Šim tu ki nin kai Bir žų ne si bai do

More documents

Recommendations

Info

2 aT nau ji na mas bir žų Tink la la pis Ke lias die nas ne vei kė Bir žų rajo no sa vi val dy bės in ter ne ti nis tink la la pis bir zai.lt. Kas at si ti ko? Gal, kaip prieš tre jus me tus, į jį vėl įsi bro vė in ter ne ti niai įsi lau žėliai ha ke riai? Ra jo no sa vi val dy bės at sto vė spau dai Jur gi ta Ba ga mo lo vie nė „Bir žie čių žo džiui“ paaiš ki no, kad Bir žų tink la la pis lai ki nai ne vei kė dėl re konst ruk ci jos: tai vie nas iš pro jek to „Elekt ro ni nė de mok rati ja Bir žų ra jo no sa vi val dy bė je“ d a r bų . Kai po ke lių die nų tink la la pis vėl bu vo pa sie kia mas, in ter ne to naršy to jai tuoj pa ste bė jo pa si kei tu sį di zai ną. Ta čiau tai, ką ma to in ternau to akis – tik nees mi niai pa keiti mai – sa ko ra jo no Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos in for ma ti kos specia lis tas, mi nė to pro jek to va do vas Ri man tas Lėc kas: – No rė jo me kuo grei čiau pa leis ti tink la la pį, kad jo lan ky to jai gau tų įpras tą in for ma ci ją apie Sa vi valdy bės veik lą. Il giau už trun ka vi di niai tink lala pio per tvar ky mo dar bai. – Iki šiol sa vo nuo mo nę gy vento jai ga lė jo at siųs ti nu ro dy tais el. pa što ad re sais, ra šy ti at si lie pi mus ar pa skam bin ti te le fo nu. At nau jinus sve tai nę bus la bai iš plės tos jos ga li my bės: vi si in ter ne to nau do tojai ga lės su si pa žin ti su ren gia mais spren di mų pro jek tais ir pa ra šy ti sa vo pa sta bas, nuo mo nę, dis kutuo ti elekt ro ni nė je erd vė je su ki tais in ter nau tais ir po li ti kais dėl sprendi mų pro jek tų ir ki tų sa vi val dos klau si mų. Nu ma to ma reng ti fo rumus esa muo ju lai ku su po li ti kais, vyk do mo sios val džios at sto vais. Bus ga li ma su reng ti bal sa vi mus dėl svar bių klau si mų ir taip su ži no ti gy ven to jų nuo mo nę – apie pro jek to dar bus pa sa ko jo R. Lėc kas. Ta ry bos po sė džius ma Ty si me nei šė ję iš na mų Ki tas svar bus dar bas – Sa vi valdy bės ta ry bos po sė džių sa lės moder ni za vi mas. Net ru kus bus įrengta elekt ro ni nė bal sa vi mo sis te ma, įsi gy ta po sė džių vaiz do ir gar so įra šų įran ga. Iš pra džių ne bu vo nu ma ty ta tiesio gi nė po sė džių trans lia ci ja in terne tu, nes to kia įran ga bu vo bran gi. Ta čiau da bar jau yra vaiz do įra šy mo įran gos, ku ri tu ri ir vaiz do translia vi mo in ter ne tu ga li my bę. Ta čiau tie sio giai trans liuo ti po sė dį ga li bū ti pro ble miš ka dėl lė to in ter ne to ry šio Bir žų pi ly je. Iki pi lies nu tiesus op ti nį ka be lį, šios pro ble mos ne lik tų (bet šia me pro jek te tai nenu ma ty ta).Ta čiau jei po sė džiai kol kas ir ne bus tie sio giai trans liuo ja mi, juos bir žie čiai ir ki ti, be si do min tieji Bir žų gy ve ni mu, ga lės pa ma ty ti po po sė džio kaip vaiz do įra šą. Tad ne be rei kės smal suo liams ei ti į po sėdžių sa lę, už teks su si ras ti in ter ne to priei gos taš ką. Bal sa vi mui Ta ry bos po sė džio me tu bus nau do ja mi elekt ro ni niai pul tai su kor te lių skai ty tu vu, bal sus skai čiuos kom piu te ri nė pro gra ma. Bus ži no ma, už ką bal sa vo kiek vienas Ta ry bos na rys, ši in for