VERSLO PLANAS - KlaipÄdos mokslo ir technologijÅ³ parkas

VERSLO PLANAS 

Geoterminių resursų panaudojimas viešojo baseino infrastruktūrai 

2012 m.



TURINYS 

ĮVADAS .............................................................................................................................................................. 5 

1. SANTRAUKA .............................................................................................................................................. 6 

2. SUMMARY ................................................................................................................................................. 8 

3. ŪKIO SUBJEKTO APRAŠYMAS ............................................................................................................. 10 

3.1. Juridiniai asmenys ............................................................................................................................ 10 

3.2. Veikla ir veiklos tikslai ....................................................................................................................... 12 

3.3. Savininkai, vadovai ir darbuotojai ..................................................................................................... 14 

3.4. Valdomas turtas ir kita nuosavybė ................................................................................................... 14 

3.5. Veiklos rezultatai (finansinė analizė) ................................................................................................ 15 

4. PROJEKTO PRISTATYMAS .................................................................................................................... 17 

4.1. Tikslai ir uždaviniai ........................................................................................................................... 17 

4.2. Pageidaujamos gauti lėšos .............................................................................................................. 17 

4.3. Numatomos veiklos pristatymas ....................................................................................................... 17 

4.4. Siūlomi produktai (paslaugos) .......................................................................................................... 18 

4.5. SWOT (SSGG, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė ................................................... 20 

5. RINKA IR KONKURENTAI ....................................................................................................................... 23 

5.1. Esama rinkos būklė .......................................................................................................................... 23 

5.2. Prognozuojama siūlomų produktų (paslaugų) rinka ......................................................................... 26 

5.3. Tikslinė rinka ..................................................................................................................................... 30 

5.4. Konkurentai ...................................................................................................................................... 32 

6. PRODUKTO (PASLAUGOS) GAMYBA (TIEKIMAS) ............................................................................... 35 

6.1. Personalo resursai............................................................................................................................ 35 

6.2. Turtas ir ištekliai ................................................................................................................................ 35 

6.3. Planuojama infrastruktūra ................................................................................................................ 35 

6.4. Planuojamos technologijos ............................................................................................................... 36 

6.5. Aplinkosauga .................................................................................................................................... 36 

6.6. Veiklų planas .................................................................................................................................... 37 

7. FINANSINIS PLANAS .............................................................................................................................. 38 

7.1. Pagrindinės prielaidos ...................................................................................................................... 38 

7.2. Investicijos ir finansavimo šaltiniai .................................................................................................... 38 

7.3. Dabartinis ir prognozuojamas balansai ............................................................................................ 39 

7.4. Dabartinės ir prognozuojamos pelno (nuostolio) ataskaitos ............................................................ 42 

7.5. Dabartinės ir prognozuojamos pinigų srautų ataskaitos .................................................................. 45 

7.6. Investicijų efektyvumo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas......................................................... 46 

8. PROJEKTO EKONOMINIS IR SOCIALINIS VERTINIMAS ..................................................................... 48 

9. VERSLO SCENARIJŲ ANALIZĖ ............................................................................................................. 49 

10. RIZIKA ...................................................................................................................................................... 51 

11. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS .......................................................................................................... 53 

12. PRIEDAI ................................................................................................................................................... 54 

| 2



Paveikslų sąrašas 

Pav. Nr. 1. Klaipėdos apskritis ir miestas ...................................................................................................... 10 

Pav. Nr. 2. Klaipėdos m. gyventojų skaičiaus kitimas 2005–2011 m. ir struktūra pagal amžių 2011 m. ....... 11 

Pav. Nr. 3. Vidutinio baseine per dieną apsilankiusiųjų skaičiaus „Gintaro“ sporto centre dinamika ............ 15 

Pav. Nr. 4. Energetikos išteklių klasifikacija ................................................................................................... 18 

Pav. Nr. 5. Geoterminio vandens ciklas ......................................................................................................... 19 

Pav. Nr. 6. Geoterminės energijos sunaudojimas pasaulyje pagal tikslą ...................................................... 20 

Pav. Nr. 7. Kuro sąnaudos pagal rūšį CŠT įmonėse 2010 m. ....................................................................... 24 

Pav. Nr. 8. Šildymo sektoriaus strategija ....................................................................................................... 24 

Pav. Nr. 9. Šilumos kainos pokytis didžiuosiuose Lietuvos miestuose.......................................................... 25 

Pav. Nr. 10. Gyventojų skaičiaus, pirminės energijos ir bendro vidaus produkto kaita pasaulyje ................... 26 

Pav. Nr. 11. Naudojamų energijos išteklių kiekio ir struktūros kaita pasaulyje ................................................ 27 

Pav. Nr. 12. Įrengta geoterminių jėgainių galia (MW), tenkanti vienam milijonui šalies gyventojų 2010 m..... 27 

Pav. Nr. 13. Kambro sistemos uolienų temperatūra (A) ir temperatūra 1 km gylyje (B) .................................. 28 

Pav. Nr. 14. Geoterminės energijos panaudojimo patalpų šildymui Lietuvoje prognozė ................................ 29 

Pav. Nr. 15. Geoterminės jėgainės pavyzdinė schema ................................................................................... 36 

| 3



Lentelių sąrašas 

Lentelė Nr. 1. Turistų skaičius Klaipėdos m. savivaldybėje 2007–2011 m. laikotarpiu ................................. 10 

Lentelė Nr. 2. Bendrasis Lietuvos ir Klaipėdos apskr. vidaus produktas 2005–2011 m., mln. Lt. ................ 11 

Lentelė Nr. 3. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje 2005–2010 m., mln. Lt. ... 11 

Lentelė Nr. 4. Nedarbo lygis procentais Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje 2005–2011 m. ............................ 12 

Lentelė Nr. 5. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje (Lt) ................ 12 

Lentelė Nr. 6. „Gintaro“ sporto centro pajamos ir jų kilmė, 2006–2011 m., Lt. ............................................. 16 

Lentelė Nr. 7. Geoterminio vandens galimas panaudojimas pagal temperatūrą .......................................... 19 

Lentelė Nr. 8. Strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvų kūrimas ir vertinimas ..................................... 21 

Lentelė Nr. 9. SSGG analizė ......................................................................................................................... 21 

Lentelė Nr. 10. Geoterminio vandens komercializacijos projekto galimi strateginiai žingsniai ....................... 22 

Lentelė Nr. 11. Centralizuotai tiekiamos šilumos rinkos sektoriaus pagrindiniai rodikliai ............................... 23 

Lentelė Nr. 12. AB „Klaipėdos energija“ parduodamos šilumos kiekis 2008–2011 m. ................................... 25 

Lentelė Nr. 13. Geoterminio šildymo tikslai Europos Sąjungoje ..................................................................... 28 

Lentelė Nr. 14. Prognozuojama geoterminio šildymo kaina Europoje ............................................................ 28 

Lentelė Nr. 15. Geoterminės energijos naudojimo skatinimas Lietuvoje ........................................................ 29 

Lentelė Nr. 16. Metiniai projektiniai šilumos poreikiai, kWh ............................................................................ 31 

Lentelė Nr. 17. Šilumos gamintojai, 2010 m. pardavę šilumos energiją AB „Klaipėdos energija“ .................. 32 

Lentelė Nr. 18. Galima jėgainės infrastruktūra ................................................................................................ 35 

Lentelė Nr. 19. Investicijų sąmata (biudžetas) ................................................................................................ 38 

Lentelė Nr. 20. Ilgalaikiai įsipareigojimai (tūkst. Lt) ......................................................................................... 40 

Lentelė Nr. 21. Prognozinės balanso ataskaitos (tūkst. Lt) ............................................................................. 41 

Lentelė Nr. 22. Galimi šilumos energijos pardavimo kiekiai ............................................................................ 42 

Lentelė Nr. 23. Galimos šilumos energijos gamybos sąnaudos (tūkst. Lt) ..................................................... 43 

Lentelė Nr. 24. Galimos jėgainės veiklos sąnaudos (tūkst. Lt) ....................................................................... 43 

Lentelė Nr. 25. Prognozinės pelno (nuostolių) ataskaitos (tūkst. Lt) ............................................................... 44 

Lentelė Nr. 26. Prognozinės pinigų srautų ataskaitos (tūkst. Lt) ..................................................................... 45 

Lentelė Nr. 27. Investicijos atsipirkimo rodikliai ............................................................................................... 47 

Lentelė Nr. 28. Projekto ekonominė – socialinė nauda ................................................................................... 48 

Lentelė Nr. 29. Galimi verslo scenarijai ........................................................................................................... 49 

Lentelė Nr. 30. Jautrumas parduodamos šilumos kiekiui ................................................................................ 49 

Lentelė Nr. 31. Jautrumas parduodamos šilumos kainai ................................................................................ 49 

Lentelė Nr. 32. Jautrumas investicijai .............................................................................................................. 50 

Lentelė Nr. 33. Rizikos ir jų mažinimo priemonės ........................................................................................... 51 

| 4



ĮVADAS 

Šį dokumentą parengė UAB „SAVVIN“ (toliau – Tiekėjas), remiantis 2011 m. lapkričio 18 d. paslaugų pirkimo 

– pardavimo sutartimi Nr. 2011/11/18, pasirašyta su Viešąja įstaiga Klaipėdos mokslo ir technologijų parku 

(toliau – Pirkėjas arba KMTP). 

Sutarties dalykas yra verslo plano parengimas. Nagrinėjama idėja: geoterminių resursų panaudojimas 

viešojo baseino infrastruktūrai. Verslo planas rengiamas KMTP įgyvendinant projektą „VALOR: žiniomis 

paremtų idėjų valorizacija Pietų Baltijos regione“ (Pietų Baltijos Bendradarbiavimo per sieną programa). 

Verslo plano tikslas – padėti struktūrizuotai nustatyti nagrinėjamos alternatyvos konkurencingumą klientų, 

tiekėjų, darbuotojų, konkurentų atžvilgiu - PRIME (produkto, resursų, individų, rinkos ir ekonomikos) analizė 

potencialios idėjos įvertinimui; padėti pritraukti reikiamą kapitalą, investicijas; padėti įvertinti veiklos 

efektyvumą, pelningumą, potencialias rizikas, nustatyti efektyviausią veiklos modelį. 

Nagrinėjamos idėjos pirminį vertinimą atliko KMTP specialistai. Šiuo metu idėja yra tolesnio įvertinimo 

stadijoje, kai yra detaliai nagrinėjama idėja, potenciali rinka ir konkurentai, atliekama finansinė analizė ir 

idėjos komercializavimo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas, identifikuojamos pagrindinės rizikos. 

Rinkos ir konkurentų nustatymas 

Rinka 

Atsakomybės paskirstymas 

Verslo 

idėjos 

pristatymas 

Pradinis 

įvertinimas 

Galimybės 

Tolimesnis 

įvertinimas 

Įėjimo į rinką barjerai 

Žmogiškieji ištekliai 

Rinkos inercija 

Technologijos 

Konkurentų identifikavimas ir vertinimas 

Finansinė grąža 

Rinkos dinamika 

Klaipėdos m. 

savivaldybės 

administracija 

KMTP 

UAB „SAVVIN” 

Pagrindiniai naudoti informacijos šaltiniai: 

• KMTP darbuotojų pateikta informacija apie verslo idėją, galimą jos potencialą; 

• UAB „GEOTERMA“ pateikta informacija apie geoterminių resursų panaudojimo galimybes, 

rekomenduojamą geoterminės jėgainės galingumą, reikalingą pradinę investiciją, geoterminės 

jėgainės veiklos sąnaudas bei kitus technologinius procesus; 

• Klaipėdos miesto savivaldybės pateikta informacija apie planuojamą statyti viešąjį baseiną, jo 

šildymo poreikius bei apsvarstytas baseino šildymo alternatyvas; 

• LR ir ES teisės aktai, susiję su energetikos sektoriumi; 

• Lietuvos statistikos departamento skelbiami statistiniai duomenys ir informacija apie šalies 

ekonominius, socialinius, demografinius ir aplinkos pokyčius; 

• Įvairūs tyrimai, studijos ir analizės, susijusios su energetikos ir geoterminių resursų rinka Lietuvoje ir 

pasaulyje, kt. 

Ataskaita parengta lietuvių kalba. 

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šis dokumentas (kartu su visais priedais) ir jame pateikta informacija yra 

konfidenciali, skirta tik Pirkėjui ir negali būti naudojama trečiųjų šalių kitais tikslais. Rengiant šį dokumentą 

buvo naudojamasi Pirkėjo darbuotojų pateikta informacija, kurios tikslumas ir pakankamumas yra paties 

Pirkėjo atsakomybė. Visos išvados ir pasiūlymai, pateikiami šiame dokumente, yra rekomendacinio 

pobūdžio, ir Pirkėjas yra pats atsakingas už sprendimų, susijusių su dokumente pateikiamomis išvadomis ir 

pasiūlymais, priėmimą. Tiekėjas neprisiima atsakomybės, susijusios ar kylančios dėl šio dokumento turinio, 

kitų šalių, išskyrus Pirkėją, atžvilgiu. 

| 5



1. SANTRAUKA 

Verslo plano tikslas 

Klaipėdos miesto savivaldybė planuoja įgyvendinti viešojo baseino komplekso statybos projektą. Planuojama 

įrengti baseino kompleksą su su 50 m ilgio baseinu, sporto sale ir sveikatingumo zona. Numatytas pastato 

bendras plotas – 7.500 m 2 , užstatytas plotas – 4.000 m 2 , aukštis – 14 m. Apie 1.500 m 2 bendro ploto 

numatoma išnuomoti privačiam sektoriui (iš jų apie 1.000 m 2 tūrėtų būti skirta sveikatingumo zonai). Statinio 

vieta – sklype prie Švyturio arenos. 

2011 metais savivaldybės administracija inicijavo galimybių studijos „Baseinų poreikio ir išsidėstymo studija 

su bandomuoju projektu“ parengimą, studiją atliko UAB „Lyderio grupė“. Šioje galimybių studijoje, atlikus 

pastato šilumos poreikio analizę, nustatyti 4 galimi baseino šilumos poreikio tenkinimo scenarijai. Kaip 

ekonomiškai patraukliausia buvo pasirinkta sistema, kurią sudaro drėgmės rinkimo, oro ir vandens šildymo 

įrenginiai su šilumos siurbliu. 

Atsižvelgiant į Vakarų Lietuvos geoterminės energijos potencialą, buvo nuspręsta įvertinti ir geoterminių 

resursų panaudojimo efektyvumą, teikiant šilumą viešojo baseino infrastruktūrai, taip išnaudojant prieinamus 

geoterminius išteklius. 

Šio verslo plano tikslas – nustatyti geoterminių resursų panaudojimo galimybes ir efektyvumą viešojo 

baseino infrastruktūroje. 

Geoterminiai resursai, jų panaudojimo galimybės 

Geoterminiai ištekliai – tai požeminis vanduo, kuris dėl karštųjų uolienų suteiktos šilumos išsiskiria aukštesne 

temperatūra. Neretai geoterminio vandens sudėtyje yra didelė koncentracija ištirpusių druskų, tokių kaip 

sulfatai, chloridai, bendroji geležis ir pan. 

Šiuo metu pasaulyje geoterminiai resursai dažniausiai naudojami tokiais tikslais: 

• geoterminiam patalpų šildymui, naudojant šilumos siurblius; 

• agrokultūroje (šiltnamių šildymas, gyvulininkystė ir pan.); 

• akvakultūroje (žuvivaisoje); 

• pramonės procesuose; 

• maudymosi, plaukiojimo vietose; 

• balneologijoje (terapinis naudojimas); 

• patalpų vėsinimui, oro kondicionavimui. 

Geoterminė energetika 

Geoterminės energetikos privalumai – ištekliai yra atsinaujinantys ir neišsenkantys, gaminant energiją 

neteršiama aplinka, generuojama pastovi galia, geoterminis šildymas yra ekonomiškai patrauklus. 

Pagrindiniai geoterminės energetikos trūkumai yra tai, jog ne visose vietovėse šie ištekliai yra prieinami, 

reikalingos didelės pradinės investicijos į technologijas. Be to, šios energijos išgavimą riboja nemažai 

techninių problemų, susijusių su jėgainių eksploatavimu. 

Geoterminiai resursai komercinių ir gyvenamųjų namų patalpų šildymui naudojami pasitelkiant šilumos 

siurblius ar įrengiant geotermines jėgaines. Geoterminėse jėgainėse šiluma gaminama pakeliant giluminių 

gręžinių vandenį ir naudojant šilumokaičius ar kitą įrangą, reikalingą šilumos gamybai. 

Prognozuojama, kad geoterminės energijos panaudojimas patalpų šildymui Europos Sąjungos valstybėse 

narėse nuo 2007 m. iki 2020 m. padidės beveik 4 kartus – nuo 9.800 MW iki 39.000 MW. Lietuvoje iki 2020 

metų planuojama inicijuoti 4-6 naujus geoterminės energetikos objektus, kurių bendras galingumas išaugtų 

nuo 20 MW iki apie 80 MW. 

Nereguliuojamo šilumos gamintojo statusas 

Analizuojamai alternatyvai, kai viešojo baseino kompleksui šiluma būtų tiekiama naudojant geoterminius 

resursus, svarstomas toks scenarijus – šalia baseino komplekso būtų statoma nauja 3 MW geoterminė 

jėgainė (gilieji geoterminiai gręžiniai). 

| 6



Prognozuojama, jog esant maksimaliam planuojamos geoterminės jėgainės išnaudojimui galėtų būti 

pagaminama 25,9 tūkst. MWh šilumos energijos per metus. Tai yra daugiau nei viešojo baseino šilumos 

poreikis (1,6 tūkst. MWh), tad likusi šiluma galėtų būti parduodama AB „Klaipėdos energija“, kuri 

centralizuotai šilumą tiekia Klaipėdos ir Gargždų miestams. 

Siekiant užsitikrinti stabilesnį šilumos supirkimą ir palankesnę kainą, rekomenduotina tapti nepriklausomu 

nereguliuojamu šilumos gamintoju. Jeigu nepriklausomi šilumos gamintojai taiko vienodą šilumos kainą, 

šilumos tiekėjas (nagrinėjamu atveju AB „Klaipėdos energija“) privalo supirkti nepriklausomų šilumos 

gamintojų šilumą pirmiausiai iš bendrų elektros ir šilumos gamybos įrenginių, naudojančių 

atsinaujinančiuosius energijos išteklius. 

Taigi siekiant užtikrinti suplanuotus šilumos energijos pardavimus, itin svarbu būti pripažintu nereguliuojamu 

šilumos gamintoju bei siekti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo netaikyti 

privalomojo reguliavimo šilumos gamybos kainodaros. 

Finansinis planas ir ekonominė-socialinė nauda 

Lentelėje pateikiami pagrindiniai Projekto investicijos atsipirkimo rodikliai: 

RODIKLIAI 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Investicija (tūkst. LTL) 9.376 

Pajamos (tūkst. LTL) - 4.128 4.264 4.405 4.550 4.700 4.855 5.016 5.181 5.352 5.529 

Lūžio taškas (pajamoms, tūkst. LTL) - 2.667 2.696 2.722 2.752 2.779 2.805 2.829 2.854 2.877 2.904 

Pagamina energija (tūkst. MWh) - 26 26 26 26 26 26 26 26 26 26 

Lūžio taškas (tūkst. MWh) - 16 15 15 15 14 14 14 13 13 13 

Grynoji dabartinė vertė (tūkst. LTL) 932 

Vidinė grąžos norma 12% 

Investicijų atsipirkimo laikas, metai 5,8 - 8,7 

Projekto įgyvendinimas būtų patrauklus ne tik finansiškai, tačiau būtų sukuriama ir ekonominė – socialinė 

nauda: būtų populiarinamas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, mažinamas neigiamas poveikis 

aplinkai gaminant aplinką tausojančią energiją, didinamas konkurencingumas energetikos sektoriuje, 

skatinami geotermijos moksliniai tyrimai. 

Galimi verslo scenarijai 

Siekiant efektyviai įgyvendinti baseino komplekso statybos projektą ir pasiekti suplanuotus jo tikslus, galimos 

2 pagrindinės projekto įgyvendinimo alternatyvos (2 verslo scenarijai): 

• Pačiai savivaldybei (ar per savivaldybės įmones) statyti jėgainę ir ją eksploatuoti, kas suteiktų 

galimybę pačiai priimti sprendimus, susijusius su jėgainės statyba ir eksploatavimu, bei valdyti 

finansiškai patrauklų objektą. 

• Jėgainės statybą ir jos veiklą vykdyti viešosios ir privačios partnerystės būdu, kas leistų užtikrinti 

reikiamas investicijas į jėgainės statybą bei savivaldybė sumažintų savo riziką dėl jėgainės projekto 

vykdymo. 

