Šim tu ki nin kai Bir žų ne si bai do

More documents

Recommendations

Info

8 Su si ti ki mas su kars to ty ri nė to jais ir sau go to jais Bir žų re gio ni nio par ko dar buo to jai pakvie tė į su si ti ki mą su kars ti nių pro ce sų mū sų kraš te ty ri nė to jais, geo lo gi jos, mi ne ra lo gi jos moks lų dak ta rais Vy tau tu Nar bu tu ir Au gusti nu Lin čiu mi. A. Lin čius ti ria Lie tu vo je eksp loa tuo ja mas ir per spek ty vias nau din gą sias iš ka se nas, ekolo gi nį pa žei džia mu mą ypač jaut ria me Šiaurės Lie tu vos kars to re gio no Bir žų kraš te. Be dau gy bės moks li nių kny gų ir pub li ka ci jų jis pa ra šė ir pa pras tiems skai ty to jams įkan da mą „Šim tas geo lo gi jos mįs lių“, o kar tu su V. Narbu tu – 2008 me tais pa si ro džiu sią „Bir žų – Pasva lio kraš to gam tos ir is to ri jos slė pi niai“. Geo lo gi jos ir mi ne ra lo gi jos moks lų dak ta ro Vy tau to Nar bu to bir žie čiams il gai pri sta ti nė ti ne rei kia. Jis vie nas iš pir mų jų dar 1952 me tais, bū da mas stu den tu, Kir do nių kar je re pa ma tė mū sų kraš to geo lo gi nių sluoks nių ato dan gas ir jo mis taip su si do mė jo, kad kars to pro ce sams ir jų ty ri nė ji mams sky rė vi są gy ve ni mą. Su si ti ki me su bir žie čiais V. Nar bu tas papa sa ko jo apie pir muo sius ty ri nė ji mus prieš 50 me tų, pir muo sius at ra di mus ir vė les nius ty ri nė ji mus. V. Nar bu tas pa sa ko jo, kad mūsų kraš te žmo nės su si gy ve no su gam ta, kad kars to re gio ne ūki nin kau ja ma sten gian tis Sa vi val dy bės ta ry bos na rys Vy tas Ja rec kas pa kvie tė žmo nes ne mi tin guo ti, o iš klau sy ti pra ne šė jus. Se mi na ro dalyviai būstų renovacijos nauda abejojo pri si tai ky ti prie gam tos įno rių ir kar tu jai nekenk ti. Moks li nin kas paaiš ki no, ko kiu bū du su si da ro smeg duo bės, su si for muo ja kars ti niai eže rai ir kaip žmo nių veik la ken kia to kiai jautriai mū sų kraš tuo se eko lo gi nei pu siaus vy rai. „Pro ce so ne sus tab dy si, ta čiau ne ga li ma jo ska tin ti“, – sa kė V. Nar bu tas, pa sa ko da mas apie veiks nius, ska ti nan čius kars ti nį pro cesą: že mės dir bi mą, in ten sy vų eis mą, van dens ly gio svy ra vi mus. Su si rin ku sie ji klau sė, ar per ke lio li ka me tų, kai mū sų kraš te vei kia „Ta tu los“ pro gra ma, ska ti nan ti eko lo gi nę žem dir bys tę, ir Re gioni nis par kas, nuo lat re gist ruo jan tis nau jų smeg duo bių at si ra di mą ir kars to pro ce sus, ga lima pa sa ky ti, kad ap ri bo jus žmo nių veik lą smeg duo bių at si ran da ma žiau. Geo lo gai at sakė, kad de šimt me tų – per ma žas lai ko tar pas, jog bū tų pa ste bi mi po ky čiai. Dis ku si ja už vi rė dėl se no sios mo tok ro so tra sos. A. Lin čius ir V. Nar bu tas kar tu su Regio ni nio par ko dar buo to jais įro di nė jo, kad ak ty vaus kars ti nio pro ce so zo no je, kur gip so sluoks nis išei na į pa tį pa vir šių, įreng tas motod ro mas bu vo pa si ty čio ji mas