Šim tu ki nin kai Bir žų ne si bai do

Biržų krašto laikraštis Nr. 57 (9199) 2011 m. liepos 19 d., antradienis Kaina 2 Lt 

Trumposios žinios 

Va bal nin ko se niū ne Taps li li ja 

Vai Tie kū nie nė 

Penk ta die nį vy ko kon kur sas į Va balnin 

ko se niū no vie tą. Kon kur se da ly va vo 

sep ty ni pre ten den tai. Ge riau siai eg za mi ną 

raš tu ir žo džiu iš lai kė Li li ja Vai tie kū nie nė. 

Ji – Šir vė nos se niū ni jos spe cia lis tė že mės 

ūkio klau si mais. Jei re zul ta tų kon ku ren tai 

per tris dar bo die nas neaps kųs, nau jo ji seniū 

nė ga lės pra dė ti dirb ti se niū ni jo je. Pildo 

si ra jo no val džios no ras po stuo se ma ty ti 

jau nus žmo nes: nau ja jam Pa če riaukš tės 

se niū nui A. Fran kui – 35eri, būsimai Vabal 

nin ko seniūnei – 33eji. 

po ape lia ci jų eg za mi nų 

re zul Ta Tai ne pa sikeiTė 

Ne pa ten kin ti vals ty bi nių eg za mi nų rezul 

ta tais ape lia ci jas Ape lia ci niam ko mi te tui 

pa tei kė 15 ra jo no abi tu rien tų. Dau giau sia 

abi tu rien tų bu vo ne pa ten kin ti vals ty bi nio 

lie tu vių kal bos eg za mi no re zul ta tais: ape liaci 

jas ra šė 6 „Auš ros“, 2 „Sau lės“, 1 „At ža lyno“ 

ir 3 Va bal nin ko Ba lio Sruo gos vi du ri nės 

mo kyk los abi tu rien tai. Ma te ma ti kos re zulta 

tais ne pa ten kin ti bu vo du – „Auš ros“ ir 

„Sau lės“ – abi tu rien tai, vie ną ape lia ci ją dėl 

che mi jos eg za mi no re zul ta to ra šė „Sau lės“ 

gim na zis tas. De ja, nei vie no re zul ta to Apelia 

ci nė ko mi si ja ne pa kei tė. 

su si rū pi no kop ly čia 

Šu kio nių kai mo bend ruo me nė su si rūpi 

no sa vo kop ly čios lan gais ir du ri mis. 

Jie iš pu vę, ne be san da rūs. Kop ly čios vi duje 

skrai džio ja paukš te liai, o vė lų ru de nį ir 

žie mą au ko jant kop ly čio je šv. Mi šias, vė jas 

ke de na Va bal nin ko pa ra pi jos kle bo no, kanau 

nin ko Po vi lo Miš ki nio gar ba nas. Šu kionie 

čiai tu ri auk sa ran kių meist rų, su si ra do 

rė mė jus vers li nin kus ir pa si ry žę keis ti koply 

čios du ris bei lan gus. Ti ki ma si su spė ti iki 

rug sė jo. Rug sė jo pa bai go je šu kio nie čiai švęs 

tra di ci nius šv. Ma tau šo at lai dus. Šu kio nių 

kop ly čia pa sta ty ta 1746 me tais. 

pap jo Vė Te ly čias 

Guo džių kai mo ūki nin kas Ka zys De venis 

praė ju sio šeš ta die nio ry tą prie tvar to 

ra do su dras ky tą te ly čią. Ūki nin ko pa skaičia 

vi mais, jis pa ty rė 1000 li tų nuo sto lį. Tely 

čai tė bu vo ge ros kar vės pa li kuo nė, pa lik ta 

veis lei. Ūki nin ko šei ma, bi jo da ma pa tir ti 

dau giau nuo sto lių, li ku sias ke lias te ly čaites 

at ri šo nuo gran di nių ir su lei do į kar vių 

ban dą. Ban do je kar vės vaikš to pa lai dos, jas 

ga no elekt ri nis pie muo. 

– Nuo plėš rū nų šie met jau nu ken tė jo 

vi si kai my nai. Ir nė vie nas ne ga ran tuo tas, 

kad ken kė jai ne grįš ir ne pri da rys naujų 

nuo sto lių, – kal bė jo Ka zys De me nis. 

Ūki nin ko žmo na Lai ma pri si mi nė: prieš 

ket ve rius me tus bu vo su dras ky ti jų ir dar 

ke lių kai my nų šu nys. Vė liau šie nau da mi 

šei mi nin kai pie vo je ra do tik sa vo so dy bos 

sar gų gran di nes. 

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Guodžiuose 

telyčios neteko ir Adomaičiai. Jau 

antros šiais metais. 

So na ta Aukš ti kal nie nė: 

„Įsi my lė jau vy rą, kar tu ir žir gus“ 

Mei lę žir gams ge rą de šimt me tį do va no ja 

So na ta ir Si gi tas Aukš ti kal niai. Si gi tas rū pi na si 

ūkio da li mi: ark lių vei si mu, iš jo di nė ji mu, 

svei ka ta... So na ta juos dre suo ja, mo ko jo ji mo 

ne ma žą bū rį jau ni mo bei vy res nių žmo nių. 

„Su žir gais ir pa sen siu“, – šyp so si So na ta. 

Skaitykite 5 psl. 

Va kar ra jo no me rė Iru tė Var zie nė 

puo de liui ar ba tos į sa vo ka bi ne tą 

pa kvie tė ge riau siai bran dos 

eg za mi nus iš lai kiu sius abi tu rientus. 

Me rė do mė jo si abi tu rien tų 

atei ties sva jo nė mis ir iš gir do, 

jog ge riau si mo ki niai Bir žų 

ne si bai do – sie ja su jais atei ties 

pla nus. 

Edi ta MI KE LIO NIE NĖ 

Tel. (8 603) 22838 

editamikel@yahoo.com 

Pri si mi ni mui įtei ku sios kny gas apie Biržus, 

me rė Iru tė Var zie nė ir vi ce me rė Sta sė 

Ei ta vi čie nė šim tu ki nin kus pa kvie tė puo de liui 

ar ba tos bei do mė jo si jų atei ties pla nais. Šimtu 

kus už vie ną ar ki tą eg za mi ną šiais me tais 

ga vo pen ki „Auš ros“ vi du ri nės ir trys „Saulės“ 

gim na zi jos abi tu rien tai. 

Du šim tu kus – už lie tu vių ir ang lų kal bos 

eg za mi nus – ga vęs Pau lius Gai du kas sa kė, 

jog la bai daug mo ky tis ne si sten gė. Gal būt 

pa dė jo ga bu mai. Vai ki nas jau įsto jo į Rygos 

uni ver si te tą, ku ria me ke ti na stu di juoti 

eko no mi ką. Pau lius atei ty je ke ti na tap ti 

vers li nin ku. Vai ki nas iš si ta rė, jog vers lą jau 

yra pra dė jęs – su kū ręs in ter ne ti nį pus la pį, 

ku ris jam pa dė jo už si dirb ti pi ni gų pir mie 

Re for ma tai bu di jau tris sa vai tes 

Lie tu vos evan ge li kų 

re for ma tų Bir žų pa ra pi jos 

bend ruo me nė tę sia bu dė ji mą 

baž ny čio je, ne pa lik da mi jos 

vie nos nė mi nu tei. O Lie tu vos 

re for ma tų li ki mo va liai 

ne pa lie ka Pa sau lio re for ma tai. 

Skaitykite 4 psl. 

siems studijų me tams. 

Eve li na Ma ge lins kai tė šim tu ką ga vo už 

ang lų kal bos eg za mi ną. Ne ką pra sčiau mergi 

nai se kė si ir lie tu vių, ma te ma ti ka, che mi ja, 

bio lo gi ja. Eve li na pa si ry žu si far ma ci jos arba 

mo le ku li nės bio lo gi jos moks lams. Anot 

Eve li nos, anks tes nė jos sva jo nė bu vo dai lė, 

ta čiau ap si gal vo jo. Tep tu ko ke ti na grieb tis 

sa vo ma lo nu mui. 

Ša rū nė Zin ke vi čiu tė – tech no lo gi jų olimpia 

dos Lie tu vo je nu ga lė to ja. Ša rū nė pa ti siuvo 

si su kne lę iš leis tu vėms, prie jos pa ti su kū rė 

ak se sua rus. Ta čiau di zai no stu di jas mer gi na 

nu ke lia atei čiai. Ji ke ti na stu di juo ti mar ke tingą, 

psi cho lo gi ją ar ba is to ri ją (Ša rū nė is to ri jos 

eg za mi ną iš lai kė šim tu ku). 

Si mo na Ar na šiu tė šim tu ku iš lai kė is to ri jos 

eg za mi ną. Ki tus eg za mi nus taip pat iš lai kė 

pui kiai. Anot mer gi nos, tai la bai pa kė lė jos 

pa si ti kė ji mą. Si mo na ke ti na stu di juo ti viešą 

ją ko mu ni ka ci ją ar ba po li to lo gi ją Vy tau to 

Di džio jo uni ver si te te. 

Mil da Šar kū nai tė šim tu ku iš lai kė bio lo gi jos 

eg za mi ną. Po 99 ba lus ga vo už lie tu vių kal bą 

ir che mi ją. Mil da stu di juos odon to lo gi ją Vilniaus 

uni ver si te te. Mer gi na sa ko, jog šį dar bą 

ga lės su ma lo nu mu dirb ti kas dien. 

Se se rys Ele na ir Ali na Zuo kai tės vals tybi 

nį lie tu vių kal bos eg za mi ną iš lai kė šim tukais. 

Mer gi nos pa si rin ko ra šy ti tą pa čią te mą 

ir su rin ko vie no dai taš kų. Ta čiau stu di juo ti 

ke ti na skir tin gus da ly kus. Ele na ke ti na tap ti 

odon to lo ge, o Ali na sva jo ja apie eko no metri 

ją, in ži ne ri ją. 

Į su si ti ki mą su me re ne ga lė jo at vyk ti „Sau 

Edi tos Mi ke lio nie nės nuo tr. 

Ge riau siai vals ty bi nius eg za mi nus iš lai kę abi tu rien tai: (iš kai rės) Si mo na Ar na šiu tė, Ša rū nė Zin ke vi čiu tė, Ele na Zuo kai tė, Eve li na Ma ge lins kai tė, 

Mil da Šar kū nai tė, Pau lius Gai du kas ir Ali na Zuo kai tė. 

Šim tu ki nin kai Bir žų ne si bai do 

lės“ gim na zis tė Dei man tė Ro žė nai tė, bio lo gijos 

eg za mi ną iš lai kiu si šim tu ku. Drau gės sa kė, 

jog Dei man tė ke ti na stu di juo ti me di ci ną. 

Abi tu rien tai tvir ti no, jog pa sta rai siais metais 

mo kyk lo je mo kė si de šim tu kais, ta čiau ir 

po mė giams lai ko at ras da vo. Se se rys Ele na ir 

Ali na lan kė gim na zi jos cho rą, ku ris joms tei kė 

daug džiaugs mo. Mil da lan kė Vla do Ja ku bėno 

mu zi kos mo kyk lą, mo kė si gro ti for te pi jonu. 

Mer gi na taip pat mėgs ta megz ti, skai ty ti 

kny gas. Si mo na – tau ti nių šo kių šo kė ja. Jos 

po mė gis – siu vi nė ji mas. 

Me rė Iru tė Var zie nė džiau gė si iš gir du si, 

jog dau ge liui Bir žai – gra žus ir jau kus miestas, 

į ku rį ke ti na grįž ti. Atei tį su Bir žais sie ja 

Mil da, Ele na. Anot mer gi nų, ma ža me mies te 

kon ku ren ci ja ma žes nė. Be to, ma ža me mies te 

ra miau gy ven ti, kur ti šei mą ir au gin ti vai kus. 

Ša rū nė mer gi noms ant ri no, jog tie, ku rie sa ko, 

kad Bir žuo se nė ra ką veik ti, ne tei sūs. 

Iru tė Var zie nė abi tu rien tams lin kė jo dvie jų 

da ly kų: su ras ti gy ve ni me sa vo vie tą ir pa sisteng 

ti, kad klai dos ne sug niuž dy tų. „O Bir žai 

te gu bū na jums ypa tin ga vie ta: jū sų pra džia, 

tė viš kė, na mai...“, – linkėjo me rė.

2 

aT nau ji na mas bir žų 

Tink la la pis 

Ke lias die nas ne vei kė Bir žų rajo 

no sa vi val dy bės in ter ne ti nis 

tink la la pis bir zai.lt. Kas at si ti ko? 

Gal, kaip prieš tre jus me tus, į jį 

vėl įsi bro vė in ter ne ti niai įsi lau žėliai 

ha ke riai? 

Ra jo no sa vi val dy bės at sto vė 

spau dai Jur gi ta Ba ga mo lo vie nė 

„Bir žie čių žo džiui“ paaiš ki no, kad 

Bir žų tink la la pis lai ki nai ne vei kė 

dėl re konst ruk ci jos: tai vie nas iš 

pro jek to „Elekt ro ni nė de mok rati 

ja Bir žų ra jo no sa vi val dy bė je“ 

d a r bų . 

Kai po ke lių die nų tink la la pis vėl 

bu vo pa sie kia mas, in ter ne to naršy 

to jai tuoj pa ste bė jo pa si kei tu sį 

di zai ną. Ta čiau tai, ką ma to in ternau 

to akis – tik nees mi niai pa keiti 

mai – sa ko ra jo no Sa vi val dy bės 

ad mi nist ra ci jos in for ma ti kos specia 

lis tas, mi nė to pro jek to va do vas 

Ri man tas Lėc kas: 

– No rė jo me kuo grei čiau pa leis ti 

tink la la pį, kad jo lan ky to jai gau tų 

įpras tą in for ma ci ją apie Sa vi valdy 

bės veik lą. 

Il giau už trun ka vi di niai tink lala 

pio per tvar ky mo dar bai. 

– Iki šiol sa vo nuo mo nę gy vento 

jai ga lė jo at siųs ti nu ro dy tais el. 

pa što ad re sais, ra šy ti at si lie pi mus 

ar pa skam bin ti te le fo nu. At nau jinus 

sve tai nę bus la bai iš plės tos jos 

ga li my bės: vi si in ter ne to nau do tojai 

ga lės su si pa žin ti su ren gia mais 

spren di mų pro jek tais ir pa ra šy ti 

sa vo pa sta bas, nuo mo nę, dis kutuo 

ti elekt ro ni nė je erd vė je su ki tais 

in ter nau tais ir po li ti kais dėl sprendi 

mų pro jek tų ir ki tų sa vi val dos 

klau si mų. Nu ma to ma reng ti fo rumus 

esa muo ju lai ku su po li ti kais, 

vyk do mo sios val džios at sto vais. 

Bus ga li ma su reng ti bal sa vi mus dėl 

svar bių klau si mų ir taip su ži no ti 

gy ven to jų nuo mo nę – apie pro jek to 

dar bus pa sa ko jo R. Lėc kas. 

Ta ry bos po sė džius 

ma Ty si me nei šė ję iš 

na mų 

Ki tas svar bus dar bas – Sa vi valdy 

bės ta ry bos po sė džių sa lės moder 

ni za vi mas. Net ru kus bus įrengta 

elekt ro ni nė bal sa vi mo sis te ma, 

įsi gy ta po sė džių vaiz do ir gar so 

įra šų įran ga. 

Iš pra džių ne bu vo nu ma ty ta tiesio 

gi nė po sė džių trans lia ci ja in terne 

tu, nes to kia įran ga bu vo bran gi. 

Ta čiau da bar jau yra vaiz do įra šy mo 

įran gos, ku ri tu ri ir vaiz do translia 

vi mo in ter ne tu ga li my bę. Ta čiau 

tie sio giai trans liuo ti po sė dį ga li 

bū ti pro ble miš ka dėl lė to in ter ne to 

ry šio Bir žų pi ly je. Iki pi lies nu tiesus 

op ti nį ka be lį, šios pro ble mos 

ne lik tų (bet šia me pro jek te tai nenu 

ma ty ta).Ta čiau jei po sė džiai kol 

kas ir ne bus tie sio giai trans liuo ja mi, 

juos bir žie čiai ir ki ti, be si do min tieji 

Bir žų gy ve ni mu, ga lės pa ma ty ti 

po po sė džio kaip vaiz do įra šą. Tad 

ne be rei kės smal suo liams ei ti į po sėdžių 

sa lę, už teks su si ras ti in ter ne to 

priei gos taš ką. 

Bal sa vi mui Ta ry bos po sė džio 

me tu bus nau do ja mi elekt ro ni niai 

pul tai su kor te lių skai ty tu vu, bal sus 

skai čiuos kom piu te ri nė pro gra ma. 

Bus ži no ma, už ką bal sa vo kiek vienas 

Ta ry bos na rys, ši in for ma ci ja 

de da ma į Sa vi val dy bės sve tai nę ir 

pa sie kia ma kiek vie nam in ter ne to 

nau do to jui. 

Po sė džių sa lės mo der ni za vi mo 

kon kur są lai mė jo UAB „EL SIS IT“, 

europos sĄjunga – biržiečiams 

Elekt ro ni nės de mok ra ti jos 

su lauk si me ru de niop 

Nuo praė ju sių me tų va sa ros 

Bir žų ra jo no sa vi val dy bės 

ad mi nist ra ci ja įgy ven di na 

Eu ro pos Są jun gos 2007–2013 

m. struk tū ri nių fon dų fi nansuo 

ja mą pro jek tą „Elekt ro ninė 

de mok ra ti ja Bir žų ra jo no 

sa vi val dy bė je“. Jis in ter ne to 

nau do to jams su da rys nau jas 

ga li my bes ne tik ste bė ti 

ra jo no po li ti kų dar bą, bet ir 

ak ty viai da ly vau ti ren giant 

ir prii mant spren di mus, 

pa teik ti sa vo nuo mo nę. 

Pro jek tas tu rė jo bū ti baig tas 

iki šių me tų lie pos pa bai gos, 

ta čiau dėl ne nu ma ty tų veik lų 

ir jų de ri ni mo su vals ty bės 

ins ti tu ci jo mis dar bai už trūks 

il giau. 

žemės sklypų saVininkų, naudoTojų 

ir kiTų suinTeresuoTų asmenų dėmesiui 

! 

VĮ Valstybės žemės fondo direktorius 201107 

07 patvirtino preliminarią projekto teritoriją 

biržų rajono papilio seniūnijos kvetkų kadastro 

vietovės gačionių, roviškėlių, medikių, 

roviškių, palaidžos, ruškiškių, kvetkų, gaigalų 

ir užnemunio kaimuose, kuriuose galėtų 

būti rengiamas žemės konsolidacijos projektas. 

Prašymus rengti projektus pateikė 5 dalyviai. 

Žemės sklypai bus pertvarkomi, šiuos žemės 

sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos 

racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, 

„Ru de niop bir žie čiai tu rė tų pra dė ti nau do tis elekt roni 

nės de mok ra ti jos ga li my bė mis da ry ti įta ką ra jo no 

Ta ry bos veik lai, po li ti kų spren di mams“, – sa kė projekto 

„Elekt ro ni nė de mok ra ti ja Bir žų ra jo no sa vi val dy bė je“ 

vadovas R. Lėc kas. 

ku ri pa teiks vi są rei ka lin gą įran gą 

ir ją įdiegs. Su tar tis pa si ra šy ta šių 

me tų bir že lio 30 die ną. Elekt roni 

nio bal sa vi mo – dis ku si nės siste 

mos tech ni nės ir pro gra mi nės 

įran gos su įdie gi mo pa slau go mis 

kai na – be veik 100 tūks tan čių litų. 

Vi sos lė šos – Eu ro pos Są jun gos 

(85 pro c.) ir vals ty bės biu dže to (15 

pro c.) pi ni gai. 

ap sau ga 

Po pu lia riuo se in ter ne to po rtaluo 

se skai ty da mi in ter nau tų disku 

si jas ma to me ir ne vi sai gra žius 

da ly kus: keiks ma žo džius, šmeiž tą. 

Ar nuo to bus ap sau go ta Sa vi val dybės 

sve tai nė? 

