Geoterminio vandens pritaikymas gydymo tikslais - KlaipÄdos ...

UAB „GEOTERMA“ 

VERSLO PLANAS 

Geoterminio vandens pritaikymas gydymo tikslais 

2012 m. vasaris

VERSLO PLANAS 


Turinys 

ĮVADAS ....................................................................................................................................................... 6 

1. SANTRAUKA ....................................................................................................................................... 8 

2. SUMMARY ......................................................................................................................................... 10 

3. ŪKIO SUBJEKTO APRAŠYMAS ........................................................................................................ 12 

3.1. Juridiniai asmenys ...................................................................................................................... 12 

3.2. Veikla ir veiklos tikslai ................................................................................................................. 13 

3.3. Savininkai, vadovai ir darbuotojai ................................................................................................ 14 

3.4. Valdomas turtas ir kita nuosavybė ............................................................................................... 16 

3.5. Veiklos rezultatai (finansinė analizė) ........................................................................................... 18 

4. PROJEKTO PRISTATYMAS .............................................................................................................. 20 

4.1. Tikslai ir uždaviniai ...................................................................................................................... 20 

4.2. Pageidaujamos gauti lėšos ......................................................................................................... 20 

4.3. Numatomos veiklos pristatymas .................................................................................................. 20 

4.4. Siūlomi produktai (paslaugos) ..................................................................................................... 21 

4.5. SWOT (SSGG, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė ................................................ 27 

5. RINKA IR KONKURENTAI ................................................................................................................. 29 

5.1. Esama rinkos būklė .................................................................................................................... 29 

5.2. Prognozuojama siūlomų produktų (paslaugų) rinka ..................................................................... 36 

5.3. Tikslinė rinka............................................................................................................................... 42 

5.4. Konkurentai ................................................................................................................................ 44 

6. RINKODARA ...................................................................................................................................... 46 

6.1. Rinkodaros ir pardavimo strategija .............................................................................................. 46 

6.2. Kainodara ................................................................................................................................... 47 

6.2.1. Savikainos analizė .............................................................................................................. 47 

6.2.2. Kainos nustatymas .............................................................................................................. 47 

6.3. Paskirstymas (tiekimas) .............................................................................................................. 48 

6.4. Marketingo strategija................................................................................................................... 49 

6.4.1. Pardavimų rėmimo strategija ............................................................................................... 49 

6.4.2. Galimos rėmimo pardavimų priemonės................................................................................ 50 

6.4.3. Pardavimų rėmimo planas ................................................................................................... 51 

6.4.4. Rėmimo biudžetas .............................................................................................................. 53 

7. PRODUKTO (PASLAUGOS) GAMYBA (TIEKIMAS)........................................................................... 55 

7.1. Personalo resursai ...................................................................................................................... 55 

7.2. Turtas ir ištekliai .......................................................................................................................... 55 

7.3. Planuojama infrastruktūra ........................................................................................................... 55 

7.4. Planuojamos technologijos ......................................................................................................... 55 

7.5. Aplinkosauga .............................................................................................................................. 56 

7.6. Veiklų planas .............................................................................................................................. 56 

8. FINANSINIS PLANAS ........................................................................................................................ 57 

8.1. Pagrindinės prielaidos ................................................................................................................. 57 

| 2

VERSLO PLANAS 


8.2. Investicijos ir finansavimo šaltiniai ............................................................................................... 57 

8.3. Dabartinis ir prognozuojamas balansai ........................................................................................ 58 

8.4. Dabartinės ir prognozuojamos pelno (nuostolio) ataskaitos ......................................................... 60 

8.5. Dabartinės ir prognozuojamos pinigų srautų ataskaitos ............................................................... 64 

8.6. Investicijų efektyvumo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas ...................................................... 65 

9. PROJEKTO EKONOMINIS IR SOCIALINIS VERTINIMAS ................................................................. 67 

10. VERSLO SCENARIJŲ ANALIZĖ ........................................................................................................ 68 

11. RIZIKA ............................................................................................................................................... 69 

12. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ..................................................................................................... 71 

13. PRIEDAI ............................................................................................................................................ 73 

| 3

VERSLO PLANAS 


Paveikslų sąrašas 

Pav. Nr. 1. UAB „GEOTERMA“ organizacinė struktūra .......................................................................... 15 

Pav. Nr. 2. Ilgalaikio turto struktūra 2011 m. gruodžio 31 d..................................................................... 17 

Pav. Nr. 3. Trumpalaikio turto struktūra 2011 m. gruodžio 31 d. ............................................................. 17 

Pav. Nr. 4. Projekto tikslų loginė matrica ................................................................................................ 20 

Pav. Nr. 5. Geoterminio vandens ciklas ................................................................................................. 21 

Pav. Nr. 6. Geoterminės energijos sunaudojimas pasaulyje pagal tikslą 1995 - 2010 m. ........................ 22 

Pav. Nr. 7. Geoterminių išteklių sunaudojimas pagal sektorius Bulgarijos Respublikoje 2009 m. ............ 23 

Pav. Nr. 8. Kambro sistemos uolienų temperatūra (A) ir temperatūra 1 km gylyje (B) ............................. 24 

Pav. Nr. 9. Sveikatingumo ir sveikatinimo turizmo modelis ..................................................................... 29 

Pav. Nr. 10. Veiksniai, lemiantys sveikatingumo rinkos augimą ................................................................ 30 

Pav. Nr. 11. Lietuvos BVP ir vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio kaita ....................................... 32 

Pav. Nr. 12. Apsilankymų pas gydytojus skaičius ..................................................................................... 33 

Pav. Nr. 13. Valstybės išlaidos sveikatos apsaugai .................................................................................. 35 

Pav. Nr. 14. Geoterminio vandens realizavimo rinkos segmentacija ......................................................... 36 

Pav. Nr. 15. Numatoma geoterminio vandens realizavimo rinka sveikatos priežiūros sektoriuje ............... 37 

Pav. Nr. 16. Geoterminio vandens realizavimo rinkos įmonių skaičius ir pardavimo pajamos ................... 38 

Pav. Nr. 17. Geoterminio vandens šilumos tėkmės tankio Europos žemėlapis ......................................... 39 

Pav. Nr. 18. Lenkijos sveikatingumo regionų išsidėstymas ....................................................................... 40 

Pav. Nr. 19. Latvijos sveikatingumo centrų geografinis išsidėstymas........................................................ 41 

Pav. Nr. 20. Estijos sveikatingumo centrų geografinis išsidėstymas ......................................................... 42 

Pav. Nr. 21. Priežastys, dėl kurių verslo subjektai nenorėtų naudoti geoterminio vandens ........................ 43 

Pav. Nr. 22. Geoterminio vandens alternatyvos ....................................................................................... 44 

Pav. Nr. 23. Geoterminio vandens unikalus pardavimo pasiūlymas .......................................................... 47 

Pav. Nr. 24. Autocisterna......................................................................................................................... 48 

Pav. Nr. 25. Transportuojama cisterna..................................................................................................... 48 

Pav. Nr. 26. Statinės ............................................................................................................................... 48 

Pav. Nr. 27. Geoterminio vandens prileidimo į talpas sistema .................................................................. 49 

Pav. Nr. 28. Pagrindinės rėmimo strategijos ............................................................................................ 50 

Pav. Nr. 29. Rėmimo priemonės .............................................................................................................. 51 

Pav. Nr. 30. Rėmimo elementų reikšmingumo verslo subjektams palyginimas ......................................... 52 

Pav. Nr. 31. Rėmimo elementų reikšmingumo fiziniams asmenims palyginimas....................................... 53 

Pav. Nr. 32. Geoterminio vandens paėmimo iš Bendrovės gręžinio principas ........................................... 55 

| 4

VERSLO PLANAS 


Lentelių sąrašas 

Lentelė Nr. 1. UAB „GEOTERMA“ pagaminta šiluma 2009–2011 m. ..................................................... 13 

Lentelė Nr. 2. Bendrovės bendradarbiavimas su verslo bei mokslo institucijomis ................................... 13 

Lentelė Nr. 3. Bendrovės tikslai ............................................................................................................. 14 

Lentelė Nr. 4. Bendrovės akcininkų duomenys ...................................................................................... 14 

Lentelė Nr. 5. UAB „GEOTERMA“ pagrindinių darbuotojų sutrumpinti gyvenimo aprašai ....................... 16 

Lentelė Nr. 6. UAB „GEOTERMA“ pagrindiniai balanso rodikliai ............................................................ 16 

Lentelė Nr. 7. Turimi įrenginiai, mašinos bei pastatai, kurių pradinė vertė viršija 1 mln. litų .................... 18 

Lentelė Nr. 8. Pagrindinių veiklos rezultatų suvestinė ............................................................................ 18 

Lentelė Nr. 9. Pagrindiniai finansiniai rodikliai ........................................................................................ 19 

Lentelė Nr. 10. Geoterminio vandens galimas panaudojimas pagal temperatūrą ..................................... 22 

Lentelė Nr. 11. Bendrovės išgaunamo vandens savybės ......................................................................... 25 

Lentelė Nr. 12. Strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvų kūrimas ir vertinimas ................................. 27 

Lentelė Nr. 13. SSGG analizė ................................................................................................................. 27 

Lentelė Nr. 14. Projekto įgyvendinimo galimi strateginiai žingsniai ........................................................... 28 

Lentelė Nr. 15. Pasaulio sveikatingumo sektoriaus dydis ......................................................................... 30 

Lentelė Nr. 16. Sveikatingumo ir sveikatinimo sektorių apibūdinimas ....................................................... 32 

Lentelė Nr. 17. Produkto įvedimo į rinką strategijos ................................................................................. 46 

Lentelė Nr. 18. Geoterminio vandens savikaina....................................................................................... 47 

Lentelė Nr. 19. Geoterminio vandens kainos apskaičiavimo metodika ..................................................... 48 

Lentelė Nr. 20. Investicijų sąmata (biudžetas) ......................................................................................... 57 

Lentelė Nr. 21. Prognozinės balanso ataskaitos ...................................................................................... 59 

Lentelė Nr. 22. Apyvartinio kapitalo poreikis ............................................................................................ 60 

Lentelė Nr. 23. Prognozuojami geoterminio vandens pardavimo kiekiai ................................................... 61 

Lentelė Nr. 24. Prognozuojamos sąnaudos ............................................................................................. 62 

Lentelė Nr. 25. Prognozinės pelno (nuostolių) ataskaitos ........................................................................ 63 

Lentelė Nr. 26. Prognozinės pinigų srautų ataskaitos .............................................................................. 64 

Lentelė Nr. 27. Investicijos atsipirkimo rodikliai ........................................................................................ 66 

Lentelė Nr. 28. Projekto ekonominė – socialinė nauda ............................................................................ 67 

Lentelė Nr. 29. Jautrumo analizės rezultatai ............................................................................................ 68 

Lentelė Nr. 30. Rizikos ir jų mažinimo priemonės .................................................................................... 69 

| 5

VERSLO PLANAS 


ĮVADAS 

Šį dokumentą parengė UAB „SAVVIN“ (toliau – Tiekėjas), remiantis 2011 m. lapkričio 18 d. paslaugų pirkimo 

– pardavimo sutartimi Nr. 2011/11/18, pasirašyta su Viešąja įstaiga Klaipėdos mokslo ir technologijų parku 

(toliau – Pirkėjas arba KMTP). 

Sutarties dalykas yra verslo plano parengimas. Nagrinėjama inovatyvi idėja: geoterminio vandens 

pritaikymas gydymo tikslais. Verslo planas rengiamas KMTP įgyvendinant projektą „VALOR: žiniomis 

paremtų idėjų valorizacija Pietų Baltijos regione“ (Pietų Baltijos Bendradarbiavimo per sieną programa). 

Verslo plano tikslas – padėti struktūrizuotai nustatyti naujo produkto konkurencingumą klientų, tiekėjų, 

darbuotojų, konkurentų atžvilgiu - PRIME (produkto, resursų, individų, rinkos ir ekonomikos) analizė naujos 

potencialios idėjos įvertinimui; padėti pritraukti reikiamą kapitalą, investicijas; padėti įvertinti produkto veiklos 

efektyvumą, pelningumą, potencialias rizikas, nustatyti efektyviausią verslo modelį. 

Nagrinėjamos idėjos pirminį vertinimą atliko KMTP specialistai. Šiuo metu idėja yra tolesnio įvertinimo 

stadijoje, kai yra detaliai nagrinėjamas produktas, potenciali jo rinka ir konkurentai, rinkodaros ir pardavimo 

strategija, produkto gamyba ir tiekimas, atliekama finansinė analizė ir idėjos komercializavimo (ekonominio 

gyvybingumo) vertinimas, identifikuojamos pagrindinės rizikos. 

Rinkos dydis 

Unikalus pardavimo pasiūlymas 

Rinkos strategija 

Rinka 

Technologijos užtikrintumas 

Atsakomybės paskirstymas 

Verslo 

idėjos 

pristatymas 

Pradinis 

įvertinimas 

Žmonės 

Tolimesnis 

įvertinimas 

Įėjimo į rinką barjerai 

Žmogiškieji ištekliai 

Technologijos 

Rinkos inercija 

Konkurentų identifikavimas ir vertinimas 

Finansinė grąža 

Rinkos dinamika 

UAB “GEOTERMA” 

KMTP 

UAB „SAVVIN” 

Pagrindiniai naudoti informacijos šaltiniai: 

• KMTP darbuotojų pateikta informacija apie verslo idėją, galimą jos potencialą; 

• UAB „GEOTERMA“ pateikta informacija apie jos veiklą, geoterminį vandenį, jo panaudojimo 

galimybes, technologinius procesus; 

• Lietuvos statistikos departamento skelbiami statistiniai duomenys ir informacija apie šalies 

ekonominius, socialinius, demografinius ir aplinkos pokyčius; 

• Įvairūs tyrimai, studijos ir analizės, susijusios su geoterminio vandens rinka Lietuvoje ir pasaulyje; 

• Rinkodaros specialistų suteikta informacija dėl rinkodaros priemonių, reikalingų produkto įvedimui į 

rinką ir tolesniam rėmimui; 

• Interviu su LR Sveikatos ministerijos Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus darbuotojais; 

• Pilotinė sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas teikiančių įmonių (potencialių geoterminio vandens 

pirkėjų) apklausa; 

• Individualūs interviu su tikslinės rinkos atstovais ir kt. 

| 6

VERSLO PLANAS 


Ataskaita parengta lietuvių kalba. 

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šis dokumentas (kartu su visais priedais) ir jame pateikta informacija yra 

konfidenciali, skirta tik Pirkėjui ir negali būti naudojama trečiųjų šalių kitais tikslais. Rengiant šį dokumentą 

buvo naudojamasi Pirkėjo darbuotojų pateikta informacija, kurios tikslumas ir pakankamumas yra paties 

Pirkėjo atsakomybė. Visos išvados ir pasiūlymai, pateikiami šiame dokumente, yra rekomendacinio 

pobūdžio, ir Pirkėjas yra pats atsakingas už sprendimų, susijusių su dokumente pateikiamomis išvadomis ir 

pasiūlymais, priėmimą. Tiekėjas neprisiima atsakomybės, susijusios ar kylančios dėl šio dokumento turinio, 

kitų šalių, išskyrus Pirkėją, atžvilgiu. 

| 7

VERSLO PLANAS 


1. SANTRAUKA 

UAB „GEOTERMA“ pagrindinė veikla yra karšto vandens gamyba. Ši veikla vykdoma Klaipėdos 

parodomojoje geoterminėje jėgainėje. Šiluma gaminama ją paimant iš 38 °C temperatūros geoterminio 

vandens ir deginant gamtines dujas. 

Bendrovė šiuo metu gali pakelti apie 250 m³/h geoterminio vandens iš naudojamų gręžinių, tačiau grąžinti 

(injektuoti) atgal gali tik 110 m³/h. Esant tokiai situacijai, Bendrovė nusprendė dalį išgaunamo geoterminio 

vandens (iki 140 m³/h) pradėti naudoti kitais tikslais, vienas iš jų – gydymo. Taip buvo suformuotas šio 

projekto bendrasis tikslas – geoterminį vandenį pradėti naudoti balneologijoje. 

Geoterminis vanduo, jo panaudojimo galimybės 

Geoterminis vanduo – tai požeminis vanduo, kuris dėl karštųjų uolienų suteiktos šilumos išsiskiria aukštesne 

temperatūra. Neretai geoterminio vandens sudėtyje yra didelė koncentracija ištirpusių druskų, tokių kaip 

sulfatai, chloridai, bendroji geležis ir pan. 

Šiuo metu pasaulyje geoterminis vanduo dažniausiai naudojamas tokiais tikslais: 

• geoterminiam patalpų šildymui naudojant šilumos siurblius; 

• agrokultūroje (šiltnamių šildymas, gyvulininkystė ir pan.); 

• akvakultūroje (žuvivaisoje); 

• pramonės procesuose; 

• maudymosi, plaukiojimo vietose; 

• balneologijoje (terapinis naudojimas); 

• patalpų vėsinimui, oro kondicionavimui. 

Geoterminio vandens svarba sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose 

Geoterminio vandens naudojimas suteikia reikšmingą ir ilgalaikį pranašumą įvairių pasaulio šalių 

sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose. 

Sveikatingumo, sveikatinimo ir SPA turizmas yra viena iš sparčiausiai augančių turizmo rūšių visame 

pasaulyje. Šis augimas, kuris siejamas su augančiu žmonių poreikiu išsaugoti ar pagerinti sveikatą ir gerovę, 

skatina vis platesnę paslaugų pasiūlą. Viena šių paslaugų – balneologinės procedūros, kuriose naudojamas 

geoterminis vanduo. Siekiant išlikti konkurencingomis įmonėmis sparčiai augančioje rinkoje, vis daugiau 

sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriaus subjektų ieško galimybių panaudoti geoterminį vandenį savo 

veikloje, taip gerinant verslo perspektyvas. 

Pagrindinis geoterminio vandens privalumas slypi jo terapinėse bei gydomosiose savybėse. Geoterminio 

vandens procedūrų metu gerinama širdies, nervų sistemos veikla ar gydomos atskiros ligos, negalavimai. Be 

šių savybių geoterminis vanduo vertinamas dėl suteikiamų malonių pojūčių, taip pat naudojamas psichinei 

sveikatai gerinti, atsipalaidavimui, streso prevencijai. 

Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens savybės 

Šiuo metu Bendrovė vandeniui išgauti naudoja Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės gręžinius. Iš 

šių gręžinių išgaunamas vanduo pasižymi terminėmis savybėmis (yra karštas, apie 38 0 C temperatūros) bei 

itin didele bendra mineralizacija (beveiki 96 g/l). 

2011 metų pabaigoje buvo pradėtas vykdyti Bendrovės išgaunamo vandens poveikio žmogaus fiziologiniams 

parametrams tyrimas. Vadovaujantis šio tyrimo pirminėmis išvadomis, geoterminio vandens procedūrų metu 

gerinama žmogaus širdies raumens veikla, normalizuojasi širdies susitraukimo dažnis ir jis ilgiau išlieka 

mažesnis nei procedūrų metu naudojant paprastą vandentiekio vandenį. Tokiu būdu žmogus geriau 

atsipalaiduoja, sumažėja streso pasekmės. 

Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens, skirto balneologijai, realizacijos rinka 

Atsižvelgiant į Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens savybes, esamą pasaulio ir Lietuvos rinkos būklę 

ir tendencijas, prognozuojama, jog geoterminis vanduo būtų patrauklus sveikatinimo ir sveikatingumo 

paslaugų įstaigoms, kurios savo veikloje plačiai naudoja (ar gali naudoti) vandenį kaip gydymo ir ligų 

prevencijos priemonę. 

| 8

VERSLO PLANAS 


Nustatant galimą geoterminio vandens realizacijos rinkos geografinę apimtį, tikslinga atsižvelgti į tris 

faktorius: 

• geoterminius išteklius kitose šalyse, jų naudojimo mastą; 

• vandens transportavimo kaštus; 

• vandens savybių kitimą jį transportuojant (mažėja temperatūra). 

Siekiant tiksliau identifikuoti tikslinę geoterminio vandens rinką, buvo atlikta pilotinė telefoninė Lietuvos 

sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas teikiančių įstaigų apklausa (apklausti 42 respondentai) bei atlikti 

individualūs interviu su keliais sveikatingumo rinkos lyderiais. 

Vadovaujantis atliktos apklausos rezultatais, nustatyta, kad tik pavienės organizacijos norėtų naudoti 

Bendrovės išgaunamą geoterminį vandenį. Kitų tyrime dalyvavusių įstaigų geoterminis vanduo nedomintų. 

Kaip pagrindinę priežastį šios įstaigos nurodė didelius vandens transportavimo kaštus, vandens 

sandėliavimo problemas arba teigė esančios patenkintos šiuo metu naudojamais ištekliais (mineraliniu 

vandeniu iš nuosavų gręžinių ar gėlu vandeniu, prisotinamu atsivežtomis druskomis). 

Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, geoterminio vandens tikslinė rinka pagal geografinę apimtį yra labai ribota. 

Todėl buvo identifikuota, kad bent iš pradžių reikėtų orientuotis į tikslinės rinkos atstovus, kurie nuo 

Klaipėdos yra nutolę iki 50 km (Klaipėdos apskritis). Toks atstumas numatytas atsižvelgiant į tai, kad 

didžiausia sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigų koncentracija yra Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje ir Nidoje. 

Remiantis apklausų rezultatais ir atsižvelgiant į rinkos tendencijas bei nagrinėtų sektorių dydį, geoterminio 

vandens realizacijos rinkai turėtų būti priskiriamos šios įstaigos: 

• viešbučiai, reabilitacijos ligoninės, sanatorijos, SPA centrai ir panašios įstaigos, kurios teikia plataus 

asortimento sveikatinimo ar sveikatingumo paslaugas; 

• įstaigos, kurios teikia palyginus nedaug (nekompleksines) sveikatinimo ar sveikatingumo paslaugų. 

Projekto finansinis planas ir ekonominė-socialinė nauda 

Lentelėje pateikiami pagrindiniai Projekto investicijos atsipirkimo rodikliai: 

RODIKLIAI 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 

Pajamos (LTL) - 54.780 109.725 246.510 283.800 293.700 425.040 470.250 585.090 639.540 696.300 

Lūžio taškas (pajamoms, LTL) - 263.400 258.189 218.324 230.126 101.100 124.009 133.666 154.193 165.495 177.289 

Lūžio taškas (vnt.) - 3.173 1.941 1.315 1.338 568 674 704 783 811 840 

Grynoji dabartinė vertė (LTL) 

Vidinė grąžos norma 

Investicijų atsipirkimo laikas, metai 

Kadangi projekto įgyvendinimas nereikalauja didelių pradinių investicijų (tik išlaidų į tyrimus ir plėtrą bei 

marketingą), jis atsiperka labai greitai (per ne pilnus metus). Analogiškai yra geri kiti projekto finansiniai 

rodikliai. 

Projekto įgyvendinimas bus patrauklus ne tik finansiškai, tačiau bus sukuriama ir ekonominė – socialinė 

nauda: gerinama žmonių sveikata, naudojant natūralius gamtos produktus, didinamas sveikatinimo, 

sveikatingumo ir SPA sektorių konkurencingumas, skatinami geoterminio vandens ir kitų gamtos išteklių 

pritaikomumo gydymui tyrimai. 

Galimi verslo scenarijai 

Siekiant įgyvendinti projektą ir pasiekti suplanuotus jo tikslus, galimos 2 pagrindinės projekto įgyvendinimo 

alternatyvos (2 verslo scenarijai): 

• Prekiauti geoterminiu vandeniu kitoms sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigoms. 

• Šalia turimų gręžinių pastatyti sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų centrą, kuriame būtų teikiamos 

paslaugos, naudojant vandenį tiesiai iš gręžinių. Tiek tokio centro statyba, tiek jo valdymas galėtų 

būti vykdomi viešosios ir privačios partnerystės pagrindu. 

Rizikos 

Rizikų vertinimo metu nustatyta, kad Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Svarbiausios rizikos, galinčios 

turėti didžiausią įtaką sėkmingam projekto įgyvendinimui yra technologinės rizikos (geoterminis vanduo dėl 

neigiamo poveikio gali būti pripažintas netinkamu naudoti, teikiant sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas, 

dėl itin aukštos vandens mineralizacijos gali kilti problemų dėl šio vandens utilizavimo, tikslinės rinkos 

įmonės gali neturėti galimybių sandėliuoti vandens ir kt.). 

| 9 

573.606 

27% 

0,73

VERSLO PLANAS 


2. SUMMARY 

The main activity of JSC “GEOTERMA“ is preparation of hot water. This activity takes place in Klaipeda 

geothermal demonstration plant. Four absorption heat pumps extract energy from 38 o C geothermal water 

which is boosted by three natural gas hot water boilers. The heat energy is then supplied to the local district 

heating system. 

Company has the capacity to extract about 250 m 3 /h of geothermal water, but injection is limited to about 

110 m³/h. In such situation, Company decided to use part of geothermal water (up to140 m³/h) for other 

purposes, one of them – health treatment. This way was formulated the common goal of this project – start 

using geothermal water in balneology. 

Geothermal water, its possibilities of using 

Geothermal water is ground water that is heated by the earth’s energy. Geothermal waters usually contain 

many salts, chlorine, calcium, magnesium, iron etc. 

Geothermal water is usually used for the following purposes: 

• Space heating by geothermal heat pumps; 

• Agricultural drying, greenhouse heating; 

• Aquaculture pond heating; 

• Industrial uses; 

• Bathing and swimming; 

• In balneology (therapeutic use); 

• Space cooling, air conditioning. 

The importance of geothermal water in health care and wellness sectors 

The use of geothermal water provides significant long-term advantages for heath care and wellness sector 

companies worldwide. 

Health care and wellness tourism is one of the fastest growing forms of tourism worldwide. This growth, 

which is related to the increasing needs of people to maintain or improve their health and welfare, stimulates 

the growth of the range of services supplied. One form of these services involves balneological procedures, 

for which geothermal water is used. In order to remain competitive company in the growing rapidly market, 

more and more companies are seeking for opportunities to use geothermal water to provide health and 

wellness services, thereby improving their business prospects. 