ma ci ja de da ma į Sa vi val dy bės sve tai nę ir pa sie kia ma kiek vie nam in ter ne to nau do to jui. Po sė džių sa lės mo der ni za vi mo kon kur są lai mė jo UAB „EL SIS IT“, europos sĄjunga – biržiečiams Elekt ro ni nės de mok ra ti jos su lauk si me ru de niop Nuo praė ju sių me tų va sa ros Bir žų ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra ci ja įgy ven di na Eu ro pos Są jun gos 2007–2013 m. struk tū ri nių fon dų fi nansuo ja mą pro jek tą „Elekt ro ninė de mok ra ti ja Bir žų ra jo no sa vi val dy bė je“. Jis in ter ne to nau do to jams su da rys nau jas ga li my bes ne tik ste bė ti ra jo no po li ti kų dar bą, bet ir ak ty viai da ly vau ti ren giant ir prii mant spren di mus, pa teik ti sa vo nuo mo nę. Pro jek tas tu rė jo bū ti baig tas iki šių me tų lie pos pa bai gos, ta čiau dėl ne nu ma ty tų veik lų ir jų de ri ni mo su vals ty bės ins ti tu ci jo mis dar bai už trūks il giau. žemės sklypų saVininkų, naudoTojų ir kiTų suinTeresuoTų asmenų dėmesiui ! VĮ Valstybės žemės fondo direktorius 201107 07 patvirtino preliminarią projekto teritoriją biržų rajono papilio seniūnijos kvetkų kadastro vietovės gačionių, roviškėlių, medikių, roviškių, palaidžos, ruškiškių, kvetkų, gaigalų ir užnemunio kaimuose, kuriuose galėtų būti rengiamas žemės konsolidacijos projektas. Prašymus rengti projektus pateikė 5 dalyviai. Žemės sklypai bus pertvarkomi, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, „Ru de niop bir žie čiai tu rė tų pra dė ti nau do tis elekt roni nės de mok ra ti jos ga li my bė mis da ry ti įta ką ra jo no Ta ry bos veik lai, po li ti kų spren di mams“, – sa kė projekto „Elekt ro ni nė de mok ra ti ja Bir žų ra jo no sa vi val dy bė je“ vadovas R. Lėc kas. ku ri pa teiks vi są rei ka lin gą įran gą ir ją įdiegs. Su tar tis pa si ra šy ta šių me tų bir že lio 30 die ną. Elekt roni nio bal sa vi mo – dis ku si nės siste mos tech ni nės ir pro gra mi nės įran gos su įdie gi mo pa slau go mis kai na – be veik 100 tūks tan čių litų. Vi sos lė šos – Eu ro pos Są jun gos (85 pro c.) ir vals ty bės biu dže to (15 pro c.) pi ni gai. ap sau ga Po pu lia riuo se in ter ne to po rtaluo se skai ty da mi in ter nau tų disku si jas ma to me ir ne vi sai gra žius da ly kus: keiks ma žo džius, šmeiž tą. Ar nuo to bus ap sau go ta Sa vi val dybės sve tai nė? Anot R. Lėc ko, rim toms da ly kiškoms dis ku si joms ir pa siū ly mams teik ti yra nu ma ty ta įdieg ti gy ven to jų iden ti fi ka vi mo sis te mą. Bus ga li ma pri si jung ti sa vo var du per elekt roni nės val džios var tus, elekt ro ni nės pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra, sprendžiami kiti žemės ūkio, kaimo plėtros, aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. Su pasirinktos preliminarios teritorijos ribomis ir žemės konsolidacijos projekto nauda galima susipažinti VĮ Valstybės žemės fondo interneto svetainėje: http://www.vzf.lt, Papilio seniūnijos skelbimų lentoje, Biržų rajono sav. interneto svetainėje : http://www.birzai.lt Siekiant sėkmingų ir efektyvių projekto rezultatų, projekte turėtų dalyvauti kuo daugiau žemės savininkų, naudotojų, bendruomenių, vietos veiklos grupių, kitų suinteresuotų asmenų. ban ki nin kys tės sis te