Anot R. Lėc ko, rim toms da ly kiškoms 

dis ku si joms ir pa siū ly mams 

teik ti yra nu ma ty ta įdieg ti gy ven to jų 

iden ti fi ka vi mo sis te mą. Bus ga li ma 

pri si jung ti sa vo var du per elekt roni 

nės val džios var tus, elekt ro ni nės 

pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo 

infrastruktūra, sprendžiami kiti žemės ūkio, 

kaimo plėtros, aplinkos apsaugos politikos 

tikslai ir uždaviniai. 

Su pasirinktos preliminarios teritorijos ribomis 

ir žemės konsolidacijos projekto nauda galima 

susipažinti VĮ Valstybės žemės fondo interneto 

svetainėje: http://www.vzf.lt, Papilio seniūnijos 

skelbimų lentoje, Biržų rajono sav. interneto 

svetainėje : http://www.birzai.lt 

Siekiant sėkmingų ir efektyvių projekto rezultatų, 

projekte turėtų dalyvauti kuo daugiau žemės 

savininkų, naudotojų, bendruomenių, vietos 

veiklos grupių, kitų suinteresuotų asmenų. 

ban ki nin kys tės sis te mas. Taip bus 

už tik rin ta pa siū ly mų ir ko men tarų 

au to rys tė. 

Liks ir ano ni mi niai ko men ta rai 

bei at si lie pi mai. Ta čiau sve tai nės 

lan ky to jai, no rė da mi sa vo var du 

ne slėp da mi au to rys tės teik ti pasiū 

ly mus ir elekt ro ni nes pe ti ci jas, 

ga lės pri si jung ti per elekt ro ni nius 

val džios var tus, ku rie už tik ri na, kad 

Jo nas yra Jo nas, o ne Pet ras, pa si rašęs 

Jo no var du. 

pro jek Tas Vė luo ja 

Pro jek tas pra dė tas įgy ven din ti 

praė ju sių me tų rugp jū čio mė nesį, 

jį bu vo nu ma ty ta baig ti iki šių 

me tų lie pos 31 die nos. R. Lėc kas 

sa ko, kad iki lie pos pa bai gos at lik ti 

vi sų dar bų ne spės. Tech ni nę ir progra 

mi nę įran gą įdieg ti pa pras čiau, 

nei at lik ti vi sas sve tai nės lan ky to jų 

pri si jun gi mo sau gu mo už tik ri ni mo 

pro ce dū ras. 

2011 m. liepos 19 d., antradienis 

Atsinaujino rajono Savivaldybės interneto svetainės birzai.lt dizainas. 

skai čiai, fak Tai... 

Pro jek tas: Elekt ro ni nė de mok ra ti ja Bir žų ra jo no sa vi val dy bė je 

Veiks mų pro gra ma: Eko no mi kos au gi mo veiks mų pro gra ma 

Veiks mų pro gra mos prio ri te tas: In for ma ci nė vi suo me nė vi siems 

Bend ra pro jek to ver tė: 196 287 Lt 

Pro jek tui skir tas fi nan sa vi mas: 196 287 Lt, iš jo ES (Eu ro pos re gio ni nis plėt ros 

fon das) da lis: 166 843,95 Lt, vals ty bės lė šos: 29443 Lt. 

Pro jek to tiks las – di din ti Bir žų ra jo no sa vi val dy bės veik los skaid ru mą, at skaito 

my bę, spren di mų priė mi mo ko ky bę, ak ty vin ti Sa vi val dy bės ir jos gy ven to jų 

są vei ką, už tik rin ti gy ven to jams ak tua lios in for ma ci jos priei na mu mą, jų ga limy 

bes iš reikš ti sa vo nuo mo nę ir da ry ti įta ką po li ti niams spren di mams. Pro jektu 

sie kia ma su kur ti el. prie mo nes, ku rio mis as me nys ga lė tų reikš ti nuo mo nę 

įvai riais klau si mais, teik ti pa sta bas dėl vie tos val džios ren gia mų tei sės ak tų, 

su si pa žin ti su ak tua lia in for ma ci ja, dis ku tuo ti, keis tis nuo mo nė mis, taip pat 

su kur tų el. prie mo nių pa gal ba sie kia ma vie šin ti Sa vi val dy bės ta ry bos dar bo 

pro ce są. Veik loms įgy ven din ti bus pa reng tos vi daus pro ce dū ros, ku rio se numa 

ty ta kaip fik suo ja mi pi lie čių paklausimai/siūlymai, kaip jie at si spin di sprendi 

mų svars ty me ir priė mi me. Tai pa dės už tik rin ti, kad pi lie čiai bū tų įtrauk ti į 

pro ble mų spren di mo pro ce sus, taip ug dant jų pi lie tiš ku mą. 

kviečiame artimiausiu metu aukščiau išvardintų 

bei netoliese esančių kaimų žemės savininkus 

ir kitus suinteresuotus asmenis pateikti 

savo prašymus VĮ Valstybės žemės fondui, 

adresu Konstitucijos pr. 23A, LT –08105 Vilnius, 

arba šio VĮ Valstybės žemės fondo Panevėžio 

filialui , adresu Respublikos 63, Panevėžys ,arba 

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio 

ministerijos Biržų žemėtvarkos skyriui. 

pranešame, kas pirmasis susirinkimas įvyks 

2011 m. liepos 27 d. 11:00 val. kvetkų k. 

bendruomenės namų salėje . 

VĮ Valstybės žemės fondas 

Užs. 1941 

Ga li už truk ti tech ni nės įran gos 

de ri ni mas, pro gra mų ir in ter ne to 

pro to ko lų kon fi gū ra vi mas vaiz do 

trans lia vi mui in ter ne tu, as mens 

duo me nų ap sau gos už tik ri ni mo 

dar bai. 

– Cent ri nės pro jek tų val dy mo 

agen tū ros pa pra šė me pro jek to pabai 

gos ter mi ną ati dė ti dviems mėne 

siams. Rug sė jo mė ne sį pro jek tas 

tu rė tų bū ti baig tas. Tad ru de niop 

bir žie čiai tu rė tų pra dė ti nau do tis 

elekt ro ni nės de mok ra ti jos ga li mybė 

mis da ry ti įta ką ra jo no Ta ry bos 

veik lai, po li ti kų spren di mams, – sakė 

R. Lėc kas. 

pi ni gai 

Nu ma ty ta, kad in ter ne to sve tainės 

at nau ji ni mas kai nuos 81189 li tų, 

po sė džių sa lės mo der ni za vi mas – 

99698 Lt. Į šią su mą įei na jau mi nė ta 

gar so ir vaiz do įra šų, trans lia vi mo 

įran ga, bal sa vi mo pul tai, in for maci 

nė sis te ma. Anot R. Lėc ko, yra 

nu ma ty ta at lik ti ir ki tų in for maci 

nių tech no lo gi jų at nau ji ni mo ir 

die gi mo dar bų, Pa vyz džiui, nu maty 

ta įdieg ti tei sės ak tų au to ma ti nį 

pub li ka vi mą in ter ne to sve tai nė je 

iš do ku men tų val dy mo sis te mos, 

au to ma ti nį do ku men tų pub li ka vimą 

Sei mo tei sės ak tų in for ma ci nė je 

sis te mo je. Tai pa leng vins Sa vi valdy 

bės ad mi nist ra ci jos dar buo to jų 

dar bą, ta čiau pa rei ka laus aukš tes nės 

kva li fi ka ci jos. 

Įgy ven din ti šį pro jek tą ra jo no Savi 

val dy bei ne kai nuos nė li to. To kių 

lė šų Sa vi val dy bės biu dže tas ne galė 

tų skir ti, tad ES pa ra ma yra la bai 

svar bi ir rei ka lin ga. 

Ja ni na BAG DO NIE NĖ 

Ir vėl 

tri chi ne lio zė 

Lie pos 15 die ną Kvet kų bū re lio 

me džio to jas Leo nas Kvet kas neto 

li Gi ko nių miš ko su me džio jo 

pu sant rų me tų apie 80 kg šer ną. 

At lik da mas ty ri mus pri va tus vete 

ri na ri jos gy dy to jas Vai do tas Pakau 

šis nu sta tė: šer nas už si krė tęs 

tri chi ne lio ze. Šer nie na su de gin ta. 

Bir žų ra jo ne šiais me tais tai jau 

ket vir tas tri chi ne lio zės at ve jis.

2011 m. liepos 19 d., antradienis skaiTyTojų puslapis 

po To, kai ra šė me 

„Bir žie čių žo dy je“ S. Ro žė nie nė prieš mė ne sį 

ra šė apie „Var ly nė lį“, vai kų ir suau gu siųjų pamėg 

tą mau dyk lą mies to cent re, Apaš čios upė je. 

Straips nio au to rė at krei pė dė me sį: priė ji mas prie 

mau dyk los ne tik sun kus, bet ir pa vo jin gas. Po 

Vidmantas JAŽAUSKAS 

Sporte yra įsikūnijusi šiuolaikinio žmogaus 

atgaiva, viltis ir patriotizmas. Kai gyvenimo 

sąlygos tampa vis sudėtingesnės, bent jau 

sportinės pergalės atneša tą būtiną visuotinio 

džiaugsmo dozę. Ko gero, kiekvienas kultūros 

ar meno žmogus šiandien žino daugiau apie 

sportą nei apie kitą, ne savo specialybės, meno 

šaką.Sekti sporto žinias įdomiau ir maloniau. 

Todėl filosofas L. Donskis prisipažįsta, kad didesnį 

estetinį pasigėrėjimą yra patyręs stebėdamas 

Roberto Baggio žaidimą nei ką nors kitą. 

Ir čia galima su juo sutikti: didžiosios futbolo 

žvaigždės, tokios kaip J. Kruifas, Pele, Maradona 

ir kiti, demonstruodavo aikštėje įvairias 

fizines ir protines charakterio savybes, kurios 

darydavo jų žaidimą be galo patrauklų. Sakyčiau, 

kažkuo artimą senovės graikų vyriškumo 

idealui, kuris jungia visus proto privalumus, 

charakterio kilnumą ir fizinį tobulumą. 

Panašų pasigėrėjimą turbūt patirdavo ispanai, 

stebėdami bulių kovas, kuriose dalyvauda 

Ne vi so se 

mau dyk lo se 

vanduo švarus 

Šir vė nos eže ro Jau ni mo par ko 

mau dyk los van duo nea ti tin ka reika 

la vi mų – 1,4 kar to vir ši ja mas 

leis ti nas žar ni nių en te ro ko kų , 1,6 

kar to – žar ni nių laz de lių skai čius. 

Pa pil do mas mė gi nys bus ima mas 

lie pos 18 d. Apie gau tus re zul ta tus 

in for muo si me. Mau dan tis vande 

ny je, ku ria me mik ro bio lo gi nė 

tar ša vir ši ja nu sta ty tas nor mas, ar 

pra ri jus šla ke lį už terš to van dens 

ga li ma už si krės ti di zin te ri ja, salmo 

ne lio ze ar ki to mis bak te ri nės 

kil mės žar ny no in fek ci jo mis, taip 

pat ga li iš ber ti odą. Dėl van dens 

tar šos ga li pra si dė ti ir šla pi mo, 

ly ti nių ta kų li gos, akių glei vi nės 

už de gi mas. 

Cent ri nė je mau dyk lo je ir A. 

Dau gu vie čio par ke van dens ty rimai 

ati tin ka hi gie nos nor mą. 

Visuomenės sveikatos biuro 

informacija 

Ini cia ty vos 

žie mos kran ti nė iši ru si, to dėl mau duo liai me ta 

lent ga lius, ak me nis. Jie dings ta pur ve. 

Perskaičiusi rašinuką, „Varlynėlio“ likimu labai 

susirūpino biržietė Palmyra Krikščiukienė: 

ji rinko gyventojų parašus, ieškojo talkininkų. 

Sporto idealai ir jų iškraipymai 

vo toks matadoras kaip Manoletė ar Antonijus 

Ordonesas. Tai yra ne tik vaizdingas reginys, 

kuomet koridos spalvos ir grėsmės nuojauta 

akiai pateikia nepamirštamus įspūdžius, bet 

ir nepaprasto žmogaus susitvardymo pavyzdys. 

Apie su korida susijusius perlenkimus 

jau kita kalba. 

Reiktų pastebėti, kad šiuolaikinis profesionalusis 

sportas atsigręžia prieš pačius sportininkus 

nelabai malonia puse. Kadangi krūviai vis didėja, 

žmogaus organizmui, norint juos įveikti, neretai 

pakišama chemija. O visiškai saugios chemijos 

nebūna. Žinome, kad anaboliniai steroidai, 

padidinantys raumenų masę ir jėgą, turi savyje 

sintetinius testosterono analogus. Juos vartojantis 

sportininkas gali be nuovargio treniruotis 

ištisas paras, tačiau ilgainiui jam tenka susidurti 

su labai rimtomis sveikatos problemomis. Vyrams 

slopinama nuosavo testosterono gamyba, 

tad pranyksta erekcija ir prasideda sėklidžių distrofija. 

Moteris šie preparatai iš esmės paverčia 

vyrais. Pagarsėjęs pavyzdys – vokiečių rutulio 

stūmikė H. Kriger. Po didelių šių preparato dozių 

1986 metų Europos čempionė nustojo jaustis 

moteriškos lyties būtybe. Po vienuolikos metų, 

iškankinta besitęsiančios nenusakomos būsenos, 

ji ryžosi lyties keitimo operacijai... Dopingo 

rūšių yra daug, bet kiekviena alina organizmą, 

kenkia širdies darbui, kepenims, imuninei sistemai, 

kvėpavimui ar net psichikai. 

Senovės graikai, sporto pradininkai, trenira 

gais ras 

Lie pos 15 d. 15.51 val. Šir vė nos 

se niū ni jos Gei džiū nų kai me ki lo 

gais ras. Lieps no jo ūki nis pa sta tas. 

Ūki nis pa sta tas bu vo dvie jų da lių: 

me di nė dar ži nė ir mū ri nis prie stato. 

Jo sto go konst ruk ci jos me di nės, 

sto gas bu vo deng tas ši fe riu. 

Kol at vy ko ug nia ge siai, pa sta tą 

ban dė ge sin ti pa tys žmo nės. Vie nas 

iš jų nu ken tė jo: 21 me tų vy ras iki 

al kū nės ap de gė kai rią ją ran ką. Jam 

pa gal bą su tei kė grei to sios me di cinos 

pa gal bos dar buo to jai. 

At vy kus ug nia ge siams, pa sta to 

sto gas de gė at vi ra lieps na. Gais ro 

me tu nu de gė vi sas sto gas, me dinės 

sto go konst ruk ci jos, su ga dinta 

10 kvad ra ti nių met rų me di nės 

per dangos, ap de gė ir su ga din ta 7 

t šie no. 

Gais ro me tu pa vy ko ap sau go ti už 

juodoji kronika 

še šių met rų nuo lieps no jan čio pasta 

to bu vu sią lau ko vir tu vę, ug nis 

neį si me tė į už 10 met rų nuo ūki nio 

esan tį na mą bei prie ūki nio pa stato 

pri sta ty tus me di nius ga ra žą ir 

mal ki nę. Van de nį gais rui ge sin ti 

ug nia ge siai ve žio jo iš už pus ki lomet 

rio esan čio tven ki nio. 

Į T V o r Ą 

Lie pos 15 d. 22.36 val. Vil niaus 

gat vė je 19 me tų Bir žų kai mo gyven 

to jas A. B., vai ruo da mas au tomo 

bi lį „Ford Fo cus“, ne pa si rin ko 

sau gaus grei čio ir ne su val dė au tomo 

bi lio. Jau nas vai ruo to jas at sitren 

kė į tvo rą ir ją ap ga di no. 

neb lai Vūs 

Lie pos 17 d. 03.56 val. Res publi 

kos gat vė je prie „BMW 525“ vairo 

bu vo su lai ky tas ne blai vus (3,28 

Re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr. 

VAR LY NĖ LIS. Mau dyk la po tal kos (viršuje) ir prieš ją. 

Praė ju sią sa vai tę su si bū ru si šios mau dyk los 

pri sie ku sių lan ky to jų gru pė su si rin ko į tal ką ir 

įsi ren gė priė ji mą prie mau dyk los. Pa ten kin ti 

ir ma ži, ir di de li. 

Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ 

vosi visur. Kiekviename mieste būdavo privaloma, 

kaip ir teatras, gimnastikos užsiėmimų 

vieta – gimnazija. Bet ir ten jau pasigirsdavo 

labai griežtų ir emocingų pasisakymų prieš pernelyg 

didelį susižavėjimą atletika. Štai antrame 

amžiuje gyvenęs garsus gydytojas Galenas sakė: 

„Atletas gyvena kaip kiaulė, o, tiesą sakant, 

dar ir blogiau, nes jis turi ne tik daug valgyti ir 

miegoti, bet ir nuolat būti fiziškai įsitempęs. Iš 

esmės tai sudaro uždarą ratą: vien sotinimasis, 

gėrimas, tuštinimasis bei kuitimasis dulkėse. 

Tiesa, šie užsiėmimai teikia kūnui stiprybės, 

bet tik tariamos, nes jis tampa nepajėgus atlikti 

daugelį kitų funkcijų ir mažiau apsaugotas 

nuo ligų nei normalaus žmogaus kūnas“. Romėnams 

dar labiau nei graikams profesionalus 

potraukis atletikai atrodė kultūringo žmogaus 

nevertas dalykas, nepaisant to, kad varžybas 

ir reginius jie labai mėgo. 

Filosofas Seneka sakė, kad net jei gausiai 

besitreniruojant sėkmingai padidės ir išsipūs 

raumenys, vis vien nei jėga, nei svoriu žmogus 

neprilygs jaučiui. Svorio perteklius slegia 

protą, prarandamas minties gyvumas ir lankstumas. 

Tokiu būdu atletas nebesugeba giliai 

mąstyti, įtemptai protiškai dirbti. Jo manymu, 

diena praėjo puikiai, jei pavyko kaip reikiant 

paprakaituoti, o šis praradimas kompensuojamas 

atitinkamu išgerto skysčio kiekiu... Taigi, 

sportuojantis žmogus turi nepamiršti, vardan 

ko jis tai daro. 

pro m.) vai ruo to jas, 38 me tų Rokiš 

kio ra jo no Pan dė lio mies te lio 

gy ven to jas S. L. 

Lie pos 16 d. 22.58 val. Da gi lio 

gat vė je po li ci nin kai su lai kė neblai 

vų dvi ra ti nin ką, 41 me tų S. P. 

iš Smal tiš kių kai mo. Jo krau jy je 

bu vo 2,76 pro m. al ko ho lio. 

ci ga re Tės 

Lie pos 12 die ną pa rei gū nai Vytau 

to gat vė je pa tik ri no bir žie čio V. 

S., gim. 1972, au to mo bi lį ir ra do 

ja me 100 pa ke lių ci ga re čių „Fest“ 

su Bal ta ru si jos Res pub li kos bande 

ro lė mis. 

2011 m. pir mą jį pus me tį po li cijos 

pa rei gū nai su ra šė 14 ad mi nistra 

ci nių tei sės pa žei di mų pro to ko lų 

dėl kont ra ban di nių ci ga re čių. 

Parengta pagal Biržų policijos 

komisariato pranešimus spaudai 

pasTabėlės 

Feliksas 

GRUNSKIS 

Šis tas apie mus 

supantį pasaulį 

3 

Visi bijo rusijos? 

Austrijos valdžia paleido Rusijos 

pilietį Michailą Golovatovą, kuris 

Lietuvoje yra įtariamasis Sausio 

13osios byloje. Rusui Golovatovui 

buvo išduotas Europos arešto orderis, 

nes jis vadovavo smogikų ALFA 

būriui, kuris žudė beginklius žmones 

Vilniuje prie televizijos bokšto. Tačiau 

Austrijos valdžia, net neuždėjusi antrankių, 

leido rusui saugiai grįžti atgal 

į Maskvą. Pasiteisinama: arešto orderis 

buvo neaiškiai surašytas. Tačiau politikos 

apžvalgininkų manymu, austrai 

išsigando Rusijos. Tikrai: jeigu reikia 

rinktis, ko išsigąsti, geriau neužrūstinti 

pono Putino ir jo „Gazpromo“. Lietuviai 

paburnos, paprotestuos ir tuo viskas 

baigsis. Net europinė teisė tik tam 

kartui iš gėdos paraudonuos, o vėliau 

vėl viskas į savo vėžes atsistos. 

