Numeryje:

16
Ið mûsø praeities
KNYGNEÐIO IÐ ÞAGARIØ
Lietuviðkos spaudos draudimas truko keturiasdeðimt
metø (1864-1904 m.). Jo tikslas buvo
surusinti lietuviø tautà. Nors grësë didþiulës baudos,
net tremtis amþino áðalo þemëje, lietuviai sugebëjo
susiorganizuoti ir prieðintis Rusijos valdþios
prieð lietuviø kalbà ir raðtà nukreiptiems
veiksmams. Didelá vaidmená draudimo laikotarpiu
atliko knygneðiai, kurie á Maþosios Lietuvos Ragainës,
Tilþës, Bitënø, Klaipëdos (vëliau – Seinø)
spaustuves neðë rankraðèius, o ið ten á Lietuvà
gabeno ir joje platino lietuviðkus spaudinius. Vaikams
neðë elementorius, ið kuriø slaptose mokyklose
jie mokësi lietuviðko raðto, suaugusieji skaitë:
“Auðrà”, “Varpà”, “Tëvynës sargà”, “Ûkininkà”
ir kt.
Uþfiksuota apie 30 knygneðiø draugijø. Þymiausios:
Atgaja, Garðviø knygneðiø draugija, Nemunëlio,
Sietynas, Artojø draugija.
Uþ lietuviðkos spaudos gabenimà ir platinimà
per visà draudimo laikotarpá represijas patyrë apie
3000 lietuviø. Ið jø 1688 knygneðiai (147 buvo iðtremti
á kitas nelietuviðkas gubernijas, 10 á Sibirà),
kiti spaudos laikytojai. Þymiausi knygneðiai: Jurgis
Bielinis, Kazys Ûdras, Adomas Ladukas, Vincas
Bielskus...
Bibliografai priskaièiuoja apie 130 autoriø (tarp
jø esà vysk. Motiejus Valanèius, vysk. Antanas
Baranauskas, Jonas Basanavièius, Vincas Kudirka,
Maironis, Lazdynø Pelëda, Jonas Biliûnas). Maþojoje
Lietuvoje iðleista apie 2 tûkst. pavadinimø
leidiniø per 5 mln. egz. tiraþu. (A. Tyla „Pasiprieðinimas
lietuviðkos spaudos draudimui 1864-1904“;
“Auðra”, 2004/18, 11 psl.)
Rusijos biurokratai pamatë, kad beviltiðka kovoti
su taip narsiai savo kalbà ir raðtà ginanèia lietuviø
tauta. 1904 m. geguþës 7 d. pats caras pasiraðë
Ministrø komiteto nutarimà atðaukti draudimà
spausdinti lietuviðkus leidinius lotyniðkomis raidëmis
ir kitu ðriftu.
DARBAI IR LIKIMAS
Vytauto Merkio knygoje „Draudþiamosios lietuviðkos
spaudos kelias 1864-1904 m.” pateikiami
duomenys apie 2854 þmones, ákliuvusius su spauda
(knygneðius bei skaitytojus), ir 724 spaudos platinimo
atvejus, kai kaltinamieji nebuvo rasti. Vardijami
èia sulaikytieji leidiniai, nurodoma bibliografija
ir archyviniai ðaltiniai, susijæ su ðiais þmonëmis ir
spaudos sulaikymu.
Skiltyje „Knygneðiø, daraktoriø ir spaudos laikytojø
ákliuvimai“, ðalia kitø pavardþiø, áraðyta: „Karolis
Petruðkevièius, Jono, gim. apie 1859 m., gyv.
Þagariuose, Seinø apskritis”.
“1896.01.02. Butrimonyse, Trakø apskrityje,
su lietuviðkomis knygomis ákliuvæs P. Varpulevièius
prisipaþino, kad jis rekomenduotas alytiðkio
V. Dargio, spaudà gaudavo ið K. Petruðkevièiaus.
Ðis P. Varpulevièiui davæs kelias lietuviðkas maldaknyges
ir: [Dikðteinas S.]. Geniø dëdë. [Vilnius,
1863 (Tilþë, 1892)] (13 egz.); [Smoèinskis
V.]. Veselijos arba Pagirënø gobtuvës. [Vilnius,
1879 (Trakai, 1893)] (3 egz.). Caro 1897.III.26.
paliepimu K. Petruðkevièius atiduotas 1 m. policijos
prieþiûrai gyvenamoje vietoje.“
Kitur dar randame: “Kun. Dargis Vincas, Juozo
(gim. 1870 m. Slibinø kaime, Kybartø vls.),
1890-1894 m. mokësi Seinø kunigø seminarijoje.
(...) Per mugæ ákliuvæs knygneðys – pauperis (neturtingas
valstietis – E. P.).
P. Varpulevièius prisipaþino, kad knygas ásigyjant
tarpininkavæs V. Dargis, su raðteliu siøsdamas
jø pasiimti ið K. Petruðkevièiaus. Caro 1897.III.26.
paliepimu V. Dargis nubaustas 3 m. iðtrëmimu. Tremties
vieta pasirinko Neþinà (Èernigovo gub.), bet
atlikæs bausmæ á Lietuvà negalëjo gráþti. Buvo vikaru
Novogrude, Lomþos gub., o 1902 m. ákliuvus jo
broliams (knygneðiams – ûkininkams Slibinø kaime
- Jonui ir Silvestrui) kratytas jo (kun.) butas“.
Þagariø knygneðio pavardë áraðyta ir tarp 100
þymiausiø knygneðiø sienelëje, árengtoje prie pa-