Practical guide on admissibility criteria - Council of Europe

More documents

Recommendations

Info

PRAKTINIS PRIIMTINUMO KRITERIJŲ VADOVAS Jeigu pareiškėjas bandė panaudoti teisinės gynybos priemonę, kurią Teismas laiko netinkama, tam panaudotas laikas nesustabdo šešių mėnesių laikotarpio eigos ir tai gali lemti peticijos atmetimą dėl jos nepateikimo laiku (Rezgui v. France (dec.) ir Prystavka v. Ukraine (dec.)). f) Prieinamumas ir veiksmingumas 54. Teisinės gynybos priemonių egzistavimas turi būti pakankamai aiškus ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Nustatant, ar tam tikra teisinės gynybos priemonė atitinka prieinamumo ir veiksmingumo kriterijus, reikia atsižvelgti į konkrečias tam tikros bylos aplinkybes (žr. 4 punktą toliau). Vidaus teismų požiūris turi būti tinkamai įtvirtintas nacionalinėje teisės sistemoje. Taigi Teismas yra nusprendęs, kad kreipimasis į aukštesnės instancijos teismą nėra veiksmingas dėl nevienodos to teismo praktikos tol, kol tie praktikos skirtumai egzistuoja (Ferreira Alves v. Portugal (no. 6) * , §§ 28–29). Teismas privalo realiai vertinti ne tik valstybės vidaus teisės sistemoje numatytas formalias teisinės gynybos priemones, bet ir bendrą teisinę ir politinę situaciją, kurioje jos įgyvendinamos, taip pat į pareiškėjo asmenines aplinkybes (Akdivar and Others v. Turkey [GC], §§ 68–69; Khashiyev and Akayeva v. Russia, §§ 116–17). Teismas privalo išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, pareiškėjas padarė viską, ko pagrįstai buvo galima iš jo tikėtis, kad būtų panaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės (D.H. and Others v. the Czech Republic [GC], §§ 116–122). Pažymėtina, kad faktinės ar teisinės valstybių sienos per se nėra kliūtis vidaus teisinės gynybos priemonėms panaudoti; paprastai už susitariančiosios šalies jurisdikcijos ribų gyvenantys pareiškėjai, nepaisant praktinių nepatogumų ar suprantamo asmeninio nenoro, neatleidžiami nuo vidaus teisinės gynybos priemonių panaudojimo toje valstybėje (Demopoulos and Others v. Turkey (dec.) [GC], §§ 98 ir 101, dėl pareiškėjų, kurie savanoriškai nepakluso valstybės atsakovės jurisdikcijai). 3. Taisyklės taikymo apribojimai 55. Pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus pareiškėjas gali būti atleistas nuo pareigos panaudoti visas įmanomas valstybės vidaus teisinės gynybos priemones dėl ypatingų aplinkybių (Sejdović v. Italy [GC], § 55) ir žr. 4 punktą toliau). Taisyklė taip pat netaikoma tais atvejais, kai įrodoma, kad egzistuoja administracinė praktika, pasireiškianti kaip su Konvencija nesuderinamų veiksmų pasikartojimas ir oficialus valstybės valdžios institucijų tų veiksmų toleravimas, be to, ji yra tokio pobūdžio, kad procesas būtų beprasmis arba neveiksmingas (Aksoy v. Turkey, § 52). Tais atvejais, kai reikalavimas, kad pareiškėjas panaudotų konkrečią priemonę, būtų praktiškai nepagrįstas ir taptų neproporcinga kliūtimi veiksmingai pasinaudoti individualios peticijos teise pagal Konvencijos 34 straipsnį, Teismas nusprendžia, kad pareiškėjas atleidžiamas nuo tokio reikalavimo (Veriter v. France * , § 27; Gaglione and Others v. Italy * , § 22). Kai remiantis apeliacinio skundo, kuriuo nebuvo skundžiamasi dėl piktnaudžiavimo procesu, rezultatu paskiriama bauda, tai nėra viena iš privalomų panaudoti teisinės gynybos priemonių (Prencipe v. Monaco * , §§ 95–97). 4. Įrodinėjimo pareigos paskirstymas 56. Jeigu vyriausybė tvirtina, kad nebuvo panaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės, jai tenka pareiga įrodyti, kad pareiškėjas nepanaudojo veiksmingos ir prieinamos teisinės gynybos priemonės (Dalia v. France, § 38; McFarlane v. Ireland [GC], § 107). Tokios teisinės gynybos priemonės prieinamumas turi būti pakankamai aiškus ir teisėje, ir praktikoje (Vernillo v. France). Taigi teisinės gynybos priemonės pagrindas valstybės vidaus teisėje turi būti aiškus (Scavuzzo-Hager and Others v. Switzerland * (dec.); Norbert Sikorski v. Poland * , § 117; Sürmeli v. Germany [GC], §§ 110–112). Priemonė turi suteikti galimybę gauti žalos © Europos Taryba / Europos Žmogaus Teisių Teismas, 2011 18
