siuvim teljÄ - Diena.lt

More documents

Recommendations

Info

4 miestas pirmADIENIS, lapkričio 9, 2009 www.vilniausdiena.lt lin ksma šventė Vakar Vilniaus rotušės aikštėje vyko Šv. Huberto – medžiotojų globėjo – dienos minėjimas. Medžiotojai viliojo vaišėmis nukrautais stalais, trofėjų paroda. Miestelėnai klausėsi Vokietijos Euskircheno miesto didžiųjų medžioklinių ragų orkestro koncerto. Atgis Neries kr antin ė s Jaunieji menininkai bando įpūsti gyvybės sostinės Neries krantinėms. Lapkričio 12 d. pievoje šalia Baltojo tilto bus pastatyti laisvalaikio baldai, o krantinėje šalia Karaliaus Mindaugo tilto – tribūnos kėdučių prototipai. „ Atkirta“ irgi g rimz ta Rytoj teismas spręs, ar nekilnojamojo turto bendrovei „Atkirtos būstas“ iškelti bankroto bylą, praneša naujienų portalas vz.lt. Grupei priklausančiai bendrovei „Atkirtos ranga“ bankroto byla jau iškelta, o UAB „Atkirta“ realios veiklos nevykdo. Ka lė dų ste buk las mer din čia me mies te Įam ži no: • „Neringos“ gimdytojams – architektams, dailininkams, skulptoriams – pagerbti šalia restorano drabužinės buvo prisukta spalvoto metalo lentelė. Gedimino Bartuškos nuotr. Restoranas „Ne rin ga“ su grą ži no į jau nys tę D ov ilė Ja b lo n sk a it ė d.jablonskaite@diena.lt Penk ta die nio va ka rą „Ne rin ga“ atgi jo. 50 me tų šven čian tis res to ranas vėl bu vo pil nas gar sių vi suome nės vei kė jų ir in te lek tua lų. Ger da vo, bet ne nu si ta šy da vo Skam bant Bi ru tės Damb raus kai tės, Ra sos Kau šiū tės, Ra sos Ra pa ly tės, Vik to ro Ma li naus ko ir ki tų „Ne ringos“ sce no je ne vie nus me tus pa siro dan čių at li kė jų dai noms, res to rano sve čiai su ko si val so rit mu. Bu vo ir le gen di nių Ki je vo kot le tų, o bene po pu lia riau sias „Ne rin gos“ gėri mas – vy nas – lie jo si upe liais. „Nors al ko ho lio čia vi sa da bū da vo, nie kas ne nu si ger da vo. Čia bu vo susi ren ka ma ne ger ti, o bend rau ti“, – pa sa ko jo poe tas Al gi man tas Bal ta kis. Bu vo eta pas, kai jo gy ve ni me „Nerin ga“ bu vo be ga lo svar bi – ka vi nė je bū rė si in te lek tua lų klu bas. „Ne rin go je“ – kaip na mie Bro liai Nas vy čiai dar ir šian dien didžiuo ja si sa vo prieš pu sę am žiaus su kur tu dar bu. „Nors bu vo me jauni, vos bai gę moks lus, da rė me, ką no rė jo me. Da bar ar chi tek tais taip ne pa si ti ki ma kaip anuo met“, – nos tal giš kai pri si mi nė Al gi man tas Nas vy tis. O jo bro lis Vy tau tas kal boms negai šo lai ko. Jis šok di no į „Ne rin gos“ šven tę atė ju sias vieš nias, ypač savo anū kę. „Kar tų su si ti ki mas. Šian dien jaučiuo si taip, kaip prieš 50 me tų. Aišku, šio kių to kių po ky čių yra. Pa vyzdžiui, tua le tai bu vo daug di des ni, mū sų tilp da vo bent ke tu rios“, – pa sa ko jo Un di nė Nas vy ty tė, skaisčiai ro ži niu lūp da žiu ryš kin da ma lūpas. Pak laus ta, ar daž nai už su ka į „Nerin gą“, at sa kė, kad pa sta ruo ju metu re čiau. „Ta čiau jei ta riuo si dėl inter viu, tai vi sa da čia. Su bro liu ir gi „Ne rin go je“ pa si ma to me“, – kalbė jo U.Nas vy ty tė. A.Nas vy tis „Ne rin go je“ pie tauja kas dien. Jei ne pa si ro