iš vi sų ap lin kos sau go ji mo kars to zo no je pro gra mų, kad moto cik lai ska ti no kars ti nius pro ce sus. Vi ce me rė Ra jo no Sa vi val dy bė kar tu su Būs to ir ur ba nis ti kos plėt ros agen tū ra pa kvie tė dau gia bu čių na mų bend ri jų pir minin kus, bend ri jų na rius, na mų prie žiū ros spe cia lis tus ir dau gia bu čių na mų gy ven to jus į se mi na rą „Dau gia bučių na mų at nau ji ni mas, šil dy mas ir ad mi nist ra vi mas“. Tvan ki „Bir žų van de nų“ sa lė pri si rin ko pil nu tė lė, da lis atė ju sių jų kal bų klau sė iš ko ri do riaus, nes sa lė je ne til po vi si no rin tieji. Ta čiau mil ži niš kų kai nų už šil dy mą suer zin ti ir dar brangsian čios ši lu mos nuo šio ru dens įbau gin ti bir žie čiai ne si ruo šė ra miai klau sy ti kal bų apie na mų re nova ci jos pliu sus. Dau giau kaip 34 tūkst. dau giabu čių na mų Lie tu vo je, ar ba apie 96 pro c., pa sta ty ti iki 1993 me tų. Iki 2020 m. nu ma ty ta at nau jin ti apie 70 pro c. to kių na mų. 2005–2008 m. pro gra mo je da ly va vo 720 na mų ar ba 2,1 pro c. vi sų, tu rin čių to kią ga li mybę. Sta tis ti nis at nau jin tas ar at nauji na mas na mas yra pen kiaaukš tis, 51 bu to, sta ty tas 1974 m. mū ri nis ar ba stam biap lokš tis dau gia bu tis, ku rio šil do mas plo tas sie kia 2797 kvad ra ti nius met rus. Po pu lia riausios at nau ji ni mo prie mo nės yra išorės sie nų šil ti ni mas, lan gų, bal ko nų du rų kei ti mas, sto go at nau ji ni mas. Iki šiol ak ty viau siai dau gia bu čiai at nau ji na mi Pa ne vė žio mies te. Šios sa vi val dy bės in ves ti ci jų dy dis pa statų mo der ni za vi mui su da rė 17 pro c. vi sų pro gra mo je da ly vau jan čių savi val dy bių. Ga na ak ty vios bu vo ir Vil niaus bei Klai pė dos mies tų sa vival dy bės – ati tin ka mai 10 ir 8 pro c. biržų krašTo rašTai in ves ti ci jų. Bir žų ra jo ne re no vuo jamas tik vie nas gy ve na ma sis dau giabu tis na mas – Pa bir žė je. Būs to ir ur ba nis ti nės plėt ros agentū ros di rek to rius Al gir das Če pas, pra dė jęs pa sa ko ti apie dau gia bu čių na mų mo der ni za vi mo pro gra mos vyk dy mą ir jos re zul ta tus, bu vo be ce re mo ni jų nu trauk tas: „Mes jau 56 to kiuo se se mi na ruo se bu vo me, nie kas po jų ne si kei čia“. „Pa tys supran ta me, kad re no vuo ta me na me gy ven ti pi giau ir už ši lu mą mo kėti ten ka ma žiau, ta čiau už ko kius pi ni gus na mą re no vuo ti?“ „Te gul „Li tes ko“ vamz dy nus izo liuo ja, kad že mės ne šil dy tų, tai ir mums teks už ši lu mą mo kė ti ma žiau“. „Ži nom tas re no va ci jas – žmo nės su ki ša bai sius pi ni gus, o po ke lerių me tų vis kas ima griū ti, nes sta ty bi nin kai at sai niai dir bo“, – kaip bi čių avi lys dūz gė sa lė, ne leis da ma pa si sa ky ti agen tū ros di rek to riui, ku ris vel tui ban dė paaiš kin ti, kad klau si mai ir prie kaiš tai ski ria mi ne jam. Bir žiečiams rū pė jo iš si sa ky ti, ir ne bu vo svar bu, kas jų iš klau sys. Ta čiau Sa