Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
6<br />
bir<strong>žų</strong> krašTo rašTai<br />
Ta Vo gė lė Per lai iš pie vų<br />
Gied rius RU MĖ<br />
Gė li <strong>nin</strong> kas<br />
Tel. (8 614) 47830<br />
Šian dien – apie dar vie ną iš ties<br />
į<strong>do</strong> mų lau <strong>ki</strong> nės flo ros at sto vą, galin<br />
tį <strong>ne</strong> sun <strong>ki</strong>ai pa virs ti mė gia mu<br />
gė ly nų au ga lu.<br />
Per luo tis (lot. Ant hyl lis) pri klauso<br />
ankš ti nių šei mai. Gen ty je apie 50<br />
rū šių. Au ga vi so je Eu ro po je, Va karų<br />
Azi jo je bei Šiau rės Ame ri ko je.<br />
Tai ti piš kas sau sų pie vų, pu šy nų<br />
aikš te lių gy ven to jas. Lai ko mas geru<br />
ga nyk li niu au ga lu, <strong>kai</strong> ku rio se<br />
ša ly se var to ja mas ir <strong>kai</strong>p vais ta žo lė<br />
(ska ti na žaiz dų gi ji mą). Žie duo se<br />
<strong>ne</strong> ma žai <strong>ne</strong> kta ro. Juos, <strong>kai</strong>p ir <strong>do</strong>bi<br />
lus, ku rių ar ti miau <strong>si</strong>u gi mi nai čiu<br />
per luo tis ir yra, no riai lan ko bi tės.<br />
Žie dai su <strong>si</strong> tel kę į vir šū ni <strong>ne</strong>s gal vutes.<br />
Užuo maz go je žie de liai iš tie sų<br />
la <strong>bai</strong> pa na šūs į ma žy čius per liu kus.<br />
Vai sy nai – ma žos ankš te lės. Sėk los<br />
stam bo kos.<br />
Lie <strong>tu</strong> vo je au ga pa pras ta <strong>si</strong>s per luotis.<br />
Tai <strong>ne</strong> la <strong>bai</strong> stam bus, i<strong>ki</strong> 30 cm<br />
aukš čio dau gia me tis au ga las, jo il go<strong>ki</strong><br />
stie <strong>bai</strong> drie <strong>ki</strong>a <strong>si</strong> į vi sas pu ses nuo<br />
cent ri nės, pa ly gin ti plo nos, tie <strong>si</strong>ai<br />
gi lyn į že mę be <strong>si</strong> skver bian čios beveik<br />
pli kos lie me ni nės šak nies. Lau<strong>ki</strong><br />
nio per luo čio žie dai daž niau <strong>si</strong>ai<br />
gels vi, bals vi, re čiau raus vi. Ta čiau<br />
ir jis vi sai <strong>ne</strong> blo gai at ro <strong>do</strong> pa so dintas<br />
ak me nuo ta me kal <strong>ne</strong> ly je.<br />
Kul tū ri nių for mų žie dai ryš kes ni,<br />
se lek ci <strong>nin</strong> <strong>kai</strong> yra at rin kę per luo čių<br />
su rau <strong>do</strong> nais žie dais. Gė li <strong>nin</strong> <strong>kai</strong> la<strong>bai</strong><br />
pa mė go pa pras to jo per luo čio<br />
al pi nį po rū šį: au ga las smul kes nis,<br />
kom pak tiš kes nis, be veik <strong>ne</strong> pa ky la<br />
nuo že mės. Jo lau <strong>ki</strong> niai in di vi dai<br />
taip pat gel ton žie džiai, ta čiau daug<br />
po pu lia res nės for mos su ryš <strong>ki</strong>ai<br />
raus vais ar rau <strong>do</strong> nais žie dais. Akme<br />
nuo tiems kal <strong>ne</strong> liams tiks ir kalni<br />
nis per luo tis – dar smul kes nis už<br />
al pi nį (ke re liai <strong>ne</strong> bū na aukš tes ni <strong>ne</strong>i<br />
10 cm). Žy di daž niau <strong>si</strong>ai sod riai roži<br />
niais žie dais.<br />
Per luo čiai la <strong>bai</strong> at spa rūs šal čiams,<br />