mas. Taip bus už tik rin ta pa siū ly mų ir ko men tarų au to rys tė. Liks ir ano ni mi niai ko men ta rai bei at si lie pi mai. Ta čiau sve tai nės lan ky to jai, no rė da mi sa vo var du ne slėp da mi au to rys tės teik ti pasiū ly mus ir elekt ro ni nes pe ti ci jas, ga lės pri si jung ti per elekt ro ni nius val džios var tus, ku rie už tik ri na, kad Jo nas yra Jo nas, o ne Pet ras, pa si rašęs Jo no var du. pro jek Tas Vė luo ja Pro jek tas pra dė tas įgy ven din ti praė ju sių me tų rugp jū čio mė nesį, jį bu vo nu ma ty ta baig ti iki šių me tų lie pos 31 die nos. R. Lėc kas sa ko, kad iki lie pos pa bai gos at lik ti vi sų dar bų ne spės. Tech ni nę ir progra mi nę įran gą įdieg ti pa pras čiau, nei at lik ti vi sas sve tai nės lan ky to jų pri si jun gi mo sau gu mo už tik ri ni mo pro ce dū ras. 2011 m. liepos 19 d., antradienis Atsinaujino rajono Savivaldybės interneto svetainės birzai.lt dizainas. skai čiai, fak Tai... Pro jek tas: Elekt ro ni nė de mok ra ti ja Bir žų ra jo no sa vi val dy bė je Veiks mų pro gra ma: Eko no mi kos au gi mo veiks mų pro gra ma Veiks mų pro gra mos prio ri te tas: In for ma ci nė vi suo me nė vi siems Bend ra pro jek to ver tė: 196 287 Lt Pro jek tui skir tas fi nan sa vi mas: 196 287 Lt, iš jo ES (Eu ro pos re gio ni nis plėt ros fon das) da lis: 166 843,95 Lt, vals ty bės lė šos: 29443 Lt. Pro jek to tiks las – di din ti Bir žų ra jo no sa vi val dy bės veik los skaid ru mą, at skaito my bę, spren di mų priė mi mo ko ky bę, ak ty vin ti Sa vi val dy bės ir jos gy ven to jų są vei ką, už tik rin ti gy ven to jams ak tua lios in for ma ci jos priei na mu mą, jų ga limy bes iš reikš ti sa vo nuo mo nę ir da ry ti įta ką po li ti niams spren di mams. Pro jektu sie kia ma su kur ti el. prie mo nes, ku rio mis as me nys ga lė tų reikš ti nuo mo nę įvai riais klau si mais, teik ti pa sta bas dėl vie tos val džios ren gia mų tei sės ak tų, su si pa žin ti su ak tua lia in for ma ci ja, dis ku tuo ti, keis tis nuo mo nė mis, taip pat su kur tų el. prie mo nių pa gal ba sie kia ma vie šin ti Sa vi val dy bės ta ry bos dar bo pro ce są. Veik loms įgy ven din ti bus pa reng tos vi daus pro ce dū ros, ku rio se numa ty ta kaip fik suo ja mi pi lie čių paklausimai/siūlymai, kaip jie at si spin di sprendi mų svars ty me ir priė mi me. Tai pa dės už tik rin ti, kad pi lie čiai bū tų įtrauk ti į pro ble mų spren di mo pro ce sus, taip ug dant jų pi lie tiš ku mą. kviečiame artimiausiu metu aukščiau išvardintų bei netoliese esančių kaimų žemės savininkus ir kitus suinteresuotus asmenis pateikti savo prašymus VĮ Valstybės žemės fondui, adresu Konstitucijos pr. 23A, LT –08105 Vilnius, arba šio VĮ Valstybės žemės fondo Panevėžio filialui , adresu Respublikos 63, Panevėžys ,arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyriui. pranešame, kas pirmasis susirinkimas įvyks 2011 m. liepos 27 d. 11:00 val. kvetkų k. bendruomenės namų salėje . VĮ Valstybės žemės fondas Užs. 1941 Ga li už truk ti tech ni nės įran gos de ri ni mas, pro gra mų ir in ter ne to pro to ko lų kon fi gū ra vi mas vaiz do trans lia vi mui in ter ne tu, as mens duo me nų ap sau gos už tik ri ni mo dar bai. – Cent ri nės pro jek tų val dy mo agen tū ros