vi val dy bės ta ry bos narys, Te ri to ri nio vys ty mo ir kai mo rei ka lų ko mi te to pir mi nin kas Vy tas Ja rec kas pa kvie tė žmo nes ne mi tinguo ti, o iš klau sy ti pra ne šė jus: apie pra kti nius na mų mo der ni za vi mo as pek tus kal bė jo Pro jek tų val dy mo sky riaus ve dė ja Si mo na Ir ži ke vi čiūtė, apie tei si nius dalykus – Būs to ir ur ba nis ti nės plėt ros agen tū ros Teisės ir bend rų jų rei ka lų sky riaus spe S. Ei ta vi čie nė klau sė, kur, jų nuo mo ne, bū tų ga li ma įreng ti mo tok ro so tra są. Moks li nin kai konk re čiais pa vyz džiais įrodi nė jo, kaip ne tin ka ma žmo nių veik la ir papras čiau sias ap lai du mas ska ti na smeg duo bių at si ra di mą: „Už ten ka, kad žmo gus ne su remon tuo tų liet vamz džio, ir nuo sto go per lie tų cia lis tas Man tas Vaš ke vi čius. Apie pa sko las būs tams re no vuo ti ir ES struk tū ri nių fon dų pa ra mą at ly gina moms in ves ti ci joms į ener gi jos var to ji mo efek ty vu mą, tai gi – į se nų dau gia bu čių na mų at nau ji ni mą ir mo der ni za vi mą, va di na mą ją progra mą JES SI CA ir šios pro gra mos fi nan sa vi mo tvar ką pa sa ko jo Šiau lių ban ko at sto vas Ge das Ja nė nas. Ypač daug klau si mų su si rin ku sie ji tu rė jo į se mi na ro pra džią ne sus pėju siam atei ti „Li tes ko“ fi lia lo „Bir žų ši lu ma“ di rek to riui Re mi gi jui Ja kubaus kui, jų ne trū ko ir dau gia bu čius na mus ad mi nist ruo jan čio „Bir žų bu tų ūkio“ di rek to riui Ri man tui Kė že liui. Ar išgirdus, kaip re no vuo ti daugia bu čius ir kaip gau ti pa sko las su ma žes niais pro cen tais, kam nors pa leng vė jo? Ypač ži nant, kad Ru si ja už du jas pra šo treč da liu bran giau? Bir žie čiai ne kvai les ni už ki tus lietu vius ir pa tys ži no, kad re no vuo tas na mas – ge rai. Ta čiau už ką jį re novuo ti, kai jau ne li tai, o cen tai spaudžia mi duo nai kas die ni nei ir už vis brangs tan tį šil dy mą su si mo kė ti? Gal ge riau su reng ti se mi na rą „Kaip iš gy ven ti ar tė jan čią žie mą“, ku ria me pa ta ri mus, kaip iš si vers ti be mais to ar kur jo su si ras ti, kaip ne su šal ti ir ki tų iš gy ve ni mo gudry bių pa mo ky tų be na miai, at lie kų kon tei ne rių „tik rin to jai“ ar bent keliau to jai ekst re ma lai. Da lius MI KE LIO NIS 2011 m. liepos 19 d., antradienis Kars to pro ce sų ty ri nė to jai A. Lin čius ir V. Nar bu tas su si ti ki me su bir žie čiais. Da liaus Mi ke lio nio nuo tr. Į se mi na rą apie būs tų re no va ci ją bir žie čiai atė jo ne nau jie nų pa si klau sy ti, o sa vo prie kaiš tais ir bai mė mis pa si da lin ti. Da liaus Mi ke lio nio nuo tr. su si kau pęs van duo, sro ve muš da mas į vie ną vie tą, ga li taip pra plau ti že mę, kad suak tyvins pro ce są, iš plaus ar iš tirp dys gip są ir po pa sta tu at si ras smeg duo bė. Da lius MI KE LIO NIS Trumpai Komisija sprendė dėl Birutės paminklo liekanų įamžinimo Liepos 14 d. į pirmą posėdį susirinko Savivaldybės tarybos