siuvim teljė - Diena.lt

Todėl, kad esu vilnietis pirmadienis, lapkričio 9 d., 2009 m. nr. 259 (613) diena.lt
Res to ra no „Ne rin ga“
ju bi lie jus sos ti nės
eli tą su grą ži no
į jau nys tę.
Mies tas 4p.
Ne beiš si mo ka te
būs to kre di to?
Pa ban dy ki te griebtis
pa sku ti nio šiau do.
Te ma 8p.
Per dvi die nas – dve jos
kru vi nos žu dy nės. Net
vis ko ma čiu sius ame rikie
čius iš ti ko šo kas.
Pasaulis 10p.
1,50 Lt
Ka lė dų ste buk las
mer din čia me mies te
Tau py mo re ži mu
gy ve nan čia me Vilniu
je šven čių lau kimas
bus niū rus. Diržus
ver šis net miesto
eg lės, grei čiau siai
ne su žibs TV bokštas,
o mies to gatvės
liks be kalėdinių
puoš me nų.
Nuo me tų pra džios,
ne vei kiant grei čio matuok
liams, ava rin gu mas
mies te su ma žė jo.
Vil niaus
vi ce me ras
Vid­man­tas
Mar­ti­ko­nis
2p.
Dienos klausimas
Ar ne per anksti rengiami
kalėdiniai išpardavimai?
58
Pats laikas
%
21
Per anksti
21
Neturiu pinigų,
todėl nerūpi jokie
išpardavimai
diena.lt
D ov i lė Ja b lo n sk a it ė
d.jablonskaite@diena.lt
Švy tė ji mo teks pa lauk ti
Se na mies čio gat vės ir pa grin di nė
ša lies eg lė Ka ted ros aikš tė je pernai
įsi žie bė pa sku ti nį ru dens šeš tadie
nį – lapk ri čio 29-ąją. Jei bus taiko
ma si ka lė di nį se zo ną to kiu lai ku
pra dė ti ir šie met, mies to puo šy bos
dar bai tu rė tų ne tru kus pra si dė ti.
Pa vyz džiui, Klai pė da jau da bi na si.
Ta čiau Vil niu je – ra mu.
Ti kė ti na, kad sosti
nės le tar gas už si tęs
4
• Tau py mas: šie met Ka ted ros aikš tę pa puoš daug kuk les nė Ka lė dų eg lė. min dau go Ažu ši lio nuo tr.
10%
NPS „Kirby” bei
visiems priedams
(galioja su šiuo kuponu
lapkričio mėn.)
8 683 384 83
8 683 384 84
NPS „Kirby” legalus platinimas tik demonstracijos
metu. Užsisakykite nemokamą produkcijos
demonstraciją savo namuose!
Prabangių
vyriškų kostiumų
siuvimo ateljė
Labdarių g. 4, Vilnius , Tel. 8 650 20 226

2
miestas
Va­kar Vil­niaus me­ro Vi­liaus
pirmADIENIS, lapkričio 9, 2009
www.diena.lt
Pir­kė ­jai į „Oz ą“
n e­plū ­d o
Penk­ta­die­nio nak­tį pre­kybos
ir lais­va­lai­kio cent­ras
„Ozas“ lau­kė mi­nios pir­kė­jų,
ta­čiau komp­lek­so ad­mi­nistra­ci­jos
uo­liai sau­go­ta nuolai­dų
pa­slap­tis ne­su­vi­liojo
vil­nie­čių ir mies­to sve­čių.
Par­duo­tu­vė­se pir­kė­jų buvo
tiek, kiek pa­pras­tą darbo
die­ną.
Nau jas mies to „Maz“
M e­r as iš ­skri­d o
į ­ ki­ni­ją
Na­vic­ko va­do­vau­ja­ma sa­vival­dy­bės
va­do­vų ir vers­li­ninkų
de­le­ga­ci­ja iš­skri­do su vizi­tu
į Ki­ni­jos mies­tus ­
Pe­ki­ną ir Guang­žou. ­
Vi­zi­tas truks iki lapk­ri­čio ­
14 d., per jį ki­nams bus ­
siū­lo­ma in­ves­tuo­ti į ­
Vil­niaus plėt­rą.
U ni­k a­li d o­va­na
Vil­ni u i
Šie­met mi­ni­mos 20-osios
Ber­ly­no sie­nos griūties
me­ti­nės. Šia pro­ga Vokie­ti­jos
am­ba­sa­da su Goethe’s
ins­ti­tu­tu Lie­tu­vo­je dova­no­jo
Vil­niaus mies­tui unika­lią
do­va­ną – Ber­ly­no sienos
frag­men­tą. Šian­dien vidur­die­nį
jis iš­kils Eu­ro­pos
par­ke.
Š ar ūn a s Č e rn i a u sk a s
s.cerniauskas@diena.lt
Jau ku rį lai ką sos ti nė je kur suo ja
nau ju tė lis „Maz“ mar kės au to busas.
Ta čiau juo vil nie čiai džiaugsis
neil gai – au to bu sų par kas maši
ną tik iš ban dys ir grą žins gamin
to jams.
„Paė mė me dviem sa vai tėms iš bandy
ti, – dien raš čiui sa kė bend ro vės
„Vil niaus au to bu sai“ ge ne ra li nis
di rek to rius Gin ta ras Na ku tis. – Jis
va ži nės iki lapk ri čio 11 d. Daž nai
tai ko me to kią pra kti ką: kai kuris
nors ga min to jas no ri pri sta ty ti
nau ją mo de lį, mes jį iš ban do me.“
At li kę pir muo sius ban dy mus
„Vil niaus au to bu sai“ li ko pa tenkin
ti „Maz“. Ma ši na ge rą įspū dį
pa li ko tiek ją ban džiu siam vai ruoto
jui, tiek au to bu sų par ko tech ni kos
spe cia lis tams. Ta čiau „Vil niaus auto
bu sai“ nė vie no au to bu so „Maz“
ar ti miau siu me tu ne pirks – nė ra
pi ni gų.
„Pir mas įspū dis tik rai ne blo gas.
Pas ta rą jį kar tą au to bu sus „Maz“
ban dė me prieš ko kius pen ke rius
me tus, pa ly gin ti su da bar ti niu mode
liu – ski ria si kaip die na ir nak tis.
Bet su fi nan sais ver čia mės sun kiai,
ir be sa vi val dy bės pa gal bos nau jų
au to bu sų tik rai ne ga lė si me įsigy
ti“, – sa kė „Vil niaus au to bu sų“
va do vas.
Jo tei gi mu, nau ji au to bu sai netruk
tų at si pirk ti, ta čiau bend ro vės
ir sa vi val dy bės fi nan si nė pa dė tis
nu brau kia sva jo nes apie nau ją
trans por tą. „Šiuo me tu apie tai net
ne drįs ta me gal vo ti“, – pri si pa ži no
G.Na ku tis.
Gin ta ras Na ku tis:
Be sa vi val dy bės pagal
bos nau jų au to busų
tik rai ne ga lė si me
įsi gy ti.
Be je, iš so vie ti nio „Maz“ li ko
tik pa va di ni mas. Da bar ti niai šios
mar kės au to bu sai – Ry tų ir Va ka rų
tech ni kos jun gi nys. „Ja me įmontuo
tas „Mer ce des“ va rik lis, prietaisų
skydelis, in for ma ci ją ke leiviams
pa tei kian čią sis te mą ga mi no
bal ta ru siai, ta čiau pa gal če kiš ką
mo de lį, bū tent dėl to ga lė jo me
švies len tė se nau do ti lie tu viš kus
raš me nis“, – var di jo G.Na ku tis.
• Lai ki nai: po po­ros die­nų vil­nie­čiai jau ne­be­bus ve­žio­ja­mi nau­ju auto­bu­su
„Maz“.
„Vil­niaus au­to­bu­sų“ nuo­tr.
• Išei tis: grei­tį vir­ši­jan­čius vai­ruo­to­jus Vil­niu­je dar ne­ži­nia kiek lai­ko draus­mins tik po­li­ci­nin­kai.
