anotacija (pdf) - KlaipÄdos universitetas
anotacija (pdf) - KlaipÄdos universitetas
anotacija (pdf) - KlaipÄdos universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
RES HUMANITARIAE, V<br />
TURINYS<br />
STRAIPSNIAI<br />
Dalia Čiočytė. Tikėjimo sampratos bruožai Vinco Kudirkos kūryboje<br />
Loreta Jakonytė. Klydęs klasikas neprieinamais tekstais (oficialioji Vinco Kudirkos recepcija sovietmečiu)<br />
Marijus Šidlauskas. Vinco Kudirkos poezijos socialumas<br />
Gintautas Česnys. Vinco Kudirkos profesinė veikla<br />
Pillė Veljataga. Estetinė mintis Aušroje ir Varpe: meno tikslų sampratos<br />
Arūnas Baublys. Reformatai aušrininkai ir varpininkai Lietuvos tautinio atgimimo procese<br />
Petras Bielskis. Vincas Kudirka: lietuviškasis pozityvizmas ir teatras<br />
Ona Tijūnėlienė, Janina Bukantienė. Vinco Kudirkos skelbtų vertybių sklaida nūdienos akademinio<br />
jaunimo gyvenime<br />
Indrė Brokartaitė-Pladienė. Špygelis oder Zerkolas bzw. Veidrodis? Zu Dubletten und Ersatzwörtern<br />
von deutschen Lehnwörtern in der litauischen Presse Ostpreussens<br />
Guido Michelini. Jono Pipiro sudaryti giesmių rinkinėliai vokiškame kontekste<br />
Arvydas Piepalius. Jurgio Gerulio biografijos 1933–1945 m. dokumentavimo klausimu<br />
Vidmantas Mačiulskis. Lietuvininkų šokis profesoriaus Juozo Lingio archyve<br />
POLEMIKA<br />
Rimantas Balsys. Dėl J. Lasickio paminėtų dievybių Salaus, Klamals, Atlaibos, Tawals kilmės bei<br />
funkcijų<br />
Dalia Čiočytė<br />
Vilniaus <strong>universitetas</strong><br />
Tikėjimo sampratos bruožai Vinco Kudirkos kūryboje<br />
Anotacija<br />
Aiškinantis Vinco Kudirkos kūriniuose glūdinčią tikėjimo sampratą, reikšmingas kontekstas yra Kudirkos,<br />
kaip Varpo redaktoriaus, polemika su dvasininkų redaguotu leidiniu Apžvalga (1889–1896).<br />
Kudirka išryškina skirtį svietiški inteligentai – kunigai, kuri anaiptol nėra ateizmo – teizmo skirties<br />
ekvivalentas. Varpo redaktorius akcentuoja vidinę tikėjimo tikrovę, tikėjimo ir gyvenimo vienovę.<br />
Kritikuodamas kai kurių savo gyvenamojo meto kunigų frazes, nuostatas, veiksmus, Kudirka teigia,<br />
kad bažnytinių luomų veikla turėtų krypti į bendrą tikslą. Bedievio etiketę jis laiko ne tik įžeidimu,<br />
bet ir akstinu tikėjimo problemai išryškinti. Kas yra bedievis? – klausimas, kuriam svarstyti, anot<br />
Kudirkos, reikia ypatingo, itin gilaus išmanymo: esama įvairių religinio tikėjimo formų ir išorės<br />
žvilgsniui jos prieinamos itin nelengvai.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Varpas, Tėvynės varpai, Apžvalga, Tėvynės sargas, pasaulietis inteligentas,<br />
tikėjimas, davatkiškumas, bedievystė.