sprendimu Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui sudaryta Komisija 20 amžiaus laisvės ir pasipriešinimo kovų istorijos Biržų rajone įamžinimo klausimams spręsti. Susirinkusieji komisijos pirmininke išrinko merę Irutę Varzienę, o jos pavaduotoju – Tarybos narį Kęstutį Slavinską. Ilgai svarsčiusi dėl paminklo žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę (Birutės) originalo liekanų likimo, komisija nusprendė perkelti juos iš UAB „Biržų komunalinis ūkis“ kiemo į aikštę prie Birutės paminklo kopijos ir ten juos laikinai eksponuoti. „Tikimės, kad išvydę, kaip dabar atrodo kadaise susprogdintas paminklas, biržiečiai dar kartą permąstys, ką jiems ir Biržams reiškia Birutė, bei pasiūlys, kaip tinkamai įamžinti tai, kas liko iš paminklo originalo“, – sakė Savivaldybės merė Irutė Varzienė. Tolesnes diskusijas dėl paminklo žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę (Birutės) ir jo originalo liekanų vietos planuojama tęsti po to, kai su eksponuojamais dar išlikusiais paminklo fragmentais susipažins ir nuomonę dėl jų likimo pareikš gyventojai. Komisija taip pat nusprendė sudaryti vietų, susijusių su laisvės ir pasipriešinimo kovų istorija, kurias verta ir reikia įamžinti, sąrašą. Sudarius sąrašą bus sprendžiama dėl to, kurios vietos bus įamžintos pirmiausiai. Savivaldybės informacija
2011 m. liepos 19 d., antradienis kulTūra, laisValaikis Mu zi kos fes ti va lis: įver tin ti tai, ką tu ri me Šiau rės Lie tu vos mu zi kos fes ti va lis „Bir žai“ vy ko po še še rių me tų per trau kos. Pas ku ti nis jo kon cer tas (bir žie čiams kon cer ta vo jau nas se no vi nės mu zi kos ko lek ty vas „In mo do di ba ro co“) vy ko per Vals ty bės die ną. Fes ti va lio smulk me nos jau pri mirš tos, tad šian dien su fes ti va lio meno vadove Ra mu te Pet ro ny te kal bamės apie tai, ar Bir žams rei kia mu zi kos fes ti va lio, ko kios bu vo šio fes ti va lio pa mo kos, džiu giau sios aki mir kos. Ar po še še rių me tų ver tė jo vėl im tis festi va lio idė jos? Ar bir žie čiams rei kia to kio ren gi nio – juk kon cer tų va kuu mo mes nejau čia me... Į to kį klau si mą bū tų ga li ma at sa ky ti dar po po ros sa vai čių, kai min ty se su si dė lio ji vi sus ak cen tus. Džiau giuo si tuo, kad šių me tų festi va lio pro gra ma bu vo la bai įvai ri ir tur tin ga. Pla na vo me ma žiau kon cer tų ir su si ti ki mų, ta čiau no rin čių da ly vau ti Bir žų fes ti va ly je at li kė jų bu vo dau giau, fes ti va lio amp li tu dė iš si plė tė. Bir žuo se gir dė jo me Lie tu vos kame ri nio or kest ro kon cer tą, du la bai skir tingus ir pui kius cho rus, du la bai skir tin gus ir pui kius pia nis tus, ka me ri nius an samb lius, įdo mų se no vi nės mu zi kos an samb lį, pui kų M. K. Čiur lio nio pri sta ty mą, vy ko įdo mūs su si ti ki mai su D. Ge rin gu, J. Do mar ku, K. Bog da nui skir tas va ka ras. Įs pū din gų mo men tų fes ti va lio ren gi niuo se bu vo ne vie nas: kad ir su