateikiami
dviem kalbomis, pavyzdžiui, senosios
literatūros kūrinio originalas lotynų kalba ar
lenkų kalba ir lietuviškas jo vertimas.
Ši talpi elektroninė knyga yra ne tik platesnė
Užs. 3008
Užs. 3991
Darbas
Reikalingas morgo sanitaras (­ė). Tel.
(8 614) 25525.
109704
Reikalingas žmogus atlikti namo vidaus
apdailą. Tel. (8 613) 72926.
109658
reikalingas elektrikas.
Tel. (8 618) 34232. Užs. 3223
BRANGIAI perka KARVES, JAUČIUS, TELYČIAS.
Atsiskaito, išsiveža, moka PVM, sveria.
Tel.: (8 45) 588086, (8 687) 93058.
2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis
nei popierinė chrestomatija, kurią mokiniai
skaito mokyklose, bet ir suteiks galimybę
skaityti tekstus namų kompiuteriuose.
Tikimasi, kad elektroninė chrestomatija
bus įdomi, naudinga mokymo priemonė ne
tik mokiniams, bet ir užsienyje gyvenantiems
lietuviams, emigrantų vaikams, kurie neturi
galimybių tiesiogiai mokytis lietuvių kalbos.
Ši elektroninė chrestomatija veiks tik operacinėje
„Windows“ sistemoje. Jau kitą savaitę
ją bus galima parsisiųsti į savo kompiuterius
nemokamai.
Elona BagDaNaVIČIENĖ
Komunikacijos skyriaus
vyriausioji specialistė
Užs. 3124
Užs. 3043
Užs. 3069
Užs. 1413
Užs. 3200
Užs. 3048
Nuoma
Vaikinas išsinuomotų namo dalį su
baldais arba 1 k. butą su baldais. Tel.
(8 653) 03253.
109412
Įvairūs
Nuo lapkričio 7 dienos atsidarė
daržovių parduotuvė patalpose „Pas
TAMARĄ“, Vytauto g. 41.
108654
Priimčiau gyventi tvarkingą moterį už
pagalbą namų ūkyje. Sodyba netoli
Kupiškio. Tel. (8 674) 32664.
109659
Nuolat perka arklius
ir jų prieauglį.
Moka PVM.
Tel.: (8 659) 99242. Užs. 3049
UAB „Mūšos malūnas“ perka kviečius, gali
išsivežti savo transportu. Parduoda kvietinius
miltus, sėlenas, teikia malimo paslaugas
gyventojams. Tel.: (8 451) 50840,
(8 612) 92292. Užs. 239
biržų Turgus
Užs. 2984
lapkričio 12 d. kainos lt
Paršeliai 160–170
Kiauliena, 1 kg:
­ kumpio be kaulo 13–14
­ sprandinės 18
­ nugarinės 20
­ šoninės 11–13
­ šonkauliukų 8–11
­ lašiniai 7–10
­ rūkytų lašinių 14–16
1 kg vištienos 15
1 kg triušienos 25
1 kg žąsienos 25
50 kg kviečių 30–35
50 kg miežių 30–32
Kiaušiniai, 10 vnt. 6
1 kg morkų 0,5–1,2
1 kg svogūnų 1,5
1 kg medaus 15–17
1 kg česnakų 12–18
Krapų ryšelis 1
1 kg kvietinių miltų 1,5–2
1 kg virtų burokėlių 2
1 kg raugintų agurkų 5
1 kg raugintų kopūstų 2–3
1 kg kopūstų 0,5–0,7
1 kg bulvių 0,6–1
1 kg pomidorų 3
1 l spanguolių 9–10
1 kg obuolių 1–2
1 kg kriaušių 3,5
1 kg džiovintų obuolių 15

2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis skelbimai, reklama
Užjaučia
Skaudžią netekties ir gilaus liūdesio valandą
dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame
Daivą BOIČIUKIENĘ ir artimuosius.
R. Gasparevičienė, Z. A. Ivaškos
Nuoširdžiai užjaučiame Satkūnų „Pieno puta“ punkto vedėją
Daivą BOIČIUKIENĘ dėl mylimo tėvelio mirties.
Pieno punkto statytojai
Mirtis tokia skaudi ir nepaguodžiama...
Dėl jokūbo vaiDilo mirties tariame tylų ir švelnų užuojautos žodį
dukrai Daivai, sūnui Vidmantui, anūkams ir visiems artimiesiems.