<strong>ne</strong>iš šą la <strong>ne</strong>t spei guo to mis be sniegė<br />
mis žie mo mis. Per luo čiams ga li<br />
pa kenk ti tik drėg mės per tek lius:<br />
per <strong>ne</strong> lyg šla pio se dir vo se su pū na jų<br />
šak nys, to dėl so din <strong>ki</strong> te tik ten, kur<br />
dir vos <strong>ne</strong>už lie ja pa va sa rio po laidžio<br />
van duo. La biau <strong>si</strong>ai tiks lai dus<br />
prie smė lis ar <strong>ne</strong>t vi <strong>si</strong>š kas smė ly nas.<br />
Juodieji serbentai padeda <strong>ne</strong>senti<br />
naudingi paTarimai<br />
Juodieji serbentai mūsų soduose žinomi nuo žilos senovės,<br />
<strong>ne</strong>s buvo juos <strong>ne</strong>sunku natūraliai augančius gamtoje<br />
pri<strong>si</strong>jau<strong>ki</strong>nti. Tačiau šiais lai<strong>kai</strong>s juodieji serbentai nėra<br />
la<strong>bai</strong> madingi. Mat pri<strong>si</strong>veisėme so<strong>do</strong> sklypeliuose, o į<br />
parduo<strong>tu</strong>ves dar daugiau pri<strong>si</strong>vežėme įvairių egzotiškų<br />
uogų bei vai<strong>si</strong>ų. Ir sava<strong>si</strong>s juoda<strong>si</strong>s serbentas kartais be<br />
reikalo nukertamas ar barsto per karščius nuo krūmo<br />
<strong>ne</strong>nus<strong>ki</strong>ntas uogas. Gal <strong>ki</strong>ek sumenko juodųjų serbentų<br />
svarba pradėjus juos auginti pramo<strong>nin</strong>iu būdu šim<strong>tu</strong>ose<br />
hektarų. Kai miesto sodi<strong>nin</strong>kas ar <strong>kai</strong>mietis <strong>tu</strong>ri prie<br />
namų kelis ar keliolika serbentų krūmų, juos iš<strong>si</strong>s<strong>ki</strong>ns,<br />
šviežias uogas suvalgys, uogienės iš<strong>si</strong>virs, sulčių iš<strong>si</strong>spaus.<br />
Ir džiaug<strong>si</strong>s. Tačiau <strong>ne</strong> kartą buvo pra<strong>ne</strong>šta, kad dėl uogų<br />
pigumo <strong>kai</strong> kurie ū<strong>ki</strong><strong>nin</strong><strong>kai</strong> <strong>ne</strong>t <strong>ne</strong>bes<strong>ki</strong>na serbentų, <strong>ne</strong>t<br />
nai<strong>ki</strong>na serbentynus.<br />
Banguojant rin<strong>kai</strong>, galima pagalvoti,<br />
kad juoda<strong>si</strong>s serbentas – nieko<br />
vertas. O jis – <strong>ne</strong>paprastai vertingas,<br />
nuo daugelio ligų saugo, nuo daugelio<br />
ligų pagy<strong>do</strong>. Gy<strong>do</strong>mo<strong>si</strong>os juodųjų<br />
serbentų savybės buvo žinomos ir<br />
vaistažolių knygose aprašytos prieš<br />
kelis šimtmečius. Vaistams tinka<br />
pumpurai, lapai ir prinoku<strong>si</strong>os uogos.<br />
Visą krūmą galima prie širdies<br />
už jo naudą žmogui priglausti.<br />
Pumpuruose ir lapuose yra eterinio<br />
aliejaus, o vitamino C <strong>ne</strong>t daugiau<br />
<strong>ne</strong>i uogose. Dar yra: dpireno,<br />
sabi<strong>ne</strong>no, kariofileno ir <strong>ki</strong>to<strong>ki</strong>ų medžiagų<br />
junginių. Uogose yra ląstelienos,<br />
cukraus (fruktozės, gliukozės,<br />
ramnozės), citrinos, vyno, gintaro,<br />
salicilo rūgščių, pektinų, raugų,<br />
flavanoidų, mi<strong>ne</strong>ralinių medžiagų<br />
– aliuminio, geležies, fosforo, mangano,<br />
natrio, kalcio, <strong>si</strong>dabro. Visa<br />