The main advantage of the geothermal water is related to its therapeutic and healing features. Geothermal 

water procedures help to stimulate heart activity and improve nervous system. It also helps to treat particular 

diseases, health problems. In addition to these features, geothermal water provides pleasant experience, 

improves mental and physical health, helps to relax and avoid the negative consequences of stress. 

The features of geothermal water extracted by Company 

In order to extract water, Company uses wells of Klaipeda geothermal demonstration plant. Water from these 

wells is characterized by its thermal features (about 38 0 C) and significantly high general mineralization 

(nearly 96 g/l). 

In the end of 2011, Company initiated a study on the impact of extracted water on human physiological 

parameters. According to preliminary findings of this study, geothermal water procedures help to improve 

the activity of human heart muscle, to normalize heart rate (its remain lower for a longer time then using 

normal tap water). In this way water helps for a person to relax better, also to reduce negative effect of 

stress. 

The target market of geothermal water 

Considering the features of water extracted by Company, current market condition as well as trends 

worldwide and in Lithuania, it is predicted that geothermal water could be attractive to health care and 

wellness companies, which use (or could use) water for the treatment or as a way to prevent diseases. 

| 10

VERSLO PLANAS 


In order to identify the geographic scope of target market, it is important to take into account three factors: 

• geothermal resources in other countries, the scale of their use; 

• costs of water transportation; 

• mutation of water qualities during transportation. 

In order to identify target market of geothermal water precisely, a pilot telephone survey of companies in 

health care and wellness sector was done (total 42 respondents were surveyed). Additional information was 

received from individual interviews with few leaders of wellness market. 

The survey result showed that only few companies are interested in using geothermal water. Other 

companies claimed that the main reason why geothermal water is not interesting for them is high cost of 

transportation, problems with water storage. Other companies stated that they are satisfied with resources 

that are currently in use. 

With regard to all aspects mentioned above, the target market of geothermal water is very limited, therefore a 

decision to focus on companies that are located up to 50 km from Klaipeda (Klaipeda county) was made. 

This distance was chosen due to the fact that the highest concentration of health care and wellness 

companies is in Klaipeda, Palanga, Sventoji and Nida. 

Considering the survey results as well as market trends and size, the following companies should be 

considered as the main target audience: 

• Hotels, rehabilitation hospitals, sanatoriums, spas and similar institutions, which provides a wide 

range of health care and wellness services; 

• Companies, which provide relative small amount of health care and wellness services. 

The financial plan of the project and economic-social benefit 

The table below presents the main indicators of project payback. 

INDICATORS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 

Income (LTL) - 54.780 109.725 246.510 283.800 293.700 425.040 470.250 585.090 639.540 696.300 

Income break-even (LTL) - 263.400 258.189 218.324 230.126 101.100 124.009 133.666 154.193 165.495 177.289 

Break-even (units) - 3.173 1.941 1.315 1.338 568 674 704 783 811 840 

Net present value NPV (LTL) 

Internal rate of return IRR 

Investment payback period (years) 

573.606 

27% 

0,73 

The project does not require a large initial investment (the only cost would include marketing and research 

and development) it will pay off in a short period of time (within the year). Similarly, other financial indicators 

of this project are good. 

Implementation of the project will be attractive not only financially, but it will also create the economic - social 

benefits: improving people's health using natural materials, improving competitiveness of health care and 

wellness sectors, encouraging further research and studies on geothermal water expanding possibilities to 

use geothermal water in health treatment. 

Possible business scenarios 

In order to implement the project and achieve planned objectives, two main alternatives of this project 

implementation (2 business scenarios) were identified: 

• To provide geothermal water for health care and wellness companies; 

• Build health care and wellness center near the wells, where services would be provided by using 

geothermal water directly from the wells. Both construction of the centre and its management could 

be carried out on the basis of public-private partnership (PPP). 

Risks 

Risk assessment showed that the risk profile of the project is tolerable. The main risks that can have a major 

impact on the successful implementation are technological risk (geothermal water may be condemned for its 

negative effects; high water mineralization may cause problems related to utilization of water; companies of 

target market may not have facilities to store the water, etc.). 

| 11

VERSLO PLANAS 


3. ŪKIO SUBJEKTO APRAŠYMAS 

3.1. Juridiniai asmenys 

Pavadinimas Uždaroji akcinė bendrovė „GEOTERMA“ (toliau „Bendrovė“) 

Registracijos ir buveinės adresas Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Lypkių g. 53 

Registracijos kodas 123540818 

Įregistravimo data 1996 m. kovo 1 d. 

Vadovas Ričardas Vaitiekūnas, direktorius 

Pagrindinė veiklos sritis Karšto vandens tiekimas (veiklos rūšis pagal EVRK 2 red.: 

35.30.20) 

Darbuotojų skaičius 18 

Metinė apyvarta(pardavimo pajamos 

2011 metais) 

13.396.120 Lt 

Įmonės dydis Didelė įmonė (pagal LR Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros 

įstatymą) 

| 12

VERSLO PLANAS 


3.2. Veikla ir veiklos tikslai 

Bendrovės veikla 

1991 m., siekiant plėtoti ir gilinti gamybinius geoterminius, žemės gelmių šilumos išteklių tyrimus, tobulinti 

šilumos išgavimo technologijas bei visapusiškai ir kompleksiškai panaudoti šilumą žmogaus ūkinėje veikloje, 

buvo įkurta valstybinė įmonė „GEOTERMA“. Pagrindiniai Bendrovės veiklos etapai: 

• 1992 m. įmonė reorganizuota į Lietuvos valstybinės energetikos sistemos filialą – įmonę 

„GEOTERMA"; 

• 1993 – 1994 m. išbandyti Vydmantų gręžiniai, pasiekta geoterminio vandens temperatūra 74 °C. 

Dabar Vydmantų geoterminiai gręžiniai užkonservuoti ir yra UAB „GEOTERMA“ balanse; 

• 1995 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gruodžio 22 d. nutarimu Nr.1609 "Dėl uždarosios akcinės 

bendrovės "GEOTERMA" steigimo ir Klaipėdos pavyzdinės geoterminės jėgainės statybos" įsteigė 

Uždarąją akcinę bendrovę „GEOTERMA“. Minėtu nutarimu UAB „GEOTERMA“ buvo pavesta statyti 

Klaipėdos pavyzdinę geoterminę jėgainę ir tiekti šilumą Klaipėdos miesto šilumos tinklams; 

• 1997 m. pradėta statyti geoterminė jėgainė; 

• 2001 m. gruodžio viduryje pradėta tiekti šiluma į Klaipėdos miesto šilumos tinklus; 

• 2004 m. jėgainė valstybinės komisijos buvo pripažinta tinkama naudoti; 

• 2011 m. Bendrovė pripažinta nereguliuojamu šilumos gamintoju ir jai penkeriems metams už 

geoterminę šilumą nustatyta iš atsinaujinačių energijos išteklių pagamintos šilumos kaina. 

Šiuo metu Bendrovės pagrindinė veikla yra karšto vandens gamyba. Naudojant karštą vandenį yra 

gaminama ir tiekiama šiluma. Ši veikla vykdoma Klaipėdos parodomojoje geoterminėje jėgainėje. Šiluma 

gaminama ją paimant iš 38 °C temperatūros geoterminio vandens ir deginant gamtines dujas. Šilumos 

pirkėjas yra AB „Klaipėdos energija“. 

Lentelė Nr. 1. UAB „GEOTERMA“ pagaminta šiluma 2009–2011 m. 

2009 m. 2010 m. 2011 m. 

Pagaminta šiluma, tūkst. MWh 166,9 120,5 91,6 

Šaltinis: UAB „GEOTERMA“ 

Lyginant su įprastinėmis katilinėmis, 2011 metais geoterminė jėgainė šilumos gamybai sutaupė 2,2 mln. m 3 

gamtinių dujų ir dėl to į aplinką nebuvo išmesta 4,2 tūkst. tonų CO 2 . 

Bendrovės strateginiuose planuose svarstoma galimybė statyti biokuro katilinę. Ji leistų dabar naudojamas 

gamtines dujas pakeisti biokuru (absorbciniams šilumos siurbliams reikalinga varomoji energija). Be to, tai 

sumažintų šilumos gamybos savikainą ir padidintų geoterminės jėgainės konkurencingumą. 

Siekiant vykdyti geoterminės jėgainės mokslinius tiriamuosius darbus bei sukurti palankias sąlygas inovacijų 

ir aukštųjų technologijų skvarbai į geotermijos sektorių, Bendrovė bendradarbiauja su verslo bei mokslo 

institucijomis. 

Lentelė Nr. 2. Bendrovės bendradarbiavimas su verslo bei mokslo institucijomis 

Įstaiga 

Lietuvos energetikos institutas 

Klaipėdos mokslo ir technologijų 

parkas (KMTP) 

Klaipėdos universitetas ir KMTP 

AB „Vilniaus hidrogeologija" 

Bendradarbiavimo/ 

partnerystės statusas, 

Pasiekti rezultatai 

laikotarpis 

Bendradarbiavimo sutartis Ličio bromido chemijos stebėsena 

nuo 2010 m. 

absorbciniuose šilumos siurbliuose 

Bendradarbiavimo sutartis Pradėti geoterminio vandens balneologiniai 

nuo 2011 m. 

tyrimai 

Bendradarbiavimo sutartis Baigiamas rengti geoterminės pakraipos studijų 

nuo 2011 m. 

programos aprašas 

Bendradarbiavimo sutartis Hidrogeologinių-hidrocheminių tyrimų ataskaita 

2009–2010 m. 

2010 m. Giluminių mėginių tyrimo ataskaita 

Rusijos naftos-dujų mokslinių tyrimų 

institutas 

Geothermie Neubrandenburg GmbH 2010 m. Geoterminės kilpos problemų tyrimo ataskaita 


| 13

VERSLO PLANAS 


Bendrovės misija, tikslai 

UAB „GEOTERMA“ misija – Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos teikiamų galimybių visapusiškas 

panaudojimas, visų pirma, ekologiškai švarios šiluminės energijos gamybai. 

Lentelėje pateikti Bendrovės ilgalaikiai tikslai. 

Lentelė Nr. 3. Bendrovės tikslai 

Tikslas 

1. Efektyvus geoterminės energijos 

panaudojimas 

2. Įvairiapusis išgaunamo geoterminio 

vandens panaudojimas 

Priemonės 

Geoterminės energijos panaudojimas energetikos sektoriuje atitinka 

valstybės iškeltą tikslą – sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo 

įvežamo kuro, taip pat tokiu būdu yra prisidedama prie 

įsipareigojimų Europos Sąjungai didinti atsinaujinančių energetinių 

išteklių panaudojimą įgyvendinimo. Todėl Bendrovė siekia kuo 

efektyviau panaudoti geoterminę energiją šilumos ir elektros 

gamybai. 

Atsižvelgiant į didelę išgaunamo vandens mineralizaciją, Bendrovė 

siekia geoterminį vandenį naudoti kuo įvairesniais tikslais. Jis gali 

būti naudojamas: 

• balneologijai; 

• sveikatingumo kompleksų kūrimui; 

• vandens procedūrų teikimui veikiančiose kurortinėse 

įstaigose; 

• druskos išgarinimui; 

• automobilių kelių apšalimo prevencijai; 

• kt. 

3. Geotermijos idėjų populiarinimas Geoterminio vandens populiarinimas įgyvendinamas per tokias 

priemones: 

• pasaulinės geoterminės energijos panaudojimo patirties 

kaupimas ir skleidimas; 

• geotermijos patirties praktinis pritaikymas ir konsultavimas; 

• edukacinė veikla. 


3.3. Savininkai, vadovai ir darbuotojai 

Bendrovės savininkai 

UAB „GEOTERMA“ įstatinis kapitalas yra 21.305.910 Lt. Jis padalintas į 10 Lt vertės paprastąsias vardines 

akcijas. Bendrovėje valstybės akcijų valdytoją atstovauja Valstybės turto fondas, kuriam priklauso 1.631.103 

paprastųjų vardinių akcijų (76,56 proc.) ir AB „Lietuvos energija", kuriai priklauso 499.488 paprastųjų vardinių 

akcijų (23,44 proc.). 

Lentelė Nr. 4. Bendrovės akcininkų duomenys 

Akcininkų duomenys 

Pavadinimas Teisinė forma Kodas Buveinė 

Akcijų 

skaičius 

Valstybės turto fondas Valstybės įmonė 110073154 Vilniaus g. 16, 01402 Vilnius 1.631.103 

Lietuvos energija Akcinė bendrovė 302648707 Elektrinės g. 21, 26108 Elektrėnai 499.488 


UAB ,,GEOTERMA" neturi dukterinių įmonių ar filialų. 

Bendrovės organizacinė struktūra 

Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas (toliau – direktorius). 

Visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti, kalbėti ir 

balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys Bendrovės akcininkais, asmeniškai, 

išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo 

teisės perleidimo sutartis. 

| 14

VERSLO PLANAS 


Valdyba. 2011 m. rugsėjo 26 d. buvo suformuota nauja Bendrovės valdyba. Bendrovės valdyba yra 

kolegialus valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdyba svarsto ir tvirtinta Bendrovės veiklos strategiją, 

metinį pranešimą, valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka. 

Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina 

pareiginius nuostatus, skatina ir skiria nuobaudas. 

Direktorius. Bendrovės vadovas – direktorius – yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Direktorius 

organizuoja kasdieninę Bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, skatina juos ir skiria 

nuobaudas. Direktorius atsako už: 

• Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 

• metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir Bendrovės metinio pranešimo parengimą; 

• sutarties su audito įmone sudarymą; 

• informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai įstatymų 

nustatytais atvejais ar jų prašymu; 

• Bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; 

• informacijos pateikimą akcininkams; 

• kitų įstatymuose bei teisės aktuose, įstatuose ir Direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatytų 

pareigų vykdymą. 

Paveiksle toliau pavaizduota Bendrovės organizacinė struktūra. 

VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS 

VALDYBA 

Direktorius 

Vyr. inžinierius 

Vyr. 

ekonomistas 

Vyr. 

finansininkas 

Vyr. geologas 

Biuro 

administratorius 

Inžinierius 

gamybai 

Inžinierius 

šilumininkas 

Buhalteris 

Valytojasodininkė 

Vyr. 

operatoriusprogramuotojas 

Inžinierius 

elektrikas 

Šaltkalvis 

remontininkas 

4 pamainos 

operatoriai 

4 operatoriai 

Pav. Nr. 1. 


UAB „GEOTERMA“ organizacinė struktūra 

| 15

VERSLO PLANAS 


UAB „GEOTERMA“ darbuotojai 

Lentelėse toliau pateikti sutrumpinti pagrindinių Bendrovės darbuotojų gyvenimo aprašymai. 

Lentelė Nr. 5. UAB „GEOTERMA“ pagrindinių darbuotojų sutrumpinti gyvenimo aprašai 

Pareigos 

Vardas, pavardė 

Direktorius 

Ričardas Vaitiekūnas 

Gimimo data 1951 m. 

Išsilavinimas 1969–1974 m. Vilniaus universitetas, Gamtos fakultetas, geologija. 

Nuo 2008 m. UAB „GEOTERMA“ direktorius. 

2005–2006 m. UAB „Minijos nafta" atstovas ryšiams su visuomene. 

2004–2005 m. UAB „Rapsolis“ direktorius. 

Profesinė patirtis 

1990–2000 m. AB „Geonafta“ direktorius. 

1983–1990 m. Gręžimo padalinio vadovas. 

1982–1983 m. Naftos žvalgybos ekspedicijos Baltijos jūros nuotraukų 

padalinio geologas. 

1978–1982 m. Lietuvos kelių projektavimo instituto Panevėžio skyriaus 

geologinės grupės vadovas. 

1974–1978 m. Čitos geologijos valdybos Udlokano ekspedicijos padalinio 

vadovas. 

Pareigos 

Vyr. finansininkė 

Vardas, pavardė Romualda Masiulionienė 


Išsilavinimas Vilniaus universitetas, buhalterinė apskaita. 

Nuo 1996 m. UAB „GEOTERMA“ vyr. finansininkė. 

Profesinė patirtis 1991–1996 m. – VĮ „Geoterma“ vyr. buhalterė. 

Iki 1991 m. – Komunalinio ūkio ministerija, skyriaus viršininko pavaduotoja. 

Pareigos 

Vyr. ekonomistas 

Vardas, pavardė Edmundas Paplauskas 


Išsilavinimas Vilniaus universitetas, ekonomika. 

Nuo 2003 m. UAB „GEOTERMA“ vyr. ekonomistas. 

Profesinė patirtis 1992 – 2003 m. – individualios įmonės (prekybos) savininkas 

Iki 1992 m. – Klaipėdos m. Prekybos valdyba, firmos direktorius. 


2011 metais Bendrovėje dirbo 18 žmonių. Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 2008–2011 metais 

nesikeitė. 

3.4. Valdomas turtas ir kita nuosavybė 

Pastarųjų trejų metų (2008–2011 m.) valdomo turto ir kitos nuosavybės suvestinė pateikiama lentelėje 

žemiau. 

Lentelė Nr. 6. UAB „GEOTERMA“ pagrindiniai balanso rodikliai 

Pagrindiniai balanso rodikliai 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 

Ilgalaikis turtas (Lt) 54.646.031 51.134.821 48.853.297 45.177.364 

Trumpalaikis turtas (Lt) 3.087.159 5.614.577 3.665.238 4.230.607 

Ilgalaikiai įsipareigojimai (Lt) 13.005.755 11.706.914 10.309.724 9.953.162 

Trumpalaikiai įsipareigojimai (Lt) 3.227.760 4.884.502 4.100.159 3.916.834 

Įstatinis (pasirašytas) kapitalas (Lt) 21.305.910 21.305.910 21.305.910 21.305.910 

Nuosavas kapitalas (Lt) 14.777.806 15.689.821 14.045.761 14.873.626 

Dotacijos, subsidijos (Lt) 27.453.914 24.468.161 23.330.846 20.664.349 

Šaltinis: sudaryta autorių remiantis UAB „GEOTERMA“ finansinėmis ataskaitomis 

Toliau pateiktuose paveiksluose pavaizduota ilgalaikio ir trumpalaikio turto struktūra. 

| 16

VERSLO PLANAS 


21,05% 

Programinė įranga 3.560 Lt 

0,01% 

Pastatai ir statiniai 9.509.878 Lt 

Mašinos ir įrengimai 32.020.654 Lt 

7,75% 

0,09% 

0,21% 

0,01% 

70,88% 

Transporto priemonės 3.823 Lt 

Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai 

96.099 Lt 

Nebaigta statyba 41.686 Lt 

Kitas materialusis turtas 3.501.664 Lt 

Pav. Nr. 2. Ilgalaikio turto struktūra 2011 m. gruodžio 31 d. 

Šaltinis: UAB „GEOTERMA” 2011 m. gruodžio 31 d. balansas 

1,75% 0,10% 

19,76% 

Žaliavos ir komplektavimo 

gaminiai 74.224 Lt 

Išankstiniai apmokėjimai 4.182 Lt 

Pirkėjų įsiskolinimas 3.315.983 Lt 

78,38% 

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 

836.099 Lt 

Pav. Nr. 3. Trumpalaikio turto struktūra 2011 m. gruodžio 31 d. 

Šaltinis: UAB „GEOTERMA” 2011 m. gruodžio 31 d. balansas 

Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės statybai buvo paimta 5,9 mln. JAV dolerių paskola iš 

Pasaulio banko. Šios paskolos grąžinimas išdėstytas iki 2018 metų, tačiau dėl lėšų panaudojimo injekcinio 

gręžinio rekonstrukcijai 2009 metais (vienerius metus) mokėjimai buvo atidėti. Nuo 2010 metų paskolos 

grąžinimas tęsiamas ir numatoma kasmet tam skirti apie 2 mln. Lt, taip užtikrinant visos paskolos išmokėjimą 

iki 2018-ųjų metų. 

Visas Bendrovės turtas 2011 metais buvo 49,4 mln. Lt (ilgalaikis turtas – 45,2 mln. Lt, trumpalaikis – 4,2 mln. 

Lt). UAB „GEOTERMA“ didžiąją dalį ilgalaikio turto sudaro mašinos ir įrengimai (68,78 proc.) bei pastatai ir 

statiniai (19,96 proc.). Toliau pateikta lentelė, kurioje nurodomi svarbiausi (kurių pradinė vertė viršija 1mln. 

litų) Bendrovės turimi įrenginiai, mašinos bei pastatai. 

| 17

VERSLO PLANAS 


Lentelė Nr. 7. Turimi įrenginiai, mašinos bei pastatai, kurių pradinė vertė viršija 1 mln. litų 

Eil. 

Įsigijimo Kiekis 

Lt 

Lt 

Pradinė vertė 

Likutinė vertė 

Pavadinimas 

Nusidėvėjimas Lt 

Nr. 

metai 

1. Šiluminiai siurbliai 2001 4 12.954.009,96 5.848.779,40 7.105.230,56 

2. Injekcinis gręžinys Nr.1 2001 1 8.550.913,30 2.568.790,84 5.982.122,46 

3. Jėgainės pastatas 2001 1 6.916.127,00 1.348.311,36 5.567.815,64 

4. Injekcinis gręžinys Nr.4 2001 1 6.701.323,35 2.587.687,93 4.113.635,42 

5. Vandens katilai 2001 3 5.427.322,80 2.645.478,89 2.781.843,91 

6. Paėmimo gręžinys Nr.3 2001 1 5.349.684,00 2.079.240,85 3.270.443,15 

7. Paėmimo gręžinys Nr.2 2001 1 5.342.680,00 2.077.644,84 3.265.035,16 

8. Technologiniai vamzdynai 2001 1 2.584.273,00 1.007.866,12 1.576.406,88 

9. Gręžinys „Vydmantai – 2“ 1 2.295.612,21 183.649,28 2.111.962,93 

10. Geoterminio vandens trasos 2001 1 2.232.619,00 1.088.401,86 1.144.217,14 

11. 3 gręžinio panardinamas siurblys 2001 1 1.899.218,00 1.899.217,00 1,00 

12. 2 gręžinio panardinamas siurblys 2001 1 1.829.296,00 1.829.295,00 1,00 

13. Gręžinys „Vydmantai – 1“ 1 1.683.551,92 134.684,16 1.548.867,76 

14. Ekonomaizeriai 2001 3 1.287.225,00 491.948,56 795.276,44 

15. Injekcinio gręžinio Nr. 1 siurblinė 2001 1 1.208.702,00 235.696,50 973.005,50 

16. Paėmimo gręžinio Nr. 3 siurblinė 2001 1 1.130.895,00 220.524,99 910.370,01 

Šilumokaičių ir ekonomaizerių 

1.088.529,00 416.196,93 672.332,07 

17. 

2001 1 

pagalbinė įranga 

18. Injekcinio gręžinio Nr. 4 siurblinė 2001 1 1.034.790,00 201.784,05 833.005,95 


3.5. Veiklos rezultatai (finansinė analizė) 

2008–2011 metų UAB „GEOTERMA“ pagrindinių veiklos rezultatų suvestinė pateikiama lentelėje žemiau. 

Lentelė Nr. 8. Pagrindinių veiklos rezultatų suvestinė 

Pagrindiniai veiklos rezultatai 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 

Pardavimo pajamos (Lt) 1.475.013 18.333.214 14.649.054 13.396.120 

Pardavimo savikaina (Lt) 3.109.524 15.459.250 15.308.714 13.829.368 

Bendrasis pelnas (nuostoliai) (Lt) (1.634.511) 2.873.964 (659.660) (433.248) 

Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) (Lt) (5.260.865) 1.028.741 (2.198.384) (1.870.979) 

Kita veikla 44.865 1.571.477 1.099.232 2.257.675 

Finansinė ir investicinė veikla (672.756) (477.810) (316.782) (290.876) 

Grynasis pelnas (nuostoliai) (Lt) (5.888.756) 2.122.378 (1.415.934) 95.820 

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis UAB „GEOTERMA“ finansinėmis ataskaitomis 

2008 metais Bendrovės pajamos buvo mažesnės nei kitais metais, nes nuo 2007 m. liepos mėn., dėl skolų ir 

absorbcinių šilumos siurblių gedimų, buvo sustabdyta jėgainės veikla. Tik nuo 2008 metų gruodžio mėn. 

jėgainės veikla buvo atnaujinta (todėl 2008 metais pajamos buvo gautos tik vieną mėnesį). 

Svarbiausi Bendrovės istoriniai finansiniai rodikliai pateikiami lentelėje žemiau. 

| 18

VERSLO PLANAS 


Lentelė Nr. 9. Pagrindiniai finansiniai rodikliai 

Finansiniai rodikliai Skaičiavimo būdas 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 

Einamojo likvidumo Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai 

koeficientas 

įsipareigojimai 

0,96 1,15 0,89 1,08 

Bendrasis pelningumas Bendrasis pelnas (nuostolis) / Pardavimo 

(proc.) 

pajamos 

-110,81% 15,68% -4,50% -3,23% 

Veiklos pelningumas (proc.) Tipinės veiklos pelnas (nuostolis) / 

Pardavimo pajamos 

-356,67% 5,61% -15,01% -13,97% 

Grynasis pelningumas Grynasis pelnas (nuostolis) / Pardavimo 

(proc.) 

pajamos 

-399,23% 11,58% -9,67% 0,72% 

Turto grąža (proc.) Grynasis pelnas (nuostolis) / Vidutinis turtas -10,20% 3,71% -2,58% 0,19% 

Nuosavybės grąža (proc.) Grynasis pelnas (nuostolis) / Vidutinis 

nuosavas kapitalas 

-41,93% 14,28% -9,14% 0,65% 

Įsiskolinimo koeficientas Įsipareigojimai 1 / Turtas 0,76 0,72 0,72 0,70 

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis UAB „GEOTERMA“ finansinėmis ataskaitomis 

2010 metais Bendrovės finansiniai rodikliai pablogėjo dėl žemos pagrindinio šilumos pirkėjo AB „Klaipėdos 

energija“ nustatytos šilumos supirkimo kainos (tuo tarpu pardavimo savikaina nemažėjo). Tai lėmė pajamų 

sumažėjimą (nuo 18,3 mln. iki 14,6 mln. Lt) bei pelningumo rodiklių sumažėjimą (bendrasis pelningumas nuo 

15,68 proc. sumažėjo iki -4,5 proc.). Pajamų sumažėjimas lėmė ir prastesnius likvidumo rodiklius. 