Grei čio ma tuok liai
pa smerk ti ak lu mui
Sos ti nės grei čio ma tuok liai, re gis, dar
il gai ne fik suos pa žei dė jų. Da bar tinę
sis te mą pri žiū rin ti bend ro vė „Ur bico“
sos ti nės sa vi val dy bės ne ten ki na, o
nau jam pa slau gų teikė jui ne pa vyks ta
ras ti pi ni gų.
Š ar ūn a s Č e rn i a u sk a s
s.cerniauskas@diena.lt
Kon kur so vis dar nė ra
Nau ją grei čio ma tuok lių sis te mos
ope ra to riaus kon kur są ža dė ta paskelb
ti dar rug sė jį, ta čiau Vil niaus
val džios pla nai įstri go. Prie žas tis –
šim tą kart mi nė tas pi ni gų sty gius.
Ta čiau kon kur są vis vien ke ti nama
skelb ti, net jei jam ne bus skir ta
pi ni gų iš atei nan čių me tų sos ti nės
biu dže to.
„Vi sa me džia ga pa ruoš ta, laukia
me biu dže to vi zi jos. Kon kur są,
ma tyt, skelb si me bet ku riuo atve
ju. Yra priim tas spren di mas, kad
skelb si me kon kur są, bet ne bū ti nai
pa si ra šy si me su tar tį“, – „Vil niaus
die nai“ sa kė sos ti nės vi ce me ras
Vid man tas Mar ti ko nis.
Pa sak jo, yra du ga li mi sce na ri jai,
dėl ku rių tek tų at si sa ky ti už mo jų iš
nau jo pirk ti grei čio ma tuok lių priežiū
ros pa slau gas. Pir mas – biu dže te
tie siog ne bus tam nu ma ty ta pi ni gų.
Ant ras – pi giau sias pa siū ly mas pasi
ro dys esąs per bran gus.
No ri gau ti pi giau
Sos ti nės val džia ti ki si, kad grei čio
ma tuok lių prie žiū ros pa slau gas pavyks
įsi gy ti už ge ro kai ma žes nę sumą,
nei lig šiol mo kė ta „Ur bi co“.
„Iki šiol tu rė da vo me mo kė ti
apie 70–80 tūkst. li tų per mė ne sį.
Aiš ku, ti ki mės, kad pa skel bus nau ją
Vid man tas Mar ti ko nis:
Yra priim tas sprendi
mas, kad skelbsi
me kon kur są, bet
ne bū ti nai pa si ra šysi
me su tar tį.
kon kur są mo kė si me ma žiau“, –
dės tė V.Mar ti ko nis.
Vi ce me ro šir dies ne su minkšti
no „Ur bi co“ ini cia ty va sos ti nės
grei čio ma tuok lius pa žy mė ti už rašais
„Vei kia“ ir taip draus min ti vairuo
to jus: sa vi val dy bė vis dar lai ko si
po zi ci jos, kad su tar tis su bend ro ve
ne be ga lio ja, po li ci jos pa rei gū nams
taip pat vis dar nu ro do ma ne reaguo
ti į „in ki lų“ siun čia mas Ke lių
eis mo tai syk lių pa žei dė jų nuotrau
kas.
Komentaras
Kęs­tu­čio Va­na­go nuo­tr.
Kęs tu tis Ši mė nas
„ U r b i c o“ g e n e r a l i n i s d i re k to r iu s
Sa vi val dy bės spren di mą nut
r a u k t i s u t a r t į e s a m e a p ­
skun dę teis mui. Ne ga liu
ko m e n t u o t i , k ą g a l vo j a a r
r uo š i a s i d a r y t i V. M a r t i ko n i s , b et , k ie k
ži nau, teis mo spren di mu sa vi val dybei
yra su stab dy ta ga li my bė skelb ti
nau ją kon kur są.
B u vo s a ko m a , k a d d a b a r t i n i a i g re i ­
č io m a t uok l i a i ne t i n k a m i , i r v ie n a s i š
nau jo kon kur so rei ka la vi mų bus gal
i my b ė p o l i c i j a i au to m a t i z uo t a i t v a r­
ky ti grei čio ma tuok lių už fik suo tas
nu o t r au k a s . Š i u o m e t u at l i e k a m a s
L i e t uvo s g re i č i o m a t u o k l i ų p ro j e k­
t a s , re n g i a m a pro g ra m i nė į ra n g a , k u­
ri bū tent tai ir leis. Tech niš kai mū sų
grei čio ma tuok liai yra vi siš kai ident
i š k i , i r m ū s ų s i s te m a i t ą p ro g r a m i ­
nę įran gą bus ga li ma pri tai ky ti. Dėl
to grei čio ma tuok lių ne rei kia keis ti.
„Nuo me tų pra džios, ne vei kiant
grei čio ma tuok liams, ava rin gu mas
mies te su ma žė jo. Tai gi vai ruo to jai
Vil niu je iš es mės jau yra draus min gi.
Ne no rė tu me, kad čia bū tų pa si pi nigau
ja ma. „Ur bi co“ pra ra do pa si ti kėji
mą“, – pri dū rė V.Mar ti ko nis.
Ne pa tin ka ir švie so fo rai
Sa vi val dy bės ne ten ki na ir ki tas „Urbi
co“ val do mas pro jek tas – sos ti nės
švie so fo rų sis te ma. Už ją at sa kin gą
bend ro vių kon sor ciu mą dras ko nesu
ta ri mai, „Ur bi co“ ir bu vę par tneriai
vie ni ki tiems tei kia mi li jo ni nius
ieš ki nius, o sis te ma vis dar ne funkcio
nuo ja taip, kaip ža dė ta.
V.Mar ti ko nis už si mi nė, kad užsi
tę sus „Ur bi co“ ir par tne rių konflik
tui, sa vi val dy bė bus pri vers ta
įsi kiš ti į kon sor ciu mo veik lą ir per
teismus rei ka lau ti, kad pa slau gos koky
bė ati tik tų su tar ties rei ka la vi mus.

www.diena.lt pirmadienis, lapkričio 9, 2009
4p.
Daugiau
naujienų skaitykite
Švenčių vilniausdiena.lt\??????
lauksime be švytinčio miesto
3
miestas
• Nuo mo nė: vaizdo projekcijas stebėję vilniečiai sakė, kad renginys įdomus, tačiau vien dėl jo važiuoti
iš kitų šalies miestų neapsimokėtų. Gedimino Bartuškos nuotr.
Ro tu šę tal žė ir
lieps nų lie žu viai
Nors dul kė lie tus, šeš ta die nio va ka rą mies tie čiai gau siai
rin ko si į Ro tu šės aikš tę, kad pa ma ty tų spe cia liai Ro tu šės
pa sta tui pri tai ky tą tri ma čio vaiz do pro jek ci ją. Re gi niu
pa si gro žė ti su gu žė jo ke li šim tai žmo nių.
• Triu kai: vijokliais Rotušę apželdino, vaiduoklius į ją įleido ir galiausiai
padegė reklamos specialistai.
Do vi lė Jab lons kai tė
d.jablonskaite@diena.lt
Pas lap tis bu vo at skleis ta – vi jokliais
Ro tu šę ap žel di no, vai duok lius
į ją įlei do ir ga liau siai pa de gė rekla
mos spe cia lis tai. Taip bu vo prista
ty tas nau jas bend ro vės „So ny
Erics son“ mo bi lu sis te le fo nas.
Va i z d o p ro j e k c i j a s s te b ė j ę v i l­
n ieč i a i s a k ė, k a d ren g i ny s į d o mu s,
bet vien dėl jo va žiuo ti iš ki tų šal
i e s m i e s t ų n e ap s i mo k ė t ų . Ta č i a u
i š ė j u s t i e s i o g p a s i v a i k š č i o t i , u ž­
tik ti to kį švie sų šou – sma gu.
Vad in a s i , b e n d r o v ė s „ S o ­
n y E r i c s s o n“ s u re n g t ą re k l a m o s
k a mpa n i ją ga l i m a va d i n t i s ėk m i n­
ga, nors Vil niaus ji ir neiš gar sins:
vaiz do pro jek ci jos – tai ne Lat vi joje
prieš po rą sa vai čių nu kri tęs tar
i am a s me te o r i ta s, k u r i s, pa a i š k ė­
j o, i rg i te b u vo b e n d ro v ė s „Te l e2 “
rek l am i n i s t r iu k a s.
