Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
1927 m. Juozo Petruðkevièiaus pasiraðytas vekselis, rastas kasant gaisrinës pamatams griovius<br />
Birutë) iðveþami Sibiran. Ten juos po trijø mënesiø<br />
pasiekë þinia, kad abu sûnûs (Juozas ir Alfonsas)<br />
þuvo, lavonai ilgai gulëjo Lazdijø turgavietëj, paskui<br />
iðmesti á durpines, kaip ir daugelio tuomet. Sibire<br />
mirðta ir Antanas (tëvas). Birutë su mama vëliau<br />
apsigyvena Alytuje. Po trejø metø mirðta motina.<br />
Tëvelio palaikus dukra perveþa á Alytaus kapines<br />
jau nepriklausomybës laikmeèiu.<br />
Birutë nuo maþens privargo Sibire. Iðtekëjo, bet<br />
palikuonio nesusilaukë. Birutë – knygneðio Karolio<br />
Petruðkevièiaus anûkë, su pusbroliu Algirdu<br />
Maèioniu ir kitais pusbroliais aptvarko senelio kapà,<br />
kuris yra Seinø kapinëse, tolëliau nuo Lietuvos<br />
kariø kapø. Antkapyje uþraðyta: „Karolis Petruðkevièius,<br />
gimæs 1958.01.06, miræs 1934.02.22. Ilsëkis<br />
ramybëje, gerasis Knygneðy Auðrininke“.<br />
Kasmet parvaþiavusi Birutë padeda gëliø ant senelio<br />
ir savo mirusiø maþø broliukø kapø. O neþinia<br />
kur ir kaip palaidotø þuvusiø uþ Tëvynæ Juozo ir Alfonso<br />
kapais jai tapo, nors ir anksèiau, 1918-20 m.,<br />
þuvusiø Lietuvos kariø kapai, esantys netoliese senelio<br />
kapo. Juos su didþiu pasiaukojimu priþiûrëjo ir -<br />
sako - kiek jëgos leis, vis priþiûrës Antanas Maèionis.<br />
P. Maèionis sako, kad pirmieji, kurie ðiuos Lietuvos<br />
savanoriø kapus tvarkë, cementavo pirminá<br />
paminklà, paskatinus Draugijoje veikianèiam Algirdui<br />
Nevuliui, buvo: Juozas Bukauskas, Vincas<br />
Peèiulis, Antanas Raèius, Antanas Èeplinskas, Jonas<br />
Liaukevièius ir Algirdas Maèionis.<br />
Petras Dapkevièius pasakojo: “Karulis<br />
daugiausia laikydavo parsineðæs, o kiti ið jo pasiimdavo<br />
knygas ir kità spaudà. Knygneðyste uþsiëmë<br />
ir dël to, kad ûkininkavo menkoje þemëje.<br />
Nors turëjæs du margus (24 ha), bet tai buvæ tik<br />
18<br />
smëlynai, molis, kalvos. Buvo net atleistas nuo<br />
mokesèiø dël þemës nederlingumo.<br />
Jis pats savo þemæ labai gerbë ir vertino. Kai<br />
1906 m. keltasi á vienkiemius, kun. Juozas Galeckas<br />
ið Kuèiûnø kalbino eiti á kolonijas (nes visas Þagariø<br />
kaimas buvo “ðniûrai”). Visas kaimas sutiko, o<br />
Karulis neleido jungti þemiø. Ir dabar ðie ruoþai,<br />
dirbami skirtingø savininkø, vis dar vadinami „Karuliðke“<br />
(nuo buvusio savininko vardo)”.<br />
Kasant gaisrinës pamatams griovius, rastas 1927<br />
metø vekselis, kuriuo knygneðio sûnus Juozas ápareigoja<br />
brolá Antanà iðmokëti 400 litø tëviðkës dalies.<br />
Vekselio originalas yra pas P. Dapkevièiø.<br />
O ðtai kà sakë Stasys Jakubauskas: “Karulio<br />
þmona kilusi nuo Kuèiûnø. Viena jos sesuo buvo<br />
iðtekëjusi uþ Èeðkevièiaus ið Alnø. O dël þemës -<br />
net buvo siûloma priemoka Karuliui uþ tai, kad<br />
þemë nederlinga, bet ûkininkas pinigø atsisakë.<br />
Dël to jam paskirti dar trys gabalai þemës: prie<br />
Galadusio eþero nuo Radþiûèiø kaimo, Þagariø<br />
pusëje akmenuota aukðèiausia kaimo kalva prie<br />
Dapkevièiø ir prie Stabingio eþero (ðalia Marcinkevièiø<br />
sodybos)”.<br />
Kaime dar visi mini Karulá. Nuspræsta áamþinti<br />
jo atminimà. Buvusios sodybos vietoje stovi Þagariø<br />
gaisrinë. Buvo galvota prie jos statyti akmená<br />
su áraðu, bet per maþas kiemelis. Tad kaimieèiai tariasi<br />
bent pakabinti ant sienos lentà su uþraðu: “Ðioje<br />
vietoje 1858-1934 gyveno knygneðys Karolis<br />
Petruðkevièius (Karulis)”.<br />
Gimimo liudijime áraðytas vardas Karol, bet kaimynai<br />
ir paþástami visà laikà vartojo lyg maþybinæ<br />
maloninæ formà – Karulis. Net sunku juos átikinti,<br />
kad lentoje bûtø kitaip.<br />
Eugenija PAKUTKIENË
Change language