Ne stebuklai, kad Austrija bijo Rusijos. 

Su šia Rytų valstybe visi nori 

apsikabinti. Štai Vokietija paskelbė, 

kad Rusijos premjerui Vladimirui 

Putinui už demokratiją skiriama Qadrigos 

premija. Gal tikėjosi po tokio 

draugiškumo ženklo dar pigesnių dujų 

gauti? Tačiau sukilo ne menami, o 

tikri Europos demokratai ir vokiečiai 

nusprendė šiemet tokios premijos nebeteikti. 

Laikina demokratijos pergalė, 

juk pinigų maišai vis tiek padarys 

viską savaip? Šį kartą pasibučiuos 

ne viešai? Šiose istorijose drąsiausi 

pasaulyje atrodo lietuviai. Sėdi ant 

rusiško dujų vamzdžio ir šaukia: mes 

Ivano prie vamzdžio neprileisime! 

Taip pasaulyje atsiranda šiokia tokia 

pusiausvyra. Visi, net Amerika, bijo 

Rusijos, o laisva Lietuva – ne. Už tokią 

garbę negaila ir šimtų milijonų litų, 

kuriuos sumokame vien už politiškai 

pabrangintas dujas? 

amerika kariauja su 

europa? 

Matome, kaip gražiai pečius suglaudusios 

NATO šalys pasaulyje kovoja 

dėl demokratijos. Raketomis ir bombomis 

talžo diktatoriškus režimus. Gali 

atrodyti, kad tarp Europos Sąjungos 

ir JAV vien tik vienybė žydi. Nieko 

panašaus. Tik bendri karai vienija, 

o savi pinigai ginklo brolius išskiria. 

Europos Sąjunga smarkiai užpyko, kai 

Amerikos agentūros nežinia kokiais 

principais nustatė labai prastus Europos 

valstybių skolinimosi reitingus. 

Manoma, kad taip Amerika nori parklupdyti 

Europos finansus. Ir toliau 

valdyti pasaulį, kad kas nors stipresnis 

ir galingesnis po šia saule neatsirastų. 

Tuo pat metu tos pačios reitingų agentūros 

skelbia, kad JAV skolinimosi 

reitingai geri, nors pasaulis mato, kad 

Valstijos pačios atsidūrė ant bankroto 

ribos. Tačiau nusmukdžius eurą ir už 

ausų timptelėjus pažaliavusį nuo vargų 

dolerį, tam kartui galima reikalus pataisyti? 

Nieko naujo po šia saule: visi 

tik ir taikosi kitam pakišti kiaulę? O 

mūsų padangėje kiaulininkystės reikalai 

prasti. Kiaules pjauna maras, todėl 

dabartinėmis sąlygomis kitam kiaulės 

ne tik pakišti, bet ir parduoti negalime. 

O šakotis norisi. Todėl dažnai didžiųjų 

skriaudas nuryjame ir tyliai sau 

pavasariais bei rudenimis vis daugiau 

miškų pasodiname. Gal bent anūkams 

ar proanūkiams užaugs šiokia tokia 

energetinė nepriklausomybė.

4 

Re for ma tai bu di 

jau tris sa vai tes 

Lie tu vos evan ge li kų 

re for ma tų Bir žų pa ra pi jos 

bend ruo me nės nariai 

tę sia bu dė ji mą baž ny čio je, 

ne pa lik da mi jos vie nos nė 

mi nu tei. Jie tai da ro die ną 

ir nak tį jau tris sa vai tes. O 

Lie tu vos re for ma tų li ki mo 

va liai ne pa lie ka pa sau lio 

re for ma tai – nuo la tos 

gau na mi ki tų Eu ro pos 

baž ny čių pa lai ky mo 

laiš kai, jų va do vai 

krei pia si į Lie tu vos ir 

už sie nio ins ti tu ci jas. Tuo 

tar pu Bir žų baž ny čio je 

bu din tys bir žie čiai 

re for ma tai tei gia, jog gi na 

ne pa sta tą, o dau giau – 

Baž ny čią. Ti kin čiuo sius 

pik ti na pa si ro dęs šmeiž tas 

spau do je apie baž ny čios 

va do vus ir džiau gia si 

ti kin čių jų vie ny be 

bei su lauk tu Pa sau lio 

re for ma tų uni jos vie šu 

p a l ai ky mu. 

ĮVy kiai su lau kė di de lio 

aT gar sio 

Bir že lio 24osios va ka ro įvy kiai 

prie Bir žų evan ge li kų re for matų 

baž ny čios, kai A. Kve da ra vičiaus 

va do vau ja mos or ga ni za ci jos 

„rūpesčiu“ nu sam dy tos pri va čios 

tar ny bos „Norgauda“ dar buo to jai 

po Lie tu vos evan ge li kų re for ma tų 

baž ny čios Si no do su va žia vi mo atida 

ry mo pa mal dų at vy ko už plombuo 

ti Bir žų evan ge li kų re for ma tų 

baž ny čios ir neį leis ti į ją ti kin čiųjų. 

Pa dė tas iki teis mi nis ty ri mas dėl 

truk dy mo at lik ti re li gi nes apei gas. 

Ši is to ri ja su kė lė at gar sį ne tik Lietu 

vo je, bet ir už sie ny je. 

Pa sau lio re for ma tų uni jos – didžiau 

sios or ga ni za ci jos, vie ni jančios 

apie 80 mi li jo nų pa sau lio refor 

ma tų – ge ne ra li nis sek re to rius 

dr. Set ri Nyo mi krei pė si į įvai rias 

Lie tu vos ins ti tu ci jas pra šy da mas 

im tis veiks mų iš es mės spręs ti Lie tuvos 

evan ge li kų re for ma tų baž ny čioje 

vie no as mens dirb ti nai ku ria mą 

pro ble mą ir iš reiš kė pa si ti kė ji mą gene 

ra li nio su pe rin ten den to kun. Tomo 

Šer no bei vi ce su pe rin ten den to 

kun. Ri mo Mi ka laus ko va do vau jamai 

re for ma tų bend ruo me nei. 

Kaip tei gė kun. To mas Šer nas, 

pri va čios sau gos tar ny bos veiksmai, 

t.y. ban dy mas už da ry ti ir 

užants pau duo ti Bir žų evan ge li kų 

re for ma tų baž ny čios du ris, vyks tant 

svar biau siam evan ge li kų re for ma tų 

me ti niam įvy kiui – Si no dui, su kė lė 

di džiu lį at gar sį ir už sie ny je. Gar bingi 

ir daug ma tę as me nys ste bė jo si, 

kaip šiais lai kais ga li ma var žy ti tikė 

ji mą ir tu rė ti no rą at skir ti bažny 

čių pa sta tus nuo ti kin čių jų, tam 

pa si tel kiant jė gos struk tū ras, ne turint 

tam teis mo lei di mo, be jo kio 

įspė ji mo, tik mosikuojant pa sta to 

re gist ravimo do ku men tu, ku rį gali 

ma gin čy ti. 

Už sie nio re for ma tų baž ny čios 

ne ri mau ja ir vis tei rau ja si, ko kia 

si tua ci ja. Tuo tar pu bir žie čiai nega 

li nu rim ti ir dėl to, kad ap sau gos 

au to mo bi lis jau tris sa vai tes bu di ir 

nė ra pa trauk tas (nors pa sta tui Bir žų 

apy lin kės teis mas su tei kė lai ki ną sias 

ap sau gos prie mo nes), o sa ve vie ninte 

liu tei sė tu baž ny čios va do vu va dinan 

tis A. Kve da ra vi čius ne si ruo šia 

akTualijos 

vie šai, tar pi nin kau jant gar bin giems 

žmo nėms, su si tik ti (praė ju sį pir madie 

nį bu vo ig no ruo tas su si ti ki mas 

su me re, Sei mo na riu ir Bir žų re forma 

tų bend ruo me nės at sto vais). 

krei pė si Į mi nisT rĄ ir 

am ba sa das 

Rea guo da mas į įvy kius Bir žuose, 

Pa sau lio re for muo tų baž ny čių 

uni jos (to liau – Uni jos) ge ne ra li nis 

sek re to rius kun. S. Nyo mi laiš ke Lietu 

vos tei sin gu mo mi nist rui bei Lietu 

vo je re zi duo jan tiems Vo kie ti jos, 

Ny der lan dų, Švei ca ri jos, Jung ti nės 

Ka ra lys tės ir Jung ti nių Ame ri kos 

Vals ti jų dip lo ma tams pa brė žia be siti 

kįs ge ros Lie tu vos tei sin gu mo minis 

te ri jos va lios su tvar kant for malu 

mus, ku riuos lė mė vie no as mens 

ne pag rįs tos už gai dos ir ku rie da ro 

di de lę ne tei sy bę Re for ma tų baž nyčiai 

Lie tu vo je. 

Lie tu vos evan ge li kų re for ma tų 

baž ny čia (Uni tas Lit hua niae) yra Pasau 

lio re for muo tų baž ny čių uni jos 

bo na fi de na rė. Re for ma tų baž ny čios 

yra is to ri nės baž ny čios, tu rin čios 

joms bū din gą kons ti tu ci nę san tvarką 

ir tra di ci jas. To dėl nė vie nas asmuo 

ar men ka as me nų gru pė ne ga li 

sa vin tis baž ny čios tur to kaip as meni 

nės nuo sa vy bės. Vie nin te lė tei sė ta 

ir aukš čiau sia baž ny ti nė va do vy bė 

yra vie nos ar ki tos ša lies re for muotų 

baž ny čių Si no das. To dėl kal bė ti 

ir veik ti baž ny čios var du ga li tik Si 

Se niū nai čiai, jūs rei ka lin gi 

Al gir do Gar baus ko nuo tr. 

Ruo šian tis Jo ni nėms, te ko nu pjau ti di džiu lę se ną vinkš ną. Ant kel mo sė di ra ši nio au to rė su 

Li na Kal va nie ne, Bru kų so dy bos šei mi nin ke. 

Me rū no Ju ko nio nuo tr. 

no de iš rink ti ar pa skir ti baž ny ti niai 

tar nau to jai – ra šo ma laiš ke. 

Ja me pa brė žia ma, kad to kia yra 

evan ge li kų re for ma tų baž ny čių 

tvar ka vi sa me pa sau ly je, ir taip buvo 

per am žius. Lie tu vos evan ge li kų 

re for ma tų Si no das de ra mai ir tinka 

mu lai ku iš si rin ko sa vo va do vy bę 

– Lie tu vos evan ge li kų re for ma tų gene 

ra li nį su pe rin ten den tą kun. To mą 

Šer ną bei vi ce su pe rin ten den tą kun. 

Ri mą Mi ka laus ką. 

„Pa gal re for ma tų ka no ni nę teisę, 

bū tent jie yra vie nin te liai pa gal 

tarp tau ti nius stan dar tus pri pa žin ti 

Lie tu vos evan ge li kų re for ma tų vado 

vai. Nie kas ki tas, net ir praei ty je 

bu vę šios baž ny čios va do vai, ne ga li 

tvir tin ti tu rį to kius įga lio ji mus šiandien. 

Va do vau jan tis šio mis nuo stato 

mis, mes tei gia me, kad pi lie čio 

Al gi man to Kve da ra vi čiaus veiksmai 

vi sų re for ma tų var du tiek Biržuo 

se, tiek vi so je Lie tu vo je yra netei 

sė ti. Tik ra ir vie nin te lė Lie tu vos 

evan ge li kų re for ma tų va do vy bė yra 

Si no das ir jo įga lio ta jau mi nė to ji 

va do vy bė“, – pa žy mi ma kun. dr. S. 

Nyo mi laiš ke. 

ĮTam pa aTs lū gu si, beT 

bu dy nės Tę sia si 

„Bir žie čių žodžio“ kal bin tas ku nigas 

R. Mi ka laus kas tei gė, kad šiuo 

me tu įtam pa Bir žų baž ny čio je yra 

šiek tiek at slū gu si, nors pa ra pi jie čiai 

kar tu su ku ni gais baž ny čios neap lei 

Kai iki se niū ni jos ke li ki lo met rai ar net ke li 

šim tai met rų, sa vo bė das, pa siū ly mus, pa geida 

vi mus ga li iš sa ky ti se niū nui ar se niū ni jos 

dar buo to jams. Bet ką da ry ti tiems, ku riuos 

nuo se niū ni jos ski ria 10–20 km? To kių vie tų 

Ne mu nė lio Rad vi liš kio se niū ni jo je, įspraus to je 

tarp Ne mu nė lio ir Bir žų gi rios, yra ne ma žai. 

Tu pi so dy bė lės tarp miš kų, bren da į Ne mu nėlį 

dar žai ir so dai. Sa ky si te, ten džiung lės, kiečiais 

ir dil gė lė mis užau gę plo tai... Vi sai ne. Ir 

ten ap link so dy bas nu šie nau tos pie ve lės, žy di 

pa so din tos ir pa ka bin tos gė lės, nuo lat lan komi 

ir rū pes tin gai pri žiū ri mi ar ti mų jų ka pe liai 

ato kio se ka pi nai tė se. Žmo nės dir ba, gy ve na 

pil na ver tį gy ve ni mą. Jie no ri bend rau ti, pasi 

links min ti. 

Ši tiems žmo nėms la bai rei ka lin gos bendruo 

me nės, o jų bė das iš klau so se niū nai čiai. 

Ne se niai įsi kū rė Ne mu nė lio bend ruo me nė, 

o jos pir mi nin kas Ri mas Šir me lis pa skir tas 

se niū nai čiu. Šių kraš tų gy ven to jai ne ga li pamirš 

ti jiems su reng tos Jo ni nių šven tės Bru kų 

so dy bo je. Jo ni nės čia vi sa da bu vo šven čia mos, 

nes vi sa da gy ve no daug Jo nų. Su si rink davo 

gi mi nės, kai my nai, pa svei kin da vo Jo nus, 

„pa ly guo da vo“ – juk už Ne mu nė lio – Lat vi ja, 

kai my nų lau žų švie sa ir dai nos pa siek da vo ir 

lie tu vai čius. 

Jo nų Bru kuo se ne be li ko... Bet li ko di de lis gerai 

pri žiū rė tas so das, per nai pa sta ty ta ne ma ža 

pa vė si nė (de ja, vi si sve čiai jo je ne be til po). Šios 

so dy bos šei mi nin kė ir bend ruo me nės na rė Lina 

Kal va nie nė pa sa ko ja, kad sve čių su si rin ko 

ne 10, ne 20, o ar ti 100. To kio sam bū rio seno 

ji so dy ba ne re gė jo jau daug me tų. At vy ko 


džia nei die ną, nei nak tį. At vyks ta 

pa lai kan čių jų gru pės iš ki tų ša lies 

mies tų pa ra pi jų. Nors pa mal dos 

vyks ta kiek vie ną die ną, dar bo dieno 

mis vis tiek su si ren ka apie pu šim tį 

ti kin čių jų. O sek ma die nį į pa mal das 

su si ren ka net iki 200 žmo nių. 

su lau kia pa lai ky mo 

laiš kų 

Pa lai ky mo laiš kai Lie tu vos evange 

li kų re for ma tų ge ne ra li niam supe 

rin ten den tui kun. To mui Šer nui 

ir Bir žų pa ra pi jos klebo nui kun. R. 

Mi ka laus kui bei su si rū pi ni mo – atsa 

kin goms Lie tu vos ins ti tu ci joms, 

vals ty bių, re zi duo jan čių Lie tu vo je, 

am ba sa doms bei Lie tu vos am ba sadoms 

tų ša lių sos ti nė se plūs ta Iš Vokie 

ti jos, Veng ri jos, JAV ir ki tų ša lių 

evan ge li kų re for ma tų bei pres bi terio 

nų baž ny čių. 

Vi sos šios ša lys jau dau ge lį dešimt 

me čių pri klau so Pa sau lio refor 

ma tų baž ny čių uni jai, pa lai ko 

ry šius su mū sų ša lies evan ge li kų 

re for ma tų baž ny čia, va do vai ar jų 

at sto vai at vyks ta į Bir žus, Si no do 

su va žia vi mus. Lie tu vos evan ge likų 

re for ma tų baž ny čia į Pa sau lio 

re for muo tų baž ny čių uni ją įsto jo 

1925 m. 

Kun. To mo Šer no va do vau ja ma 

Lie tu vos ev. re for ma tų baž ny čia tęsia 

na rys tę jo je ir pa sak Uni jos gene 

ra li nio sek re to riaus Set ri Nyo mi, 

yra ak ty vūs ir pa ti ki mi na riai. 

ri bos – per ženg Tos 

Ku ni gas R. Mi ka laus kas pri minė, 

kad A. Kve da ra vi čius su maiš tį 

ke lia nuo 2001ųjų. Ku ni gas sa kė, 

jog da bar daug uo liau bus sie kia ma 

at gau ti iš A. Kve da ra vi čiaus pa si savin 

tus do ku men tus: 

Vi sos prie mo nės tai kiai iš spręsti 

gin čą jau iš nau do tos (daug kar tų 

or ga ni za vom su si ti ki mus, kvie tėm 

at vyk ti į Si no dą, bet ne su lau kė me). 

Da bar dar bo ima si tei si nin kai. Iki 

šiol tik mes bu vo me duo da mi į teismus. 

Atė jo me tas mums kreip tis į 

juos. Ti kė ki mės, tei sin gu mas nuga 

lės ir šis klau si mas bus iš spręs tas, 

re for ma tai ga lės gy ven ti ra miau, – 

tei gė kun. R. Mi ka laus kas. 

Pa ren gė Me rū nas JU KO NIS 

ne tik Sli ma niš kio, Smal tiš kių, Šlei de riš kio 

žmo nės, bet ir daug sve čių iš Pu čia kal nės, 

Ko čė nų, Pa ro vė jos, net iš Ry gos. Su si rin ko ne 

tik pa val gy ti ir pa ger ti, bet ir pa pra mo gau ti, 

pa si links min ti. 

R. Šir me lis su sa vo pa dė jė jais pa sta tė ko kių 

pen kių met rų aukš čio gra žų, ly gų, bal tai nužie 

vin tą rąs tą, ant jo pri ka bi no pri zų. Bu vo 

pri si min tas se nas at rak cio nas: pa siimk pri zą. 

O kad jį paim tum, rei kia už šliauž ti tuo rąs tu. 

Vi saip ban dė vy rai, li po vie ni ki tiems ant pe čių 

kaip cir ke. Jau, at ro do, pri zas čia pat, ir stai ga... 

ke be riokš, vi si nu griu vo. Bu vo pa siim ti vi si 

pri zai, pri si žve jo ta su ve ny rų „lai mės šu li nyje“. 

Gro jo gy va mu zi ka. Ypač vi siems pa ti ko 

ry gie čio Vy tau to Ku bi liaus dai nos, ku rioms 

jis pri ta rė gi ta ra. Vy ko sma gūs pa si dai na vimai, 

šo kiai, žai di mai, ra te liai. Li na sa kė, kad 

sve čiai ne nu my nė jos pa so din tų gė lių – bu vo 

la bai ati dūs. 

Už to kią gra žią šven tę vi si dė kin gi bend ruome 

nei ir se niū nai čiui R. Šir me liui. Tai jis bū rė 

sa vo pa dė jė jus, pa ts da rė alų. Aiš ku, rei kė jo ir 

lė šų, bet jų ne pra šė iš val diš kos ki še nės. Kai tu ri 

ge rus no rus ir gal vą ant pe čių – su ran di rė mėjų, 

pa ts pri si de di ir pa da rai. Svar biau sia no rė ti 

tar nau ti žmo nėms, nuo šir džiai jiems pa dė ti. 

To kia tų mū sų se niū nai čių mi si ja. Ne mu nė lio 

bend ruo me nei pa si se kė: Ri mas Šir me lis ne paliks 

žmo nių bė do je. Jis ne tik šven tę su ren gė, 

bet ir vais tų li go niui par ve ža ir ne skai čiuo ja, 

kiek ki lo met rų pa da rė, kiek li tų jam tai kai navo. 

Rei kia, tai ir da ro. Už tai jam su mo ka ma 

ne li tais, bet pa gar ba ir mei le. 

Tai įspū džiai iš mū sų ke lio nės pa gal Nemu 

nė lį nuo Kvet kų iki Ger ma niš kio. Su tik ti 

Sli ma niš kio gy ven to jai pra šė, kad apie jiems 

įsi min ti ną šven tę ir apie pui kų se niū nai tį para 

šy tu me į laik raš tį. 