„Ei ni pro ša lį ir stai ga iš girs ti
griaus min gą mu zi ką. Žmo nės stovi,
žiū ri. Pa ma niau, kad gal čia kas
nors ką nors da li ja. Ta čiau žmo nės
tie siog ste bė jo vaiz dus. Kai ku rie
bu vo vi sai nie ko. Spe cia liai neatva
žia vau, pro ša lį ėjau, tai su sto jau
pen kioms mi nu tėms. Ma nau, never
ta il giau žiū rė ti“, – kal bė jo vilnie
tė Jus ti na Mit kai tė.
Ki ti žiū ro vai, pa klaus ti, ar re ginys
jiems pa tin ka, daž niau siai traukė
pe čiais. Sup rask, pri bloš kia mo
įspū džio nė ra, ta čiau ži nant, kad
tai – vi so la bo pri va čios bend ro vės
ini cia ty va, mo kes čių mo kė to jams
ne kai na vu si nė cen to, aukš tų reika
la vi mų kel ti ir ne ga li ma. Bet kokiu
at ve ju, tai ne mo ka ma pra mo ga,
pa gar di nu si mies tie čių sa vait ga lį.
Už sie ny je pasitelkiant vaiz do
pro jek ci jas „at gy jan tys“, „ju dantys“,
„griū van tys“ pa sta tai nė ra
nau jie na, ta čiau to kio ly gio švie sų
šou Lie tu vo je bu vo ro do mas pirmą
kar tą.
Pro jek ci ją kū rė ke tu rių profe
sio na lų ko man da – nuo 2006
m. Lie tu vo je gy ve nan tis pro jekto
re ži sie rius da nas Al la nas van
O.T.An der se nas, elekt ro ni nės muzi
kos kom po zi to rius Si mo nas Sližys,
taip pat in te rak ty vių žai di mų
kū rė jas Bar tas Po lons kis ir tri matės
ani ma ci jos spe cia lis tas Si mas
Cho men taus kas.
BALTESNĖ RUSIJA
Pasaulis
2010 metais
Trečiasis prestižinis metinis The Economist. Pasaulis... metais leidinys lietuvių kalba bus
išleistas jau šį gruodį!
Metraščio straipsnių autoriai – žymiausi savaitraščio The Economist žurnalistai, pasaulyje
garsūs politikos ir verslo lyderiai. Lietuviškame leidinyje bus skyrius ir apie Lietuvą.
Žurnalo kaina tik 20 litų.
Gaukite žurnalą anksčiau!
Užsisakykite iki lapkričio 30 d.
Internetu www.vilniausdiena.lt ir www.prenumerata.lt,
„Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8, Vilnius.
Telefonai pasiteirauti: (8 5) 261 1688, 8 686 52 400.

4
miestas
pirmADIENIS, lapkričio 9, 2009 www.vilniausdiena.lt
lin ks­ma ­
šven­tė
Va­kar Vil­niaus ro­tu­šės aikštė­je
vy­ko Šv. Hu­ber­to – medžio­to­jų
glo­bė­jo – die­nos
mi­nė­ji­mas. Me­džio­to­jai vilio­jo
vai­šė­mis nu­krau­tais
sta­lais, tro­fė­jų pa­ro­da. Mieste­lė­nai
klau­sė­si Vo­kie­ti­jos
Eus­kir­che­no mies­to di­džiųjų
me­džiok­li­nių ra­gų or­kestro
kon­cer­to.
At­gis Ne­ries
kr an­ti­n ė s
Jau­nie­ji me­ni­nin­kai ban­do
įpūs­ti gy­vy­bės sos­ti­nės ­
Ne­ries kran­ti­nėms. Lapk­ričio
12 d. pie­vo­je ša­lia ­
Bal­to­jo til­to bus pa­sta­ty­ti
lais­va­lai­kio bal­dai, o kran­tinė­je
ša­lia Ka­ra­liaus ­
Min­dau­go til­to – ­
tri­bū­nos kė­du­čių ­
pro­to­ti­pai.
„ At­kir­ta“ ­
ir­gi g rimz ­ta
Ry­toj teis­mas spręs, ar nekil­no­ja­mo­jo
tur­to bend­rovei
„At­kir­tos būs­tas“ iš­kelti
bank­ro­to by­lą, pra­ne­ša
nau­jie­nų po­rta­las vz.lt. Grupei
pri­klau­san­čiai bend­rovei
„At­kir­tos ran­ga“ bankro­to
by­la jau iš­kel­ta, o UAB
„At­kir­ta“ rea­lios veik­los nevyk­do.
Ka lė dų ste buk las
mer din čia me mies te
Įam ži no:
• „Ne­rin­gos“ gim­dy­to­jams – ar­chi­tek­tams, dai­li­nin­kams,
skulp­to­riams – pa­gerb­ti ša­lia res­to­ra­no dra­bu­ži­nės bu­vo pri­suk­ta
spal­vo­to me­ta­lo len­te­lė.­ ­ Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.
Restoranas „Ne rin ga“
su grą ži no į jau nys tę
D ov ilė Ja b lo n sk a it ė
d.jablonskaite@diena.lt
Penk ta die nio va ka rą „Ne rin ga“ atgi
jo. 50 me tų šven čian tis res to ranas
vėl bu vo pil nas gar sių vi suome
nės vei kė jų ir in te lek tua lų.
Ger da vo, bet ne nu si ta šy da vo
Skam bant Bi ru tės Damb raus kai tės,
Ra sos Kau šiū tės, Ra sos Ra pa ly tės,
Vik to ro Ma li naus ko ir ki tų „Ne ringos“
sce no je ne vie nus me tus pa siro
dan čių at li kė jų dai noms, res to rano
sve čiai su ko si val so rit mu. Bu vo
ir le gen di nių Ki je vo kot le tų, o bene
po pu lia riau sias „Ne rin gos“ gėri
mas – vy nas – lie jo si upe liais.
„Nors al ko ho lio čia vi sa da bū da vo,
nie kas ne nu si ger da vo. Čia bu vo susi
ren ka ma ne ger ti, o bend rau ti“, –
pa sa ko jo poe tas Al gi man tas Bal ta kis.
Bu vo eta pas, kai jo gy ve ni me „Nerin
ga“ bu vo be ga lo svar bi – ka vi nė je
bū rė si in te lek tua lų klu bas.
„Ne rin go je“ – kaip na mie
Bro liai Nas vy čiai dar ir šian dien didžiuo
ja si sa vo prieš pu sę am žiaus
su kur tu dar bu. „Nors bu vo me jauni,
vos bai gę moks lus, da rė me, ką
no rė jo me. Da bar ar chi tek tais taip
ne pa si ti ki ma kaip anuo met“, –
nos tal giš kai pri si mi nė Al gi man tas
Nas vy tis.
O jo bro lis Vy tau tas kal boms negai
šo lai ko. Jis šok di no į „Ne rin gos“
šven tę atė ju sias vieš nias, ypač savo
anū kę.
„Kar tų su si ti ki mas. Šian dien jaučiuo
si taip, kaip prieš 50 me tų. Aišku,
šio kių to kių po ky čių yra. Pa vyzdžiui,
tua le tai bu vo daug di des ni,
mū sų tilp da vo bent ke tu rios“, –
pa sa ko jo Un di nė Nas vy ty tė, skaisčiai
ro ži niu lūp da žiu ryš kin da ma lūpas.
Pak laus ta, ar daž nai už su ka į „Nerin
gą“, at sa kė, kad pa sta ruo ju metu
re čiau. „Ta čiau jei ta riuo si dėl inter
viu, tai vi sa da čia. Su bro liu ir gi
„Ne rin go je“ pa si ma to me“, – kalbė
jo U.Nas vy ty tė.
A.Nas vy tis „Ne rin go je“ pie tauja
kas dien. Jei ne pa si ro do per pietus,
res to ra no per so na las ga li įtarti
– kaž kas ne taip, gal pa si li go jo.
Nors žvel giant į bren dį gurkš no jan tį
ir su bi čiu liais bend rau jan tį A.Nasvy
tį ste bie si – iš kur tiek ener gi jos!
„Ne rin go je“ jis – kaip na mie.