pa pra šė me pro jek to pabai gos ter mi ną ati dė ti dviems mėne siams. Rug sė jo mė ne sį pro jek tas tu rė tų bū ti baig tas. Tad ru de niop bir žie čiai tu rė tų pra dė ti nau do tis elekt ro ni nės de mok ra ti jos ga li mybė mis da ry ti įta ką ra jo no Ta ry bos veik lai, po li ti kų spren di mams, – sakė R. Lėc kas. pi ni gai Nu ma ty ta, kad in ter ne to sve tainės at nau ji ni mas kai nuos 81189 li tų, po sė džių sa lės mo der ni za vi mas – 99698 Lt. Į šią su mą įei na jau mi nė ta gar so ir vaiz do įra šų, trans lia vi mo įran ga, bal sa vi mo pul tai, in for maci nė sis te ma. Anot R. Lėc ko, yra nu ma ty ta at lik ti ir ki tų in for maci nių tech no lo gi jų at nau ji ni mo ir die gi mo dar bų, Pa vyz džiui, nu maty ta įdieg ti tei sės ak tų au to ma ti nį pub li ka vi mą in ter ne to sve tai nė je iš do ku men tų val dy mo sis te mos, au to ma ti nį do ku men tų pub li ka vimą Sei mo tei sės ak tų in for ma ci nė je sis te mo je. Tai pa leng vins Sa vi valdy bės ad mi nist ra ci jos dar buo to jų dar bą, ta čiau pa rei ka laus aukš tes nės kva li fi ka ci jos. Įgy ven din ti šį pro jek tą ra jo no Savi val dy bei ne kai nuos nė li to. To kių lė šų Sa vi val dy bės biu dže tas ne galė tų skir ti, tad ES pa ra ma yra la bai svar bi ir rei ka lin ga. Ja ni na BAG DO NIE NĖ Ir vėl tri chi ne lio zė Lie pos 15 die ną Kvet kų bū re lio me džio to jas Leo nas Kvet kas neto li Gi ko nių miš ko su me džio jo pu sant rų me tų apie 80 kg šer ną. At lik da mas ty ri mus pri va tus vete ri na ri jos gy dy to jas Vai do tas Pakau šis nu sta tė: šer nas už si krė tęs tri chi ne lio ze. Šer nie na su de gin ta. Bir žų ra jo ne šiais me tais tai jau ket vir tas tri chi ne lio zės at ve jis.
2011 m. liepos 19 d., antradienis skaiTyTojų puslapis po To, kai ra šė me „Bir žie čių žo dy je“ S. Ro žė nie nė prieš mė ne sį ra šė apie „Var ly nė lį“, vai kų ir suau gu siųjų pamėg tą mau dyk lą mies to cent re, Apaš čios upė je. Straips nio au to rė at krei pė dė me sį: priė ji mas prie mau dyk los ne tik sun kus, bet ir pa vo jin gas. Po Vidmantas JAŽAUSKAS Sporte yra įsikūnijusi šiuolaikinio žmogaus atgaiva, viltis ir patriotizmas. Kai gyvenimo sąlygos tampa vis sudėtingesnės, bent jau sportinės pergalės atneša tą būtiną visuotinio džiaugsmo dozę. Ko gero, kiekvienas kultūros ar meno žmogus šiandien žino daugiau apie sportą nei apie kitą, ne savo specialybės, meno šaką.Sekti sporto žinias įdomiau ir maloniau. Todėl filosofas L. Donskis prisipažįsta, kad didesnį estetinį pasigėrėjimą yra patyręs stebėdamas Roberto Baggio žaidimą nei ką nors kitą. Ir čia galima su juo sutikti: didžiosios futbolo žvaigždės, tokios kaip J. Kruifas, Pele, Maradona ir kiti, demonstruodavo aikštėje įvairias fizines ir protines charakterio savybes, kurios darydavo jų žaidimą be galo patrauklų. Sakyčiau, kažkuo artimą senovės graikų vyriškumo idealui, kuris jungia visus proto privalumus, charakterio kilnumą ir fizinį tobulumą. Panašų pasigėrėjimą turbūt patirdavo ispanai, stebėdami bulių kovas, kuriose dalyvauda Ne vi so se mau dyk lo se vanduo švarus Šir vė nos eže ro Jau ni mo par ko mau dyk los van duo nea ti tin ka reika la vi mų – 1,4 kar to vir ši ja mas leis ti nas žar ni nių