Mir dza GAR BAUS KIE NĖ


5 

Biržų Krašto raštai 

Projektą 

„Biržų krašto raštai“ 

iš dalies remia 

Į sVečius pas... 

Žir gas – kaip žmo gus: 

švel nus, už si spy ręs, 

jaut rus, kul tū rin gas... 

Žir gas jau čia, kas jį my li 

ir ne lie ka sko lin gas. Mei lę 

žir gams ge rą de šimt me tį 

do va no ja So na ta ir Si gi tas 

Aukš ti kal niai. Si gi tas 

rū pi na si ūkio da li mi: 

ark lių vei si mu, iš jo di nė jimu, 

svei ka ta... So na ta juos 

dre suo ja, mo ko jo ji mo 

ne ma žą bū rį jau ni mo bei 

vy res nių žmo nių. „Su 

žir gais ir pa sen siu“, – 

šyp so si So na ta. 

Edi ta MI KE LIO NIE NĖ 

Tel. (8 603) 22838 

editamikel@yahoo.com 

pik Tų žmo nių žir gai 

ne mėgs Ta 

Eko lo gi nis Aukš ti kal nių žir gy nas 

– Drą sei kių kai me. Be di de lės rek lamos, 

iš lū pų į lū pas žir gų my lė to jai 

su ži no, jog čia pui kiai ga li ma praleis 

ti lai ką: su si drau gau ti su žir gais, 

pa jo di nė ti, pa bū ti gam to je kar tu su 

drau gais ar šei my nykš čiais. 

Tre čia die nio va ka rą žir gy ne užtin 

ka me iš Nau sė džių su vai kais 

at va žia vu sią Iri na Ša ku ro. Vai kai 

– ant žir gų, akys bliz ga, vei duo se – 

šyp se na. Pa si bai gus jo ji mo pa mo kai 

Iri na vai kus ra mi na: „At va žiuo sim 

ki tą sa vai tę. Da bar ark liu kai pa vargo“. 

Do vi lei iš kai my ni nių Lyg laukių 

ši pa mo ka – de vin to ji. Mer gai tė 

žir gy ne jau čia si sa va ir drą siai sė da 

į bal ną. Nuo žir go sun ku nu krapšty 

ti ke tur me tę šei mi nin kų duk rą 

Sin ti ją. Mer gai tė prie žir gų pri pratu 

si – jo ti ma ma ją mo ko nuo pusant 

rų me tu kų. 

Po pa mo kos vai kai le pi na žir gus 

at si vež ti nė mis lauk tu vė mis – duona, 

mor ky tė mis, šu kuo ja, kal bi na, 

glau džia si. 

Tarp vai kų su kio ja si ir švel niai 

jiems pa ta ria žir gy no sa vi nin kė 

So na ta. 

– Pik tų žmo nių žir gai ne mėgs ta, 

– šyp so si mo te ris. 

pa žin Tis su žir gais 

Apie žir gus So na ta kal ba su mei le 

ir švel nu mu. 

– Žai bas – už si spy ręs. Lor das – 

tik ras lor das: man da gus, kul tū ringas. 

Jį la biau siai my li vai kai. Fū ga – 

jaut ri, švel ni. Prie jos ne ga li gar siai 

šū kau ti. To mas – pa ts aukš čiau sias 

žir gas. Me li sa – dar neiš jo di nė ta... 

Fū ga ir Žai bas – tar si my li mie ji: jie 

ne ga li vie nas be ki to, glaus to si. 

Pa sak So na tos, žir go cha rak te rį 

ga li ma šli fuo ti. Tai – sun kus ir di 



de lis dar bas. Aukš ti kal niai itin atidžiai 

ren ka si žir gus jo di nė ji mui: nori, 

kad jie bū tų ra mūs, neiš gąs din tų 

jo ji kų. Vai kams bu vo nu pir kę po nį, 

ta čiau pa ste bė jo, kad vai kai la biau 

mėgs ta jo ti di de liu žir gu. Po nį teko 

par duo ti. 

Pa žin tis su ark liais pra si de da 

jų šu ka vi mu, bend ra vi mu. Ark lys 

prie žmo gaus pri pran ta, jį at pa žįsta. 

So na ta sa ko, jog iš kar to ma ty ti, 

ku riam žmo gui iš mok ti jo ti pa vyks 

grei tai, ku riam teks įdė ti dau giau 

pa stan gų: 

– Jei at si sto ja bal na kil pė se ir dre ba 

ko jos, va di na si, žmo gus nė ra sportiš 

kas, jam teks pa dir bė ti il giau. 

Spor ti nin kų rau me nys stip rūs, to dėl 

kar tais pa kan ka mė ne sio pa mo kų, 

– sa ko So na ta. 

jo ji mas gy do kū nĄ ir 

sie lĄ 

Jo di nė ji mas la vi na vi sus kū no 

rau me nis. 

– Jo ji mas – tar si vi so kū no masa 

žas. Ir „ba ran kos“ nuo pil vo nukren 

ta, – juo kia si So na ta ir pri du ria, 

jog jo ji mas ir jo ga tu ri pa na šu mų: 

ir jo jant, ir at lie kant jo gos pra ti mus 

rei kia su re gu liuo ti kvė pa vi mą. 

Ypač nau din gas jo ji mas vai kams: 

jie ima sa vi mi pa si ti kė ti, nu ga li baimes 

ir ati trūks ta nuo kom piu te rių. 

Jud res ni vai kai iš moks ta su si kaup ti, 

su kon cent ruo ti dė me sį. 

– Ža viuo si hi po te ra pi ja – gy dy mu 

jo ji mu. Per nai jo di nė ti bu vo at vy kę 

vai kai su pro ti ne ne ga lia. Kai nu li po 

nuo žir gų, jų akys spin dė jo džiaugsmu. 

Jo di nė ji mas stip ri na ce reb ri niu 

pa ra ly žiu mi ser gan čius vai kus, – pasa 

ko ja So na ta. 

Jau niau siai žir gy no jo ji kei – dve ji 

su pu se. Sup ra tę, jog mer gai tė namuo 

se žai džia tik su ark liu kais, tė vai 

ją at ve žė į žir gy ną. Vy riau sias jo ji kas 

– vy res nis nei še šias de šim ties. 

– Jo ji mui am žiaus cen zas ne ga lioja. 

Jo ti ga li vi si, kas tik no ri. Ta čiau 

ark liu kui sun ku ne šti stam bes nį 

kaip 90 ki log ra mų žmo gų, – sa ko 

Pa mo ka su tei kia daug 

lai mės ir džiaugs mo.. 

So na ta duk re lei Sin ti jai 

ant žir go lei do sės ti nuo 

pu sant rų me tu kų. Ket ve rių 

Sin ti ja drą siai jau čia si bal ne. 

Po tre ni ruo tės vai kai žir gus 

le pi na šu ka vi mu, vai šė mis. 

So na ta. 

pa sis ko lin Ti lais Vę 

Pra de dan tie ji jo ji kai pir miau sia 

tu ri iš mok ti tie siai sė dė ti bal ne, pajus 

ti žir gą. Po to džiaugs mą su tei kia 

po jū tis jo jant ris te le. O kai iš moksta 

ma lėk ti šuo liais, So na ta siū lo išvy 

kas žir gais į miš kus ir lau kus ar 

net iš ban dy ti šuo lį per kliū tį. 

– Mo ky mo si pro ce sas – pa ts 

įdo miau sias. Kai iš moks ti, pa jun ti 

har mo ni ją. Jo da mas lau kais, miš 

kais ris te le tar si pa si sko li ni lais vę 

– skren di ant ark liu ko, – šyp so si 

So na ta. 

– Jo da ma į žy gius jau čiu di de lę atsa 

ko my bę dėl jo ji kų – jo ti lei džiu tik 

pra mo ku siems, žir gą pa ju tu siems 

jo ji kams. Juk ke ly je ga li pa si tai kyti 

vi so kių ne ti kė tu mų. Pa vyz džiui, 

iš bėgs kiš ke lis – ark lys pa si bai dys. 

Jo ji kas tu ri ži no ti, kaip su val dy ti 

žir gą. Juk žir gas gud rus – pa jun ta, 

kai jo ji kas jau čia si ne tvir tai, bi jo, – 

kal ba mo te ris. 

Edi tos Mi ke lio nie nės nuo tr. 

Kar tais So na ta į ke lią lei džia si viena, 

be kom pa ni jos. Ją ly di du ru sų 

kur tai – Ki ja ir Aras. 

kuš, kuš, kuš... 

Aukš ti kal nių ūky je apie 50 ark lių. 

Jų skai čius nuo lat kin ta, nes vie nus 

ark lius šei mi nin kai par duo da, ki ti 

at si ve da ku me liu kų. S o na ta pa kviečia 

va žiuo ti ap lan ky ti pa miš kė je be 

Nukelta į 9 psl.

6 

biržų krašTo rašTai 

Ta Vo gė lė Per lai iš pie vų 

Gied rius RU MĖ 

Gė li nin kas 

Tel. (8 614) 47830 

Šian dien – apie dar vie ną iš ties 

įdo mų lau ki nės flo ros at sto vą, galin 

tį ne sun kiai pa virs ti mė gia mu 

gė ly nų au ga lu. 

Per luo tis (lot. Ant hyl lis) pri klauso 

ankš ti nių šei mai. Gen ty je apie 50 

rū šių. Au ga vi so je Eu ro po je, Va karų 

Azi jo je bei Šiau rės Ame ri ko je. 

Tai ti piš kas sau sų pie vų, pu šy nų 

aikš te lių gy ven to jas. Lai ko mas geru 

ga nyk li niu au ga lu, kai ku rio se 

ša ly se var to ja mas ir kaip vais ta žo lė 

(ska ti na žaiz dų gi ji mą). Žie duo se 

ne ma žai ne kta ro. Juos, kaip ir dobi 

lus, ku rių ar ti miau siu gi mi nai čiu 

per luo tis ir yra, no riai lan ko bi tės. 

Žie dai su si tel kę į vir šū ni nes gal vutes. 

Užuo maz go je žie de liai iš tie sų 

la bai pa na šūs į ma žy čius per liu kus. 

Vai sy nai – ma žos ankš te lės. Sėk los 

stam bo kos. 

Lie tu vo je au ga pa pras ta sis per luotis. 

Tai ne la bai stam bus, iki 30 cm 

aukš čio dau gia me tis au ga las, jo il goki 

stie bai drie kia si į vi sas pu ses nuo 

cent ri nės, pa ly gin ti plo nos, tie siai 

gi lyn į že mę be si skver bian čios beveik 

pli kos lie me ni nės šak nies. Lauki 

nio per luo čio žie dai daž niau siai 

gels vi, bals vi, re čiau raus vi. Ta čiau 

ir jis vi sai ne blo gai at ro do pa so dintas 

ak me nuo ta me kal ne ly je. 

Kul tū ri nių for mų žie dai ryš kes ni, 

se lek ci nin kai yra at rin kę per luo čių 

su rau do nais žie dais. Gė li nin kai labai 

pa mė go pa pras to jo per luo čio 

al pi nį po rū šį: au ga las smul kes nis, 

kom pak tiš kes nis, be veik ne pa ky la 

nuo že mės. Jo lau ki niai in di vi dai 

taip pat gel ton žie džiai, ta čiau daug 

po pu lia res nės for mos su ryš kiai 

raus vais ar rau do nais žie dais. Akme 

nuo tiems kal ne liams tiks ir kalni 

nis per luo tis – dar smul kes nis už 

al pi nį (ke re liai ne bū na aukš tes ni nei 

10 cm). Žy di daž niau siai sod riai roži 

niais žie dais. 

Per luo čiai la bai at spa rūs šal čiams, 

neiš šą la net spei guo to mis be sniegė 

mis žie mo mis. Per luo čiams ga li 

pa kenk ti tik drėg mės per tek lius: 

per ne lyg šla pio se dir vo se su pū na jų 

šak nys, to dėl so din ki te tik ten, kur 

dir vos neuž lie ja pa va sa rio po laidžio 

van duo. La biau siai tiks lai dus 

prie smė lis ar net vi siš kas smė ly nas. 

Juodieji serbentai padeda nesenti 

naudingi paTarimai 

Juodieji serbentai mūsų soduose žinomi nuo žilos senovės, 

nes buvo juos nesunku natūraliai augančius gamtoje 

prisijaukinti. Tačiau šiais laikais juodieji serbentai nėra 

labai madingi. Mat prisiveisėme sodo sklypeliuose, o į 

parduotuves dar daugiau prisivežėme įvairių egzotiškų 

uogų bei vaisių. Ir savasis juodasis serbentas kartais be 

reikalo nukertamas ar barsto per karščius nuo krūmo 

nenuskintas uogas. Gal kiek sumenko juodųjų serbentų 

svarba pradėjus juos auginti pramoniniu būdu šimtuose 

hektarų. Kai miesto sodininkas ar kaimietis turi prie 

namų kelis ar keliolika serbentų krūmų, juos išsiskins, 

šviežias uogas suvalgys, uogienės išsivirs, sulčių išsispaus. 

Ir džiaugsis. Tačiau ne kartą buvo pranešta, kad dėl uogų 

pigumo kai kurie ūkininkai net nebeskina serbentų, net 

naikina serbentynus. 

Banguojant rinkai, galima pagalvoti, 

kad juodasis serbentas – nieko 

vertas. O jis – nepaprastai vertingas, 

nuo daugelio ligų saugo, nuo daugelio 

ligų pagydo. Gydomosios juodųjų 

serbentų savybės buvo žinomos ir 

vaistažolių knygose aprašytos prieš 

kelis šimtmečius. Vaistams tinka 

pumpurai, lapai ir prinokusios uogos. 

Visą krūmą galima prie širdies 

už jo naudą žmogui priglausti. 

Pumpuruose ir lapuose yra eterinio 

aliejaus, o vitamino C net daugiau 

nei uogose. Dar yra: dpireno, 

sabineno, kariofileno ir kitokių medžiagų 

junginių. Uogose yra ląstelienos, 

cukraus (fruktozės, gliukozės, 

ramnozės), citrinos, vyno, gintaro, 

salicilo rūgščių, pektinų, raugų, 

flavanoidų, mineralinių medžiagų 

– aliuminio, geležies, fosforo, mangano, 

natrio, kalcio, sidabro. Visa 

puokštė vitaminų: C, P, B1, B2, B6, 

B3, E, K, PP ir dar keliolika gerų dalykų. 

Mes, ko gero, geriausiai žinome 

ir gerbiame vitaminą C, neabejojame 

jo nauda. Žinoma, kad norint 

gauti šio vitamino reikalingą paros 

dozę per dieną užtenka suvalgyti tik 

20 juodųjų serbentų uogų. 

Lapuose ir uogose esančios medžiagos 

pasižymi sutraukiančiomis, 

prakaitą varančiomis savybėmis. 

Skatina šlapintis. Stabdo uždegimus. 

Šviežių ir perdirbtų – trintų su cukrumi 

ar medumi – uogų bei sulčių 

patariama valgyti ir gerti nusilpusiems 

ligoniams. Pro juoduosius 

serbentus, nesuvalgęs saujelės uogų, 

neturi praeiti bet kokio amžiaus 

žmogus – vaikas ar pensininkas. 

Serbentų uogos padeda nuo 

avitaminozės, mažakraujystės, pablogėjus 

apetitui jį sužadina. Juodųjų 

serbentų sulčių su medumi 

patariama gerti sergant bronchitu, 

laringitu. Po tokio gėrimo ligonis 

lengviau atsikosti. Sveika gerti sultis 

tiems, kuriems per mažas skrandžio 

rūgštingumas. Padeda sultys 

nuo skrandžio opaligės, plonosios 

žarnos uždegimo, nuo kai kurių 

kraujagyslių ligų, kai kraujagyslės 

pasidaro mažai elastingos. Juodųjų 

serbentų uogos ir lapai gelbsti nuo 

aterosklerozės, hipertonijos, sąnarių 

skausmų. 

Serbentų lapai skatina šlapimo 

išsiskyrimą, vartojami kaip antireumatinis 

ir tonizuojantis vaistas. Gydo 

inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę, 

kepenų ligas, podagrą. 

Gal net svarbiausia: vaistinių augalų 

žinovai prieš valgant ar gydantis 

juodaisiais serbentais neliepia 

prieš tai pasitarti su vaistininku ar 

gydytoju. Tad: pirmyn be baimės į 

serbentynus! 

Ir drąsiai galima pateikti įvairių 

receptų, kaip gydytis juodaisiais 

serbentais. Iš anksti pavasarį rinktų 

ir sudžiovintų serbentų pumpurų 

bei žiedų verdama arbata. Tam 1 

valgomasis šaukštas žaliavos užplikoma 

pusantros stiklinės verdančio 

vandens. Uždengiama ir leidžiama 

20 minučių pritraukti. Ši arbata porcijomis 

išgeriama per dieną, jeigu 

skauda ar suka sąnarius, apsirgta 

prostatitu. Taip kasdien teks gydytis 

1,53 mėnesius, kas 3 savaites darant 

vienos savaitės pertraukas. Ilgokas 

gydymas, bet pigiau nei iš vaistinės 

cheminius vaistus pirkti. 

Jeigu yra sąlygos, naudinga susidžiovinti 

uogų. Jos padės gūdų 

rudenį ar žiemą išvengti ar įveikti 

daugelį ligų. Tam užteks 2 valgomuosius 

šaukštus džiovintų uogų 

suberti į termosą ir užplikyti stikline 

verdančio vandens. Po dviejų 

valandų jau galima gerti po 3040 

gramų prieš valgį. Tvirtinama, kad 

toks nuoviras sugeba net viduriavimą 

sustabdyti. 

Liaudies medikai aiškina, kad juodųjų 

serbentų lapų nuovirai, arbatos, 

išvalo organizmą nuo šlapimo 

rūgšties, todėl patariama gerti, kai 

susidaro akmenys inkstuose, šlapimo 

pūslėje. Gydo podagrą. Padeda 

nuo reumatizmo. Tam 3 šaukštus 

džiovintų ir susmulkintų serbentų 

lapų reika suberti į termosą ir užplikyti 

puse litro verdančio vandens. 

Po pusvalandžio nukošti ir gerti 34 


Gied riaus Ru mės nuo tr. 

Per luo čiams ne rei kia trą šių dir vų, 

ne mėgs ta jie ir rūgš čių že mių. 

Dau gi na mi sėk lo mis. Per so din ti 

ga li ma tik jau nu čius dai gus, vė liau 

jie sun kiai pri gy ja. Sėk los sė ja mos 

ką tik su rink tos. Sė ji nu kai pra žys ta 

jau pir mai siais me tais, o atei nan čią 

va sa rą suau ga pil na ver tis ke ras. 

SERBENTAS: gal jis juodas nuo vargo, kad tiek daug ligų žmonėms tenka gydyti, nuo negalavimų saugoti? 

Felikso Grunskio nuotr. 

kartus per dieną prieš valgį. 

Iš džiovintų uogų galima pasiruošti 

greitesnį nuovirą. Tam 23 

šaukštus džiovintų uogų reikia virti 

pusėje litro vandens apie 5 minutes. 

Duoti pusvalandį pritraukti, nukošti. 

Gerti po pusę stiklinės 35 kartus 

per dieną. Padės nuo peršalimo, hipertonijos, 

karštinės, aukštos temperatūros 

ir kitų negalavimų. 

Šiais laikais ir labai darbščios 

šeimininkės su uogomis nebesiterlioja. 

Juodųjų serbentų uogas 

nuplauna, apdžiovina, sumaišo su 

cukrumi, suberia į šaldymui skirtus 

indelius ir sudeda į šaldiklius. Taip 

turi šviežių ir sveikų uogų iki kitų 

metų derliaus. 

Iš to, ką sužinojome, prieiname 

prie išvados: juodieji serbentai – 

universalūs gydytojai. Tuo pat metu 

vieną ar kelias ligas gydo, tuo pat 

metu nuo kitų ligų žmogų saugo ir 

gyvenimą ilgina. 

Parengė Feliksas GRUNSKIS


Ka da rų kai mo sim bo lis 

– rie du liai. Mi to lo gi nis 

Ka da rų pė duo tas ak muo, 

vals ty bės sau go mas, 

trau kia moks li nin kus. 