Bran gi kaip kū di kis
„Ne rin ga“ yra ma no kū di kis. Pirmas
mū sų su bro liu rim tas dar bas. Į
jį įdė jo me la bai daug šir dies. Bė gant
lai kui įgy ja ma pa tir ties, ta čiau būtent
ta pa tir tis ir dar bo sta žas ne belei
džia taip nuo šir džiai pro jek tuo ti,
kaip kad pro jek tuo ja mi pir mie ji kūri
niai. Pro jek tuo jant „Ne rin gą“ pagrin
di nį vaid me nį at li ko šir dis. Ir
vien dėl to man šis res to ra nas yra
la bai bran gus“, – „Vil niaus die nai“
sa kė A.Nas vy tis.
Pak laus tas, kas, jo ma ny mu, „Nerin
gą“ pa da rė le gen da, A.Nas vy tis
at sa kė: „Čia rin kę si žmo nės. Ši ka vinė
– Lie tu vos bo he mos is to ri jos dalis.
„Ne rin go je“ su si rin ku si Lie tu vos
švie suo me nė dis ku tuo da vo te momis,
ku rios bu vo su var žy tos vie šojo
je erd vė je. Ši ka vi nė ta po sa vo tiš ku
pa žin čių ir dis ku si jų klu bu. Prie mažo
sios sa lės kam pi nių sta liu kų nuolat
sė dė da vo ki no pa sau lio žmo nės,
ra šy to jai. „Ne rin go je“ vi sa da bu vo
la bai ge ra at mos fe ra.“
1
dar bent ke lias sa vai tes.
Dien raš čio ži nio mis, oficia
li šven ti nio lai ko tar pio pra džia
pla nuo ja ma tik gruo džio vi du ry je.
Svars to ma, kad Ka lė dų eg lės įžie bimo
ce re mo ni ja ga lė tų įvyk ti gruodžio
12-ąją.
„Pir miau sia pa si puoš ko mer ci niai
cent rai. Šiuo me tu kaip tik ir dir bame
su jais“, – kal bė jo šven ti ne gatvių,
pa sta tų ir mies to erd vių puo šyba
Lie tu vo je už sii man čios įmo nės
„Šven čių stu di ja“ di rek to rė Jo lanta
Tū rai tė.
Gat vės liks be tvis ke sio
Pa gal su tar tį su sa vi val dy be per nai
„Šven čių stu di ja“ Ka lė dų dva sios
įpū tė Pi lies, T.Vrub levs kio gat vėms
ir Kons ti tu ci jos pro spek tui. Ge dimi
no pro spek to ir Vo kie čių gat vės
gro žiu rū pi no si įmo nė „El ga mos
švie sa“.
Vy t au t a s M ilėn a s :
Dėl TV bokš to vargu
ar priim si me teigia
mą spren di mą.
Šie met tvis ke sio mies te bus gero
kai ma žiau. Jau da bar ži no ma,
kad be puoš me nų liks T.Vrub levskio
ir Vo kie čių gat vės. Pi lies gat vė
dar tu ri vil ties. „In ten sy viai ieš kome
pri va čių rė mė jų. Jei ra si me, Pilies
gat vė vėl pa si puoš tų bal to mis
snai gė mis. Jei ne, de ja...“ – at si duso
J.Tū rai tė.
Ta čiau ji neuž si mi nė, kad be
puoš me nų ga li lik ti ir Kons ti tu cijos
pro spek tas.
„Kol kas tik ta ria ma si, ta čiau dide
lė ti ki my bė, kad tau py si me ir čia.
Gal būt puo ši me tik da lį pro spek to,
gal būt vi sai mi ni ma liai ar ba iš viso
pa lik si me be puoš me nų“, – neslė
pė sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos
• Tam sa: Vil­niaus pa­si­di­džia­vi­mu ta­pęs TV bokš­tas šie­met tik­riau­siai
ne­taps aukš­čiau­sia ša­lies eg­le. Ro­ko Me­do­nio nuo­tr.
di rek to rius Vy tau tas Mi lė nas. Vadi
na si, ga li bū ti, kad ka lė dinėmis deko
ra ci jo mis pui kuo sis tik Ge di mi no
pro spek tas. Ta čiau ir ja me spin de sio
tik riau siai ne bus tiek daug.
„Gal būt re tin si me: ne kiek vieną,
o kas ant rą ži bin tą puo ši me“, –
ne slė pė sa vi val dy bės Ko mu na li nio
ūkio de par ta men to di rek to riaus
pa va duo to jas An ta nas Mi ka lauskas.
Ro tu šės eg lė taps pa grin di ne
Vis dėl to ge ro kai su men ku sios
mies to ga li my bės švies ti ir spin dėti
kris į akis net ne pas ta biems vilnie
čiams. Mies to val džia tau pys net
puoš da ma pa grin di nę ne tik sos tinės,
bet ir vi sos ša lies eg lę.
Prie dau giau nei 25 m aukš čio
ža lias ka rės pri pra tu siems miestie
čiams teks ten kin tis kuk les niu
me džiu.
Ka ted ros aikš tė je šie met su žibs
eglė, panaši į iki šiol sto vė ju sią prie
mies to Ro tu šės. Jos ap da ras iš esmės
ne si skirs nuo per nykš čio ir užper
nykš čio – eg lė vėl žė rės rau donos
spal vos pa puo ša lais.
„Ban do me ma žin ti iš lai das, spaudžia
mės, – paaiš ki no J.Tū rai tė ir pati
ki no, kad Ro tu šės aikš tė be Ka lėdų
eg lės ne liks. – Tai bus staig me na:
konst ruk ci nė mo der ni skaid ri eg lė,
puoš ta vai kų su kur tais žais lais.“
At sis kai ty ti vė luo ja me tus
Ga li my bes pra šmat nes nėms mies to
puoš me noms ri bo ja ne tik Vil niaus
biu dže tas, bet ir sun ki rė mė jų pa dėtis.
J.Tū rai tė sa kė jau su si tai kiu si su
tuo, kad pa slau gų kai nas teks mažin
ti, ieš ko ti komp ro mi sų ir laukti
at si skai ty mų už dar bus. Pak laustas,
kiek šie met lė šų skir ta mies tui
puoš ti, A.Mi ka laus kas bu vo at vi ras:
„Kas skir ta, vis kas jau su val gy ta.“
V.Mi lė nas bu vo konk re tes nis:
per nai mies tui gra žin ti at sei kė ta
apie 500 tūkst. li tų, o šie met teks
iš si vers ti su treč da liu šios su mos.
Sa vi val dy bė šiuo me tu dar tik atsi
skai to už praė ju siais me tais su teiktas
pa slau gas.
TV bokš tas: puoš ar ne?
Vil nius jau ke le rius me tus di džiuoja
si tu rįs aukš čiau sią ša lies eg lę –
TV bokš tą. Tra di ciš kai jis įžie biamas
gruo džio 25 d.
Šie met aukš čiau sios eg lės li ki mas
ky bo ant plau ko. Iš pra džių sa vi valdy
bės ka lė di nių ren gi nių or ga ni za vimo
dar bo gru pė bu vo nu spren du si TV
bokš to ne puoš ti. Vė liau lyg per si galvo
jo. „Ga lu ti nio at sa ky mo nė ra, tačiau
links ta ma į tai, kad tra di ci jas tęstu
me“, – pa sa ko jo A.Mi ka laus kas.
Ta čiau V.Mi lė nas ne bu vo toks opti
mis tas: „Dėl TV bokš to var gu ar
priim si me tei gia mą spren di mą.“

www.diena.lt pirmADIENIS, lapkričio 9, 2009
5
lietuva
si ū ­lo ­ma ­
pre­mi­ja
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio muzie­jaus
di­rek­to­rei Bi­ru­tei
Kul­ny­tei už eti­nės kul­tūros
tra­di­ci­jų sklai­dą, puose­lė­ji­mą,
ty­ri­nė­ji­mą ir kūry­bi­nę
veik­lą eti­nės kultū­ros
sri­ty­je siū­lo­ma skirti
vals­ty­bi­nę Jo­no Ba­sa­navi­čiaus
pre­mi­ją, jos dy­dis –
65 tūkst. li­tų.