Rizikos 

Rizikų vertinimo metu nustatyta, kad Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Svarbiausios rizikos, galinčios 

turėti didžiausią įtaką sėkmingam projekto įgyvendinimui yra, pagamintos perteklinės energijos paklausos 

rizika ir techninių galimybių statyti jėgainę (pvz. per arti gyvenamieji pastatai, nėra tinkamų geoterminio 

vandens klodų toje vietoje ir pan.) rizika. 

| 7



2. SUMMARY 

The aim of the business plan 

The local government of Klaipeda city is planning to implement the project of public swimming pool complex. 

It would involve a swimming pool that is 50 metres length, 25 metres width, the gym and wellness area. 

Estimated total area of the building – 7500 m 2 , built-up area – 4000 m 2 , height – 14 m. It is expected to rent 

about 1.500 m 2 of total area for private sector. Estimated location of complex – near the „Svyturio arena“. 

In 2011 administration of the local government initiated the feasibility study “The feasibility study about the 

demand for pools and the layout of the pools with the pilot project” that was carried out by JSC “Lyderio 

grupė”. 4 possible pool heating scenarios were indentified in this feasibility study. Combined heating system 

that uses the heating pump, solar battery and centralized heating supply was chosen as the most effective 

heating system. 

Considering the geothermal energy potential in Western Lithuania, the decision was made to assess the 

effectiveness of geothermal resource utilization by providing the heating to the public swimming pool 

infrastructure. 

The goal of this business plan is to identify the ways and to measure the effectiveness of utilization of 

geothermal resources at the public swimming pool infrastructure. 

Geothermal water 

Geothermal water is ground water that is heated by the earth’s energy. Geothermal waters usually contain 

many salts, chlorine, calcium, magnesium, iron etc. 

Geothermal water is currently used for the following purposes: 

• Space heating by geothermal heat pumps; 

• Agricultural drying, greenhouse heating; 

• Aquaculture pond heating; 

• Industrial uses; 

• Bathing and swimming; 

• In balneology (therapeutic use); 

• Space cooling, air conditioning. 

Geothermal energetic 

There are many advantages of geothermal energetic: resources are renewable, heating energy is produced 

in environmentally-friendly way, a stable power supply is generated, the geothermal heating is economically 

attractive. The main disadvantages of geothermal energetic is related to the fact that geothermal resources 

may not be available in different locations and it requires big initial investment into the technology. In addition 

to this, various technical problems related to the exploitation of the plan confine the extraction of this type of 

energy. 

Commercial and residential premises can be heated by extracting geothermal water and by using the heat 

exchangers, heat pumps as well as additional water heating equipment when needed. 

It is forecasted that from 2007 to 2020 utilization of geothermal energy in the heating of the premises in the 

member countries of European Union will increase almost 4 times (from 9 800 MW to 39 000 MW). There 

are plans to initiate 4-6 new objects of geothermal energetic in Lithuania by 2020. This would increase the 

total capacity from 20 MW to around 80 MW. 

Status of independent heating producer 

In terms of alternatives to heat the public swimming pool complex by using geothermal resources, the 

following scenario is analyzed: to build a new 3 MW geothermal plant next to the swimming pool in the site, 

provided by the local government of the Klaipeda city. 

According to the forecast, given the maximum planned exploitation of the geothermal plany 25,9 thousand 

MWh per year heating energy could be produced. This is more than public swimming pool requires (1,64 

| 8



thousand MWh). Therefore, the rest amount of produced heating could be sold to JSC “Klaipedos energija” 

that centrally provides heating to the buildings located in the city of Klaipeda. 

In order to assure the stable heating procurement and more favourable price, it is recommended to become 

the independent heating producer. If independent heating producers set the same heating energy price, the 

heating supplier (the analyzed case is JSC “Klaipedos energija“) is obligated to buy heating produced by the 

independent heating producers, which are using the renewable energy resources to produce heating energy. 

In order to assure the planned sales of the heating energy, it is crucial to obtain the status of independent 

heating producer. Another factor of paramount importance is the decision of National Control Commission for 

Prices and Energy not to apply the compulsory regulation heating production pricing. 

Financial plan and economic-social benefit 

The table below presents the main indicators of the project payback: 

RODIKLIAI 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Investment (thousands LTL) 9.376 

Income (thousands LTL) - 4.128 4.264 4.405 4.550 4.700 4.855 5.016 5.181 5.352 5.529 

Income break-even (thousands LTL) - 2.667 2.696 2.722 2.752 2.779 2.805 2.829 2.854 2.877 2.904 

Produced heating energy (thousands MWh) - 26 26 26 26 26 26 26 26 26 26 

Break-even (thousands MWh) - 16 15 15 15 14 14 14 13 13 13 

Net present value NPV (thousands LTL) 932 

Internal rate of return IRR 12% 

Investment payback period (years) 5,8 - 8,7 

Implementation of the project would not only be attractive financially, but it would also create the economic - 

social benefit: it would contribute to popularization of renewable sources of heating energy, decreasing the 

negative impact on the environment, increasing the competitive advantage in the energetics industry, 

stimulating the scientific research. 

Possible business scenarios 

There are 2 main alternatives (2 business scenarios) related to the swimming pool complex project 

implementation that would help to achieve planned goals of the project: 

• The local government itself (or through its enterprises) could engage with building and operating the 

plant. It would provide a decision-making authority regarding the construction and exploitation of the 

plant and would also allow for governing financially appealing project. 

• The building and operating of the plant could be based on a public-private partnership. It would help 

to assure that sufficient investment into the construction of the plant and the government would face 

lower risk regarding the implementation of the plant. 

Risks 

Risk assessment showed that the risk profile of the project is tolerable. The risks that can have a major 

impact on the successful implementation of the project involve the lack of demand for the produced heating 

energy as well as difficulties with getting the permission to build the plant. 

| 9



3. ŪKIO SUBJEKTO APRAŠYMAS 

3.1. Juridiniai asmenys 

Šiame verslo plane bus nagrinėjamas geoterminių resursų panaudojimo efektyvumas planuojamame statyti 

viešojo baseino komplekse Klaipėdos mieste, todėl toliau plačiau pristatoma Klaipėdos miesto savivaldybė. 

Klaipėdos miesto savivaldybė yra strategiškai patrauklioje geografinėje vietoje – vakarinėje Lietuvos dalyje, 

prie Baltijos jūros ir Kuršių marių. Savivaldybės teritoriją sudaro ir Kuršių nerijos dalis – Smiltynė ir Kiaulės 

Nugaros sala mariose. Klaipėdos m. savivaldybės plotą sudaro 98 km 2 , iš kurių 20,4 proc. – užstatyta 

teritorija, 18,2 proc. – miškai, 11 proc. – vandenys, 4,6 proc. – keliai, 25,1 proc. – žemės ūkio naudmenos, 

20,6 proc. – kita žemė. Klaipėdos miestas yra apskrities ir savivaldybės centras ir trečias pagal dydį Lietuvos 

miestas. 

Pav. Nr. 1. 

Klaipėdos apskritis ir miestas 

Šaltinis: www.wikipedia.lt 

Klaipėdos m. – tai valstybinis jūrų uostas ir šiauriausias žiemą neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros 

pakrantėje. Vienintelio Lietuvos uosto vaidmuo šalies mastu itin svarbus – jis Lietuvos, kaip jūrų valstybės, 

simbolis, todėl miesto plėtra ir raida, architektūra ir planavimas pirmiausia atspindi jo jūrinį charakterį. 

Klaipėdos m. taip pat yra geležinkelio ir autobusų stotys, tarptautinė jūrų perkėla. Mieste veiklą vykdo 26 

viešbučiai, 10 muziejų, 4 teatrai, 15 sporto centrų, 1 valstybinis ir 1 nevalstybinis universitetas bei 6 

kolegijos, 2 viešieji baseinai. 

Klaipėdos m. dėl savo palankios geografinės padėties, neužšąlančio uosto, tarptautinės jūrų perkėlos, 

lankytinų vietų ir renginių kiekvienais metais pritraukia vis daugiau turistų iš Lietuvos ir kitų Europos šalių 

(44,6 proc. jų sudaro vokiečiai). Toliau lentelėje pateikiamas turistų skaičius Klaipėdos m. savivaldybėje 

2007–2011 m. 

Lentelė Nr. 1. Turistų skaičius Klaipėdos m. savivaldybėje 2007–2011 m. laikotarpiu 

2007 2008 2009 2010 2011 

Klaipėdos m. sav. 66.825 66.991 70.177 71.637 71.070 

Pokytis lyginant su praėjusiais metais, proc. - 0,25 4,76 2,08 -0,79 

Šaltinis: Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras 

Gyventojų skaičius ir jų struktūra 

2011 m. Klaipėdos m. gyveno 177,8 tūkst. asmenų, tai sudaro 5,48 proc. visų Lietuvos gyventojų. Teigiami 

santykiniai struktūros prieaugiai buvo fiksuoti senjorų (62 m. ir vyresni) grupėje (11,7 proc. prieaugis) ir vaikų 

iki 5 metų grupėje (10,6 proc. prieaugis). Didžiausi neigiami santykiniai pokyčiai 2011 m. buvo užfiksuoti 6-13 

metų vaikų grupėje (40,6 proc. neigiamas prieaugis) ir jaunimo (14-29 m.) grupėje (18,4 proc. neigiamas 

prieaugis). 2011 m. 45,5 proc. Klaipėdos m. gyventojų sudarė vyrai. Toliau pateiktas 2005–2011 m. 

Klaipėdos m. gyventojų skaičiaus kitimas ir jų struktūra pagal amžių. 

| 10



190000 

188000 

186000 

184000 

182000 

180000 

178000 

176000 

174000 

18% 

47% 

6% 

7% 

22% 

Vaikai (iki 5 m.) 

Vaikai (6-13 m.) 

Jaunimas (14-29 

m.) 

Suaugę (30-61 

m.) 

Senjorai (62 m. ir 

vyresni) 

172000 

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 

Pav. Nr. 2. Klaipėdos m. gyventojų skaičiaus kitimas 2005–2011 m. ir struktūra pagal 

amžių 2011 m. 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV 

Bendrasis vidaus produktas 

Bendrasis vidaus produktas Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje augo visą 2005–2008 m. laikotarpį, 2009 m. jis 

krito žemiau 2007 m. lygio, tam įtakos turėjo bendra šalies ekonominė situacija. Nuo 2010 m. Lietuvoje BVP 

vėl augo. Klaipėdos apskrities bendrasis vidaus produktas 2009 m. sudarė apie 12,2 proc. viso Lietuvos 

bendrojo vidaus produkto. 

Lentelė Nr. 2. Bendrasis Lietuvos ir Klaipėdos apskr. vidaus produktas 2005–2011 m., mln. Lt. 

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 

Lietuvos Respublika 72.401,9 83.227,1 99.229,3 112.083,7 91.914,0 95.074,3 106.006,3 

Klaipėdos apskritis 8.412,9 9.609,7 11.326,4 12.691,9 11.175,5 n.d. n.d. 

Santykis nuo LR (proc.) 11,67 11,61 11,48 11,38 12,21 n.d. n.d. 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV. 

2011 m., palyginti su 2010 m., BVP Lietuvoje išaugo 5,8 proc. Finansų ministerijos prognozėmis šalies BVP 

2012–2014 metais vidutiniškai augs po 3,2 proc. 1 . 

Tiesioginės užsienio investicijos 

2005–2010 m. laikotarpiu Klaipėdos m. savivaldybėje ir Lietuvoje pastebimos tiesioginių užsienio investicijų 

augimo tendencijos. Tiesioginės užsienio investicijos Klaipėdos m. savivaldybėje 2010 m. išaugo 1,49 karto 

lyginant su 2005 m. ir sudarė 6,7 proc. visų Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų. 

Lentelė Nr. 3. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje 2005–2010 m., mln. Lt. 

2005 2006 2007 2008 2009 2010 

Lietuvos Respublika 23.895,8 28.924,6 35.503,9 31.733,3 33.010,3 35.553,1 

Klaipėdos apskritis 1.216,6 1.257,6 1.823,3 1.977,8 2.156,1 2.366,5 

Santykis nuo LR (proc.) 5,09 4,35 5,14 6,23 6,53 6,66 


1 „Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos“, Lietuvos finansų ministerija, 2011 

| 11



Nedarbo lygis 

Nedarbo lygis Klaipėdos apskrityje ir visoje Lietuvoje 2005–2011 m. pasižymi panašiomis tendencijomis – 

2005–2007 m. laikotarpiu fiksuotas nedarbo mažėjimas, o 2008–2010 m. – augimas. Pastebėtina, kad 

nedarbo lygio svyravimo amplitudė Klaipėdos apskrityje yra didesnė nei visoje Lietuvos Respublikoje 

(atitinkamai nagrinėtu laikotarpiu nedarbo lygis kito nuo 4,1 proc. iki 18,2 proc. Klaipėdoje, ir nuo 4,3 proc. iki 

17,8 proc. Lietuvos Respublikoje). 

Lentelė Nr. 4. Nedarbo lygis procentais Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje 2005–2011 m. 

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 

Lietuvos Respublika 8,3 5,6 4,3 5,8 13,7 17,8 15,4 

Klaipėdos apskritis 7,0 6,8 4,1 7,2 14,1 18,2 12,8 


Prognozuojama, kad 2012–2014 m. laikotarpiu nedarbo lygis Lietuvoje vidutiniškai kasmet mažės po 1,4 

procentinio punkto ir 2014 metais bus 11,5 proc. 2 

Darbo užmokestis 

Darbo užmokesčio augimas Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje pastebimas 2005–2008 m. laikotarpiu, o 2009– 

2010 m. jis mažėjo. Tokiai darbo užmokesčio kitimo dinamikai įtakos turėjo bendra šalies ekonominė 

situacija. Prognozuojama, kad 2012–2014 m. bruto darbo užmokestis vidutiniškai augs kasmet po 4 proc. ir 

2014 metais sudarys 2279 Lt. 

Lentelė Nr. 5. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje (Lt) 

2005 2006 2007 2008 2009 2010 

Lietuvos Respublika 1276,2 1495,7 1802,4 2151,7 2056,0 1988,1 

Klaipėdos apskritis 1255,8 1474,4 1764,8 2113,6 2055,6 1988,8 


Vertinant bendrą Klaipėdos apskrities socialinę ir ekonominę situaciją, galima teigti, jog nepaisant 2008– 

2010 metais pastebimo nuosmukio, padėtis regione gerėja (auga tiesioginės užsienio investicijos, 

prognozuojamas mažėjantis nedarbas), todėl yra palankios ekonominės-socialinės sąlygos naujo viešojo 

baseino komplekso įrengimui ir eksploatavimui. 

3.2. Veikla ir veiklos tikslai 

Klaipėdos vizija – gyvas jūrinis miestas, atviras pažangai ir pokyčiams visose gyvenimo srityse. 

Planuojamas statyti viešasis baseinas atitinka Klaipėdos m. plėtros strateginio plano 4 prioriteto „Gyvenimo 

sąlygų gerinimas ir socialinio saugumo stiprinimas“ 4.4.1 uždavinio „Atnaujinti, modernizuoti ir išplėtoti kūno 

kultūros ir sporto infrastruktūrą“, priemonę 4.4.1.8 „Sudaryti palankesnes sąlygas plaukimo sporto plėtrai“. 

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2011 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr.T2-29 „Dėl Klaipėdos 

miesto savivaldybės 2011–2013 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“. Šiame strateginiame plane 

suformuota Klaipėdos m. savivaldybės misija ir tikslai. 

Klaipėdos miesto savivaldybės misija – tenkinant Klaipėdos miesto bendruomenės viešuosius poreikius ir 

interesus, įgyvendinti savivaldos teisę, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas. 

Klaipėdos miesto savivaldybės 2011–2013 m. strateginiai tikslai: 

• Didinti miesto konkurencingumą, kryptingai vystant infrastruktūrą ir sudarant palankias sąlygas 

verslui; 

• Kurti mieste patrauklią, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką; 

• Užtikrinti gyventojams aukštą švietimo, kultūros, socialinių, sporto ir sveikatos apsaugos 

paslaugų kokybę ir prieinamumą. 

2 „Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos“, Lietuvos finansų ministerija, 2011 

| 12



Viešojo baseino projektui aktualiausias trečiasis strateginis tikslas, kurį sudaro šios programos: 

• Jaunimo veiklos ir pilietiškumo skatinimo programa; 

• Ugdymo proceso užtikrinimo programa; 

• Kūno kultūros ir sporto plėtros programa; 

• Socialinės atskirties mažinimo programa; 

• Sveikatos apsaugos paslaugų kokybės gerinimo programa; 

• Miesto kultūrinio savitumo puoselėjimo ir kultūrinių paslaugų gerinimo programa. 

Kūno kultūros ir sporto plėtros programa apima priemones, susijusias su sporto renginių organizavimu, 

sporto ugdymo veiklos organizavimu, sporto infrastruktūros tobulinimu, sporto klubų rėmimu ir t.t. Vienas iš 

šios programos uždavinių – statyti naujas ir modernizuoti esamas sporto bazes. 

Planuojamo statyti baseino aprašymas 

Klaipėdos m. savivaldybės administracijos užsakymu buvo parengta galimybių studija „Baseinų poreikio ir 

išsidėstymo studija su bandomuoju projektu“, kurioje pateikti būsimo viešojo baseino duomenys. Planuojama 

įrengti baseino kompleksą su su 50 m ilgio baseinu, sporto sale ir sveikatingumo zona. Tokio dydžio 

baseinas būtų vienintelis Lietuvoje. Baseine planuojama įrengti slankiojančias grindis ir pertvaras, vandens 

kaskadas, prie baseino – švieslentes, laiko matavimo sistemą ir žiūrovų tribūnas. Numatytas pastato bendras 

plotas – 7.500 m 2 , užstatytas plotas – 4.000 m 2 , aukštis – 14 m. Apie 1.500 m 2 bendro ploto numatoma 

išnuomoti privačiam sektoriui (iš jų apie 1.000 m 2 tūrėtų būti skirta sveikatingumo zonai). Statinio vieta – 

sklype prie Švyturio arenos. 

Įgyvendinus visus šiuos pasiūlymus, baseino komplekse galėtų būti teikiamos tokios paslaugos: 

• rekreacinio plaukimo; 

• mokymosi plaukti (įskaitant ir vaikus iki 5 m.); 

• fitneso plaukimo (vandens aerobiką ir pan.); 

• treniruočių (sportininkams); 

• sportinio plaukimo. 

Galimybių studijoje buvo nustatytos šešios baseino tikslinės grupės: 

• miesto gyventojai ir svečiai; 

• moksleiviai; 

• sportininkai, plaukimo klubų nariai; 

• neįgalieji; 

• senjorai; 

• nėščios moterys ir ikimokyklinukai. 

Iš jų pagrindinės – miesto gyventojai ir sportininkai. Planuojama, kad per mėnesį baseine apsilankys daugiau 

nei 6,8 tūkst. asmenų. 

Lentelėje toliau pateikiama informacija apie viešojo baseino pastatą. 

Pastato adresas, 

koordinatės 

Miestas: Klaipėda 

Gyvenamasis rajonas: Rotušė 

Teritorijos padėtis miesto centro atžvilgiu: Pietvakarinė 

Gatvė: Minijos g. 

Sąlyginės koordinatės: 320822, 6176201 (LKS) 

| 13



Duomenys 

Atstumai nuo pastato 

iki 

Pastato aukštis: iki 14 m 

Teritorijos plotas: 2 ha 

Užstatytas plotas: 4.000 m 2 

Reikalingas automobilių parkavimo vietų skaičius (su žiūrovinėmis vietomis): 110 

Pastato bendras plotas: 7.500 m 2 (apie 6.000 m 2 tenka baseinui, sporto salei, persirengimo 

kambariams, dušams ir administracinėms patalpoms, apie 1.000 m 2 – sveikatingumo zonai, apie 

500 m 2 – kitoms patalpoms) 

Pastato tūris: 56.000 m 3 

Baseinas dirbs: 12 val. per parą, 330 dienų per metus 

Miesto centro: 2.800 m 

Artimiausio pocentrio: 700 m 

Artimiausio tos pačios paskirties objekto: 2.900 m 

Artimiausio sporto komplekso: 100 m 

Tolimiausio miesto gyvenamojo rajono: 7.000 m 

3.3. Savininkai, vadovai ir darbuotojai 

Už viešojo baseino komplekso projekto įgyvendinimą atsakinga Klaipėdos m. savivaldybės administracija 

(toliau – Administracija). Administracija yra pavaldi Klaipėdos m. merui, jos vadovybę sudaro direktorius ir 

direktoriaus pavaduotojas. Visą Administraciją sudaro: 

• 4 departamentai: Socialinis departamentas, Miesto ūkio departamentas, Urbanistinės plėtros 

departamentas ir Ekonomikos ir strategijos departamentas; 

• 5 tiesiogiai administracijos direktoriui pavaldūs struktūriniai padaliniai; 

• 9 administracijos direktoriaus pavaduotojui pavaldūs struktūriniai padaliniai; 

• viešojo administravimo valstybės tarnautojai neįeinantys į struktūrinius padalinius. 