Kau no vals ty bi niu cho ru su gie do ta „Tau tiš ka gies mė“... Kad ir šil tas su si ti ki mas su fes ti va lio sve čiu, pa sauli nio gar so vio lon če li nin ku D. Ge rin gu. O po su si ti ki mo su J. Do mar ku mu zi ko lo gas V. Ge ru lai tis sa kė, kai tai be ne nuo šir džiausias iš vi sų maest ro su si ti ki mų su klau sy tojais. Be je, su si ti ki mų su J. Do mar ku Lie tu vo je ne bū na daug. Man la bai svar bus bu vo K. Bog da nui skirtas va ka ras. Dėl šio va ka ro su pro f. Kons tanti nu Bog da nu ta rė mės sau sio mė ne sį, va sa rio pra džio je dar de ri no me kai ku riuos da ly kus. Ta da K. Bog da nas pa dė ko jo už bū si mą su siti ki mą ir lyg nu jaus da mas pa lin kė jo jį gra žiai su reng ti, ne svar bu, ar jis pa ts ga lės ja me daly vau ti. Praė jo tik ke li mė ne siai, su si ti ki mas įvy ko, de ja, pa ts skulp to rius dėl li gos apie jį So na ta Aukš ti kal nie nė: „Įsi my lė jau vy rą, kar tu ir žir gus“ Atkelta iš 5 psl. si ga nan čios Lie tu vos sun kių jų ark lių ban dos. – Kuš, kuš, kuš, – juo kin gai ban dą kvie čia So na ta. Pa na šiai ark liai kvie čia mi Lat vi joje ar Nor ve gi jo je. S o na ta, nu v y ku si į sve čią ša lį, vi sa da su si ran da žir gy ną ir ja me ap si lan ko. Pak vies ti ark liai ap si dai ro, bet prie šei mi nin kės ne sku ba: – Ark liai jau čia, kad ne tu ri me lauk tu vių – duo nos. Jei vė jas pa lankus, ark lys užuo džia net tri jų ke tu rių ki lo met rų at stu mu. To kiu pat at stumu ir gir di. Vi sa ban da su si bū ru si. Ap lin kui su kio ja si ma ži ku me liu kai. Ta čiau vie na ku me lė nau jo kui er ži lui neį ti ko ir jis ją iš grū do į miš ke lį. Varg šė Juodė net ne drįs ta iš lįs ti iš po eg lai čių. So na ta sa ko, jog ban dos el ge sį ku rį lai ką ste bės. Jei ne pa vyks ark liams su si drau gau ti per ru ją, teks Juo dę ves ti į at ski rą ap tva rą. jau ne be ži no jo... Be je, ly giai prieš 10 me tų Bir žų mu zi kos fes ti va lis su ren gė jo kū ri nių ju bi lie ji nę pa ro dą Bir žų pi ly je, ta da skulp torius pui kiai pri sta tė sa vo kū ry bą, nuo šir džiai bend ra vo su bir žie čiais pa ro dos lan ky to jais. O at sa ky ti, ar bir žie čiams rei kia fes ti va lio – nuo šir džiai sa kau – ne ži nau. Pub li ką tu ri me, po fes ti va lio per trau kos dau ge lis vėl su grį žo į jo kon cer tus. Kai kas kal bė jo, jog ne itin pa togu, kad kon cer tai vy ko sa vait ga liais. Bet mes orien ta vo mės į tu ris tus, į ki tų mies tų klau syto jus, ku rie pa pras tai at vyks ta į mū sų fes ti va lį ir ku rių šie met fes ti va ly je bu vo ne ma žai. Bend rau da ma su at li kė jais po kon cer tų pa ste bė jau įdo mų da ly ką: at li kė jai bir žiečiams klau sy to jams dė ko ja la biau nei klausy to jai at li kė jams po kon cer tų... Gal ne teisin gai pa ste bė jau? Iš tie sų taip ir yra. Gal to dėl, kad mes nemo ka me pa si džiaug ti tuo, kas gra žu ir ge ra, ne mo ka me pa dė ko ti. Daž niau – kri ti kuo jame, pik