puokštė vitaminų: C, P, B1, B2, B6,<br />
B3, E, K, PP ir dar keliolika gerų dalykų.<br />
Mes, ko gero, geriau<strong>si</strong>ai žinome<br />
ir gerbiame vitaminą C, <strong>ne</strong>abejojame<br />
jo nauda. Žinoma, kad norint<br />
gauti šio vitamino reikalingą paros<br />
<strong>do</strong>zę per dieną užtenka suvalgyti tik<br />
20 juodųjų serbentų uogų.<br />
Lapuose ir uogose esančios medžiagos<br />
pa<strong>si</strong>žymi sutrau<strong>ki</strong>ančiomis,<br />
pra<strong>kai</strong>tą varančiomis savybėmis.<br />
Skatina šlapintis. Stab<strong>do</strong> uždegimus.<br />
Šviežių ir perdirbtų – trintų su cukrumi<br />
ar medumi – uogų bei sulčių<br />
patariama valgyti ir gerti nu<strong>si</strong>lpu<strong>si</strong>ems<br />
ligoniams. Pro juoduo<strong>si</strong>us<br />
serben<strong>tu</strong>s, <strong>ne</strong>suvalgęs saujelės uogų,<br />
<strong>ne</strong><strong>tu</strong>ri praeiti bet ko<strong>ki</strong>o amžiaus<br />
žmogus – vaikas ar pen<strong>si</strong><strong>nin</strong>kas.<br />
Serbentų uogos padeda nuo<br />
avitaminozės, mažakraujystės, pablogėjus<br />
apeti<strong>tu</strong>i jį sužadina. Juodųjų<br />
serbentų sulčių su medumi<br />
patariama gerti sergant bronchi<strong>tu</strong>,<br />
laringi<strong>tu</strong>. Po to<strong>ki</strong>o gėrimo ligonis<br />
lengviau at<strong>si</strong>kosti. Sveika gerti sultis<br />
tiems, kuriems per mažas skrandžio<br />
rūgštingumas. Padeda sultys<br />
nuo skrandžio opaligės, plono<strong>si</strong>os<br />
žarnos uždegimo, nuo <strong>kai</strong> kurių<br />
kraujagyslių ligų, <strong>kai</strong> kraujagyslės<br />
pa<strong>si</strong>daro mažai elastingos. Juodųjų<br />
serbentų uogos ir lapai gelbsti nuo<br />
aterosklerozės, hipertonijos, sąnarių<br />
skausmų.<br />
Serbentų lapai skatina šlapimo<br />
iš<strong>si</strong>skyrimą, vartojami <strong>kai</strong>p antireumatinis<br />
ir tonizuojantis vaistas. Gy<strong>do</strong><br />
inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę,<br />
kepenų ligas, podagrą.<br />
Gal <strong>ne</strong>t svarbiau<strong>si</strong>a: vaistinių augalų<br />
žinovai prieš valgant ar gydantis<br />
juodai<strong>si</strong>ais serbentais <strong>ne</strong>liepia<br />
prieš tai pa<strong>si</strong>tarti su vaisti<strong>nin</strong>ku ar<br />
gydytoju. Tad: pirmyn be <strong>bai</strong>mės į<br />
serbentynus!<br />
Ir drą<strong>si</strong>ai galima pateikti įvairių<br />
receptų, <strong>kai</strong>p gydytis juodai<strong>si</strong>ais<br />
serbentais. Iš anksti pavasarį rinktų<br />
ir sudžiovintų serbentų pumpurų<br />
bei žiedų verdama arbata. Tam 1<br />
valgoma<strong>si</strong>s šaukštas žaliavos užplikoma<br />
pusantros stiklinės verdančio<br />
vandens. Uždengiama ir leidžiama<br />
20 minučių pritraukti. Ši arbata porcijomis<br />
išgeriama per dieną, jeigu<br />
skauda ar suka sąnarius, ap<strong>si</strong>rgta<br />
prostati<strong>tu</strong>. Taip kasdien teks gydytis<br />
1,53 mė<strong>ne</strong><strong>si</strong>us, kas 3 savaites darant<br />
vienos savaitės pertraukas. Ilgokas<br />
gydymas, bet pigiau <strong>ne</strong>i iš vaistinės<br />