Už projekto įgyvendinimą atsakingas Investicijų ir ekonomikos departamento projektų skyrius. 

Investicijų ir ekonomikos departamento funkcijos yra: 

• Nustatyti prioritetus, skiriant lėšas patvirtintoms kuruojamos srities programoms įgyvendinti (vykdyti) 

ir reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms finansuoti; 

• Pagal departamento kompetenciją organizuoti kuruojamos srities patvirtintų programų vykdymą; 

• Organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Savivaldybės investicinių projektų atranką ir planavimą, 

užtikrinti kokybišką patvirtintų projektų įgyvendinimą projektų plane numatytais terminais ir efektyvų 

lėšų panaudojimą. 

Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus pagrindiniai 2012 metų veiklos uždaviniai: 

• Įgyvendinti 2012 metų investicinę programą nustatytais terminais; 

• Dalyvauti naujo 2013–2020 metų strateginio plėtros plano veikloje ir pateikti siūlymus verslo ir 

turizmo darbo grupėje; 

• Teikti siūlymus investicijų programos sudarymo patobulinimui; 

• Organizuoti baseino tarptautinį architektūrinį konkursą ir sukurti naują praktiką tarptautinių konkursų 

praktiką. 

3.4. Valdomas turtas ir kita nuosavybė 

Be planuojamo statyti viešojo baseino komplekso, šiuo metu Klaipėdos m. savivaldybei priklauso baseinas 

Klaipėdos „Gintaro“ sporto centre ir Viešoji pirtis. 

Baseinas Klaipėdos „Gintaro“ sporto centre 

„Gintaro“ sporto centras yra įsikūręs S. Daukanto g., jo baseino ilgis – 25 m, plotis – 12,5 m, gylis – 0,8– 

2,5 m. Sporto centras teikia dviejų rūšių paslaugas: mokamas plaukimo baseine paslaugas bei vaikų ir 

jaunimo mokymo plaukti ir meistriškumo ugdymo paslaugas. Tai vienintelis baseinas mieste, galintis 

aptarnauti asmenis su fizine negalia. 2010–2011 m. baseinas buvo rekonstruotas. 

Sporto centro administracijos pateiktais duomenimis per 2006–2010 m. vidutiniškai per dieną baseinu 

naudojosi nuo 353 iki 373 sporto centro mokinių, kurie sudaro apie 90 proc. visų lankytojų (žr. paveikslą 

žemiau). Kiti 10 proc. lankytojų – miestiečiai ir miesto svečiai. 2010 m. lankytojų skaičius ženkliai sumažėjo 

dėl centre vykusių rekonstrukcijos darbų. 

| 14



375 

370 

365 

360 

355 

350 

345 

340 

2006 2007 2008 2009 2010 

Pav. Nr. 3. 

dinamika 

Vidutinio baseine per dieną apsilankiusiųjų skaičiaus „Gintaro“ sporto centre 

Šaltinis: Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro administracija, 2011 m. 

Klaipėdos viešoji pirtis 

Klaipėdos m. viešąją pirtį administruoja UAB „Vildmina“. 2008 m. buvo planuojama privatizuoti pirtį dėl 

nuostolingos veiklos ir prastų higienos, patalpų sąlygų, bet dėl didelio gyventojų pasipriešinimo, ji veikia iki 

šiol (2011 m. per pirmus 9 mėn. pirtis gavo pelną). Įstaigoje įrengta garinė pirtis, baras, galima išsinuomoti 

rankšluostį, maudymosi prekes, užsisakyti masažą, kirpimą. Vidutiniškai per dieną pirtyje apsilanko apie 137 

lankytojai (iš jų apie 50 proc. pensininkų). Klaipėdos viešojoje pirtyje apsilanko daug socialiai remtinų 

asmenų, kuriems taikomos nuolaidos pirties paslaugoms. 

Įgyvendinus naujo viešojo baseino komplekso statybos projektą būtų subalansuoti baseinų ir viešosios 

pirties lankytojų srautai bei pagerinta sporto paslaugų kokybė ir prieinamumas Klaipėdos mieste. 

3.5. Veiklos rezultatai (finansinė analizė) 

Klaipėdos „Gintaro“ sporto centras yra biudžetinė įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra sudaryti galimybes 

vaikams, jauniams, jaunimui ir suaugusiems sportuoti ir kelti sportinį meistriškumą. Šis centras didžiausią 

pajamų dalį gauna iš Klaipėdos m. savivaldybės biudžeto. Toliau lentelėje pateikiamos finansavimo pajamos 

pagal jų kilmę. 

| 15



Lentelė Nr. 6. „Gintaro“ sporto centro pajamos ir jų kilmė, 2006–2011 m., Lt. 

Skirtos lėšos 2006 2007 2008 2009 2010* 2011* 

Valstybės 0 0 99.200 0 14.100 25.600 

Savivaldybės 1.307.800 1.446.300 1.574.041 1.673.800 1.085.425 1.094.124 

Gautos už mokamas paslaugas 3.000 3.000 10.736 10.000 9.916 0 

Kitos lėšos (labdara, parama, 8.500 16.701 17.048 20.027 0 16.384 

fondai) 

Pastaba: * duomenys pateikti už sausio–rugsėjo mėn. 

Šaltinis: BĮ Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro veiklos ataskaitos 2006–2011 m. 

2010 m. „Gintaro“ sporto centras patyrė 13.123 Lt grynąjį nuostolį, tam įtakos turėjo 2010–2011 m. atliekama 

baseino renovacija, kurio metu baseinas buvo uždarytas. Baseino renovacija kainavo 4,2 mln. Lt. 

Klaipėdos viešosios pirties, kurią administruoja UAB „Vildmina“, veiklos ataskaitos viešai nėra 

publikuojamos. 

Remiantis „Gintaro“ sporto centro duomenimis, galima spręsti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turi patirties 

ir kompetencijos efektyviai administruoti ir valdyti planuojamo viešojo baseino komplekso projektą. 

Išvados ir pastebėjimai: 

• Klaipėdos miesto savivaldybė planuoja Klaipėdoje baseino komplekso statybą su 50 m ilgio ir 

25 m pločio baseinu, kurio gylis vietomis bus daugiau nei 4 m, sporto sale ir kitomis patalpomis, 

kurių paskirtį būtų galima keisti. 

• Klaipėdos miesto savivaldybės užsakytoje galimybių studijoje „Baseinų poreikio ir išsidėstymo 

studija su bandomuoju projektu“ yra išanalizuota esama situacija Klaipėdoje, atliktas baseino 

poreikio mieste tyrimas, baseino projekto finansinis ir ekonominis vertinimas. 

• Be planuojamo statyti viešojo baseino komplekso, šiuo metu Klaipėdos m. savivaldybei priklauso 

baseinas Klaipėdos „Gintaro“ sporto centre ir Viešoji pirtis, todėl galima daryti išvadą, kad 

savivaldybė turėtų pakankamai patirties valdyti tokį objektą. 

| 16



4. PROJEKTO PRISTATYMAS 

4.1. Tikslai ir uždaviniai 

2011 metais atliktoje galimybių studijoje „Baseinų poreikio ir išsidėstymo studija su bandomuoju projektu“ 

(studiją atliko UAB „Lyderio grupė“) nustatyta, jog Klaipėdoje yra nepakankamai išvystyta baseinų 

infrastruktūra, todėl modernaus baseino statyba būtų patrauklus objektas miesto gyventojams ir visam 

regionui. 

Atlikus pastato šilumos poreikių analizę, aukščiau minėtoje galimybių studijoje nustatyti 4 baseino šilumos 

poreikio tenkinimo scenarijai: 

• Šiluma pastatui tiekiama iš centralizuotų šilumos tinklų (toliau – CŠT) (reikalingos pradinės 

investicijos šilumą pastatui tiekiant pagal šį scenarijų – 620 tūkst. Lt, metinės sąnaudos pastato 

šildymui ir vėdinimui – 417 tūkst. Lt per metus); 

• Šiluma pastatui tiekiama iš CŠT, o baseino vandens pašildymui naudojami saulės kolektoriai 

(reikalingos pradinės investicijos – 3,82 mln. Lt, metinės sąnaudos – 315 tūkst. Lt per metus); 

• Šiluma pastatui teikiama naudojant drėgmės rinkimo, oro ir vandens šildymo įrenginius su šilumos 

siurbliu (reikalingos pradinės investicijos – 1,05 mln. Lt, metinės sąnaudos – 312 tūkst. Lt per 

metus); 

• Šiluma pastatui teikiama kombinuojant šilumos siurblius ir saulės kolektorius (reikalingos pradinės 

investicijos – 2,28 mln. Lt, metinės sąnaudos – 258 tūkst. Lt per metus). 

Atsižvelgiant į Vakarų Lietuvos geoterminės energijos potencialą, nuspręsta įvertinti ir geoterminių resursų 

panaudojimo efektyvumą, teikiant šilumą viešojo baseino infrastruktūrai. 

Šio verslo plano tikslas – nustatyti geoterminių resursų panaudojimo galimybes ir efektyvumą viešojo 

baseino infrastruktūroje. 

Šiam tikslui įgyvendinti numatomi šie uždaviniai: 

• įvertinti alternatyvą, kai baseino komplekso šilumos poreikis būtų tenkinamas naudojant 

geoterminius resursus; 

• įvertinti geoterminių resursų panaudojimo viešojo baseino infrastruktūroje kuriamą papildomą naudą 

ir pridėtinę vertę. 

Verslo plane bus nagrinėjama alternatyva, kai šiluma viešojo baseino kompleksui tiekiama iš naujai 

statomos geoterminės jėgainės (giliųjų geoterminių grežinių), o likusi energija parduodama į CŠT. 

4.2. Pageidaujamos gauti lėšos 

Šiame verslo plane yra siekiama įvertinti geoterminių resursų panaudojimo baseino komplekso šildymui 

alternatyvą. Pastačius geoterminės energijos jėgainę, yra suplanuota, kad iš šios veiklos būtų uždirbama 

pajamų, t.y. jėgainės perteklinė energija būtų parduodama į CŠT. Planuojamos gauti pajamos apskaičiuotos 

atsižvelgiant į planuojamą pagaminti energijos kiekį ir nustačius šilumos pardavimo kainą. Plačiau apie 

projekto finansinius rodiklius žiūrėti skyriuje Nr. 7 „Finansinis planas“. 

4.3. Numatomos veiklos pristatymas 

Priėmus sprendimą, kad šiluma baseino kompleksui bus tiekiama naudojant geoterminius resursus, 

Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų atlikti tokias parengiamąsias veiklas: 

• Iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos gauti pritarimą dėl geoterminės jėgainės statybos; 

• Parengti jėgainės techninį projektą; 

• Viešosios ir privačios partnerystės pagrindu atrinkti privatų investuotoją jėgainės statybai ir/ar 

valdymui. 

| 17



4.4. Siūlomi produktai (paslaugos) 

Šiame verslo plane bus nagrinėjamas vienas iš atsinaujinančių energetinių šaltinių – geoterminė energija. 

Paveiksle toliau pateikiama energetikos išteklių klasifikacija pagal atsinaujinimo būdą. 

ENERGETIKOS 

IŠTEKLIAI 

Iškastinis kuras 

Atsinaujinantys 

energetikos ištekliai 

Gamtinės dujos 

Vėjo energija 

Naftos produktai 

Saulės šilumos energija 

Akmens anglis 

Aeroterminė energija 

Durpės 

Geoterminė energija 

Atominė energija 

Hidroenergija 

Biomasė 

Biodujos 

Pav. Nr. 4. 

Šaltinis: sudaryta autorių 

Energetikos išteklių klasifikacija 

Iškastinis kuras – tai tokios organinės medžiagos, kaip anglis, nafta, ir pan., kurios yra 

randamos požeminiuose kloduose, susiformavusiuose ankstesniuose geologiniuose perioduose, ir dabar 

naudojamos kaip energijos šaltinis. 3 

Atsinaujinantieji energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės, vėjo, biomasės 

ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija. Ši energija atsiranda ir atsinaujina veikiama gamtos ar 

žmogaus sukurtų procesų, ją galima naudoti energijai gaminti 4 . 

Atsinaujinančių energetikos išteklių apibrėžimai yra pateikti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių 

energetikos įstatyme, kurį 2011 m. gegužės 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos Seimas 5 : 

• Vėjo energija – oro judėjimo energija, naudojama energijai gaminti; 

• Saulės šilumos energija – saulės spindulinė energija, paverčiama į šilumos energiją saulės 

kolektoriuose; 

• Aeroterminė energija – šilumos energija, susikaupusi ore; 

• Geoterminė energija – šilumos energija, susikaupusi žemiau žemės paviršiaus; 

• Hidroterminė energija – šilumos energija, susikaupusi paviršiniuose vandenyse; 

• Biomasė - biologiškai skaidžios biologinės kilmės žemės ūkio, miškų ūkio ir susijusių pramonės 

šakų, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, žaliavos, atliekos ir liekanos, įskaitant augalines ir 

gyvūnines medžiagas, taip pat biologiškai skaidžios pramoninės ir komunalinės atliekos; 

• Biodujos – iš biomasės pagamintos dujos. 

3 http://www.yourdictionary.com/fossil-fuel 

4 „Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo veiksmų planas 2010–2020 m.“, Lietuvos biomasės 

energetikos asociacija „Litbioma“, 2008 metai. 

5 Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, 2011-05-12 Priėmė - Lietuvos Respublikos Seimas, Publikavimas: 

Valstybės žinios, 2011-05-24, Nr. 62-2936 

| 18



Kaip jau minėta aukščiau, šio verslo plano tikslas yra nustatyti geoterminių resursų panaudojimo galimybes ir 

efektyvumą viešojo baseino infrastruktūroje, todėl toliau yra plačiau pristatomi geoterminiai ištekliai. 

Geoterminių išteklių panaudojimas 

Geoterminiai ištekliai naudojami jau daugybę tūkstantmečių. Yra įrodymų, kad japonai geoterminį vandenį 

naudojo jau 11 tūkst. metų pr. Kr. maisto gaminimui bei prausimuisi. Manoma, kad pramonėje pirmą kartą 

geoterminė energija panaudota XVIII amžiaus pabaigoje. Pirmoji geoterminės energijos jėgainė buvo 

atidaryta Italijoje. 1922 metais geoterminė jėgainė JAV pateko į istoriją, kurios pagamintos 250 kW energijos 

pakako apšviesti gatves ir pastatus tame kvartale. 

Pav. Nr. 5. 

Geoterminio vandens ciklas 

Šaltinis: Prieiga prie interneto: http://www.technologijos.lt 

Pasaulio geotermijos kongreso metu (2010 metais) buvo išskirti tokie pagrindiniai geoterminių resursų 

panaudojamo būdai 6 : 

• patalpų šildyme tiesiogiai naudojant geoterminius išteklius ar šilumos siurblių sistemas; 

• agrokultūroje (šiltnamių šildymas, gyvulininkystė ir pan.); 

• akvakultūroje (žuvivaisoje); 

• pramonės procesuose; 

• maudymosi, plaukiojimo vietose; 

• balneologijoje (terapinis naudojimas); 

• patalpų vėsinimui, oro kondicionavimui. 

Geoterminio vandens panaudojimo galimybės priklauso nuo terminių savybių bei cheminės sudėties 

(bendros mineralizacijos). Toliau esančioje lentelėje pateikiamos geoterminio vandens panaudojimo 

galimybės pagal temperatūrą. Priede Nr. 1 yra aprašomi žymūs užsienyje įsukūrę objektai, kurie 

kompleksiškai naudoja geoterminus išteklius. 

Lentelė Nr. 7. Geoterminio vandens galimas panaudojimas pagal temperatūrą 

Temperatūra, °C 

Panaudojimas 

25-50 Balneologijoje 

10-160 Patalpų šildymui 

10-140 Žemės ūkyje 

40-130 Pramonėje 

90-350 Elektros gamyboje 

Šaltinis: Lietuvos Geotermijos Asociacija, 2010 

6 Šaltinis: World Geothermal Congress. Direct Utilization of Geothermal Energy 2010 Worldwide Review, 2010. 

| 19



Geotermijos energijos panaudojimo masto kaita 1995–2010 metais pagal naudojimo būdus pateikta 

paveiksle toliau. 

Pav. Nr. 6. 

Geoterminės energijos sunaudojimas pasaulyje pagal tikslą 

Šaltinis: World Geothermal Congress. Direct Utilization of Geothermal Energy 2010 Worldwide Review, 2010 

Nuolat augantį geoterminės energijos išteklių panaudojimą labiausiai nulėmė 2 priežastys: vis labiau 

tobulėjančios technologijos (geoterminės energijos panaudojimui) ir augantis žmonių susidomėjimas 

aplinkosauginiais klausimais. Labiausiai nuo 1995 metų išaugo geoterminės energijos panaudojimas šilumos 

siurbliais gaminant šilumos energiją. Tam didžiausią įtaką daro platus geoterminių šilumos siurblių 

naudojimas 7 – tai šildymo būdas, kai šildymo sistema iš žemės ima susikaupusią saulės šilumą ir panaudoja 

ją namo šildymui, vėsinimui ir karšto vandens ruošimui. 

Geoterminiai resursai plačiausiai yra naudojami Japonijoje, Australijos žemyne bei tokiose Europos 

valstybėse kaip Islandija, Vengrija, Prancūzija. 

Islandija išsiskiria geoterminių resursų gausa bei panaudojimo kompleksiškumu – geoterminiai resursai šioje 

šalyje naudojami elektros ir šilumos energijos gamyboje (net 89 proc. visų patalpų yra šildoma naudojant 

geoterminius išteklius), agrokultūroje (šiltnamių šildymui, gyvulininkystėje ir pan.), akvakultūroje (žuvivaisoje), 

maudymosi, plaukiojimo vietose, balneologijoje (terapinis naudojimas). Islandija taip pat pasižymi gausiu 

geoterminių išteklių naudojimu pramonės procesuose: sniego tirpdymui, jūros dumblių, žuvų, kietmedžio 

džiovinimui, duonos gamybai (garų pagalba), padangų restauravimui, medienos plovimui ir kt. 

Vengrija geoterminius resursus išnaudoja gaminant šilumą bei teikiant balneologines procedūras. 

Japonijoje šie resursai yra įgiję kultūrinę, etninę prasmę ir yra plačiai naudojami maudynėse, meditacijai, 

terapijai, SPA procedūrose ir pan. 

Priede Nr. 2 yra išsamiau pristatomos šalys, kurios plačiausiai naudoja geoterminis resursus. 

Geoterminių išteklių rinka, panaudojimo galimybės Europoje ir Lietuvoje plačiau išanalizuotos 5.2. skyriuje 

„Prognozuojama siūlomų produktų (paslaugų) rinka“. 

4.5. SWOT (SSGG, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė 

Geoterminių resursų panaudojimo galimybės viešojo baseino infrastruktūrai formuluotos stiprybių, silpnybių, 

galimybių ir grėsmių (SSGG) analizės pagrindu (angl. SWOT – Strengths, Weaknesses, Opportunities, 

7 Šaltinis: World Geothermal Congress. Direct Utilization of Geothermal Energy 2010 Worldwide Review, 2010. 

| 20



Threats), identifikuojant strategijas kaip geriausią jų derinį. SSGG analizės pagrindu nagrinėjami šie 

strateginiai ryšiai: 

kaip panaudoti stiprybes galimybėms realizuoti (SO); 

kaip pašalinti silpnybes pasinaudojant galimybėmis (WO); 

kaip panaudoti stiprybes grėsmėms sumažinti (ST); 

kokias silpnybes reikia pašalinti, kad sumažėtų grėsmės (WT). 

Lentelė Nr. 8. Strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvų kūrimas ir vertinimas 

Strategijos formulavimo žingsniai: 

1. Išorinės aplinkos analizė 

2. Vidinės aplinkos analizė 

3. Strategijų formulavimas 

(efektyviausių derinių 

kombinavimas) 

Išorinės galimybės 

Išorinės grėsmės 

Vidinės stiprybės 

Stiprybių-galimybių strategijos 

[SO] 

Stiprybių-grėsmių strategijos 

[ST] 

Vidinės silpnybės 

Silpnybių-galimybių strategijos 

[WO] 

Silpnybių-grėsmių strategijos 

[WT] 

Šaltinis: The TOWS Matrix – A Tool for Situational Analysis, Long range planning. 

Nagrinėjamos alternatyvos SSGG analizė atlikta remiantis rinkos analize ir prognozėmis, statistiniais 

duomenimis bei vadybinėmis prielaidomis. Lentelėse toliau pateikta geoterminės energijos panaudojimo 

viešajame baseine SSGG analizė kitų šilumos tiekimo alternatyvų atžvilgiu, bei numatyti galimi strateginiai 

žingsniai. 