ti na mės dėl smulk me nų, užuo t pa sa kę ačiū už di de lį dar bą. Tar kim, ne mo ka mi koncer tai. Juk ta pro ga at li kė jams bu vo ga li ma ir gė ly tę pa do va no ti... Ta čiau at li kė jai Bir žų klau sy to jų dė mesiu ne si skun dė? At li kė jai la bai ge rai ži no, ko kia šiuo me tu yra si tua ci ja Lie tu vo je ir įver ti na Bir žų klausy to jų dė me sį, kon cer ti nes erd ves, kon cer tų tra di ci jas. Štai net A. Ži gai ty tė iš tri jų pla nuo tų D. Ge rin go kon cer tų ma žes niuo se mies tuo se su ren gė tik vie ną, Bir žuo se... Kau no cho ro vado vas pro f. P. Bin ge lis po šio kon cer to pa si siūlė ki tais me tais at vyk ti vie ną die ną su dviem kon cer tais: prie Tiš ke vi čių rū mų Ast ra ve ir Pi ly je, Vil niaus cho ro va do vas pro f. Po vi las Gy lys pa si siū lė Bir žų pi lies erd vė je su reng ti džia zo kū ri nių kon cer tą. Ir svar biau sia, kad nie kas ne kal ba apie pi ni gus, pir miau sia kal ba apie pro gra mas. Jei gu mo kė tu me di de lius pini gus at li kė jams, ga lė tu me gal vo ti, kad jie tai da ro dėl pi ni gų, o da bar esi pri vers tas gal vo ti apie ki tus da ly kus. Klau sy to jai ne pas te bi dau gy bės or ga ni zaci nių da ly kų, ku riuos taip įver ti na fes ti valio sve čiai. Tar kim, kad ir kuk lias vai šes po kon cer tų, ku rias kaž kas sko nin gai su ren gia, po to vis ką su tvar ko... Darbų ir rūpesčių užteko visiems: ir Vlado Jakubėno muzikos mokyklos direktorei Rimai Zuozienei, kitiems mokyklos darbuotojams, bibliotekininkams, muziejaus darbuotojams. La bai daug pa dė jo „Sėlos“ mu zie jaus di rekto rius Gin ta ras But ke vi čius: juk priim ti gauses nius ko lek ty vus, pa si rū pin ti jais, pa ruoš ti kon cer tui sa lę, su vež ti suo liu kus cho rams ir pan. – nė ra pa pras ta. G. But ke vi čiui teko bū ti dvie jų kon cer tų ve dė ju – to pa pra šė at li kė jai. Mu zie jaus rū pes čiu į Bir žus bu vo Priei na me ar čiau ban dos. Iš vy dęs mus, vie nas ark lys pri siar ti na. Iš paskos ris no ja ki ti. So na ta vi sus kviečia var dais – Snai ge, Fa tai, Kiau ne... Anot So na tos, ban do je bū ti nai tu ri bū ti vie nas bal tas ark lys. Taip įpras ta nuo se no. At ris no ju sius ark lius glosto, ta čiau ste bi jų elg se ną: – Nors ir nu ma nai, kaip žir gai elgsis, ta čiau rei kia bū ti ati džiam. Neži nia, kas gy vū nui ga li šau ti į gal vą, – sa ko mo te ris. Ark liams rei kia daug dė me sio, jų iš lai ky mas ne pi gus. Ark liams nuo lat rei kia ve te ri na ro prie žiū ros, ver tin go pa ša ro, lai ža lų. Aukš ti kal niai ark lius še ria tik eko lo giš ku pa ša ru, ku rį augi na sa vo lau kuo se. Žir gus le pi na dar žo vė mis ir vai siais: mor ko mis, buro kė liais, obuo liais. Kar tais – duo na. Kai jo ja mie siems žir gams su kan ka tre ji, juos ruo šia jo ji mui: – Jo ji mui žir gus ruo šia vy ras. Tai ri zi kin gas dar bas. Kiek vie nas žir gas kitoks, to dėl ir rai te lį pri si lei džia skir tin gai. pa žin Tis