You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
8<br />
Palengva, lëtai ir<br />
nedràsiai artinasi<br />
pavasaris.<br />
Tirðtas pûgas su<br />
ðlapdriba dar<br />
pakeièia netikëti<br />
ðaltukai, kai<br />
termometras<br />
rodo keliolika ar<br />
net daugiau<br />
laipsniø ðalèio. Ir<br />
nors þiema kol<br />
kas trauktis neketina,<br />
ðtai jau ir<br />
kalendorinë<br />
ðaltojo sezono<br />
pabaiga. Dar<br />
kelios savaitës -<br />
ir iðvysime tikrus<br />
pavasario poþymius.<br />
Tokio neáprasto ðaltuko apsuptyje<br />
Lietuva paminëjo 88àsias<br />
Vasario 16-osios metines.<br />
Nestigo ta proga daug valdiðkai<br />
oficialiø ir neoficialiø renginiø.<br />
Bûta ávairiø iðkilmiø, apdovanota<br />
daug Lietuvai nusipelniusiø<br />
þmoniø ar (jei þmonës<br />
jau miræ) ordinai áteikti jø giminëms<br />
ir artimiesiems. Ðiemet<br />
daugelio Lietuvos ir uþsienio<br />
lietuviø iniciatyva prisimintas<br />
ir garbingai apdovanotas vienas<br />
prieðkario Lietuvos lyderiø<br />
a. a. prelatas M. Krupavièius,<br />
kurio didþiausias nuopelnas<br />
buvo þymiosios þemës reformos<br />
ágyvendinimas. Pagerbti<br />
ir mûsø saugumo vadovai<br />
Skuèas ir Povilaitis, 1940 m.<br />
PAVASARIO<br />
suimti ir nukankinti Rusijos kalëjimuose.<br />
Tai tik maþa detalë, taèiau ir<br />
ji rodo, kad lietuviams palengva<br />
gráþta istorinë atmintis.<br />
Daug kam galëtø pasirodyti,<br />
kad ji gráþta pernelyg vëlai ir<br />
pernelyg lëtai. Taèiau pasvarstykime<br />
patys – juk prieðkario<br />
tautos þiedas þuvo tremtyse,<br />
padëjo galvas partizaniniame<br />
kare arba buvo priverstas pasirinkti<br />
savanoriðkà tremtá á Vakarus.<br />
O kas liko Lietuvoje?<br />
Negalima sakyti, kad èia tebuvo<br />
vien bailûs prisitaikëliai ar<br />
veidmainiai kolaboracionistai.<br />
Bet visgi... Ið 3 mln. prieðkario<br />
Lietuvos gyventojø ðalis neteko<br />
keliø ðimtø tûkstanèiø geriausiø<br />
savo atstovø. Akivaizdu,<br />
kad lietuviø tautos genetinis<br />
kodas paþeistas ir jam reikia<br />
nemaþai laiko atsigauti. Ir<br />
ið viso ar jis atsigaus? Juk dar<br />
keli ðimtai tûkstanèiø Lietuvos<br />
pilieèiø savo noru pasirinko<br />
tremtá ir duoneliautojo dalià<br />
jau po 1990 m.<br />
Tautos genofondas paþeistas.<br />
Ir tai akivaizdu ne tik gyventojø<br />
skaièiaus dinamikoje:<br />
mirtingumo didëjimo ar gimstamumo<br />
maþëjimo suvestinëse.<br />
Paþeista ir dvasinë tautos sveikata.<br />
Á jà ásimetë sovietinio mankurtizmo<br />
virusas. Nutrintas didelis<br />
XX a. Lietuvos istorijos<br />
atminties klodas. Jau nëra keistas<br />
nustebimas, su kuriuo sostinës<br />
savivaldybës klerkai klausia<br />
entuziastø: O kas gi tas prelatas<br />
M. Krupavièius? Beieðkant<br />
abstrakèiø vadovëliniø<br />
laisviø ir bandant jas ásprausti á<br />
netradiciná Lietuvos istorijos<br />
kontekstà, mûsø liberalizmo<br />
ðaukliai daþnai perlenkia lazdà.<br />
Todël ir tarpukario Lietuva nudaþyta<br />
tokiomis sodriomis juodomis<br />
spalvomis: nebuvo demokratijos!<br />
Na, o jei jos nebuvo,<br />
tada ir visa tai, kuo buvo<br />
Lietuva po Vasario 16-osios, galima<br />
ðarþuoti ir paðiepti. Nesvarbu,<br />
kad tos demokratijos, kaip<br />
jà supranta nûdienos autoritetai,<br />
ðiame Europos regione<br />
prieðkaryje nebuvo beveik në<br />
vienoje valstybëje. Svarbu, kad<br />
jie rado progà pasiðaipyti ið to,<br />
kuo tikëjo Vasario 16-osios signatarai,<br />
visa prieðkario Lietuvos<br />
pilieèiø karta.<br />
Be abejo, visada ir visur bûta<br />
sunkumø. Tik objektyvios<br />
tiesos ieðkotojai uþmirðta, kad<br />
beieðkodami 1918–1940 m. Lietuvos<br />
Respublikos bûtø ir nebûtø<br />
ydø, jie jau darosi panaðûs<br />
á sovietmeèio istorikus, panaðiai,<br />
kaip ir jie, dergusius savo<br />
kraðtà. Tik anie buvo priversti<br />
tai daryti, vykdë ideologiná<br />
okupantø uþsakymà. O kas atsitiko<br />
su mûsiðkiais? Ar tai ið<br />
perdëto noro atrodyti itin moderniais,<br />
ar ið paprasèiausio<br />
kvailumo? Ðiandien skaitai tokiø<br />
specialistø darbus ir daþnai<br />
netiki savo akimis: kokiø tik baisenybiø<br />
toje „smetoninëje“ Lietuvoje<br />
nebuvo... Ir autoritarinë<br />
diktatûra, ir kultûros suvarþymas,<br />
ir klerikalø siautëjimas, ir<br />
net demokratijos stoka! Pasiskaièius<br />
tokius darbus, galima<br />
patikëti, kad bolðevikø tankai ið<br />
tikro „iðvadavo“ bjauriø iðnaudotojø<br />
prispaustà kraðtà... O