Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras

20
SPORTO MOKSLAS
ketvirta finalinė 500 m dalis buvo greičiausia, o pirma
500 m dalis – lėčiausia. Taip pat palyginta skirtingas
vietas užėmusių įgulų taktiniai variantai.
Vidurkių skirtumų patikimumui tarp atskirų grupių
rodiklių nustatyti taikytas Stjudento t kriterijus nepriklausomoms
imtims. Skaičiavimai atlikti MS Excell
programa. Reikšmingumo lygmuo p < 0,05.
Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas
2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse vyrų ir moterų
įgulos A finale taikė mažai taktinių variantų. Iš
galimų 12 taktinių variantų vyrai irkluotojai pasinaudojo
penkiais, moterys irkluotojos – šešiais taktiniais
variantais (1 pav.). Daugiausia vyrų irkluotojų įgulų
A finale taikė 1–3 (43,8 % įgulų) ir 1–2 (29,2 % įgulų)
taktinius variantus. Rečiau buvo taikyti 1–4 (12,5 %
įgulų), 4–2 (6,3 % įgulų) ir 4–3 (8,3 % įgulų) taktiniai
variantai. Moterų irkluotojų įgulos olimpinės
regatos A finale dažniausiai taikė taip pat 1–3 (50,0 %
įgulų) ir 1–2 (22,2 % įgulų) taktinius variantus. Be
minėtų taktinių variantų, 2,8 % moterų įgulų naudojo
2–3 taktinį variantą.
proc.
60,0
50,0
40,0
30,0
20,0
10,0
0,0
29,2
22,2
43,8
50,0
12,5
5,6
0
0
0
2,8
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
6,3
13,9
8,3
5,6
1–2 1–3 1–4 2–1 2–3 2–4 3–1 3–2 3–4 4–1 4–2 4–3
Taktiniai variantai
Vyrai
Moterys
1 pav. 2008 m. olimpinių žaidynių A finale taikyti vyrų ir moterų
irkluotojų taktiniai variantai
Nors vyrų ir moterų įgulos dažniausiai taikė
1–3 taktinį variantą, tačiau taikydamos šį taktinį variantą
medalius laimėjo 52,4 % vyrų ir 50,0 % moterų
įgulų (2 pav.). 50,0 % vyrų ir moterų įgulų, taikiusių
taktinį variantą 1–2, taip pat iškovojo medalius.
Taikydamos taktinį variantą 1–4 medalius iškovojo
50,0 % vyrų įgulų ir nė vienos moterų įgulos. Rečiau
taikytas taktinis variantas 4–2 (jį naudojo 6,3 %
A finalo vyrų įgulų ir 13,9 % A finalo moterų įgulų)
buvo veiksmingesnis. Taikydamos šį taktinį variantą
medalius iškovojo 66,7 % vyrų įgulų ir 80,0 % moterų
įgulų. Tai taktinis variantas, kai greičiausiai įveikiami
paskutiniai 500 m. Norint padidinti greitį ir energingai
finišuoti, kaip pažymi Barisas (1985), reikia didelio
organizmo sistemų funkcinio pajėgumo, o po startinio
greitėjimo būtina pagrindinę nuotolį dalį nuirkluoti
ekonomiškai, stengiantis išlikti tarp lyderių.
proc.
100,0
80,0
60,0
40,0
20,0
0,0
50,0 50,0 52,4 50,0 50,0
0 0
66,7
80,0
25,0
1–2 1–3 1–4 2–3 4–2 4–3
Taktiniai variantai
Vyrai
Moterys
2 pav. 2008 m. olimpinių žaidynių A finale vyrų ir moterų irkluotojų
laimėti medaliai taikant tam tikrus taktinius variantus
Tai, kaip sportininkai įveikia atskiras nuotolio
dalis, lemia ir varžybų rezultatą. Nustatyta, kad tos
įgulos, kurių atskirų nuotolio dalių įveikimo laikas
mažiau svyravo, užėmė aukštesnes vietas. Vyrų
įgulos, užėmusios 1–3 vietas, antrąjį 1000 m įveikė
vidutiniškai 2,86 s lėčiau negu pirmąjį 1000 m, o
įgulos, užėmusios 4–6 vietas, antrąjį 1000 m įveikė
3,09 s lėčiau negu pirmąjį (3 pav.). Moterų įgulos,
kurios iškovojo medalius, antrąjį 1000 m įveikė
vidutiniškai 1,47 s lėčiau negu pirmąjį, o 4–6 vietas
užėmusios įgulos antrąjį 1000 m įveikė vidutiniškai
4,75 s lėčiau negu pirmąjį 1000 m. Todėl labai svarbu
nuotolį įveikti ekonomiškiau, ilgesnį laiką judant
dideliu pastoviu greičiu.
Skirtumas (sek.)
1,00
0,00
-1,00
-2,00
-3,00
-4,00
-5,00
-6,00
-2,86
-1,47
*
Vyrai
M ote rys
-3,09
1–3 vieta 4–6 vieta
3 pav. 2008 m. olimpinių žaidynių A finale laiko skirtumas tarp
pirmojo ir antrojo 1000 m, priklausomai nuo užimtos vietos (* – p
< 0,05, lyginant 1–3 ir 4–6 vietas)
Palyginus šiuos duomenis su ankstesnių olimpinių
žaidynių ir 2001–2003 m. pasaulio čempionatų vyrų
ir moterų irkluotojų nuotolio įveikimo duomenimis,
nustatytos panašios tendencijos. 1988–2004 m.
olimpinėse žaidynėse 1–3 vietas laimėjusios vyrų irkluotojų
įgulos antrąjį 1000 m įveikdavo 1,39–3,24 s
lėčiau negu pirmąjį, o 4–6 vietas užėmusios įgulos
antrąjį 1000 m įveikdavo 2,80–5,26 s lėčiau negu
pirmąjį (Venclovaitė, 2006).
Pekino olimpinių žaidynių vyrų A finale mažiausi
laiko svyravimai tarp pirmo ir antro 1000 m
įveikimo buvo nustatyti vienviečių ir keturviečių
valčių, o didžiausi – aštuonviečių valčių, jie siekė
-4,75
*
50,0