2010 metai Bendrovei buvo mažiau sėkmingi dar ir dėl kitų priežasčių. Viena iš jų, kad buvo fiksuojamas vis 

mažėjantis geoterminės kilpos debitas, taip pat metų pabaigoje pastebėtas abiejų paėmimo gręžinių 

pajėgumo sumažėjimas (greičiausiai dėl siurblių susidėvėjimo). Dėl nutrūkusių paskolos mokėjimų Pasaulio 

bankui, susikaupė delspinigių (2010 m. 58 tūkst. Lt). 

2011 m. Bendrovei suteiktas nereguliuojamo šilumos gamintojo statusas. Šis statusas reiškia, kad tokioms 

įmonėms netaikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, tačiau papildomais saugikliais yra užtikrinamos, 

superkamos šilumos kainos ribos. Gavus šį statusą, Bendrovės pagaminama šiluma nuo 2012 m. sausio 

mėn. yra superkama aukštesne kaina nei iki šiol. 

Išvados ir pastebėjimai: 

• 1991 m., siekiant plėtoti ir gilinti gamybinius geoterminių išteklių tyrimus, tobulinti šilumos 

išgavimo technologijas, buvo įkurta valstybinė įmonė „GEOTERMA“. 

• Bendrovės pagrindinė veikla yra karšto vandens gamyba. Ši veikla vykdoma Klaipėdos 

parodomojoje geoterminėje jėgainėje. 

• Visas Bendrovės turtas 2011 metais buvo 49,4 mln. Lt. 

• 2011 metais Bendrovėje dirbo 18 žmonių. Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 2008 – 2011 

metais nesikeitė. 

• 2011 m. Bendrovei suteiktas nereguliuojamo šilumos gamintojo statusas. Gavus šį statusą, 

Bendrovės pagaminama šiluma nuo 2012 m. sausio mėn. yra superkama aukštesne kaina nei iki 

šiol. 

• 

1 Įsipareigojimai = Turtas - Nuosavas kapitalas 

| 19

VERSLO PLANAS 


4. PROJEKTO PRISTATYMAS 

4.1. Tikslai ir uždaviniai 

Šiuo metu Bendrovė gali pakelti apie 250 m³/h geoterminio vandens iš vieno gręžinio, tačiau grąžinti 

(injektuoti) atgal gali tik 110 m³/h. Esant tokiai situacijai, Bendrovė nusprendė dalį galimo išgauti vandens 

(apie 140 m³/h) pradėti naudoti kitais tikslais, vienas iš jų – gydymo tikslais. Taip buvo suformuotas šio 

projekto bendrasis tikslas – geoterminį vandenį pradėti naudoti balneologijoje. Paveiksle žemiau pateikta 

projekto tikslų loginė matrica. 

Tikslas 

Uždaviniai Veiklos Rezultatas 

Nustatyti 

geoterminio 

vandens, skirto 

balneologijai, 

konkurencingumą 

Verslo plano 

parengimas 

Geoterminį 

vandenį pradėti 

naudoti 

balneologijoje 

Išsiaiškinti vandens 

poveikį žmogaus 

organizmui 

Vandens tyrimų 

atlikimas ir 

sertifikavimas 

Sėkminga 

(pelninga) 

geoterminio 

vandens, skirto 

balneologijai, 

komercializacija 

Sukurti efektyvią 

produkto įvedimo į 

rinką strategiją 

Produkto įvedimo į 

rinką strategijos 

parengimas ir 

įgyvendinimas 

Pav. Nr. 4. 

Šaltinis: sudaryta autorių 

Projekto tikslų loginė matrica 

Šio verslo plano tikslai: 

• Padėti struktūrizuotai nustatyti Bendrovės naujo produkto (geoterminio vandens, skirto balneologijai) 

konkurencingumą klientų, tiekėjų, darbuotojų, konkurentų atžvilgiu – PRIME (produkto, resursų, 

individų, rinkos ir ekonomikos) analizė naujos potencialios idėjos įvertinimui. 

• Padėti pritraukti reikiamą kapitalą, investicijas. 

• Padėti įvertinti produkto veiklos efektyvumą, pelningumą, potencialias rizikas, nustatyti efektyviausią 

verslo modelį. 

4.2. Pageidaujamos gauti lėšos 

Bendrovė, pradėjusi geoterminį vandenį naudoti ir balneologijos tikslais, planuoja iš šios veiklos uždirbti 

pajamų. Planuojamos gauti pajamos apskaičiuotos atsižvelgiant į prognozuojamą vandens paklausą ir 

nustačius šio vandens konkurencingą kainą. Plačiau apie projekto finansinius rodiklius žiūrėti skyriuje Nr. 8 

„Finansinis planas“. 

4.3. Numatomos veiklos pristatymas 

Siekiant sėkmingai komercializuoti geoterminį vandenį, kuris būtų skirtas gydymui, būtina atlikti tokias 

parengiamąsias veiklas: 

• Parengti verslo planą, kuriame būtų išanalizuotas naujo produkto (geoterminio vandens, skirto 

balneologijai) konkurencingumas bei nustatytas efektyviausias verslo modelis. 

| 20

VERSLO PLANAS 


• Atlikti privalomą vandens sertifikavimą, kad šį vandenį būtų galima naudoti, teikiant sveikatinimo ir 

sveikatingumo paslaugas. 

• Atlikti kitus tyrimus, kad būtų išsiaiškintas vandens poveikis žmogaus organizmui (teigiamas, 

neigiamas ar neutralus). 

• Sukurti efektyvią ir išskirtinę produkto įvedimo į rinką strategiją ir ją įgyvendinti. 

• Suformuoti darbuotojų komandą, atsakingą už šio produkto sėkmingą komercializaciją. 

• Atlikti medicininius ar tęsti kitus reikalingus geoterminio vandens pritaikymo gydymui tyrimus. 

Įgyvendinus aukščiau numatytas veiklas, bus galima pradėti vykdyti geoterminio vandens prekybos veiklą. 

4.4. Siūlomi produktai (paslaugos) 

Toliau bus aptariamos geoterminio vandens panaudojimo galimybės bei mastas pasaulyje ir Lietuvoje, 

Bendrovės išgaunamo vandens savybės, sertifikavimo būdai, poveikis žmogaus sveikatai. 

Geoterminiai ištekliai 

Geotermijos mokslo šaka, tirianti žemės šilumą, yra glaudžiai susijusi su geologijos, hidrogeologijos, 

hidrochemijos, geofizikos, energetikos, ekonomikos, ekologijos ir kitais mokslais. Geoterminė energija yra 

svarbi ir naudinga žemės gelmių savybė. 

Geoterminis vanduo – tai požeminis vanduo, kuris dėl karštųjų uolienų suteiktos šilumos išsiskiria aukštesne 

temperatūra. Neretai geoterminio vandens sudėtyje yra didelė koncentracija ištirpusių druskų, tokių kaip 

sulfatai, chloridai, bendroji geležis ir pan. 

Aukštos geoterminės temperatūros rezervuarai talpina aukšto slėgio garus bei karštą (ar net verdantį) 

vandenį, kuris slūgso plyšėtose ar kaverningose uolienose bei smiltainiuose, kurie yra įkaitinami nuo 

giluminių žemės sluoksnių. 

Pav. Nr. 5. 

Geoterminio vandens ciklas 

Šaltinis: Prieiga prie interneto: http://www.technologijos.lt 

Geoterminis vanduo naudojamas jau daugybę tūkstantmečių. Yra įrodymų, kad japonai geoterminį vandenį 

naudojo jau 11 tūkst. metų pr. Kr. maisto gaminimui bei prausimuisi. Manoma, kad pramonėje pirmą kartą 

geoterminė energija panaudota XVIII amžiaus pabaigoje. Pirmoji geoterminės energijos jėgainė buvo išrasta 

Italijoje. 1922 metais pirmoji JAV geoterminė jėgainė pateko į istoriją, kaip galinti pagaminti 250 kW 

energijos, kurios pakako apšviesti gatves ir pastatus tame kvartale. 

Pasaulio geotermijos kongreso metu (2010 metais) buvo išskirti tokie pagrindiniai geoterminio vandens 

panaudojamo būdai 2 : 

• geoterminiam patalpų šildymui naudojant šilumos siurblius; 

2 Šaltinis: World Geothermal Congress. Direct Utilization of Geothermal Energy 2010 Worldwide Review, 2010. 

| 21

TJ / metus 

VERSLO PLANAS 


• agrokultūroje (šiltnamių šildymas, gyvulininkystė ir pan.); 

• akvakultūroje (žuvivaisoje); 

• pramonės procesuose; 

• maudymosi, plaukiojimo vietose; 

• balneologijoje (terapinis naudojimas); 

• patalpų vėsinimui, oro kondicionavimui. 

Geoterminio vandens panaudojimo galimybės priklauso nuo terminių savybių bei cheminės sudėties 

(bendros mineralizacijos). Toliau esančioje lentelėje pateikiamos geoterminio vandens panaudojimo 

galimybės pagal temperatūrą. 

Lentelė Nr. 10. 

Geoterminio vandens galimas panaudojimas pagal temperatūrą 

Temperatūra, °C 

Panaudojimas 

25-50 Balneologijoje 

10-160 Patalpų šildymui 

10-140 Žemės ūkyje 

40-130 Pramonėje 

90-350 Elektros gamyboje 

Šaltinis: Lietuvos Geotermijos Asociacija, 2010 

Geoterminio vandens panaudojimo masto kaita 1995–2010 metais pagal naudojimo būdus pateikta 

paveiksle žemiau. 

250.000 

200.000 

150.000 

Šilumos siurbliais gaminama 

šiluma 

Patalpų šildymas 

Šiltnamių šildymas 

Akvakultūros veikloje 

Agrokultūros veikloje 

100.000 

Pramoninis naudojimas 

50.000 

0 

1995 1997 1999 2001 2003 2005 2007 2009 

Maudymuisi, balneologijoje 

Patalpų vėsinimui, oro 

kondicionavimui 

Kita 

Pav. Nr. 6. Geoterminės energijos sunaudojimas pasaulyje pagal tikslą 1995 - 2010 m. 

Šaltinis: World Geothermal Congress. Direct Utilization of Geothermal Energy 2010 Worldwide Review, 2010 

Nuolat augantį geoterminės energijos išteklių panaudojimą labiausiai nulėmė 2 priežastys: vis labiau 

tobulėjančios technologijos (geoterminės energijos panaudojimui) ir augantis žmonių susidomėjimas 

aplinkosauginiais klausimais. Labiausiai nuo 1995 metų išaugo geoterminės energijos panaudojimas šilumos 

siurbliais gaminamai šilumai. Tam didžiausią įtaką daro platus geoterminių šilumos siurblių naudojimas 3 – tai 

šildymo būdas, kai šildymo sistema iš žemės ima susikaupusią saulės šilumą ir panaudoja ją namo šildymui, 

vėsinimui ir karšto vandens ruošimui. 

3 Šaltinis: World Geothermal Congress. Direct Utilization of Geothermal Energy 2010 Worldwide Review, 2010. 

| 22

VERSLO PLANAS 


Geoterminis vanduo skirtas balneologijai 

Balneologija – mokslas apie paprasto ir jūros vandens, mineralinių šaltinių, saulės spindulių ir klimato poveikį 

ir naudojimą gydymo tikslais. 

Geoterminiai ištekliai, tokie kaip karštosios versmės ar geoterminis vanduo užima svarbią vietą 

sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose. Geoterminių išteklių panaudojimas šiuose sektoriuose priklauso 

nuo šių išteklių pasiekiamumo, išgaunamo vandens mineralinės sudėties, temperatūros bei tvarios vandens 

kokybės. 

Geoterminis vanduo balneologinėse procedūrose gali būti naudojamas šiais tikslais: 

• poilsiui, relaksacijai; 

• ligų prevencijai; 

• ligų gydymui, reabilitacijai; 

• geoterminio vandens baseinams; 

• gėrimui. 

Balneologinėse procedūrose geoterminis vanduo dažniausiai naudojamas poilsiui ir relaksacijai. Žemiau 

pateiktame paveiksle pateikiamos geoterminio vandens panaudojimas balneologinėse procedūrose pagal 

tikslą Bulgarijos Respublikoje. 

1,79% 

5,36% 

8,93% 

Poilsiui, relaksacijai 

12,50% 

71,43% 

Ligų prevencijai 

Ligų gydymui, 

reabilitacijai 

Geoterminio vandens 

baseinams 

Gėrimui 

Pav. Nr. 7. 

2009 m. 

Geoterminių išteklių sunaudojimas pagal sektorius Bulgarijos Respublikoje 

Šaltinis: Geological Institute, Bulgarian Academy of Sciences. Aspects of Regional Geothermal Water Use in Bulgaria, 

2010 

Paprastai geoterminis vanduo turi daugiau nei vieną efektą – cheminį, terminį, mechaninį, imunologinį. 

Geoterminio vandens svarba sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose 

Geoterminio vandens naudojimas suteikia reikšmingą ir ilgalaikį pranašumą įvairių pasaulio šalių 

sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose. Žymiausios geoterminio vandens panaudojimo balneologijoje 

šalys yra Naujoji Zelandija, Japonija, Islandija, Graikija, Italija, Čekija, Izraelis. Šio verslo plano Priede Nr. 1 

yra plačiau pristatytos šiose šalyse sėkmingai veikiančios sveikatingumo ir SPA įstaigos. 

Sveikatingumo, sveikatinimo ir SPA turizmas yra viena iš sparčiausiai augančių turizmo rūšių visame 

pasaulyje 4 . Šis augimas, kuris siejamas su augančiu žmonių poreikiu išsaugoti ar pagerinti sveikatą ir 

gerovę, skatina vis platesnę paslaugų pasiūlą. Viena šių paslaugų – balneologinės procedūros, kuriose 

naudojamas geoterminis vanduo. Siekiant išlikti konkurencingomis įmonėmis sparčiai augančioje rinkoje, vis 

4 Šaltinis: Erfurt-Cooper, P. The Importance of Natural Geothermal Resources in Tourism, 2010. 

| 23

VERSLO PLANAS 


daugiau sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriaus subjektų ieško galimybių panaudoti geoterminį vandenį 

savo veikloje, taip gerinant verslo perspektyvas 5 . 

Pagrindinis geoterminio vandens privalumas slypi jo terapinėse bei gydomosiose savybėse. Geoterminio 

vandens procedūrų metu gerinama širdies, nervų sistemos veikla ar gydomos atskiros ligos, negalavimai. Be 

šių savybių geoterminis vanduo vertinamas dėl suteikiamų malonių pojūčių, taip pat naudojamas psichinei 

sveikatai gerinti, atsipalaidavimui, streso prevencijai. 

Fizinis ir kultūrinis geoterminio vandens patrauklumas suteikia unikalius potyrius naujų pojūčių ar gydymo 

būdų ieškantiems žmonėms. Klientų lūkesčiai dažniausiai skiriasi priklausomai nuo jų socialinės padėties, 

sveikatos būklės, tačiau pagrindinės priežastys, dėl kurių lankytojai renkasi geoterminio vandens paslaugas, 

yra šios 6 : 

• nauda asmens sveikatingumui ir gerovei (angl. wellbeing); 

• sveikatos gerinimas, ligų prevencija; 

• tradicinės termalizmo procedūros (balneologija, hidroterapija); 

• neužterštas, malonios temperatūros, natūralus vanduo; 

• atsipalaidavimas, raminanti, atmosfera. 

Geoterminio vandens ištekliai Lietuvoje 

Lietuva, lyginant su kaimyninėmis šalimis, pasižymi palankiomis geoterminėmis sąlygomis, ypatingai 

vakarinė šalies dalis 7 . Per pastaruosius 40 – 50 metų Lietuvoje atlikta daug geoterminių tyrimų giliuose 

gręžiniuose, vykdant naftos paieškas, atliekant geologinio kartografavimo darbus 8 , tačiau esminiai pokyčiai 

pritaikyti vandenį pramoniniame naudojime siejami su Lietuvos geotermijos asociacijos steigimu (1991 m.), 

UAB „GEOTERMA“ steigimu (1995 m.) bei Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės statyba (1997 

m.). 

Pav. Nr. 8. 

Kambro sistemos uolienų temperatūra (A) ir temperatūra 1 km gylyje (B) 

Šaltinis: Šliaupa, S. Lietuvos geoterminių duomenų sistema. Lietuvos geologijos tarnyba, 2001 

Šiuo metu pagrindinė UAB „GEOTERMA“ išgaunamo geoterminio vandens panaudojimo sritis yra karšto 

vandens gamyba, tačiau, kaip jau minėta ankščiau, vienas iš Bendrovės tikslų yra plėsti savo veiklą 

realizuojant geoterminį vandenį, kuris gali būti naudojamas gydymo, sveikatinimo ir rekreaciniais tikslais. 

UAB „GEOTERMA“ išgaunamo geoterminio vandens savybės 

Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens cheminė sudėtis, temperatūra bei kiti pagrindiniai duomenys 

pateikti lentelėje toliau. 



7 Geologijos ir geografijos institutas. Vakarų Lietuvos regione esančių geoterminės energijos resursų potencialo 

išaiškinimas ir pagrindimas bei galimybės jų panaudojimui energijos gamybai, Taikomasis mokslinis tyrimas 

monitoringas, 2008. 

8 Šaltinis: Šliaupa, S. Lietuvos geoterminių duomenų sistema. Lietuvos geologijos tarnyba, 2001. 

| 24

VERSLO PLANAS 



Bendrovės išgaunamo vandens savybės 

Savybės 

KPGJ 9 Vidmantai1 Vidmantai1 Vidmantai2 Vidmantai2 

gręžinys (GIL analizė) (GSD analizė) (GIL analizė) (GFZ analizė) 

pH (vandenilio potencialas) 6,4 n.d. n.d. n.d. 5,6 

Temperatūra, °C 37,8 72,5 73,0 73,8 74,0 

Bendra mineralizacija, g/l 95,8 163,8 169,1 170,4 166,9 

Na, mg/l 25,0 32.597,0 28.200,0 36.442,0 36.000,0 

K, mg/l 600,0 814,0 910,0 872,0 722,0 

Ca, mg/l 7.600,0 23.276,0 29.300,0 21.890,0 21.820,0 

Mg, mg/l 2.250,0 3.673,0 3.850,0 3.804,0 3.819,0 

Fe, mg/l 16,4 40,0 24,0 51,0 50,0 

Mn, mg/l 0,8 n.d. n.d. n.d. 10,0 

NH 4 mg/l 26,0 8,0 n.d. 7,2 8,5 

Sr, mg/l 140,0 n.d. n.d. n.d. 452,0 

Cl mg/l 58.400,0 102.295,0 105.700,0 106.380,0 103.000,0 

SO 4, mg/l 1.830,0 313,0 312,0 19,0 50,0 


Šiuo metu UAB „GEOTERMA“ vandeniui išgauti naudoja 2 KPGJ gręžinius. Iš šių gręžinių gaunamas 

vanduo pasižymi terminėmis savybėmis (yra karštas 10 ) bei itin didele bendra mineralizacija 11 . 

Vydmantų gręžiniai šiuo metu yra nenaudojami. Jie buvo išgręžti 1989 m., siekiant gamtinės šilumos 

pagrindu plėtoti agroūkį, auginti daržoves ir pan. Šio geoterminio objekto kūrimas sustabdytas dėl minėto 

ūkio pasikeitusios veiklos ir su ja susijusių ekonominių problemų. Išgręžti gręžiniai buvo užkonservuoti 12 . 

1996 m. steigiant UAB „GEOTERMA”, šie gręžiniai buvo perduoti Bendrovei kaip vieno iš akcininkų – AB 

„Lietuvos energija” – turtinis įnašas. 

Geoterminio vandens poveikio žmogaus sveikatai tyrimas 

2011 metų pabaigoje buvo pradėtas vykdyti tyrimas „Geoterminio vandens poveikis žmogaus fiziologiniams 

parametrams“, kurio pagrindiniai uždaviniai yra tokie: 

• įvertinti geoterminio vandens procedūrų poveikį tiriamųjų arteriniam kraujo spaudimui; 

• išanalizuoti geoterminio vandens procedūrų poveikį tiriamųjų širdies susitraukimų dažniui; 

• įvertinti geoterminio vandens procedūrų poveikį tiriamųjų vegetacinės nervų sistemos būklei. 

Tyrimas vykdytas Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento reabilitacijos skyriuje, jis buvo 

atliekamas laikantis visų biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų. Tyrime dalyvavo 62 sveiki asmenys nuo 18 

iki 45 m. (amžiaus vidurkis 22 metai). Kiekvienam tiriamajam buvo skiriama po 120 min. (20 min. buvo 

praleidžiama vonioje, 70 min. – skirta poilsinėje zonoje, 30 min. – vykdoma individuali duomenų analizė). 

Tiriamajai grupei buvo naudojamas geoterminis vanduo, o kontrolinei grupei – vandentiekio vanduo. 

Vandens temperatūra tyrimo metu siekė 30 – 33 laipsnius šilumos. 

Atlikus šį tyrimą buvo paskelbtos šios išvados: 

• Procedūros metu tiriamojoje grupėje statistiškai patikimai labiau sumažėjo sistolinis ir diastolinis 

tiriamųjų arterinis kraujo spaudimas. 

• Tiriamojoje grupėje, praėjus valandai po procedūrų, tiriamųjų širdies susitraukimo dažnis išliko 

mažesnis. 

Optimalus arterinis kraujo spaudimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gerą širdies raumens 

veiklą ir bendrą žmogaus sveikatą (savijautą). Jei arterinis kraujo spaudimas yra per didelis, pažeidžiamos 

kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. 10 mmHg 

(torų) padidėjęs arterinis kraujo spaudimas iki 30 proc. padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. 

9 Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės gręžinys. 

10 Mineraliniai vandenys pagal temperatūrą skirstomi į šaltus (žemesnės kaip 20 0 C), šiltus, subterminius (20 0 C–35 0 C), 

karštus, terminius (35 0 C–42 0 C), labai karštus, hiperterminius (daugiau kaip 42 0 C). 

11 Mineraliniai vandenys pagal mineralizaciją yra skirstomi į penkias grupes: silpnos mineralizacijos (iki 2 g/l), mažos 

mineralizacijos (2-5 g/l), vidutinės mineralizacijos (5-15 g/l), didelės mineralizacijos (15-35 g/l) bei itin didelės 

mineralizacijos (daugiau nei 35 g/l). 

12 Šaltinis: Povilas Suveizdis, Vita Rastenienė Žemės gelmių šiluma Lietuvoje: ekologiška, atsinaujinanti energijos rūšis. 

2005. 

| 25

VERSLO PLANAS 


Žmonėms, kurių padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, 7 kartus dažniau pasireiškia galvos smegenų 

kraujotakos sutrikimai (pvz. insultai), 4 kartus dažniau sergama širdies išemine liga, 2 kartus dažniau yra 

pažeidžiamos kojų kraujagyslės 13 . 

Širdies susitraukimo dažnis (pulsas) – tai ritmiškas kraujagyslių išsiplėtimas, kai susitraukia širdies raumuo ir 

išstumia kraują iš kairiojo jos skilvelio į arterijas. Asmenys, kurių pulsas dažnesnis negu 70 kartų per minutę, 

dažniau suserga širdies ir kraujagyslių ligomis ar miršta nuo jų. Tyrimais įrodyta, kad esant dažnam pulsui, 

mirties rizika padidėja 34 proc., miokardo infarkto – 46 proc., širdies nepakankamumo – 56 proc.. Retesnis 

pulsas reiškia ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą 14 . 

Vadovaujantis geoterminio vandens tyrimo pirminėmis išvadomis, geoterminio vandens procedūrų metu 

gerinama žmogaus širdies raumens veikla, normalizuojasi širdies susitraukimo dažnis ir jis ilgiau išlieka 

mažesnis nei procedūrų metu naudojant paprastą vandentiekio vandenį. Tokiu būdu žmogus geriau 

atsipalaiduoja, sumažėja streso pasekmės. 

Geoterminio vandens sertifikavimas 

Jūros ar mineralinio vandens, peloidų, kurie yra naudojami sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms teikti 15 , 

sertifikavimo tvarka patvirtinta 2012 m. vasario 2 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 19-878 „Dėl 

gamtinių sveikatos veiksnių, naudojamų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms teikti, sertifikavimo 

tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ši tvarka bus pradėta taikyti nuo 2012 m. lapkričio 1 d. 

Pagal šį įsakymą Bendrovės išgaunamas vanduo, pagal jo bendrą mineralizaciją (kuri yra 96 g/l) yra 

traktuojamas kaip mineralinis vanduo. Jei UAB „GEOTERMA“ išgaunamas vanduo bus naudojamas 

sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų teikimui, jis turės būti sertifikuotas pagal šios tvarkos nuostatas. 

Siekiant gauti mineralinio vandens sertifikatą, būtina pateikti šiuos dokumentus: 

• leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes kopiją 16 ; 

• žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarties kopiją; 

• prašymą, kuriame turi būti nurodyta: 

o pareiškėjo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, kodas, registracijos adresas, juridinio 

asmens adresas korespondencijai, telefonas, elektroninio pašto adresas) ir informacija, kokiu 

būdu pareiškėjas pageidauja gauti sertifikatą ir pranešimus; 

o šaltinio, iš kurio gaunamas mineralinis vanduo, pavadinimas ir (arba) tam šaltiniui 

priklausančio gręžinio unikalus numeris; 

o mineralinio vandens šaltinio vietovės pavadinimas ir adresas; 

• laboratorinių tyrimų protokolų, išduotų akredituotos arba atestuotos laboratorijos, kopijas, kuriose 

nurodyta: 

o bendra mineraliniame vandenyje ištirpusių mineralinių medžiagų koncentracija, mg/l; 

o pagrindinės mineralinio vandens sudedamosios dalys ir jų koncentracijų vertės, mg/l; 

o pagrindinių mineralinio vandens sudedamųjų dalių cheminė sudėtis, proc. 