Loreta Jakonytė<br />
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas<br />
Klydęs klasikas neprieinamais tekstais (oficialioji Vinco Kudirkos recepcija sovietmečiu)<br />
Anotacija<br />
Straipsnyje nagrinėjama Vinco Kudirkos oficialioji recepcija sovietmečiu, viešo pasakojimo pastangos<br />
tautinio sąmoningumo simbolį adaptuoti kitam istoriniam bei politiniam laikui. Aptariamas<br />
jo raštų ideologinis pervertinimas, lėmęs griežtą leidybinę atranką; išryškinama dvilypė traktuotė:<br />
šališkai pasinaudoti Kudirkos socialiniu angažuotumu ir kritiškumu, suherojinti biografiją, paskelbti<br />
literatūros klasiku, tačiau ginčyti jo politines pažiūras ir padaryti bemaž neprieinamą skaitytojams.<br />
Tuos Kudirkos laikysenos ir kūrinių bruožus, kurių nepavyko suderinti su nauja ideologija, sovietmetis<br />
buvo linkęs aiškinti neišvengiamu XIX a. situacijos poveikiu, o palankiausią terpę klasiko palikimui<br />
suformavo literatūros istorikai.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Vincas Kudirka, sovietmečio literatūra, klasikos recepcija.<br />
Marijus Šidlauskas<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Vinco Kudirkos poezijos socialumas<br />
Anotacija<br />
Straipsnyje aktualizuojama poezijos ir literatūros apskritai socialumo samprata, iškeliamas šios<br />
sampratos „negrynumas“ ir santykinumas, neleidžiantis jos formalizuoti bei standartizuoti. Aptariant<br />
V. Kudirkos poezijos socialumą pasitelkiamas sociologijos klasiko Ferdinando Tönnieso Gemeinschaft<br />
/ Gesellschaft (bendruomenė / visuomenė) dvinaris modelis, kurio koreliatais Kudirkos poezijoje<br />
galėtume laikyti tautos tėvo / tautos, taip pat vyriškumo / moteriškumo priešpriešas. Atviri savo<br />
epochos sociokultūriniams iššūkiams, Kudirkos eilėraščiai yra persmelkti asmeninio įsipareigojimo<br />
aistros ir grindžiami giluminiais moralumo bei sakramentalumo imperatyvais. Fundamentali vertybių<br />
hierarchija ir telkianti galia šios poezijos socialumą susieja su universaliuoju žmogiškumo branduoliu,<br />
todėl Kudirkos poetinis žodis šiandien išlieka gyvastingas ir svarbus.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: socialumas, bendruomenė / visuomenė, organinis solidarumas, mechaninis<br />
solidarumas, tėvas, motina, vaikas, sakramentalumas.<br />
Gintautas Česnys<br />
Vilniaus <strong>universitetas</strong><br />
Vinco Kudirkos profesinė veikla<br />
Anotacija<br />
Straipsnyje nagrinėjamas Vinco Kudirkos – gydytojo – darbas Šakiuose, įsikūrimo aplinkybės,<br />
sunkumai, darbo apimtis ir pobūdis, požiūris į medicinos etiką, įvertinami medicininės publicistikos<br />
darbai, jų profesinis lygis, apžvelgiamas indėlis į lietuviškosios medicinos terminijos kūrimą.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Kudirka, medicina, medicinos publicistika.
Pillė Veljataga<br />
Kultūros, filosofijos ir meno institutas<br />
Estetinė mintis Aušroje ir Varpe: meno tikslų sampratos<br />
Anotacija<br />
Straipsnis skirtas tautiškumo diskurso estetinei minčiai, pradėtai pirmajame lietuviškame periodiniame<br />
leidinyje Aušra ir išplėtotai tautinio sąjūdžio lyderio vaidmenį atlikusiame Vinco Kudirkos<br />
vadovaujamame Varpe. Aptariama romantinės ir pozityvistinės estetinės minties pakraipų polemika,<br />
siekiama išryškinti ne tik Aušroje ir Varpe susiklosčiusių meno sampratų skirtumus, bet ir jų bendrus<br />
bruožus.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: XIX a. pabaigos lietuvių estetika, tautiškumo diskursas, socia linis meno<br />
angažuotumas, romantinė poezija, realistinė proza.<br />