su Vy ru ir žir gais Tei rau juo si, iš kur ark lių au gi ni mo, jo ji mo pa tir tis? – Įsi my lė jau vy rą, o kar tu ir žir gus. Pra dė jo me ro man tiš kai jo di nė ti: kai drau ga vo me, vy ras tu rė jo že mai tu ką Ri čį. Vy ro pro se ne lis, se ne lis bu vo ark li nin kai. Tur būt tai įau gę į krau ją. Jis apie ark lius ži no vis ką. Žir gus augi na me jau dau giau kaip de šimt me tį. Pra dė jau mo ky tis jo ti pas įvai rius trene rius Lie tu vo je ir už sie ny je. Tai reika lau ja la bai daug dar bo, pra kti kos. Prieš me tus pa gal vo jau, kad jo di nė ti ga li pa tik ti ir ki tiems. Pra dė jau reng ti jo ji mo pa mo kas. No rin čių jų at si rado. Tu ri me še šis spor ti nius žir gus. Jie tu ri pa sus, aiš kūs jų pro se ne liai, se ne liai, – sa ko So na ta. ma nie žas ru de niui ir žie mai Jo ji mo pa mo kas nuo lat lan ko, anot So na tos, de šimt mer gi nų fa na ti kių. Tos, ku rios pa de da žir gus pri žiū rė ti: pa bal no ti, su šu kuo ti ir t. t., dar bu už at vež tos Lie tu vos ba jo rų ka ra liš ko sios są jungos vė lia vos, Vy tau to Di džio jo bius tas. Vi sus ren gi nius Vil niu je pri sta tė, rek la ma rū pi no si Man tas Mak ric kas. Su lau kė me Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Kul tū ros ir spor to sky riaus ve dė jos L. Vi re liū nie nės pa gal bos. Nuo lat jau čiau vi sos Bal čiaus kų šei mos pa lai ky mą ir ska ti ni mą: fes ti va lis rei ka lin gas... O apie vai šes... Gal tų vai šių ir ne rei kia, bet mū sų dė me sin gu mą at li kė jai la bai įver ti na. Ypač da bar, kai vi si ge rai ži no, kiek kai nuoja pa vai šin ti or kest rą ar cho rą. Nes var bu, kad tai bū na tik ka va, ar ba ta, sau sai niai, ban de lės, gau ses nius ko lek ty vus pa vai ši na me bir žietiš ku alu mi. At li kė jams vi sa da paaiš ki na me, kad tai bir žie tiš ka mū sų rė mė jų pro duk ci ja. Ir vi sa da su lau kia me klau si mo, kur jos ga lima nu si pirk ti. Priė mi mų me tu at si ran da ga li my bė nuo širdžiau pa bend rau ti su at li kė jais, gims ta nau ji su ma ny mai. Šie su si ti ki mai lei džia pa si kal bė ti apie mu zi ką, pa dis ku tuo ti šio mis te mo mis – to kio bend ra vi mo la bai pa siilgs tu. Bet pa skai čiuo ti fes ti va lio pi ni gus no ri si. Pir miau sia – kiek lė šų fes ti va liui sky rė Sa vival dy bė ir kam jos bu vo pa nau do ti? Tris tūks tan čius li tų. Jais su mo kė ta už koncer tus Kau no vals ty bi niam, Vil niaus vals tybi niam cho rui ir Lie tu vos ka me ri niam orkest rui. O ki ti kon cer tai? si dir ba pa mo kas. Vai ki nai – re tes ni žir gy no sve čiai. Daug kas jo ji mo pamo ką do va no ja gim ta die nio pro ga. So na ta pa sa koja, jog kar tą į žir gy ną vie ną ju bi lia tę at ve žė už riš to mis akimis, pri ve dė prie žir go. Tik pa lie tu si žir gą, mer gi na su pra to, ko kia staigme na jos lau kia. Ypač jo ji mą ver ti na už sie nie čiai. Č e ki jo je g y ve na S o na tos pus se se rė, ku ri pa sa ko jo, jog ten