cheminius vais<strong>tu</strong>s pirkti.<br />
Jeigu yra sąlygos, naudinga su<strong>si</strong>džiovinti<br />
uogų. Jos padės gūdų<br />
rudenį ar žiemą išvengti ar įveikti<br />
daugelį ligų. Tam užteks 2 valgomuo<strong>si</strong>us<br />
šaukš<strong>tu</strong>s džiovintų uogų<br />
suberti į termosą ir užplikyti stikli<strong>ne</strong><br />
verdančio vandens. Po dviejų<br />
valandų jau galima gerti po 3040<br />
gramų prieš valgį. Tvirtinama, kad<br />
toks nuoviras sugeba <strong>ne</strong>t viduriavimą<br />
sustabdyti.<br />
Liaudies medi<strong>kai</strong> aiš<strong>ki</strong>na, kad juodųjų<br />
serbentų lapų nuovirai, arbatos,<br />
išvalo organizmą nuo šlapimo<br />
rūgšties, todėl patariama gerti, <strong>kai</strong><br />
su<strong>si</strong>daro akmenys inks<strong>tu</strong>ose, šlapimo<br />
pūslėje. Gy<strong>do</strong> podagrą. Padeda<br />
nuo reumatizmo. Tam 3 šaukš<strong>tu</strong>s<br />
džiovintų ir susmul<strong>ki</strong>ntų serbentų<br />
lapų reika suberti į termosą ir užplikyti<br />
puse litro verdančio vandens.<br />
Po pusvalandžio nukošti ir gerti 34<br />
2011 m. liepos 19 d., antradienis<br />
Gied riaus Ru mės nuo tr.<br />
Per luo čiams <strong>ne</strong> rei <strong>ki</strong>a trą šių dir vų,<br />
<strong>ne</strong> mėgs ta jie ir rūgš čių že mių.<br />
Dau gi na mi sėk lo mis. Per so din ti<br />
ga li ma tik jau nu čius dai gus, vė liau<br />
jie sun <strong>ki</strong>ai pri gy ja. Sėk los sė ja mos<br />
ką tik su rink tos. Sė ji nu <strong>kai</strong> pra žys ta<br />
jau pir mai <strong>si</strong>ais me tais, o atei nan čią<br />
va sa rą suau ga pil na ver tis ke ras.<br />
SERBENTAS: gal jis juodas nuo vargo, kad tiek daug ligų žmonėms tenka gydyti, nuo <strong>ne</strong>galavimų saugoti?<br />
Felikso Gruns<strong>ki</strong>o nuotr.<br />
kar<strong>tu</strong>s per dieną prieš valgį.<br />
Iš džiovintų uogų galima pa<strong>si</strong>ruošti<br />
greitesnį nuovirą. Tam 23<br />
šaukš<strong>tu</strong>s džiovintų uogų rei<strong>ki</strong>a virti<br />
pusėje litro vandens apie 5 minutes.<br />
Duoti pusvalandį pritraukti, nukošti.<br />
Gerti po pusę stiklinės 35 kar<strong>tu</strong>s<br />
per dieną. Padės nuo peršalimo, hipertonijos,<br />
karštinės, aukštos temperatūros<br />
ir <strong>ki</strong>tų <strong>ne</strong>galavimų.<br />
Šiais lai<strong>kai</strong>s ir la<strong>bai</strong> darbščios<br />
šeimi<strong>nin</strong>kės su uogomis <strong>ne</strong>be<strong>si</strong>terlioja.<br />
Juodųjų serbentų uogas<br />
nuplauna, apdžiovina, sumaišo su<br />
cukrumi, suberia į šaldymui s<strong>ki</strong>r<strong>tu</strong>s<br />
indelius ir sudeda į šaldiklius. Taip<br />
<strong>tu</strong>ri šviežių ir sveikų uogų i<strong>ki</strong> <strong>ki</strong>tų<br />
metų derliaus.<br />
Iš to, ką sužinojome, prieiname<br />
prie išva<strong>do</strong>s: juodieji serbentai –<br />
universalūs gydytojai. Tuo pat me<strong>tu</strong><br />
vieną ar kelias ligas gy<strong>do</strong>, <strong>tu</strong>o pat<br />
me<strong>tu</strong> nuo <strong>ki</strong>tų ligų žmogų saugo ir<br />
gyvenimą ilgina.<br />
Parengė Feliksas GRUNSKIS
Change language