Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
66<br />
SPORTO MOKSLAS<br />
Procentai<br />
100<br />
90<br />
80<br />
70<br />
60<br />
50<br />
40<br />
30<br />
20<br />
10<br />
0<br />
I tyrimas II tyrimas III tyrimas<br />
E gr. mergaitės<br />
K gr. mergaitės<br />
E gr. berniukai<br />
K gr. berniukai<br />
Pastaba: ** – p < 0,01; *** – p < 0,001; skirtumo reikšmingumo<br />
lygmuo, lyginant E ir K grupių mergaičių bei E ir K grupių berniukų<br />
rezultatų aritmetinius vidurkius antrame ir trečiame tyrime.<br />
2 pav. Eksperimentinės ir kontrolinės grupės vaikų nykščių ir<br />
rodomųjų pirštų sukinėjimo rezultatų kaita<br />
Tyrimo rezultatų aptarimas<br />
Pirmą kartą <strong>Lietuvos</strong> ikimokyklinio amžiaus vaikų<br />
pirštų, riešo ir visos rankos judesių koordinacija tirta<br />
naudojant Bruininks-Oseretsky (Bruininks, 2000)<br />
motorinių įgūdžių testus. Nustatyta, kad rengiant<br />
vaikus mokyklai sistemingai ir tikslingai atliekami<br />
įvairūs pirštų, riešo ir visos rankos judesių lavinimo<br />
pratimai skatina pozityvią rankų koordinacijos kokybinių<br />
ir kiekybinių parametrų kaitą.<br />
Akių ir rankos koordinacija pasireiškia integruojant<br />
vizualiąją informaciją ir rankų judesius.<br />
Kamuoliuko metimo į grindis ir gaudymo, metimo į<br />
taikinį judesiai yra tik tada koordinuoti ir tikslūs, kai<br />
tinkamai integruojama vizualinė ir motorinė veikla<br />
(Gallahue, Ozmun, 2000). Siekimo ir griebimo judesiai<br />
priklauso nuo objekto dydžio. Rankos tiesimo ir<br />
griebimo judesių koordinacija rodo laiką, reikalingą<br />
pagriebti (pagauti) mažesnius daiktus. Griebiant<br />
mažesnius daiktus pirštai tiesiami greičiau (Marteniuk<br />
et al., 1990). Penkiamečiams vaikams gaudyti<br />
teniso kamuoliuką buvo neįprasta. Pedagoginiai<br />
stebėjimai rodo, kad jiems sunkiai sekėsi suvokti,<br />
kokia jėga mesti kamuoliuką, kad jis, atsimušęs į<br />
grindis, atšoktų iki liemens aukščio (neatšoktų per<br />
aukštai ar per žemai). Vaikams ne visada pasisekdavo<br />
mesti kamuoliuką į grindis tiesia trajektorija, todėl<br />
jis kartais atsimušdavo į pėdą ir nuriedėdavo arba<br />
atšokdavo ne tiesiai aukštyn, dėl to nebepavykdavo<br />
jo sugauti. Kamuoliuko gaudymo abiem rankomis<br />
rezultatai geresni nei gaudymo viena ranka dėl to, kad<br />
gaudant abiem delnais gaudymo plotas yra didesnis.<br />
Kita vertus, penkerių metų vaikai neturi kamuoliuko<br />
gaudymo viena ranka patirties, nes paprastai žaidžia<br />
su dideliais kamuoliais. Taip pat pastebėta, kad vaikai<br />
dažnai nesugauna kamuoliuko net jam prisilietus prie<br />
delno dėl to, kad nespėja sureaguoti ir sulenkti pirštų.<br />
Lyginant abiejų grupių penkerių metų (pirmo tyrimo)<br />
mergaičių ir berniukų kamuoliuko metimo į grindis ir<br />
gaudymo abiem rankomis bei dominuojančia ranka<br />
užduočių rezultatų vidurkius, matyti, kad jie labai<br />
panašūs (1 lentelė).<br />