• radiacinės saugos centro išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad gamtinių sveikatos veiksnių 

radioaktyvioji tarša neviršija HN 85:2011 nustatytų radionuklidų tūrinio aktyvumo lygių. 

Šis sertifikatas išduodamas 5 metams. 

13 Šaltinis: Infomed namų klinika. Kraujo spaudimas: viskas, ką svarbu žinoti. Straipsnis parengtas rekomenduojant „A&D 

company", 2008. 

14 Šaltinis: Lietuvos širdies asociacija, Lietuvos jogos asociacija, farmacijos kompanija „AstraZeneca Lietuva“. Nuramink 

pulsą! Kaip nuraminti savo pulsą ir stiprinti širdį, 2009. 

15 Pagal 2012-02-02 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 19-878 „Dėl gamtinių sveikatos 

veiksnių, naudojamų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 

2012, Nr. 19-878) sertifikuojami mineraliniai vandenys, kurių bendroji mineralizacija yra ne mažesnė kaip 4 g/l, jūros 

vanduo, išgaunamas iš maudyklų, bei peloidai (durpinis purvas, sapropeliai, molis), kurių susiskaidymo laipsnis yra ne 

mažesnis kaip 40 procentų ir organinių medžiagų kiekis durpėse yra ne mažesnis kaip 20 procentų, o sapropeliuose − ne 

mažesnis kaip 10 procentų. 

16 2002-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus 

angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos 

patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 16-607; 2005, Nr. 72-2607). 

| 26

4.5. SWOT (SSGG, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė 

VERSLO PLANAS 


Geoterminio vandens komercializacijos galimybės formuluotos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių 

(SSGG) (angl. SWOT – Strengths, Weaknesses, Opportunities, Threats) analizės pagrindu, identifikuojant 

strategijas kaip geriausią jų derinį. SSGG analizės pagrindu nagrinėjami šie strateginiai ryšiai: 

 

 

 

 


kaip panaudoti stiprybes galimybėms realizuoti (SO); 

kaip pašalinti silpnybes pasinaudojant galimybėmis (WO); 

kaip panaudoti stiprybes grėsmėms sumažinti (ST); 

kokias silpnybes reikia pašalinti, kad sumažėtų grėsmės (WT). 

Strategijos formulavimo žingsniai: 

1. Išorinės aplinkos analizė 

2. Vidinės aplinkos analizė 

3. Strategijų formulavimas 

(efektyviausių derinių kombinavimas) 

Strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvų kūrimas ir vertinimas 

Vidinės stiprybės 

Vidinės silpnybės 

Išorinės galimybės 

Stiprybių-galimybių strategijos 

[SO] 

Silpnybių-galimybių strategijos 

[WO] 

Išorinės grėsmės 

Stiprybių-grėsmių strategijos 

[ST] 

Šaltinis: The TOWS Matrix – A Tool for Situational Analysis, Long range planning. 

Silpnybių-grėsmių strategijos 

[WT] 

SSGG analizė atlikta remiantis rinkos analize ir prognozėmis, statiniais duomenimis bei vadybinėmis 

prielaidomis. Lentelėse toliau pateikta Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens, jo konkuravimo rinkoje 

SSGG analizė bei galimi strateginiai žingsniai. 


SSGG analizė 

Stiprybės (S) 

1. Bendrovės išgaunamas vanduo yra itin aukštos 

mineralizacijos. 

2. Vandens savybės artimos Negyvosios jūros vandens 

savybėms. 

3. Atlikto tyrimo duomenimis, geoterminis vanduo turi 

teigiamą poveikį žmogaus organizmui. 

4. Projekto įgyvendinimui nereikalingos papildomos 

investicijos gręžinių išgręžimui. 

5. Esant poreikiui gali būti pakeliamas ir tiekiamas didelis 

kiekis geoterminio vandens (iki 250 m 3 /valandą). 

Galimybės (O) 

1. Vandenį pozicionuoti kaip unikalų produktą Lietuvoje, 

akcentuojant jo gydomąsias savybes, išskirtinumą, 

natūralumą. 

2. Pritraukti privačius investuotojus sveikatingumo ar 

sveikatinimo centro statybai šalia Bendrovės gręžinių 

(viešosios ir privačios partnerystės projektų vystymas). 

3. Vandenį naudoti gydymo tikslais ir tokiu būdu suteikti 

galimybę gydymo įstaigoms už geoterminio vandens 

procedūras gauti finansavimą iš teritorinių ligonių kasų 

(jei atlikus klinikinius tyrimus būtų įrodytas šio vandens 

gydomasis poveikis). 

4. Papildomi tyrimai, nagrinėjantys platesnes geoterminio 

vandens panaudojimo galimybes ar sprendžiantys 

technines jo panaudojimo problemas. 

Silpnybės (W) 

1. Siekiant išnaudoti geoterminio vandens potencialą, 

būtini atlikti įvairūs medicininiai ir kiti tyrimai, kurie yra 

sąlygiškai brangūs ir ilgai trunkantys. 

2. Teikiant geoterminio vandens procedūras 

rekomenduotina specialistų priežiūra ir/ar parengti 

naudojimosi instrukciją. 

3. Vanduo turi daug pakaitalų (mineralinis vanduo, 

dirbtinai mineralizuotas vanduo, Negyvosios jūros 

vanduo, gėlas vanduo su įvairiomis priemaišomis). 

4. Vanduo klientams būtų gabenamas autotransportu, o 

tai pakelia jo kainą bei sukelia papildomų problemų dėl 

logistikos ir sandėliavimo jį atvežus į vietą. 

5. Gabenimas autotransportu sumažina šio vandens 

išskirtinumą, kadangi nukrenta jo temperatūra. 

Grėsmės (T) 

1. Vanduo rinkai neatrodys unikalus ir išskirtinis. 

2. Visuomenė ir valdžios organai turi nepakankamai 

informacijos apie geoterminį vandenį, jo panaudojimo 

galimybes, teikiamą naudą. 

3. Potencialiems klientams gali tekti papildomai investuoti 

į procedūrų kabinetų įrengimą / atnaujinimą, 

panaudojant medžiagas, kurioms vanduo (jo garai) 

neturėtų tokio žalingo poveikio. 

4. Potencialūs klientai neturės vandens sandėliavimo 

galimybių. 

5. Rinkoje planuojami įgyvendinti projektai, kur bus 

naudojamas geoterminis vanduo iš vietos gręžinių. 

6. Dar neatlikti visi privalomi vandens tyrimai ir 

sertifikavimas (gali paaiškėti neigiamas vandens 

poveikis žmogui ar vanduo gali neatitikti sertifikavimo 

reikalavimų). 

7. Geotermijos išteklių panaudojimo specialistų trūkumas 

Lietuvoje. 

| 27


Silpnybių-galimybių 

strategijos [WO] 

Projekto įgyvendinimo galimi strateginiai žingsniai 

VERSLO PLANAS 


Strategija Strateginiai ryšiai Strateginiai žingsniai 

1) S1 – O1 

Bendrovės išgaunamą vandenį tikslinės rinkos dalyviams 

pozicionuoti kaip unikalų produktą, išsiskiriantį itin aukšta 

mineralizacija ir gydomosiomis savybėmis. 

Stiprybių-galimybių 

Remiantis vandens poveikio žmogaus sveikatai tyrimų 

strategijos [SO] 

rezultatais, vandenį komercializuoti kaip gydomąjį 

2) S3 – O3 

produktą, taip gydymo įstaigoms suteikiant galimybę už 

geoterminio vandens procedūrų atlikimą gauti 

finansavimą iš teritorinių ligonių kasų. 

Apsvarstyti galimybes statyti sveikatingumo centrą, 

1) W4, W5 – O2 

kuriam vanduo bus tiekiamas tiesiai iš Bendrovės 

gręžinių, taip eliminuojant logistikos ir sandėliavimo 

problemas. 

Stiprybių-grėsmių 

strategijos [ST] 

Silpnybių-grėsmių 

strategijos [WT] 

2) W3 – O1 

3) W1 – O4 

1) S1, S2 – T1,T2 

Konkuruoti rinkoje, vandenį pozicionuojant kaip unikalų 

produktą, kuriam negali prilygti dabar rinkoje naudojami 

produktai. 

Planuojamą uždirbti pelną skirti reikalingų tyrimų atlikimui, 

siekiant išplėsti vandens panaudojimo galimybes bei 

išspręsti vandens naudojimo technologines problemas. 

Produkto įvedimo į rinką metu, supažindinti tikslinės 

rinkos dalyvius su užsienio šalių geoterminio vandens 

panaudojimo gydymo tikslais gerąją praktika, pabrėžiant 

geoterminio vandens svarbą ir naudą 

Šiame projekto etape identifikuotos grėsmės negali būti sumažintos eliminuojant 

silpnybes. 

Vadovaujantis SSGG ir strateginių žingsnių analizėmis toliau bus tiriama esama ir prognozuojama rinkos 

būklė, nustatoma tikslinė geoterminio vandens realizacijos rinka, numatomi reikiami rinkodaros veiksmai bei 

apibrėžiami rekomenduojami verslo scenarijai. 


• Pasaulyje nuolat auga geoterminės energijos panaudojimo apimtys. 

• Vienas iš geoterminio vandens panaudojimo būdų – geoterminį vandenį naudoti gydymo tikslais. 

• Pasaulyje geoterminio vandens naudojimas sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų teikimui 

įmonėms sukuria didelį konkurencinį pranašumą. 

• Lietuva, lyginant su kaimynėmis šalimis, pasižymi palankiomis geoterminėmis sąlygomis, 

ypatingai vakarinė šalies dalis. 

• Bendrovės išgaunamas geoterminis vanduo yra itin aukštos mineralizacijos. Atlikto tyrimo 

pirminiais duomenimis, geoterminis vanduo turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui. 

• Norint geoterminį vandenį naudoti sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų teikimui, būtina jį 

sertifikuoti. 

• Siekiant išnaudoti geoterminio vandens potencialą, bus būtini atlikti įvairūs medicininiai ir kiti 

tyrimai, kurie yra sąlygiškai brangūs ir ilgai trunkantys. 

| 28

VERSLO PLANAS 


5. RINKA IR KONKURENTAI 

5.1. Esama rinkos būklė 

Atsižvelgiant į Bendrovės strateginius tikslus, technines galimybes bei pasaulines geoterminių išteklių 

panaudojimo tendencijas, šiame etape bus nagrinėjama sveikatos priežiūros rinka, nes šioje rinkoje 

veikiančios organizacijos geoterminį vandenį savo veikloje gali naudoti gydymo tikslais. 

Pasaulinė sveikatinimo ir sveikatingumo rinka ir tendencijos 

Plačiąja prasme sveikatingumas ir sveikatinimas – tai veikla, kuri yra orientuota į žmogaus gerovės, fizinės ir 

psichinės sveikatos gerinimą. 

Pasaulinė sveikatinimo ir sveikatingumo rinka sparčiai vystosi. Vienas pagrindinių rinkos augimo veiksnių yra 

vis didėjantis žmonių susidomėjimas ir rūpinimasis sveikata, sveika gyvensena, kūno ir sielos harmonija. 

Stiprėjantis noras rūpintis sveikata ir išvaizda sukuria palankias sąlygas įvairių su sveikatos priežiūra 

susijusių paslaugų vystymuisi – atitinkamai ir sveikatingumo bei sveikatinimo rinkų plėtrai. 

Pasaulinės SPA asociacijos 2011 m. pranešime 17 pristatytas modelis (pateiktas paveiksle žemiau), kuriame 

detalizuojami sveikatinimo ir sveikatingumo turizmo sektoriai. Modelyje pabrėžiami du aspektai: 

• Sveikatingumo ir sveikatinimo turizmas pasižymi skirtingais bruožais, todėl jie negali būti traktuojami 

kaip vienas sektorius; 

• Sveikatinimo ir sveikatingumo sektoriuose teikiamos įvairiausių rūšių paslaugos – nuo tradicinių 

sveikatos priežiūros paslaugų (odontologijos klinikų, ligoninių ir pan.) iki alternatyvių gydymo metodų 

(jogos, ajuverdinių masažų ir kt.). 

Pav. Nr. 9. 

Sveikatingumo ir sveikatinimo turizmo modelis 

Šaltinis: Global Spa Summit. Wellness tourism and medical tourism: Where do Spas fit? 2011. 

17 Šaltinis: Global Spa Summit. Wellness tourism and medical tourism: Where do Spas fit? 2011. 

| 29

VERSLO PLANAS 


SRI International tyrimų Instituto duomenimis, įstaigų, veikiančių sveikatingumo sektoriuje, paslaugomis 

naudojasi apie 289 mln. klientų per metus (30-yje turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių šalių). Itin platus 

teikiamų paslaugų asortimentas bei didelis (ir kasmet augantis) klientų skaičius šią rinką leidžia apibūdinti ne 

kaip specifinę nišą, o svarbų globalios rinkos verslo sektorių. Įvertinta, kad sveikatingumo sektoriaus apytikris 

pasaulinės rinkos dydis yra apie 2 trilijonai JAV dolerių. 


Pasaulio sveikatingumo sektoriaus dydis 

Subsektorius 

Subsektoriaus dydis, mlrd. JAV dolerių 

SPA 60,3 

Alternatyvi medicina 113,0 

Sveika mityba/dietologija 276,5 

Ligų prevencijos, sveikatos priežiūros paslaugos 243,0 

Medicinos turizmas 50,0 

Sveikatingumo turizmas 106,0 

Sveikatingumas darbo vietoje 30,7 

Kūno rengyba 390,1 

Grožio procedūros 679,1 

Visas sveikatingumo sektorius 1.948,7 

Šaltinis: Global Spa Summit. Spas and the Global Wellness Market: Synergies and Opportunities, 2010. 

Vienas iš sėkmingiausių sveikatingumo rinkos vystymo pavyzdžių yra Jungtinių Amerikos Valstijų rinka. 

Įvertinta, kad 2002 m. JAV sveikatingumo sektoriaus vertė sudarė 200 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu 2007 m. – 

jau 500 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad 2012 m. sektoriaus vertė pasieks 1 trilijoną JAV dolerių (17,5 

proc. vidutinis kasmetinis augimas) 18 . 

Pagrindinės sveikatinimo rinkos augimo priežastys pavaizduotos paveiksle žemiau. 

Nepakankamai 

efektyvi sveikatos 

sistema 

Auganti 

sveikatingumo 

rinka 

Pav. Nr. 10. 

Veiksniai, lemiantys sveikatingumo rinkos augimą 

Šaltinis: Global Spa Summit. Spas and the Global Wellness Market: Synergies and Opportunities, 2010. 

Toliau bus aptariami paveiksle aukščiau pateikti trys pagrindiniai sveikatingumo rinkos augimą lemiantys 

veiksniai. 

18 Šaltinis: Global Spa Summit. Spas and the Global Wellness Market: Synergies and Opportunities, 2010. 

| 30

VERSLO PLANAS 


Didėjantis sergančių ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius 

• Populiacijos senėjimas. Jungtinės Tautos prognozuoja, jog iki 2050-ųjų metų 22 proc. pasaulio 

populiacijos bus virš 60-ies, tai yra dvigubai daugiau negu 2007 metais. Šioje amžiaus grupėje 

sparčiausiai auga 80-ies ir daugiau metų sulaukusių žmonių skaičius. Žmonių senėjimas dažniausiai 

yra susijęs su prastėjančia fizine sveikata ir didėjančiomis gydymo išlaidomis. 

• Didėjantis ligotumas. Kadangi daugėja senyvo amžiaus žmonių, atsiranda didesnis ligonių 

priežiūros paslaugų ir senyvo amžiaus slaugos poreikis. 

• Didėjantis sergamumas. Nepaisant to, kad vidutinė gyvenimo trukmė išaugo, vis daugiau žmonių 

miršta ar serga chroniškomis, neišgydomomis ligomis, kurių atsiradimo priežastis dažnai būna 

žalingi gyvenimo įpročiai. Remiantis Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, 2005 metais 

šios ligos buvo pagrindinė mirčių ir neįgalumo priežastis pasaulyje 19 . 

Nepakankamai efektyvi sveikatos sistema 

• Sveikatos priežiūros sistemos paslaugos. Sveikatos priežiūros sistema vis sunkiau prisitaiko prie 

sparčiai kintančių žmonių sveikatinimo paslaugų poreikio. Pagrindinės problemos, su kuriomis 

susiduriama, yra aukštos gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugų kainos, nepakankamas šių 

paslaugų prieinamumas, žema gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. 

• Sveikatos priežiūros sistemos tikslas. Dabartinė sveikatos priežiūros sistema didesnį dėmesį 

skiria ne ligų prevencijai, bet jų gydymui. Toks modelis tampa nebe efektyvus – šio modelio kaina 

tampa per didelė, o sukuriama pridedamoji vertė – maža. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros 

organizacijai (angl. „OECD“) priklausančios šalys 2002 m. sveikatos apsaugai skyrė 2,7 trilijonus 

JAV dol. ir yra prognozuojama, jog 2020 m. ši suma sieks 10 trilijonų JAV dol. 

Globalizacija 

Sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriui globalizacija turi tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį. 

• Informacijos sklaida, susisiekimas. Pasaulio rinkų globalizacija sudaro palankesnes sąlygas 

keliauti, gauti įvairesnes bei kokybiškesnes sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugas ne tik gimtojoje 

šalyje, bet ir užsienyje. Šiuolaikinės komunikacijos priemonės sąlygoja vis efektyvesnę informacijos 

sklaidą apie alternatyvią sveikatos priežiūrą ir sveikos gyvensenos idėjas. 

• Gyvenimo būdas. Vykstant globalizacijai, aktyvėja ir įvairios rinkodaros priemonės skirtos nesveiko 

maisto, žalingų sveikatai produktų vartojimo skatinimui. Intensyvėja ir žmonių gyvenimo tempas, dėl 

ko vis daugiau žmonių patiria stresą, prastėja visuomenės fizinė ir psichinė sveikata. 

Pasaulinės SPA asociacijos pranešime 20 išskiriama, kad sveikatingumo ir sveikatinimo sektorių vystymuisi 

bei sėkmingai šių sektorių įmonių veiklai svarbūs šie aspektai: 

• išskirtinės regioninės, tarptautinės rinkodaros ir prekės ženklo strategijos, jungiančios panašiais 

bruožais pasižyminčias paslaugas, kūrimas (pavyzdžiui, ajuverdiniai (tradiciniai Indijos) masažai, 

Alpių sveikatingumo centrai ar pan.); 

• subalansuotos gyvensenos ir sveiko gyvenimo būdo propagavimas; 

• idėjų, susijusių su aktyviu poilsiu (sportu, kelionėmis, nuotykių turizmu) propagavimas; 

• produktų ir paslaugų, pabrėžiančių ekologiškumą ir gamtos apsaugą, pasiūla (natūralių gamtinių 

išteklių SPA centrai, sveikos mitybos įstaigos, organinės kosmetikos prekyba). 

Lietuvos sveikatinimo ir sveikatingumo rinka ir tendencijos 

Lietuvoje ilgą laiką nebuvo aiškiai įvardintos sveikatos priežiūros sektorių sąvokos, jų takoskyra. Atsižvelgiant 

į vis platesnį sveikatos priežiūros asortimentą bei pasaulines tendencijas, Lietuvos Respublikos įstatymuose 

taip pat įtvirtintos sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų sąvokos. 

19 Šaltinis: World Health Organization. Information sheet: Facts related to chronic diseases and the WHO global strategy 

on diet, physical activity and health, 2003. Prieiga prie interneto: 

http://www.who.int/dietphysicalactivity/media/en/gsfs_general.pdf. 

20 Šaltinis: Global Spa Summit. Wellness tourism and medical tourism: Where do Spas fit? 2011. 

| 31

% 

Litai 


Apibrėžimas 

Teikiamos 

paslaugos 

VERSLO PLANAS 


Sveikatingumo ir sveikatinimo sektorių apibūdinimas 

Sveikatingumas 

Sveikatinimas 

Vadovaujantis LR turizmo įstatymu 21 

sveikatingumo paslauga – tai sveikatos stiprinimo 

ir ligų profilaktikos paslauga, atliekama 

specialisto, įgijusio teisės aktų nustatyta tvarka 

kvalifikaciją ir turinčio sertifikatą šiai veiklai, bei 

teikiama tam specialiai įrengtose patalpose 22 . 

Šiam sektoriui ligoninių veikla nepriskiriama. 

• vonių procedūros (purvo, mineralinės, 

aromatinės); 

• masažai (klasikiniai, aromaterapiniai); 

• procedūros baseine; 

• pirtys; 

• ir pan. 

Vadovaujantis LR sveikatos sistemos įstatymu 23 

sveikatinimo veikla – tai asmens sveikatos 

priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, 

farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir 

reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato 

Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatinimo 

veiklą sudaro asmens sveikatos priežiūra, 

visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė veikla 

bei kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir 

reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato 

Sveikatos apsaugos ministerija 24 . 

• gydymas medikamentais; 

• chirurginis gydymas; 

• įvairios vonios procedūros (gydomosios, purvo, 

mineralinės); 

• kineziterapijos, fizioterapijos užsiėmimai; 

• ir pan. 

• SPA centrai, kompleksai; 

• viešbučiai; 

• poilsio namai; 

Įstaigos 

• grožio salonai; 

• sporto ir poilsio centrai; 

• ir pan. 


• gydyklos; 

• sanatorijos; 

• reabilitacijos centrai; 

• slaugos įstaigos; 

• ir pan. 

Toliau bus aptariami svarbiausi ekonominiai, socialiniai ir politiniai veiksniai, kurie turi didžiausią įtaką 

sveikatingumo ir sveikatinimo sektorių raidai Lietuvoje. 

Ekonominė aplinka 

Ekonominė šalies būklė turi įtakos tiek visai sveikatos priežiūros sistemos raidai, tiek žmonių sveikatinimui. 

Augant šalies bendrajam vidaus produktui, daugiau lėšų gali būti skiriama visuomenės sveikatos apsaugai, 

gerinama sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų kokybė. Didėjant žmonių darbo užmokesčiui, gyventojai 

taip pat gali skirti daugiau lėšų savo fizinei ir psichinei sveikatai gerinti. 

15,00 

10,00 

5,00 

0,00 

2500 

2000 

1500 

-5,00 

-10,00 

-15,00 

-20,00 

BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, proc. 

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 

1000 

500 

0 

Pav. Nr. 11. Lietuvos BVP ir vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio kaita 

Šaltinis: sudaryta remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 

Lietuvos ekonominiu rodikliu projekcijomis 

21 Šaltinis: Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, 1998 m. kovo 19 d. Nr. VIII-667, Vilnius 

22 Šaltinis: Turizmo taryba prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, „Sveikatos turizmo reglamentavimas“, 2010. 

23 Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, 1994 m. liepos 19 d. Nr. i-552, Vilnius. 

24 Turizmo taryba prie Lietuvos Ūkio ministerijos, 2010. 

| 32

VERSLO PLANAS 


2011 m. palyginti su 2010 m. BVP Lietuvoje išaugo 5,8 proc. Finansų ministerijos prognozėmis 25 šalies BVP 

2012–2014 metais vidutiniškai augs po 3,2 proc. 

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2011 m. lyginant su 2010 m. išaugo 2 proc. (nuo 1988 Lt iki 

2028 Lt). Prognozuojama 25 , kad ateinančius 3 metus bruto darbo užmokestis vidutiniškai augs kasmet po 4 

proc. ir 2014 metais sudarys 2279 Lt. 

Socialinė aplinka 

Sergamumas 

Visuomenės sveikatos būklė, žmonių sergamumas tiesiogiai veikia sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų 

paklausą. 

Vertinant gyventojų apsilankymus pas gydytojus, pastebima, kad paskutinį dešimtmetį Lietuvoje sveikatinimo 

ir sveikatingumo paslaugų poreikis kito nežymiai. 2010 metais vienas Lietuvos gyventojas pas gydytoją 

vidutiniškai apsilankė 6,9 kartus (iš viso 22,8 mln. apsilankymų) ir nuo 2001 metų apsilankymų skaičius 

išaugo 5 proc. 

24.100 

23.600 

23.100 

22.600 

22.100 

21.600 

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 

Apsilankymų skaičius (tūkst.) 

Apsilankymų skaičius (1 - am gyventojui) 

7,2 

7 

6,8 

6,6 

6,4 

6,2 

6 

5,8 

Pav. Nr. 12. 

Apsilankymų pas gydytojus skaičius 

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metinių ataskaitų ir Privalomojo sveikatos draudimo 

informacinės sistemos SVEIDRA duomenys 

Sveikatos turizmas 

Sveikatos turizmas – keliavimas turint tikslą pagerinti sveikatą, gaunant sveikatinimo ir (ar) sveikatingumo 

paslaugų 26. 

Nacionalinėje turizmo plėtros 2010–2013 metų programoje teigiama, kad Lietuva turi dideles galimybes 

plėtoti ir eksportuoti sveikatos turizmo paslaugas. Numatoma, kad Lietuva sveikatos turizmo paslaugų rinkoje 

gali būti pristatoma kaip prieinamų, geros kokybės, saugių bei geros kainos ir kokybės santykio sveikatos 

turizmo paslaugų šalis, nes tam yra tinkamos sąlygos: sveikatos turizmo produktų konkurencingumui 

užtikrinti reikalingi aukšti paslaugų infrastruktūros ir kokybės standartai, procedūroms naudojami gamtiniai 

sveikatos veiksniai ir aukštos kvalifikacijos specialistai. 

25 Žiūrėta www.finmin.lt 2012 m. vasario 20 d. 