M. E. Januševičiai, L. V. Masilioniai
nėra didesnio skausmo, kaip amžinas išsiskyrimas...
Dėl tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame
dukrą Daivą, sūnų Vidmantą ir visus artimuosius.
Alma ir Petras Valkiūnai
Siūlo paslaugas
Atlieka visus santechnikos, elektros
instaliavimo, apdailos, remonto darbus.
Išrašo sąskaitas, suteikia garantiją.
Tel. (8 655) 55713.
109816
Kaminų ir krosnių valymas, remontas.
Tel. (8 603) 06779.
109751
Kokybiškai atlieka langų apdailą ir kitus
apdailos darbus. Tel. (8 652) 76369.
109360
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus.
EKOvata, termoputa, polistireno
granulėmis (1 kv. m – nuo 7 Lt). Konsultuoja,
dirba visoje Lietuvoje. Tel. (8
689) 68528.
107031
Taiso įvairius šaldytuvus ir šaldiklius.
Tel.: (8 450) 32109, (8 670) 39662. 107495
Taiso šaldytuvus, šaldiklius kliento
namuose. Tel.: (8 450) 33898, (8 678)
22348.
108556
Parduoda
nekilnojamasis TurTas
3 k. butą Vėjo g. Tvarkingas, parketas,
pakeisti langai, šarvo durys, signalizacija.
Tel. (8 630) 88809.
108340
Arba išnuomoja 1 kambario butą
centre, 5 aukštas. (Pigus išlaikymas).
Tel. (8 645) 45919.
109878
auTomobiliai, TecHnika
Dalimis „Don 1500“, „Fortschritt 514“,
T­150, T­40, savaeigę pjaunamąją, „Belarus“,
„Jumz“ ir kt. Tel.: (8 616) 93523,
(8 648) 67177.
107684
Traktorių MF 135 (vientiltis, 35 AG, labai
geras). Tel. (8 686) 34467.
109562
Įvairūs
Baltarusiškus durpių briketus, gabalines
durpes kurui. Beržinius briketus.
Džiovintas malkas konteineriuose.
Pristato. Tel.: (8 674) 02502, (8 45)
510346.
107012
nauja vyriškų drabužių žiemos
kolekcija. vytauto g. 4 a (siuvyklos
patalpose).
107042
Baltarusiškus durpių briketus, pjuvenų
briketus, anglis. Pristato. Tel. (8 683)
08828.
107016
Įvairias malkas su pristatymu. Tel.
(8 680) 82722.
108037
Įvairias malkas. Yra uosinių. Atveža. Tel.
(8 643) 79777.
109300
laidojimo paslaugos ir prekės
„Laidotva“ Kęstučio g. 52, tel.: (8 689) 31301, 36520.
Vairavimo mokykla kviečia į B kategorijos
vairuotojų kursus (mokymai vyks
Panevėžyje, vežiojame nemokamai).
www.sanila.lt Tel.: (8 603) 53323, (8
687) 59922.
109525
Muzikos mokytoja moko groti pianinu.
Tel. (8 655) 02531.
109826
Nebrangiai taiso skalbimo mašinas,
šaldytuvus, šaldiklius. Garantija iki 2
m., pensininkams nuolaidos. Vyksta į
rajonus. Tel. (8 653) 44052.
109521
Linų spalius. Tel. (8 689) 64474.
Užs. 863
108141
malkas. yra kaladėmis, skaldytų. Tel.
(8 629) 33157.
109579
Malūnus (220 V, keičiami sietai, 320
kg/val.), inkubatorius, šakniavaisių
smulkintuvus (ir 380 V), melžimo
aparatus, separatorius, sviestmušes,
karučius bidonams, autonominius
šildytuvus, praustuvus su pašildymu ir
kt.; skirtingi variantai, garantija, atveža.
Tel. (8 671) 85 888.
108121
Mišrias ir uosines malkas. Dvimetres,
pjautas kaladėmis, skaldytas. Tel. (8
619) 82534.
108484
Naudotas padangas, lietus, skardinius
ratlankius. Tel. (8 674) 22381.
109755
Naudotas statybines medžiagas:
plytas, įvairią medieną, perdangos
plokštes. Su pristatymu. Tel. (8 655)
24100.
109770
Naudotus iš Vokietijos grūdų malūną,
diskinę šienapjovę (3 m), melžimo
vakuumą su bidonėliais. Tel. (8 616)
25411.
109771
Naujovė – ąžuoliniai briketai. 100 proc.
beržo pjuvenų, šiaudų briketai nuo 310
Lt. Pristato. Tel. (8 698) 55663.