Arūnas Baublys<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Reformatai aušrininkai ir varpininkai Lietuvos tautinio atgimimo procese<br />
Anotacija<br />
Straipsnyje siekiama apžvelgti, kokį vaidmenį nacionalinio tapatumo kūrimo ir saviidentifikacijos<br />
procese iki valstybinės nepriklausomybės atkūrimo suvaidino ne tautinė, bet religinė mažuma, priklausiusi<br />
tam pačiam lietuvių etnosui, iš kurio susiformavo šiuolaikinė lietuvių tauta.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: reformatai, aušrininkai, varpininkai, nacionalinis atgimimas, tautinis<br />
tapatumas, S. Dagilis, A. Sketeris, P. Jakubėnas, J. Šepetys.<br />
Petras Bielskis<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Vincas Kudirka: lietuviškasis pozityvizmas ir teatras<br />
Anotacija<br />
Lietuvių teatro pradžių pradžioje, prie nacionalinės dramaturgijos ištakų, iškyla viena pjesė – A.<br />
Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“. Ir tai ne atsitiktinis reiškinys mūsų teatro kultūros istorijoje.<br />
Lietuvoje nėra vietovės, kaimo ar miestelio, kuriame nors kartą nebūtų suvaidinta ši komedija.<br />
Straipsnyje siekiama nustatyti socialines priežastis ir estetines bei moralines prielaidas, lėmusias šio<br />
kūrinio aktualumą ir ilgaamžiškumą. Pjesė traktuojama kaip politinis tautos sąmoningumo ir apsisprendimo<br />
aktas. Nagrinėjama V. Kudirkos „Varpo“ tautiškos kultūros ideologija, asmenybės pasaulėjautos<br />
ir tautos likimo sąveika, skatinanti kultūros procesus, bei pozityvus mąstymas kaip filosofinė<br />
pasaulio suvokimo sistema.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: spaudos draudimas, asmenybė, pozityvizmas, teatras, dramaturgija,<br />
pasaulėjauta.
Ona Tijūnėlienė, Janina Bukantienė<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Vinco Kudirkos skelbtų vertybių sklaida nūdienos akademinio jaunimo gyvenime<br />
Anotacija<br />
Straipsnyje aptariama V. Kudirkos, lietuvių tautinio atgimimo skelbėjo, savo gyvenimu ir kūriniais<br />
atskleidusio ateities Lietuvos valstybės piliečiui būtinas vertybines nuostatas, aktualizuotų amžinųjų<br />
vertybių sklaida akademinio jaunimo gyvenime. Pristatomi pagrindiniai Lietuvos Respublikos himno<br />
– V. Kudirkos testamento būsimiems nepriklausomos šalies piliečiams – moraliniai imperatyvai,<br />
nagrinėjamos nūdienos akademinio jaunimo dvasinės vertybės. Istoriniu, naratyviniu, analizės, abstrahavimo,<br />
sisteminimo metodais nustatomas akademinio jaunimo santykis su himno tekste iškeltais<br />
tautos idealais, puoselėjamomis vertybėmis.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: tautos kultūra, vertybės, vertybinė orientacija, nacionalinis išsivaduojamasis<br />
judėjimas, nūdienos akademinis jaunimas.<br />
Indrė Brokartaitė-Pladienė<br />
Šiaulių <strong>universitetas</strong><br />
Špygelis oder Zerkolas bzw. Veidrodis? Zu Dubletten und Ersatzwörtern von deutschen Lehnwörtern<br />
in der litauischen Presse Ostpreussens<br />
Anotacija<br />
Šiame kalbų kontaktų teorija grindžiamame straipsnyje nagrinėjama, kaip paskutiniame lietuviškai<br />
leistame Rytprūsių laikraštyje Naujasis Tilžės keleivis (1924−1940) buvo vartojami vokiški skoliniai,<br />
turėję lietuviškų ir slaviškų atitikmenų. Aptariamos tokių vokietybių teminės grupės, analizuojami jų<br />
vartojimo polinkiai laikraščio tekstuose. Taip atsiskleidžia laikraščio autorių (Enzio Jagomasto, Onos<br />
Jagomastaitės-Vilmantienės, Dovo Jagomasto, Vydūno) kalbinės nuostatos, laviravimas tarp Rytprūsių<br />