26 2007-08-39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 944 „Dėl nacionalinės turizmo plėtros 2010–2013 metų 

programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 97-3939; 2010, Nr. 88-4636). 

| 33

VERSLO PLANAS 


Šioje strategijoje nurodoma, kad Lietuvos galimybės konkuruoti Europos sveikatos turizmo produktų rinkoje 

turėtų būti stiprinamos plėtojant sveikatos turizmo paslaugų infrastruktūrą, specialistų gebėjimus bendrauti 

užsienio kalbomis, įdiegiant gamtinių sveikatinimo išteklių, procedūrų ir paslaugų sertifikavimą ir vykdant 

aktyvią Lietuvos, kaip patrauklios sveikatos turizmo šalies, pristatymo tarptautinėje erdvėje, šios turizmo 

rūšies plėtros politiką ir informacijos sklaidą. 

Siekiant akcentuoti sveikatos turizmo svarbą turizmo paslaugų eksportui ir sezoniškumo mažinimui, 2011-ieji 

paskelbti Sveikatos turizmo metais 27 . 

SPA paslaugų populiarumas 

Pasaulinė SPA industrijos plėtra neaplenkė ir Lietuvos 28 . Šios verslo šakos vystymasis sveikatinimo ir 

sveikatingumo industrijoje bei aiškios plėtros krypties bei esminių principų nebuvimas paskatino 

Nacionalinės SPA asociacijos steigimą 2007 metais 29 . 

Pagrindiniai šios organizacijos tikslai yra: 

• šviesti Lietuvos visuomenę apie tai, kokia yra SPA koncepcija, filosofija, kokia SPA situacija ir 

tendencijos Lietuvoje, kokia situacija ir tendencijos užsienyje; 

• populiarinti SPA kaip gyvenimo būdą ir neatsiejamą laimingo žmogaus sampratos dalį; 

• nustatyti ir įtvirtinti SPA paslaugų tiekėjų klasifikavimą Lietuvoje, sukurti ir įdiegti SPA paslaugų tiekėjų 

standartizavimo sistemą Lietuvos Respublikoje. 

Politinė aplinka 

Valstybės išlaidos sveikatos apsaugai 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatyme 30 nurodoma, kad gyventojų sveikata yra didžiausia 

visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė. Visuomenės sveikata ir jos priežiūra yra vienas iš valstybės 

prioritetų – Lietuvoje jau keletą metų vykdomas visuomenės sveikatos priežiūros sistemos modernizavimas, 

siekiant, kad ji visiškai atitiktų valstybės poreikius ir naujausius tarptautinius reikalavimus 31 . 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 32 , siekiant nustatyti nuoseklią ir kryptingą sveikatos sistemos plėtrą ir 

sukurti efektyvesnę ir konkurencingesnę sveikatos sistemą, buvo patvirtinti sveikatos sistemos 2011–2020 

metų plėtros matmenys: 

• skatinti sveikatos ugdymą ir stiprinimą bei ligų prevenciją; 

• skatinti sveikatos priežiūros paslaugų rinkos plėtrą sąžiningos konkurencijos sąlygomis; 

• didinti sveikatos sistemos dalyvių paskatas veikti skaidriai, vadovaujantis šiuolaikiniais sveikatos 

ekonomikos, etikos ir mokslo įrodymais pagrįstos medicinos ir vadybos principais; 

• siekti užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir saugą; 

• skatinti racionalų ir efektyvų sveikatos priežiūros išteklių naudojimą. 

Kryptinga sveikatos sistemos plėtra sudarys sąlygas optimizuoti sveikatos paslaugų spektrą, motyvuoti 

žmones sveikai gyventi bei teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, efektyviai naudojant turimus 

išteklius. 

2010 metais valstybės išlaidos sveikatos apsaugai sudarė 15 mlrd. Lt ir buvo 2,9 proc. didesnės nei 2009 m. 

Išlaidų sveikatos apsaugai augimo tendencija pastebima visu 2001–2010 metų laikotarpiu – per dešimtmetį 

šios išlaidos padidėjo beveik 3 kartus. 

27 Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos. 2011-ieji paskelbti Sveikatos turizmo metais, 2011. 

28 Šaltinis: UAB Ispado. SPA rinka šiandien. Prieiga prie interneto: 

www.ispado.lt/index.php?option=com_k2&view=item&id=19:spa-rinka-%C5%A1iandien&lang=lt, žiūrėta 2012-02-15. 

29 Šaltinis: Nacionalinė SPA Asociacija, Prieiga prie interneto: http://www.spalietuva.lt/apie-mus/, žiūrėta 2012-02-15. 

30 1994-07-09 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr.I-553 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 

įgyvendinimo“ (Žin., 1994, Nr. 63-1232) 

31 Šaltinis: „Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2010 metų 

veiklos planas“, 2010 

32 2011-06-07 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XI-1430 „Dėl Lietuvos sveikatos sistemos 2011 – 2020 metų 

plėtros matmenų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 73-3498). 

| 34

Mln. Lt 

VERSLO PLANAS 


16.000,00 

14.000,00 

12.000,00 

10.000,00 

8.000,00 

6.000,00 

4.000,00 

2.000,00 

0,00 

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 

Pav. Nr. 13. 

Valstybės išlaidos sveikatos apsaugai 

Šaltinis: 2012 m. valstybės išlaidos, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2012 

*Pastaba: šias išlaidas sudaro valdžios sektoriaus, centrinės ir vietinės valdžios bei socialinės apsaugos fondų išlaidos 

sveikatos apsaugai 

Teisėkūra 

Išlaidos sveikatos apsaugai* 

Siekiant išnaudoti kurortų ir kurortinių teritorijų potencialą bei padidinti Lietuvos konkurencingumą su 

Europos kurortais sveikatingumo sektoriuje, buvo teisiškai reglamentuotos sveikatos turizmo paslaugos. 

2011 m. rugpjūčio 8 d. į Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 33 nustatytas turizmo rūšis buvo įtrauktos 

sveikatinimo ir sveikatingumo turizmo paslaugos. Šiuo įstatymu buvo apibrėžtos turizmo paslaugos bei 

nustatyti reikalavimai šių paslaugų teikimui ir jas teikiančiam personalui, kad būtų užtikrinta šių paslaugų 

kokybė tiek Lietuvos gyventojams, tiek užsienio šalių turistams. 

Taip pat vis didesnis dėmesys skiriamas ir natūralių gamtinių išteklių, kurie gali būti naudojami gydymo 

tikslais, teisinis reglamentavimas. 2012 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 

įsakymu 34 buvo patvirtinta peloidų, jūros ir mineralinio vandens, kurie naudojami sveikatinimo ir 

sveikatingumo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarka. Šis nutarimas užtikrina, kad sveikatinimo ir 

sveikatingumo paslaugų teikimui bus naudojami tinkami, neturintys neigiamo poveikio žmogaus organizmui, 

gamtos ištekliai. 

33 1998-03-19 Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas Nr. VIII-667 (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2005, Nr. 88-3285). 

34 2012-02-08 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-74 „Dėl gamtinių sveikatos veiksnių, 

naudojamų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012., Nr. 

19-878). 

| 35

VERSLO PLANAS 


5.2. Prognozuojama siūlomų produktų (paslaugų) rinka 

Geoterminio vandens, skirto balneologijai, realizacijos rinka Lietuvoje 

Atsižvelgiant į Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens savybes, esamą pasaulio ir Lietuvos rinkos būklę 

ir tendencijas, prognozuojama, jog Lietuvoje geoterminis vanduo būtų patrauklus sveikatos priežiūros 

įstaigoms, kurios savo veikloje plačiai naudoja (ar gali naudoti) vandenį kaip gydymo ir ligų prevencijos 

priemonę. 

Paveiksle toliau pavaizduota geoterminio vandens realizavimo rinka, kuri sudaryta iš sveikatos priežiūros 

įstaigų ir suskirstyta pagal sektorių bei veiklos rūšį (kuri nustatoma naudojant Ekonominės veiklos rūšių 

klasifikatorių (EVRK 2 red.)). 

Pav. Nr. 14. 


Geoterminio vandens realizavimo rinkos segmentacija 

2011 metais aukščiau išskirtus verslo sektorius sudarė 578 įmonės – iš jų daugiausia viešbučių ir panašių 

laikinų buveinių veikla užsiimančios įmonės (222 įmonės arba 38 proc. nagrinėjamos rinkos) bei fizinės 

gerovės užtikrinimo veikla užsiimančios įmonės (123 įmonės arba 21 proc. nagrinėjamos rinkos). Visos šių 

sektorių įmonės 2011 metais uždirbo daugiau nei 647 mln. Lt pardavimo pajamų, o tai yra 14,2 proc. 

Lietuvos sveikatos apsaugai skirtos pinigų sumos 35 . 

35 apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais Nacionalinių lėšų asignavimo duomenimis 

| 36

VERSLO PLANAS 


Imonių sk.: 123 

Darbuotojų sk.: 996 

Pardavimo pajamos : 

39,89 mln. Lt 

Fizinės gerovės 

užtikrinimo veikla 

Viešbučių ir 

panašių laikinų 

buveinių veikla 




346,52 mln. Lt 




75,98 mln. Lt 

Stacionarinė 

pagyvenusių ir 

neįgaliųjų asmenų 

globos veikla 



Pardavimo pajamos: 

647,16 mln. Lt 

Poilsio namų 

veikla 




7,67 mln. Lt 

Stacionarinė 

slaugos įstaigų 

veikla 

Reabilitacijos 

ligoninių veikla 

Imonių sk.: n.d.* 

Darbuotojų sk.: n.d.* 


n.d.* 

Kita žmonių 

sveikatos 

priežiūros veikla 




154,4 mln. Lt 




22,7 mln. Lt 

Pav. Nr. 15. Numatoma geoterminio vandens realizavimo rinka sveikatos priežiūros 

sektoriuje 

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 

Paskutiniuosius penkerius metus šių įmonių skaičius kito nežymiai – nuo 540 įmonių 2006 m. iki 578 įmonių 

2011 m. (7 proc. augimas). Nagrinėjamu laikotarpiu išsiskiria fizinės gerovės užtikrinimo įmonių bei viešbučių 

ir panašių laikinų buveinių veikla užsiimančių įstaigų skaičiaus augimas (atitinkamai 35 proc. ir 6 proc. 

augimas). 

Tokius nagrinėjamos rinkos struktūros pokyčius lėmė platų paslaugų spektrą teikiančių įmonių steigimasis ar 

veiklos pobūdžio pakeitimas – t.y. vis daugiau įmonių vietoje vienos rūšies paslaugų pradėjo teikti 

kompleksines paslaugas (pavyzdžiui, šalia apgyvendinimo paslaugų teikiamos ir sveikatinimo paslaugos 

(pirtys, masažai, baseino procedūros)). 

Priede Nr. 2 yra pristatomos didžiausios Lietuvos sveikatinimo ir sveikatingumo organizacijos bei jose 

teikiamos paslaugos. 

Lentelėje toliau detalizuoti nagrinėjamų verslo šakų pagrindiniai rodikliai 2006 – 2011 metais. 

| 37

Įmonių skaičius 

Pardavimo pajamos, mln. lt 

VERSLO PLANAS 


590 

580 

570 

560 

550 

540 

530 

520 

510 

2006 2007 2008 2009 2010 2011 

900 

800 

700 

600 

500 

400 

300 

200 

100 

0 

Įmonių skaičius 

Pardavimo pajamos, mln. Lt 

Pav. Nr. 16. 

Geoterminio vandens realizavimo rinkos įmonių skaičius ir pardavimo pajamos 

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 

Priede Nr. 3 pateikti detalizuoti numatomos geoterminio vandens realizavimo rinkos pagrindiniai veiklos 

rodikliai 2006–2011 metais. 

Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją ir siekiant geriau identifikuoti potencialią geoterminio vandens 

realizavimo rinką, buvo apskaičiuotas galimas parduoti aukščiau išskirtoms Lietuvos įmonėms maksimalus 

vandens kiekis. Darant prielaidą, jei kiekviena įmonė vidutiniškai turėtų bent po 1 geoterminio vandens vonią 

(vonios talpa 0,5 m 3 ), o vanduo vonioje būtų keičiamas kas 4 procedūras, Bendrovė per metus 

maksimaliai galėtų parduoti apie 95 tūkst. m 3 geoterminio vandens. 

Kaimyninių šalių rinkos (geoterminio vandens eksporto galimybės) 

Nustatant galimą geoterminio vandens realizacijos rinkos geografinę apimtį, tikslinga atsižvelgti į tris 

faktorius: 

• geoterminius išteklius kitose šalyse, jų naudojimo mastą; 

• vandens transportavimo kaštus; 

• UAB „GEOTERMA“ išgaunamo vandens savybių kitimą jį transportuojant. 

Aukštesnės nei 100 g/l mineralizacijos geoterminis vanduo arčiausiai Lietuvos yra išgaunamas Lenkijos 

pietuose, Stargard Szczeciński mieste, kuris nuo UAB „GEOTERMA“ gręžinių yra nutolęs 650 km 36 . 

Paveiksle toliau pateiktas geoterminio vandens šilumos tėkmės tankio Europos žemėlapis, kuriame matyti, 

kad panašių terminių savybių geoterminis vanduo arčiausiai Lietuvos yra išgaunamas centrinėje Lenkijos 

dalyje. UAB „GEOTERMA“ išgaunamo geoterminio vandens eksportavimas labiau į vakarus nutolusias šalis 

būtų netikslingas dėl importuotojams didėjančių vandens transportavimo kaštų. Atstumas tarp UAB 

„GEOTERMA“ turimų gręžinių ir artimiausių geoterminių gręžinių, esančių Lenkijoje, yra apie 500 km 37 . 

36 Barbara Tomaszewska, The Use of Ultrafiltration and Reverse Osmosis in the Desalination of Low Mineralized 

Geothermal Waters, 2011 

37 Atstumas tarp Klaipėdos ir Mszczonów mieste (Lenkijoje) esančio geoterminio vandens gręžinio. Tiriant Lenkijos 

geoterminių gręžinių geografinį išsidėstymą, remtasi Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko parengta ataskaita 

„Poland. Country profile 2010”. 

| 38

VERSLO PLANAS 


Pav. Nr. 17. 

Šaltinis: Atlas of Geothermal Resources in Europe, 2002 

Geoterminio vandens šilumos tėkmės tankio Europos žemėlapis 

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus veiksnius ir arčiausiai Lietuvos išgaunamą panašių savybių geoterminį 

vandenį, UAB „GEOTERMA“ išgaunamas geoterminis vanduo galėtų būti realizuojamas šiose kaimyninėse 

šalyse: 

• Lenkijoje; 

• Latvijoje; 

• Estijoje; 

• Baltarusijoje; 

• Rusijoje. 

Toliau bus aprašomos Lenkijos, Latvijos ir Estijos sveikatingumo ir SPA rinkos bei galimybės eksportuoti 

geoterminį vandenį į šias šalis. 

Rusijos, Baltarusijos sveikatingumo rinkos dėl ribotos informacijos, galimų eksporto mokesčių bei įėjimo į 

rinką barjerų, produkto įvedimo į rinką stadijoje nebus tiriamos. 

Lenkijos rinka 

Lenkijos sveikatingumo ir SPA tradicijos susiformavo jau XVII amžiuje. Turimi mineralinio vandens ir 

gydomojo purvo ištekliai leidžia Lenkijoje veikiančioms sveikatingumo įstaigoms siūlyti paslaugas, gydančias 

daugelį sveikatos sutrikimų. 

Lenkijoje yra daugiau nei 40 ištisus metus veikiančių sveikatingumo regionų, kurie pasižymi vaizdingais 

peizažais, pensionais bei šiuolaikinėmis sanatorijomis, kurios garsėja aukštus kokybės standartus 

atitinkančiomis paslaugomis. Toliau pateiktas Lenkijos didžiausių sveikatingumo centrų žemėlapis. 

| 39

VERSLO PLANAS 


Pav. Nr. 18. 

Lenkijos sveikatingumo regionų išsidėstymas 

Šaltinis: Prieiga prie interneto: http://www.pl-info.net/poland/explore/maps/health-spas.html 

Kaip matyti aukščiau pateiktame žemėlapyje, daugelis įstaigų yra įsikūrusios pietinėje šalies dalyje, prie 

Čekijos sienos. Ši vietovė pasižymi aukšta išgaunamo mineralinio vandens temperatūra bei gera cheminių 

elementų sudėtimi. 

Šiame veiklos etape geoterminio vandens eksportas į Lenkijos rinką yra nerekomenduojamas dėl 

sveikatingumo įstaigų geografinio išsidėstymo (didžiausia įstaigų koncentracija yra pietinėje šalies dalyje, tad 

numatomi dideli logistikos kaštai) bei Lenkijoje išgaunamų geoterminių išteklių (šioje šalyje išgaunamas 

panašių terminių ir mineralinių savybių vanduo, tad Bendrovės išgaunamas vanduo neturi stipraus 

konkurencinio pranašumo). 

Latvijos rinka 

Latvijoje išskiriami 4 pagrindiniai regionai, kuriose plačiausiai teikiamos sveikatingumo paslaugos – Ryga, 

Jūrmala, Liepoja bei Ventspilis 38 . Šiuose regionuose esančios sveikatingumo ir SPA įstaigos garsėja 

išskirtinai iš natūralių gamtos medžiagų pagaminta pirties kosmetika, aromaterapijos produktais, natūralaus 

pluošto audiniais ir kosmetikos priemonėmis 39 . 

Balneologinėmis procedūromis garsėja Jūrmalos kurortas, kuriam išskirtinumo suteikia vandenilio sulfido, 

bromo bei natrio chlorido turintis jūros vanduo. 

38 Šaltinis: Latvian Tourism Development Agency. Prieiga prie interneto: http://www.latvia.travel/en/spa-and-wellness, 

žiūrėta 2012-02-22. 

39 Prieiga prie interneto: http://www.latvia.travel/lt/spa. 

| 40

VERSLO PLANAS 


Pav. Nr. 19. 

Latvijos sveikatingumo centrų geografinis išsidėstymas 

Šaltinis: Prieiga prie interneto: http://www.lonelyplanet.com/maps/europe/latvia/ 

Tolimesniuose veiklos etapuose, esant poreikiui plėsti UAB „GEOTERMA“ išgaunamo vandens realizacijos 

rinkos geografinę apimtį, dėl nedidelio atstumo tarp pagrindinių sveikatingumo įstaigų ir UAB „GEOTERMA“ 

gręžinių 40 bei geoterminio vandens konkurencingumo (Latvijoje išgaunamas vanduo, skirtas balneologijai, 

nepasižymi terminėmis savybėmis ar itin didele mineralizacija), geoterminio vandens paklausa Latvijos 

rinkoje yra tikėtina. 

Latvijoje yra apie 738 įmonės, kurios galėtų pirkti ir savo veikloje naudoti geoterminį vandenį. Priede Nr. 4 

yra pateikiamas potencialus geoterminio vandens realizavimo rinkos dydis Latvijoje (pagal EVRK 2 red. 

išskirtos įmonės), bei kaita 2006–2010 metais. 

Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją ir siekiant geriau identifikuoti potencialią geoterminio vandens 

realizavimo rinką, buvo apskaičiuotas galimas parduoti aukščiau išskirtoms Latvijos įmonėms maksimalus 

vandens kiekis. Darant prielaidą, kad kiekviena įmonė vidutiniškai turėtų bent po 1 geoterminio vandens 

vonią (vonios talpa 0,5 m 3 ), o vanduo vonioje būtų keičiamas kas 4 procedūras, Bendrovė per metus 

makslimaliai galėtų parduoti apie 122 tūkst. m 3 geoterminio vandens į Latvijos rinką. 

Estijos rinka 

Estijos, kaip ir Lenkijos, sveikatingumo ir SPA tradicijos tęsiasi jau šimtmečius. Viena iš pagrindinių 

priežasčių, lėmusių Estijos SPA centrų steigimąsi, buvo natūralaus purvo ištekliai, kurie pasižymi 

gydomosiomis savybėmis 41 . Pärnu, Haapsalu, Kuressaare ir Narva-Jõesuu miestuose įsikūrę sveikatingumo 

centrai buvo populiarūs jau XIX amžiaus pradžioje. Vėliau kūrėsi sveikatingumo įstaigos Värska, Kubija, 

sostinėje Taline. Toliau esančiame paveiksle pateiktas Estijos sveikatingumo centrų geografinis 

išsidėstymas. 

40 Atstumas nuo UAB „GEOTERMA“ jėgainės ir Liepojos apie 100 km, iki Rygos ir Jūrmalos apie 300 km. 

41 Šaltinis: Estonian Spa association. SPA traditions in Estonia, 2012. 

| 41

VERSLO PLANAS 


Pav. Nr. 20. 

Estijos sveikatingumo centrų geografinis išsidėstymas 

Šaltinis: Estonian Spa Association, http://www.estonianspas.eu/en 

Balneologinės procedūros teikiamos beveik visuose Estijos sveikatingumo SPA centruose, populiariausios iš 

jų – sūkurinės, gydomosios vonios ir dušai 42 . 

Estijoje išgaunamas vanduo, naudojamas balneologijoje, nepasižymi geoterminėmis savybėmis, tad UAB 

„GEOTERMA“ išgaunamas vanduo būtų konkurencingas šioje rinkoje, tačiau nuo Bendrovės gręžinių iki 

pagrindinių Estijos sveikatingumo įstaigų yra didelis atstumas 43 , tad dėl transportavimo kaštų eksportas į 

Estijos rinką yra mažai tikėtinas. 

5.3. Tikslinė rinka 

Siekiant tiksliau identifikuoti tikslinę geoterminio vandens rinką, buvo atlikta pilotinė telefoninė Lietuvos 

sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas teikiančių įstaigų apklausa (apklausti 42 respondentai) bei atlikti 

individualūs interviu su keliais sveikatingumo rinkos lyderiais (AB Birštono sanatorija „Versmė“, UAB 

„Druskininkų vandentiekis“ (Druskininkų vandens pramogų parkas), UAB „Raminora“ (SPA Vilnius SANA). 

Vadovaujantis atliktos telefoninės apklausos rezultatais, nustatyta kad 5 proc. (2 respondentai) nagrinėtos 

rinkos verslo organizacijų norėtų naudoti Bendrovės išgaunamą geoterminį vandenį. Kitų tyrime dalyvavusių 

įstaigų geoterminis vanduo nedomintų. Priežastys, dėl kurių verslo subjektai nenorėtų naudoti geoterminio 

vandens, pateiktos paveiksle toliau. 

42 Šaltinis: Estonian Spa Association. Treatment methods. Prieiga prie interneto: 

http://www.estonianspas.eu/en/Treatment-Methods, žiūrėta 2012-02-22. 

43 Atstumas nuo UAB „GEOTERMA“ jėgainės iki Tartu miesto yra apie 600 km, iki Talino apie 700 km. 

| 42

VERSLO PLANAS 


Esu visiškai patenkintas 

šiuo metu naudojamu 

vandeniu 

22% 

Geoterminio vandens 

savikaina būtų didesnė nei 

dabar vartojamo vandens 

4% 

9% 

65% 

Geoterminis vanduo yra 

netinkamas naudoti 

daugelyje mūsų 

organizacijos teikiamų 

paslaugų 

Kita 

Pav. Nr. 21. 

Šaltinis: apklausos rezultatai 

Priežastys, dėl kurių verslo subjektai nenorėtų naudoti geoterminio vandens 

Individualių pokalbių su rinkos lyderiais metu, buvo išsiaiškinta, kad šių organizacijų Bendrovės išgaunamas 

geoterminis vanduo nedomintų. Kaip pagrindinę priežastį šios įstaigos nurodė didelius vandens 

transportavimo kaštus, vandens sandėliavimo problemas. Taip pat šių įstaigų vadovai akcentavo, kad 

teikiamų sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų didžiausia pridėtinė vertė yra ta, kad šių paslaugų teikimui 

naudoja šviežią, vietoje išgaunamą mineralinį vandenį. O norint pradėti teikti paslaugas, kuriose būtų 

naudojamas geoterminis vanduo (pvz. geoterminio vandens vonias), būtina atlikti papildomas investicijas, 

tačiau ar tai suteiktų įstaigoms papildomo konkurencingumo, vadovai suabejojo. Kitas aktualus klausimas – 

kaip tokios aukštos mineralizacijos vanduo turėtų būti utilizuojamas. 

Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, geoterminio vandens tikslinė rinka pagal geografinę apimtį yra labai ribota. 

Todėl buvo identifikuota, kad bent iš pradžių reikėtų orientuotis į tikslinės rinkos atstovus, kurie nuo 

Klaipėdos yra nutolę iki 50 km (Klaipėdos apskritis). Toks atstumas numatytas atsižvelgiant į tai, kad 

didžiausia sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigų koncentracija yra Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje ir Nidoje. 

Vėliau, atlikus papildomus Bendrovės išgaunamo vandens medicininius ir kitus tyrimus dėl jo pritaikomumo 

tam tikrų ligų gydymui ir gavus teigiamus rezultatus, būtų galima tikėtis plėsti tikslinės rinkos dydį (tiek 

Lietuvoje, tiek vandenį eksportuojant į Latviją). 

Remiantis apklausų rezultatais ir atsižvelgiant į rinkos tendencijas bei nagrinėtų sektorių dydį, geoterminio 

vandens realizacijos rinkai turėtų būti priskiriamos šios įstaigos: 

• viešbučiai, reabilitacijos ligoninės, sanatorijos, SPA centrai ir panašios įstaigos, kurios teikia plataus 

asortimento sveikatinimo ar sveikatingumo paslaugas; 

• įstaigos, kurios teikia keletą sveikatinimo ar sveikatingumo paslaugų. 

Įstaigoms, kurios teikia plataus asortimento sveikatingumo ar sveikatinimo paslaugas, geoterminis vanduo 

galėtų būti patrauklus dėl itin aukštos jo mineralizacijos. Didžiausios rinkos įmonės, turinčios mineralinio 

vandens gręžinius, paslaugoms teikti naudoja žemos ar vidutinės mineralizacijos vandenį, tad Bendrovės 

išgaunamas vanduo praplėstų siūlomų paslaugų spektrą ir gerintų įmonės patrauklumą ir konkurencingumą. 