B .G en­z e­lis
gaus ren­tą
Vals­ty­bi­nę sig­na­ta­ro rentą
siū­lo­ma skir­ti Ko­vo 11-osios
Ak­to sig­na­ta­rui fi­lo­sofui
Bro­nis­la­vui Gen­ze­liui.
Jam ren­ta pri­klau­sy­tų nuo
šių me­tų bir­že­lio 24-osios.
Sig­na­ta­ro ren­ta – 50 pro­c.
Sei­mo na­rio al­gos – ski­riama
as­me­niui, kai šis ne­tu­ri
drau­džia­mų­jų pa­ja­mų.
O ro u os ­tas
bus pi­gus
Vil­niaus oro uos­to va­dovas
To­mas Vaiš­vi­la, siekda­mas
pri­trauk­ti nau­jų oro
bend­ro­vių ir pa­di­din­ti skrydžių
skai­čių, ki­tą­met planuo­ja
ma­žin­ti ap­tar­na­vi­mo
mo­kes­čius ir veik­los są­naudas,
o dau­giau pa­ja­mų bus
sie­kia­ma gau­ti iš ki­tų veiklos
sri­čių.
Biu rok ra tijos bur bu las nebesipučia
Vals ty bės tar ny bo je šie met dras tiš kai su ma žė jo kon kur sų
į lais vas dar bo vie tas. Kai ku rie eks per tai jau įspė ja, kad ne gali
bū ti ma ži na ma per daug, nes ga li nu ken tė ti vals ty bės tar nybos
ko ky bė.
Sta sys Gu da vi čius
s.gudavicius@diena.lt
Ke li kon kur sai per sa vai tę
Vals ty bės tar ny bos de par ta men to
(VTD) prie Vi daus rei ka lų mi niste
ri jos duo me ni mis, per nai per 12
mė ne sių vi so se ša lies ins ti tu ci jo se
pa skelb ta dau giau kaip 5 tūkst. konkur
sų į vals ty bės tar nau to jų po stus.
Vi du ti niš kai per vie ną dar bo die ną
bū da vo pa skel bia ma po be veik 20
kon kur sų į lais vas vie tas vals ty bės
ir sa vi val dy bių ins ti tu ci jo se.
Va len ti nas Mi lak nis:
Re for mo mis sten giama
si siek ti vals ty bės
tar ny bos efek ty vumo
– val di nin kų mažiau,
bet ge riau at liekan
čių dar bą.
Šie met per dar bo sa vai tę paskel
bia ma vi du ti niš kai tik po 5–7
kon kur sus. Nuo sau sio iki spa lio
jų pa skelb ta vos 958, tai yra be veik
pen kis kart ma žiau, nei per nai per
tą pa tį lai ko tar pį. Tu ri mais duo meni
mis, esant eko no mi niam sunk mečiui
ir di dė jant ne dar bui sėk min gai
bai gia si dau gu ma kon kur sų į lais vas
dar bo vie tas vals ty bės tar ny bo je.
VTD pra ne šė, kad per nai iš dau giau
kaip 5 tūkst. kon kur sų be veik tūkstan
tis, tai yra penk ta da lis, bai gė si
tuo, kad vals ty bės tar nau to jų ne bu vo
priim ta. O šiais me tais iš be maž tūkstan
čio kon kur sų tik 145, tai yra maždaug
kas sep tin tas, bai gia si taip pat.
La biau po li ti zuo ta
VTD spe cia lis tai nė ra tik ri, kad tai,
jog ma žė ja kon kur sų vals ty bės tarny
bo je, ga li bū ti sie ja ma su da barti
nės Vy riau sy bės vyk do ma Saulė
ly džio pro gra ma, ku ria sie kia ma
ma žin ti tar nau to jų skai čių.
„Taip, kon kur sų skai čius ge ro kai
su ma žė jo, ta čiau da ry ti iš va das dėl
vals ty bės tar nau to jų skai čiaus poky
čių yra tiks lin ga tik sis te min gai
ana li zuo jant vals ty bės tar nau to jų
priė mi mo, at lei di mo, pa rei gy bių
skai čiaus duo me nis“, – tei gė de parta
men to at sto vė Lau ra Fa de je va.
Sta tis ti ka ro do, kad spa lio pradžio
je, pa ly gin ti su praė ju sių me tų
pa bai ga, užim tų pa rei gy bių skaičius
su ma žė jo 1396 – nuo 78 625
iki 77 229. Vien per rug sė jį užim tų
pa rei gy bių buvo ma žiau be veik
tūks tan čiu.
Šie met smar kiai su ma žė jo ir
vals ty bės tar ny bos dar buo to jų,
dir ban čių pa gal dar bo su tar tis. Ki ta
ver tus, to kių dar buo to jų su ma žė jo
kur kas la biau, nei, pa vyz džiui, kar­
je ros, sta tu ti nių ir po li ti nio pa si tikė
ji mo vals ty bės tar nau to jų. Pas tarų
jų per rug sė jį su ma žė jo 371 – nuo
54 998 iki 54 627, ta čiau nuo me tų
pra džios pa dau gė jo 60.
Tai reiš kia, kad pir mo je šių me tų
pu sė je po li ti nio pa si ti kė ji mo, karje
ros ir sta tu ti nių vals ty bės tarnau
to jų skai čius au go, ne pai sant
Vy riau sy bės pa ti ki ni mų, jog biurok
ra tų skai čius ma ži na mas.
Nai ki na lais vus eta tus
Sau lė ly džio ko mi si jos pir mi nin kas,
prem je ro pa ta rė jas Va len ti nas Milak
nis ma no, kad biu rok ra ti ja ma žėja,
nes esą yra priim ti vi si rei ka lin gi
tei sės ak tai dėl lais vų eta tų pa nai kini
mo, da lies žmo nių at lei di mo, dėl
val di nin kų at ly gi ni mų fon dų su maži
ni mo, te bep rii ma mi spren di mai
dėl ins ti tu ci jų per tvar ky mo.
Tai, kad ma žė ja kon kur sų į valsty
bės tar ny bą, V.Mi lak nio įsi tiki
ni mu, ga li ma va din ti dar vie nu
įro dy mu, jog kar po ma biu rok ra ti ja.
„Ži no ma, kon kur sų taip smar kiai
ma žė ja ir dėl to, kad ma žė ja pa čių
vie tų, į ku rias tie kon kur sai tu rė tų
bū ti pa skelb ti. Tam di de lės įta kos
tu rė jo, ma nau, pa nai kin ti lais vi
eta tai, tai įvyk dė me praė ju sį pa vasa
rį“, – sa kė prem je ro pa ta rė jas.
Iš ties, skai čiai ro do, kad konkur
sų dra ma tiš kai su ma žė jo šių
me tų kovą–gegužę. V.Mi lak nis
• Ten den ci ja: šie­met pen­kis kar­tus su­ma­žė­jo kon­kur­sų į lais­vas valdi­nin­kų
dar­bo vie­tas. To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.
pri pa ži no, kad šie met pa gau sė jo
po li ti nio pa si ti kė ji mo pa grin du
dir ban čių pa rei gū nų, ku riems
priim ti į dar bą kon kur sų ne rei kia.
„Tai iš da lies su si ję ir su tuo, kad
praė ju sių me tų pa bai go je pra dė jo
dirb ti nau jas Sei mas ir Vy riau sy bė,
šie met bu vo pa keis ta aukš čiau sia
mi nis te ri jų va do vy bė – vie toj sekre
to rių at si ra do po li ti nio pa si ti kėji
mo vi ce mi nist rai“, – pri mi nė jis.
Bai mi na si pa blo gė ji mo
Ta čiau ar ma ži nant val di nin kų armi
ją ne nu ken tės vals ty bės tar nybos
ko ky bė?
Praė ju sią sa vai tę su reng ta me
se mi na re apie Sau lė ly džio pro ce są
kai ku rie eks per tai iš sa kė sa vo nuogąs
ta vi mus, kad au to ma tiš kas ir ne
vi sa da ge rai pa ma tuo tas biu rok rati
jos ma ži ni mas ga li blo gai at si liep ti
vals ty bės tar ny bai.