en te ro ko kų , 1,6 kar to – žar ni nių laz de lių skai čius. Pa pil do mas mė gi nys bus ima mas lie pos 18 d. Apie gau tus re zul ta tus in for muo si me. Mau dan tis vande ny je, ku ria me mik ro bio lo gi nė tar ša vir ši ja nu sta ty tas nor mas, ar pra ri jus šla ke lį už terš to van dens ga li ma už si krės ti di zin te ri ja, salmo ne lio ze ar ki to mis bak te ri nės kil mės žar ny no in fek ci jo mis, taip pat ga li iš ber ti odą. Dėl van dens tar šos ga li pra si dė ti ir šla pi mo, ly ti nių ta kų li gos, akių glei vi nės už de gi mas. Cent ri nė je mau dyk lo je ir A. Dau gu vie čio par ke van dens ty rimai ati tin ka hi gie nos nor mą. Visuomenės sveikatos biuro informacija Ini cia ty vos žie mos kran ti nė iši ru si, to dėl mau duo liai me ta lent ga lius, ak me nis. Jie dings ta pur ve. Perskaičiusi rašinuką, „Varlynėlio“ likimu labai susirūpino biržietė Palmyra Krikščiukienė: ji rinko gyventojų parašus, ieškojo talkininkų. Sporto idealai ir jų iškraipymai vo toks matadoras kaip Manoletė ar Antonijus Ordonesas. Tai yra ne tik vaizdingas reginys, kuomet koridos spalvos ir grėsmės nuojauta akiai pateikia nepamirštamus įspūdžius, bet ir nepaprasto žmogaus susitvardymo pavyzdys. Apie su korida susijusius perlenkimus jau kita kalba. Reiktų pastebėti, kad šiuolaikinis profesionalusis sportas atsigręžia prieš pačius sportininkus nelabai malonia puse. Kadangi krūviai vis didėja, žmogaus organizmui, norint juos įveikti, neretai pakišama chemija. O visiškai saugios chemijos nebūna. Žinome, kad anaboliniai steroidai, padidinantys raumenų masę ir jėgą, turi savyje sintetinius testosterono analogus. Juos vartojantis sportininkas gali be nuovargio treniruotis ištisas paras, tačiau ilgainiui jam tenka susidurti su labai rimtomis sveikatos problemomis. Vyrams slopinama nuosavo testosterono gamyba, tad pranyksta erekcija ir prasideda sėklidžių distrofija. Moteris šie preparatai iš esmės paverčia vyrais. Pagarsėjęs pavyzdys – vokiečių rutulio stūmikė H. Kriger. Po didelių šių preparato dozių 1986 metų Europos čempionė nustojo jaustis moteriškos lyties būtybe. Po vienuolikos metų, iškankinta besitęsiančios nenusakomos būsenos, ji ryžosi lyties keitimo operacijai... Dopingo rūšių yra daug, bet kiekviena alina organizmą, kenkia širdies darbui, kepenims, imuninei sistemai, kvėpavimui ar net psichikai. Senovės graikai, sporto pradininkai, trenira gais ras Lie pos 15 d. 15.51 val. Šir vė nos se niū ni jos Gei džiū nų kai me ki lo gais ras. Lieps no jo ūki nis pa sta tas. Ūki nis pa sta tas bu vo dvie jų da lių: me di nė dar ži nė ir mū ri nis prie stato. Jo sto go konst ruk ci jos me di nės, sto gas bu vo deng tas ši fe riu. Kol at vy ko ug nia ge siai, pa sta tą ban dė ge sin ti pa tys žmo nės. Vie nas iš jų nu ken tė jo: 21 me tų vy ras iki al kū nės ap de gė kai rią ją ran ką. Jam pa gal bą su tei kė grei to sios me di cinos pa gal bos dar buo to jai. At vy kus ug nia ge siams, pa sta to sto gas de gė at vi ra lieps na. Gais ro me tu nu de gė vi sas sto gas, me dinės sto go konst ruk ci jos, su ga dinta 10 kvad ra ti nių met rų me di nės per dangos, ap de gė ir su ga din ta 7 t šie no. Gais ro me tu pa vy ko ap sau go ti už juodoji kronika še šių met