Įstaigoms, kurios teikia keletą sveikatingumo ar sveikatinimo paslaugų bei neturi mineralizuoto vandens 

gręžinio, geoterminis vanduo suteiktų galimybę be didelių pradinių investicijų (reikalingų gręžinio įrengimui) 

savo veikloje naudoti itin aukštos mineralizacijos vandenį ir taip įgyti konkurencinį pranašumą. 

Tikslinės rinkos įmonių sąrašas pateiktas priede Nr. 5. 

Kita nagrinėtina alternatyva – šalia esančių gręžinių statyti sveikatingumo paslaugų centrą, kuris būtų didelis 

traukos centras tiek vietos, tiek užsienio turistams. Tokio komplekso statyba ir valdymas galėtų vykti 

viešosios ir privačios partnerystės pagrindu. Plačiau apie viešosios ir privačios partnerystės įgyvendinimo 

būdus, privalumus ir trūkumus žiūrėti priede Nr. 6. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad šalia Palangos jau 

| 43

VERSLO PLANAS 


planuojama panašaus pobūdžio centro (Žibininkų turizmo ir sveikatinimo centro), kuriame bus naudojamas iš 

vietos gręžinio paimamas geoterminis vanduo, statyba. Kadangi ši alternatyva neatitinka verslo planui iškeltų 

tikslų, ji detaliau nebus nagrinėjama. 

5.4. Konkurentai 

Konkurentai – tai rinkos dalyviai, potencialiems pirkėjams siūlantys tapačius arba panašius poreikius 

tenkinančias prekes. Konkurencijos rūšys: 

• Vertikalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių skirtingų 

prekių rūšių. 

• Horizontalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tą patį pirkėjo poreikį tenkinančių vienos rūšies 

prekių. 

Kadangi Lietuvoje nėra praktikos prekiauti mineraliniu vandeniu, skirtu sveikatinimo ir sveikatingumo 

paslaugų teikimui, horizontali konkurencija Lietuvos rinkoje neegzistuoja (nėra organizacijų, kurios siūlytų 

tokį produktą rinkai). 

Vertikalioji konkurencija egzistuoja su įmonėmis, kurios sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigoms gali pasiūlyti 

Negyvosios jūros vandenį. Lietuvoje šiuo metu Negyvosios jūros vandenį vežasi tokie SPA centrai kaip 

Grožio chirurgijos ir terapijos centras, Sothys SPA centras (Klaipėdoje) ir kiti. Šį vandenį tiekia tokios įstaigos 

kaip „Khalid Wasef Azar & Partner Co.“, „Tourmaline Marketing & Inv. Company“, „Caso For Manufacturing 

Cosmetic Products“, veikiančios Jordanijoje. Vienas kubinis metras Negyvosios jūros vandens su 

transportavimo išlaidomis kainuoja apie 2600 Lt (1000 JAV dol.) 44 . Vanduo įmonėms į Lietuvą yra 

pristatomas per 22 dienas nuo užsakymo patvirtinimo. 

Nors tiesioginių konkurentų nėra daug, svarbu atkreipti dėmesį, kad egzistuoja didelė konkurencija tarp į 

geoterminį vandenį panašių produktų, t.y. geoterminis vanduo turi alternatyvų, substitutų. 

Mineralinis 

vanduo 

GEOTERMINIO 

VANDENS 

ALTERNATYVOS 

Dirbtinai 

mineralizuotas 

vanduo 

Gėlas vanduo su 

įvairiais mišiniais 

(aliejais, 

aromatais ir kt.) 

Pav. Nr. 22. 


Geoterminio vandens alternatyvos 

Priede Nr. 7 pateikti geoterminio vandens alternatyvų aprašymai. 

Visos paveiksle aukščiau išvardintos geoterminio vandens alternatyvos yra stiprūs konkurentai Bendrovės 

išgaunamam vandeniui, kadangi sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas teikiančios įmonės jau yra 

sukūrusios infrastruktūrą, teikti paslaugas su tokiais produktais. 

44 Kaina nustatyta vadovaujantis gautais komerciniais pasiūlymais 

| 44

VERSLO PLANAS 



• Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuosekliai auga sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų sektoriai. 

• Lietuvoje geoterminis vanduo būtų patrauklus sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios savo 

veikloje plačiai naudoja (ar gali naudoti) vandenį kaip gydymo, ligų prevencijos ar pramoginę 

priemonę. 

• Geoterminio vandens tikslinę rinką riboja atstumas, kadangi transportuojant vandenį kinta jo 

savybės, taip pat didina vandens kainą. 

• Nors Bendrovė ir neturi daug tiesioginių konkurentų, tačiau pats geoterminis vanduo turi daug 

pakaitalų (mineralinis vanduo, mineralizuotas vanduo, vanduo su įvairiomis priemaišomis). 

• Geoterminis vanduo sukuria didžiausią pridėtinę vertę, kai jis yra naudojamas vietoje, t.y. kai 

šalia gręžinių yra statomi sveikatingumo paslaugų centrai. 

• Atlikus Lietuvos rinkos analizę, buvo prieita išvados, kad prekyba vandeniu tikėtina, jį 

transportuojant iki 50 km atstumu. Vėliau, atlikus papildomus Bendrovės išgaunamo vandens 

tyrimus dėl jo pritaikomumo tam tikrų ligų gydymui ir gavus teigiamus rezultatus, būtų galima 

tikėtis plėsti tikslinės rinkos dydį (tiek Lietuvoje, tiek vandenį eksportuojant į Latviją). 

| 45

Numatoma 

produkto kaina 

VERSLO PLANAS 


6. RINKODARA 

6.1. Rinkodaros ir pardavimo strategija 

Bendrovės išgaunamas geoterminis vanduo, skirtas balneologijai, šiuo metu yra įvedimo į rinką stadijoje. 

Įvedimo stadijoje prekė yra nauja. Vartotojai mažai žino apie ją, todėl dar nėra susiklostę jos vartojimo 

įpročiai. Dauguma pirkimų – bandomieji. Naują prekę perka tik tie vartotojai, kurie mėgsta naujoves. 

Nusipirkę prekę ir teigiamai ją įvertinę, paskleidžia informaciją aplinkiniams. Taip atsiranda vis daugiau 

vartotojų, siekiančių įsigyti naują prekę. Pamažu pradeda didėti pardavimo mastas. Paprastai įvedimo į rinką 

stadijoje daug lėšų yra skiriama rėmimui, ypač reklamai, tuo siekiant geriau informuoti vartotojus apie naują 

prekę. 

Prekės įvedimo stadijoje galimos keturios pagrindinės strategijos. Strategijos nustatymo kriterijai pateikti 

lentelėje toliau. 


Produkto įvedimo į rinką strategijos 

Stiprus 

Rėmimo intensyvumas 

Silpnas 

Aukšta Greito nugriebimo strategija Lėto nugriebimo strategija 

Žema Greito įsiskverbimo strategija Lėto įsiskverbimo strategija 

Šaltinis: Kuvykaitė, R. Gaminio marketingas, 2001 

Atsižvelgiant į tai, kad: 

• produkto (geoterminio vandens, skirto balneologijai) įvedimas į rinką reikalauja didelių rėmimo 

išlaidų; 

• produktas išsiskiria unikaliomis terminėmis ir mineralinėmis savybėmis; 

• geoterminis vanduo, skirtas balneologijai, yra ne pagrindinis Bendrovės produktas; 

• potencialių pirkėjų skaičius yra nedidelis; 

• rinkoje vyrauja didelė konkurencija; 

Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens įvedimui į rinką rekomenduojama „greito nugriebimo” strategija, 

numatanti aukštą produkto kainą bei intensyvų produkto rėmimą. 

Unikalus pardavimo pasiūlymas 

Siekiant identifikuoti potencialiems klientams sukuriamą pridėtinę vertę, yra nustatomas unikalus pardavimo 

pasiūlymas. Unikalus pardavimo pasiūlymas (angl. unique selling proposition (point), sutr. USP) – tai 

produkto apibūdinimas, kuris akcentuoja sukuriamą pridėtinę vertę, o ne technines savybes. Paveiksle toliau 

pateiktas galimas UAB „GEOTERMA“ siūlomo produkto unikalus pardavimo pasiūlymas. 

| 46

VERSLO PLANAS 


Kliento poreikis 

Produkto charakteristikos 

Pridėtinė vertė 

• Išskirtinė prekė, suteikianti 

konkurencinį pranašumą; 

• Kaina, atitinkanti kokybę. 

• Didelė mineralizacija, gera 

cheminė sudėtis; 

• Terminės savybės; 

• Teritorinis perkėlimas nuo 

gamintojo iki vartotojo vyks 

UAB „GEOTERMA“ 

teritorijoje. 

• Itin aukštos mineralizacijos 

vanduo, turintis gydomųjų 

savybių. 

UNIKALUS PARDAVIMO PASIŪLYMAS: 

Išskirtinių mineralinių ir terminių savybių turintis 

natūralus vanduo, kuris praplečia teikiamų 

paslaugų asortimentą ir didina įmonės 

konkurencingumą. 

Pav. Nr. 23. 


Geoterminio vandens unikalus pardavimo pasiūlymas 

6.2. Kainodara 

6.2.1. Savikainos analizė 

UAB „GEOTERMA“ išgaunamo geoterminio vandens savikainą sudaro kintantys kaštai (elektros energija, 

gamtos išteklių mokestis, siurblio techninė priežiūra) ir pastovieji kaštai (darbo užmokestis, mokslinių tyrimų, 

rinkodaros išlaidos). Toliau pateikiama geoterminio vandens savikainos struktūra. 


Kintantys 

kaštai 

Geoterminio vandens savikaina 

Sąnaudų rūšis 

Elektros energija giluminiam siurbliui 

Siurblio techninė priežiūra 

Gamtos išteklių mokestis 

Suma 

1,3 kWh/m 3 geoterminio vandens arba 0,42 Lt/m³ 

120 tūkst. Lt per metus arba 0,14 Lt/m³ 

5,4 Lt/m³ 

Pastovieji 

kaštai 

Pardavimo vadybininko darbo užmokestis (įskaitant 

Sodros mokesčius (30,98 proc.) ir įmoka į garantinį 

fondą (0,2 proc.)) 

Mokslinių tyrimų išlaidos 

Produkto rėmimo išlaidos 

Vidutiniškai 55 tūkst. Lt per metus 



6.2.2. Kainos nustatymas 

Įvertinus paklausą, kaštus ir konkurentų prekių kainas, galimi 3 pagrindiniai kainos nustatymo metodai: 

• metodas, orientuotas į kaštus: 

o kaštai plius antkainis; 

o lūžio taško radimas; 

o pagrįstas kintamaisiais kaštais; 

• metodas, orientuotas į paklausą; 

• metodas, orientuotas į konkurentus. 

Kadangi siūlomas produktas rinkoje yra naujas ir jis neturi tiesioginių konkurentų, buvo prieita išvados, kad 

geriausiai nustatyti jo kainą, atsižvelgiant į tai, kiek už tokią paslaugą (geoterminio vandens vonios paslaugą) 

mokėtų galutinis vartotojas (sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigų klientas). Šiuo metu rinkoje mineralinės 

vonios procedūra vidutiniškai kainuoja 19 Lt, o Negyvosios jūros vandens vonia 45 Lt, todėl Bendrovės 

geoterminio vandens vonia rinkoje galėtų vidutiniškai kainuoti apie 32 Lt su PVM (arba 26 Lt be PVM). 

| 47

VERSLO PLANAS 


Darant prielaidą, kad geoterminis vanduo pats iš savęs dezinfekuojasi, vandenį vonioje reikėtų vidutiniškai 

keisti kas 4 procedūras. Įvertinus, kad sveikatinimo ir sveikatinimo paslaugų įstaigos iš paslaugų teikimo 

vidutiniškai siekia gauti 20 proc. pelningumą, apskaičiuota, kad Bendrovės geoterminio vandens kaina 

rinkoje galėtų būti apie 166 Lt/m 3 be PVM. Lentelėje žemiau detalizuotas geoterminio vandens pardavimo 

kainos apskaičiavimo metodika. 


Geoterminio vandens kainos apskaičiavimo metodika 

Prielaidos 

Suma 

Kas kiek procedūrų vanduo vonioje keičiamas, vnt. 4 

Procedūra mineralinio vandens vonioje (0,5 m 3 ) 

vidutiniškai kainuoja, Lt su PVM 

19 

Procedūra Negyvosios jūros vandens vonioje (0,5 m 3 ) 

vidutiniškai kainuoja, Lt su PVM 

45 

Procedūra geoterminio vandens vonioje (0,5 m 3 ) 

kainuotų, Lt su PVM 

32 

Procedūra geoterminio vandens vonioje (0,5 m 3 ) 

kainuotų, Lt be PVM 

26 

Paslaugų antkainis 20% 

Įstaigos už geoterminį vandenį (0,5 m 3 ) maksimaliai gali 

mokėti, Lt be PVM 

83 

Įstaigos už geoterminį vandenį (1 m 3 ) maksimaliai gali 

mokėti, Lt be PVM 

166 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nustatant šią kainą nėra atsižvelgta į transportavimo kaštus, kurie bus skirtingi 

kiekvienai įstaigai (priklausomai nuo transportuojamo vandens kiekio, atstumo ir kt.). Todėl iš aukščiau 

nustatytos kainos kiekvienu individualiu atveju reikės atimti įstaigos patiriamus transportavimo kaštus. 

6.3. Paskirstymas (tiekimas) 

Teritorinis perkėlimas 

Teritorinis išgaunamo produkto perkėlimas vyks UAB „GEOTERMA“ teritorijoje: tiesiai iš geoterminio 

vandens gręžinio į kliento pasirinktą talpą – autocisternas, transportuojamas cisternas, statines ar pan. 

Paveiksluose toliau pavaizduotos pavyzdinės talpos, kuriose gali būti transportuojamas geoterminis vanduo. 

Pav. Nr. 24. Autocisterna Pav. Nr. 25. Transportuojama 

cisterna 

Pav. Nr. 26. 

Statinės 

Daugelis autocisternų yra: 

• termiškai izoliuotos; 

• nuo 20 m 3 iki 33 m 3 talpos; 

• sudarytos iš kelių atskirų sekcijų, kurios leidžia vežti skirtingų rūšių produktus tuo pačiu metu; 

• tinkamos gabenti maisto produktus; 

• turi pašildymo sistemas, kurios suteikia galimybę palaikyti krovinių temperatūrą pervežimo metu; 

• turi siurblius, kurių pagalba galima greitai pakrauti bei iškrauti vežamus krovinius. 

Priede Nr. 8 yra pateiktas Lietuvoje veikiančių transporto įmonių, kurios galėtų pervežti geoterminį vandenį 

Lietuvoje, sąrašas. 

| 48

VERSLO PLANAS 


Transportuojamos cisternos bei statinės dažniausiai neturi siurblių, kurių pagalba galima jas pripildyti norimu 

kroviniu, tačiau dėl geoterminio vandens gręžiniuose esančio didelio slėgio jos gali būti pripildomos, 

nenaudojant papildomos įrangos. 

Šiuo metu geoterminiu vandeniu 1 m 3 cisterna yra pripildoma vidutiniškai per 20 minučių. Paveiksle toliau 

pavaizduota dabartinė vandens prileidimo į talpas sistema. 

Pav. Nr. 27. 


Geoterminio vandens prileidimo į talpas sistema 

Produkto įvedimo į rinką metu, tinkamiausi geoterminio vandens gabenimo ir sandėliavimo būdai su 

kiekvienu klientu turėtų būti nustatomi individualiai, atsižvelgiant į pirkėjo poreikius vandens kiekiui bei turimą 

infrastruktūrą. 

Viena iš geoterminio vandens gabenimo nuo gamintojo iki vartotojo alternatyvų yra vandens tiekimas 

vamzdžiais teisiai iš UAB „GEOTERMA“ jėgainės į kliento įstaigą (sveikatingumo, reabilitacijos centą ar pan.) 

ar pasirinktą objektą (baseiną, vonią ar pan.). Šiuo būdu gabenamas vanduo nepraranda terminių ir 

cheminių savybių, tačiau dėl reikalingos didelės pradinės investicijos įrengiant vamzdynus ši alternatyva 

nenagrinėjama. 

Sandėliavimas 

Geoterminis vanduo gali būti sandėliuojamas Bendrovės patalpose. Šiuo metu Bendrovėje yra įrengtos 450 

m³ ir 2000 m³ geoterminio vandens buferinės talpos bei 2000 m³ nudujinimo įrenginys. Atsižvelgiant į 

geoterminio vandens savybes, kurios per laiką kinta, numatoma, kad sandėliavimo patalpos bus naudojamos 

tik esant išskirtiniam kliento pageidavimui. 

6.4. Marketingo strategija 

6.4.1. Pardavimų rėmimo strategija 

Rėmimas – tai sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie prekes ir paskatinti juos tas 

prekes pirkti. Rėmimo funkcija yra itin svarbi prekės įvedimo į rinką stadijoje, nes vartotojas produkto 

neieško, kadangi apie jį nežino (neturi būtinos informacijos), todėl visi rėmimo strategijos veiksmai bei 

priemonės turi būti orientuoti į vartotojų ir plačiosios visuomenės informavimą apie siūlomą produktą, jo 

teikiamą naudą. Egzistuoja dvi tipiškos rėmimo strategijos: 

• stūmimo; 

• traukimo. 

| 49

VERSLO PLANAS 


Stūmimo strategija 

Traukimo strategija 

Pav. Nr. 28. 

Pagrindinės rėmimo strategijos 

Šaltinis: Pranulis, V., Pajuodis, A., Urbonavičius, S. ir Virvilaitė, R. Marketingas, 2000 

Stūmimas – tai tokia rėmimo strategija, kai kiekvienas paskirstymo kanalo dalyvis rėmimo veiksmus 

nukreipia į artimiausią paskirstymo kanalo grandį (kaip pavaizduota paveiksle aukščiau). Traukimas – tai 

tokia rėmimo strategija, kai pastangos ir veiksmai yra nukreipiami į galutinį vartotoją, kad sužadintų prekės 

poreikio grįžtamąjį signalą – stengiamasi pirmiausia sudominti galutinius vartotojus 45 . 

Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens pardavimų rėmimui rekomenduojama naudoti mišrią strategiją. 

Stūmimo strategija turėtų būti naudojama, siekiant informuoti geoterminio vandens tiesioginius pirkėjus 

(SPA, reabilitacijos įstaigas, sanatorijas) apie naują produktą rinkoje, o traukimo strategija turėtų būti 

naudojama, siekiant supažindinti kuo didesnę visuomenės dalį su geoterminiu vandeniu, jo savybėmis, 

teikiama nauda. Traukimo strategijos tikslas – sukurti kuo didesnę geoterminio vandens paklausą, kurią 

patenkins sveikatingumo ir sveikatinimo rinkos įmonės. 

6.4.2. Galimos rėmimo pardavimų priemonės 

Vykdant įmonės veiklą, sėkmė priklauso ne tik nuo jos siūlomų produktų kokybės ar unikalumo, bet ir nuo 

aplinkos požiūrio bei turimos informacijos kiekio apie siūlomus produktus, savybes, teikiamą naudą. Jeigu 

įmonei pavyksta suformuoti teigiamą įvaizdį bei pateikti reikiamą informacijos kiekį, jai daug lengviau siekti 

užsibrėžtų strateginių pardavimų ir visos įmonės tikslų. Formuojant įvaizdį bei skleidžiant informaciją 

naudojamos įvairios rėmimo priemonės, kurios skiriasi savo apimtimi, teikiama nauda, efektyvumu bei 

kaštais. 

Toliau pateikiamos galimos taikyti rėmimo priemonės (reklama, populiarinimas, asmeniniai pardavimai, 

pardavimo skatinimas) 46 . 

45 Šaltinis: Pranulis, V., Pajuodis, A., Urbonavičius, S. ir Virvilaitė, R. Marketingas, 2000. 

46 Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas 

pasirinktai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų. 

Populiarinimas – tai neasmeniškas prekės ar paslaugos paklausos formavimas, skleidžiant duomenis apie jas 

informacijos perdavimo priemonėmis. Pranešimai tiesiogiai neskatina pirkti prekių, bet tik informuoja apie jas ir 

gamintojus. Tai padeda kitiems rėmimo veiksmams. Populiarinimo tikslai: 

• padėti pateikti naują produktą į rinką; 

• daryti įtaką konkretiems rinkos segmentams; 

• kurti įmonės įvaizdį. 

Asmeniniai pardavimai – personali komunikacija su vienu ar keliais galimais vartotojais, tikintis parduoti ar įtikinti atlikti 

tam tikrą veiksmą. Asmeniniai pardavimai turi aiškius privalumus – jų metu gaunama kliento reakcija, matomas 

rezultatas. 

Pardavimo skatinimas – tai visuma į pirkėjus nukreiptų veiksmų, kuriais, sudarius palankesnes prekių įsigijimo sąlygas, 

siekiama didinti jų pardavimą. Pardavimo skatinimo priemonėmis įmonė siekia sukelti stipresnę ir greitesnę pirkėjų 

reakciją, atkreipti dėmesį į tam tikrų prekių pasiūlą įveikti pardavimo sąstingį. 

| 50

VERSLO PLANAS 


Galimos rėmimo 

priemonės 

Reklamos priemonės 

Populiarinimo priemonės 

Asmeniniai 

pardavimai 

Pardavimų 

skatinimas 

Reklama spaudoje, internete 

Teminiai straipsniai 

leidiniuose 

Spausdinta reklama 

(prospektai, žinynai, 

brošiūros) 

Spaudos konferencijos, 

viešos kalbos, pasisakymai 

spaudoje 

Reklama per komunikacines 

priėmones (radiją, televiziją) 

Atvirų durų dienos 

Reklama paštu 

Informaciniai biuleteniai 

Išorinė reklama (plakatai, 

šviečianti reklama) 

Autoritetingų asmenų 

nuomonių pristatymas 

Reklama pardavimo vietose 

(vitrinos, iškabos, dėmesį 

traukiantys užrašai) 

Sponsoriavimas, labdara 

Reklama internete 

Populiarinimas internete 

Pav. Nr. 29. 


Rėmimo priemonės 

6.4.3. Pardavimų rėmimo planas 

Išgaunamą geoterminį vandenį, kuris gali būti naudojamas balneologijoje, Bendrovė Lietuvos rinkoje pristato 

pirmą kartą, tad pagrindinis rėmimo tikslas yra kuo plačiau supažindinti juridinius bei fizinius asmenis su 

siūlomu produktu, jo savybėmis, teikiama nauda ir unikalumu. Įgyvendinant šį tikslą, siekiama įsiskverbti į 

rinką, užimant kuo didesnę rinkos dalį ir palaipsniui didinant pardavimus. 

Reklamos biudžetas planuojamas naudojant vieną iš šių metodų: 

• į išlaidas orientuotas metodas; 

• „procentas nuo...“ metodas; 

• į konkurentus orientuotas metodas; 

• tikslo ir uždavinių metodas. 

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės siekis yra, kad pats projektas save išlaikytų, buvo pasirinktas „procentas 

nuo...“ metodas, t.y. pagal nustatytą tikslą bus paskirta reikiama lėšų suma jam įgyvendinti. 

Kaip minėta skyriuje ankščiau, geoterminio vandens pardavimų rėmimui pasirenkama mišri stūmimo 

(orientuojamasi į verslo subjektus, potencialius geoterminio vandens pirkėjus) ir traukimo (orientuojamasi į 

plačiąją visuomenę, siekiant kuo plačiau supažindinti su geoterminiu vandeniu) strategija. 

| 51

VERSLO PLANAS 


Stūmimo strategija 

Naudojant stūmimo strategiją, pagrindinė žinia, kurią bus siekiama perduoti, yra ta, kad į rinką įvedamas 

naujas produktas, kuris pasižymi itin aukšta mineralizacija, terminėmis savybėmis, unikalumu ir kurio 

naudojimas įmonės veikloje praplečia teikiamų paslaugų ar parduodamų produktų asortimentą bei suteikia 

konkurencinį pranašumą. 

Pasirenkant tinkamiausias rėmimo priemones, reikėtų atsižvelgti į rėmimo elementų reikšmingumą tikslinei 

rinkai. Toliau pateiktas paveikslas, kuriame vaizduojamas rėmimo elementų reikšmingumo verslo subjektams 

palyginamas. 

Asmeniniai 

pardavimai 

Populiarinimas 

Reklama 

Pardavimų 

skatinimas 

0 2 4 6 8 10 

Reikšmigumas 

Pav. Nr. 30. 

Rėmimo elementų reikšmingumo verslo subjektams palyginimas 

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Pranulis, V., Pajuodis, A., Urbonavičius, S. ir Virvilaitė, R. Marketingas, 2000 

Reikšmingiausia stūmimo strategijos rėmimo priemonė yra asmeninai pardavimai. Asmeniniai pardavimai 

gali būti vykdomi: 

• telefonu; 

• rengiant pardavimo prezentacijas; 

• organizuojant susitikimus su vienu ar keliais siūlomu produktu susidomėjusiais asmenimis; 

• dalyvaujant parodose; 

• pristatant įmonėms produkto pavyzdžius. 

Atsižvelgiant į tikslinės rinkos subjektų skaičių, veiklos pobūdį bei pardavimų rėmimo biudžetą, stūmimo 

strategijai įgyvendinti pasirenkamos šios reklamos priemonės: 

• reklama pardavimo vietose (vitrinos, iškabos, dėmesį traukiantys užrašai); 

• reklama internetinėse svetainėse; 

• reklama paštu. 

Siekiant patraukti verslo subjektų dėmesį, gali būti naudojamos šios populiarinimo (ryšių su visuomene) 

priemonės: 

• teminiai straipsniai; 

• spaudos konferencijos, viešos kalbos, pasisakymai spaudoje; 

• atvirų durų dienos; 

• informaciniai biuleteniai; 

• autoritetingų asmenų nuomonių pristatymas. 

Pažymėtina, kad populiarinimo priemonės, priešingai nei reklamos, nereikalauja tiesioginių lėšų ir 

dažniausiai vieninteliai patiriami kaštai yra darbuotojų darbo užmokestis (t.y. skiriamas darbo laikas). 