„Vie nak ryp tė orien ta ci ja į pačios
vals ty bės tar ny bos ir biu dže to
iš lai dų ma ži ni mą ga li su men kin ti
vie šų jų pa slau gų ko ky bę“, – įsi tiki
nęs vie šo sios įstai gos „Eu ro pos
so cia li niai, tei si niai ir eko no mi niai
pro jek tai“ val dy bos pir mi nin kas
Klau di jus Ma nio kas.
V.Mi lak nis už tik ri no, kad vyk dant
ins ti tu ci jų re for mą bei ma ži nant
biu rok ra ti ją at si žvel gia ma ir į dėl to
ky lan čius pa vo jus, tarp jų ir į ga li mą
vals ty bės tar ny bos ko ky bės pa blogė
ji mą. „Re for mo mis sten gia ma si
siek ti vals ty bės tar ny bos efek tyvu
mo – val di nin kų ma žiau, bet geriau
at lie kan čių dar bą“, – tei gė jis.
Len kai raginami kilti į ata ką prieš Lie tu vą
Len kus smar kiai suer zi no Lie tuvos
Kons ti tu ci nio Teis mo (KT)
spren di mas dėl už sie nie čių pavar
džių ra šy bos lie tu viš kuo se
pa suo se.
Kal ti na ne pa kan tu mu
KT pa skel bė, kad pa var dės įra šy mas
ne lie tu viš kais raš me ni mis ki ta me
pa so sky riu je ne pri lygs ta ofi cia liam
įra šui vals ty bi ne kal ba pa grin dinia
me la pe. Tai reiš kia, kad ne lietu
viš ko įra šo vie ša ja me gy ve ni me
Lie tu vo je ne bus ga li ma nau do ti.
Šis spren di mas Len ki jo je su kė lė
itin nei gia mą reak ci ją. Įta kin gas
len kų dien raš tis „Rzecz pos po li ta“
tvir ti na, kad Lie tu vos vals ty bė jau
sa vo pri gim ti mi yra ne pa lan ki ki tatau
čiams. Ne pa lan ki tiek, kad nepri
ta ria pa var dėms, ku rių rai džių
nė ra lie tu viš ko je abė cė lė je.
„Ke lio li ka me tų, ne pai sy da mi
nie ko, ti kė jo me Lie tu vos po li ti kų
pa ža dais – pra de dant pre zi dentais,
prem je rais ir bai giant Lie tu vos
Sei mo na riais, kad grei tai len kiš kos
pa var dės bus ra šo mos len kiš kai, kad
tai jo kia pro ble ma, ku rią blo kuo ja
koks nors val di nin kas ar ba techni
niai sun ku mai“, – ra šo „Rzeczpos
po li ta“.
Pa si keis len kų po žiū ris
Anot dien raš čio, to kius pa ža dus
skel bė ir nau jo ji Pre zi den tė Da lia
Gry baus kai tė, ku ri po ke le rių me tų
dar bo Briu se ly je at ro dė yra ma žumų
ži no vė ir ša li nin kė.
„Ke lio li ka me tų tru ko, kol galiau
siai ga vo me at sa ky mą iš Lietu
vos mums svar biu klau si mu. Jis
nei gia mas. Tik riau siai pa si keis ir
Len ki jos po žiū ris į Lie tu vą, nes kas
pa no rės lauk ti dar ke lio li ka me tų,
kad vėl iš girs tu me pa na šų nuospren
dį ne tgi tuo at ve ju, jei gu iš
Lie tu vos po li ti kų gir dė tu me šim tus
už tik ri ni mų dėl stra te gi nės par tnerys
tės ir tūks tan čius pa ža dų dėl
Vil niaus kraš to len kų“, – api bendri
na „Rzecz pos po li ta“.
Ra gi na ata kuo ti
Len kų eu ro par la men ta ras Ja nus zas
Woj cie chows kis sa vo in ter ne to dieno
raš ty je tei gia, kad juo kai bai gė si
ir tie siog rei kia ata kuo ti Lie tu vą.
Eu ro par la men ta ro ma ny mu,
Lie tu vą po li tiš kai rei kia ata kuo ti
vi suo se įma no muo se tarp tau tiniuo
se su si ti ki muo se už įsta ty mų
lau žy mą ir aiš kų len kų ma žu mos
disk ri mi na vi mą. Pa sak opo zi ci nės
„Įs ta ty mo ir tei sin gu mo“ par ti jos
na rio, Lie tu vos val džia tie siog aky se
šai po si iš len kų. Jo nuo mo ne, Lietu
vos ata kos vie ta tu ri bū ti Eu ro pos
Par la men tas. „Ten Lie tu va tu ri išgirs
ti griež tą kal ti ni mą, kad lau žo
tarp tau ti nius įsta ty mus, kad lau žo
žmo gaus tei sių stan dar tus, kad sa vo
el ge siu ban do pa kas ti pa ma tus, ant
ku rių lai ko si ES. Ir te gul Lie tu vos
po li ti kai ne kal ba ne są mo nių, kad
kal ti ni mai Lie tu vai tar nau ja Rusi
jai. Im pe ri nius po lin kius Ru si jo je
bū tent ir ska ti na tai, ką jau se niai
da ro Lie tu vos val džia“, – tei gia
len kų eu ro par la men ta ras.
VD, BNS inf.

6
nuomonės
pirmadienis, lapkričio 9, 2009 www.diena.lt
10p.
G r ip o e p i d e m i j a p a s ie kė M i n s k ą
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Dar bo par ti jos
ly de ris V.Us pas kichas
iš syk su skai čiavo
pra de dan čio „piari
nin ko“ A.Ku bi liaus
ėji mus ir su dė lio jo
sa vo žai di mą.
Nau ja sis gri pas:
bi jo ti ar ne?
Ma ri ja na
Ja s a i t ie n ė
Pre zi den tė Da lia Grybaus
kai tė tvir tu balsu
su draus mi no tautie
čius, be Lie tu vo je
plin tan čio kiau lių gri po vi ru so,
gąs di nan čio Uk rai ną, beuž sikre
čian čius ir pa ni ka: „Ne rei kia
gąs din tis.“
Svei ka tos ap sau gos mi nist ras
A l g i s Č a p l i k a s į t i k i n ė j a , k a d
n au j a s i s g r i p a s ne tok s p a vo j i n ­
gas nei mums įpras tas se zo nin
i s . T a i ko d ė l p a v a s a r į d re b ė ­
j om e , k a i u ž k r a t a s ko d i n iu p a ­
va di ni mu A(H1N1) bu vo daug
to l i au , u ž At l a n to?
Jei pan de mi nis
gri pas vi sai nebai
sus, ar ver ta išš
va i s t y t i 70 0 t ū k s t .
li tų, pa skir tų vakci
nai nuo jo pirk ti,
j uo l a b p a va s a r į .
R a m i n a m a s i s v a l d ž i o s ž o d i s –
l ab a i g e r a i , j u o l a b k a d n e r im o
ir be gri po ap stu. Ta čiau ko dėl
tiek daug žmo nių nuo lengves
nio, nei įpras tai, gri po mi rė
M e k s i ko j e , JAV, o d a b a r m i r š ­
t a U k r a i n o j e? S v e i k a t o s a p ­
s au g o s m i n i s t r a s , n e b ū d am a s
m e d i k a s , vė l g i t u r i at s a k ym ą :
ž m o n ė s į g y d y t o j u s k r e i p ė s i
per vė lai – tik po penkių–septynių
die nų.
Bet gi gri pą su ke lia vi ru sas,
nuo ku rio vais tų nė ra. Ar bėg
a m e p a s m e d i k u s vo s s u n e ­
ga la vę, juo lab jei ži no me, kad
p e r s i š a l d ė m e a r u ž s i k r ė t ė ­
me nuo šei mos na rių, bend rad
a r b ių? S e n i a i e s a m e i šm o k y­
t i , k a d g e r i a u s i a n t i v i r u s i n i a i
vais tai, jei tik ga li me sau leis ti
j a i s n au d o t i s , – g u l ė t i l o vo j e i r
g e r t i a r b a t ą .