rų nuo lieps no jan čio pasta to bu vu sią lau ko vir tu vę, ug nis neį si me tė į už 10 met rų nuo ūki nio esan tį na mą bei prie ūki nio pa stato pri sta ty tus me di nius ga ra žą ir mal ki nę. Van de nį gais rui ge sin ti ug nia ge siai ve žio jo iš už pus ki lomet rio esan čio tven ki nio. Į T V o r Ą Lie pos 15 d. 22.36 val. Vil niaus gat vė je 19 me tų Bir žų kai mo gyven to jas A. B., vai ruo da mas au tomo bi lį „Ford Fo cus“, ne pa si rin ko sau gaus grei čio ir ne su val dė au tomo bi lio. Jau nas vai ruo to jas at sitren kė į tvo rą ir ją ap ga di no. neb lai Vūs Lie pos 17 d. 03.56 val. Res publi kos gat vė je prie „BMW 525“ vairo bu vo su lai ky tas ne blai vus (3,28 Re gi nos Vai če ko nie nės nuo tr. VAR LY NĖ LIS. Mau dyk la po tal kos (viršuje) ir prieš ją. Praė ju sią sa vai tę su si bū ru si šios mau dyk los pri sie ku sių lan ky to jų gru pė su si rin ko į tal ką ir įsi ren gė priė ji mą prie mau dyk los. Pa ten kin ti ir ma ži, ir di de li. Re gi na VAI ČE KO NIE NĖ vosi visur. Kiekviename mieste būdavo privaloma, kaip ir teatras, gimnastikos užsiėmimų vieta – gimnazija. Bet ir ten jau pasigirsdavo labai griežtų ir emocingų pasisakymų prieš pernelyg didelį susižavėjimą atletika. Štai antrame amžiuje gyvenęs garsus gydytojas Galenas sakė: „Atletas gyvena kaip kiaulė, o, tiesą sakant, dar ir blogiau, nes jis turi ne tik daug valgyti ir miegoti, bet ir nuolat būti fiziškai įsitempęs. Iš esmės tai sudaro uždarą ratą: vien sotinimasis, gėrimas, tuštinimasis bei kuitimasis dulkėse. Tiesa, šie užsiėmimai teikia kūnui stiprybės, bet tik tariamos, nes jis tampa nepajėgus atlikti daugelį kitų funkcijų ir mažiau apsaugotas nuo ligų nei normalaus žmogaus kūnas“. Romėnams dar labiau nei graikams profesionalus potraukis atletikai atrodė kultūringo žmogaus nevertas dalykas, nepaisant to, kad varžybas ir reginius jie labai mėgo. Filosofas Seneka sakė, kad net jei gausiai besitreniruojant sėkmingai padidės ir išsipūs raumenys, vis vien nei jėga, nei svoriu žmogus neprilygs jaučiui. Svorio perteklius slegia protą, prarandamas minties gyvumas ir lankstumas. Tokiu būdu atletas nebesugeba giliai mąstyti, įtemptai protiškai dirbti. Jo manymu, diena praėjo puikiai, jei pavyko kaip reikiant paprakaituoti, o šis praradimas kompensuojamas atitinkamu išgerto skysčio kiekiu... Taigi, sportuojantis žmogus turi nepamiršti, vardan ko jis tai daro. pro m.) vai ruo to jas, 38 me tų Rokiš kio ra jo no Pan dė lio mies te lio gy ven to jas S. L. Lie pos 16 d. 22.58 val. Da gi lio gat vė je po li ci nin kai su lai kė neblai vų dvi ra ti nin ką, 41 me tų S. P. iš Smal tiš kių kai mo. Jo krau jy je bu vo 2,76 pro m. al ko ho lio. ci ga re Tės Lie pos 12 die ną pa rei gū nai Vytau to gat vė je pa tik ri no bir žie čio V. S., gim. 1972, au to mo bi lį ir ra do ja me 100 pa ke lių ci ga re čių „Fest“ su Bal ta ru si jos Res pub li kos bande ro lė mis. 2011 m. pir mą jį pus me tį po li cijos pa rei gū nai su ra šė 14 ad mi nistra ci nių tei sės pa žei di mų pro to ko lų dėl kont ra ban di nių ci ga re čių. Parengta pagal Biržų policijos komisariato pranešimus spaudai pasTabėlės Feliksas GRUNSKIS Šis tas apie mus supantį pasaulį 3 Visi bijo rusijos? Austrijos valdžia