do per pietus, res to ra no per so na las ga li įtarti – kaž kas ne taip, gal pa si li go jo. Nors žvel giant į bren dį gurkš no jan tį ir su bi čiu liais bend rau jan tį A.Nasvy tį ste bie si – iš kur tiek ener gi jos! „Ne rin go je“ jis – kaip na mie. Bran gi kaip kū di kis „Ne rin ga“ yra ma no kū di kis. Pirmas mū sų su bro liu rim tas dar bas. Į jį įdė jo me la bai daug šir dies. Bė gant lai kui įgy ja ma pa tir ties, ta čiau būtent ta pa tir tis ir dar bo sta žas ne belei džia taip nuo šir džiai pro jek tuo ti, kaip kad pro jek tuo ja mi pir mie ji kūri niai. Pro jek tuo jant „Ne rin gą“ pagrin di nį vaid me nį at li ko šir dis. Ir vien dėl to man šis res to ra nas yra la bai bran gus“, – „Vil niaus die nai“ sa kė A.Nas vy tis. Pak laus tas, kas, jo ma ny mu, „Nerin gą“ pa da rė le gen da, A.Nas vy tis at sa kė: „Čia rin kę si žmo nės. Ši ka vinė – Lie tu vos bo he mos is to ri jos dalis. „Ne rin go je“ su si rin ku si Lie tu vos švie suo me nė dis ku tuo da vo te momis, ku rios bu vo su var žy tos vie šojo je erd vė je. Ši ka vi nė ta po sa vo tiš ku pa žin čių ir dis ku si jų klu bu. Prie mažo sios sa lės kam pi nių sta liu kų nuolat sė dė da vo ki no pa sau lio žmo nės, ra šy to jai. „Ne rin go je“ vi sa da bu vo la bai ge ra at mos fe ra.“ 1 dar bent ke lias sa vai tes. Dien raš čio ži nio mis, oficia li šven ti nio lai ko tar pio pra džia pla nuo ja ma tik gruo džio vi du ry je. Svars to ma, kad Ka lė dų eg lės įžie bimo ce re mo ni ja ga lė tų įvyk ti gruodžio 12-ąją. „Pir miau sia pa si puoš ko mer ci niai cent rai. Šiuo me tu kaip tik ir dir bame su jais“, – kal bė jo šven ti ne gatvių, pa sta tų ir mies to erd vių puo šyba Lie tu vo je už sii man čios įmo nės „Šven čių stu di ja“ di rek to rė Jo lanta Tū rai tė. Gat vės liks be tvis ke sio Pa gal su tar tį su sa vi val dy be per nai „Šven čių stu di ja“ Ka lė dų dva sios įpū tė Pi lies, T.Vrub levs kio gat vėms ir Kons ti tu ci jos pro spek tui. Ge dimi no pro spek to ir Vo kie čių gat vės gro žiu rū pi no si įmo nė „El ga mos švie sa“. Vy t au t a s M ilėn a s : Dėl TV bokš to vargu ar priim si me teigia mą spren di mą. Šie met tvis ke sio mies te bus gero kai ma žiau. Jau da bar ži no ma, kad be puoš me nų liks T.Vrub levskio ir Vo kie čių gat vės. Pi lies gat vė dar tu ri vil ties. „In ten sy viai ieš kome pri va čių rė mė jų. Jei ra si me, Pilies gat vė vėl pa si puoš tų bal to mis snai gė mis. Jei ne, de ja...“ – at si duso J.Tū rai tė. Ta čiau ji neuž si mi nė, kad be puoš me nų ga li lik ti ir Kons ti tu cijos pro spek tas. „Kol kas tik ta ria ma si, ta čiau dide lė ti ki my bė, kad tau py si me ir čia. Gal būt puo ši me tik da lį pro spek to, gal būt vi sai mi ni ma liai ar ba iš viso pa lik si me be puoš me nų“, – neslė pė sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos • Tam sa: Vilniaus pasididžiavimu tapęs TV bokštas šiemet tikriausiai netaps aukščiausia šalies egle. Roko Medonio nuotr. di rek to rius Vy tau tas Mi lė nas. Vadi na si, ga li bū ti, kad ka lė dinėmis deko ra ci jo mis pui kuo sis tik Ge di mi no pro spek tas. Ta čiau ir ja me