Rie du lys su iš kal tu se no jo 

kai mo var du ka da rie čiui 

– tė viš kės šauks mas. 

Rie du liai miš kuo se – 

kel ro dis gry bau to jams... 

Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ 

Tel. (8 450) 33734 

vaicekone@gmail.com 

anT aukš čiau sios 

kal Vos 

Aukš čiau sia Ka da rų kai mo kal va. 

Nuo jos at si ve ria vi sos apy lin kės. 

Ma no pa šne ko vas, šio vien kie mio 

da bar ti nis šei mi nin kas Vy gan tas 

Va ra naus kas, vi są gy ve ni mą, kaip 

ir jo žmo nos am ži ną atil sį se ne lis 

Nak ti nis, so di na me džius. So dy bo je 

dau giau sia eg lių. Gal to dėl, kai šeimo 

je gi mė tre čias vai kas, iš sva jo ta 

duk ra, tė vai jai do va no jo Eg lės vardą. 

Eg lė jau gim na zis tė. 

Per ra so tą žo lę bren da me prie 

se niau sios ža lias ka rės. Jos ša ko se, 

ti ki na Vy gan tas, su si su ku si įspū dinga 

ra ga nos šluo ta. Ji gy va. Puo šia si 

kan ko rė žiais. Šok ne šo kęs ap lin kui 

ra ga nos šluo tą, kan ko rė žius ji sle pia. 

Neį žiū rė si me. 

Vy gan tas ži no, ku ris la puo tis pirma 

sis pa va sa rį iš sprogs ta, ku ris vėliau 

siai nu si me ta la pus. Koks paukštis 

ku rio ša ko se pe ri, kokių giesmi 

nin kų šią va sa rą trūks ta. Din go 

apuo kas. Ne be si ma to kuo lin gos. 

Gra žiai žy di Vy gan to žmo nos Olgos 

dar že liai. Su di džiu le mei le Ol ga 

pa sa ko ja apie sa vo se ne lius, tė ve lius, 

kai my nus. Ka da rai bu vęs di de lis, 

vie nin gas kai mas. Kai my nai anksčiau 

du rų ne ra kin da vo. 1989 me tais 

Ol gos tė ve lių na muo se įvy ko pir moji 

Ka da rų kai mo gy ven to jų šven tė. 

Šven tės – tra di ci nės. Ka da rie čiai 

su si tin ka kas pen ke ri me tai. 

Ol ga nuo šir džiai at si dūs ta: se naja 

me jų kai me aud ra nu lau žė pasku 

ti nį gra žiau sią me dį, Va ria ko jo 

ber žą... 

pri si jau ki nę ak me nĮ 

Vy gan tas sa vo Ol gą ra mi na: Ka darai 

dar gyvi. Kur pa ke lei vis trauk tų: į 

Kup re liš kį, Gal vo kus ar Va bal nin ką, 

jam prieš akis – di džiu lis ak muo su 

už ra šu: KA DA RAI. Pa mink li nį akme 

nį išau gi no sa vas kraš tas. Ak muo 

kai mo gar bei pa sta ty tas per ant rą jį 

kraš tie čių su si ti ki mą. 

Va ra naus kai pa sa ko ja: ap lin kui 

kėp so la bai daug rie du lių. Jie sle piasi 

net miš ke. Ūki nin kų lau kas va dina 

mas Ak me ny ne. Pa ša las kas met 

vis nau jų ak me nų iš ke lia. At si bos ta 

ūki nin kams ar to jams žag res keis ti: 

lūž ta ir lūž ta. 

Am ži ną atil sį bu vę šios so dy bos 

sa vi nin kai Nak ti niai ir Juod gu džiai 

ir da bar ti nis že mės šei mi nin kas Vara 

naus kas dirb da mi lau kus ran da 

sa vo pro tė vių žem dir bys tės įna gių, 

ak me ni nių kir vu kų. 

– Su si tuo kė me 1988 me tais. Tų 

pa čių me tų va sa rą čia ėjo me lio raci 

ja. Me lio ra to riai iš lau kų iš ver tė 

daug rie du lių. Ne ži no jo, ką su jais 

da ry ti. Ve žė prie mū sų so dy bos ir 

ri kia vo, – Vy gan tas rie du lius perskai 

čiuo ja ir sa ko: – Tu ri me še šioli 

kos rie du lių alė ją. Kaip ves tu vi nę 

do va ną. 

Vy gan to Ol ga at krei pia dė me sį į 

kai ku rių rie du lių for mą: šo nai lygūs 

kaip sta lai. 

nak Ti nio Ta lis ma nas 

Lie tu vos šiau rė je di džiau sias – 

Ka da rų pė duo tas ak muo. Jis sau gomas 

vals ty bės. Vie ti niai įspū din gą jį 

ak me nį nuo se no va di na Nak ti nio 

ak me niu, re čiau – Vel nio pė da. 

Ol ga Va ra naus kie nė iš tė ve lių pasa 

ko ji mų pri si me na: gar sų jį ak me nį 

po kak lu ne šio jo si ke lios Nak ti nių 

kar tos. Sme to nos lai kais jos se ne liui 

Pet rui Nak ti niui bu vo iš duo tas net 

do ku men tas, pa tvir ti nan tis: ak muo 

– Nak ti nio ži nioj, jis už tą ak me nį 

at sa kin gas. Se ne lis, iš ke liau da mas iš 

šio pa sau lio, tą gar bę pa ti kė jo sa vo 

žen tui Juod gu džiui, Ol gos tė vui. Olgos 

tė vas Juod gu dis prieš mir tį sa vo 

žen to Va ra naus ko iš pra šė: ak muo 

ne tu ri iš slys ti iš jo val dų. Ūki nin kas 

žen tas iš pil dė uoš vio no rą: at siė mė 

že mę su Nak ti nio ak me niu. 

Mi to lo gi nio Ka da rų pė duo to akmens 

aukš tis, pa sak Vy gan to, sie kia 

dau giau kaip tris met rus. Vy riš kis 

žings niais apei na ak me nį: 17 žingsnių. 

Ak me niui ap ka bin ti, tvir ti na, 

rei kia 10 vy rų. 

Mi to lo gi nis ak muo su laip te liais. 

Jo vir šu je ant šo no po ke lis įspaustus 

du be nė lius. Pė duo ta sis ža di na 

vaiz duo tę. Jei gu ti kė tu me pa da vimais, 

tai se no vė je šis ak muo bu vęs 

minkš tas kaip Vy gan to Ol gos šir dis. 

To dėl kas juo ėjęs, šven ta sis ar ne la 


Ka da ruo se, rie du lių ka ra lys tė je... 

Kry žių kal ne – 

pa ro vė jie čių kry žius 

Trisdešimt Pa ro vė jos bend ruo me nės sen jo rų, ly di mų sa vo vai kų, 

žen tų, mar čių ir anū kų, iš vy ko į eks kur si ją. Mū sų vy riau siam keliau 

to jui Au gus tui Sta liū nui – 84 me tai. 

Pag rin di nis ke lio nės tiks las – ap lan ky ti Kry žių kal ną ir ja me pasta 

ty ti bend ruo me nės kry žių. Gal jis mū sų bend ruo me nę ir kai mo 

žmo nes ap sau gos nuo ne gan dų?.. 

Dau gu ma pa ro vė jie čių dar ne bu vo ma tę Kry žių kal no. Ap lankė 

me vie nuo ly ną. Kry žių kal ne pa sta tė me bend ruo me nės kry žių. 

Už su ko me į fes ti va lį Nai sių kai me. Klau sė mės mu zi kos, žiū rė jo me 

spek tak lį. Įs pū din gos bu vo že mai tu kų veis lės ark lių var žy bos. Pasiž 

val gę po links mą mu gę, pa si gro žė ję sa vi tu kai mu, da lin da mie si 

įspū džiais ke lia vo me į Bal sių ma lū ną. Vy rus la bai su do mi no se novi 

niai pa dar gai ir ma ši nos. Pas va ly je ap lan kė me Gir nų par ką. 

Ke lio nė je sen jo rus glo bo jo me di kė Zi ta Kau lins kie nė. Pui kią 

nuo tai ką vi siems kė lė bend ruo me nės pir mi nin kas Vy tau tas Stanke 

vi čius. Sau giai mus ve žė vai ruo to jas Aloy zas Sta kio nis. Ke lio nės 

or ga ni za to rė – bend ruo me nės ta ry bos na rė Vi da Ta to rie nė. Na mo 

grį žo me su no rais dar kur nors iš vyk ti. 

Vi da TA TO RIE NĖ 

MI SI JA. Pa ro vė jie čiai Kry žių kal ne pa sta tė bend ruo me nės kry žių. 

RIE DU LIAI. Ka da rų pė duo tas ak muo sau go mas vals ty bės. 

ba sis, iš pė da vęs am žiams. 

Ol ga Va ra naus kie nė pri si me na: 

vai kys tė je ji, du jos bro liai ir ke tu ri 

pusb ro liai kars ty da vo si po ak me nį, 

mėg da vo sė dė ti ant jo smai lė jan čios 

ke te ros. Jos bro liai vai kys tė je net 

ban dė tą mįs lin gą jį ak me nį iš kas ti 

iš že mių. Ir pra ra dę vil tį. Ne ži nia 

kiek gi liai stam biag rū dis gra ni tas 

įsi grem žęs į žemę. Iš vir šaus pla tėjan 

tis, o į apa čią – ap gau lin gai siaurė 

jan tis, smai lė jan tis. 

jo ni nių su ju di mas 

Ol gos bro lis Sau lius iš va žiuo damas 

į ka riuo me nę per iš leis tu ves po 

DO VA NA. Me lio ra ci ja Ka da ruo se be veik su ta po su Ol gos ir Vy gan to 

Va ra naus kų ves tu vė mis. Ak me nys kaip ves tu vi nė do va na. 

RA DY BOS. Vy gan tas Va ra naus kas su ak me ni niais kir vu kais, ras tais 

dir ba mo je že mė je. 

ne by liuo ju ak me niu bu vo už ka sęs 

ke lis šam pa no ir deg ti nės bu te lius. 

Po dve jų me tų grį žęs juos ra do sveiku 

tė lius, tik be eti ke čių. 

Prie Pė duo to ak mens vyk da vo gegu 

ži nės, vai ki nai mer gi noms skir davo 

pa si ma ty mus. Čia ir Va ra naus kų 

Eg lu tė lauk da vo at bė gan čios sa vo 

ge riau sios vai kys tės drau gės. 

Pa sak Vy gan to, Ka da rų pė duo tą 

ak me nį lan ko įvai rių ša lių moks linin 

kai. Krapš to si ap lin kui jį, ty rinė 

ja. Eks kur si jos re tos. 

Pas lap tin gas ak muo at gy ja per Joni 

nes, kai su kle ga ap lin kui links mi 

ka da rie čių ir jų sve čių bal sai. Anks 

7 

Vid man to Aukš ti kal nio nuo tr. 

Re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr. 

čiau už šven tę bū da vo at sa kin gas 

Vy gan tas Va ra naus kas. Da bar – 

vie ti nis jau ni mas. Svar biau sias Joni 

nių ak cen tas – ste bu lė. Vy gan tas 

šau na ją į še šių met rų aukš tį. Pjuve 

nos ste bu lė je de ga iki pat ry to. 

Nuo aukš čiau sios kal vos lieps nos 

to li ma ty ti. 

Va ra naus kai pa sa ko ja: ant aukščiau 

sios kal vos la bai mėgs ta pa sispar 

dy ti ir žai bai. Žai bų bo ta gai ne 

kar tą pla kė jų so dy bos eg les, obe lis, 

laz dy nus. O anais me tais iš taš kė visą 

šie no ku pe tą. Žai bas ap skal dęs ne 

vie ną rie du lį. Kliu vę ir Pė duo tam. 

biržų pagyVenusių žmonių asociacijos 

informacija 

Keičiama renginio data! 

LIEPOS 22 d. 16 val. A.Dauguviečio parke jau tradiciniu 

tapęs renginys „SVEIKATINGUMO IR SPORTO DIENA“ 

(krosas, nuotaikingos mini varžybos ir gera nuotaika) 

Renginio stalui atsinešti sveikuoliški valgiai, receptai bus 

įvertinti prizais. KVIEČIAME. PABŪKIME KARTU! 

LIEPOS 27 d. pažintinė kelionė „AUKŠTAITIJOS NACIONA 

LINIS PARKAS“. Išvykstame 7.30 val. Kelionės kaina 30 Lt. 

Bus gidas. 

Registracija ir informacija telefonu (8 682) 27423 arba 

asmeniškai. Anksčiau užsirašę į šią kelionę, patvirtinkite 

registraciją. 

Biržų PŽA pirmininkė Danutė Martinkėnienė 

KVIEČIAME Į VENTSPILĮ 

Biržų rajono kareivių motinų sąjunga liepos 23–24 d. vyks 

į Ventspilio gėlių šventę. Pakeliui aplankysime: Sabilėje 

lėlių parodą, Kuldigoje unikalius smėlio urvus. 

Prašome registruotis tel. (8 698) 00760. 

Organizatoriai

8 

Su si ti ki mas su kars to 

ty ri nė to jais ir sau go to jais 

Bir žų re gio ni nio par ko dar buo to jai pakvie 

tė į su si ti ki mą su kars ti nių pro ce sų mū sų 

kraš te ty ri nė to jais, geo lo gi jos, mi ne ra lo gi jos 

moks lų dak ta rais Vy tau tu Nar bu tu ir Au gusti 

nu Lin čiu mi. 

A. Lin čius ti ria Lie tu vo je eksp loa tuo ja mas 

ir per spek ty vias nau din gą sias iš ka se nas, ekolo 

gi nį pa žei džia mu mą ypač jaut ria me Šiaurės 

Lie tu vos kars to re gio no Bir žų kraš te. Be 

dau gy bės moks li nių kny gų ir pub li ka ci jų jis 

pa ra šė ir pa pras tiems skai ty to jams įkan da mą 

„Šim tas geo lo gi jos mįs lių“, o kar tu su V. Narbu 

tu – 2008 me tais pa si ro džiu sią „Bir žų – Pasva 

lio kraš to gam tos ir is to ri jos slė pi niai“. 

Geo lo gi jos ir mi ne ra lo gi jos moks lų dak ta ro 

Vy tau to Nar bu to bir žie čiams il gai pri sta ti nė ti 

ne rei kia. Jis vie nas iš pir mų jų dar 1952 me tais, 

bū da mas stu den tu, Kir do nių kar je re pa ma tė 

mū sų kraš to geo lo gi nių sluoks nių ato dan gas 

ir jo mis taip su si do mė jo, kad kars to pro ce sams 

ir jų ty ri nė ji mams sky rė vi są gy ve ni mą. 

Su si ti ki me su bir žie čiais V. Nar bu tas papa 

sa ko jo apie pir muo sius ty ri nė ji mus prieš 

50 me tų, pir muo sius at ra di mus ir vė les nius 

ty ri nė ji mus. V. Nar bu tas pa sa ko jo, kad mūsų 

kraš te žmo nės su si gy ve no su gam ta, kad 

kars to re gio ne ūki nin kau ja ma sten gian tis 

Sa vi val dy bės ta ry bos na rys Vy tas 

Ja rec kas pa kvie tė žmo nes ne 

mi tin guo ti, o iš klau sy ti pra ne šė jus. 

Se mi na ro dalyviai 

būstų renovacijos 

nauda abejojo 

pri si tai ky ti prie gam tos įno rių ir kar tu jai nekenk 

ti. Moks li nin kas paaiš ki no, ko kiu bū du 

su si da ro smeg duo bės, su si for muo ja kars ti niai 

eže rai ir kaip žmo nių veik la ken kia to kiai jautriai 

mū sų kraš tuo se eko lo gi nei pu siaus vy rai. 

„Pro ce so ne sus tab dy si, ta čiau ne ga li ma jo 

ska tin ti“, – sa kė V. Nar bu tas, pa sa ko da mas 

apie veiks nius, ska ti nan čius kars ti nį pro cesą: 

že mės dir bi mą, in ten sy vų eis mą, van dens 

ly gio svy ra vi mus. 

Su si rin ku sie ji klau sė, ar per ke lio li ka me tų, 

kai mū sų kraš te vei kia „Ta tu los“ pro gra ma, 

ska ti nan ti eko lo gi nę žem dir bys tę, ir Re gioni 

nis par kas, nuo lat re gist ruo jan tis nau jų 

smeg duo bių at si ra di mą ir kars to pro ce sus, 

ga lima pa sa ky ti, kad ap ri bo jus žmo nių veik lą 

smeg duo bių at si ran da ma žiau. Geo lo gai at sakė, 

kad de šimt me tų – per ma žas lai ko tar pas, 

jog bū tų pa ste bi mi po ky čiai. 

Dis ku si ja už vi rė dėl se no sios mo tok ro so 

tra sos. A. Lin čius ir V. Nar bu tas kar tu su Regio 

ni nio par ko dar buo to jais įro di nė jo, kad 

ak ty vaus kars ti nio pro ce so zo no je, kur gip so 

sluoks nis išei na į pa tį pa vir šių, įreng tas motod 

ro mas bu vo pa si ty čio ji mas iš vi sų ap lin kos 

sau go ji mo kars to zo no je pro gra mų, kad moto 

cik lai ska ti no kars ti nius pro ce sus. Vi ce me rė 

Ra jo no Sa vi val dy bė kar tu su Būs to ir ur ba nis ti kos plėt ros 

agen tū ra pa kvie tė dau gia bu čių na mų bend ri jų pir minin 

kus, bend ri jų na rius, na mų prie žiū ros spe cia lis tus ir 

dau gia bu čių na mų gy ven to jus į se mi na rą „Dau gia bučių 

na mų at nau ji ni mas, šil dy mas ir ad mi nist ra vi mas“. 

Tvan ki „Bir žų van de nų“ sa lė pri si rin ko pil nu tė lė, da lis 

atė ju sių jų kal bų klau sė iš ko ri do riaus, nes sa lė je ne til po 

vi si no rin tieji. Ta čiau mil ži niš kų kai nų už šil dy mą suer zin ti 

ir dar brangsian čios ši lu mos nuo šio ru dens įbau gin ti 

bir žie čiai ne si ruo šė ra miai klau sy ti kal bų apie na mų re nova 

ci jos pliu sus. 

Dau giau kaip 34 tūkst. dau giabu 

čių na mų Lie tu vo je, ar ba apie 96 

pro c., pa sta ty ti iki 1993 me tų. Iki 

2020 m. nu ma ty ta at nau jin ti apie 

70 pro c. to kių na mų. 2005–2008 m. 

pro gra mo je da ly va vo 720 na mų ar ba 

2,1 pro c. vi sų, tu rin čių to kią ga li mybę. 

Sta tis ti nis at nau jin tas ar at nauji 

na mas na mas yra pen kiaaukš tis, 

51 bu to, sta ty tas 1974 m. mū ri nis 

ar ba stam biap lokš tis dau gia bu tis, 

ku rio šil do mas plo tas sie kia 2797 

kvad ra ti nius met rus. Po pu lia riausios 

at nau ji ni mo prie mo nės yra išorės 

sie nų šil ti ni mas, lan gų, bal ko nų 

du rų kei ti mas, sto go at nau ji ni mas. 

Iki šiol ak ty viau siai dau gia bu čiai 

at nau ji na mi Pa ne vė žio mies te. Šios 

sa vi val dy bės in ves ti ci jų dy dis pa statų 

mo der ni za vi mui su da rė 17 pro c. 

vi sų pro gra mo je da ly vau jan čių savi 

val dy bių. Ga na ak ty vios bu vo ir 

Vil niaus bei Klai pė dos mies tų sa vival 

dy bės – ati tin ka mai 10 ir 8 pro c. 


in ves ti ci jų. Bir žų ra jo ne re no vuo jamas 

tik vie nas gy ve na ma sis dau giabu 

tis na mas – Pa bir žė je. 