Produkto įvedimo į rinką stadijoje pardavimų skatinimas nėra tikslingas. 

| 52

VERSLO PLANAS 


Traukimo strategija 

Traukimo strategija turėtų būti orientuota į plačiąją visuomenę, tad pagrindinis tikslas yra kuo platesnį fizinių 

asmenų ratą supažindinti su geoterminiu vandeniu, jo išskirtinėmis savybėmis, pritaikomumu, gydomosiomis 

savybėmis, teikiama nauda. Siekiant perduoti šią informaciją bus naudojamos reklamos ir populiarinimo 

pardavimų rėmimo priemonės. Rėmimo elementų reikšmingumo fiziniams asmenims palyginamas pateiktas 

paveiksle toliau. 

Populiarinimas 

Reklama 

Asmeniniai 

pardavimai 

Pardavimų 

skatinimas 

0 2 4 6 8 10 

Reikšmigumas 

Pav. Nr. 31. 

Rėmimo elementų reikšmingumo fiziniams asmenims palyginimas 

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Pranulis, V., Pajuodis, A., Urbonavičius, S. ir Virvilaitė, R. Marketingas, 2000 

Reikšmingiausi pardavimų rėmimo elementai traukimo strategijoje yra populiarinimas ir reklama. 

Populiarinimo priemonės sutampa su stūmimo strategijoje parinktomis priemonėmis, t.y.: 

• teminiai straipsniai; 

• spaudos konferencijos, viešos kalbos, pasisakymai spaudoje; 

• atvirų durų dienos; 

• informaciniai biuleteniai; 

• autoritetingų asmenų nuomonių pristatymas. 

Siekiant pasiekti kuo didesnę fizinių asmenų auditoriją, gali būti naudojamos šios reklamos priemonės: 

• reklama spaudoje (informaciniai straipsniai); 

• reklama internetinėse svetainėse; 

• spausdinta reklama (prospektai, žinynai, brošiūros); 

• reklama pardavimo vietose (vitrinos, iškabos, dėmesį traukiantys užrašai). 

Asmeniniai pardavimai ir pardavimų skatinimas traukimo strategijoje šioje stadijoje netikslingi. 

6.4.4. Rėmimo biudžetas 

Rėmimo veiklą pagal intensyvumą ir veiklos trukmę rekomenduojama išskirti į du etapus: 

• įvedimo į rinką etapą; 

• palaikomojo rėmimo etapą. 

Remiantis reklamos agentūros „Reladus“ konsultantų rekomendacijomis, įvedimo į rinką etapui optimalus 

laikotarpis yra 3 mėnesiai ir šiame etape rėmimui turėtų būti skiriama 10-15 proc. nuo pardavimo pajamų. 

Kitu etapu, kai potencialūs geoterminio vandens pirkėjai jau yra supažindinti su nauju produktu, rėmimui 

rekomenduojama skirti 2–3 proc. nuo pardavimo pajamų. 

| 53

VERSLO PLANAS 



• UAB „GEOTERMA“ išgaunamas geoterminis vanduo, skirtas balneologijai, šiuo metu yra 

įvedimo į rinką stadijoje. Šioje stadijoje rekomenduojama naudoti „greito nugriebimo“ strategiją, 

numatant aukštą produkto kainą bei intensyvų produkto rėmimą. 

• Geoterminio vandens patrauklumas tikslinės rinkos subjektams priklauso nuo jo savybių 

(mineralizacijos, cheminės sudėties, temperatūros). 

• UAB „GEOTERMA“ išgaunamo geoterminio vandens skirto balneologijai rekomenduojama kaina 

įvedimo į rinką metu yra 166 Lt/m 3 be PVM. 

• Teritorinis išgaunamo produkto perkėlimas vyks UAB „GEOTERMA“ teritorijoje: tiesiai iš 

geoterminio vandens gręžinio į kliento pasirinktą talpą – autocisternas, transportuojamas 

cisternas, statines ar pan. 

• Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens pardavimų rėmimui rekomenduojama naudoti mišrią 

(stūmimo ir traukimo) strategiją, t.y. rėmimo priemones naudoti siekiant informuoti tiek 

geoterminio vandens tiesioginius pirkėjus, tiek supažindinti plačiąją visuomenę su nauju 

produktu. 

| 54

VERSLO PLANAS 


7. PRODUKTO (PASLAUGOS) GAMYBA (TIEKIMAS) 

7.1. Personalo resursai 

Siekiant užtikrinti efektyvią geoterminio vandens pardavimo veiklą, minimalų papildomų žmogiškųjų išteklių 

poreikį sudaro: 

• Pardavimų vadybininkas, kurio pagrindinės funkcijos būtų: naujų klientų paieška, ryšių palaikymas su 

esamais klientais, sėkmingo sutarčių vykdymo užtikrinimas, logistinių klausimų sprendimas, 

apmokėjimų kontrolė, išgaunamo vandens priežiūra, t.y. kad laiku ir būtų pripildomos vandens 

cisternos, ir kt. 

Projekto įgyvendinime dalyvavaus ir kiti Bendrovės darbuotojai (Direktorius, vyr. ekonomistas, vyr. 

finansininkė, vyr. inžinierius). 

Kadangi veiklos vykdymas nereikalauja specifinių profesijų darbuotojų ir yra nedidelis žmogiškųjų išteklių 

poreikis, galima teigti, kad rizikos dėl personalo įdarbinimo projektui nėra. Šiuo atveju tinkamiausia personalo 

paieškos forma – žmogiškųjų išteklių paieškos kompanijos, pavyzdžiui, UAB „Person Premier“, UAB 

„Žmogaus studijų centras“, UAB „Delta management solutions“, UAB „HR management“, UAB „Specialistų 

atranka“ ir pan. 

7.2. Turtas ir ištekliai 

Projekto įgyvendinimui Bendrovė turi reikalingą infrastruktūrą. Su šiuo projekto tiesiogiai yra susiję 

Bendrovės turimi gręžiniai. Šie gręžiniai buvo iškasti 1998–1999 metais, vieno gręžinio pradinė vertė apie 1 

mln. Lt. Vandens pakėlimui yra naudojamas 320 kW galingumo giluminis vandens siurblys, kuris veikia 300 

metrų gylyje. Tokio siurblio pradinė vertė yra apie 600.000 Lt. 

7.3. Planuojama infrastruktūra 

Geoterminis vanduo, skirtas balneologijai, bus siurbiamas iš Bendrovės geoterminio vandens gręžinio. 

Pav. Nr. 32. 


Geoterminio vandens paėmimo iš Bendrovės gręžinio principas 

Papildomų investicijų į materialųjį turtą projekto įgyvendinimui nenumatoma. 

7.4. Planuojamos technologijos 

Papildomos išgaunamo vandens filtravimo ar apdorojimo technologijos nebus taikomos. 

| 55

VERSLO PLANAS 


7.5. Aplinkosauga 

Vadovaujantis 1996 m. rugpjūčio 15 d. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu 47 , 

papildomų aplinkosauginių, teisinių reikalavimų geoterminio vandens komercializacijai nėra. 

7.6. Veiklų planas 

Siekiant sėkmingai vykdyti prekybą geoterminiu vandeniu, bus būtina atlikti tokias parengiamąsias veiklas: 

• Atlikti privalomą vandens sertifikavimą, kad šį vandenį būtų galima naudoti, teikiant sveikatinimo ir 

sveikatingumo paslaugas. 

• Atlikti kitus tyrimus, kad būtų išsiaiškintas vandens poveikis žmogaus organizmui (teigiamas, 

neigiamas ar neutralus). 

• Sukurti efektyvią ir išskirtinę produkto įvedimo į rinką strategiją ir ją įgyvendinti. 

• Suformuoti darbuotojų komandą, atsakingą už šio produkto sėkmingą komercializaciją. 


• Projekto įgyvendinimui minimalų papildomų žmogiškųjų išteklių poreikį sudaro – pardavimų 

vadybininkas. 

• Projekto įgyvendinimui nereikia įsigyti jokio ilgalaikio materialaus turto. 

47 1996-08-15 Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas Nr. I-1495 (Žin., 

1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105). 

| 56

VERSLO PLANAS 


8. FINANSINIS PLANAS 

Finansinės prognozės pateikiamos 10 metų laikotarpiui nuo produkto komercializavimo pabaigos 2013 m. iki 

2022 m. 

Finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra pagrįstos rinkos analizės rezultatais, statistiniais duomenimis, 

vadybinėmis prielaidomis taip pat Bendrovės strateginiais planais. Prognozinės finansinės atskaitomybės 

ataskaitos sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir Verslo 

apskaitos standartais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą. 

8.1. Pagrindinės prielaidos 

Pagrindinės prielaidos finansiniam modeliavimui: 

Produkto komercializavimui nėra steigiamas atskiras juridinis asmuo; 

Pardavimai planuojami atsižvelgiant į galimą produkto paklausą rinkoje; 

Pardavimai planuojami Lietuvos rinkoje; 

Pardavimų veikla galima ne anksčiau kaip nuo 2013 m., įvertinant produkto įvedimo į rinką laikotarpį. 

Detalios pajamų ir balanso prielaidos pateikiamos tolesniuose skyriuose. 

8.2. Investicijos ir finansavimo šaltiniai 

Lentelėje žemiau pateikta pradinė projekto investicija. 


Investicijų sąmata (biudžetas) 

1 INVESTICIJŲ KOMPONENTAI 2012 

[LTL] 1 

1 Statybos, remonto ir kiti darbai - 

2 Įranga - 

3 Paslaugų pirkimas (137.529) 

Vandens tyrimai (16.529) 

Vandens sertifikavimas (1.000) 

Verslo planas (20.000) 

Kitos paslaugos (produkto įvedimo į rinką paslaugos) (100.000) 

4 Darbo užmokestis - 

5 Kita - 

1.3. Investicijų vertė (iš viso) (137.529) 

Projekto finansavimui numatoma pasitelkti nuosavas lėšas, dalį išlaidų finansuoja KMTP (verslo planas, 

vandens tyrimai). 

| 57

VERSLO PLANAS 


8.3. Dabartinis ir prognozuojamas balansai 

Balanso straipsnių prognozės atliktos, remiantis rinkos analizės rezultatais, statistiniais duomenimis, vadybinėmis prielaidomis, taip pat Bendrovės strateginiais planais. 

Ilgalaikis turtas 

Ilgalaikio turto straipsnis atspindi įmonės veikloje naudojamo ilgalaikio turto likutinę vertę. Kadangi projekto įgyvendinimo metu Bendrovė neplanuoja įsigyti ilgalaikio 

turto, ilgalaikio turto straipsnis nebuvo prognozuojamas. Atitinkamai nėra atliekami ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimai. 

Trumpalaikis turtas 

Atliekant prognozes, suplanuotos per vienerius metus gautinos sumos. Gautinose sumose apskaitomas pirkėjų įsiskolinimas. Iš pirkėjų gautinos sumos prognozuotos 

atsižvelgiant į Bendrovės planuojamas pardavimo apimtis. 

Nuosavas kapitalas 

Nepaskirstyto pelno (nuostolių) straipsnis atspindi praėjusių ir einamojo laikotarpio Bendrovės veiklos rezultatą. Kapitalo ir rezervų straipsniai nėra prognozuojami, 

kadangi nėra steigiama nauja įmonė projekto vystymui. 

Dotacijos ir subsidijos 

Projekto įgyvendinimui Bendrovė neplanuoja gauti dotacijų/subsidijų, todėl atliekant prognozes šis straipsnis nėra prognozuojamas. 

Ilgalaikiai įsipareigojimai 

Atsižvelgiant į numatomą veiklos specifiką ilgalaikių įsipareigojimų straipsnis nėra prognozuojamas. 

Trumpalaikiai įsipareigojimai 

Trumpalaikius įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams. Trumpalaikiai įsipareigojimai prognozuojami remiantis mokėtinų sumų apyvartumo rodikliais. 

| 58

VERSLO PLANAS 


Lentelė Nr. 21. Prognozinės balanso ataskaitos 

Balanso ataskaita 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 

A. Ilgalaikis turtas - - - - - - - - - - - 

I. Nematerialusis turtas - - - - - - - - - - - 

II. Materialusis turtas - - - - - - - - - - - 

III. Finansinis turtas - - - - - - - - - - - 

IV. Kitas ilgalaikis turtas - - - - - - - - - - - 

B. Trumpalaikis turtas - 4.565 9.144 20.543 23.650 24.475 35.420 284.207 641.071 1.032.999 1.462.489 

I. 

Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti 

sutartys - - - - - - - - - - - 

II. Per vienerius metus gautinos sumos - 4.565 9.144 20.543 23.650 24.475 35.420 39.188 48.758 53.295 58.025 

III. Kitas trumpalaikis turtas - - - - - - - - - - - 

IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai - - - - - - - 245.019 592.313 979.704 1.404.464 

TURTO IŠ VISO: - 4.565 9.144 20.543 23.650 24.475 35.420 284.207 641.071 1.032.999 1.462.489 

C. Nuosavas kapitalas (137.529) (331.167) (472.978) (449.880) (405.838) (247.610) (22) 277.100 632.282 1.023.448 1.452.146 

I. Kapitalas - - - - - - - - - - - 

II. Rezervai - - - - - - - - - - - 

III. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) (137.529) (331.167) (472.978) (449.880) (405.838) (247.610) (22) 277.100 632.282 1.023.448 1.452.146 

D. Dotacijos, subsidijos - - - - - - - - - - - 

E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 137.529 335.732 482.122 470.423 429.488 272.085 35.442 7.107 8.789 9.551 10.343 

I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai - - - - - - - - - - - 

II. 

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai 

įsipareigojimai - 16.995 17.076 9.071 9.153 4.491 6.460 7.107 8.789 9.551 10.343 

Trūkstamos apyvartinės lėšos 137.529 318.737 465.046 461.352 420.335 267.594 28.982 - - - - 

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO: - 4.565 9.144 20.543 23.650 24.475 35.420 284.207 641.071 1.032.999 1.462.489 

Apyvartinio kapitalo poreikis priklauso nuo Bendrovės uždirbamo veiklos rezultato bei prognozuojamų finansinių ir investicinių piniginių srautų. 

Atliekant finansines prognozes, priklausomai nuo pelno (nuostolių) ir balanso ataskaitų sudarymo prielaidų, apyvartinio kapitalo poreikis modeliuojamas papildomuose 

balanso straipsniuose „Sukauptos laisvos lėšos“ (kai kaupiasi lėšų perteklius) ir „Trūkstamos apyvartinės lėšos“ (kai yra lėšų trūkumas). 

| 59

VERSLO PLANAS 


Lentelė Nr. 22. Apyvartinio kapitalo poreikis 

1 APYVARTINIS KAPITALAS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 

Apyvartinis kapitalas - 12.430 7.932 (11.472) (14.497) (19.984) (28.960) (32.081) (39.969) (43.744) (47.682) 

Pinigai - - - - - - - - - - - 

Gautinos sumos - (4.565) (9.144) (20.543) (23.650) (24.475) (35.420) (39.188) (48.758) (53.295) (58.025) 

Atsargos - - - - - - - - - - - 

Trumpalaikės skolos - 16.995 17.076 9.071 9.153 4.491 6.460 7.107 8.789 9.551 10.343 

1.4. Apyvartinio kapitalo pokyčiai - 12.430 (4.498) (19.404) (3.025) (5.487) (8.976) (3.121) (7.888) (3.775) (3.938) 

8.4. Dabartinės ir prognozuojamos pelno (nuostolio) ataskaitos 

Pelno (nuostolių) straipsnių prognozės atliktos remiantis vadybinėmis prielaidomis, atsižvelgiant į numatomą potencialią produkto paklausą bei jo realizavimo rinkos 

vystymosi tendencijas. 

Planuojama, kad produkto komercializavimo etapas bus pabaigtas iki 2012 m. pabaigos, todėl nuo 2013 m. sausio 1 d. Bendrovė galės pradėti aktyvią su produkto 

pardavimais susijusią komercinę veiklą. 

Pagrindinė veikla 

Prognozuojamu periodu Pelno (nuostolių) ataskaita buvo sudaroma prognozuojant geoterminio vandens pardavimo pajamas bei Bendrovės patiriamas sąnaudas 

(savikainą ir pardavimo sąnaudas). 

‣ Pardavimo pajamos 

Pardavimo pajamos planuotos atsižvelgiant į identifikuotą tikslinę rinkos dalį. Apskaičiuota, kad iki 50 km nuo Klaipėdos yra nutolusios 8 kompleksines sveikatingumo ir 

sveikatinimo paslaugas teikiančios įmonės (kur dirba daugiau nei 50 žmonių) ir 14 mažesnių tokių įstaigų (kur dirba mažiau nei 50 žmonių). Planuojama, kad pirmaisiais 

metais Bendrovė užmegs bendradarbiavimo ryšius su 10 proc. rinkoje esančių įstaigų, vėliau šią rinkos dalį plečiant vidutiniškai po 5 proc. kasmet. Įvertinus, kiek šiose 

įstaigose galėtų būti teikiama paslaugų su Bendrovės geoterminiu vandeniu, buvo apskaičiuoti galimi parduoti vandens kiekiai. Detalūs skaičiavimai pateikti lentelėje 

toliau. 

| 60

VERSLO PLANAS 


Lentelė Nr. 23. Prognozuojami geoterminio vandens pardavimo kiekiai 

PRIELAIDOS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 

Galimi parduodamo vandens kiekiai 0 660 825 1.485 1.650 1.650 2.310 2.475 2.970 3.135 3.300 

Tikslinės DIDELĖS įmonės, m3 8 0 1 1 2 2 2 3 3 4 4 4 

%, kurios pirks geoterminį vandenį 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% 55% 

Tikslinės MAŽOS įmonės 14 0 1 2 3 4 4 5 6 6 7 8 

%, kurios pirks geoterminį vandenį 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% 55% 

Vienos vonios talpa, m3 0,5 

Vid. vonių skaičius vienoje DIDELĖJE įmonėje 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 

Vid. vonių skaičius vienoje MAŽOJE įmonėje 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 

Per metus maksimaliai galima suteikti vonios 

paslaugų (procedūrų) DIDELĖSE įmonėse 63.360 0 7.920 7.920 15.840 15.840 15.840 23.760 23.760 31.680 31.680 31.680 

Per metus maksimaliai galima suteikti vonios 

paslaugų(procedūrų) MAŽOSE įmonėse 36.960 0 2.640 5.280 7.920 10.560 10.560 13.200 15.840 15.840 18.480 21.120 

Vidutinis paslaugos (procedūros) užimtumas 50% 

Kas kiek procedūrų vanduo vonioje keičiamas 4 

Vid.parduodamo vandens kiekiai DIDELĖMS įmonėms 

(m3) 3.960 0 495 495 990 990 990 1.485 1.485 1.980 1.980 1.980 

Vid.parduodamo vandens kiekiai MAŽOMS įmonėms 

(m3) 2.310 0 165 330 495 660 660 825 990 990 1.155 1.320 

Geoterminio vandens pardavimo kainodara aprašyta 5.2. skyriuje. 

‣ Pardavimo savikaina 

Geoterminio vandens komercializacijos sąnaudos detalizuotos lentelėje žemiau. 

| 61

VERSLO PLANAS 


Lentelė Nr. 24. Prognozuojamos sąnaudos 

PRIELAIDOS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 

Pardavimo sąnaudos 0 244.484 246.619 210.485 222.152 97.715 119.992 129.473 149.528 160.660 172.281 

Darbo užmokesčio sąnaudos 44.484 46.619 48.857 51.202 53.660 56.236 58.935 61.764 64.729 67.836 

Pardavimų vadybininkas 1 44.484 46.619 48.857 51.202 53.660 56.236 58.935 61.764 64.729 67.836 

DU brutto 2.828 44.484 46.619 48.857 51.202 53.660 56.236 58.935 61.764 64.729 67.836 

DU augimas 4,1% 4,8% 4,8% 4,8% 4,8% 4,8% 4,8% 4,8% 4,8% 4,8% 

R&D, pirmaisiais 2 metais 100.000 100.000 100.000 

R&D, 3-4 metais 25,0% 61.628 70.950 

R&D, 5-10 metais 5,0% 14.685 21.252 23.513 29.255 31.977 34.815 

Rinkodara 10,0% 100.000 100.000 100.000 100.000 29.370 42.504 47.025 58.509 63.954 69.630 

SAVIKAINA 0 3.934 4.917 8.851 9.834 9.834 13.768 14.751 17.701 18.685 19.668 

Elektros energija siurbliui 0,42 277 347 624 693 693 970 1.040 1.247 1.317 1.386 

Siurblio techninė priežiūra 0,14 92 116 208 231 231 323 347 416 439 462 

Gamtos mokesčiai, Lt/m³ 5,40 3.564 4.455 8.019 8.910 8.910 12.474 13.365 16.038 16.929 17.820 

Kita veikla 

Kitos veiklos rezultatas neprognozuotas. 

Finansinė ir investicinė veikla 

Finansinė ir investicinė veikla neprognozuota. 

Pelno mokestis 

Atliekant finansines prognozes, visu prognozuojamu laikotarpiu pelno mokestis buvo skaičiuojamas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Tarifo pokyčiai ateityje 

nenumatyti. 

| 62

VERSLO PLANAS 



Prognozinės pelno (nuostolių) ataskaitos 

Pelno/nuostolio ataskaita 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 

I. PAJAMOS - 54.780 109.725 246.510 283.800 293.700 425.040 470.250 585.090 639.540 696.300 

II. SAVIKAINA - 3.934 4.917 8.851 9.834 9.834 13.768 14.751 17.701 18.685 19.668 

III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) - 50.846 104.808 237.659 273.966 283.866 411.272 455.499 567.389 620.855 676.632 

IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 137.529 244.484 246.619 210.485 222.152 97.715 119.992 129.473 149.528 160.660 172.281 

V. VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) (137.529) (193.638) (141.811) 27.174 51.814 186.151 291.280 326.026 417.861 460.195 504.351 

VI. Kita veikla - - - - - - - - - - - 

VII. Finansinė ir investicinė veikla - - - - - - - - - - - 

XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ (137.529) (193.638) (141.811) 27.174 51.814 186.151 291.280 326.026 417.861 460.195 504.351 

XII. PELNO MOKESTIS - - - 4.076 7.772 27.923 43.692 48.904 62.679 69.029 75.653 

XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) (137.529) (193.638) (141.811) 23.098 44.042 158.228 247.588 277.122 355.182 391.166 428.698 

| 63

VERSLO PLANAS 


8.5. Dabartinės ir prognozuojamos pinigų srautų ataskaitos 

Bendrovės prognoziniai pinigų srautai sudaryti netiesioginiu būdu. 


Prognozinės pinigų srautų ataskaitos 

Pinigų srautų ataskaita 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 

I.1. Grynasis pelnas (nuostoliai) (137.529) (193.638) (141.811) 23.098 44.042 158.228 247.588 277.122 355.182 391.166 428.698 

I.2. Turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos - - - - - - - - - - - 

I.3. Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas - - - - - - - - - - - 

I.4. Gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas - (4.565) (4.579) (11.399) (3.107) (825) (10.945) (3.768) (9.570) (4.537) (4.730) 

I.5. Mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas) - 16.995 81 (8.005) 82 (4.662) 1.969 647 1.682 762 792 

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (137.529) (181.208) (146.309) 3.694 41.017 152.741 238.612 274.001 347.294 387.391 424.760 

II.1. Ilgalaikio turto įsigijimas - - - - - - - - - - - 

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai - - - - - - - - - - - 

III.1. Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais - - - - - - - - - - - 

III.2. Kiti finansinės veiklos pinigų srautai - - - - - - - - - - - 

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai - - - - - - - - - - - 

VI. Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) (137.529) (181.208) (146.309) 3.694 41.017 152.741 238.612 274.001 347.294 387.391 424.760 

VII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje - (137.529) (318.737) (465.046) (461.352) (420.335) (267.594) (28.982) 245.019 592.313 979.704 

VIII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje (137.529) (318.737) (465.046) (461.352) (420.335) (267.594) (28.982) 245.019 592.313 979.704 1.404.464 

| 64

VERSLO PLANAS 


8.6. Investicijų efektyvumo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas 

Finansiniai projekto atsipirkimo rodikliai skaičiuoti remiantis finansų valdymo žinyne „Financial Management: Principles and Applications“ (tenth edition; A.J.Keown, 

J.D.Martin, J.W.Petty, D.F.Scott; Pearson Education, Upper Saddle River, New Jersey; 2005) pateiktomis formulėmis ir metodikomis: 

 

Lūžio taškas (pajamoms) (angl. Break-even Point) – apskaičiuotas kaip santykis tarp fiksuotų išlaidų ir kontribucijos maržos, t.y. laikant, kad Bendrovės 

kintamųjų kaštų ir pardavimų santykis yra pastovus esant visiems pardavimų lygiams: 

S* = 

1 – 

F 

VC 

S 

, kur 

S* – lūžio taškas pajamoms, 

S – pardavimo pajamos, 

F – fiksuotieji kaštai, 

VC – kintamieji kaštai. 

Lūžio taško skaičiavimuose naudoti duomenys iš prognozuojamų pelno (nuostolių) ataskaitų. 

 

Grynoji dabartinė vertė (angl. Net Present Value, NPV) – apskaičiuota diskontuojant iš investicijos uždirbamus ateities pinigų srautus priimtina diskonto norma ir 

iš gaunamos sumos atimant pradinių investicijų dabartinę vertę. 

NPV = 

n 

 

FCFt 

(1 k 

t 

t1 ) 

IO 

, kur 

NPV – grynoji dabartinė vertė, 

FCF t – projekto grynieji pinigų srautai t periodu, 

k – projekto kapitalo kaštai (diskonto norma), 

IO – pradinės investicijos, 

n – projekto trukmė. 

Skaičiavimuose naudojama diskonto norma prilyginta – 10% 

Pinigų srautų grynoji dabartinė vertė skaičiuota naudojant MS Excel finansinę formulę „NPV“. 

 

Vidinė grąžos norma (angl. Internal Rate of Return, IRR) – diskonto norma, kuriai esant investicijų vertė lygi grynųjų pinigų srautų vertei, t.y. diskonto norma, 

kurią pritaikius investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė lygi nuliui. 

n 

IO = 

t 

FCFt 

(1 IRR 

t 

1 ) 

, kur 

IRR – vidinė grąžos norma, 


IO – pradinės investicijos, 

n – projekto trukmė. 