K o d ė l u k r a i n i e č i a m s r e i k ė j o
sku bė ti pas gy dy to jus? Ko dėl
šio je ša ly je tiek daug žmo nių
m i rė nu o n e s u n k i o s l i g o s , k a i
anks čiau net ir vie na tra giš ka
g r ip o ko mpl ik ac i j a p r i lyg d a vo
sen sa ci jai? A.Čap li kas net ir į šį
klau si mą tu ri at sa ky mą, bet ne
med ic in in į , o p ol i t i n į : U k r a i no ­
j e a rtėj a r i nk im a i , to d ė l k a i k u ­
r i ų p a rt ij ų a ts to v a i g r i p u g ą s ­
di na žmo nes. Dėl to net ke tin
am a n uke lt i p re z i d e n to r i n ­
ki mus, o tai kai ku riems kand
id at a m s n aud i n g a . Ž i au r i p o ­
li ti ka, ar ne? Vi sai kas ki ta, jei
šio je ša ly je, kaip tei gia mū sų
m in i s tr a s , t r ū k st a v a i s t ų g r i p o
s i mptom a m s m a l š i n t i . T a č i au
kaip jų už teks mums, jei vals tybė
tu ri su kau pu si tik 150 tūkst.
a nt iv ir us in ių v a i s t ų do z ių?
G en erol o J on o Ž em a i č i o L i e ­
tu vos ka ro aka de mi jo je jau
d ab a r p a nd e m i n iu a r b a v a d i ­
n amu oj u k i aul ių g r i p u s u s i rg o
b eve i k š i mt a s k a r iū nų . Je i b ū ­
t um e t urėj ę v a k c i n o s nu o š i o
g r ip o , k ar i ūn a i b ū t ų b u vę p a ­
s k iepyt i . J ie t urėt ų b ū t i p r i v i le ­
gi juo tie ji, skie pi ja mi vals ty bės
l ėš om i s . D ej a , v a k c i n o s t u rė s i ­
me tik ki tų me tų ge gu žę. Ne gana
to, tu rė si me tiek, kad jos užteks
18 tūkst. ša lies gy ven tojų.
Pa da ly ki me pa žy mė tiems
„ n ac i on al in ė s ve r t y b ė s “ ž e n k­
lu – S e im o n ar i a m s , Vy r i au s y­
bei, mi nis te ri jų ir sa vi val dy bių
dar buo to jams... Ka žin ar net
jiems vi siems už teks? O gal jie
ne si skie pys, nes, sa ko, kad to
ne no ri da ry ti apie 30–40 pro c.
u žs i en i o š al ių g y ve n to j ų .
Yra tei gi nių, kad vak ci na nep
ak a nk am a i i št i r t a . O g a l t a ip
b a nd om a p as ite i s i n t i , k a d n e ­
b uvo l a ik u j o s u ž s a k y t a , k a i p
ir vais tų sty gių mo ty vuo jant
tei gi niu, jog pan de mi nis gripas
vi sai ne bai sus? Tai gi ar
ve rt a i šš v a i st yt i 70 0 t ū k s t . l i ­
tų, pa skir tų vak ci nai nuo grip
o p i rkt i , j u ol a b p a v a s a r į .
„ N i ek ad a n es is k i e p i j u“, – p a s a ­
kė v i en o s g ydym o į s t a i g o s v a ­
d ov a s . G r ip o v i r u s a s k a s m e t
bū na ki toks. Koks, paaiš kė ja
j a m p as ire i šk u s . Va k c i n a i p a ­
g am i nt i r e ik i a m a ž d a u g p u ­
s ė s m et ų . F a rm a c i j o s b e n d ­
rovė s j ą k ur i a n e i d e n t i fi k u o ­
t i e m s , o kel i e m s p ro g n o z uo j a ­
miems ti pams. Kar tais pa tai ko,
kar tais ne. Ne nuos ta bu, kad jos
efek ty vu mas ga li te siek ti apie
5 0 p roc .
Tai gi gal tei si ša lies Pre zi dentė
ir tas gy dy mo įstai gos va dovas?
Ne ak la bai mė ir far ma cinin
kų gąs di ni mai, o iš min tis ir
imu ni te to stip ri ni mas ga li padė
ti nu ga lė ti li gą.
V.Us pas ki chas ant
V.Lands ber gio kup ros
Gi nas Da ba šins kas
gi nas.dabasinskas@gmail.com
Me tų pa bai go je, ar tė jant
Biu dže to įsta ty mo svarsty
mui Sei me, po li ti nės
par ti jos vi suo met tampa
aktyvesnės. Ypač tuo met, jei val džia
nė ra to kia gelž be to ni nė, kai biu dže to
įsta ty mo priė mi mas tam pa ko ne ruti
ni ne pro ce dū ra.
Su by rė jus Arū no Va lins ko Tau tos
pri si kė li mo par ti jai val dan čio ji koa lici
ja Sei me su da ro tik ne tva rią dau gumą.
Na tū ra lu, kad And riaus Ku bi liaus
va do vau ja mi val dan tie ji mė gi na už sitik
rin ti ra mes nį po li ti nį gy ve ni mą.
B ū te n t to d ė l v a l d a n č i ų j ų d a r b o t­
var kė je iš ki lo Dar bo par ti jos va riantas.
Ši par ti ja tu rė jo tap ti te gu ir laik
i n u , t a č i a u d r a u s m i n g u p o l i t i n i o
s t a b i l u m o g a ra n t u . I š p ra d ž i ų a t rodė,
kad de šimt die nų tru kęs koa li ci jos
fl i r t a s s u D a r b o p a r t i ja n e at p a ž į s t a­
m a i p a kei s m ū s ų p o l i t i n į k ra š to va i z­
dį ir tai, kas anks čiau bu vo neį ti ki nam
a i r n e į s i v a i z d u o ja m a , t ap s s ek t i n a
ir priim ti na. Taip neat si ti ko – de ja ar
a č i ū D ie v u i . Aud r i n ga s fl i r t a s ba i gė si
r ū g š č io m i s g r i m a so m i s i r p e č i ų g ū ž­
čio ji mu. Nors iš to de be sies ne ka žin
kiek ir nu li jo, tam tik ras iš va das pada
ry ti vis dėl to įma no ma. Ir tos išva
dos l a bi au b ū t ų s u si ju sios s u pa r t i­
ISSN 1822-7791
© 2007 „Diena Media News“
Labdarių g. 8, 01120 Vilnius
Tel. (8 5) 262 4242,
E. paštas: info@vilniausdiena.lt
Vyriausiasis redaktorius
Raimundas Celencevičius
• Bė da: A.Kubilius (kairėje) niekaip neišmoksta V.Landsbergio pamokų.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone
MIESTAS: 219 1373
LIETUVA: 219 1381
užribis: 219 1372
EKONOMIKA: 219 1374
PASAULIS: 219 1391
SPORTAS: (8 37) 302 259
Visi kontaktai: http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/redakcija
j ų v ie š ų jų r y š ių ga l i my b ė m i s, v ien a ip
a r k i t a ip l iu d i ja n č io m i s p o l i t i n ę p o­
ten ci ją.
Ste bint dis ku si jas dėl dar bin gesnės
val dan čio sios koa li ci jos jau nebe
vien eu ro par la men ta rui Vy tau tui
Lands ber giui aki vaiz džiai ta po aišku,
jog kaž kas į kaž ką įsi sto jo. Be veik
prieš mė ne sį Tė vy nės są jun gos-Lietu
vos krikš čio nių de mok ra tų par ti jos
ta ry bos po sė dy je bu vęs il ga me tis konser
va to rių ly de ris V.Lands ber gis by lojo:
„Da bar Vy riau sy bė ir Sei mas, arba
Sei mo koa li ci ja, ne vi sai sėk min gai
tvar ko si su vie šai siais ry šiais.“ Ir tas
bu vu sio kon ser va to rių ly de rio priekaiš
tas vi sai ne at si tik ti nis, o, sa kytu
me, prin ci pi nis. Dar šių me tų pradžio
je, iš syk po to, kai bu vo dau žo mi
Sei mo lan gai, V.Lands ber gis į klausi
mus „Ko kias po li ti nes klai das, jūsų
nuo mo ne, pa da rė A.Ku bi liaus Vyriau
sy bė? Ar bu vo ga li ma jų iš veng ti?“
aiš kiai iš brai žė: „Klai da gal ne po li tinė,
bet va dy bos – tai vie šų jų ry šių never
ti ni mas ap skri tai, o ypač da rant ir
ap ta ri nė jant ne po pu lia rius ar ba gąsdi
nan čius spren di mus. Kai ku rių nė
ne pa da ry ta, bet ple pė ta – mal kų paskal
dy ta. No rin čių į ug nį įmes ti kaip
mat at si ran da.“
A.Ku bi liaus reak ci jos il gai laukti
ne te ko. Kaip ki taip, jei ne ties muka
vie šų jų ry šių ak ci ja ga li ma ver tinti
ne ti kė tą A.Ku bi liaus pa reiš ki mą esą
Dar bo par ti jos frak ci ja Sei me yra „vieni
konst ruk ty viau siai nu si tei ku sių“?