Būs to ir ur ba nis ti nės plėt ros agentū 

ros di rek to rius Al gir das Če pas, 

pra dė jęs pa sa ko ti apie dau gia bu čių 

na mų mo der ni za vi mo pro gra mos 

vyk dy mą ir jos re zul ta tus, bu vo be 

ce re mo ni jų nu trauk tas: „Mes jau 

56 to kiuo se se mi na ruo se bu vo me, 

nie kas po jų ne si kei čia“. „Pa tys supran 

ta me, kad re no vuo ta me na me 

gy ven ti pi giau ir už ši lu mą mo kėti 

ten ka ma žiau, ta čiau už ko kius 

pi ni gus na mą re no vuo ti?“ „Te gul 

„Li tes ko“ vamz dy nus izo liuo ja, kad 

že mės ne šil dy tų, tai ir mums teks 

už ši lu mą mo kė ti ma žiau“. „Ži nom 

tas re no va ci jas – žmo nės su ki ša 

bai sius pi ni gus, o po ke lerių me tų 

vis kas ima griū ti, nes sta ty bi nin kai 

at sai niai dir bo“, – kaip bi čių avi lys 

dūz gė sa lė, ne leis da ma pa si sa ky ti 

agen tū ros di rek to riui, ku ris vel tui 

ban dė paaiš kin ti, kad klau si mai ir 

prie kaiš tai ski ria mi ne jam. Bir žiečiams 

rū pė jo iš si sa ky ti, ir ne bu vo 

svar bu, kas jų iš klau sys. 

Ta čiau Sa vi val dy bės ta ry bos narys, 

Te ri to ri nio vys ty mo ir kai mo 

rei ka lų ko mi te to pir mi nin kas Vy tas 

Ja rec kas pa kvie tė žmo nes ne mi tinguo 

ti, o iš klau sy ti pra ne šė jus: apie 

pra kti nius na mų mo der ni za vi mo 

as pek tus kal bė jo Pro jek tų val dy mo 

sky riaus ve dė ja Si mo na Ir ži ke vi čiūtė, 

apie tei si nius dalykus – Būs to ir 

ur ba nis ti nės plėt ros agen tū ros Teisės 

ir bend rų jų rei ka lų sky riaus spe 

S. Ei ta vi čie nė klau sė, kur, jų nuo mo ne, bū tų 

ga li ma įreng ti mo tok ro so tra są. 

Moks li nin kai konk re čiais pa vyz džiais įrodi 

nė jo, kaip ne tin ka ma žmo nių veik la ir papras 

čiau sias ap lai du mas ska ti na smeg duo bių 

at si ra di mą: „Už ten ka, kad žmo gus ne su remon 

tuo tų liet vamz džio, ir nuo sto go per lie tų 

cia lis tas Man tas Vaš ke vi čius. Apie 

pa sko las būs tams re no vuo ti ir ES 

struk tū ri nių fon dų pa ra mą at ly gina 

moms in ves ti ci joms į ener gi jos 

var to ji mo efek ty vu mą, tai gi – į se nų 

dau gia bu čių na mų at nau ji ni mą ir 

mo der ni za vi mą, va di na mą ją progra 

mą JES SI CA ir šios pro gra mos 

fi nan sa vi mo tvar ką pa sa ko jo Šiau lių 

ban ko at sto vas Ge das Ja nė nas. 

Ypač daug klau si mų su si rin ku sie ji 

tu rė jo į se mi na ro pra džią ne sus pėju 

siam atei ti „Li tes ko“ fi lia lo „Bir žų 

ši lu ma“ di rek to riui Re mi gi jui Ja kubaus 

kui, jų ne trū ko ir dau gia bu čius 

na mus ad mi nist ruo jan čio „Bir žų 

bu tų ūkio“ di rek to riui Ri man tui 

Kė že liui. 

Ar išgirdus, kaip re no vuo ti daugia 

bu čius ir kaip gau ti pa sko las su 

ma žes niais pro cen tais, kam nors 

pa leng vė jo? Ypač ži nant, kad Ru si ja 

už du jas pra šo treč da liu bran giau? 

Bir žie čiai ne kvai les ni už ki tus lietu 

vius ir pa tys ži no, kad re no vuo tas 

na mas – ge rai. Ta čiau už ką jį re novuo 

ti, kai jau ne li tai, o cen tai spaudžia 

mi duo nai kas die ni nei ir už vis 

brangs tan tį šil dy mą su si mo kė ti? 

Gal ge riau su reng ti se mi na rą 

„Kaip iš gy ven ti ar tė jan čią žie mą“, 

ku ria me pa ta ri mus, kaip iš si vers ti 

be mais to ar kur jo su si ras ti, kaip 

ne su šal ti ir ki tų iš gy ve ni mo gudry 

bių pa mo ky tų be na miai, at lie kų 

kon tei ne rių „tik rin to jai“ ar bent keliau 

to jai ekst re ma lai. 

Da lius MI KE LIO NIS 


Kars to pro ce sų ty ri nė to jai A. Lin čius ir V. Nar bu tas su si ti ki me su bir žie čiais. 

Da liaus Mi ke lio nio nuo tr. 

Į se mi na rą apie būs tų re no va ci ją bir žie čiai atė jo ne nau jie nų pa si klau sy ti, o sa vo prie kaiš tais ir bai mė mis pa si da lin ti. 

Da liaus Mi ke lio nio nuo tr. 

su si kau pęs van duo, sro ve muš da mas į vie ną 

vie tą, ga li taip pra plau ti že mę, kad suak tyvins 

pro ce są, iš plaus ar iš tirp dys gip są ir po 

pa sta tu at si ras smeg duo bė. 


Trumpai 

Komisija 

sprendė 

dėl Birutės 

paminklo 

liekanų 

įamžinimo 

Liepos 14 d. į pirmą posėdį 

susirinko Savivaldybės tarybos 

sprendimu Savivaldybės tarybos 

įgaliojimų laikui sudaryta Komisija 

20 amžiaus laisvės ir pasipriešinimo 

kovų istorijos Biržų 

rajone įamžinimo klausimams 

spręsti. Susirinkusieji komisijos 

pirmininke išrinko merę Irutę 

Varzienę, o jos pavaduotoju – Tarybos 

narį Kęstutį Slavinską. 

Ilgai svarsčiusi dėl paminklo 

žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę 

(Birutės) originalo 

liekanų likimo, komisija nusprendė 

perkelti juos iš UAB 

„Biržų komunalinis ūkis“ kiemo 

į aikštę prie Birutės paminklo 

kopijos ir ten juos laikinai eksponuoti. 

„Tikimės, kad išvydę, 

kaip dabar atrodo kadaise susprogdintas 

paminklas, biržiečiai 

dar kartą permąstys, ką jiems ir 

Biržams reiškia Birutė, bei pasiūlys, 

kaip tinkamai įamžinti 

tai, kas liko iš paminklo originalo“, 

– sakė Savivaldybės merė 

Irutė Varzienė. Tolesnes diskusijas 

dėl paminklo žuvusiems 

už Lietuvos Nepriklausomybę 

(Birutės) ir jo originalo liekanų 

vietos planuojama tęsti po to, kai 

su eksponuojamais dar išlikusiais 

paminklo fragmentais susipažins 

ir nuomonę dėl jų likimo pareikš 

gyventojai. 

Komisija taip pat nusprendė 

sudaryti vietų, susijusių su laisvės 

ir pasipriešinimo kovų istorija, 

kurias verta ir reikia įamžinti, 

sąrašą. Sudarius sąrašą bus sprendžiama 

dėl to, kurios vietos bus 

įamžintos pirmiausiai. 

Savivaldybės informacija

2011 m. liepos 19 d., antradienis kulTūra, laisValaikis 

Mu zi kos fes ti va lis: įver tin ti tai, ką tu ri me 

Šiau rės Lie tu vos mu zi kos 

fes ti va lis „Bir žai“ vy ko po še še rių 

me tų per trau kos. Pas ku ti nis 

jo kon cer tas (bir žie čiams 

kon cer ta vo jau nas se no vi nės 

mu zi kos ko lek ty vas „In mo do 

di ba ro co“) vy ko per Vals ty bės 

die ną. Fes ti va lio smulk me nos 

jau pri mirš tos, tad šian dien su 

fes ti va lio meno vadove Ra mu te 

Pet ro ny te kal bamės apie tai, 

ar Bir žams rei kia mu zi kos 

fes ti va lio, ko kios bu vo šio 

fes ti va lio pa mo kos, džiu giau sios 

aki mir kos. 

Ar po še še rių me tų ver tė jo vėl im tis festi 

va lio idė jos? Ar bir žie čiams rei kia to kio 

ren gi nio – juk kon cer tų va kuu mo mes nejau 

čia me... 

Į to kį klau si mą bū tų ga li ma at sa ky ti dar po 

po ros sa vai čių, kai min ty se su si dė lio ji vi sus 

ak cen tus. Džiau giuo si tuo, kad šių me tų festi 

va lio pro gra ma bu vo la bai įvai ri ir tur tin ga. 

Pla na vo me ma žiau kon cer tų ir su si ti ki mų, 

ta čiau no rin čių da ly vau ti Bir žų fes ti va ly je 

at li kė jų bu vo dau giau, fes ti va lio amp li tu dė 

iš si plė tė. Bir žuo se gir dė jo me Lie tu vos kame 

ri nio or kest ro kon cer tą, du la bai skir tingus 

ir pui kius cho rus, du la bai skir tin gus ir 

pui kius pia nis tus, ka me ri nius an samb lius, 

įdo mų se no vi nės mu zi kos an samb lį, pui kų 

M. K. Čiur lio nio pri sta ty mą, vy ko įdo mūs 

su si ti ki mai su D. Ge rin gu, J. Do mar ku, K. 

Bog da nui skir tas va ka ras. 

Įs pū din gų mo men tų fes ti va lio ren gi niuo se 

bu vo ne vie nas: kad ir su Kau no vals ty bi niu 

cho ru su gie do ta „Tau tiš ka gies mė“... Kad ir 

šil tas su si ti ki mas su fes ti va lio sve čiu, pa sauli 

nio gar so vio lon če li nin ku D. Ge rin gu. O 

po su si ti ki mo su J. Do mar ku mu zi ko lo gas 

V. Ge ru lai tis sa kė, kai tai be ne nuo šir džiausias 

iš vi sų maest ro su si ti ki mų su klau sy tojais. 

Be je, su si ti ki mų su J. Do mar ku Lie tu vo je 

ne bū na daug. 

Man la bai svar bus bu vo K. Bog da nui skirtas 

va ka ras. Dėl šio va ka ro su pro f. Kons tanti 

nu Bog da nu ta rė mės sau sio mė ne sį, va sa rio 

pra džio je dar de ri no me kai ku riuos da ly kus. 

Ta da K. Bog da nas pa dė ko jo už bū si mą su siti 

ki mą ir lyg nu jaus da mas pa lin kė jo jį gra žiai 

su reng ti, ne svar bu, ar jis pa ts ga lės ja me daly 

vau ti. Praė jo tik ke li mė ne siai, su si ti ki mas 

įvy ko, de ja, pa ts skulp to rius dėl li gos apie jį 



Atkelta iš 5 psl. 

si ga nan čios Lie tu vos sun kių jų ark lių 

ban dos. 

– Kuš, kuš, kuš, – juo kin gai ban dą 

kvie čia So na ta. 

Pa na šiai ark liai kvie čia mi Lat vi joje 

ar Nor ve gi jo je. S o na ta, nu v y ku si į 

sve čią ša lį, vi sa da su si ran da žir gy ną 

ir ja me ap si lan ko. 

Pak vies ti ark liai ap si dai ro, bet prie 

šei mi nin kės ne sku ba: 

– Ark liai jau čia, kad ne tu ri me 

lauk tu vių – duo nos. Jei vė jas pa lankus, 

ark lys užuo džia net tri jų ke tu rių 

ki lo met rų at stu mu. To kiu pat at stumu 

ir gir di. 

Vi sa ban da su si bū ru si. Ap lin kui 

su kio ja si ma ži ku me liu kai. Ta čiau 

vie na ku me lė nau jo kui er ži lui neį ti ko 

ir jis ją iš grū do į miš ke lį. Varg šė Juodė 

net ne drįs ta iš lįs ti iš po eg lai čių. 

So na ta sa ko, jog ban dos el ge sį ku rį 

lai ką ste bės. Jei ne pa vyks ark liams 

su si drau gau ti per ru ją, teks Juo dę 

ves ti į at ski rą ap tva rą. 

jau ne be ži no jo... Be je, ly giai prieš 10 me tų 

Bir žų mu zi kos fes ti va lis su ren gė jo kū ri nių 

ju bi lie ji nę pa ro dą Bir žų pi ly je, ta da skulp torius 

pui kiai pri sta tė sa vo kū ry bą, nuo šir džiai 

bend ra vo su bir žie čiais pa ro dos lan ky to jais. 

O at sa ky ti, ar bir žie čiams rei kia fes ti va lio – 

nuo šir džiai sa kau – ne ži nau. Pub li ką tu ri me, 

po fes ti va lio per trau kos dau ge lis vėl su grį žo į 

jo kon cer tus. Kai kas kal bė jo, jog ne itin pa togu, 

kad kon cer tai vy ko sa vait ga liais. Bet mes 

orien ta vo mės į tu ris tus, į ki tų mies tų klau syto 

jus, ku rie pa pras tai at vyks ta į mū sų fes ti va lį 

ir ku rių šie met fes ti va ly je bu vo ne ma žai. 

Bend rau da ma su at li kė jais po kon cer tų 

pa ste bė jau įdo mų da ly ką: at li kė jai bir žiečiams 

klau sy to jams dė ko ja la biau nei klausy 

to jai at li kė jams po kon cer tų... Gal ne teisin 

gai pa ste bė jau? 

Iš tie sų taip ir yra. Gal to dėl, kad mes nemo 

ka me pa si džiaug ti tuo, kas gra žu ir ge ra, 

ne mo ka me pa dė ko ti. Daž niau – kri ti kuo jame, 

pik ti na mės dėl smulk me nų, užuo t pa sa kę 

ačiū už di de lį dar bą. Tar kim, ne mo ka mi koncer 

tai. Juk ta pro ga at li kė jams bu vo ga li ma ir 

gė ly tę pa do va no ti... 

Ta čiau at li kė jai Bir žų klau sy to jų dė mesiu 

ne si skun dė? 

At li kė jai la bai ge rai ži no, ko kia šiuo me tu 

yra si tua ci ja Lie tu vo je ir įver ti na Bir žų klausy 

to jų dė me sį, kon cer ti nes erd ves, kon cer tų 

tra di ci jas. Štai net A. Ži gai ty tė iš tri jų pla nuo tų 

D. Ge rin go kon cer tų ma žes niuo se mies tuo se 

su ren gė tik vie ną, Bir žuo se... Kau no cho ro vado 

vas pro f. P. Bin ge lis po šio kon cer to pa si siūlė 

ki tais me tais at vyk ti vie ną die ną su dviem 

kon cer tais: prie Tiš ke vi čių rū mų Ast ra ve ir 

Pi ly je, Vil niaus cho ro va do vas pro f. Po vi las 

Gy lys pa si siū lė Bir žų pi lies erd vė je su reng ti 

džia zo kū ri nių kon cer tą. Ir svar biau sia, kad 

nie kas ne kal ba apie pi ni gus, pir miau sia kal ba 

apie pro gra mas. Jei gu mo kė tu me di de lius pini 

gus at li kė jams, ga lė tu me gal vo ti, kad jie tai 

da ro dėl pi ni gų, o da bar esi pri vers tas gal vo ti 

apie ki tus da ly kus. 

Klau sy to jai ne pas te bi dau gy bės or ga ni zaci 

nių da ly kų, ku riuos taip įver ti na fes ti valio 

sve čiai. Tar kim, kad ir kuk lias vai šes po 

kon cer tų, ku rias kaž kas sko nin gai su ren gia, 

po to vis ką su tvar ko... 

Darbų ir rūpesčių užteko visiems: ir Vlado 

Jakubėno muzikos mokyklos direktorei Rimai 

Zuozienei, kitiems mokyklos darbuotojams, 

bibliotekininkams, muziejaus darbuotojams. 

La bai daug pa dė jo „Sėlos“ mu zie jaus di rekto 

rius Gin ta ras But ke vi čius: juk priim ti gauses 

nius ko lek ty vus, pa si rū pin ti jais, pa ruoš ti 

kon cer tui sa lę, su vež ti suo liu kus cho rams 

ir pan. – nė ra pa pras ta. G. But ke vi čiui teko 

bū ti dvie jų kon cer tų ve dė ju – to pa pra šė 

at li kė jai. Mu zie jaus rū pes čiu į Bir žus bu vo 

Priei na me ar čiau ban dos. Iš vy dęs 

mus, vie nas ark lys pri siar ti na. Iš paskos 

ris no ja ki ti. So na ta vi sus kviečia 

var dais – Snai ge, Fa tai, Kiau ne... 

Anot So na tos, ban do je bū ti nai tu ri 

bū ti vie nas bal tas ark lys. Taip įpras ta 

nuo se no. At ris no ju sius ark lius glosto, 

ta čiau ste bi jų elg se ną: 

– Nors ir nu ma nai, kaip žir gai elgsis, 

ta čiau rei kia bū ti ati džiam. Neži 

nia, kas gy vū nui ga li šau ti į gal vą, 

– sa ko mo te ris. 

Ark liams rei kia daug dė me sio, jų 

iš lai ky mas ne pi gus. Ark liams nuo lat 

rei kia ve te ri na ro prie žiū ros, ver tin go 

pa ša ro, lai ža lų. Aukš ti kal niai ark lius 

še ria tik eko lo giš ku pa ša ru, ku rį augi 

na sa vo lau kuo se. Žir gus le pi na 

dar žo vė mis ir vai siais: mor ko mis, buro 

kė liais, obuo liais. Kar tais – duo na. 

Kai jo ja mie siems žir gams su kan ka 

tre ji, juos ruo šia jo ji mui: 

– Jo ji mui žir gus ruo šia vy ras. Tai 

ri zi kin gas dar bas. Kiek vie nas žir gas 

kitoks, to dėl ir rai te lį pri si lei džia 

skir tin gai. 

pa žin Tis su Vy ru ir 

žir gais 

Tei rau juo si, iš kur ark lių au gi ni mo, 

jo ji mo pa tir tis? 

– Įsi my lė jau vy rą, o kar tu ir žir gus. 

Pra dė jo me ro man tiš kai jo di nė ti: kai 

drau ga vo me, vy ras tu rė jo že mai tu ką 

Ri čį. Vy ro pro se ne lis, se ne lis bu vo 

ark li nin kai. Tur būt tai įau gę į krau ją. 

Jis apie ark lius ži no vis ką. Žir gus augi 

na me jau dau giau kaip de šimt me tį. 

Pra dė jau mo ky tis jo ti pas įvai rius trene 

rius Lie tu vo je ir už sie ny je. Tai reika 

lau ja la bai daug dar bo, pra kti kos. 

Prieš me tus pa gal vo jau, kad jo di nė ti 

ga li pa tik ti ir ki tiems. Pra dė jau reng ti 

jo ji mo pa mo kas. No rin čių jų at si rado. 

Tu ri me še šis spor ti nius žir gus. 

Jie tu ri pa sus, aiš kūs jų pro se ne liai, 

se ne liai, – sa ko So na ta. 

ma nie žas ru de niui ir 

žie mai 

Jo ji mo pa mo kas nuo lat lan ko, anot 

So na tos, de šimt mer gi nų fa na ti kių. 

Tos, ku rios pa de da žir gus pri žiū rė ti: 

pa bal no ti, su šu kuo ti ir t. t., dar bu už 

at vež tos Lie tu vos ba jo rų ka ra liš ko sios są jungos 

vė lia vos, Vy tau to Di džio jo bius tas. Vi sus 

ren gi nius Vil niu je pri sta tė, rek la ma rū pi no si 

Man tas Mak ric kas. Su lau kė me Sa vi val dy bės 

ad mi nist ra ci jos Kul tū ros ir spor to sky riaus 

ve dė jos L. Vi re liū nie nės pa gal bos. Nuo lat 

jau čiau vi sos Bal čiaus kų šei mos pa lai ky mą 

ir ska ti ni mą: fes ti va lis rei ka lin gas... 

O apie vai šes... Gal tų vai šių ir ne rei kia, bet 

mū sų dė me sin gu mą at li kė jai la bai įver ti na. 

Ypač da bar, kai vi si ge rai ži no, kiek kai nuoja 

pa vai šin ti or kest rą ar cho rą. Nes var bu, kad 

tai bū na tik ka va, ar ba ta, sau sai niai, ban de lės, 

gau ses nius ko lek ty vus pa vai ši na me bir žietiš 

ku alu mi. At li kė jams vi sa da paaiš ki na me, 

kad tai bir žie tiš ka mū sų rė mė jų pro duk ci ja. 