spin de sio tik riau siai ne bus tiek daug. „Gal būt re tin si me: ne kiek vieną, o kas ant rą ži bin tą puo ši me“, – ne slė pė sa vi val dy bės Ko mu na li nio ūkio de par ta men to di rek to riaus pa va duo to jas An ta nas Mi ka lauskas. Ro tu šės eg lė taps pa grin di ne Vis dėl to ge ro kai su men ku sios mies to ga li my bės švies ti ir spin dėti kris į akis net ne pas ta biems vilnie čiams. Mies to val džia tau pys net puoš da ma pa grin di nę ne tik sos tinės, bet ir vi sos ša lies eg lę. Prie dau giau nei 25 m aukš čio ža lias ka rės pri pra tu siems miestie čiams teks ten kin tis kuk les niu me džiu. Ka ted ros aikš tė je šie met su žibs eglė, panaši į iki šiol sto vė ju sią prie mies to Ro tu šės. Jos ap da ras iš esmės ne si skirs nuo per nykš čio ir užper nykš čio – eg lė vėl žė rės rau donos spal vos pa puo ša lais. „Ban do me ma žin ti iš lai das, spaudžia mės, – paaiš ki no J.Tū rai tė ir pati ki no, kad Ro tu šės aikš tė be Ka lėdų eg lės ne liks. – Tai bus staig me na: konst ruk ci nė mo der ni skaid ri eg lė, puoš ta vai kų su kur tais žais lais.“ At sis kai ty ti vė luo ja me tus Ga li my bes pra šmat nes nėms mies to puoš me noms ri bo ja ne tik Vil niaus biu dže tas, bet ir sun ki rė mė jų pa dėtis. J.Tū rai tė sa kė jau su si tai kiu si su tuo, kad pa slau gų kai nas teks mažin ti, ieš ko ti komp ro mi sų ir laukti at si skai ty mų už dar bus. Pak laustas, kiek šie met lė šų skir ta mies tui puoš ti, A.Mi ka laus kas bu vo at vi ras: „Kas skir ta, vis kas jau su val gy ta.“ V.Mi lė nas bu vo konk re tes nis: per nai mies tui gra žin ti at sei kė ta apie 500 tūkst. li tų, o šie met teks iš si vers ti su treč da liu šios su mos. Sa vi val dy bė šiuo me tu dar tik atsi skai to už praė ju siais me tais su teiktas pa slau gas. TV bokš tas: puoš ar ne? Vil nius jau ke le rius me tus di džiuoja si tu rįs aukš čiau sią ša lies eg lę – TV bokš tą. Tra di ciš kai jis įžie biamas gruo džio 25 d. Šie met aukš čiau sios eg lės li ki mas ky bo ant plau ko. Iš pra džių sa vi valdy bės ka lė di nių ren gi nių or ga ni za vimo dar bo gru pė bu vo nu spren du si TV bokš to ne puoš ti. Vė liau lyg per si galvo jo. „Ga lu ti nio at sa ky mo nė ra, tačiau links ta ma į tai, kad tra di ci jas tęstu me“, – pa sa ko jo A.Mi ka laus kas. Ta čiau V.Mi lė nas ne bu vo toks opti mis tas: „Dėl TV bokš to var gu ar priim si me tei gia mą spren di mą.“
www.diena.lt pirmADIENIS, lapkričio 9, 2009 5 lietuva si ū lo ma premija Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei už etinės kultūros tradicijų sklaidą, puoselėjimą, tyrinėjimą ir kūrybinę veiklą etinės kultūros srityje siūloma skirti valstybinę Jono Basanavičiaus premiją, jos dydis – 65 tūkst. litų. B .G enz elis gaus rentą Valstybinę signataro rentą siūloma skirti Kovo 11-osios Akto signatarui filosofui Bronislavui Genzeliui. Jam renta priklausytų nuo šių metų birželio 24-osios. Signataro renta – 50 proc. Seimo nario algos – skiriama asmeniui, kai šis neturi draudžiamųjų pajamų. O ro u os tas bus pigus Vilniaus oro uosto vadovas Tomas Vaišvila, siekdamas pritraukti naujų oro