109781
Nebrangiai atraižas. Perveža krovinius
savivarčiu automobiliu iki 3 t. Tel. (8
641) 87518.
109541
Padangas: R­13, R­14, R­15, R­16, R­17,
R­18, ZIL­GAZ­MAZ. Mikroautobusams
su C raide. Lietus ir skardinius
ratlankius, akumuliatorius. Tel. (8 600)
56331.
103471
ne viskas miršta, ką mirtis paliečia, atminimas lieka gyvas amžinai.
Mirus jokūbui vaiDilui, nuoširdžiais užuojautos žodžiais norime
paguosti dukrą Daivą, sūnų Vidmantą, anūkus ir artimuosius.
L. V. Ajučiai, L. Juodgudytė, M. Šernaitė
netekties skausmo nesumažins žodžiai, bet laikas gydo visas žaizdas.
Mirus jokūbui vaiDilui, nuoširdžiai užjaučiame
dukrą Daivą, sūnų Vidmantą, anūkus ir artimuosius.
D. E. Mažuikos, I. L. Jukoniai, O. Mažuikienė
Gyvenimas – negailestingas, nežiūri amžiaus, nei jausmų.
Į amžinybę pasikviečia brangiausius mums ir artimiausius iš visų.
Mirus mylimam tėveliui,
nuoširdžiai užjaučiame Daivą BOIČIUKIENĘ.
ŽŪK „Pieno puta“ kolektyvas
norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli,
kad sielvarte sušildytų, paguostų.
Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.
Mirus jokūbui vaiDilui, nuoširdžiai užjaučiame
dukrą Daivą ir sūnų Vidmantą bei artimuosius.
Satkūnų kaimo bendruomenė
Užs. 3080
Užs. 3040
Palaidą šieną – 360 Lt. Arklines roges
– 300 Lt. Ąžuolą nusipjauti, kamieno
apimtis 3 m – 1600 Lt. Pakabinamas
baltas virtuvines spinteles 3 vnt. – 240
Lt. Sekciją, tamsiai ruda, trijų dalių, veidrodžiai
– 300 Lt. Tel. (8 676) 89995.
109858
Pigiai medienos atraižas pakais, kaladėles,
durpių briketus. Atveža į vietą.
Tel. (8 622) 44850.
109668
Sausas smulkiai skaldytas malkas
mažais kiekiais. Atveža. Tel. +370 626
52086.
109865
uosio, juodalksnio, alksnio, beržo
skaldytas, pjautas kaladėmis ir 3 m
malkas, atraižas, supjautas atraižas.
Turime sausų, skaldytų.Tel. (8 604)
65913.
107865
gyvūnai
Avytes veislei. Tel. (8 678) 27038.
viščiukai! lapkričio 19 d. (šeštadienį)
prekiaus paukštyno vakcinuotomis
3­4­5­8 mėn. rudomis,
raibomis dėsliosiomis vištaitėmis
ir gerai kiaušinius dedančiomis
vištomis. Kaina nuo 9 Lt. Turės
gaidžiukų. Spec. lesalai. Prekiaus
kiaušiniais, 10 vnt./3 Lt. Tel. (8 608)
69189. Kirdonys 13.40, Pabiržė
13.50, Biržai 14.05, Klausučiai
14.20, Kratiškiai 14.30, Mieliūnai
14.40, Vabalninkas 14.50. Užs. 3137
Laidojimo paslaugų
centras
s. Dagilio g. 8, biržai
www.jankauskopaslaugos.lt
Tel. (8 450) 31078
visą parą: (8 698) 70110
Šarvojimo salės nuoma
nemokamai*
* užsakant visą paslaugų komplektą
Laidotuvių paslaugų
komplekto kaina nuo 1317 Lt.
Užs. 3050
Užs. 2427 Užs. 3091
109573
Dvi papūgytes. Tel. (8 614) 59747. 109710
Namų sąlygomis augintus mėsinius
bekonus. Tel. (8 612) 34929.
109698
Dovanoja
Dovanoja dobermanų veislės jauną
šunį. Tel. (8 654) 91160.
109863
Gal kas nors padovanotų šieno, 10
rulonų, jaunos šeimos karvytei. Tel. (8
628) 64158.
109564
Dovanoja gražius kačiukus. Tulpių g.28,
Biržų k. (už „Biržų duonos“).
109768
TAUPANTIEMS !
ŽALIUZĖS, ROLETAI,
DURYS, GARAŽO VARTAI
6 kamerų vokiškas profilis.