Lentelė Nr. 9. SSGG analizė 

Stiprybės (S) 

1. Šilumos energija viešojo baseino kompleksui būtų 

tiekiama nemokamai. 

2. Pakeliamas pakankamai aukštos temperatūros vanduo, 

kurio nereikėtų papildomai šildyti (nereikalingos 

papildomos investicijos katilams). 

3. Perteklinė energija būtų parduodama AB „Klaipėdos 

energija“ ir tokiu būdu būtų gaunamos pajamos. 

4. Dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, 

jėgainėje pagaminamą šilumą AB „Klaipėdos energija“, 

esant tokiai pačiai kainai kaip ir konkurentų, turėtų 

supirkti pirmiausiai (lyginant su kitokias kuro rūšis 

naudojančiomis katilinėmis). 

5. Patrauklus investicijų atsipirkimo periodas. 

6. Šilumos gamybai būtų naudojama aplinką tausojanti 

energijos rūšis. 

7. Išgaunamas vanduo pasižymėtų išskirtinėmis 

terminėmis (būtų karštas, apie 70 o C) bei mineralinėmis 

(būtų itin aukštos mineralizacijos) savybėmis. 

8. Projekto įgyvendinimas (resursų prieinamumas) 

sudarytų prielaidas geoterminių tyrimų centro 

suformavimui, siekiant vystyti išteklių panaudojimą 

(sveikatinimui, gydymui, biotechnologijų pramonei ir 

kt.). 

Silpnybės (W) 

1. Projekto įgyvendinimas ir veiklos tęstinumas priklauso 

nuo politinių sprendimų (sprendimo statyti viešojo 

baseino kompleksą, sprendimo naudoti geoterminę 

energiją ir pan.). 

2. Reikalingos sąlyginai didelės pradinės investicijos 

(geologiniai tyrimai, gręžiniai). 

3. Projekto vieta – gyvenamoji miesto teritorija (gręžinių 

gręžimas sudarys papildomų nepatogumų aplinkiniams 

gyventojams). 

| 21



Galimybės(O) 

1. Išgaunamą geoterminį vandenį pritaikyti teikiant 

balneologines paslaugas baseino komplekse (kur 

vanduo būtų naudojamas vietoje, šviežias). 

2. Pritraukti privačius investuotojus geoterminės jėgainės 

statybai ir valdymui viešojo–privataus sektorių 

partnerystės (VPSP) sutarčių pagrindu. 

3. Perteklinė energija galėtų būti parduodama 

aplinkiniams didžiausiems šilumos energijos 

vartotojams (UAB „Klaipėdos arena“ (Švyturio arena), 

prekybos centrams „Akropolis“, „Grandus“, viešbučiui 

„Park Inn“). 

4. Papildomi tyrimai, nagrinėjantys platesnes išgaunamo 

vandens panaudojimo galimybes (galimybę naudoti 

geoterminį vandenį žuvivaisoje, druskų (ar kitų 

mineralinių medžiagų) išgarinimui, automobilių kelių 

apšalimo prevencijai ir pan. ). 


Grėsmės(T) 

1. Nebus surastas privatus investuotojas jėgainės 

statybai ir/ar veiklos vykdymui. 

2. Perteklinės energijos nesupirks AB „Klaipėdos 

energija“ ar supirks mažesnį kiekį nei planuojama. 

3. Intensyviai didėjantis šilumos gamintojų (tiesioginių 

konkurentų) skaičius Klaipėdos regione 

(prognozuojama, jog 2013 metais bus baigta statyti 

UAB „Fortum Klaipėda“ biokuro jėgainė patieks 

Klaipėdos šilumos vartotojams apie 40 proc. 

reikalingo metinio šilumos kiekio). 

4. Geoterminių išteklių panaudojimo specialistų 

trūkumas Lietuvoje. 

Lentelė Nr. 10. 

Geoterminio vandens komercializacijos projekto galimi strateginiai žingsniai 

Strategija Strateginiai ryšiai Strateginiai žingsniai 

Stiprybių-galimybių 

strategijos [SO] 

Silpnybių-galimybių 

strategijos [WO] 

Stiprybių-grėsmių 

strategijos [ST] 

Silpnybių-grėsmių 

strategijos [WT] 


Išnaudoti geoterminio vandens naudingąsias savybes 

S7–O1 

(aukštą temperatūrą ir mineralizaciją), teikiant 

balneologines paslaugas viešojo baseino komplekse. 

Siekti, kad iš jėgainės veiklos uždirbtas pelnas būtų 

S5– O4 

skiriamas papildomiems geoterminių išteklių tyrimams, 

kurie nagrinėtų veiklos plėtros galimybes. 

Siekiant pritraukti patikimą privatų investuotoją pagal 

viešojo-privataus sektorių partnerystės (VPSP) sutartį, 

akcentuoti geoterminės jėgainės investicinio projekto 

W2, – O2 

patrauklumą (investicijos atsipirkimo periodą, objekto 

išskirtinumą panaudojant geoterminį vandenį komercinių 

paslaugų teikimui). 

Šiame projekto etape identifikuotos stiprybės negali sumažinti grėsmių. 

Šiame projekto etape identifikuotos grėsmės negali būti sumažintos eliminuojant 

silpnybes. 

Remiantis SSGG ir strateginių žingsnių analizėmis toliau bus tiriama esama ir prognozuojama šilumos 

energijos ir geoterminių išteklių rinkos būklė, aptariama rekomenduojama geoterminės jėgainės technologija, 

parengtas jėgainės statybos ir eksploatavimo finansinis modelis bei apibrėžiami rekomenduojami verslo 

scenarijai. 


• Šio verslo plano tikslas – nustatyti geoterminių resursų panaudojimo galimybes ir efektyvumą 

planuojamo statyti viešojo baseino infrastruktūroje. 

• Verslo plane nagrinėjama alternatyva, kai šiluma viešojo baseino kompleksui tiekiama iš naujai 

statomos geoterminės jėgainės, o likusi energija parduodama į CŠT. 

• Pastačius geoterminės energijos jėgainę, yra numatoma, kad iš šios veiklos būtų uždirbama 

pajamų, t.y. jėgainės perteklinė energija būtų parduodama į CŠT. 

• Siekiant pritraukti patikimą privatų investuotoją pagal viešojo-privataus sektorių partnerystės 

(VPSP) sutartį, galėtų būti akcentuotas geoterminės jėgainės investicinio projekto patrauklumas 

(investicijos atsipirkimo periodas, objekto išskirtinumas, geoterminių resursų panaudojimo 

kompleksiškumas). 

| 22



5. RINKA IR KONKURENTAI 

5.1. Esama rinkos būklė 

Atsižvelgiant į tai, kad šiame verslo plane svarstomas geoterminių resursų panaudojimo efektyvumas viešojo 

baseino komplekso šilumos poreikio tenkinimui, toliau bus pristatomos šilumos energijos ir geoterminių 

resursų rinkos. 

Lietuvos šilumos gamybos rinka 

Lietuvoje egzistuoja 2 apsirūpinimo šiluma būdai – centralizuotas (centrinė šildymo sistema) ir individualus 

(vietinė šildymo sistema). 

Centrinis šilumos tiekimas – tai tiekimo būdas, kai šilumos gamybos šaltiniuose (kogeneracinėse elektrinėse, 

katilinėse) pagaminta šiluma į pastatus tiekiama šilumos perdavimo tinklu. 

Individualus šilumos tiekimas – tai šilumos tiekimo būdas, kai šiluma gaminama pastate įrengtuose šildymo 

įrenginiuose. 

Šiuo metu CŠT ir individualus šildymas Lietuvoje apima maždaug po 50 proc. šildymo rinkos. Panašus 

santykis yra ir kitose Baltijos valstybėse, Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Čekijoje ir kt. 8 

Lentelėje toliau pateikti centralizuotai tiekiamos šilumos rinkos sektoriaus pagrindiniai rodikliai 2005–2010 

metais. 


Centralizuotai tiekiamos šilumos rinkos sektoriaus pagrindiniai rodikliai 

Rodiklis 2005 2006 2007 2008 1 2009 2 2010 2 

Patiekta į tinklą šilumos, tūkst. MWh 10.110 10.393 9.680 9.603 9.267 9.804 

Patiekta šilumos vartotojams, tūkst. MWh 8.130 8.545 7.966 7.948 7.749 8.174 

Šilumos energijos technologiniai nuostoliai 

tinkluose, proc. 

19,6 17,5 17,3 16,7 15,7 15,7 

Priskaičiuota pajamų, mln. Lt 914,4 1.020,7 1.093,5 1.386,7 1.696,2 1.697,8 

Sąlyginio kuro vidutinė kaina, Lt už t.n.e 437,0 602,1 809,9 1.293,2 1.089,7 1.135,8 

Lyginamosios kuro sąnaudos, kg/MWh 99,1 98,3 98,7 99,0 97,7 97,6 

Vidutinė kaina, ct už kWh 11,25 11,97 13,8 17,72 21,89 20,77 

Vidutinė savikaina be PVM, ct už kWh 10,73 12,18 15,10 20,72 19,68 19,62 

Bendrasis pelnas be PVM, mln. Lt 42,5 -26,1 -110,0* -233,2* 33,0** 24,0** 

Pastabos: *Šilumos ir karšto vandens verslo nuostolis; **Pelnas (nuostolis) iš šilumos ir karšto vandens verslo be 

kompensacijos; 1 Duomenys pateikti įvertinus ir kitų šilumos tiekimo įmonių rezultatus (ne LŠTA narių); 2 Tik LŠTA narių 

duomenys. 

Šaltinis: „Šilumos tiekimo bendrovių 2010 metų ūkinės veiklos apžvalga“, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2011 

metai 

2010 metais daugiausia šilumos energijos buvo pagaminta (ir į CŠT patiekta) naudojant dujas (74,4 proc.) 

bei atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI) (19,3 proc.). Pažymėtina, kad AEI dalis gaminant 

šilumos energiją per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik 5 kartus (nuo 4 proc. 2001 m. iki 19,3 proc. 2010 

m.) 9 . 

8 „Šilumos tiekimo bendrovių 2010 metų ūkinės veiklos apžvalga“, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2011 metai 

9 „Šilumos tiekimo bendrovių 2010 metų ūkinės veiklos apžvalga“, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2011 metai 

| 23



Gamtinės dujos 

19% 

Kitas kuras 

2% 

5% 

Mazutas 

Atsinaujinantys 

energijos ištekliai 

74% 

Mediena – 167.510 t.n.e 

Šiaudai, biodujos – 2.521 t.n.e 

Geoterminė energija – 10.360 t.n.e 

Pav. Nr. 7. Kuro sąnaudos pagal rūšį CŠT įmonėse 2010 m. 


metai 

Šilumos sektoriaus raidos gairės yra apibūdintos Nacionalinė energetikos (energetinės nepriklausomybės) 

strategijoje, kuriai 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1426 pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir pateikė 

Lietuvos Respublikos Seimui. Žemiau pateikiama šioje strategijoje nurodyta sektoriaus esama padėtis, vizija 

bei strateginės iniciatyvos. 

Vizija 

Didinti energetinę nepriklausomybę keliant energijos 

vartojimo efektyvumą ir pereinant prie atsinaujinančių 

energijos išteklių naudojimo. 

Užtikrinti pagrįstai mažas šilumos kainas. 

Esama padėtis 

• Daugiausia šilumos gaminama naudojant 

iškastinį kurą; 

• Labai didelis šiluminės energijos suvartojimas 

pastatuose; 

• Per maža šilumos tiekėjų konkurencija; 

• Didelės šilumos kainos. 

Pav. Nr. 8. Šildymo sektoriaus strategija 

Šaltinis: Nacionalinė energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategija, patvirtinta 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 

1426 

Vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategijos nuostatomis, viena iš strateginių iniciatyvų yra skatinti 

šilumos energijos gamybą iš AEI ir ją efektyviai vartoti. Įgyvendinus šias iniciatyvas, Lietuvos šilumos 

sektorius taps labiau nepriklausomas, stabilus, konkurencingas ir draugiškas aplinkai. 

Klaipėdos šilumos gamybos rinka 

Strateginės iniciatyvos 

I. Skatinti šilumos energijos taupymą; 

II. Remti atsinaujinančių energijos išteklių 

naudojimą šildymo sektoriuje: 

• Didinti šilumos gamybą iš biomasės; 

• Efektyviai panaudoti buitines atliekas 

šilumos gamybai; 

• Panaudoti atliekinę šilumos energiją; 

III. Konkurencingumo didinimas ir rinkos 

liberalizavimas. 

Klaipėdoje centrinę šilumą tiekia AB „Klaipėdos energija”. AB „Klaipėdos energija” yra didžiausia energijos 

gamintoja Vakarų Lietuvoje ir pagrindinė energijos tiekėja Klaipėdoje. Bendrovė aprūpina šiluma 91 proc. 

uostamiesčio gyvenamojo ploto, 2 tūkst. verslo ir socialinių objektų ir 10 pramonės įmonių bei tiekia šilumą 

Gargždų miestui. Bendrovė šilumą gamina katilinėse (vanduo katiluose šildomas dujomis arba mazutu) bei 

superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų. 

Lentelėje toliau pateikiama AB „Klaipėdos energija“ parduodamos šilumos kiekis 2008–2011 metais. 

| 24

ct/kWh 



Lentelė Nr. 12. AB „Klaipėdos energija“ parduodamos šilumos kiekis 2008–2011 m. 

2008 2009 2010 2011 

Buitiniai vartotojai, tūkst. MWh 595 608 675 593 

Pramonė, tūkst. MWh 72 75 72 

Kiti, tūkst. MWh 167 172 191 

235 

Iš viso, tūkst. MWh: 835 855 939 828 

Šaltinis: AB „Klaipėdos energija“, prieiga internetu: http://www.klenergija.lt/veiklos-rezultatai-pagal-teises-aktusskelbtina-bendroves-informacija 

Prijungimas prie centralizuotų šilumos tinklų 

Prisijungimo prie CŠT tvarką nustato šilumos tiekėjas. Toliau pristatoma AB „Klaipėdos energija“ numatyta 

prisijungimo prie centralizuotų šilumos tinklų tvarka. 

Vartotojas, norėdamas prisijungti pastato šildymo įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų, turi kreiptis į 

Klaipėdos m. savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrių ir 

gauti iš jo techninių sąlygų sąvadą. 

Pastato šilumos įrenginių projektavimo, montavimo ir jų prijungimo darbus pastato savininkas atlieka savo 

lėšomis pagal galiojančių teisės aktų išduotas prisijungimo technines sąlygas ir jas atitinkantį projektą. 

Baigus pastato šilumos įrenginių montavimo darbus, savininkas turi kreiptis į centrinės šilumos tiekėją ir 

pateikti raštišką prašymą dėl pastato šilumos įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti. 

Gavę prašymą, centrinės šilumos tiekėjo specialistai apžiūri ir įvertina šilumos įrenginius. Jeigu pastato 

šilumos įrenginiai pripažįstami tinkamais naudoti, išrašomas Šilumos įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti 

aktas bei Pažyma į Valstybinę energetikos inspekciją. 

Gavęs minėtus dokumentus pastato savininkas turi kreiptis į Valstybinės energetikos inspekciją ir nustatyta 

tvarka gauti Šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą. Pastato šilumos įrenginiai 

pripažįstami prijungti nuo šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos. 

Šilumos energijos kaina 

AB „Klaipėdos energija“ šilumos energijos kainą nustato vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio 

įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo 32 straipsnio 11 dalimi ir Šilumos kainų nustatymo 

metodika. Paveiksle žemiau pateiktos Šilumos kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2011.02.01 ir 

2012.02.01. 

35,00 

30,00 

25,00 

20,00 

23,00 

29,65 

25,59 

32,33 

21,15 

27,95 

24,20 

30,00 

22,56 

26,68 

15,00 

10,00 

5,00 

0,00 

Vilnius 

28,91 % 

Kaunas 

26,34% 

Klaipėda 

32,15% 

Šiauliai 

23,97% 

Panevėžys 

18,26% 

2011.02.01 2012.02.01 

Pav. Nr. 9. Šilumos kainos pokytis didžiuosiuose Lietuvos miestuose 

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, prieiga prie interneto: 

http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=15987 

| 25



Iš pateikto paveikslo matyti, kad šilumos kaina nuo 2011 iki 2012 metų augo visuose 5 didžiausiuose 

Lietuvos miestuose (vidutiniškai 25,9 proc.). Sparčiausias kainos augimas pastebimas Klaipėdoje, kur 

šilumos kaina išaugo 32,2 proc. AB „Klaipėdos energija“ nurodo tokias dvi pagrindines šilumos energijos 

kainos padidėjimo priežastis – šaltesnė nei įprasta šiam metų laikui lauko temperatūra bei išaugusi gamtinių 

dujų kaina 10 . 

5.2. Prognozuojama siūlomų produktų (paslaugų) rinka 

Pasaulio energetikos rinka yra kasmet augantis ir nuolatos besivystantis sektorius bei vienas iš svarbiausių 

politinių ir ekonominių diskusijų objektų. 

Populiacijos skaičiaus didėjimas ir gyventojų pajamų augimas 11 yra pagrindinės priežastys, lemiančios 

pasaulinės energetikos rinkos plėtrą. Paveiksle žemiau pavaizduotos populiacijos, pajamų ir energijos 

gamybos sąsajos. 

Pav. Nr. 10. Gyventojų skaičiaus, pirminės energijos ir bendro vidaus produkto kaita 

pasaulyje 

Pastaba: TEBIPO šalys – 34 labiausiai ekonomiškai išsivysčiusios šalys, priklausančios Tarptautinei ekonominio 

bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai 

Šaltinis: BP Energy Outlook 2030, London, January 2011 

Tokios energetikos sektoriaus augimo tendencijos formuoja ir visą ekonomikos raidą – spartėja 

industrializacija, urbanizacija, automobilizacija. Šios tendencijos siejasi su: 

• augančiu energijos poreikiu; 

• didėjančiu energetiniu vartojimo ir gamybos efektyvumu; 

• didėjančia energetinių išteklių diversifikacija (naudojami įvairesni energijos šaltiniai); 

• didėjančiu tausojančios aplinką, lengvai išgaunamos ir prieinamos energijos poreikiu. 

Aukščiau minėti rinkos veiksniai lemia ir išteklių, naudojamų energijos gamybai, panaudojimo struktūrinius 

pokyčius. 

10 „Vasario sąskaitos už šildymą: nuo 2 iki 15 litų už kvadratinį metrą“, AB „Klaipėdos energija“, 2012 

11 BP Energy Outlook 2030, London, January 2011 

| 26



Pav. Nr. 11. 

Šaltinis: EIA, International Energy Outlook, 2011 

Naudojamų energijos išteklių kiekio ir struktūros kaita pasaulyje 

Iš pateikto paveikslo matyti, jog prognozuojamas visų energijos išteklių panaudojimo kiekių augimas, tačiau 

prognozuojama, kad šių išteklių struktūroje padidės tik atsinaujinančių energijos išteklių ir atominės energijos 

panaudojimas. Šioms tendencijoms didžiausią įtaką turi ribotas iškastinio kuro kiekis bei vis didesnis 

susirūpinimas aplinkosauga. 

Toliau bus aptariama geoterminių išteklių (vieno iš AEI) rinka Europoje ir Lietuvoje. 

Geoterminių išteklių panaudojimas patalpų šildymui Europoje 

Geoterminiai resursai komercinių ir gyvenamųjų namų patalpų šildymui naudojami, pasitelkiant šilumos 

siurblius ar įrengiant geotermines jėgaines. Geoterminėse jėgainėse šiluma gaminama pakeliant giluminių 

gręžinių vandenį ir naudojant šilumokaičius ar kitą įrangą, reikalingą šilumos gamybai. 

Geoterminė energija naudojama daugiau nei 70 pasaulio šalių. Didžiausi geoterminės energijos naudotojai 

yra JAV, Italija, Meksika, Islandija. Lietuvoje aukštu geoterminiu potencialu pasižymi šalies vakarinė dalis. 

Toliau pateikiamas paveikslas, kuriame pavaizduota Europos Sąjungos narių šalyse įrengta geoterminių 

jėgainių galia (MW), tenkanti vienam milijonui šalies gyventojų. 

500,00 

450,00 

400,00 

350,00 

300,00 

250,00 

200,00 

150,00 

100,00 

50,00 

0,00 

Pav. Nr. 12. Įrengta geoterminių jėgainių galia (MW), tenkanti vienam milijonui šalies 

gyventojų 2010 m. 