bendrovių ir padidinti skrydžių skaičių, kitąmet planuoja mažinti aptarnavimo mokesčius ir veiklos sąnaudas, o daugiau pajamų bus siekiama gauti iš kitų veiklos sričių. Biu rok ra tijos bur bu las nebesipučia Vals ty bės tar ny bo je šie met dras tiš kai su ma žė jo kon kur sų į lais vas dar bo vie tas. Kai ku rie eks per tai jau įspė ja, kad ne gali bū ti ma ži na ma per daug, nes ga li nu ken tė ti vals ty bės tar nybos ko ky bė. Sta sys Gu da vi čius s.gudavicius@diena.lt Ke li kon kur sai per sa vai tę Vals ty bės tar ny bos de par ta men to (VTD) prie Vi daus rei ka lų mi niste ri jos duo me ni mis, per nai per 12 mė ne sių vi so se ša lies ins ti tu ci jo se pa skelb ta dau giau kaip 5 tūkst. konkur sų į vals ty bės tar nau to jų po stus. Vi du ti niš kai per vie ną dar bo die ną bū da vo pa skel bia ma po be veik 20 kon kur sų į lais vas vie tas vals ty bės ir sa vi val dy bių ins ti tu ci jo se. Va len ti nas Mi lak nis: Re for mo mis sten giama si siek ti vals ty bės tar ny bos efek ty vumo – val di nin kų mažiau, bet ge riau at liekan čių dar bą. Šie met per dar bo sa vai tę paskel bia ma vi du ti niš kai tik po 5–7 kon kur sus. Nuo sau sio iki spa lio jų pa skelb ta vos 958, tai yra be veik pen kis kart ma žiau, nei per nai per tą pa tį lai ko tar pį. Tu ri mais duo meni mis, esant eko no mi niam sunk mečiui ir di dė jant ne dar bui sėk min gai bai gia si dau gu ma kon kur sų į lais vas dar bo vie tas vals ty bės tar ny bo je. VTD pra ne šė, kad per nai iš dau giau kaip 5 tūkst. kon kur sų be veik tūkstan tis, tai yra penk ta da lis, bai gė si tuo, kad vals ty bės tar nau to jų ne bu vo priim ta. O šiais me tais iš be maž tūkstan čio kon kur sų tik 145, tai yra maždaug kas sep tin tas, bai gia si taip pat. La biau po li ti zuo ta VTD spe cia lis tai nė ra tik ri, kad tai, jog ma žė ja kon kur sų vals ty bės tarny bo je, ga li bū ti sie ja ma su da barti nės Vy riau sy bės vyk do ma Saulė ly džio pro gra ma, ku ria sie kia ma ma žin ti tar nau to jų skai čių. „Taip, kon kur sų skai čius ge ro kai su ma žė jo, ta čiau da ry ti iš va das dėl vals ty bės tar nau to jų skai čiaus poky čių yra tiks lin ga tik sis te min gai ana li zuo jant vals ty bės tar nau to jų priė mi mo, at lei di mo, pa rei gy bių skai čiaus duo me nis“, – tei gė de parta men to at sto vė Lau ra Fa de je va. Sta tis ti ka ro do, kad spa lio pradžio je, pa ly gin ti su praė ju sių me tų pa bai ga, užim tų pa rei gy bių skaičius su ma žė jo 1396 – nuo 78 625 iki 77 229. Vien per rug sė jį užim tų pa rei gy bių buvo ma žiau be veik tūks tan čiu. Šie met smar kiai su ma žė jo ir vals ty bės tar ny bos dar buo to jų, dir ban čių pa gal dar bo su tar tis. Ki ta ver tus, to kių dar buo to jų su ma žė jo kur kas la biau, nei, pa vyz džiui, kar je ros, sta tu ti nių ir po li ti nio pa si tikė ji mo vals ty bės tar nau to jų. Pas tarų jų per rug sė jį su ma žė jo 371 – nuo 54 998 iki 54 627, ta čiau nuo me tų pra džios pa dau gė jo 60. Tai reiš kia, kad pir mo je šių me tų pu sė je po li ti nio pa si ti kė ji mo, karje ros ir sta tu ti nių vals ty bės tarnau to