Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
70<br />
SPORTO MOKSLAS<br />
Prancūzijos olimpinės akademijos (POA) generalinio<br />
sekretoriaus Žano Venzelio (Jean Vintsel)<br />
kvietimu pernai Paryžiuje lankėsi <strong>Lietuvos</strong> olimpinės<br />
akademijos (LOA) delegacija, vadovaujama LOA<br />
prezidento prof. Povilo Petro Karoblio ir dekano Algimanto<br />
Gudiškio. Delegacijos daugumą sudarė mūsų<br />
šalies mokyklų kūno kultūros mokytojai – 2008 metų<br />
geriausio mokytojo konkurso laimėtojai ir LOA tarybos<br />
nariai, pasižymėję olimpinio švietimo veikloje.<br />
Susitikimas su kolegomis prancūzais vyko Pjero de<br />
Kuberteno (Pierre de Coubertin) olimpiniame centre.<br />
2013 metais visas pasaulis švęs šio žymaus pedagogo<br />
mokslininko 150‐ąjį gimimo metinių jubiliejų<br />
(1863 01 01–1937 09 02). Kilęs iš Normandijos, iš<br />
tėvo paveldėjęs barono titulą, aristokratiškos šeimos<br />
jaunuolis turėjo slaptą savo troškimą, nors žinojo didelį<br />
tėvo norą sūnų matyti kariškiu. Jau 24 metų P. de<br />
Kubertenas žinojo savo gyvenimo tikslą – grąžinti<br />
Prancūzijai didingą dvasią pakeičiant ir reformuojant<br />
jos sustingusią, neturinčią fantazijos švietimo<br />
ir ugdymo sistemą. Jam mokslas reiškė visuomenės<br />
ateitį, ir jis ieškojo būdų, kaip pakelti Prancūzijos<br />
dvasią po pralaimėjimo 1870 metų prancūzų–prūsų<br />
kare. P. de Kubertenas buvo aktyvus sportininkas –<br />
kultivavo fechtavimąsi, irklavimą, jojimą, boksą.<br />
Kai paskelbė savo sprendimą atgaivinti olimpines<br />
žaidynes, mažai kas juo tikėjo, o visuomenė sutiko<br />
be ypatingo entuziazmo. Jo olimpizmo apibrėžimas<br />
turėjo keturis principus, kurie toli gražu nebuvo paprastų<br />
sportinių varžybų principai. Pirmasis kertinis<br />
principas skelbia – reikia būti tikinčiam, t. y. ištikimai<br />
tikėti aukštesnio dvasinio gyvenimo idealais, siekti<br />
tobulumo. Ne mažiau svarūs ir kiti trys principai,<br />
tapę reikšmingais moraliniais priesakais vėlesniems<br />
olimpinių žaidynių rengėjams ir olimpizmo idėjų<br />
tęsėjams. Antrasis principas toks: atstovauti elitui,<br />
kuris propaguotų lygybę, nepriklausomai nuo kilmės;<br />
trečiasis – kartu būti ištikimam riteriškoms moralės<br />
normoms; ketvirtasis – kas ketverius metus sudaryti<br />
paliaubas – surengti Žmogiškumo pavasario festivalį<br />
ir garbinti grožį įtraukiant ir filosofinius menus į<br />
žaidynes. Dar 1932 m., X olimpinėse žaidynėse Los<br />
Andžele, kartu buvo demonstruojami ir pasaulio<br />
mokslo laimėjimai bei tautų menas ir kultūra. Šių<br />
KRONIKA<br />
CRONICLE<br />
<strong>Lietuvos</strong> olimpinės akademijos delegacijos<br />
viešnagė Prancūzijoje<br />
žaidynių meno komisijos nariu buvo pakviestas ir<br />
lietuvis dr. plk. ltn. Antanas Jurgelionis.<br />
P. de Kubertenas kartu su graiku Demetrijumi<br />
Vikelu 1894 m. įkūrė Tarptautinį olimpinį komitetą<br />
(International Olympic Committee, IOC), po metų<br />
tapo IOC prezidentu ir juo išbuvo beveik 30 metų.<br />
Atsistatydino pasibaigus VIII olimpinėms žaidynėms,<br />
1925 metais. Pirmosios olimpinės žaidynės 1896 m.<br />
Atėnuose ir 1900 m. Londone nepadarė visuotinio<br />
įspūdžio, tačiau 1906 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės<br />
tapo svarbiausiu pasaulio renginiu. Dėl I pasaulinio<br />
karo neramumų P. de Kubertenas pasirūpino,<br />
kad IOC 1915 m. balandžio 10 d. būtų perkeltas į<br />
Lozaną Šveicarijoje.<br />
Mirė P. de Kubertenas eidamas 75‐uosius metus.<br />
Beveik visos jo idėjos sėkmingai įgyvendintos ir tęsiamos<br />
jau antrą šimtmetį. Pirmosiose olimpinėse žaidynėse<br />
Atėnuose dalyvavo 204 sportininkai (tarp jų<br />
nebuvo nė vienos moters) iš 14 valstybių, o į 2008 m.<br />
olimpines žaidynes Pekine atvyko 11028 atletai iš<br />
204 šalių. Beveik pusę sportininkų sudarė moterys.<br />
Todėl P. de Kubertenas laikomas laimingiausiu utopistu<br />
pasaulyje.<br />
LOA delegacijai lankantis Paryžiuje, suėjo<br />
115 metų nuo 1894 m. birželio 23 d., kai vienoje<br />
iš Paryžiaus (Sorbonos) universiteto salių įvyko<br />
iškilminga IOC steigimo ceremonija ir buvo priimta<br />
Olimpinė chartija, nubrėžusi tarptautinio olimpinio<br />
sąjūdžio strategiją. Lietuvių delegacija svečiavosi<br />
šiame Sorbonos universitete – viename seniausių<br />
pasaulyje universitetų, mus priėmęs ir lydėjęs universiteto<br />
administracijos protokolo šefas Seržas<br />
Peras (Serge Peyre) maloniai parodė šią salę, taip<br />
pat Liudviko XIII laikų buvusio pirmojo ministro<br />
kardinolo Armano Žano de Rišelje (Armann Jean<br />
de Richelieu) kabinetą, kuris paprastai atidaromas<br />
tik vieną kartą per metus. Lietuviai taip pat pamatė<br />
ir unikalią beveik 700 metų kauptą rektorių skeptrų<br />
kolekciją, universiteto įžymybių portretus, freskų<br />
salę, lankėsi filologų diplomų įteikimo ceremonijoje.<br />
Dabar dauguma Paryžiaus aukštojo mokymo įstaigų<br />
formaliai yra suvienytos į Paryžiaus akademiją, kurios<br />
administracija reziduoja prestižiniame Sorbonos<br />
universiteto pastate. Pats Seržas Peras yra atsakingas
Change language