PRAKTINIS PRIIMTINUMO KRITERIJŲ VADOVAS atlyginimą pagal pareiškėjo skundus ir būti pagrįstai sėkminga (Scoppola v. Italy (no. 2) [GC], § 71). Tariamai egzistuojančios vidaus teisinės gynybos priemonės sukūrimas ir prieinamumas, įskaitant jos taikymo sritį ir būdą, turi būti aiškiai išdėstytas ir patvirtintas arba papildytas praktika ar teismų praktika (Mikolajová v. Slovakia, § 34). Tai taikoma netgi bendrosios teisės inspiruotai teisės sistemai, kurios rašytinėje konstitucijoje netiesiogiai įtvirtinta teisė, kuria remiasi pareiškėjas (McFarlane v. Ireland [GC], § 117, dėl priemonės, kuri teoriškai egzistavo beveik dvidešimt penkerius metus, tačiau niekada nebuvo panaudota). Vyriausybės argumentai neabejotinai bus svaresni, jeigu bus pateikti nacionalinių teismų praktikos pavyzdžiai (Doran v. Ireland; Andrášik and Others v. Slovakia (dec.); Di Sante v. Italy * (dec.); Giummara and Others v. France * (dec.); Paulino Tomás v. Portugal (dec.); Johtti Sapmelaccat Ry and Others v. Finland (dec.)), kurie pasirodys esą reikšmingi (Sakhnovskiy v. Russia [GC], §§ 43–44). 57. Jeigu vyriausybė tvirtina, kad pareiškėjas galėjo tiesiogiai remtis Konvencija nacionaliniuose teismuose, tokios teisinės gynybos priemonės tikrumas turi būti įrodytas konkrečiais pavyzdžiais (Slavgorodski v. Estonia (dec.)). 58. Teismas labiau linkęs atsižvelgti į šiuos argumentus, jeigu nacionaliniuose teisės aktuose numatyta specifinė teisinės gynybos priemonė, skirta pernelyg ilgos teismo procesų trukmės problemai spręsti (Brusco v. Italy (dec.); Slavicek v. Croatia (dec.)). Taip pat žr. Scordino v. Italy (no. 1) [GC], §§ 136–148. Priešingai žr. Merit v. Ukraine, § 65. 59. Kai vyriausybė įvykdo savo pareigą įrodyti, kad pareiškėjui buvo prieinama tinkama ir veiksminga teisinės gynybos priemonė, pastarasis turi įrodyti, kad: - ši teisinės gynybos priemonė buvo iš tikrųjų panaudota (Grässer v. Germany (dec.)); arba - dėl kokios nors priežasties ji buvo netinkama ir neveiksminga konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Selmouni v. France [GC], § 76, pavyzdžiui, kai pernelyg vilkintas apklausos atlikimas, – Radio France and Others v. France (dec.), § 34; arba kai teisinės gynybos priemonė, pavyzdžiui, apeliacinis ar kasacinis skundas, paprastai yra prieinama, tačiau, atsižvelgiant į panašiose bylose taikytą požiūrį, bylos aplinkybėmis buvo neveiksminga: Scordino v. Italy (dec.); Pressos Compania Naviera S.A. and Others v. Belgium, §§ 26 ir 27), net jeigu atitinkami sprendimai buvo neseniai priimti (Gas and Dubois v. France (dec.)). Taip pat yra tais atvejais, kai pareiškėjas negalėjo tiesiogiai kreiptis į atitinkamą teismą (Tănase v. Moldova [GC], § 122). Tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis pareiškėjai gali atsidurti panašiose situacijose, dalis jų gali būti nesikreipę į vyriausybės nurodytą teismą, tačiau atleisti nuo tokios pareigos, nes kitų pareiškėjų panaudota vidaus teisinės gynybos priemonė pasirodė esanti praktiškai neveiksminga ir tokia būtų ir jų atveju (Vasilkoski and Others v. “the former Yugoslav Republic of Macedonia”, §§ 45–46; Laska and Lika v. Albania, §§ 45–48). Tačiau tai taikoma tik labai specifinėse bylose (plg. Saghinadze and Others v. Georgia, §§ 81–83); arba - buvo ypatingos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas neprivalėjo vykdyti šios pareigos (Akdivar and Others v. Turkey [GC], §§ 68–75; Sejdović v. Italy [GC], §55 ir Veriter v. France * , § 60). 60. Toks veiksnys gali būti visiškas nacionalinių valdžios institucijų pasyvumas esant rimtų įtarimų dėl valstybės pareigūnų netinkamo elgesio ar padarytos žalos, pavyzdžiui, jeigu jie neatliko tyrimo ar nesuteikė pagalbos. Tokiomis aplinkybėmis galima teigti, kad įrodinėjimo pareiga ir vėl perkeliama, taigi vyriausybei atsakovei tenka pareiga įrodyti, ką ji padarė reaguodama į skundžiamų klausimų mastą ir rimtumą (Demopoulos and Others v. Turkey (dec.) [GC], § 70). 61. Vien tik pareiškėjo abejonių dėl konkrečios teisinės gynybos priemonės veiksmingumo nepakanka, kad jis būtų atleistas nuo pareigos ją išbandyti (Epözdemir v. Turkey * (dec.); Milosevič v. the Netherlands (dec.); Pellegriti v. Italy * (dec.); MPP Golub v. Ukraine (dec.)). Priešingai, kreiptis į tinkamą teismą, kad šis turėtų galimybę išaiškinti esamas teises pagal savo diskreciją, yra pareiškėjo interesas (Ciupercescu v. Romania * , § 169). Teisės sistemoje, kurioje numatyta konstitucinė pagrindinių teisių apsauga, reikalaujama, kad nukentėjusysis patikrintų tos apsaugos apimtį, o bendrosios teisės sistemoje – leistų vidaus teismams išplėtoti tas teises jas © Europos Taryba / Europos Žmogaus Teisių Teismas, 2011 19
Page 1 and 2: PRAKTINIS PRIIMTINUMO KRITERIJŲ VA
Page 17: PRAKTINIS PRIIMTINUMO KRITERIJŲ VA
Page 61 and 62: c) Egzistuojanti nuosavybė PRAKTIN
Page 69 and 70:
2. Taikymo sritis PRAKTINIS PRIIMTI
Page 71 and 72:
PRAKTINIS PRIIMTINUMO KRITERIJŲ VA
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
show all

Practical guide on admissibility criteria - Council of Europe

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?