jų skai čius au go, ne pai sant Vy riau sy bės pa ti ki ni mų, jog biurok ra tų skai čius ma ži na mas. Nai ki na lais vus eta tus Sau lė ly džio ko mi si jos pir mi nin kas, prem je ro pa ta rė jas Va len ti nas Milak nis ma no, kad biu rok ra ti ja ma žėja, nes esą yra priim ti vi si rei ka lin gi tei sės ak tai dėl lais vų eta tų pa nai kini mo, da lies žmo nių at lei di mo, dėl val di nin kų at ly gi ni mų fon dų su maži ni mo, te bep rii ma mi spren di mai dėl ins ti tu ci jų per tvar ky mo. Tai, kad ma žė ja kon kur sų į valsty bės tar ny bą, V.Mi lak nio įsi tiki ni mu, ga li ma va din ti dar vie nu įro dy mu, jog kar po ma biu rok ra ti ja. „Ži no ma, kon kur sų taip smar kiai ma žė ja ir dėl to, kad ma žė ja pa čių vie tų, į ku rias tie kon kur sai tu rė tų bū ti pa skelb ti. Tam di de lės įta kos tu rė jo, ma nau, pa nai kin ti lais vi eta tai, tai įvyk dė me praė ju sį pa vasa rį“, – sa kė prem je ro pa ta rė jas. Iš ties, skai čiai ro do, kad konkur sų dra ma tiš kai su ma žė jo šių me tų kovą–gegužę. V.Mi lak nis • Ten den ci ja: šiemet penkis kartus sumažėjo konkursų į laisvas valdininkų darbo vietas. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr. pri pa ži no, kad šie met pa gau sė jo po li ti nio pa si ti kė ji mo pa grin du dir ban čių pa rei gū nų, ku riems priim ti į dar bą kon kur sų ne rei kia. „Tai iš da lies su si ję ir su tuo, kad praė ju sių me tų pa bai go je pra dė jo dirb ti nau jas Sei mas ir Vy riau sy bė, šie met bu vo pa keis ta aukš čiau sia mi nis te ri jų va do vy bė – vie toj sekre to rių at si ra do po li ti nio pa si ti kėji mo vi ce mi nist rai“, – pri mi nė jis. Bai mi na si pa blo gė ji mo Ta čiau ar ma ži nant val di nin kų armi ją ne nu ken tės vals ty bės tar nybos ko ky bė? Praė ju sią sa vai tę su reng ta me se mi na re apie Sau lė ly džio pro ce są kai ku rie eks per tai iš sa kė sa vo nuogąs ta vi mus, kad au to ma tiš kas ir ne vi sa da ge rai pa ma tuo tas biu rok rati jos ma ži ni mas ga li blo gai at si liep ti vals ty bės tar ny bai. „Vie nak ryp tė orien ta ci ja į pačios vals ty bės tar ny bos ir biu dže to iš lai dų ma ži ni mą ga li su men kin ti vie šų jų pa slau gų ko ky bę“, – įsi tiki nęs vie šo sios įstai gos „Eu ro pos so cia li niai, tei si niai ir eko no mi niai pro jek tai“ val dy bos pir mi nin kas Klau di jus Ma nio kas. V.Mi lak nis už tik ri no, kad vyk dant ins ti tu ci jų re for mą bei ma ži nant biu rok ra ti ją at si žvel gia ma ir į dėl to ky lan čius pa vo jus, tarp jų ir į ga li mą vals ty bės tar ny bos ko ky bės pa blogė ji mą. „Re for mo mis sten gia ma si siek ti vals ty bės tar ny bos efek tyvu mo – val di nin kų ma žiau, bet geriau at lie kan čių dar bą“, – tei gė jis. Len kai raginami kilti į ata ką prieš Lie tu vą Len kus smar kiai suer zi no Lie tuvos Kons ti tu ci nio Teis mo (KT) spren di mas dėl už sie nie čių pavar džių ra šy bos lie tu viš kuo se pa suo se. Kal ti na ne pa kan tu mu KT pa skel bė, kad pa var dės įra šy mas ne lie tu viš kais raš me ni mis ki ta me pa so sky riu je ne pri lygs ta ofi cia liam įra šui vals ty bi ne