į žir gy nus veža mi net dar že li nu kai. Kai ku rio se ša lies mo kyk lo se yra jo ji mo pa mokos. So na ta ma no, kad jo ji mas taps po pu lia rus ir Lie tu vo je. Pa mo ka žir gy ne trun ka va lan dą 9 Ja ni nos Bag do nie nės nuo tr. Fes ti va lio bai gia ma sis kon cer tas įvy ko. Ta pro ga or ga ni za to riai ga lė jo pa kel ti tau rę vy no. R. Pet ro ny tė, G. But ke vi čius ir M. Mak ric kas. Kit kas vy ko rė mė jų lė šo mis. Tu rė jo me gera no riš kų pa gal bi nin kų, rė mė jų, ku rie pa tys pa siū lė pa ra mą. Di de lių su mų ne pra šė me, bet jų pa ra ma pa dė jo iš spręs ti dau gy bę rei ka lų. O pi ni gų rei kė jo ne tik at li kė jams priim ti, sumo kė ti už kon cer tus. Kad ir for te pi jo nui sude rin ti – juk de rin to jas at vyks ta iš Vil niaus. Jau mi nė jau, kad at li kė jai bu vo la bai ge ra noriš ki, apie pi ni gus jie ma žiau siai kal bė jo. Ki ti ir do va nų – kom pak ti nių plokš te lių, kny gų – at ve žė ir pa do va no jo mu zie jui, Mu zi kos mokyk lai. Pia nis tas, Lie tu vos mu zi kos ir teat ro aka de mi jos do cen tas D. Ki ri laus kas at vy ko, su ren gė pui kų kon cer tą ir net ne klaus da mas apie pi ni gus ke ti no iš va žiuo ti. Bu vo ne pa togu – pa da viau 100 li tų iš sa vo pi ni gi nės, kad bent ke lio nė į Vil nių bū tų pi ges nė. Grį žęs pia nis tas at siun tė sa vo kon cer tų įra šų kompak ti nių plokš te lių – kaip pa dė ką už gra žų priė mi mą... Pri si mi nus vi sus fes ti va lio su si ti ki mus, dau ge lio bir žie čių pa lai ky mą ir pri ta rimą šiai idė jai, da bar jau ir de rė tų at sa ky ti į pir mą klau si mą – mu zi kos fes ti va lis biržie čiams yra rei ka lin gas... Jis iš tik rų jų rei ka lin gas: tuo me tu miesto gy ve ni mas tam pa įvai res nis, apie Bir žus ta da kal ba at li kė jai, dis ku tuo ja ma in ter ne to sve tai nė se, o mes su lau kia me nau jų įdo mių pa siū ly mų... Kal bė jo si Ja ni na BAG DO NIE NĖ ir kai nuo ja 40 li tų. Ga li ma įsi gy ti ir mė ne sio abo ne men tą. – Bai gia me dar ži nė je įreng ti manie žą. To dėl mo ky tis jo ti bus ga li ma ir ru de nį, ir žie mą. Vis ką įren gi nė jame po tru pu tį, kiek lei džia ga li mybės, – pa sa ko ja So na ta. – Ža du žie mą ma nie že pa puoš ti eg lu tę, su reng ti žir gy no sve čiams šven tę. O atei ty je gal būt – ir vie tines var žy bas, – pla nus dės to So na ta ir pri du ria: – Pra ban gos mū sų manie že nė ra. Ta čiau ne pra ban go je, o žir guo se es mė. Bū nu lai min ga, kai iš žir gy no žmo nės iš va žiuo ja su šyp se na. Ru sų kur tai Ki ja ir Aras kol kas ap tva re, bet bėgs iš pa skos, kai šei mi nin kė jos.
Page 1 and 2: Biržų krašto laikraštis Nr. 57
Page 3 and 4: 2011 m. liepos 19 d., antradienis s
Page 5 and 6: 2011 m. liepos 19 d., antradienis 5
Page 7: 2011 m. liepos 19 d., antradienis K
Page 11 and 12: 2011 m. liepos 19 d., antradienis s

Šim tu ki nin kai Bir žų ne si bai do

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?