Penkiamečiams vaikams pagauti iš trijų metrų<br />
atstumo metamą kamuoliuką sekėsi dar blogiau nei<br />
atšokusį nuo grindų, o abiem rankomis – geriau nei<br />
viena ranka. Vaikams sudėtingiau nei suaugusiesiems<br />
įvertinti artėjančio kamuoliuko greitį, atstumą ir skriejimo<br />
trajektoriją. Tai suprato ir patys vaikai. Testavimo<br />
metu paaiškinus ir parodžius užduotį jie dažnai<br />
sakydavo, kad pagauti nesugebės, ypač viena ranka.<br />
Tekdavo raminti juos ir sakyti, kad svarbu artėjantį<br />
kamuoliuką įdėmiai sekti akimis ir stengtis pagauti.<br />
Mūsų tyrimai sutampa su D. Sinklerio (Sinclair, 1985)<br />
tyrimais ir teiginiu, kad 5 metų vaikų gebėjimas gaudyti<br />
kamuolį yra išlavintas blogiau nei kiti pagrindiniai<br />
judesiai. Sėkmingam kamuolio gaudymui reikia<br />
geros akių ir rankų judesių koordinacijos, kuri šiuo<br />
amžiaus tarpsniu dar nėra tinkamai išlavinta.<br />
Metimas į taikinį yra sudėtingas judesys. Jo technikos<br />
vaikai išmoksta sunkiau nei kitų pagrindinių<br />
judesių. Metant į taikinį reikia nustatyti atstumą iki<br />
taikinio, įvertinti skriejimo trajektoriją, tiksliai atlikti<br />
judesį ir atitinkamai diferencijuoti kamuoliuko metimo<br />
jėgą (Adaškevičienė, 1993). Penkiamečiai vaikai<br />
iš penkių bandymų į taikinį pataikė tik vidutiniškai<br />
daugiau nei vieną kartą.<br />
Judesių koordinacija yra gebėjimas integruoti<br />
skirtingas raumenų grupes ir jutimo sistemas sukuriant<br />
efektyvius judesių derinius. Kuo sudėtingesnė<br />
motorinė užduotis, tuo geresnės koordinacijos reikia<br />
norint sėkmingai atlikti judesius. Koordinuoti judesiai<br />
leidžia vaikui greitai ir tiksliai atlikti specifines<br />
judesių serijas. Judesiai turi būti sinchroniški, ritmiški<br />
ir atliekami reikiama seka (Gallague, Ozmun, 2000).<br />
Atliekant sudėtingos koordinacijos judesius, labai<br />
svarbi rega. Tačiau Bruininks-Oseretsky testuose<br />
rankų koordinacijai tirti yra dvi užduotys, kurios atliekamos<br />
užsimerkus. Jos iš dalies leidžia vertinti vaikų<br />
neuromotorinį brendimą. Mūsų stebėjimai rodo, kad<br />
vaikams atlikti užduotis užmerktomis akimis buvo<br />
labai neįprasta. Pirmo tyrimo metu užmerkus akis<br />
liesti nosį rodomųjų pirštų galais taisyklinga judesių<br />
seka gebėjo ne visi. Kai kurie vaikai labai sulėtindavo<br />
rankos judesį prieš pat paliesdami nosį, per<br />
ilgai ieškodavo jos galiuko, todėl trikdydavo ritmą.<br />
Dažniausia penkiamečių vaikų klaida buvo vienos<br />
rankos pirštu palietus nosį, pamiršti ją ištiesti per<br />
alkūnę ir iš karto lenkti kitą ranką. Nors atliekant<br />
užduotį testuotojas klaidas taisė žodžiu, dalis vaikų<br />
vis tiek neįstengdavo suprasti ir greitai ištaisyti klaidos.<br />
Kai kurie vaikai suprasdavo savo klaidą, tačiau<br />
nespėdavo atlikti nepertraukiamų taisyklingų rankų<br />
judesių sekų (per 90 sekundžių keturis kartus paliesti
Change language