Prekyba išsimokėtinai.
*540 Lt *740 Lt
*810 Lt
*Kainos su palangėmis ir montavimu.
Matavimas, konsultavimas NEMOKAMAI!
Rotušės g. 13­43A, Biržai Tel.: (8 663) 73003,
estlita.langai@gmail.com (8 450) 35244.
Išėjusieji
15
Lapk ri čio 11 d. mi rė
Ri man tas KRI SIU KĖ NAS, g. 1946,
Ki lu čių kai mo gy ven to jas,
Vy tau tas LAN DAUS KAS,
g. 1930, bir žie tis,
Ma ri ja MI KE LINS KIE NĖ,
g. 1919, bir žie tė,
Elž bie ta MO TIE JŪ NIE NĖ, g. 1924,
Kuč ga lio kai mo gy ven to ja,
Vir gi li jus ŽVA LIO NIS, g. 1961,
Me dei kių kai mo gy ven to jas.
Lapk ri čio 12 d. –
Al gis VA RIA KO JIS,
g. 1957, bir žie tis.
Lapk ri čio 13 d. –
Ja ni na MA TU ZE VI ČIE NĖ, g. 1938,
Daudž gi rių kai mo gy ven to ja.
Lapk ri čio 14 d. –
Jo kū bas VAI DI LAS, g. 1922,
Sat kū nų kai mo gy ven to jas.
Lapk ri čio 15 d. –
Vy tau tas SPRUO GIS, g. 1956,
Me dei kių kai mo gy ven to jas.
Lapk ri čio 16 d. –
Emi li ja VO RIE NĖ,
g. 1926, bir žie tė.
nuoširdžiai užjaučiame
juos mylėjusius ir pažinojusius
Pranešimus apie
artimo žmogaus mirtį ir
laidotuves spausdiname
nemokamai
Kokybiškos dantų gydymo
ir protezavimo paslaugos
vaikams ir suaugusiesiems
už priimtiną kainą.
Pirma konsultacija nemokamai.
Eilių nėra.
Gyd. odontologas
Mindaugas Briedis
Gėlių g. 5­1, Pasvalys.
Tel. (8 607) 50663. Užs. 2707
Užs. 3099
Užs. 3068
Užs. 3044

16
tilpkit saulės spinduly,
Būkit lengvesni už pienės pūką,
retkarčiais paukščiu suklykit
Pro svaiginantį gyvenimo ūką.
nusimaudykit spinduliuos,
kad Jumyse šviesa spindėtų,
kad visuos, visuos darbuos,
Vien tik gėris ir sėkmė lydėtų.
Auksinių vestuvių proga
Danutę ir Petrą TREČIOKUS
issn 1392-7531
Vytauto g. 18
LT­41139 Biržai
Leidžia uždaroji akcinė
bendrovė „Biržiečių žodis“.
Vyriausioji redaktorė
Janina BAGDONIENĖ
TELEFONAI:
J. Bagdonienė – 31474
R. Vaičekonienė, E. Mikelionienė – 33734
D. Mikelionis – 31645
buhalterija, skelbimai, faksas – 31746
paskuTinis puslapis
gro žĮ ku rian Tys ir Do va no jan Tys žmo nės
orai
Neįprastai ramus, sausas ir
gražus lapkritis artimiausiu laiku
šauktis žiemos neketina.
Šiandien ir savaitgaliu vyraus
debesuoti bei nešalti orai, kai
kur gali palynoti, pūs nesmarkus
vakaris, oro temperatūra svyruos
apie 5 laipsnius šilumos.
Kitos savaitės pradžioje tęsis
panašūs orai, viduryje tikimasi
daugiau pragiedrulių, o naktimis
nedidelio šaltuko.
Kitą savaitgalį, deja, jau tikriausiai
nuo Atlanto atkeliaus
ir prasiverš neramus rudeninis
ciklonas, kurį lydės vėjai ir
krituliai.
Bronius MEDINIs
El. paštas birzietis@takas.lt
Laikraštis leidžiamas nuo
1945 m. vasario 12 d.
sveikina A. J. Nindriūnai, I. Ladygienė
biržų šv. jono krikšTyTojo parapijoje
lapkričio 20 d. (sekmadienį) – Kristaus visatos valdovo (Kristaus
Karaliaus) iškilmė.
Po votyvos Švenčiausiojo sakramento adoracija, Jėzaus Širdies litanija
ir žmonijos paaukojimo Jėzaus širdžiai malda ir palaiminimas
Švenčiausiuoju sakramentu.