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis World Geothermal Congress. Direct Utilization of Geothermal Energy 2010 

Worldwide Review, 2010 duomenimis. 

| 27



Europoje geoterminę energiją tiesioginiam patalpų šildymui plačiausiai naudoja Skandinavijos šalys (Švedija 

ES–27 vidurkį lenkia 9,5 karto, Suomija – 3,2 karto). Lietuva pagal įrengtų geoterminių jėgainių galią (MW), 

tenkančią vienam milijonui šalies gyventojų, lenkia tokias šalis kaip Graikija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, 

Latvija, tačiau tai vis tiek 3 kartus mažiau nei ES–27 vidurkis. 

Prognozuojama, kad geoterminės energijos panaudojimas patalpų šildymui Europos Sąjungos valstybėse 

narėse nuo 2007 m. iki 2020 m. padidės beveik 4 kartus – nuo 9.800 MW iki 39.000 MW. 

Lentelė Nr. 13. Geoterminio šildymo tikslai Europos Sąjungoje 

Geoterminė energija, šildymas 2007 2010 2020 

Instaliuotas galingumas (MW) 9.800 16.000 39.000 

Pateiktos šilumos kiekis (Mtne/metus) 2,6 4,3 10,5 

Šaltinis: Dr. Feliksas Zinevičius, Lietuvos Geotermijos Asociacijos pirmininkas, „Geoterminės energetikos valdymas“, 

2009 

Prognozuojama, jog energijos pagaminimo kaina mažės didėjant šilumos energijos gamybos kiekiui iš 

geoterminių išteklių. 

Lentelė Nr. 14. Prognozuojama geoterminio šildymo kaina Europoje 

2005 2010 2020 

Geoterminio šildymo kaina, €/t.n.e 4-10 3-8 3-6 

Šaltinis: European Geothermal Energy Council, „Geothermal Heating & Coolingaction Plan for Europe, 2007 

Geoterminių išteklių panaudojimas patalpų šildymui Lietuvoje 

Lietuva, lyginant su kaimyninėmis šalimis, pasižymi palankiomis geoterminėmis sąlygomis, ypatingai 

vakarinė šalies dalis 12 . Per pastaruosius 40–50 metų Lietuvoje atlikta daug geoterminių tyrimų giliuose 

gręžiniuose, vykdant naftos paieškas, atliekant geologinio kartografavimo darbus 13 , tačiau esminiai pokyčiai, 

pritaikyti geoterminį vandenį pramoniniame naudojime, siejami su Lietuvos geotermijos asociacijos steigimu 

(1991 m.), UAB „GEOTERMA“ steigimu (1995 m.) bei Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės 

statyba (1997 m.). 

Pav. Nr. 13. 

Kambro sistemos uolienų temperatūra (A) ir temperatūra 1 km gylyje (B) 

Šaltinis: „Lietuvos geoterminių duomenų sistema“, S. Šliaupa, Lietuvos geologijos tarnyba, 2001 metai 

Šiuo metu Lietuvoje geoterminė energija yra naudojama centriniam šildymui, šilumą gaminant UAB 

„GEOTERMA“ jėgainėje Klaipėdoje (13,5 MW šiluminės energijos) ir daugiau kaip tūkstantyje instaliacijų 

individualiuose objektuose, kurių bendra galia yra apie 20 MW (tikslių duomenų nėra dėl registracijos 

sistemos nebuvimo Lietuvoje) 14 . 

12 Geologijos ir geografijos institutas. Vakarų Lietuvos regione esančių geoterminės energijos resursų potencialo 

išaiškinimas ir pagrindimas bei galimybės jų panaudojimui energijos gamybai, Taikomasis mokslinis tyrimas 

monitoringas, 2008. 

13 Šaltinis: Šliaupa, S. Lietuvos geoterminių duomenų sistema. Lietuvos geologijos tarnyba, 2001. 



| 28

tūkst. t.n.e. 



Ekonominiai skaičiavimai rodo, kad geoterminėse jėgainėse pagaminta šiluma pagal ekonominį efektyvumą 

gali efektyviai konkuruoti su kitais energijos šaltiniais, kas sudaro palankias sąlygas plėtoti šią energijos rūšį 

Lietuvoje. 

Iki 2020 metų UAB „GEOTERMA“ ir savivaldybių iniciatyvos pagrindu bei palaikant LR Vyriausybei Lietuvoje 

planuojama inicijuoti 4-6 naujus geoterminės energetikos objektus, kurių galingumas siektų 10-15 MW ir 

sudarytų bendrą apie 80 MW galingumą 15 . Lentelėje toliau pateikiamas prognozuojamas geoterminių išteklių 

panaudojimas Lietuvoje iki 2020 metų. 

25 

20 

15 

10 

5 

0 

Pav. Nr. 14. 

Geoterminė energija 

Geoterminės energijos panaudojimo patalpų šildymui Lietuvoje prognozė 

Šaltinis: „Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo veiksmų planas 2010–2020 m.“, Lietuvos 

biomasės energetikos asociacija „Litbioma“, 2008 metai. 

Vienas pagrindinių trukdžių platesnei plėtrai yra techninės problemos. Klaipėdos parodomojoje geoterminėje 

jėgainėje yra nuolat sprendžiami kylantys nesklandumai, techninės problemos, veiklos efektyvumo 

klausimai. Šių techninių problemų sprendimai leidžia suformuluoti pagrindinius geoterminių sluoksnių 

praktinio panaudojimo principus, labai svarbius tolimesniam šio tipo jėgainių vystymui. Pagrindinės 

perspektyvos siejamos su Vakarų ir Vidurio Lietuva, kur yra pakankamai aukštos geologinių sluoksnių 

temperatūros (daugiau kaip 30 o C) 16 . 

Geoterminės energetikos (kaip vieno iš AEI) vertinimas Lietuvos strateginiuose dokumentuose ir teisės 

aktuose 

Geoterminės energetikos ir kitų atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimas yra įvardijamas svarbiausiuose 

Lietuvos strateginiuose dokumentuose bei teisės aktuose. 


Geoterminės energijos naudojimo skatinimas Lietuvoje 

Dokumentas Laikotarpis, Pagrindinės nuostatos, susijusios su geotermine energetika 

Nacionalinė atsinaujinančių 

energijos išteklių plėtros 

strategija (Žin., 2010, Nr. 73- 

3725) 

Iki 2020 m. Kuo geriau patenkinti energijos poreikį vidaus ištekliais; 

Atsisakyti importuojamo taršaus iškastinio kuro; 

Skatinti elektros ir šilumos energijos gamybą iš geoterminės 

energijos, panaudojant Vakarų Lietuvos potencialą; 

Užtikrinti, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti 

su šalies bendru galutiniu energijos suvartojimu, 2008 m. 

sudariusi 15,3 proc., 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 proc., 





| 29



Dokumentas Laikotarpis, Pagrindinės nuostatos, susijusios su geotermine energetika 

tai yra siekti: 

- Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos 

išteklių, dalį, palyginti su bendru šalies elektros energijos 

suvartojimu, padidinti nuo 4,9 proc. 2008 m. iki 21 proc. 2020 

m. 

- Atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymo ir vėsinimo 

sektoriuje, palyginti su šio sektoriaus galutiniu energijos 

suvartojimu, padidinti nuo 28 proc. 2008 m. iki 36 proc. 2020 

m., taip pat centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš 

atsinaujinančių energijos išteklių, dalį padidinti nuo 14,9 proc. 

2008 m. iki 50 proc. 2020 m. 

Nacionalinė energetikos 

(energetinės nepriklausomybės) 

strategija (LR Vyriausybė 2010- 

10-6 nutarimu Nr. 1426 pritarė 

šiai strategijai ir pateikė LR 

Seimui) 

Nacionalinės energetikos 

strategijos įgyvendinimo planas 

(Žin., 2008, Nr. 4-131) 

Nacionalinė darnaus vystymosi 

strategija (Žin., 2003, Nr.89- 

4029) 

Nacionalinis atsinaujinančių 

išteklių energijos veiksmų 

planas 

Energetikos įstatymas (Žin., 

2002, Nr. 56-2224) 

Šilumos ūkio įstatymas (Žin., 

2003, Nr. 51-2254) 

Šilumos ūkio plėtros kryptys 

(Žin., 2004, Nr. 44-1446) 

Atsinaujinančių išteklių 

energetikos įstatymas (Žin., 

2011, Nr. 62-2936) 


5.3. Tikslinė rinka 

Iki 2025 m. 

Iki 2012 m. 

Iki 2020 m. 

Iki 2020 m. 

Atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės 

energijos balanse 2025 m. padidinti ne mažiau kaip iki 20 proc.. 

Nustatyti pagrindiniai Lietuvos energetikos sektoriaus tikslai bei 

jų įgyvendinimo kryptys: iki 2020 atsinaujinantys energijos 

ištekliai sudarys ne mažiau nei 60 proc. šildymo sektoriuje ir 

2050 m. – 100 proc. 

Numatytos priemonės, skatinančios geoterminės energijos 

panaudojimo plėtrą: 

Parengti naujų geoterminių jėgainių statybos Lietuvos 

geoterminėje anomalijoje galimybių studiją; 

Išnagrinėti galimybę modernizuoti Klaipėdos parodomąją 

geoterminę jėgainę – pritaikyti ją vietoj gamtinių dujų naudoti 

biokurą; 

Išnagrinėti galimybę modernizuoti Klaipėdos parodomąją 

geoterminę jėgainę – pritaikyti ją bendrai elektros ir šilumos 

gamybai; 

Parengti Vydmantų geoterminių gręžinių geoterminės energijos 

panaudojimo galimybių studiją; 

Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės bazėje vykdyti 

nuolatinę procesų geoterminėje kilpoje stebėseną. 

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, vis daugiau bus 

naudojama atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, vandens, 

saulės, geoterminės energijos ir kt.). 

Siekiama iki 2020 metų atsinaujinančių energijos išteklių dalį 

šalyje padidinti ne mažiau kaip iki 23 procentų bendrojo 

galutinio energijos suvartojimo; 

Skatinti elektros ir šilumos energijos gamybą iš geoterminės 

energijos, panaudojant Vakarų Lietuvos potencialą. 

Vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo 

skatinimas. 

Skatinti geoterminės energijos pagamintos šilumos supirkimą į 

šilumos tiekimo sistemas. 

Mažinti aplinkos taršą šilumos gamybai naudojant vietinius, 

atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius. 

Užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame 

galutiniame energijos suvartojime 2020 m. sudarytų ne mažiau 

kaip 23 proc. bei toliau didinti šią dalį. 

Atsižvelgiant į prognozuojamą geoterminės jėgainės galingumą, numatyti 2 galimi šilumos energijos pirkėjai: 

• viešasis baseinas; 

• CŠT. 

Viešojo baseino šilumos poreikis 

Galimybių studijoje „Baseinų poreikio ir išsidėstymo studija su bandomuoju projektu“ prognozuojama, kad 

vidutinis metinis viešojo baseino šilumos energijos suvartojimas bus 1.640.866 kWh. 

| 30



Lentelė Nr. 16. Metiniai projektiniai šilumos poreikiai, kWh 17 

Mėnuo 

Šilumos 

poreikis baseino 

šildymui 18 

Šilumos 

poreikis KV 

pašildymui 

Šilumos 

poreikis patalpų 

šildymui 

Šilumos 

poreikis patalpų 

vėdinimui 

Bendras 

šilumos poreikis 

Sausis 55.000 28.364 77.682 44.169 205.215 

Vasaris 55.000 28.364 67.776 39.511 190.651 

Kovas 55.000 28.364 55.534 37.586 176.484 

Balandis 55.000 28.364 30.071 26.715 140.149 

Gegužė 55.000 28.364 6.803 15.714 105.881 

Birželis 55.000 28.364 0 7.604 90.967 

Liepa 55.000 28.364 0 2.973 86.337 

Rugpjūtis 55.000 28.364 0 2.548 85.912 

Rugsėjis 55.000 28.364 0 9.659 93.022 

Spalis 55.000 28.364 21.583 19.112 124.058 

Lapkritis 55.000 28.364 40.947 28.976 153.286 

Gruodis 55.000 28.364 67.104 38.436 188.903 

Iš viso: 660.000 340.364 367.500 273.002 1.640.866 

Šaltinis: „Baseinų poreikio ir išsidėstymo studija su bandomuoju projektu“, 2011 metai 

Centralizuotas šilumos tiekimas 

UAB „GEOTERMA“ specialistų vertinimu, esant maksimaliam planuojamos geoterminės jėgainės 

išnaudojimui galėtų būti pagaminama 25,9 tūkst. MWh šilumos energijos per metus. Tai yra daugiau nei 

viešojo baseino šilumos poreikis (1,64 tūkst. MWh), tad likusi šiluma galės būti parduodama AB „Klaipėdos 

energija“, kuri centralizuotai šilumą tiekia Klaipėdos ir Gargždų miestams. 

Siekiant užsitikrinti stabilesnį šilumos supirkimą ir palankesnę kainą rekomenduotina tapti nereguliuojamu 

šilumos gamintoju (toliau – NŠG). Pripažinimo NŠG tvarka patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos 

kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) 2010 m. spalio 4 dienos nutarimu Nr. O3-201 „Dėl nepriklausomų 

šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamaisiais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pripažinimo tvarka pateikta 

šio verslo plano priede Nr. 3). 

Iš pripažinto NŠG pagaminta šiluma gali būti supirkta pagal tokias kainas 19 : 

• nustatytąsias laisvai, NŠG nuožiūra, jei VKEKK, vadovaudamasi Nepriklausomų šilumos gamintojų 

pripažinimo nereguliuojamais tvarkos aprašu, yra priėmusi motyvuotą sprendimą netaikyti 

privalomojo reguliavimo šilumos gamybos kainodaros srityje konkretaus nepriklausomo šilumos 

gamintojo atžvilgiu; 

• nustatytąsias, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika 20 , jei VKEKK, vadovaudamasi 

Nepriklausomų šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamais tvarka, nėra priėmusi motyvuoto 

sprendimo netaikyti privalomojo reguliavimo šilumos gamybos kainodaros srityje konkretaus 

nepriklausomo šilumos gamintojo atžvilgiu; 

• NŠG negali taikyti kainų, didesnių nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. 

Jeigu nepriklausomi šilumos gamintojai taiko vienodą šilumos kainą, šilumos tiekėjas (nagrinėjamu atveju AB 

„Klaipėdos energija“) privalo supirkti nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, laikydamasis šios prioritetų 

eilės 21 : 

• iš bendrų elektros ir šilumos gamybos įrenginių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius; 

• pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių; 

• atliekinę – iš pramonės įmonių; 

• iš didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių; 

• iš iškastinio kuro katilinių. 

17 Pateikti metiniai projektiniai šilumos poreikiai, tačiau tolimesniuose scenarijų skaičiavimuose vertinama, kad baseino 

komplekso darbo laikas yra 330 dienų. Baseino kompleksas vieną vasaros mėnesį nedirbs. 

18 Į šilumos poreikį baseino šildymui įtraukta ir vandens temperatūros palaikymui reikalinga šilumos energija. 

19 Pagal 2010 m. spalio 4 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą Nr. O3-202 „Dėl šilumos 

supirkimo išnepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ 

20 Pagal 2009 m. liepos 8 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą Nr. O3-96 „Dėl šilumos kainų 

nustatymo metodikos“ 

21 Pagal 2010 m. spalio 4 d Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą Nr. O3-202 „Dėl šilumos 

supirkimo išnepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ 

| 31



Taigi siekiant užtikrinti suplanuotus šilumos energijos pardavimus, itin svarbu būti pripažintu NŠG bei siekti 

VKEKK sprendimo netaikyti privalomojo reguliavimo šilumos gamybos kainodaros. Geoterminės jėgainės 

ištekliai yra atsinaujinantys, tad pagal nustatytą prioritetų eilę jėgainėje pagaminta šilumos energija, esant 

tokiai pačiai pardavimo kainai kaip ir konkurentų, turėtų būti superkama pirmiausiai. 

Geoterminių resursų sukuriama papildoma pridėtinė vertė 

Geoterminiai resursai viešojo baseino komplekse galėtų būti naudojami ne tik patenkinant šilumos poreikius, 

bet ir teikiant papildomas sveikatingumo (balneologijos) paslaugas, naudojant vietoje išgaunamą geoterminį 

vandenį. 

Geoterminiai ištekliai, tokie kaip karštosios versmės ar geoterminis vanduo, pasaulyje užima svarbią vietą 

sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose. Geoterminių išteklių panaudojimas šiuose sektoriuose priklauso 

nuo šių išteklių pasiekiamumo, išgaunamo vandens mineralinės sudėties, temperatūros bei tvarios vandens 

kokybės. 

Pagal numatomą gręžinių gylį, tikėtina, kad išgaunama vanduo būtų aukštos mineralizacijos (panašių 

savybių kaip ir Negyvosios jūros vanduo) bei išsiskirtų aukšta temperatūra. 

Geoterminis vanduo balneologinėse procedūrose gali būti naudojamas šiais tikslais: 

• poilsiui, relaksacijai; 

• ligų prevencijai; 

• ligų gydymui, reabilitacijai; 

• geoterminio vandens baseinams; 

• gėrimui. 

Šio verslo plano priede Nr. 4. yra pateikiama užsienio šalyse įsikūrusių sveikatingumo, sveikatinimo, SPA 

įstaigų, kurių veikloje naudojamas geoterminis vanduo, geroji praktika. 

5.4. Konkurentai 

Numatomas pagrindinis pagamintos šilumos energijos pirkėjas yra AB „Klaipėdos energija“, kuris šiuo metu 

šilumos energiją gamina savo katilinėse bei perka iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Atsižvelgiant į tai, 

konkurencija pasireiškia tarp šilumos gamintojų, kurie teikia šilumą AB „Klaipėdos energija“. 

Šiuo metu AB „Klaipėdos energija“ šilumą gamina šiose katilinėse: 

• Klaipėdos m. katilinėse (Elektrinėje, Klaipėdos rajoninėje katilinėje, Lypkių rajoninėje katilinėje, 

katilinėse Nr. 1, 2). Katilinėse sumontuota 12 vandens šildymo ir 10 garo katilų. Bendra naudojama 

nominali šiluminė galia – 668,42 MW. 

• Paupių katilinėje. Joje sumontuoti 5 vandens šildymo katilai. Bendra naudojama nominali šiluminė 

galia – 3 MW. 

• Tauralaukio katilinėse. Katilinėse sumontuota 40 vandens šildymo katilų. Bendra naudojama 

nominali šiluminė galia – 1,77 MW. 

• Gargždų šilumos tinklų katilinėse. Katilinėse sumontuota 12 vandens šildymo katilų ir 2 

kogeneracinės jėgainės. Bendra naudojama nominali šiluminė galia – 53,82 MW. 

Nepriklausomų šilumos gamintojų, iš kurių 2010 metais buvo supirkta šilumos energija, sąrašas pateikiamas 

lentelėje toliau. 


Nepriklausomas šilumos 

gamintojas 

Šilumos gamintojai, 2010 m. pardavę šilumos energiją AB „Klaipėdos energija“ 

Pirktos šilumos dalis nuo 

Pirkta šiluma, (tūkst. MWh) šilumos patiektos į tinklą, 

(proc.) 

AB „Geoterma“ 120,5 11,1 

UAB „Pramonės energija“ 101,3 9,3 

AB „Klaipėdos baldai“ 11,6 1,1 

AB „Izobara“ 4,9 0,5 

UAB „Baltijos elektrinių investicijos“ 22,6 2,1 


metai 

| 32



Toliau plačiau aptariami nepriklausomi šilumos gamintojai, 2010 metais pardavę šilumos energiją AB 

„Klaipėdos energija“ bei numatomi nauji rinkos dalyviai (šilumos gamintojai). 

UAB „GEOTERMA“ 

UAB „GEOTERMA“ pagrindinė veikla yra karšto vandens gamyba. Ši veikla vykdoma Klaipėdos 

parodomojoje geoterminėje jėgainėje. Pagal šiuo metu taikomą technologiją, naudojant atsinaujinančius 

energijos išteklius – geoterminę energiją (apie 40 proc.) bei iškastinį kurą – gamtines dujas (apie 60 proc.), 

gaminama šilumos energija yra parduodama AB „Klaipėdos energija“ ir tiekiama į jos valdomus tinklus pagal 

2009 m. gruodžio 22 d. šilumos energijos tiekimo – pirkimo sutartį. 

VKEKK 2011 m. gegužės 16 d nutarimu Nr. O3-102 UAB „GEOTERMA“ yra pripažinusi nereguliuojamu 

nepriklausomu šilumos gamintoju, netaikant privalomos šilumos gamybos kainodaros iki 2016 m. gegužės 

31 d. AB „Klaipėdos energija“ atžvilgiu. 

