Practical guide on admissibility criteria - Council of Europe

PRAKTINIS PRIIMTINUMO KRITERIJŲ VADOVAS
egzistuojančios situacijos tęsinys (Almeida Garrett, Mascarenhas Falcão and Others v. Portugal,
§ 43). Vis dėlto Teismas gali atsižvelgti į prieš ratifikavimą įvykusius faktus tiek, kiek jie gali būti
laikomi sukėlę situaciją, besitęsiančią po tos dienos, ir gali būti reikšmingi po to dienos įvykusiems
faktams suprasti (Hutten-Czapska v. Poland [GC], §§ 147–153).
185. Teismas privalo išnagrinėti savo kompetenciją ratione temporis savo iniciatyva ir bet
kurioje proceso stadijoje, nes tai yra Teismo jurisdikcijos, o ne priimtinumo siaurąja šio termino
prasme klausimas (Bléčic v. Croatia [GC], § 67).
2. Šių principų taikymas
a) Konvencijos ratifikavimui arba Konvencijos institucijų jurisdikcijos pripažinimui
lemiama data
186. Iš esmės lemiama data Teismo jurisdikcijai laiko atžvilgiu nustatyti yra Konvencijos
ir jos protokolų įsigaliojimo atitinkamoje šalyje diena (pavyzdžiui, žr. Šilih v. Slovenia [GC],
§ 164).
187. Tačiau pagal 1950 metų Konvenciją Komisijos kompetencija nagrinėti individualias
peticijas (25 straipsnis) ir Teismo jurisdikcija (46 straipsnis) priklauso nuo konkrečių susitariančiųjų
šalių pranešimų šiuo klausimu. Tokiems pranešimams gali būti taikomi apribojimai, konkrečiai –
laiko apribojimai. Šalims, kurios pateikė tokius pranešimus po Konvencijos ratifikavimo dienos,
Komisija ir Teismas patvirtino jų jurisdikcijai taikomus laiko apribojimus dėl faktų, įvykusių
laikotarpiu tarp Konvencijos įsigaliojimo ir atitinkamo pranešimo pateikimo (X v. Italy (dec.);
Stamoulakatos v. Greece (no. 1), § 32).
188. Jeigu vyriausybės pranešime nenumatytas toks laiko apribojimas (žr. 1981 m.
spalio 2 d. Prancūzijos pranešimą), Konvencijos institucijos pripažįsta jų jurisdikcijos pripažinimo
galiojimą atgal (X v. France (dec.)).
Minėtuose pranešimuose nustatyti laiko apribojimai ir toliau galioja nustatant Teismo
jurisdikciją gauti individualias peticijas pagal dabartinį Konvencijos 34 straipsnį remiantis
Protokolo Nr. 11 6 straipsniu 5 (Bléčic v. Croatia [GC], § 72). Atsižvelgdamas į ankstesnę sistemą
kaip visumą Teismas yra nusprendęs, kad jis turi jurisdikciją nuo pirmojo pranešimo, kuriuo
pripažįstama individualios peticijos pateikimo Komisijai teisė, neatsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo
pranešimo pateikimo iki Teismo jurisdikcijos pripažinimo (Cankoçak v. Turkey, § 26; Yorgiyadis v.
Turkey, § 24; Varnava and Others v. Turkey [GC], § 133).
b) Momentiniai faktai, įvykę prieš įsigaliojimą ar pranešimą arba po jo
189. Teismo jurisdikcija laiko atžvilgiu turi būti nustatyta dėl faktų, kurie yra tariamas
pažeidimas. Šiuo tikslu kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tikslų tariamo pažeidimo laiką.
Jį nustatydamas Teismas privalo atsižvelgti ir į faktus, dėl kurių skundžiasi pareiškėjas, ir į tariamai
pažeistos Konvencijoje nustatytos teisės taikymo sritį (Bléčic v. Croatia [GC], § 82; Varnava and
Others v. Turkey [GC], § 131).
190. Taikydamas šį patikrinimą skirtingiems teismų sprendimams, priimtiems iki lemiamos
datos ir po jos, Teismas atsižvelgia į galutinį sprendimą, kuriuo pačiu savaime galėjo būti
pažeistos pareiškėjo teisės (Aukščiausiojo teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjo
nuomos sutartis byloje Bléčic v. Croatia [GC], § 85; arba apskrities teismo sprendimas byloje Mrkić
v. Croatia (dec.)), nepaisant vėlesnių teisinės gynybos priemonių, dėl kurių pažeidimas tik tęsėsi
(vėlesnis Konstitucinio teismo sprendimas, patvirtinantis Aukščiausiojo teismo sprendimą byloje
Bléčic v. Croatia [GC], § 85; arba Aukščiausiojo teismo ir Konstitucinio teismo sprendimai byloje
Mrkić v. Croatia (dec.)).
5 Jeigu Aukštoji Susitariančioji Šalis padarė pareiškimą, pripažindama Komisijos kompetenciją ar Teismo jurisdikciją
pagal buvusį Konvencijos 25 arba 46 straipsnį dėl po tokio pareiškimo kilusių klausimų ar atsiradusių faktų, toks
apribojimas lieka galioti Teismo jurisdikcijai pagal šį Protokolą.
© Europos Taryba / Europos Žmogaus Teisių Teismas, 2011 38