Sumos metu melsimės už vargonininkus, choristus, prašydami šv.
Cecilijos užtarimo.
lapkričio 20 d. (sekmadienį) – Pasaulinė diena žuvusiems eismo
įvykiuose atminti.
Visų Mišių metu prisiminsime žuvusius, sužalotus eismo įvykiuose
ir melsimės už visus eismo dalyvius.
lapkričio 22 d. – šv. CECILIJA, mergelė, kankinė, muzikos globėja.
Melsimės už vargonininkus, choristus.
Elitos Samulytės nuotr.
Zi tos Pi pi rie nės nuo tr.
Sand ros ir Eu ge ni jaus
Ei no rių so dy ba Pa ro vė jo je
pra si de da nuo pu šai tė mis
ap so din tos ša li ke lės.
Juk ne kiek vie nas su sipran
ta me, kad iš kir tus
se nus me džius jų vie to je
rei kė tų pa so din ti nau jus
žel di nius. O
šios pu šys
gy vens su
so dy bos šeimi
nin kais,
jų vai kais,
anū kais. Prie
na mų dai liai
su tvar ky ta
ap lin ka,
iš puoš ta
mar gais gė lynė
liais.
Bendradarbiai:
Feliksas Grunskis,
Nijolė Koskienė, Natalija Kondrotienė
Regina Musneckienė,Rita Žadeikytė
Algirdas Garbauskas, Mirdza Garbauskienė
Edita Lansbergienė, Gražina Paulauskienė
Virginija Valaškevičienė, Vida Tatorienė
Vidmantas Jažauskas, Giedrius Rumė
2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis
Tiražas 2520 egz. 4 sp. l. Indeksas 67283.
Rinko ir maketavo „Biržiečių žodžio“ redakcija.
Spausdino AB „Titnagas“,
Vasario 16­osios g. 12, LT­76291, Šiauliai.
Laikraštis išeina antradieniais, penktadieniais.
Už skelbimų, reklamos turinį redakcija neatsako.
Edi tos Mi ke lio nie nės nuo tr.
Visuomeninių organizacijų, religinių
bendruomenių skelbimus apie renginius
spausdiname nemokamai
SAULĖ
Lapkričio 19 d.:
teka 8.06, leidžiasi 16.06,
dienos ilgumas 8.00
Lapkričio 20 d.:
teka 8.08, leidžiasi 16.05,
dienos ilgumas 7.57
Lapkričio 21 d.:
teka 8.10, leidžiasi 16.03,
dienos ilgumas 7.53
Lapkričio 22 d.:
teka 8.12, leidžiasi 16.02,
dienos ilgumas 7.50
MĖNULIS
Lapkričio 19 d.: leidžiasi 13.30
Lapkričio 20 d.: teka 1.15, leidžiasi 13.36
Lapkričio 21 d.: teka 2.41, leidžiasi 13.52
Lapkričio 22 d.: teka 4.10, leidžiasi 14.12
Lapkričio 18 d. delčia 17.09
krei vas ra kur sas
lapkričio 26 d. 14 val. asociacija
„juostaviečių bendruomenė“
rengia konferenciją
bendruomeniškumo bei
projektinės veiklos klausimais
pagal projektą „Būti kartu“ KPP
priemonės veiklos sritį „Nacionalinis
kaimo tinklas“.
Konferencija vyks Juostaviečių
bendruomenės namuose.
Lektoriai skaitys pranešimus,
vyks diskusijos. Dalyvių laukia
koncertas, vaišės ir konkurso
dalyvių apdovanojimas.
AP LIN KA KAL TA? „Sau lės“ gim na zi jos di rek to riaus Dai niaus Korsa
ko ir mi nist ro Gin ta ro Ste po na vi čiaus po kal bis gim na zi jos tre ni ruoklių
sa lė je.
anekDoTas
– Aš įsitikinusi, kad turtai laimės
neatneša, – tvirtina moteris
draugei. Juk tiek turtingų žmonių
nelaimingi.
– Sutinku, tačiau verkti limuzine
vis tiek maloniau negu
troleibuse...
*
Jonai, kodėl tu miegi darbe?
– Suprantate, viršininke, namie
mažas vaikas miegoti neleidžia...
– Tai atsinešk vaiką, kad ir darbe
neleistų miegoti.
*
Kaltinamasis teisėjui:
– Na, koks gi aš jums vagis? Juk
šį mersedesą radau gatvėje!