UAB „Pramonės energija“ 

UAB „Pramonės energija“ nuosavybės teise priklausančiais gamybos įrenginiais, esančiais Klaipėdos 

mieste, Liepų g. 85A, gaminama šilumos energija yra parduodama AB „Klaipėdos energija“ ir tiekiama į jos 

valdomus tinklus pagal 2008 m. sausio 2 d. šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. R-01-43, 

galiojančią iki 2011 m. gruodžio 31 d. 

UAB „Pramonės energija“ šilumos energijos gamybai naudoja biokurą, o gaminama šiluma parduodama tik 

AB „Klaipėdos energija“. 

Nuo 2012–2013 metų UAB „Pramonės energija“ planuoja nebevykdyti šilumos gamybos veiklos 22 . 

AB „Klaipėdos baldai“ 

AB „Klaipėdos baldai“ nuosavybės teise priklauso šilumos gamybos įrenginiai (katilinė) Klaipėdos mieste, 

Joniškės g. 21. Šioje katilinėje pagaminta šilumos energija parduodama AB „Klaipėdos energija“ ir tiekiama į 

tiekėjo valdomus tinklus pagal 2010 m. spalio 28 d. šilumos energijos tiekimo – pirkimo sutartį Nr. S-GEND- 

388, galiojančią 2010 m. lapkričio 1 d.–2012 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu. 

AB „Klaipėdos baldai“ katilinėje šilumos energijos gamybai yra naudojamas tik biokuras – medienos atliekos, 

kurios susidaro įmonei vykdant gamybinę veiklą. AB „Klaipėdos energija“ yra vienintelis AB „Klaipėdos 

baldai“ pagaminamos šilumos energijos Klaipėdos mieste pirkėjas. 

UAB „Izobara“ 

UAB „Izobara“ nuosavybės teise priklausančiais gamybos įrenginiais, esančiais Klaipėdos mieste, Šilutės pl. 

95, naudojant biokurą gaminama šilumos energija yra parduodama AB „Klaipėdos energija“ ir tiekiama į jos 

valdomus tinklus pagal 2010 m. spalio 28 d. šilumos energijos tiekimo – pirkimo sutartį Nr. R-04-181, 

galiojančią 2010 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu. 

UAB „Baltijos elektrinių investicijos“ 

UAB „Baltijos elektrinių investicijos“ pagal 2009 m. balandžio 1 d. tarp AB „Klaipėdos mediena“ ir UAB 

„Baltijos elektrinių investicijos“ pasirašytą turto perdavimo-priėmimo aktą ir eksploatavimo sutartį Nr. 

2138/21.1/110/21.1, valdymo ir naudojimo teise eksploatuoja AB „Klaipėdos mediena“ katilinę, esančią AB 

„Klaipėdos mediena“ teritorijoje. 

Eksploatuojamoje katilinėje šilumos gamybai naudojamas atsinaujinantis energijos šaltinis – medienos 

atliekos ir pagaminta šiluma pagal 2010 m. gruodžio 30 d. šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2010- 

11/5.3 parduodama AB „Klaipėdos energija“ ir tiekiama į šilumos tiekėjo valdomus tinklus Klaipėdos mieste. 

22 2011 m. vasario 8 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas „Dėl UAB ,,Pramonės energija“ 

pripažinimo nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“ 

| 33



UAB „Fortum Klaipėda“ 

UAB „Fortum Klaipėda“ įkurta 2007 m. lapkričio 21 d., kai AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Fortum Heat 

Lietuva“ akcininkai apsisprendė statyti naują termofikacinę elektrinę Klaipėdos mieste. 

Artimiausias šios bendrovės tikslas – pastatyti biokuru ir atliekomis kūrenamą termofikacinę elektrinę 

Klaipėdos Laisvojoje Ekonominėje Zonoje ir po to ją eksploatuoti. Planuojama, kad termofikacinė jėgainė 

pradės veikti 2013 m. pirmą pusmetį. Pagrindinis kuras, kuriuo bus kūrenama elektrinė – komunalinės ir 

nepavojingos pramoninės atliekos iš Klaipėdos regiono. Kartu bus deginamas ir biokuras, t.y. medienos 

drožlės. Naujoji termofikacinė elektrinė tieks šilumą į Klaipėdos miesto centralizuotą šilumos tiekimo sistemą. 

Pradėjusi veikti jėgainė patieks Klaipėdos šilumos vartotojams apie 40 proc. reikalingo metinio šilumos 

kiekio 23 . 


• Lietuvoje egzistuoja 2 apsirūpinimo šiluma būdai – centralizuotas ir individualus. 2010 metais 

daugiausia šilumos energijos buvo pagaminta naudojant dujas (74,4 proc.) bei atsinaujinančius 

energijos išteklius (19,3 proc.). 

• Vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių yra geoterminė energija. Prognozuojama, kad 

geoterminės energijos panaudojimas patalpų šildymui Europos Sąjungos valstybėse narėse nuo 

2007 m. iki 2020 m. padidės beveik 4 kartus – nuo 9.800 MW iki 39.000 MW. 

• Šiuo metu Lietuvoje geoterminė energija yra naudojama centriniam šildymui, šilumą gaminant 

UAB „GEOTERMA“ jėgainėje Klaipėdoje (13,5 MW šiluminės energijos) ir daugiau kaip 

tūkstantyje instaliacijų individualiuose objektuose, kurių bendra galia yra apie 20 MW. Vienas 

pagrindinių trukdžių platesnei plėtrai yra techninės problemos. 

• Atsižvelgiant į šilumos energetikos rinkos tendencijas bei galimą optimalų planuojamos pastatyti 

geoterminės jėgainės galingumą, numatomi 2 galimi šilumos energijos pirkėjai – viešojo baseino 

kompleksas bei AB „Klaipėdos energija“. 

• Siekiant užtikrinti stabilesnį planuojamos pastatyti geoterminės jėgainės pagaminamos šilumos 

supirkimą ir palankesnę kainą rekomenduotina tapti nepriklausomu nereguliuojamu šilumos 

gamintoju. 2010 metais AB „Klaipėdos energiją“ šilumos energiją supirko iš 5 nepriklausimų 

šilumos gamintojų (bendras supirktas šilumos kiekis 271 tūkst. MWh). 

• Vertinant konkurencinę aplinką, būtina atsižvelgti į tai, kad Klaipėdos regione numatoma kitų 

šilumos gamintojų plėtra (pvz. 2013 metais bus baigta statyti UAB „Fortum Klaipėda“ biokuro 

jėgainė, kuri Klaipėdos šilumos vartotojams patieks apie 40 proc. reikalingo metinio šilumos 

kiekio). 

• Analizuojant geoterminės jėgainės statybos projekto poreikį, reikia atsižvelgti ir į geoterminio 

vandens sukuriamą papildomą pridėtinę vertę. 

23 UAB "Fortum Heat Lietuva", Interneto priega: www.fortum.lt/fortum-klaipeda 

| 34



6. PRODUKTO (PASLAUGOS) GAMYBA (TIEKIMAS) 

Analizuojamai alternatyvai, kai viešojo baseino kompleksui šiluma būtų tiekiama naudojant geoterminius 

resursus, svarstomas toks scenarijus – šalia baseino komplekso būtų statoma nauja geoterminė jėgainė 

(gilieji geoterminiai gręžiniai). 

6.1. Personalo resursai 

Siekiant užtikrinti efektyvią geoterminės jėgainės veiklą, minimalų žmogiškųjų išteklių poreikį sudarytų: 

• Operatoriai (visada vienu metu dirbtų 2 operatoriai, iš viso planuojama, kad reikėtų 8 operatorių 

etatų), kurių pagrindinės funkcijos būtų energijos gamybos proceso stebėjimas, kontrolė ir valdymas, 

technologinių įrenginių priežiūra ir reguliavimas, smulkūs remonto darbai. 

• Jėgainės viršininkas, kurio pagrindinė funkcija būtų spręsti jėgainės operatyvios ūkinės veiklos 

klausimus ir tvarkyti visus operatyvinius reikalus bei būti atsakingu už sėkmingą jėgainės veiklą. 

Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos galėtų būti perkamos iš buhalterines paslaugas teikiančios 

įmonės. 

6.2. Turtas ir ištekliai 

Geoterminės jėgainės statybos ir valdymo projektą būtų galima įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės 

pagrindu. Klaipėdos miesto savivaldybė privačiam investuotojui suteiktų teisę neatlygintinai naudotis žemės 

sklypu, kuriame būtų statoma ir vykdoma jėgainės veikla. Už tai privatus investuotojas nemokamai tiektų 

šilumą viešajam baseinui (o energijos perteklių parduotų AB „Klaipėdos energija“). 

6.3. Planuojama infrastruktūra 

Privatus investuotojas Klaipėdos m. savivaldybės suteiktame sklype galėtų statyti 3 MW geoterminę 

jėgainę 24 . Toks jėgainės galingumas galėtų būti pasirinktas atsižvelgiant į išgaunamo geoterminio vandens 

temperatūros reikalavimus t.y. siekiant efektyviai tiekti šilumos energiją – reikalinga išgaunamo vandens 

temperatūra yra apie 70 o C, o tokios temperatūros vandens išgavimui reikalingas atitinkamo gylio (ne mažiau 

2 km) gręžinys, kurio galia yra apie 3 MW. Planuojama, kad geoterminis vanduo būtų išgaunamas iš kambro 

sluoksnio, 2 km gylio gręžinių. Tokiame vandenyje yra ištirpusių dujų, iš kurių 70 proc. degiosios, todėl jos 

galėtų būti utilizuojamos vandens šildymo katile, o gauta šiluma taip pat panaudojama baseino kompleksui. 

Jėgainei įrengti būtų reikalingas pastatas, kurio preliminarūs matmenys 6 x 9 x 4 = 216 m³. 

Galima jėgainės infrastruktūra ir įrengimai detalizuoti lentelėje žemiau. 

Lentelė Nr. 18. Galima jėgainės infrastruktūra 

Nr. ĮRENGIMAI Kiekis, vnt. 

1. Paėmimo ir injektavimo gręžiniai 2 

2. Plokšteliniai nerūdijančio plieno šilumokaičiai 2 

3. Vandens šildymo katilas (utilizatorius) 1 

4. Termofikaciniai tinklo siurbliai 2 

5. Rankoviniai filtrai 4 

6. Automatinio valdymo ir duomenų kaup. sistema 1 

7. El. transformatorius 10 kV→0,4 kV su el. skyd. 800 kW 1 

8. Panardinamas siurblys 1 

9. Seperatorius dujoms atskirti 1 

10. Injekcinis siurblys 1 

11. Patroniniai filtrai 3 

12. Geoterminio vandens trasa 900 

13. Buferinis rezervuaras 1000 m 3 1 

14. Jėgos kabelis 10 kV 200 

15. Šviesos kabelis 900 

16. Technologiniai vamzdynai - 

17. Elektros komunikacijos pastatuose - 

Šaltinis: UAB „GEOTERMA“ 

24 UAB „GEOTERMA“ ekspertų vertinimas 

| 35



6.4. Planuojamos technologijos 

Geoterminėje jėgainėje naudojami tokie svarbiausi įrengimai: 

• Paėmimo ir injektavimo gręžiniai – tai vertikalūs vamzdžiai, išgręžti žemės paviršiuje ar požemyje. 

Paėmimo gręžiniu vanduo yra pakeliamas į paviršių, o injektavimo – grąžinamas į žemės gelmes. 

• Panardinamas siurblys – tai įrenginys su hermetišku varikliu, kuris yra panardinamas į vandenį, kad jį 

pakeltų ir išstumtų. 

• Injekcinis siurblys – tai įrenginys su hermetišku varikliu, kuris didele jėga stumia skysčius atgal 

injektavimo gręžiniu. 

Geoterminės jėgainės veikimas remiasi uždaru cirkuliavimo principu: gavybiniais gręžiniais geoterminis 

vanduo iš kambro horizonto (2 km gylio) giluminiais siurbliais pakeliamas į žemės paviršių. Vanduo, 

pratekėjęs pro filtrus ir absorbcinius šilumos siurblius, injekciniais gręžiniais vėl grąžinamas į gelmes. Gelmių 

spūdžio pasipriešinimui įveikti naudojami aukšto slėgio siurbliai. Geoterminiame vandenyje yra daug 

ištirpusių druskų, todėl į jį dar prieš filtrus purškiamas inhibitorius, kad vamzdynuose ir įrengimuose 

nesusidarytų gipso kristalų. Išgaunamo geoterminio vandens šiluma perduodama šilumos tinklų 

termofikaciniam vandeniui, kuris gali būti tiekiamas į šilumos tinklus. 

Pav. Nr. 15. 


Geoterminės jėgainės pavyzdinė schema 

6.5. Aplinkosauga 

Geoterminėje jėgainėje (kitaip nei kitose jėgainėse) iškastinis kuras nėra deginamas. Vykstant degimo 

procesui į aplinką išsiskiria didelis CO 2 kiekis. Tai spartina globalinį atšilimą, rūgščius lietus. JAV 

Geoterminės energijos asociacijos tyrimų metu buvo nustatyta, kad iškastinio kuro jėgainės į aplinką išskiria 

24 kartus daugiau anglies dvideginio, 10.837 kartus daugiau sieros dioksido ir 3.865 kartus daugiau azoto 

oksidų per MWh nei geoterminė jėgainė. Geoterminė jėgainė išskiria tik labai mažą kiekį azoto oksido ir 

anglies dioksido bei nežymų kiekį sieros dioksido ir kietųjų dalelių. 

| 36



Pasak JAV geoterminės energijos asociacijos, geoterminė jėgainė įprastinėmis sąlygomis sukelia mažesnį 

triukšmą nei kito tipo jėgainės. Tai ypatingai svarbu, kai jėgainė yra statoma netoli apgyvendintų vietų bei 

užtikrinant darbuotojams saugią darbo aplinką. 

Geoterminė jėgainė panaudotą vandenį grąžina atgal į žemę, todėl požeminiai rezervai nėra išnaudojami, 

neatsiranda tuščių ertmių, kurios deformuotų žemės paviršių. Vanduo naudojimo metu nėra užteršiamas, o 

sugrąžinus atgal į žemę vėl įgauna savo turėtas savybes. Geoterminė jėgainė nenaudoja jokio iškastinio 

kuro, todėl nėra švaistomi gamtos ištekliai, kas labai svarbu mažinant ekologinį pėdsaką (šiuo metu žmonija 

naudoja žemės resursus 1,3 karto greičiau nei žemė juos gali atnaujinti). 

Pagal 1996 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 

įstatymo pateiktą sąrašą, šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius 

elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimams būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. 

6.6. Veiklų planas 

Priėmus sprendimą, kad šiluma baseino kompleksui bus tiekiama naudojant geoterminius resursus, 

Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų atlikti tokias parengiamąsias veiklas: 

• Iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos gauti pritarimą dėl geoterminės jėgainės statybos; 

• Parengti jėgainės techninį projektą; 

• Viešosios ir privačios partnerystės pagrindu atrinkti privatų investuotoją jėgainės statybai ir valdymui. 


• Analizuojamai alternatyvai, kai viešojo baseino kompleksui šiluma būtų tiekiama naudojant 

geoterminius resursus, svarstomas toks scenarijus – šalia baseino komplekso būtų statoma 

nauja geoterminė jėgainė. 

• Siekiant užtikrinti efektyvią geoterminės jėgainės veiklą, minimalų žmogiškųjų išteklių poreikį 

sudarytų 8 operatoriai ir jėgainės viršininkas. Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos galėtų 

būti perkamos iš buhalterines paslaugas teikiančios įmonės. 

• Geoterminės jėgainės statybos ir valdymo projektą būtų galima įgyvendinti viešosios ir privačios 

partnerystės pagrindu. 

• Įvertinus technologinius geoterminių jėgainių veikimo ir funkcionalumo aspektus, reikėtų svarstyti 

3 MW instaliuotos galios geoterminės jėgainės statybą. Pasirinkus tokį galingumą, būtų 

pakeliamas pakankamai aukštos temperatūros vanduo, kurio nereikėtų papildomai šildyti 

(nereikalingos papildomos investicijos katilams). 

• Geoterminė jėgainė (gilieji geoterminiai gręžiniai) būtų labiau draugiška aplinkai, kadangi jos 

veikloje nebūtų deginamas iškastinis kuras. 

| 37



7. FINANSINIS PLANAS 

Finansinės prognozės pateikiamos 11 metų laikotarpiui nuo planuojamos jėgainės statybos 2013 m. iki 2023 

metų. 

Finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra pagrįstos rinkos analizės rezultatais, statistiniais duomenimis, 

vadybinėmis prielaidomis, taip pat UAB „GEOTERMA“ specialistų ekspertiniu vertinimu. Prognozinės 

finansinės atskaitomybės ataskaitos sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės 

atskaitomybės įstatymu ir Verslo apskaitos standartais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos 

tvarkymą. 

7.1. Pagrindinės prielaidos 

Pagrindinės prielaidos finansiniam modeliavimui: 

• Jėgainės statybai ir valdymui būtų atrinktas privatus investuotojas, su kuriuo būtų sudaroma viešojoprivataus 

sektorių partnerystės sutartis; 

• Pardavimai planuojami atsižvelgiant į planuojamo viešojo baseino šilumos energijos poreikį bei AB 

„Klaipėdos energija“ galimą supirkti šilumos energijos kiekį; 

• Šilumos energija viešojo baseino infrastruktūrai būtų tiekiama nemokamai; 

• Geoterminės jėgainės statybos darbai užtruktų apie vienerius metus (galėtų būti įvykdyti per 2013 

metus), todėl jėgainės veikla planuojama nuo 2014 m. pradžios. 

Detalios pajamų ir balanso prielaidos pateikiamos tolesniuose skyriuose. 

7.2. Investicijos ir finansavimo šaltiniai 

Lentelėje žemiau pateikta pradinė projekto investicija. 


Investicijų sąmata (biudžetas) 

Išlaidų kategorija Kiekis Suma (tūkst. Lt) 

Jėgainė 9.015 

PROJEKTAVIMAS 500 

STATYBOS DARBAI 194 

ĮRENGIMAI 8.121 

Paėmimo ir injektavimo gręžiniai 2 6.000 

Plokšteliniai nerūdyjančio plieno šilumokaičiai 2 100 

Vandens šildymo katilas (utilizatorius) 1 90 

Termofikaciniai tinklo siurbliai 2 80 

Rankoviniai filtrai 4 28 

Automatinio valdymo ir duomenų kaup. sistema 1 160 

El. transformatorius 10 kV→0,4 kV su el skyd. 800 kW 1 100 

Panardinamas siurblys 1 500 

Seperatorius dujoms atskirti 1 120 

Injekcinis siurblys 1 350 

Patroniniai filtrai 3 21 

Geoterminio vandens trasa 900 180 

Buferinis rezervuaras 1000 m 3 1 100 

Jėgos kabelis 10 kV 200 14 

Šviesos kabelis 900 18 

Technologiniai vamzdynai 200 

Elektros komunikacijos pastatuose 60 

Kita 200 

Nenumatytos Išlaidos 4% 361 

Iš viso: 9.376 


Numatoma, kad projektą finansuotų privatus investuotojas, su kuriuo būtų sudaroma viešojo-privataus 

sektorių partnerystės sutartis. 

| 38



7.3. Dabartinis ir prognozuojamas balansai 

Toliau pateikiamos pagrindinės balanso straipsnių prognozės, kurios atliktos remiantis rinkos analizės 

rezultatais, statistiniais duomenimis bei vadybinėmis prielaidomis. 

Ilgalaikis turtas 

Ilgalaikio turto straipsnis atspindi įmonės veikloje naudojamo ilgalaikio turto likutinę vertę. Ilgalaikio 

materialaus turto straipsnyje modeliuojamos investicijos į geoterminės jėgainės statybą. 

Nusidėvėjimas (amortizacija) turto grupei modeliuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. 

Materialiam turtui taikyta 10 metų nusidėvėjimo norma. 

Trumpalaikis turtas 

Atliekant prognozes, suplanuoti šie pagrindiniai trumpalaikio turto balanso straipsniai: 

• atsargos ir išankstiniai apmokėjimai; 

• per vienerius metus gautinos sumos; 

• pinigai ir jų ekvivalentai. 

Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai prognozuoti atsižvelgiant į numatomas veiklos apimtis. 

Gautinose sumose apskaitomas pirkėjų įsiskolinimas. Iš pirkėjų gautinos sumos prognozuotos atsižvelgiant į 

planuojamas pardavimo apimtis. 

Pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsnyje esantis pinigų likutis parodo pinigus, kurie yra atsiskaitomojoje 

sąskaitoje. 

Nuosavas kapitalas 

Modeliuojama, kad jėgainės nuosavo kapitalo straipsnyje bus apskaitytas 100.000 Lt įstatinis kapitalas. 

Nepaskirstyto pelno (nuostolių) straipsnis atsispindi praėjusiųjų ir einamojo laikotarpių Įmonės veiklos 

rezultatą. 