kal ba pa grin dinia me la pe. Tai reiš kia, kad ne lietu viš ko įra šo vie ša ja me gy ve ni me Lie tu vo je ne bus ga li ma nau do ti. Šis spren di mas Len ki jo je su kė lė itin nei gia mą reak ci ją. Įta kin gas len kų dien raš tis „Rzecz pos po li ta“ tvir ti na, kad Lie tu vos vals ty bė jau sa vo pri gim ti mi yra ne pa lan ki ki tatau čiams. Ne pa lan ki tiek, kad nepri ta ria pa var dėms, ku rių rai džių nė ra lie tu viš ko je abė cė lė je. „Ke lio li ka me tų, ne pai sy da mi nie ko, ti kė jo me Lie tu vos po li ti kų pa ža dais – pra de dant pre zi dentais, prem je rais ir bai giant Lie tu vos Sei mo na riais, kad grei tai len kiš kos pa var dės bus ra šo mos len kiš kai, kad tai jo kia pro ble ma, ku rią blo kuo ja koks nors val di nin kas ar ba techni niai sun ku mai“, – ra šo „Rzeczpos po li ta“. Pa si keis len kų po žiū ris Anot dien raš čio, to kius pa ža dus skel bė ir nau jo ji Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė, ku ri po ke le rių me tų dar bo Briu se ly je at ro dė yra ma žumų ži no vė ir ša li nin kė. „Ke lio li ka me tų tru ko, kol galiau siai ga vo me at sa ky mą iš Lietu vos mums svar biu klau si mu. Jis nei gia mas. Tik riau siai pa si keis ir Len ki jos po žiū ris į Lie tu vą, nes kas pa no rės lauk ti dar ke lio li ka me tų, kad vėl iš girs tu me pa na šų nuospren dį ne tgi tuo at ve ju, jei gu iš Lie tu vos po li ti kų gir dė tu me šim tus už tik ri ni mų dėl stra te gi nės par tnerys tės ir tūks tan čius pa ža dų dėl Vil niaus kraš to len kų“, – api bendri na „Rzecz pos po li ta“. Ra gi na ata kuo ti Len kų eu ro par la men ta ras Ja nus zas Woj cie chows kis sa vo in ter ne to dieno raš ty je tei gia, kad juo kai bai gė si ir tie siog rei kia ata kuo ti Lie tu vą. Eu ro par la men ta ro ma ny mu, Lie tu vą po li tiš kai rei kia ata kuo ti vi suo se įma no muo se tarp tau tiniuo se su si ti ki muo se už įsta ty mų lau žy mą ir aiš kų len kų ma žu mos disk ri mi na vi mą. Pa sak opo zi ci nės „Įs ta ty mo ir tei sin gu mo“ par ti jos na rio, Lie tu vos val džia tie siog aky se šai po si iš len kų. Jo nuo mo ne, Lietu vos ata kos vie ta tu ri bū ti Eu ro pos Par la men tas. „Ten Lie tu va tu ri išgirs ti griež tą kal ti ni mą, kad lau žo tarp tau ti nius įsta ty mus, kad lau žo žmo gaus tei sių stan dar tus, kad sa vo el ge siu ban do pa kas ti pa ma tus, ant ku rių lai ko si ES. Ir te gul Lie tu vos po li ti kai ne kal ba ne są mo nių, kad kal ti ni mai Lie tu vai tar nau ja Rusi jai. Im pe ri nius po lin kius Ru si jo je bū tent ir ska ti na tai, ką jau se niai da ro Lie tu vos val džia“, – tei gia len kų eu ro par la men ta ras. VD, BNS inf.
Page 1 and 2: Todėl, kad esu vilnietis pirmadien
Page 3: www.diena.lt pirmadienis, lapkriči
Page 7 and 8: www.diena.lt pirmADIENIS, lapkriči
Page 9 and 10: www.diena.lt pirmadienis, lapkriči
Page 11 and 12: www.diena.lt pirmADIENIS, lapkriči
Page 13 and 14: www.diena.lt pirmadienis, lapkriči
Page 15 and 16: www.diena.lt pirmaDIENIS, lapkriči

siuvim teljÄ - Diena.lt

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

siuvim teljÄ - Diena.lt