lietuvių kalbos gryninimo polinkių ir bilingvizmo sąlygomis gyvenusios lietuvininkų bendruomenės<br />
kalbinių įpročių.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Rytprūsių lietuviška spauda, dvikalbystė, vokietybė, pakaitalas, dubletas.<br />
Guido Michelini<br />
Parmos <strong>universitetas</strong><br />
Jono Pipiro sudaryti giesmių rinkinėliai vokiškame kontekste<br />
Anotacija<br />
Liuteronų kunigas Jonas Pipiras (1833–1912), klebonavęs Klaipėdoje nuo 1882 m. iki gyvenimo pabaigos,<br />
buvo svarbi Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo figūra XIX a. antrojoje pusėje. Jis parašė<br />
lietuvių kalbos gramatiką vokiečiams (Lithauische Sprachlehre), parengė keturis bažnytinių giesmių<br />
rinkinėlius ir pamokslų rinkinį Mißios, redagavo įvairius periodinius leidinius, tarp kurių – Nusidawimai<br />
apie Ewangēlijôs Praplatinimą tarp Źydû ir Pagonû (iki 1889 m.).<br />
Šiame straipsnyje nagrinėjami trys iki šių dienų išlikę J. Pipiro giesmynėliai, apie kuriuos probėgšmais<br />
prasitariama svarbiose D. Kauno ir D. Kšanienės monografijose. Straipsnio tikslas – nustatyti<br />
giesmynėlių ryšius su vokišku kontekstu.<br />
PAGRINDINIAI žodžiai: Mažoji Lietuva, Liuteronų bažnyčia, giesmynai, bažnytinės giesmės,<br />
verstinė literatūra, melodijos.
Arvydas Piepalius<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Jurgio Gerulio biografijos 1933–1945 m. dokumentavimo klausimu<br />
Anotacija<br />
Šiame straipsnyje, remiantis prieinamais literatūros šaltiniais, aptariama paskutiniųjų prof. Jurgio<br />
Gerulio (1888–1945) gyvenimo metų (po 1933 m.) veikla. J. Gerulio akademinė veikla vienokiu ar<br />
kitokiu aspektu, nors ir neišsamiai, yra aptarta lietuvių literatūroje. Karo metų profesoriaus gyvenimo<br />
tarpsnis yra apgaubtas paslapties, kuri visiškai pateisinama, atsižvelgiant į jo tarnybos vokiečių<br />
karinėje žvalgyboje specifiką. Apie jo karo metų veiklą, suėmimą ir mirtį esama labai prieštaringos,<br />
nepatikrintos ar nepatikrinamos informacijos. Straipsnio tikslas – kiek leidžia šiuolaikinė faktografija,<br />
pabandyti atkurti paskutiniųjų profesoriaus gyvenimo metų ir žūties aplinkybes.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Jurgis Gerulis, baltistika, nacizmas, žvalgyba, Abveras.<br />
Vidmantas Mačiulskis<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Lietuvininkų šokis profesoriaus Juozo Lingio archyve<br />
Anotacija<br />
Straipsnyje analizuojama Klaipėdos universiteto Menų fakultete saugoma prof. Juozo Lingio asmeninio<br />
archyvo XIX a. pabaigos – XX a. vidurio lietuvininkų šokių medžiaga, surinkta 1968 m. Rusnės rajone.<br />
Susiejus ją su naujausiais etninės choreografijos mokslo tyrimais, apžvelgiami lietuvininkų šokio ypatumai,<br />
Mažojoje Lietuvoje vyravusio surinkimų judėjimo, pietizmo ir kitų veiksnių įtaka šokio raidai.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: lietuvininkai, lietuvininkų šokis.<br />
Rimantas Balsys<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Dėl J. Lasickio paminėtų dievybių Salaus, Klamals, Atlaibos, Tawals kilmės bei funkcijų<br />
Anotacija<br />
Šiame straipsnyje, remiantis žinomais rašytiniais šaltiniais, tautosaka, etnografiniais aprašymais,<br />
kalbos duomenimis, giminingų mokslo sričių tyrinėtojų pastebėjimais, pateikiamos iki šiol neaptartų<br />
arba ankstesnių tyrinėtojų prieštaringai vertintų dievybių (Salaus, Klamals, Atlaibos, Tawals) mitologinės<br />
charakteristikos.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: J. Lasickis, dievybės, tautosaka.
Change language