Dotacijos ir subsidijos 

Projekto įgyvendinimui dotacijų/subsidijų nėra neplanuojamos, todėl atliekant prognozes šis straipsnis nėra 

prognozuojamas. 

Ilgalaikiai įsipareigojimai 

Modeliuojama, kad jėgainės statybai ir eksploatavimui bus pritrauktas privatus investuotojas, kurio nuosavas 

indėlis būtų 30 proc. (2,813 tūkst. Lt) reikalingos investicijos sumos (modelyje apskaityta kaip akcininko 

paskola). Likusiai investicijos daliai padengti (6.563 tūkst. Lt) numatoma ilgalaikė 5 metų trukmės banko 

paskola, kuri būtų gražinama įnašais kas metus, pradedant nuo antrųjų jėgainės veiklos metų. 

Prognozuojama paskolos palūkanų norma 3,68 proc. 25 . 

Privačiam investuotojui grąžinimai numatomi 2019-2021 metais, kai bus išmokėta banko paskola. 

25 6 mėnesių EURIBOR normos (1,18 proc, žiūrėta 2012-03-14) ir prognozuojamos banko paskolos maržos (2,5 proc) 

suma. 

| 39



Lentelė Nr. 20. Ilgalaikiai įsipareigojimai (tūkst. Lt) 

FINANSAVIMAS 

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Paskolos sutartis [iš banko] 

Paskolos gavimas 6.563 6.563 - - - - - - - - - - 

Ilgalaikė skolos dalis laikotarpio pradžioje kLTL 6.563 6.563 5.250 3.937 2.624 1.311 - - - - - - 

Trumpalaikė skolos dalis laikotarpio pradžioje kLTL - 1.313 1.313 1.313 1.313 1.311 - - - - - 

Skolos grąžinimas kLTL 1.313 - 1.313 1.313 1.313 1.313 1.311 - - - - - 

Pervedimai į einamųjų metų skolos dalį kLTL 1.313 1.313 1.313 1.313 1.311 - - - - - - 

Einamųjų metų skolos dalis laikotarpio pabaigoje kLTL 1.313 1.313 1.313 1.313 1.311 - - - - - - 

Ilgalaikė skolos dalis laikotarpio pabaigoje kLTL 5.250 3.937 2.624 1.311 - - - - - - - 

Palūkanų norma (metinė) % 3,68% 

Palūkanų sąnaudos kLTL 242 242 193 145 97 48 - - - - - 

Akcininkų paskola 

Paskolos gavimas 2.813 2.813 - - - - - - - - - - 

Ilgalaikė skolos dalis laikotarpio pradžioje kLTL 2.813 2.813 2.813 2.813 2.813 2.813 2.813 1.875 937 - - - 

Trumpalaikė skolos dalis laikotarpio pradžioje kLTL - - - - - - 938 938 937 - - 

Skolos grąžinimas kLTL 938 - - - - - 938 938 937 - - 

Pervedimai į einamųjų metų skolos dalį kLTL - - - - - 938 938 937 - - - 

Einamųjų metų skolos dalis laikotarpio pabaigoje kLTL - - - - - 938 938 937 - - - 

Ilgalaikė skolos dalis laikotarpio pabaigoje kLTL 2.813 2.813 2.813 2.813 2.813 1.875 937 - - - - 

Palūkanų norma (metinė) % 0% 

Palūkanų sąnaudos kLTL - - - - - - - - - - - 

Trumpalaikiai įsipareigojimai 

Trumpalaikius įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams. Trumpalaikiai įsipareigojimai prognozuojami remiantis mokėtinų sumų apyvartumo rodikliais. 

| 40



Lentelė Nr. 21. Prognozinės balanso ataskaitos (tūkst. Lt) 

Balanso ataskaita 

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

[LTL] 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

A. Ilgalaikis turtas 9.376 8.438 7.500 6.562 5.624 4.686 3.748 2.810 1.872 934 - 

I. Nematerialusis turtas - - - - - - - - - - - 

II. Materialusis turtas 9.376 8.438 7.500 6.562 5.624 4.686 3.748 2.810 1.872 934 - 

III. Finansinis turtas - - - - - - - - - - - 

IV. Kitas ilgalaikis turtas - - - - - - - - - - - 

B. Trumpalaikis turtas 108 354 418 575 825 1.176 2.000 2.890 3.847 5.815 7.853 

I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos 

- - - - - - - - - - - 

vykdyti sutartys 

II. Per vienerius metus gautinos sumos - 344 355 367 379 392 405 418 432 446 461 

III. Kitas trumpalaikis turtas - - - - - - - - - - - 

IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 108 10 63 208 446 784 1.595 2.472 3.415 5.369 7.392 

TURTO IŠ VISO: 9.484 8.792 7.918 7.137 6.449 5.862 5.748 5.700 5.719 6.749 7.853 

C. Nuosavas kapitalas 108 453 886 1.411 2.030 2.747 3.565 4.448 5.398 6.421 7.518 

I. Kapitalas 350 350 350 350 350 350 350 350 350 350 350 

II. Perkainojimo rezervas (rezultatai) - - - - - - - - - - - 

II. Rezervai - - 5 32 35 35 35 35 35 35 35 

IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) (242) 103 531 1.029 1.645 2.362 3.180 4.063 5.013 6.036 7.133 

D. Dotacijos, subsidijos - - - - - - - - - - - 

E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 9.376 8.339 7.032 5.726 4.419 3.115 2.183 1.252 321 328 335 

I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai 

8.063 6.750 5.437 4.124 2.813 1.875 937 - - - - 

įsipareigojimai 

II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir 

1.313 1.589 1.595 1.602 1.606 1.240 1.246 1.252 321 328 335 

trumpalaikiai įsipareigojimai 

II.1 Skolos tiekėjams - 276 282 289 295 302 308 315 321 328 335 

II.2 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 1.313 1.313 1.313 1.313 1.311 938 938 937 - - - 

III. Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai - - - - - - - - - - - 

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ 

IŠ VISO: 

9.484 8.792 7.918 7.137 6.449 5.862 5.748 5.700 5.719 6.749 7.853 

Apyvartinio kapitalo poreikis priklauso nuo jėgainės uždirbamo veiklos rezultato bei prognozuojamų finansinių ir investicinių piniginių srautų. 

| 41



7.4. Dabartinės ir prognozuojamos pelno (nuostolio) ataskaitos 

Atliekant prognozes modeliuojama, kad jėgainė bus pradėta statyti 2013 m. ir bus įrengta iki 2013 m. pabaigos, ir nuo 2014 m. sausio 1 d. galės pradėti aktyvią su 

šilumos energijos pardavimais susijusią komercinę veiklą. 

Pagrindinė veikla 

Prognozuojamu periodu Pelno (nuostolių) ataskaita buvo sudaroma prognozuojant šilumos energijos pardavimo pajamas bei jėgainės patiriamas sąnaudas (savikainą ir 

veiklos sąnaudas). 

‣ Pardavimo pajamos 

Pardavimo pajamos modeliuotos atsižvelgiant į AB „Klaipėdos energija“ superkamą šilumos kiekį. Detalūs skaičiavimai pateikti lentelėje toliau. 

Lentelė Nr. 22. Galimi šilumos energijos pardavimo kiekiai 

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

PAJAMOS 

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

ŠILUMOS PARDAVIMAS - 4.128 4.264 4.405 4.550 4.700 4.855 5.016 5.181 5.352 5.529 

Pardavimo pajamos iš pardavimo į CŠT (kLTL) - 4.128 4.264 4.405 4.550 4.700 4.855 5.016 5.181 5.352 5.529 

Parduodamas kiekis (tūkst. MWh) - 24 24 24 24 24 24 24 24 24 24 

Pardavimo kaina (Lt/MWh) - 170 176 181 187 194 200 207 213 220 228 

Pardavimo kaina (ct/kWh) - 17 18 18 19 19 20 21 21 22 23 

Pardavimo pajamos iš pardavimo baseinui (kLTL) - - - - - - - - - - - 

Parduodamas kiekis (MWh) - 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 

Pardavimo kaina (Lt/MWh) - - - - - - - - - - - 

Pardavimo kaina (ct/kWh) - - - - - - - - - - - 

‣ Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos 

Galimos šilumos energijos gamybos ir jėgainės veiklos sąnaudos detalizuotos lentelėse žemiau. 

| 42



Lentelė Nr. 23. Galimos šilumos energijos gamybos sąnaudos (tūkst. Lt) 

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

SAVIKAINA 

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Savikaina 3.313 3.388 3.463 3.541 3.618 3.696 3.774 3.853 3.932 4.014 

1. Kintamos sąnaudos 1.825 1.882 1.939 1.996 2.053 2.110 2.167 2.224 2.281 2.338 

1.1 Elektos energijos sąnaudos 1.825 1.882 1.939 1.996 2.053 2.110 2.167 2.224 2.281 2.338 

2. Pastoviosios sąnaudos 1.488 1.506 1.524 1.545 1.565 1.586 1.607 1.629 1.651 1.676 

2.1. Darbo užmokesčio sąnaudos (tiesioginių darbuotojų) 390 403 416 430 444 459 474 490 506 523 

2.2. Remonto darbai ir priežiūra 131 135 139 144 149 154 159 164 169 175 

2.3. Mokesčių sąnaudos 5 5 5 6 6 6 6 6 6 7 

2.4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos 938 938 938 938 938 938 938 938 938 938 

2.5. Kitos sąnaudos 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 

Lentelė Nr. 24. Galimos jėgainės veiklos sąnaudos (tūkst. Lt) 

3. Veiklos sąnaudos 

Kita veikla 

Kitos veiklos rezultatas neprognozuotas. 

Finansinė ir investicinė veikla 

Finansinę veiklą sudaro mokamos palūkanos už banko suteiktą paskolą 

Pelno mokestis 

VEIKLOS SĄNAUDOS 

3.1.Darbo užmokesčio sąnaudos (administracijos darbutojų) 

3.2. Buhalterinės apskaitos paslaugų sąnaudos 

3.3. Turto draudimo sąnaudos 

3.4. Jėgainės administravimo ir tech. aprūpinimo sąnaudos 

3.5. Kitos veiklos sąnaudos 

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

167 173 179 184 191 197 203 210 217 224 

66 68 70 72 75 77 80 82 85 88 

12 12 13 13 14 14 15 15 16 16 

6 6 6 6 7 7 7 7 8 8 

60 62 64 66 68 71 73 75 78 80 

24 25 26 26 27 28 29 30 31 32 

Atliekant finansinį modeliavimą, visu prognozuojamu laikotarpiu pelno mokestis buvo skaičiuojamas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Tarifo pokyčiai ateityje 

neprognozuoti. 

| 43



Lentelė Nr. 25. Prognozinės pelno (nuostolių) ataskaitos (tūkst. Lt) 

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA 

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

I. PARDAVIMO PAJAMOS - 4.128 4.264 4.405 4.550 4.700 4.855 5.016 5.181 5.352 5.529 

II. PARDAVIMO SAVIKAINA - 3.313 3.388 3.463 3.541 3.618 3.696 3.774 3.853 3.932 4.014 

III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) - 815 876 942 1.009 1.082 1.159 1.242 1.328 1.420 1.515 

IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 167 173 179 184 191 197 203 210 217 224 

IV.1 Pardavimo - - - - - - - - - - - 

IV.2 Bendrosios ir administracinės - 167 173 179 184 191 197 203 210 217 224 

V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) - 648 703 763 825 891 962 1.039 1.118 1.203 1.291 

VI. KITA VEIKLA - - - - - - - - - - - 

VI.1. Pajamos - - - - - - - - - - - 

VI.2. Sąnaudos - - - - - - - - - - - 

VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA (242) (242) (193) (145) (97) (48) - - - - - 

VII.1. Pajamos - - - - - - - - - - - 

VII.2. Sąnaudos 242 242 193 145 97 48 - - - - - 

VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) (242) 406 510 618 728 843 962 1.039 1.118 1.203 1.291 

XII. PELNO MOKESTIS - 61 77 93 109 126 144 156 168 180 194 

XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) (242) 345 433 525 619 717 818 883 950 1.023 1.097 

| 44



7.5. Dabartinės ir prognozuojamos pinigų srautų ataskaitos 

Bendrovės prognoziniai pinigų srautai sudaryti netiesioginiu būdu. 


Prognozinės pinigų srautų ataskaitos (tūkst. Lt) 

Pinigų srautų ataskaita 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

[LTL] 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

I. Pagrindinės veiklos pinigų srautai 

Grynasis pelnas (nuostoliai) (242) 345 433 525 619 717 818 883 950 1.023 1.097 

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos - 938 938 938 938 938 938 938 938 938 934 

Pirkėjų įsiskolinimo (padidėjimas) sumažėjimas - (344) (11) (12) (12) (13) (13) (13) (14) (14) (15) 

Trumpalaikių skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų 

- 276 6 7 6 7 6 7 6 7 7 

padidėjimas (sumažėjimas) 

Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas 242 242 193 145 97 48 - - - - - 

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai - 1.457 1.559 1.603 1.648 1.697 1.749 1.815 1.880 1.954 2.023 

II. 

III. 

Investicinės veiklos pinigų srautai 

Ilgalaikio turto įsigijimas (9.376) - - - - - - - - - 

Kiti investicinės veiklos pinigų srautai - - - - - - - - - - - 

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (9.376) - - - - - - - - - - 

Finansinės veiklos pinigų srautai 

Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais 350 - - - - - - - - - - 

Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais 9.134 (1.555) (1.506) (1.458) (1.410) (1.359) (938) (938) (937) - - 

Finansinių skolų padidėjimas 9.376 - - - - - - - - - - 

Finansinių skolų sumažėjimas (242) (1.555) (1.506) (1.458) (1.410) (1.359) (938) (938) (937) - - 

Paskolų grąžinimas - (1.313) (1.313) (1.313) (1.313) (1.311) (938) (938) (937) - - 

Sumokėtos palūkanos (242) (242) (193) (145) (97) (48) - - - - - 

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai 9.484 (1.555) (1.506) (1.458) (1.410) (1.359) (938) (938) (937) - - 

VI. Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) 108 (98) 53 145 238 338 811 877 943 1.954 2.023 

VII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje - 108 10 63 208 446 784 1.595 2.472 3.415 5.369 

VIII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 108 10 63 208 446 784 1.595 2.472 3.415 5.369 7.392 

| 45



7.6. Investicijų efektyvumo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas 

Finansiniai projekto atsipirkimo rodikliai modeliuoti remiantis finansų valdymo žinyne „Financial Management: Principles and Applications“ (tenth edition; A.J.Keown, 

J.D.Martin, J.W.Petty, D.F.Scott; Pearson Education, Upper Saddle River, New Jersey; 2005) pateiktomis formulėmis ir metodikomis: 

Lūžio taškas (pajamoms) (angl. Break-even Point) – apskaičiuotas kaip santykis tarp fiksuotų išlaidų ir kontribucijos maržos, t.y. laikant, kad jėgainės kintamųjų kaštų ir pardavimų 

santykis yra pastovus esant visiems pardavimų lygiams: 

S* = 

1 – 

F 

VC 

S 

, kur 

S* – lūžio taškas pajamoms, 

S – pardavimo pajamos, 

F – fiksuotieji kaštai, 

VC – kintamieji kaštai. 

 

Lūžio taško skaičiavimuose naudoti duomenys iš prognozuojamų pelno (nuostolių) ataskaitų. 

Grynoji dabartinė vertė (angl. Net Present Value, NPV) – apskaičiuota diskontuojant iš investicijos uždirbamus ateities pinigų srautus priimtina diskonto norma ir iš gaunamos 

sumos atimant pradinių investicijų dabartinę vertę. 

NPV = 

n 

 

FCFt 

(1 k 

t 

t1 ) 

IO 

, kur 

NPV – grynoji dabartinė vertė, 

FCF t – projekto grynieji pinigų srautai t periodu, 

k – projekto kapitalo kaštai (diskonto norma), 

IO – pradinės investicijos, 

n – projekto trukmė. 

 

 

Skaičiavimuose naudojama apskaičiuota diskonto norma – 10 proc. 

Pinigų srautų grynoji dabartinė vertė skaičiuota naudojant MS Excel finansinę formulę „NPV“. 

Vidinė grąžos norma (angl. Internal Rate of Return, IRR) – diskonto norma, kuriai esant investicijų vertė lygi grynųjų pinigų srautų vertei, t.y. diskonto norma, kurią pritaikius 

investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė lygi nuliui. 

FCF 

n 

IO = 

t 

t 

t1 (1 IRR) 

, kur 

IRR – vidinė grąžos norma, 


IO – pradinės investicijos, 

n – projekto trukmė. 

Vidinė grąžos norma yra lyginama su rinkoje esančia palūkanų norma (arba reikalaujama grąžos norma). Projekto vidinė grąžos norma skaičiuota naudojant MS Excel finansinę 

formulę „IRR“. 

Investicijų atsipirkimo periodas (angl. payback period) – laiko periodas, per kurį atsiperka pradinės investicijos, t.y. metų skaičius, per kuriuos projekto grynieji pinigų srautai 

susilygina su pradinėmis projekto investicijomis. 

PP = 

IO 

FCF t 

, kur 

PP – investicijų atsipirkimo periodas, 


IO – pradinės investicijos. 

| 46



Toliau lentelėje pateikiami pagrindiniai Projekto investicijos atsipirkimo rodikliai: 

Lentelė Nr. 27. Investicijos atsipirkimo rodikliai 

RODIKLIAI 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Investicija (tūkst. LTL) 9.376 

Pajamos (tūkst. LTL) - 4.128 4.264 4.405 4.550 4.700 4.855 5.016 5.181 5.352 5.529 

Lūžio taškas (pajamoms, tūkst. LTL) - 2.667 2.696 2.722 2.752 2.779 2.805 2.829 2.854 2.877 2.904 

Pagamina energija (tūkst. MWh) - 26 26 26 26 26 26 26 26 26 26 

Lūžio taškas (tūkst. MWh) - 16 15 15 15 14 14 14 13 13 13 

Grynoji dabartinė vertė (tūkst. LTL) 932 

Vidinė grąžos norma 12% 

Investicijų atsipirkimo laikas, metai 5,8 - 8,7 

Aukščiau pateikti atsipirkimo rodikliai iliustruoja, kad investicija į jėgainę atsipirktų per 5,8 – 8,7 metus. Kitame skyriuje yra pateikta jautrumo analizė šiems rodikliams. 


• Jėgainės statybai ir valdymui būtų atrinktas privatus investuotojas, su kuriuo būtų sudaroma viešojo-privataus sektorių partnerystės sutartis. 

• Geoterminės jėgainės statybos darbai užtruktų apie vienerius metus (galėtų būti įvykdyti per 2013 metus), todėl jėgainės veikla planuojama nuo 2014 m. 

pradžios. 

• Skaičiavimuose daryta prielaida, kad jėgainės statybai ir eksploatavimui būtų pritrauktas privatus investuotojas, kurio nuosavas indėlis būtų 30 proc. 

(2,813 tūkst. Lt) reikalingos investicijos sumos. Likusi investicijos dalis (6.563 tūkst. Lt) būtų finansuojama imant ilgalaikę (5 metų trukmės) banko 

paskolą, kuri būtų gražinama kas metus, pradedant nuo antrųjų jėgainės veiklos metų. 

• Prognozuojama, kad jėgainė visu analizuojamu laikotarpiu veiktų pelningai. 

• Investicija į jėgainę atsipirktų per maždaug 5,8 – 8,7 metus. 

• Šiluma baseino kompleksui būtų tiekiama nemokamai, kas leistų Klaipėdos miesto savivaldybei kas metus sutaupyti po 250-450 tūkst. Lt. 

| 47

8. PROJEKTO EKONOMINIS IR SOCIALINIS VERTINIMAS 

Projekto ekonominis – socialinis vertinimas (kitaip nei finansinis vertinimas, kuris parodo projekto naudą 

projekto vykdytojui) parodo projekto įtaką visuomenei ir valstybei, kurioje jis bus įgyvendinamas. Kadangi 

pirminis ir pagrindinis projekto tikslas yra finansinės naudos (pajamų) generavimas projekto vykdytojui, 

Projekto ekonominiai – socialiniai rodikliai nėra skaičiuojami. 

Lentelėje žemiau pateikiami pagrindinės projekto ekonominės-socialinės naudos įžvalgos. 