Vidinė grąžos norma yra lyginama su rinkoje esančia palūkanų norma (arba reikalaujama grąžos norma). Projekto vidinė grąžos norma skaičiuota naudojant MS 

Excel finansinę formulę „IRR“. 

| 65

VERSLO PLANAS 


 

Investicijų atsipirkimo periodas (angl. payback period) – laiko periodas, per kurį atsiperka pradinės investicijos, t.y. metų skaičius, per kuriuos projekto grynieji 

pinigų srautai susilygina su pradinėmis projekto investicijomis. 

PP = 

IO 

FCF t 

, kur 

PP – investicijų atsipirkimo periodas, 


IO – pradinės investicijos. 

Toliau lentelėje pateikiami pagrindiniai Projekto investicijos atsipirkimo rodikliai: 

Lentelė Nr. 27. Investicijos atsipirkimo rodikliai 

RODIKLIAI 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 

Pajamos (LTL) - 54.780 109.725 246.510 283.800 293.700 425.040 470.250 585.090 639.540 696.300 

Lūžio taškas (pajamoms, LTL) - 263.400 258.189 218.324 230.126 101.100 124.009 133.666 154.193 165.495 177.289 

Lūžio taškas (vnt.) - 3.173 1.941 1.315 1.338 568 674 704 783 811 840 

Grynoji dabartinė vertė (LTL) 

Vidinė grąžos norma 

Investicijų atsipirkimo laikas, metai 

573.606 

27% 

0,73 


• Kadangi projekto įgyvendinimas nereikalauja didelių pradinių investicijų, jis atsiperka labai greitai (per nepilnus metus). Analogiškai yra geri kiti projekto 

finansiniai rodikliai. 

• Didžiausią įtaką finansiniams projekto rezultatams turi geoterminio vandens paklausa. 

| 66

VERSLO PLANAS 


9. PROJEKTO EKONOMINIS IR SOCIALINIS VERTINIMAS 

Projekto ekonominis – socialinis vertinimas (kitaip nei finansinis vertinimas, kuris parodo projekto naudą 

projekto vykdytojui) parodo projekto įtaką visuomenei ir valstybei, kurioje jis bus įgyvendinamas. Kadangi 

pirminis ir pagrindinis projekto tikslas yra finansinės naudos (pajamų) generavimas Bendrovei, Projekto 

ekonominiai – socialiniai rodikliai nėra skaičiuojami. 

Lentelėje žemiau pateikiami pagrindinės projekto ekonominės-socialinės naudos įžvalgos. 


Sritis 

Žmonių sveikatos stiprinimas 

Lietuvos sveikatinimo ir 

sveikatingumo sektorių 

konkurencingumo didinimas 

Geoterminio vandens ir kitų 

gamtos išteklių pritaikomumo 

gydymui tyrimų skatinimas 

Projekto ekonominė – socialinė nauda 

Paaiškinimas 

Įgyvendinus projektą, Bendrovės išgaunamas geoterminis vanduo bus pradėtas 

naudoti teikiant sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas. Vadovaujantis pradinėmis 

atlikto tyrimo išvadomis, Bendrovės išgaunamas vanduo turi teigiamą naudą 

žmogaus organizmui, t.y. gerina širdies raumens veiklą, padeda sumažinti stresą ir 

kt. Taip pat numatoma, kad šis vanduo turės teigiamos įtakos įvairių odos ligų 

gydymui (tokių kaip psoriazės, žvynelinės, dermatito, seborėjos). Todėl pradėjus 

teikti sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas su šiuo vandeniu, bus stiprinama 

žmonių sveikata, mažinamas streso poveikis organizmui, natūraliais gamtos 

ištekliais gydomos ligos. 

Sveikatingumo ir sveikatinimo verslas neatsiejamas nuo gamtos produktų 

panaudojimo gydomajai ir rekreacinei veiklai. Natūralaus, sveiko, neturinčio 

priemaišų geoterminio vandens panaudojimas skatins sveikatingumo ir sveikatinimo 

įstaigas kurti naujas paslaugas, didinti teikiamų paslaugų įvairovę ir leis pritraukti 

daugiau klientų (ypatingai tų, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir stengiasi 

naudoti natūralius gamtos produktus). 

Alternatyvos, kuomet prie geoterminio vandens gręžinių būtų pastatytas 

sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų centras, įgyvendinimo metu, būtų labai 

sustiprintas Vakarų Lietuvos sveikatinimo, sveikatingumo ir SPA paslaugų sektorius. 

Šios alternatyvos įgyvendinimo metu būtų sukurtas išskirtinis objektas, kuris padėtų 

pritraukti tiek vietos, tiek užsienio turistų. 

Bendrovei pradėjus vykdyti išgaunamo vandens tyrimus ir kitos įstaigos bus labiau 

suinteresuotos tokius tyrimus atlikti. Tokiu būdu bus skatinamas ne tik mokslinis 

potencialas, tačiau gali būti atrasta ir daugiau žmogaus organizmui naudingų 

gamtos išteklių. 


• Projekto įgyvendinimas bus patrauklus ne tik finansiškai, tačiau bus sukuriama ir ekonominė – 

socialinė nauda: gerinama žmonių sveikata, naudojant natūralius gamtos produktus, didinamas 

sveikatinimo, sveikatingumo ir SPA sektorių konkurencingumas, skatinami geoterminio vandens 

ir kitų gamtos išteklių pritaikomumo gydymui tyrimai. 

| 67

VERSLO PLANAS 


10. VERSLO SCENARIJŲ ANALIZĖ 

Siekiant įgyvendinti projektą ir pasiekti suplanuotus jo tikslus, galimos 2 pagrindinės projekto įgyvendinimo 

alternatyvos (2 verslo scenarijai): 

Alternatyva Privalumai Trūkumai 

Nereikalingos papildomos 

investicijos; 

Daug organizacijų galės 

pasinaudoti Bendrovės siūloma 

paslauga ir taip padidint savo 

konkurencinį pranašumą rinkoje. 

Prekiauti geoterminiu vandeniu kitoms 

sveikatinimo ir sveikatingumo 

įstaigoms 

Šalia turimų gręžinių pastatyti 


paslaugų centrą, kuriame būtų 

teikiamos paslaugos, naudojant 

vandenį tiesiai iš gręžinių. Tiek tokio 

centro statyba, tiek jo valdymas galėtų 

būti vykdomi viešosios ir privačios 

partnerystės pagrindu. 

Toks centras būtų traukos objektu 

visame Pabaltyje, kadangi naudotų 

vietoje išgaunamą geoterminį 

vandenį; 

Būtų sustiprintas Vakarų Lietuvos 

sveikatingumo ir sveikatinimo 

paslaugų sektorius; 

Centras galėtų būti šildomas 

geotermine energija, kas leistų 

taupyti lėšas energijos ištekliams; 

Geoterminis vanduo būtų 

naudojamas vietoje kur jis 

išgaunamas, todėl jis visada būtų 

„šviežias“; 

Toks centras taptų traukos centru 

tiek vietos, tiek užsienio turistams. 

Dėl vandens transportavimo, 

vanduo praranda dalį savo 

išskirtinumo (nukrenta jo 

temperatūra, vanduo pakeičia 

spalvą); 

Vandens transportavimas sukelia 

papildomų logistikos ir 

sandėliavimo problemų; 

Vandens transportavimas padidina 

vandens kainą. 

Reikalingos didelės pradinės 

investicijos tokio centro statybai; 

Gręžinio išgręžimo kaina lyginant 

su viso centro statybos kaina 

tampa nebe tokia didele, todėl 

visada svarstytina galimybė tokius 

centrus statyti turistams labiau 

patraukliose vietose; 

Nepatraukli sveikatinimo ir 

sveikatingumo paslaugų centro 

vieta (LEZ ar Vydmantai). 

Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją, patraukliau būtų statyti sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų 

centrą vietoje, t.y. šalia esančių gręžinių. Tačiau, kadangi tai reikalauja didelių pradinių investicijų, šios 

alternatyvos nagrinėjimas nukeliamas ateičiai. 

Jautrumo analizė 

Jautrumo analizė parodo, kaip vienų ar kitų sąnaudų elementų nukrypimai paveikia analizuojamo investicijų 

projekto rezultatus. Projekto jautrumo analizė atlikta atsižvelgiant į projekto rezultatų jautrumą pagrindinių 

prielaidų pasikeitimui, t.y. koks būtų paklausos pokyčio (25 proc. ribose) efektas ankstesniuose skyriuose 

skaičiuotiems projekto gyvybingumo rodikliams. 

Paklausos pokytis 

Analizuojant bazinės alternatyvos rodiklių jautrumą investicijos dydžiui, buvo vertintos dvi papildomos 

alternatyvos: optimistinė – planuojama produkto paklausa bus 25% didesnė nei planuota, ir pesimistinė – 

planuojama produkto paklausa bus 25% mažesnė nei planuota. Visų trijų scenarijų – bazinio (nagrinėto 

verslo plane), optimistinio ir pesimistinio – poveikiai Projekto atsipirkimo rodikliams pateikti lentelėje žemiau: 

Lentelė Nr. 29. Jautrumo analizės rezultatai 

Scenarijai 

Grynoji 

dabartinė vertė 

(LTL) 

Vidinė grąžos 

norma 

Investicijų 

atsipirkimo 

laikas, metai 

Optimistinis 933.537 35% 0,52 

Bazinis 573.606 27% 0,73 

Pesimistinis 213.677 17% 1,22 

Apibendrinant jautrumo analizės rezultatus, matyti, kad visi vertinami projekto gyvybingumo rodikliai, net ir 

esant nepalankiems paklausos pokyčiams, išlieka teigiami, kas rodo, jog investicija yra gyvybinga bet kuriuo 

nagrinėjamu scenarijumi. Investicijų atsipirkimo laikas, keičiantis paklausai, išlieka labai patrauklus. 

| 68

VERSLO PLANAS 


11. RIZIKA 

Rizikos analizė taikoma siekiant nustatyti, kurie veiksniai yra svarbiausi tinkamam produkto įvedimui į rinką ir sėkmingai komercializacijai. Rizikos veiksnių 

identifikavimas leidžia numatyti galimas grėsmes, jas įvertinti ir valdyti, taip užtikrinant, kad visi užsibrėžti tikslai ir suplanuoti rezultatai bus pasiekti. 


Rizikos ir jų mažinimo priemonės 

Nr. 

Sąlyga 

Rizika 

Pasekmė 

1. Nepakankama 

geoterminio 

Geoterminio vandens paklausos 

svyravimai, dėl ko gali mažėti 

vandens paklausa projekto gyvybingumas ir veiklos 

tęstinumas. 

2. Bendrovės 

išgaunamo 

vandens 

tinkamumo 

naudoti rizika 

3. Technologinė 

vandens 

utilizavimo rizika 

4. Vandens 

sandėliavimo 

rizika 

Geoterminis vanduo dėl neigiamo 

poveikio gali būti pripažintas 

netinkamu naudoti, teikiant 


paslaugas, dėl to gali būti 

nutraukiamos projekto veiklos. 

Dėl itin aukštos Bendrovės 

išgaunamo vandens 

mineralizacijos, gali kilti problemų 

dėl šio vandens utilizavimo. 

Neišsprendus šių techninių 

klausimų, gali sumažėti siūlomo 

produkto paklausa. 

Tikslinės rinkos įmonės gali 

neturėti galimybių sandėliuoti 

geoterminio vandens. Kitas 

aspektas - sandėliuojant vandenį 

yra prarandamos naudingosios 

savybės. Neišsprendus šių 

klausimų, gali sumažėti siūlomo 

produkto paklausa. 

Tikimybės 

įvertinimas 

Poveikio 

įvertinimas 

0-1 1-10 

Aktualumo 

įvertinimas 

0,8 10 8 

0,1 10 1 

0,9 9 8,1 

0,6 9 5,4 

Veiksmų planas rizikai 

sumažinti 


pasireiškus 

Parengtas verslo planas, Pasireiškus rizikai bus 

siekiant identifikuoti 

peržiūrima rinkodaros 

geoterminio vandens strategija, intensyviau 

paklausą, atlikta pilotinė vykdomi asmeniniai 

tikslinių organizacijų apklausa. pardavimai. 

Parengtas „Geoterminio Pasireiškus šiai rizikai 

vandens poveikis žmogaus geoterminio vandens, 

fiziologiniams parametrams“ pritaikyto balneologijai, 

tyrimas, bus vykdomi komercializacija bus 

tolimesni geoterminio vandens nutraukta. 

tyrimai, sertifikavimas. 

Bus atliekami įvairūs tyrimai, 

siekiant išsiaiškinti 

geoterminio vandens 

utilizavimo galimybes. 

Vykdant komercializacijos 

veiklą, bus išsiaiškintos 

potencialių klientų galimybės 

sandėliuoti vandenį. 

Atsakingas 

asmuo 

Pardavimų 

vadybininkas 

Direktorius 

Pasireiškus šiai rizikai, bus Vyr. inžinierius 

koreguojama nustatyta tikslinė 

produkto rinka, įtraukiant 

įmones, turinčias technines 

galimybes utilizuoti Bendrovės 

išgaunamą vandenį. 

Pasireiškus šiai rizikai, 

Bendrovė svarstys galimybę 

vandenį klientams pristatyti 

dažniau ar savo talpose. 

Pardavimų 

vadybininkas 

| 69

VERSLO PLANAS 


Nr. 

Sąlyga 

5. Vandens 

transportavimo 

nepatrauklumas 

klientams 

6. Netinkamai 

nustatyta 

produkto kaina 

Rizika 

Pasekmė 

Potencialių vandens klientų gali 

netenkinti, kad jiems patiems 

reikės būti atsakingiems už 

vandens transportavimą. Dėl to 

gali mažėti vandens paklausa. 

Nustačius per mažą geoterminio 

vandens kainą nebus gaunamos 

galimos uždirbti pajamos, 

atitinkamai mažės veiklos 

pelningumas. Nustačius per 

didelę kainą galima prarasti dalį 

potencialių klientų. Abiem atvejais 

gali mažėti projekto 

gyvybingumas ir veiklos 

tęstinumas. 

7. Įrangos gedimai Esant įrangos gedimams gali būti 

nepatenkinti vartotojų poreikiai. 

Tikimybės 

įvertinimas 

Poveikio 

įvertinimas 

0-1 1-10 

Aktualumo 

įvertinimas 

0,6 8 4,8 

0,3 8 2,4 

0,2 5 1 

Bendras rizikingumas 30,7/70 


sumažinti 


pasireiškus 

Vykdant komercializacijos Pasireiškus šiai rizikai, 

veiklą, stebėti klientų nuostatą Bendrovė svarstys alternatyvą 

dėl vandens transportavimo pačiai organizuoti vandens 

klausimo, t.y. ar klientai transportavimą klientams. 

sutinka patys organizuotis 

vandens atsivežimą, ar 

norėtų, kad tai darytų 

Bendrovė. 

Parengtas verslo planas, 

kuriame išanalizavus situaciją 

rinkoje, įvertinta galima 

geoterminio vandens kaina. 

Turėti atsarginę įrangą, kuri 

reikalinga vandens išgavimui, 

arba partnerius, kurie galėtų 

sugadintą įrangą operatyviai 

pakeisti/suremontuoti. 

Atsakingas 

asmuo 

Direktorius 

Esant poreikiui, turės būti Direktorius 

taikoma lankstesnė kainodara, 

kainą nustatant kiekvienam 

klientui individualiai. 

Pasireiškus šiai rizikai, kuo 

įmanoma operatyviau pakeisti 

/ suremontuoti įrangą. 

Vyr. inžinierius 

Atlikus svarbiausių Projekto rizikų aktualumo įvertinimą, Projektas surinko 30,7 balus iš 70. Tai reiškia, kad Projekto rizikingumas yra toleruotinas, tačiau svarbu atkreipti 

dėmesį, kad technologinės rizikos yra kritinės ir gali daryti esminę įtaką sėkmingam Projekto įgyvendinimui. 


• Rizikų vertinimo metu nustatyta, kad Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Svarbiausios rizikos, galinčios turėti didžiausią įtaką sėkmingam projekto 

įgyvendinimui yra technologinės rizikos. 

| 70

VERSLO PLANAS 


12. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 

Geoterminio vandens naudojimo balneologijoje idėjos vertinimo metu buvo atlikta numatomo produkto, 

potencialios jo rinkos ir konkurentų, rinkodaros ir pardavimo strategijos, produkto gamybos ir tiekimo, 

finansinė analizė, taip pat idėjos komercializavimo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas, identifikuotos 

pagrindinės rizikos. Atsižvelgiant į analizės rezultatus, toliau pateikiamo pagrindinės išvados ir 

rekomendacijos: 

1. Analizės metu identifikuotos sėkmingam geoterminio vandens komercializacijai būtinos atlikti veiklos: 

verslo plano parengimas, privalomo vandens sertifikavimo atlikimas, kitų tyrimų, siekiant išsiaiškinti 

vandens poveikį žmogaus organizmui, atlikimas, produkto įvedimo į rinką strategijos sukūrimas ir 

įgyvendinimas, komercializavimo komandos suformavimas. 

2. Produkto SSGG (stiprybių ir silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė parodė, kad nors Bendrovės 

išgaunamas geoterminis vanduo yra itin aukštos mineralizacijos bei pirminių tyrimų duomenimis turi 

teigiamą poveikį žmogaus organizmui, egzistuoja rizika dėl produkto patrauklumo rinkai: Bendrovės 

išgaunamas geoterminis vanduo rinkai gali neatrodyti toks patrauklus ir išskirtinis, potencialūs klientai 

gali neturėti galimybių sandėliuoti vandenį savo patalpose, vandens transportavimas taip pat gali būti 

nepatrauklus klientams, dėl itin aukštos vandens mineralizacijos klientams gali tekti papildomai 

investuoti į procedūrų kabinetų įrengimą / atnaujinimą, panaudojant medžiagas, kurioms vanduo (jo 

garai) neturėtų tokio žalingo poveikio. 

3. Atlikus rinkos analizę bei atsižvelgiant į Bendrovės išgaunamo geoterminio vandens savybes, esamą 

pasaulio ir Lietuvos rinkos būklę ir tendencijas, prognozuojama, jog geoterminis vanduo būtų patrauklus 

sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų įstaigoms, kurios savo veikloje plačiai naudoja (ar gali naudoti) 

vandenį kaip gydymo ir ligų prevencijos priemonę. 

4. Pasaulinė sveikatinimo ir sveikatingumo rinka sparčiai vystosi. Vienas pagrindinių rinkos augimo 

veiksnių yra vis didėjantis žmonių susidomėjimas ir rūpinimasis sveikata, sveika gyvensena, kūno ir 

sielos harmonija. Įstaigų, veikiančių sveikatingumo sektoriuje, paslaugomis naudojasi apie 289 mln. 

klientų per metus (30-yje turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių šalių). Sveikatingumo sektoriaus 

apytikris pasaulinės rinkos dydis yra apie 2 trilijonai JAV dolerių. Visa tai leidžia šią rinką apibūdinti ne 

kaip specifinę nišą, o svarbų globalios rinkos verslo sektorių. 

5. Lietuvoje sveikatinimo ir sveikatingumo rinka taip pat sparčiai vystosi. Atsižvelgiant į vis platesnį 

sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą bei pasaulines tendencijas, Lietuvos Respublikos 

įstatymuose jau yra įtvirtintos sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugų sąvokos. 

6. Atlikus potencialių rinkos atstovų apklausą išsiaiškinta, kad tik pavienės sveikatinimo ir sveikatingumo 

įstaigos norėtų pirkti Bendrovės geoterminį vandenį. Pagrindinės to priežastys: dideli vandens 

transportavimo kaštai, vandens sandėliavimo ribotos galimybės, galimos vandens utilizacijos 

problemos, įstaigos yra patenkintos šiuo metu naudojamais ištekliais (mineraliniu vandeniu iš nuosavų 

gręžinių ar gėlu vandeniu, prisotinamu atsivežtomis druskomis). Todėl iš pradžių rekomenduojama 

orientuotis į tikslinės rinkos atstovus, kurie nuo Klaipėdos yra nutolę iki 50 km (Klaipėdos apskritis). 

Toks atstumas numatytas atsižvelgiant į tai, kad didžiausia sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigų 

koncentracija yra Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje ir Nidoje ir tokiu atveju būtų dalinai išspręstos 

problemos dėl vandens transportavimo ir sandėliavimo. Vėliau, atlikus papildomus Bendrovės 

išgaunamo vandens tyrimus dėl jo pritaikomumo tam tikrų ligų gydymui, būtų galima tikėtis plėsti 

tikslinės rinkos dydį (tiek Lietuvoje, tiek vandenį eksportuojant į Latviją). 

7. Atlikus produkto konkurentų analizę, nustatyta, kad Lietuvoje nėra praktikos prekiauti mineraliniu 

vandeniu, skirtu sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų teikimui, todėl horizontali konkurencija Lietuvos 

rinkoje neegzistuoja (nėra organizacijų, kurios siūlytų tokį produktą rinkai). Vertikalioji konkurencija 

egzistuoja su įmonėmis, kurios sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigoms gali pasiūlyti Negyvosios jūros 

vandenį, kuris savo savybėmis yra artimas Bendrovės išgaunamam geoterminiam vandeniui. Nors 

tiesioginių konkurentų nėra daug, svarbu atkreipti dėmesį, kad egzistuoja didelė konkurencija tarp į 

geoterminį vandenį panašių produktų, t.y. geoterminis vanduo turi alternatyvų, substitutų: mineralinis 

vanduo, dirbtinai mineralizuotas vanduo ir gėlas vanduo su įvairiais mišiniais (aliejais, aromatais ir kt.). 

8. Siekiant įgyvendinti projektą ir pasiekti suplanuotus jo tikslus, galimos 2 pagrindinės projekto 

įgyvendinimo alternatyvos: (1) Prekiauti geoterminiu vandeniu kitoms sveikatinimo ir sveikatingumo 

įstaigoms, kas nereikalautų papildomų didelių investicijų; (2) Šalia turimų gręžinių pastatyti sveikatinimo 

ir sveikatingumo paslaugų centrą, kuriame būtų teikiamos paslaugos, naudojant vandenį tiesiai iš 

gręžinių. Tiek tokio centro statyba, tiek jo valdymas galėtų būti vykdomi viešosios ir privačios 

partnerystės pagrindu. Toks centras galėtų tapti traukos objektu visame Pabaltyje, taip sustiprinant 

Vakarų Lietuvos sveikatingumo ir sveikatinimo sektorių. 

| 71

VERSLO PLANAS 


9. Produkto konkuravimo strategijos, rinkodara, projekto socialinis ekonominis vertinimas buvo nagrinėjami 

plačiąja prasme, darant prielaidą, kad geoterminis vanduo gali būti siūlomas visoms numatytos rinkos 

organizacijoms. Lietuvos rinkoje rekomenduojama Bendrovės išgaunamą vandenį tikslinės rinkos 

dalyviams pozicionuoti kaip unikalų produktą, išsiskiriantį itin aukšta mineralizacija ir gydomosiomis 

savybėmis. 

10. Projekto finansinė analizė iliustruoja, kad Projekto įgyvendinimas atsiperka labai greitai (per nepilnus 

metus). Taip yra todėl, nes projekto įgyvendinimas nereikalauja didelių pradinių investicijų. Atitinkamai 

yra geri ir kito projekto finansiniai rodikliai. 

11. Rizikų vertinimo metu nustatyta, kad Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Svarbiausios rizikos, 

galinčios turėti didžiausią įtaką sėkmingam projekto įgyvendinimui yra technologinės rizikos 

(geoterminis vanduo dėl neigiamo poveikio gali būti pripažintas netinkamu naudoti, teikiant sveikatinimo 

ir sveikatingumo paslaugas, dėl itin aukštos vandens mineralizacijos gali kilti problemų dėl šio vandens 

utilizavimo, tikslinės rinkos įmonės gali neturėti galimybių sandėliuoti vandens ir kt.). 

Atsižvelgiant į atliktos analizės rezultatus ir išvadas, galima teigti, kad prekybos geoterminiu vandeniu tikslinė 

rinka pagal geografinę apimtį yra labai ribota, kadangi vandenį transportuojant toliau, žymiai išauga jo kaina. 

Taip pat susiduriama su kitomis problemomis – siekiant taupyti išlaidas transportavimui, vanduo turėtų būti 

vežamas didesniais kiekiais, kas reikštų, kad klientai turėtų sandėliuoti didesnius kiekius vandens savo 

patalpose. Tačiau kadangi tokia veikla nereikalauja didelių pradinių investicijų, rekomenduojama, atlikus 

parengiamąsias veiklas, pradėti vykdyto prekybą Bendrovės išgaunamu geoterminiu vandeniu išskirtiems 

tikslinės rinkos atstovams. 

| 72

VERSLO PLANAS 


13. PRIEDAI 

Priedas Nr. 1 

Priedas Nr. 2 

Priedas Nr. 3 

Priedas Nr. 4 

Priedas Nr. 5 

Priedas Nr. 6 

Priedas Nr. 7 

Priedas Nr. 8 

Geroji užsienio šalyse įsikūrusių sveikatingumo, sveikatinimo, SPA įstaigų veiklos praktika 

Pagrindinės sveikatingumo, sveikatinimo, SPA įstaigos, veikiančios Klaipėdos apskrityje. 

Detalizuoti numatomos geoterminio vandens realizavimo rinkos pagrindiniai rodikliai 

2006–2011 metais. 

Galima geoterminio vandens realizacijos rinka Latvijoje 

Išskirta tikslinė projekto rinka 

Viešoji ir privati partnerystė 

Geoterminio vandens alternatyvų aprašymai 

Lietuvoje veikiančių logistikos įmonių, kurios galėtų pervežti geoterminį vandenį, sąrašas 

| 73

Geoterminio vandens pritaikymas gydymo tikslais - KlaipÄdos ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Geoterminio vandens pritaikymas gydymo tikslais - KlaipÄdos ...