Ir vi sa da su lau kia me klau si mo, kur jos ga lima 

nu si pirk ti. 

Priė mi mų me tu at si ran da ga li my bė nuo širdžiau 

pa bend rau ti su at li kė jais, gims ta nau ji 

su ma ny mai. Šie su si ti ki mai lei džia pa si kal bė ti 

apie mu zi ką, pa dis ku tuo ti šio mis te mo mis – 

to kio bend ra vi mo la bai pa siilgs tu. 

Bet pa skai čiuo ti fes ti va lio pi ni gus no ri si. 

Pir miau sia – kiek lė šų fes ti va liui sky rė Sa vival 

dy bė ir kam jos bu vo pa nau do ti? 

Tris tūks tan čius li tų. Jais su mo kė ta už koncer 

tus Kau no vals ty bi niam, Vil niaus vals tybi 

niam cho rui ir Lie tu vos ka me ri niam orkest 

rui. 

O ki ti kon cer tai? 

si dir ba pa mo kas. Vai ki nai – re tes ni 

žir gy no sve čiai. Daug kas jo ji mo pamo 

ką do va no ja gim ta die nio pro ga. 

So na ta pa sa koja, jog kar tą į žir gy ną 

vie ną ju bi lia tę at ve žė už riš to mis akimis, 

pri ve dė prie žir go. Tik pa lie tu si 

žir gą, mer gi na su pra to, ko kia staigme 

na jos lau kia. 

Ypač jo ji mą ver ti na už sie nie čiai. 

Č e ki jo je g y ve na S o na tos pus se se rė, 

ku ri pa sa ko jo, jog ten į žir gy nus veža 

mi net dar že li nu kai. Kai ku rio se 

ša lies mo kyk lo se yra jo ji mo pa mokos. 

So na ta ma no, kad jo ji mas taps 

po pu lia rus ir Lie tu vo je. 

Pa mo ka žir gy ne trun ka va lan dą 

9 

Ja ni nos Bag do nie nės nuo tr. 

Fes ti va lio bai gia ma sis kon cer tas įvy ko. Ta pro ga or ga ni za to riai ga lė jo pa kel ti tau rę vy no. R. 

Pet ro ny tė, G. But ke vi čius ir M. Mak ric kas. 

Kit kas vy ko rė mė jų lė šo mis. Tu rė jo me gera 

no riš kų pa gal bi nin kų, rė mė jų, ku rie pa tys 

pa siū lė pa ra mą. Di de lių su mų ne pra šė me, bet 

jų pa ra ma pa dė jo iš spręs ti dau gy bę rei ka lų. 

O pi ni gų rei kė jo ne tik at li kė jams priim ti, sumo 

kė ti už kon cer tus. Kad ir for te pi jo nui sude 

rin ti – juk de rin to jas at vyks ta iš Vil niaus. 

Jau mi nė jau, kad at li kė jai bu vo la bai ge ra noriš 

ki, apie pi ni gus jie ma žiau siai kal bė jo. Ki ti 

ir do va nų – kom pak ti nių plokš te lių, kny gų – 

at ve žė ir pa do va no jo mu zie jui, Mu zi kos mokyk 

lai. Pia nis tas, Lie tu vos mu zi kos ir teat ro 

aka de mi jos do cen tas D. Ki ri laus kas at vy ko, 

su ren gė pui kų kon cer tą ir net ne klaus da mas 

apie pi ni gus ke ti no iš va žiuo ti. Bu vo ne pa togu 

– pa da viau 100 li tų iš sa vo pi ni gi nės, kad 

bent ke lio nė į Vil nių bū tų pi ges nė. Grį žęs 

pia nis tas at siun tė sa vo kon cer tų įra šų kompak 

ti nių plokš te lių – kaip pa dė ką už gra žų 

priė mi mą... 

Pri si mi nus vi sus fes ti va lio su si ti ki mus, 

dau ge lio bir žie čių pa lai ky mą ir pri ta rimą 

šiai idė jai, da bar jau ir de rė tų at sa ky ti 

į pir mą klau si mą – mu zi kos fes ti va lis biržie 

čiams yra rei ka lin gas... 

Jis iš tik rų jų rei ka lin gas: tuo me tu miesto 

gy ve ni mas tam pa įvai res nis, apie Bir žus 

ta da kal ba at li kė jai, dis ku tuo ja ma in ter ne to 

sve tai nė se, o mes su lau kia me nau jų įdo mių 

pa siū ly mų... 

Kal bė jo si Ja ni na BAG DO NIE NĖ 

ir kai nuo ja 40 li tų. Ga li ma įsi gy ti ir 

mė ne sio abo ne men tą. 

– Bai gia me dar ži nė je įreng ti manie 

žą. To dėl mo ky tis jo ti bus ga li ma 

ir ru de nį, ir žie mą. Vis ką įren gi nė jame 

po tru pu tį, kiek lei džia ga li mybės, 

– pa sa ko ja So na ta. 

– Ža du žie mą ma nie že pa puoš ti 

eg lu tę, su reng ti žir gy no sve čiams 

šven tę. O atei ty je gal būt – ir vie tines 

var žy bas, – pla nus dės to So na ta 

ir pri du ria: – Pra ban gos mū sų manie 

že nė ra. Ta čiau ne pra ban go je, o 

žir guo se es mė. Bū nu lai min ga, kai 

iš žir gy no žmo nės iš va žiuo ja su 

šyp se na. 

Ru sų kur tai Ki ja ir Aras kol kas ap tva re, bet bėgs iš pa skos, kai šei mi nin kė 

jos.

10 

Ar nas ŠAR KŪ NAS 

rek la mos sTo ka ir 

Tu riz mo pro ble mos 

Pa sak Bir žų tu riz mo in for ma cijos 

cent ro vy riau sio sios spe cia lis tės 

Ra min tos Ind riu lė nie nės, jaus mo, 

kad čem pio na tas ar tė ja, nė ra: tu ris 

tų srau tai iš lie ka pa na šūs. Ka dan gi 

in for ma ci ja apie Bir žų lan ky ti nas 

vie tas yra iš siųs ta Pa ne vė žio ap skrities 

tu riz mo cent rui, te lie ka lauk ti. 

Pas ta ro ji įstai ga ke ti na iš leis ti leidi 

nį apie Pa ne vė žio ap skri tį ir taip 

pri trauk ti tu ris tų į re gio ne esan čias 

įžy mes nes ir gra žes nes vie tas. 

Bir žų rajono vi ce me rė Sta sė Eita 

vi čie nė, koor di nuo jan ti tu riz mo 

sporTas 

sri tį, ne su reikš mi no ren gi nio įta kos 

mies to gy ve ni mui, ta čiau iš sky rė 

pa grin di nes tu riz mo pro ble mas. 

Pa sak jos, ma žas ap gy ven di ni mo 

vie tų skai čius yra vie nas di džiau sių 

mies to trū ku mų: 

– Ke lio nių agen tū ros mie lai apgy 

ven din tų žmo nes, nes čia yra ką 

pa ma ty ti ir nu veik ti. Tar kim, važiuo 

da mi iš Ta li no į Vil nių ap si stotų 

vie nai die nai – tai yra rea liau sia 

tu rint to kią inf rast ruk tū rą. 

Be to, vi ce me rė ma no, kad Biržams 

rei kia nau jo vių: 

– Per se niai tu riz mą plė to ja me 

nau do da mi be veik vien tik alaus 

ke lią – rei kia kaž ko nau jo, kad ir 

pa pras to. Pa vyz džiui, Lat vi jo je yra 

Miun hau ze no mu zie jus. Lyg ir 

nie ko ypa tin go – dvie jų ga lų troba 

su ka vi nu ke, ta čiau ten su laukia 

ma dau giau tu ris tų nei „Sė los“ 

mu zie ju je. 

Vers li nin kų nuo Tai kos 

Sve čių na mų „Hel ve da“ di rekto 

riaus pa va duo to ja Gra ži na Mikne 

vi čie nė tei gė ži nan ti, kad Pa nevė 

žy je jau stin ga vie tų tu ris tams 

ap gy ven din ti, ta čiau ne gir dė jo, 

kad sir ga liai ke tin tų ap si sto ti Biržuo 

se. 

Jai ant ri no vieš bu čio „Ty la“ atsto 

vė. Ji pa pa sa ko jo, kad be veik 

vi sas vie tas vieš bu ty je krep ši nio 

čem pio na to lai ko tar piu re zer vavo 

vo kie čiai, ta čiau jie į Bir žus atvyks 

ta ki tu tiks lu – ke ti na ap lanky 

ti Bir žų evan ge li kų re for ma tų 

bend ruo me nę. 

Vie nas iš „Rin kuš kių“ alaus daryk 

los bend ra sa vi nin kių Si gi tas 

Kal kys tei gė, kad ne se niai ša lia 

da ryk los ati da ry ta me res to ra ne 

„Alaus ke lias“ tik riau siai bus transliuo 

ja ma dau gu ma Eu ro pos čempio 

na to var žy bų. Ta čiau dėl tu ris tų 


Ar ruo šia ma si Bir žuo se priim ti krep ši nio sir ga lius? 

Ar tė jant Eu ro pos vy rų krep ši nio čem pio na tui, 

vyk sian čiam nuo rugp jū čio 31 iki rug sė jo 18 die nos, 

bai gia mi pa sku ti niai krep ši nio are nų sta ty bos dar bai, 

pra si de da ren gi nio da ly vių pa si ruo ši mo sto vyk los, o 

be veik vi si bi lie tai į rung ty nes jau par duo ti. Lie tu vo je 

lau kia ma di džiu lio tu ris tų srau to, tad ma ga su ži no ti, 

kaip čem pio na tui ruo šia si Bir žai, esan tys vos už 70 

ki lo met rų nuo Pa ne vė žio, kur vyks A gru pės var žy bos. 

Lie pos 8 ir 9 die no mis Vil niu je vy ko Lie tu vos jau nu čių leng vo sios 

at le ti kos čem pio na tas. Ja me jau nie ji Bir žų bė gi kai (gi mę 1996–1997 

me tais) es ta fe tė je 4 po 100 met rų lai mė jo si dab ro me da lius. Ko mandą 

su da rė Lu kas Ar li ke vi čius, Do man tas Sku ja, Taut vy das Zlot kus ir 

Jo ris Ar mo nas. Vai ki nu kai ap len kė stip rius Vil niaus, Kau no ir ki tų 

di de lių mies tų bė gi kus ir nu si lei do tik Pa ne vė žio leng vaat le čių koman 

dai. Bir žie čiai įvei kė dis tan ci ją per 50,29 se kun dės. 

Leng vo sios at le ti kos tre ne ris Vik to ras Ba ga mo lo vas „Bir žie čių 

žo džiui“ pa sa ko jo, kad ši si dab ro me da liais ap vai ni kuo ta es ta fe tės 

rung tis bu vo pui kus leng vaat le čių se zo no pa bai gos ak cen tas. Ta čiau 

ak ty viai be si tre ni ruo jan tys vai ki nai ne no rė jo ato sto gau ti net va sa rą 

ir pa sku ti nė je tre ni ruo tė je pa pra šė tre ne rio, kad šis su da ry tų jiems 

in di vi dua lius tre ni ruo čių pla nus – vai ki nai ne si ruo šia tin gi niau ti ir 

va sa ros ato sto gų me tu ke ti na pa dir bė ti sa va ran kiš kai. 

Ta čiau ne vi si leng vaat le čiai il sė sis: Jo nas Mi se vi čius pa kvies tas į 

Lie tu vos leng vo sios at le ti kos rink ti nę ir ruo šis rugp jū čio mė ne sį vyksian 

čioms Pa bal ti jo leng vo sios at le ti kos var žy boms. 


„Si dab ri nė“ Bir žų leng vaat le čių es ta fe tės 4x100 ko man da. Iš kai rės į 

de ši nę: Lu kas Ar li ke vi čius, Do man tas Sku ja, tre ne ris Vik to ras Ba ga mo lovas, 

Taut vy das Zlot kus ir Jo ris Ar mo nas. 

Šeštadienį 

visus Kilučių 

kaimo, Biržų 

gyventojus 

bei miesto 

svečius 

kvietė 

užsukti į 

renginius, 

vykusius 

Kilučių 

kaime. 

Dalyvių 

emocijas 

kaitino 

krepšinio 

turnyras, 

įvairios 

užduotys ir 

gyvo garso 

koncertas 

Kilučių 

ežero saloje. 

srau tų ne si plė šo ma: 

– Ir taip mus ap lan ko pa kan kamai 

tu ris tų. Tad apie pa pil do mus 

jų srau tus ne gal vo ja me, ypač kai 

nė ra kur juos ap gy ven din ti. 

čem pio na Tui skir Tas 

ren gi nys bir žų 

neap lenks 

Ver ta pa si džiaug ti, kad Bir žai 

taps vie na iš Eu ro pos vy rų krepši 

nio čem pio na tui skir to žy gio 

„Va rom už Lie tu vą“ sto te lių. Kamuo 

lio va ry mo per vi są Lie tu vą 

ren gi nys Bir žus ap lan kys rugp jūčio 

9 die ną. 

Sa vo ke lio nę pra dė jęs lie pos 

6ąją Kau ne, šis žy gis per aš tuonias 

sa vai tes ap lan kys dau giau nei 

60 mies tų. Ka muo lys, va ro mas iš 

mies to į mies tą, ap ke liaus vi są ša lį, 

kol Pa ne vė žy je bus įteik tas Lie tu vos 

krep ši nio rink ti nės vy rams. 

Griausmingas šeštadienis Kilučiuose 

Koncertas sutraukė daugybę žiūrovų. 

Arno Šarkūno nuotr. 

Jau nuo 10 valandos ryto žmonės ėjo pa komandos titulo susigrūmė svečiai iš Panelaikyti 

savo favoritų gatvės krepšinio turnyre vėžio „Born to Fly“ ir titulą ginanti „Zenio“ 

trys prieš tris. Gausus komandų skaičius – jų komanda. Nuaidėjus finaliniam teisėjo švil 

užregistruota net 24 – lėmė, kad jau trečią pukui ir esant rezultatui 8:9, antrus metus iš 

kartą įvykęs krepšinio turnyras truko beveik eilės nugalėtojų taurę į viršų kėlė Artūro Kri 

septynias valandas. Komandos, suskirstytos į vicko, Evaldo Daugviečio ir Andriaus Zalogos 

Teisėjai toleravo kietą žaidimą. 

kokia šVenTė 

be krepšinio 

4 pogrupius po šešias, kovėsi tarpusavyje, o 

tik tada prasidėjo atkrentamosios varžybos. 

Nužengus ilgą kelią iki finalo, dėl geriausios 

atstovaujamas „Zenis“. Trečiąją vietą iškovojo 

Nukelta į 12 psl. 

Leng vaat le čiai iš ko vo jo si dab rą 

Darbas 

Elektrikasautomatikas ieško darbo. 

Tel. (8 675) 31272. 

93485 

reikalingi žmones prekiauti skalbimo 

milteliais „persil“, skalbimo 

geliu „persil“ ir kita aukštos kokybės 

vokiška produkcija. Tel. (8 607) 

67967. 

93291 

UAB „Agaras“ reikalingi: skerdyklos darbininkai, 

mėsos iškaulintojai, krovikai. 

Balandiškių k., Pabiržės sen., Biržų raj. 

Tel. (8 450) 31458. 

93232 

Vyriškiui siūlo darbą nedideliame ūkyje 

Šukionyse. Tel. (8 618) 08725. 

93696

2011 m. liepos 19 d., antradienis skelbimai 

Panevėžį sudrebins 

nuolaidų paradas 

Liepos 22–24 dienomis didžiausias Panevėžio regiono prekybos 

ir pramogų centras BABILONAS I rengia, ko gero, pirmąjį Lietuvoje 

nuolaidų paradą. 

Šeštadienį, 12 valandą, lydimos pučiamųjų orkestro, „31%“, „61%“ 

ir „91%“ nuolaidos iš Panevėžio miesto centro žingsniuos tiesiai į prekybos 

ir pramogų BABILONAS I, kur tris dienas, nuo penktadienio iki 

sekmadienio, daugumai prekių BABILONAS I parduotuvėse pirkėjų 

lauks beprotiškos nuolaidos. 

„Nuolaidų paradas – tai tikra pirkėjų šventė. Jos metu sunku bus 

atsispirti pagundai apsipirkti. Juk 31, 61 ir 91 procentų nuolaidos 

bus taikomos drabužiams, avalynei, papuošalams, buitinei technikai, 

namų apyvokos daiktams, kosmetikai ir daugeliui kitų prekių. Įspūdingas 

nuolaidas visoms prekėms žada suteikti tokios parduotuvės 

kaip „Danija“, „Salamander“, „Crocs“, „Step Top“, „Mada vaikams“, „Riki 

2“, „Verus“, „Žygio batai“, o 70 procentų nuolaidų ribą žada perkopti 

parduotuvės „Apranga“, „Aprangos galerija“, „Takko Fashion“ , „New 

Yorker“, „Monton“, „Mosaic“, – sako prekybos ir pramogų centro BA 

BILONAS I vadovė Jūratė Gaspariūnienė. Pasak jos, nuolaidų parado 

metu pirkėjus maloniai nustebins „Hyper Norfa“, „Avitela ir „JYSK“. 

Iš viso prekybos ir pramogų centre BABILONAS I veikia daugiau 

nei 120 parduotuvių, restoranų ir bei kavinių. 

Užs. 1940 

Nuolat perka arklius 

ir jų prieauglį. 

Moka PVM. 

Tel.: (8 659) 99242. 

Perka 

Užs. 1729 

Užs. 1739 

nekilnojamasis TurTas 

Brangiausiai Lietuvoje perka, nuomoja 

žemę tik Papilio seniūnijoje, Einorių, 

Kučgalio kaimuose. Tel.: (8 685) 11714, 

(8 616) 43046. 

85924 

lietuvos miškų valdymo bendrovė 

girmedis mišką su žeme visoje 

lietuvoje. greitas atsiskaitymas. 

Tel. (8 612) 12058. 

88903 

ūkininkas perka arba išsinuomoja 

žemę papilio ir aplinkinėse seniūnijose. 

Tel. (8 614) 48378. 

89293 

ĮVairūs 

Automobilius ardymui, važinėjimui 

( nuo 350 iki 2000 Lt), geresnius ir 

brangiau. Tel. (8 658) 33905. 

93663 

Brangiausiai įvairius automobilius, 

autobusus, visureigius, sunkvežimius. 

Tel.: (8 623) 03360, (8 629) 10247. 

91209 

Techniškai tvarkingą kombainą „NIVA“ 

su smulkintuvu. Tel. (8 620) 83571. 93648 

Važiuojančius, nevažiuojančius automobilius, 

mikroautobusus, visureigius. 

Pasiima, atsiskaito iš karto. Tel. (8 628) 

61955. 

92337 

gyVuliai 

Agentas Algirdas – veršelius, karves, 

jaučius ir prieauglį. Moka 6, 21 proc. 

Sveria el. svarstyklėmis. Tel.: (8 675) 

95128, (8 687) 21828. 

92426 

Bendra Lietuvos–Olandijos UAB BAR 

TYNCO brangiai – veršelius iki 2 mėnesių. 

Moka priedus. Tel.: (8 614) 07502, 

(8 636) 42871, (8 45) 556061. 

90806 

Brangiai (2–8 sav.) veršelius, avis. Moka 

priedus. Tel.: (8 687) 99791, (8 684) 

75635, (8 608) 80063. 

91986 

d. remeikos įmonė perka jaučius, 

karves, jų prieauglį, veršius, avis. 

sveria vietoje. Tel.: (8 450) 36561, 

(8 686) 76913. 

90924 

Užs. 1708 

Užs. 1919 

Įmonė brangiai juodmargius, žalmargius, 

mėsiniusmišrūnus veršelius 

auginti. Moka procentus. Tel.: (8 675) 

17694, (8 640) 13591. 

91861 

Įmonė nuolat galvijus. Sveria, moka 

vietoje. Tel.: (8 614) 92763, (8 45) 

510825, (8 610) 07245. 

91120 

karves, bulius, telyčias. sveria. moka 

priedus. perveža gyvulius. Tel. (8 

612) 08756. 

91529 

Karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka 

už gyvąjį svorį. Tel.: (8 616) 16535, (8 

682) 56872. 