Sritis 

Klaipėdos miesto ir visos 

Lietuvos turistinio potencialo 

stiprinimas 

Atsinaujinančių energijos 

šaltinių naudojimo skatinimas 

Švarios aplinkos kūrimas ir 

ekologinio pėdsako mažinimas 

Konkurencingumo didinimas 

energetikos sektoriuje ir 

nepriklausomų energijos 

gamintojų skaičiaus augimas 

Geoterminių resursų naudojimo 

plėtra Lietuvoje 

Projekto ekonominė – socialinė nauda 

Paaiškinimas 

Baseino komplekse, pradėjus teikti balneologines paslaugas su vietoje išgaunamu 

geoterminiu vandeniu, būtų sukurtas išskirtinis ir unikalus traukos centras visame 

Pabaltyje. Tokiu būdu būtų sustiprintas Vakarų Lietuvos sveikatingumo ir 

sveikatinimo paslaugų sektorius. Toks centras galėtų tapti traukos centru tiek vietos, 

tiek užsienio turistams. 

Šiuo metu Lietuvoje CŠT naudojama tik 19 proc. atsinaujinančių energijos išteklių, 

įgyvendinus projektą nepanaudota geoterminė energija (24,26 tūkst. MWh per 

metus) būtų parduodama į CŠT, taip būtų padidinta atsinaujinančios energijos dalis 

CŠT ir leistų mažinti iškastinio kuro populiarumą. Tai padėtų didinti šalies energetinį 

nepriklausomumą. 

Geoterminės energetikos ištekliai yra atsinaujinantys ir neišsenkantys, tai mažina 

ekologinį pėdsaką (žmonija naudoja žemės resursus 1,3 karto greičiau nei žemė 

juos gali atnaujinti). Taip pat yra generuojama pastovi galia, taip mažinamas 

energetinis priklausomumas nuo iškastinio kuro. Be to, gaminant energiją 

neteršiama aplinka. 

Šilumos sektoriaus raidos gairės yra nurodoma, kad šiuo metu yra per maža 

šilumos tiekėjų konkurencija. Viešojo baseino patalpas šildant geotermine energija 

būtų pagaminama daugiau energijos nei baseino šilumos poreikis, todėl likusi 

šilumos energija būtų parduodama AB „Klaipėdos energija“. Šiuo metu AB 

„Klaipėdos energija“ energiją teikia 5 nepriklausomi gamintojai, o po projekto 

įgyvendinimo būtų įsteigtas dar vienas nepriklausomas energijos gamintojas, tokiu 

būdu būtų didinama konkurencija tarp šilumos gamintojų, kuri, tikėtina, leistų daryti 

įtaką šildymo kainoms. 

Geoterminės jėgainės projekto įgyvendinimas geoterminius resursus padarytų 

prieinamesniais, būtų galima plėsti jų panaudojimą ne tik sveikatingumo, bet ir kitais 

tikslais. 

Geoterminių resursų panaudojimas viešojo baseino infrastruktūroje ne tik šildymo poreikio tenkinimui, bet ir 

teikiant balneologines paslaugas ar skatinant mokslinius tyrimus, susijusius su šiais ištekliais, didintų šio 

projekto patrauklumą. Kadangi nauda, gaunama teikiant papildomas paslaugas, susijusias su geoterminiais 

resursais, nėra šio verslo plano objektas, ji plačiau nevertinta. 


• Projekto įgyvendinimas būtų patrauklus ne tik finansiškai, tačiau būtų sukuriama ir ekonominė – 

socialinė nauda: būtų sustiprintas Klaipėdos ir visos Lietuvos turistinis potencialas, 

populiarinamas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, mažinamas neigiamas poveikis 

aplinkai gaminant energiją, didinamas konkurencingumas energetikos sektoriuje, skatinami 

moksliniai tyrimai. 

• Geoterminės jėgainės projekto įgyvendinimas šiame regione esančius geoterminius resursus 

padarytų prieinamesniais, būtų galima plėsti jų panaudojimą ne tik sveikatingumo, bet ir kitais 

tikslais. Šios prielaidos geoterminės jėgainės projektą darytų patrauklesniu privačiam 

investuotojui.



9. VERSLO SCENARIJŲ ANALIZĖ 

Siekiant įgyvendinti projektą ir pasiekti suplanuotus jo tikslus, galimos 2 pagrindinės projekto įgyvendinimo 

alternatyvos (2 verslo scenarijai): 


Galimi verslo scenarijai 

Alternatyva Privalumai Trūkumai 

• Nuosavybės teise valdytų 

finansiškai patrauklų objektą 

• Autonomiškumas priimant 

sprendimus, susijusius su 

geoterminės jėgainės statyba ir 

eksploatavimu 

Pačiai savivaldybei (ar per 

savivaldybės įmones) statyti jėgainę ir 

ją eksploatuoti 

Jėgainės statybą ir jos veiklą vykdyti 

viešosios ir privačios partnerystės 

būdu. Priede Nr. 5 yra plačiau 

pristatyti viešosios ir privačios 

partnerystės būdai, šalių 

įsipareigojimai, formos, požymiai. 

Jautrumo analizė 

• Būtų užtikrinamos reikiamos 

investicijos į jėgainės statybą 

• Savivaldybė patirtų mažesnę 

riziką, susijusią su geoterminės 

jėgainės statybos projektu 

• Vykdant partnerystės projektą, 

būtų panaudojami privataus 

sektoriaus gebėjimai ir patirtis 

• Didelės pradinės investicijos 

• Papildomos funkcijos ir 

atsakomybės dėl jėgainės statybos 

ir valdymo 

• Gali būti atrinktas nepatikimas 

privatus investuotojas 

• Privataus investuotojo paieška bei 

sutarties pasirašymas gali užtrukti 

laike 

Jautrumo analizė parodo, kaip vienų ar kitų sąnaudų elementų nukrypimai paveikia analizuojamo investicijų 

projekto rezultatus. Projekto jautrumo analizė atlikta atsižvelgiant į projekto rezultatų jautrumą pagrindinių 

prielaidų pasikeitimui, t.y. koks būtų parduodamo šilumos kiekio (30 proc. ribose), šilumos pardavimo kainos 

(5 proc. ribose) bei pradinės investicijos (25 proc. ribose) pokyčio efektas ankstesniuose skyriuose 

skaičiuotiems projekto gyvybingumo rodikliams. 

Parduodamos šilumos kiekio pokytis 

Analizuojant bazinės alternatyvos atsiperkamumo rodiklių jautrumą parduodamos šilumos kiekiui, 

buvo vertinta papildoma pesimistinė alternatyva, kai planuojamas šilumos energijos pardavimo kiekis 

būtų 30 proc. mažesnis nei planuota. Scenarijų – bazinio (nagrinėto verslo plane) ir pesimistinio – 

poveikiai projekto atsipirkimo rodikliams pateikti lentelėje žemiau: 


Jautrumas parduodamos šilumos kiekiui 

Rodiklis 

Parduodamos šilumos kiekis, tūkst. MWh 

Grynoji dabartinė vertė (tūkst. LTL) 

Vidinė grąžos norma 

Investicijų atsipirkimo laikas, metai 

Pesimistinis 

scenarijus 

Bazinis 

variantas 

19,42 24,28 

-3.590 932 

0% 12% 

N/A 8,7 

Šilumos energijos pardavimo kainos pokytis 

Analizuojant bazinės alternatyvos atsiperkamumo rodiklių jautrumą šilumos energijos pardavimo 

kainos pokyčiui, buvo vertintos dvi papildomos alternatyvos: optimistinė – planuojama šilumos 

energijos kaina būtų 5 proc. didesnė nei planuota, ir pesimistinė – planuojama šilumos energijos 

kaina būtų 5 proc. mažesnė nei planuota. Visų trijų scenarijų – bazinio (nagrinėto verslo plane), 

optimistinio ir pesimistinio – poveikiai projekto atsipirkimo rodikliams pateikti lentelėje žemiau: 


Jautrumas parduodamos šilumos kainai 

Rodiklis 

Parduodamos šilumos kaina, Lt/MWh 




Pesimistinis 

scenarijus 

Bazinis 

variantas 

162 170 179 

-163 932 2.024 

10% 12% 15% 

N/A 8,7 7,6 

Optimistinis 

scenarijus 

| 49



Investicijos pokytis 

Analizuojant bazinės alternatyvos atsiperkamumo rodiklių jautrumą projekto investicijos pokyčiui, 

buvo vertintos dvi papildomos alternatyvos: optimistinė – pradinė investicija būtų 25 proc. mažesnė 

nei planuota, ir pesimistinė – pradinė investicija būtų 25 proc. didesnė nei planuota. Visų trijų 

scenarijų – bazinio (nagrinėto verslo plane), optimistinio ir pesimistinio – poveikiai projekto 

atsipirkimo rodikliams pateikti lentelėje žemiau: 


Jautrumas investicijai 

Rodiklis 

Projekto investicija, tūkst. Lt 




Pesimistinis 

scenarijus 

Bazinis 

variantas 

11.720 9.376 7.032 

-1.151 932 3.014 

8% 12% 19% 

N/A 8,7 6,1 

Optimistinis 

scenarijus 

Apibendrinant jautrumo analizės rezultatus, matyti, jog geoterminės jėgainės projekto gyvybingumui 

didelę įtaką turi tiek parduodamos šilumos kiekio, tiek kainos pokyčiai, tiek investicijos pokyčiai, t.y. 

pesimistinių scenarijų atveju projekto grynoji dabartinė vertė (vertinant 10 metų veiklos laikotarpį) 

būtų neigiama. 


• Siekiant įgyvendinti projektą ir pasiekti suplanuotus jo tikslus, galimos 2 pagrindinės projekto 

įgyvendinimo alternatyvos (2 verslo scenarijai): (1) pačiai savivaldybei (ar per savivaldybės 

valdomas įmones) statyti jėgainę ir ją eksploatuoti; (2) jėgainės statybą ir jos veiklą perduoti 

privačiam investuotojui viešosios ir privačios partnerystės būdu. 

• Geoterminės jėgainės projekto gyvybingumui didelę įtaką turi tiek parduodamos šilumos kiekio, 

tiek kainos, tiek investicijos pokyčiai. 

• Įvertinus baseino šilumos poreikio patenkinimo naudojant geoterminius išteklius alternatyvą ir ją 

palyginus su UAB „Lyderio grupė“ nustatytais šilumos poreikio tenkinimo scenarijais, nustatyta, 

kad alternatyva tiekti šilumą baseinui naudojant geoterminius išteklius, būtų taip pat finansiškai 

patraukli. 

| 50



10. RIZIKA 

Rizikos analizė taikoma siekiant nustatyti, kurie veiksniai yra svarbiausi tinkamam geoterminės jėgainės projekto vykdymui. Rizikos veiksnių identifikavimas leidžia 

numatyti galimas grėsmes, jas įvertinti ir valdyti, taip užtikrinant, kad visi užsibrėžti tikslai ir suplanuoti rezultatai būtų pasiekti. 


Rizikos ir jų mažinimo priemonės 

Nr. 

Sąlyga 

1. Rizika, kad AB 

„Klaipėdos energija“ 

nepirks arba 

nesupirks viso 

pagaminamos 

energijos pertekliaus 

Rizika 

Pasekmė 

Nebus uždirbamos suplanuotos 

pajamos, užtruks projekto 

atsipirkimas. 

2. Įrangos gedimų rizika Esant įrangos gedimams jėgainė 

gali būti neplanuotai stabdoma, 

dėl to gali būti nepatenkinti 

šilumos tiekimo poreikiai, nebūtų 

uždirbamos suplanuotos pajamos, 

taikomos baudos dėl šilumos 

teikimo planų nesilaikymo. 

3. Kitų konkurentų rizika Jei rinkoje atsirastų daugiau 

stiprių konkurentų, gaminančių 

energiją iš atsinaujinančių šaltinių, 

nebūtų uždirbamos suplanuotos 

pajamos, suprastėtų investicijos 

atsiperkamumo rodikliai. 

4. Teisinės bazės 

pasikeitimo rizika 

Gali būti pakeista šilumos 

supirkimo iš nereguliuojamų 

šilumos gamintojų tvarka, dėl ko 

geoterminė energija gali netekti 

pirmumo teisės būti supirktai. 

Tikimybės 

įvertinimas 

Poveikio 

įvertinimas 

0-1 1-10 

Aktualumo 

įvertinimas 

0,6 8 4,8 

0,4 8 3,2 

0,5 7 3,5 

0,3 5 1,5 

Veiksmų planas rizikai sumažinti 

Pagal šiuo metu galiojančius teisės 

aktus, jei nepriklausomi šilumos 

gamintojai parduoda šilumos 

energiją už vienodą šilumos kainą, 

šilumos tiekėjas (nagrinėjamu atveju 

AB „Klaipėdos energija“) pirmiausiai 

privalo supirkti šilumos energiją iš 

nepriklausomų šilumos gamintojų, 

kurie gamybai naudoja 

atsinaujinančius energijos išteklius. 

Turėti atsarginę įrangą arba 

partnerius, kurie galėtų operatyviai 

suteikti pagalbą. Šioje srityje būtų 

galima kreiptis į UAB „Geoterma“, 

kuri turi didelę patirtį šioje srityje. 

Nuolat stebėti rinką, ar neplanuojami 

nauji jėgainių projektai. 

Nuolat stebima teisinė bazė, 

vykdoma lobistinė veikla. 

Veiksmų planas rizikai 

pasireiškus 

Pasireiškus rizikai būtų svarstoma 

galimybė energijos perteklių 

parduoti šalia esantiems objektams. 

Pasireiškus šiai rizikai, kuo 

įmanoma operatyviau pakeisti / 

suremontuoti įrangą. 



parduoti šalia esantiems objektams, 

koreguoti kainodarą. 



parduoti šalia esantiems objektams, 

koreguoti kainodarą, ieškoti būdų 

veiklos procesų optimizavimui. 

| 51



Nr. 

Sąlyga 

Rizika 

Pasekmė 

5. Politinė / teisinė rizika Nebus pritarta geoterminės 

jėgainės statybai, nebus gauti 

privalomi leidimai tokio objekto 

statybai. 

Tikimybės 

įvertinimas 

Poveikio 

įvertinimas 

0-1 1-10 

Aktualumo 

įvertinimas 

0,6 10 6 

Veiksmų planas rizikai sumažinti 

Parengtas verslo planas, kuriame 

įvertintas jėgainės projekto 

patrauklumas Klaipėdos miesto 

savivaldybei. 

Veiksmų planas rizikai 

pasireiškus 

Negavus visų reikalingų dokumentų 

(leidimų) jėgainės statybai, projektas 

negalėtų būti įgyvendintas. 

6. Numatyta vieta (netoli 

planuojamo viešojo 

baseino komplekso) 

bus netinkama 

geoterminės jėgainės 

statybai 

Atlikus tyrimus paaiškės, kad 

numatytoje vietoje nėra tinkamų 

geoterminio vandens klodų arba 

dėl kitų apribojimų nebus galima 

jėgainės statyba (per arti 

gyvenamieji pastatai ir pan.). 

0,2 10 2 

Bendras rizikingumas 21/60 

Reikia atlikti išankstinius vietovės 

geodezinius tyrimus, atlikti projekto 

poveikio aplinkai vertinimą bei kitas 

paruošiamąsias veiklas. 

Pasireiškus rizikai, reikėtų ištirti kitas 

jėgainės statybai tinkamas vietoves. 

Atlikus svarbiausių Projekto rizikų aktualumo įvertinimą, Projektas surinko 21 balą iš 60. Tai reiškia, kad Projekto rizikingumas yra toleruotinas, tačiau svarbu atkreipti 

dėmesį į aukščiau išskirtas kritines rizikas, kurios gali daryti esminę įtaką sėkmingam Projekto įgyvendinimui. 


• Rizikų vertinimo metu nustatyta, kad Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Svarbiausios rizikos, galinčios turėti didžiausią įtaką sėkmingam projekto 

įgyvendinimui yra pagamintos perteklinės energijos paklausos rizika ir galimybių (politinio sprendimo) statyti jėgainę rizika. 

| 52



11. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 

Siekiant nustatyti geoterminių resursų panaudojimo galimybes ir efektyvumą viešojo baseino infrastruktūroje, 

buvo atlikta rinkos ir konkurentų, veiklos bei finansinė analizė, taip pat ekonominio gyvybingumo vertinimas, 

identifikuotos pagrindinės rizikos. Atsižvelgiant į analizės rezultatus, toliau pateikiamos pagrindinės išvados ir 

rekomendacijos: 

1. Nagrinėjamos alternatyvos SSGG analizė parodė, kad pastačius geoterminę jėgainę (giliuosius 

geoterminius gręžinius), būtų sukuriama didelė pridėtinė vertė Klaipėdos miesto savivaldybei: 

pirmiausiai šiluma baseino kompleksui būtų tiekiama nemokamai, taip pat būtų sudarytos sąlygos 

išgaunamą geoterminį vandenį pritaikyti teikiant balneologines paslaugas baseino komplekse. 

Pasinaudojant šiomis galimybėmis, viešojo baseino kompleksas taptų išskirtiniu objektu visoje Lietuvoje 

ir Pabaltyje, kur būtų teikiamos balneologijos paslaugos su vietoje išgaunamu, šviežiu geoterminiu 

vandeniu. Taip pat, kadangi būtų pakeliamas pakankamai aukštos temperatūros vanduo, jo nereikėtų 

papildomai šildyti (nereikalingos papildomos investicijos katilams), atitinkamai toks šildymo būdas būtų 

labiau draugiškas aplinkai (nebūtų naudojamos dujos ir biokuras vandens pašildymui iki reikalingos 

temperatūros). Kitas labai svarbus aspektas – projekto įgyvendinimas (resursų prieinamumas) sudarytų 

prielaidas geoterminių tyrimų centro suformavimui, siekiant vystyti išteklių panaudojimą (sveikatinimui, 

gydymui, biotechnologijų pramonei ir kt.). 

2. Siekiant užtikrinti planinius šilumos energijos pardavimus, svarbu būti pripažintu nereguliuojamu šilumos 

gamintoju bei siekti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo netaikyti privalomojo 

reguliavimo šilumos gamybos kainodaros. Geoterminės jėgainės ištekliai yra atsinaujinantys, tad pagal 

nustatytą prioritetų eilę jėgainėje pagaminta šilumos energija, esant tokiai pačiai pardavimo kainai kaip 

ir konkurentų, turėtų būti superkama pirmiausiai. 

3. Galimos dvi pagrindinės projekto įgyvendinimo alternatyvos: (1) pačiai savivaldybei (ar per savivaldybės 

valdomas įmones) statyti jėgainę ir ją eksploatuoti, kas suteiktų galimybę pačiai priimti sprendimus, 

susijusius su jėgainės statyba ir eksploatavimu, bei valdyti finansiškai patrauklų objektą; (2) jėgainės 

statybą ir jos veiklą vykdyti viešosios ir privačios partnerystės būdu, kas leistų užtikrinti reikiamas 

investicijas į jėgainės statybą bei savivaldybė sumažintų savo riziką dėl jėgainės projekto vykdymo. 

4. Įvertinus baseino šilumos poreikio patenkinimo naudojant geoterminius išteklius alternatyvą ir ją 

palyginus su UAB „Lyderio grupė“ nustatytais šilumos poreikio tenkinimo scenarijais, nustatyta, kad 

alternatyva tiekti šilumą baseinui naudojant geoterminius išteklius, būtų taip pat finansiškai patraukli. 

5. Svarbu atsižvelgti, kad geoterminės jėgainės statyba leistų ne tik užtikrinti švarų bei aplinką tausojantį 

šildymo būdą, bet ir sudarytų sąlygas plačiau panaudoti gręžiniais pakeliamą vandenį – komercinių 

sveikatingumo paslaugų teikimui, tolimesniems moksliniams tyrimams ir pan. 

6. Rizikų vertinimo metu nustatyta, kad Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Svarbiausios rizikos, 

galinčios turėti didžiausią įtaką sėkmingam projekto įgyvendinimui yra pagamintos perteklinės energijos 

paklausos rizika ir galimybių (politinių sprendimų) statyti jėgainę rizika. 

Atsižvelgiant į UAB „GEOTERMA“ pateiktas geoterminės jėgainės statybos ir eksploatavimo prielaidas, 

atliktos analizės rezultatus ir išvadas, galima teigti, kad geoterminių išteklių naudojimas teikiant šilumą 

baseino kompleksui būtų taip pat patraukli alternatyva lyginant su kitomis išskirtomis galimomis 

šildymo alternatyvomis. 

| 53



12. PRIEDAI 

Priedas Nr. 1. Užsienyje įsukūrę objektai, kurie kompleksiškai naudoja geoterminus išteklius 

Priedas Nr. 2. Geoterminių resursų panaudojimas užsienio šalyse 

Priedas Nr. 3. Pripažinimo nereguliuojamaisiais šilumos gamintojais tvarka 

Priedas Nr. 4. Užsienio šalyse įsikūrusių sveikatingumo, sveikatinimo, SPA įstaigų geroji veiklos praktika 

Priedas Nr. 5. Viešoji ir privati partnerystė 

| 54

VERSLO PLANAS - KlaipÄdos mokslo ir technologijÅ³ parkas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

VERSLO PLANAS - KlaipÄdos mokslo ir technologijÅ³ parkas