paleido Rusijos pilietį Michailą Golovatovą, kuris Lietuvoje yra įtariamasis Sausio 13osios byloje. Rusui Golovatovui buvo išduotas Europos arešto orderis, nes jis vadovavo smogikų ALFA būriui, kuris žudė beginklius žmones Vilniuje prie televizijos bokšto. Tačiau Austrijos valdžia, net neuždėjusi antrankių, leido rusui saugiai grįžti atgal į Maskvą. Pasiteisinama: arešto orderis buvo neaiškiai surašytas. Tačiau politikos apžvalgininkų manymu, austrai išsigando Rusijos. Tikrai: jeigu reikia rinktis, ko išsigąsti, geriau neužrūstinti pono Putino ir jo „Gazpromo“. Lietuviai paburnos, paprotestuos ir tuo viskas baigsis. Net europinė teisė tik tam kartui iš gėdos paraudonuos, o vėliau vėl viskas į savo vėžes atsistos. Ne stebuklai, kad Austrija bijo Rusijos. Su šia Rytų valstybe visi nori apsikabinti. Štai Vokietija paskelbė, kad Rusijos premjerui Vladimirui Putinui už demokratiją skiriama Qadrigos premija. Gal tikėjosi po tokio draugiškumo ženklo dar pigesnių dujų gauti? Tačiau sukilo ne menami, o tikri Europos demokratai ir vokiečiai nusprendė šiemet tokios premijos nebeteikti. Laikina demokratijos pergalė, juk pinigų maišai vis tiek padarys viską savaip? Šį kartą pasibučiuos ne viešai? Šiose istorijose drąsiausi pasaulyje atrodo lietuviai. Sėdi ant rusiško dujų vamzdžio ir šaukia: mes Ivano prie vamzdžio neprileisime! Taip pasaulyje atsiranda šiokia tokia pusiausvyra. Visi, net Amerika, bijo Rusijos, o laisva Lietuva – ne. Už tokią garbę negaila ir šimtų milijonų litų, kuriuos sumokame vien už politiškai pabrangintas dujas? amerika kariauja su europa? Matome, kaip gražiai pečius suglaudusios NATO šalys pasaulyje kovoja dėl demokratijos. Raketomis ir bombomis talžo diktatoriškus režimus. Gali atrodyti, kad tarp Europos Sąjungos ir JAV vien tik vienybė žydi. Nieko panašaus. Tik bendri karai vienija, o savi pinigai ginklo brolius išskiria. Europos Sąjunga smarkiai užpyko, kai Amerikos agentūros nežinia kokiais principais nustatė labai prastus Europos valstybių skolinimosi reitingus. Manoma, kad taip Amerika nori parklupdyti Europos finansus. Ir toliau valdyti pasaulį, kad kas nors stipresnis ir galingesnis po šia saule neatsirastų. Tuo pat metu tos pačios reitingų agentūros skelbia, kad JAV skolinimosi reitingai geri, nors pasaulis mato, kad Valstijos pačios atsidūrė ant bankroto ribos. Tačiau nusmukdžius eurą ir už ausų timptelėjus pažaliavusį nuo vargų dolerį, tam kartui galima reikalus pataisyti? Nieko naujo po šia saule: visi tik ir taikosi kitam pakišti kiaulę? O mūsų padangėje kiaulininkystės reikalai prasti. Kiaules pjauna maras, todėl dabartinėmis sąlygomis kitam kiaulės ne tik pakišti, bet ir parduoti negalime. O šakotis norisi. Todėl dažnai didžiųjų skriaudas nuryjame ir tyliai sau pavasariais bei rudenimis vis daugiau miškų pasodiname. Gal bent anūkams ar proanūkiams užaugs šiokia tokia energetinė nepriklausomybė.
Page 1: Biržų krašto laikraštis Nr. 57
Page 5 and 6: 2011 m. liepos 19 d., antradienis 5
Page 7 and 8: 2011 m. liepos 19 d., antradienis K
Page 9 and 10: 2011 m. liepos 19 d., antradienis k
Page 11 and 12: 2011 m. liepos 19 d., antradienis s

Šim tu ki nin kai Bir žų ne si bai do

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?