91111 

Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM. 

Sveria. Atsiskaito vietoje. Tel.: (8 699) 

90758, (8 685) 51635. 

90997 

Nuolat brangiai veršelius auginimui 

iki 2 mėn. Moka priedus. Tel. (8 656) 

40439. 

90987 

Traumuotus, bet kokius arklius, karves. 

Skubiai išsiveža. Tel. (8 622) 4 4850. 

93587 

užsienio įmonė aukščiausiomis 

kainomis visus veršelius iki 2 mėn. 

ir iki 100 kg. ypač brangiai belgų 

mėlynuosius, moka 6, 21 proc., 

sveria el. svarstyklėmis, atsiskaito 

vietoje. Tel.: (8 659) 95647, (8 604) 

44438. 

90593 

Užsienio įmonė brangiai veršelius auginimui, 

ypač brangiai belgų mėlynuosius. 

Moka PVM. Sveria elektroninėmis 

svarstyklėmis. Atsiskaito iš karto.Tel. (8 

618) 72474. 

91981 

Laidojimo paslaugų 

centras 

s. dagilio g. 8, biržai 

Tel. (8 450) 31078 

VisĄ parĄ: (8 698) 70110 

Šarvojimo salės nuoma 

nemokamai* 

* užsakant visą paslaugų komplektą 

Parduoda 

Užuojauta - 12 Lt, 

padėka - 5 Lt, 

sveikinimas - nuo 15 Lt, 

parduoda, perka, 

nuomoja, keičia ir pan. – 

nuo 4 Lt 

BRANGIAI perka KARVES, JAUČIUS, TELYČIAS. 

Atsiskaito, išsiveža, moka PVM, sveria. 

Tel.: (8 45) 588086, (8 687) 93058. 

Užs. 1728 

1,5 mėn. vokiečių aviganių šuniuką. Tel. 

(8 681) 41776. 

93647 

nekilnojamasis TurTas 

skubiai namą be patogumų. Tel. (8 

614) 48211. 

93546 

sodybą kilučių kaime, kilučių g. 5. 

kaina sutartinė. Tel. (8 450) 34482. 

92869 

auTomobiliai, Technika 

4 tonų veikiantį mėšlo kratytuvą. Tel. 

(8 638) 15393. 

93661 

Javų kombainą Volvo 800 BM, yra šiaudų 

smulkintuvas. Tel. (8 698) 31160. 

93671 

MITSUBISHI Galant (94m., 2 l., dyzelis). 

Kaina 1250 Lt. Tel. (8 680) 85458. 

93652 

OPEL Vectra A starterį, generatorių, 1,8 

variklį, greičių dėžę. ALFA ROMEO 156 

dalimis. Atkoduoja automagnetolas. 

Tel. (8 630) 99512. 

92884 

Žemės ūkio techniką bei įvairų inventorių 

(plūgai, kultivatoriai, priekabos), 

traktorius ,,Jumz“, ,,Belarus“, T40, T150, 

T74 (galima dalimis). Tel.: (8 648) 67177, 

(8 685) 57712. 

91218 

ĮVairūs 

Erškėtukai, amūrai, plačiakakčiai, 

lynai, spalvoti karpiukai ir karosiukai, 

upėtakiai, šamai, unguriai, starkiai, 

vėžiai – privatiems telkiniams įžuvinti. 

PRISTATO. Tel. (8 679) 33222. 

92123 

Malkas, veža miškavežiu po 30 erdm. 

Tel.: (8 600) 63820, (8 617) 20473. 

88246 

Miežius. Tel. (8 611) 00435. 

93603 

statybinės ir ūkinės prekės prekiauja 

vokišku roTband – 30 kg, kaina 

42,85 lt. paroc vata. kęstučio g.13 

( šalia ginklų parduotuvės). Tel. (8 

450) 31606. 

93628 

uosio, juodalksnio, beržo skaldytas, 

pjautas kaladėmis malkas, atraižas. 

supjautas atraižas. Tel. (8 604) 

65913. 

92874 

Vandens valymo sistemas geriamam 

vandeniui. Nukalkinimo, nugeležinimo 

filtrus. Aptarnauja, montuoja. Tel. (8 

682) 42213. 

85669 

gyVūnai 

Vieno veršio karvę. Tel. (8 653) 95817. 

93472 

Užs. 1902 

Užs. 1730 

Pranešimus apie 

artimo žmogaus 

mirtį ir laidotuves 

spausdiname 

nemokamai 

TeleloTo 

Užjaučia 

Mirus kostui šimui, 

nuoširdžiai užjaučiame žmoną, vaikus ir artimuosius. 

P. Briedienė, I. Jurkevičienė, V. Kaziūnienė, 

A. A. Reinartai, A. Valentukevičienė, P. Žvirgždas 

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą 

dėl brangaus brolio mirties nuoširdžiai užjaučiame 

Alvydą DŽIŪVĘ ir visus artimuosius. 

UAB „Biržų vandenys“ kolektyvas 

Užs. 1428 

Užs. 1776 

Lošimo Nr. 797 Data: 2011.07.17 

Visa lentelė – 75620 (2x37 810) Lt 

Įstrižainės – 10 Lt, eilutė – 3 Lt, 

keturi kampai – 3 Lt 

08 21 63 31 69 35 58 74 55 48 27 

05 41 17 46 67 43 07 12 52 59 37 

53 04 49 73 34 26 19 40 28 68 13 25 

60 >> keturi kampai 

20 22 50 01 06 >> eilutė 

32 64 23 03 44 >> įstrižainės 

30 54 38 10 >> visa lentelė 

Papildomi prizai: 

Pretendentas į butą (300000Lt) – 

0287546 

Nissan Juke 0270846 

Nissan Juke 0431431 

Ford Fiesta 0301385 

Kelialapis į Maljorką 0021176 

Kelialapis į Graikiją 0374463 

Kelialapis į Turkiją 02 10801 

Poriniai kelialapiai į Palangą: 0310319, 

0201687, 0175319, 0132900, 

0601935 

Motoroleriai „Mosca Fava“: 0110425, 

0618566, 0617082 

Dviračiai „Panther“: 009*469 

LCD televizoriai „Samsung“: 044*721 

Muzikos centrai su DVD „Lenco“: 

001*789 

Fotokameros „Kodak“: 025*657 

Cikloninės krosnelės „LR“: 009*146 

Keptuvės „Hot Pan“: 040*561 

TV priedėliai „TV STAR T1000“: 

013*868 

GPS navigatoriai „Prestigio“: 

057*803 

Kompiuteriai „Samsung“: 052*855 

Kvietimai į TV: 045*218, 056*116, 

024*168 

Nuoma 

šeima išsinuomotų 2 kambarių 

butą, namą ar namo dalį. Tel. (8 

645) 55274. 

92945 

Skubiai išsinuomotų 1 kambario butą 

be patogumų. Tel. (8 643) 13028. 

93643 

Siūlo 

paslaugas 

11 

atnaujina minkštus baldus. keičia 

sulūžusias spyruokles. Turi audinių. 

Tel. (8 653) 59447. 

93341 

Dengia stogus. Montuoja lietvamzdžius, 

skardinimo darbai. Dažo namus, 

stogus, bei vidaus apdaila. Tel. (8 658) 

18218. 

93579 

Dujų įranga automobiliams. Montavimas, 

remontas. CO, CH reguliavimas. 

Įpurškimo sistemos remontas. J. Janonio 

g. 1, Panevėžys. Tel.: (8 600) 24543, 

(8 45) 583405. 

91788 

Gamina įvairias plienines stogų, sienų 

dangas, tvorų elementus. www.plieniniaistogai.lt 

Tel. (8 698) 14485. 

90944 

gamina paminklus, tvoreles iš įvairaus 

akmens, sumontuoja. pertvarko 

senas kapavietes. paupio g. 15. 

Tel.: (8 450) 32057, (8 686) 42470. 

89449 

claas kombainu kulia javus, rapsus 

(smulkintuvas, rapso stalas) Tel. (8 

617) 34912. 

93621 

Kokybiškai atlieka langų apdailą ir kitus 

apdailos darbus. Tel. (8 652) 76369. 

93599 

Kokybiškai taiso skalbimo mašinas, 

šaldytuvus, šaldiklius. Pensininkams 

taiko nuolaidas. Tel. (8 639) 05537. 93211 

Nebrangiai gręžia gręžinius, montuoja 

vandens tiekimo sistemą, konsultuoja. 

Tel. (8 673) 90080. 

92350 

Nebrangiai taiso skalbimo mašinas, 

šaldytuvus, šaldiklius. Garantija iki 2 

m. Pensininkams nuolaidos. Vyksta į 

rajonus. Tel. (8 653) 44052. 

93349 

Nestandartiniai visų rūšių baldai 

taupantiems – bet norintiems geros 

kokybės! Virtuvės, prieškambario, 

vaikų kambario, miegamojo, stumdomų 

durų sistemos, taip pat minkšti 

kampai, sofos, tachtos, suoliukai ir t.t. 

Pagal kekvieną jūsų išsirinktą gaminį, 

kainą suderėsime tikrai pigiau nei kitur! 

Tai leidžia lanksti nuolaidų sistema, 

dideli gamyklos pajėgumai, ilgametis 

kruopštus darbas, bei darnus patyręs 

kolektyvas, taip pat modernios technologijos. 

Garantuojame, kad net iš 

630 spalvų bei gausybės katalogų, 

užsakytą produkciją pagal jūsų pasiūlytą 

terminą atvešime greičiausiai suteikiant 

2,5 metų garantiją! Nemokamai 

atvykstame ir konsultuojame taip pat 

ir visose kaimo vietovėse. Tel.: (8 674) 

07337, (8 670) 79715. 

93601 

Reguliariai veža keleivius ir siuntinius 

į/iš Anglijos. Tel. (8 620) 47455. 

93234 

Sienų, grindų šiltinimas į oro tarpus. 

EKO vata, termoputa, polistireno 

granulėmis. 1 kv. m. kaina nuo 7 Lt. 

Konsultuoja, dirba visoje Lietuvoje. 

Tel. (8 689) 68528. 

93194 

smulkina deklaruotas pievas, ganyklas. 

Tel. (8 695) 18775. 

93619 

Taiso automatines skalbimo mašinas, 

šaldytuvus, televizorius kliento namuose. 

Tel. (8 630) 57575. 

93499 

Vestuvių ir kitų jums svarbių švenčių 

fotografija. Tel. (8 653) 90646. 

93504

12 

kas kur kada 

biržų kulTūros cenTre 

Liepos 19 ir 21 d. 17 ir 19 val. 

siaubo trileris „Pjūklas 3D. Spąstai 

atgyja“. Bilieto kaina 5 Lt. 

Liepos 26 ir 28 d. 17 ir 19 val. 

komedija šeimai „Žvėrelių maištas“. 

Bilieto kaina 5 Lt. 

muziejuje „sėla“ 

Pasvalio muzikos mokyklos 

Dailės skyriaus moksleivių 

keramikos baigiamųjų darbų 

(2008–2010 m.) paroda. (vadovė 

– dailės mokytoja Nerutė 

Čiukšienė) 

Paroda „Vidurio Baltijos amatai“. 

XVIXVII a. LDK husaro apranga 

ir ginkluotė. 

Paroda „Biržiečių spintas pravėrus“. 

Iš Biržų krašto muziejaus 

„Sėla“ rinkinių. 

Biržų dailės grupės „8 plius“ 

kūrybinių darbų paroda, skirta 

grupės įkūrimo 10mečiui 

paminėti. 

Fotoexpress.lt klubo paroda 

„Atrask Lietuvą“. 

Vytauto Didžiojo biusto, kurį 

Lietuvos bajorų karališkoji 

sąjunga dovanojo Griunvaldo 

muziejui, kopija, skulptūros 

autorius prof. Konstantinas 

Bogdanas, yra eksponuojama 

pilies rūmuose, rajono Tarybos 

posėdžių salėje. 

Vabalninko muziejuje 

Algirdo Garbausko paroda 

„Darbai ir rinkiniai“. 

Liepos 23 d. 20 val. 

Užušiliuose vyks 

nuotaikinga vasaros 

šventė. 

KVIEČIAME Į KRAŠTIEČIŲ 

ŠVENTĘ 

liepos 23 d. 12 val. kviečiame 

gyvenančius ir gyvenusius 

latvelių ir aplinkiniuose 

kaimuose žmones į kraštiečių 

šventę. 

Šventė vyks Latvelių kaimo buvusioje 

gegužinės aikštelėje. 

Pasiteirauti galima tel. (8 681) 

33579. 

issn 1392-7531 

Vytauto g. 18 

LT41139 Biržai 

El. paštas birzietis@takas.lt 

Laikraštis leidžiamas nuo 

1945 m. vasario 12 d. 

svečiai iš Panevėžio – „Sportus“. Jie 

mažajame finale įveikė jauniausius 

turnyro dalyvius – „Kablio“ komandą 

(Andrius Maračiuskas, Andrius 

ir Arnas Skėteriai). Naudingiausiu 

turnyru žaidėju paskelbtas čempionų 

komandos lyderis – Artūras 

Krivickas, o draugiškiausiu – A. 

Zaloga. 

Apdovanojimų teikimo ceremonijoje 

sportininkus gaivino ne tik 

šampanas, bet ir iš ugniagesių gelbėtojų 

mašinos paleista vandens srovė. 

Kol prizininkai džiaugėsi iškovotais 

medaliais, o čempionai aukštyn kėlė 

taurę, baseinu pavirtusioje aikštelėje 

pasirodė vaivorykštė, simboliškai 

užbaigdama pirmąją šventės dalį. 

linksmybės kilučių 

ežero saloje 

Sirgaliams pailsėjus ir nurimus 

per krepšinio turnyrą susikaupusioms 

aistroms, apie šeštą vakaro 

jie pradėjo rinktis į Kilučių ežero 

salą. Motoklubo „Aquilla“ organizuotame 

renginyje žmonės galėjo 

dalyvauti makaronų valgymo, alaus 

gėrimo, žvejo bato metimo rungtyse, 

paragauti čia pat pardavinėjamo 

alaus, pasižiūrėti į pakrantėje sustatytus 

baikerių motociklus. 

Vakarėjant šventės dalyviai ovacijomis 

scenoje sutiko grupę „Dinamika“, 

kuri linkėjo susirinkusiems 

sutikti rytą ant Kilučių ežero kranto, 

mylėti vieni kitus ir ne tik. Perdainuodami 

dainą „Ant ežero kranto“, 

uždainavo: „Ant kranto Kilučių bučiavau 

tavo lūpas karštai“. Grupės 

nariai aktyviai bendravo su publika, 

kuri atsidėkojo plojimais ir nevaldomu 

siautuliu priešais sceną. Antroji 

vakaro grupė – svečiai iš Pasvalio – 

„Laiptai“ su lietuviškuoju Roger'iu 

Daltrey („The Who“ lyderis – aut. 

past.) – Henriku Balčiūnu priešakyje. 

Pagrindinio vokalisto pareigas jis 

dalinosi su jaunuoju kolega Vaidu 

Dzežulskiu, kuris nė kiek nenusileido 

scenos senbuviui. 

Laikrodžiui išmušus dvyliktą, 

įspūdingas fejerverkų šou vainikavo 

šventę. Po to ištvermingiausieji 

galėjo siausti diskotekoje. 

organizaTorių 

Leidžia uždaroji akcinė 

bendrovė „Biržiečių žodis“. 

Vyriausioji redaktorė 

Janina BAGDONIENĖ 

TELEFONAI: 

J. Bagdonienė – 31474 

R. Vaičekonienė, E. Mikelionienė – 33734 

D. Mikelionis – 31645 

buhalterija, skelbimai, faksas – 31746 

paskuTinis puslapis 

Bendradarbiai: 

Feliksas Grunskis, 

Nijolė Koskienė, Natalija Kondrotienė 

Regina Musneckienė,Rita Žadeikytė 

Algirdas Garbauskas, Mirdza Garbauskienė 

Edita Lansbergienė, Gražina Paulauskienė 

Virginija Valaškevičienė, Vida Tatorienė 

Vidmantas Jažauskas, Giedrius Rumė 


Griausmingas šeštadienis Kilučiuose 

Atkelta iš 9 psl. 

„Laiptų“ lyderiui Henrikui Balčiūnui netrūko jaunatviškos 

energijos. 

komenTarai 

Šventės organizatorius, motoklubo 

„Aquilla“ prezidentas, vienas 

šventės vedėjų Vytas sakė, kad 

renginio sėkme tikėjo nuo pat pradžių: 

„Tikėjomės į renginį pritraukti 

daugybę žmonių, nes jis nemokama, 

groja geros grupės, žmonėms 

pasiūlėme daugybę atrakcijų“. Jam 

antrino šventės rėmėjos, UAB „Biržų 

miškas“ direktorius Dalius Tatoris, 

kuris siūlė atkreipti dėmesį ir į 

kitus padarytus darbus: „Padedami 

draugų, pažįstamų išvalėme salą, 

kuri prieš tai atrodė baisiai. Beveik 

metro aukščio žolės, išsikeroję 

Motociklininkai atsistojo visai šalia ežero. 

Makaronų valgymo varžybose dalyviai net 

kooperavosi. 

Vyrai varžėsi kas greičiau išgers bokalą alaus. 

krūmynai – tai buvo viskas, ką mes 

radome saloje. O dabar tai graži, 

puiki vieta renginiams ir poilsiui. 

Atsiliepimai geri, žmonės laimingi. 

Galvojame apie panašią šventę 

ir kitais metais“. 

Arnas ŠARKŪNAS 

Felikso Grunskio nuotr. 

orai anekdoTas 

Lietuva šią savaitę atsidurs vėsaus Atlanto ciklono 

ir karšto Rusijos anticiklono sandūroje, 

todėl orai bus nepastovūs, o vasarišką šilumą 

lydės dažnos liūtys. 

Iki penktadienio vyraus pietryčių vėjai, oro 

temperatūra naktimis 17–20, dienomis 23–27 

laipsniai šilumos, o ketvirtadienį dieną gali 

trumpam plūstelėti apie 30 laipsnių karštis, 

beveik kasdien vietomis praeis trumpi lietūs, 

griaudės perkūnijos, neatmestina ir škvalų tikimybė. 

Savaitgalio tikimasi sausesnio ir gaivesnio – 

temperatūra naktimis nukris iki 12–14, dienomis 

svyruos apie 22–25 laipsnius šilumos. 

Ilgalaikėse orų prognozėse užsimenama, jog 

paskutinę liepos savaitę įsivyraus karšti ir daugiausia sausi orai. 

Pajūryje panašūs, permainingi orai gali užsitęsti net iki savaitės pabaigos. Šilčiausias vanduo 

Rygos įlankoje – apie 20, o prie Baltijos krantų tik 17–19 laipsnių šilumos. 

Bronius MEDINIS 

SAULĖ 

Liepos 19 d.: teka 5.00, leidžiasi 21.53, 

dienos ilgumas 16.53 







MĖNULIS 

Liepos 19 d.: 

teka 22.42, leidžiasi 10.13 

Liepos 20 d.: 


Liepos 21 d.: 


Liepos 22 d.: 


Liepos 23 d. delčia 8.03 

Tiražas 2425 egz. 3 sp. l. Indeksas 67283. 

Rinko ir maketavo „Biržiečių žodžio“ redakcija. 

Spausdino AB „Titnagas“, 

Vasario 16osios g. 12, LT76291, Šiauliai. 

Laikraštis išeina antradieniais, penktadieniais. 

Už skelbimų, reklamos turinį redakcija neatsako. 

Arno Šarkūno nuotr. 

Tupi papūga virtuvėje, žiūri, kaip 

šeimininkė verda vištą. Po kurio laiko 

neiškenčia ir sako: 

Gal užteks tyčiotis iš lavono? 

*** 

Čia jūsų žiurkė lakstė po kiemą? 

Tai ne žiurkė, o švelniakailis amerikietiškas 

taksas! 

Tai nesvarbu. Mūsų katė nusprendė, 

kad tai buvo žiurkė. 

*** 

Nežinau ko griebtis. Tarakonai mane 

varo į neviltį, visai įsisiautėjo. 

O tu nusipirk kreidos nuo tarakonų. 

O ji padeda? 

Aišku. Žiūrėk – sėdi kampe, piešia... 

Bernardinai.lt

Šim tu ki nin kai Bir žų ne si bai do

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?