Frak ci ja tos pa čios po li ti nės jė gos, ku rią
V.Lands ber gis dar vi sai ne se niai va dino
ir aki vaiz džiai ko rum puo tu da ri niu,
ir Krem liaus val do mu inst ru men tu.
karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba Prenumeratos skyrius:
212 2022 261 3654: 261 1688 261 1688
Menas ir Pramogos: 279 1388
Namai: (8 37) 302 265
Sveikata: (8 37) 302 263
Ratai: (8 37) 302 243
Šokoladas: (8 37) 302 275
TV DIENA: 219 1380
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.
Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 11 000.
RINKODAROS SKYRIUS: 279 1378
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:
261 3654, 261 3000
261 9655, 279 1370
faks. – 279 1379
SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Vė ty tas ir mė ty tas Dar bo par ti jos
ly de ris Vik to ras Us pas ki chas iš syk
su skai čia vo pra de dan čio „pia ri ninko“
A.Ku bi liaus ėji mus ir su dė liojo
sa vo žai di mą, ku ris dar syk pa ro dė,
jog Dar bo par ti ja vie šų jų ry šių plotmė
je yra kol kas efek ty viau siai veikian
ti politinė organizacija. Jų pa siūly
mai – te gu la biau „pia ri niai“, o ne
da ly ki niai – pra bu di no ki tas po li ti nes
jė gas, stai ga su kru tu sias skelb ti sa vo
al ter na ty vią sias pro gra mas.
Ta čiau tos pa stan gos jau klimps ta į
po li ti nį triukš mą, ir var gu ar už si fiksuos
taip, kaip V.Lands ber gio laiš kas
sa vo par ti jos ko le goms. Do ku mentas,
ku rį V.Us pas ki chas drą siai ga lė tų
pa si ka bin ti ant sie nos sa vo eu ro parla
men ta ro ka bi ne te – vie toj dip lomo.
Tie są pa sa kius, tai ne vie nin telis
V.Lands ber gio laiš kas, ku rį ga li ma
bū tų pa ka bin ti ant sie nos. Pa na šų
do ku men tą sa vo dar bo ka bi ne te galė
tų pa si ka bin ti ir eu ro par la men taras
Val de ma ras To ma ševs kis, ku ris
po V.Lands ber gio laiš ko sa vo par ti jos
ko le goms dėl ga li mos „is to ri nės“ perga
lės Vil niaus ra jo ne su ge bė jo įspūdin
gai su telk ti len kų rin kė jus po anti
lie tu viš ka vė lia va.
Po šių is to ri nių V.Lands ber gio laiškų
ky la ne ma ža pa gun da bu vu sį konser
va to rių ly de rį pa va din ti gal ir neblo
gu stra te gu, bet tik rai ne ko kiu
tak ti ku. Ta čiau at si spy rus to kiai nebran
džiai pa gun dai vis dėl to de rė tų
pa žvelg ti ki taip. V.Lands ber gis gal yra
ir ne koks „pia ri nin kas“, bet tik rai nepras
tas vie šų jų ry šių mo ky to jas. O jau
kur įsi sto ja mo ki nys A.Ku bi lius, tik rai
ne mo ky to jo kal tė...
SKELBIMŲ SKYRIUS
SPAUDOS RŪMUOSE
(Laisvės pr. 60, 1211 kab.)
tel./faks. – 242 8065
PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688
PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
UAB „Diena Media News“
2009 m. gauna SRTRF finansavimą
sklaidos nuostoliams padengti.

www.diena.lt pirmADIENIS, lapkričio 9, 2009
7
ekonomika
• At si lie ka me: Lietuva yra viena iš penkių ES valstybių, iki šiol neturinčių nė vienos modernios atliekų deginimo gamyklos. Atliekas tik sąvartynuose, be Lietuvos, kaupia Latvija,
Estija, Slovėnija ir Slovakija. Roko Medonio nuotr.
Lie tu vo je jau ke le tą
me tų kal ba ma apie
bū ti ny bę sta ty ti atlie
kų de gi ni mo gamyk
las. To kie tikslai
įtrauk ti net į Nacio
na li nę ener geti
kos stra te gi ją. Kol
kas dar bai ju da tik
Klai pė do je, o sos tinė
je pro jek tas stringa
dve jus me tus.
S a u l i u s Ju r g ė l a
Ener gi ja – iš at lie kų
Šiukš lių de gi ni mo ga myk las planuo
ja ma sta ty ti 5–7 di džiuo siuo se
Lie tu vos mies tuo se. Or ga ni zuo ti
ko mu na li nių at lie kų rū šia vi mą ir šių
at lie kų de gi ni mo įren gi nių sta ty bą
nu ma ty ta net Na cio na li nė je energe
ti kos stra te gi jo je ir Ener ge ti kos
mi nis te ri jos ruo šia mo je At si nau jinan
čių ener gi jos iš tek lių pa nau doji
mo, ska ti ni mo ir rė mi mo veiks mų
pro gra mo je. Ener ge ti kos ir Ap lin kos
mi nis te ri jų spe cia lis tai taip pat teigia
pa lai kan tys šiuos pro jek tus.
„Sta tant ko mu na li nių at lie kų
de gi ni mo ga myk las vie nu šū viu
ga li ma nu šau ti du zui kius – sprendžia
ma jau są var ty nuo se ne be telpan
čių bui ti nių at lie kų pro ble ma
ir dar ga mi na ma ener gi ja. O šios po
to, kai bus už da ry ta Ig na li nos atomi
nė elekt ri nė, mums rei kės daug.
Da nai at lie kas, ku rių ne ga li ma
per dirb ti, de gi na jau nuo Pir mo jo
pa sau li nio ka ro, ir var go ne ma to.
Aiš ku, pas mus dar neį si bė gė jo rūšia
vi mo pro ce sas, gy ven to jai dar,
ma tyt, iki to neu žau go, bet tai degin
ti at lie koms truk dy ti ne tu rė tų“,
– tei gė ener ge ti kos mi nist ro pa tarė
jas Kęs tu tis Jau niš kis.
Dau ge ly je Eu ro pos ša lių at lie kų
de gi ni mo ga myk los vei kia jau ke lis
de šimt me čius. At lie kų de gi ni mas
vi sa me pa sau ly je lai ko mas vie na
pa žan giau sių ko mu na li nių at lie kų
uti li za vi mo tech no lo gi jų, ku ri iš siski
ria ma žiau siu po vei kiu ap lin kai.
De ri ni mas strin ga
Kad at lie kos iki šiol be jo kios naudos
kau pia si są var ty nuo se, pri mi nė
ir Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė:
At lie kų de gi ni mo ga myk los
pro jek tas sostinėje strin ga
„Prob le ma ta, kad Lie tu va blo kavo
bet ko kių al ter na ty vių elekt ros
ener gi jos šal ti nių plėt rą Lie tu vo je.
Kiek vie nas mies tas pa gal da bar tines
tech no lo gi jas žie mos lai ko tarpiu
ga li ap si šil dy ti de gin da mas sa vo
at lie kas, ypač di de lis mies tas.“
Ne pai sant val džios at sto vų ra gini
mų, rea lūs dar bai ju da itin lė tai.
At si nau ji nan čių ener gi jos iš tek lių
pa nau do ji mo, ska ti ni mo ir rė mi mo
veiks mų pro gra ma ir gi dar ne pareng
ta, o vers li nin kai ne ga li įveik ti
biu rok ra ti nių už kar dų.
Kęs tu tis Jau niš kis:
Da nai at lie kas, ku rių
ne ga li ma per dirb ti,
de gi na jau nuo Pirmo
jo pa sau li nio karo,
ir var go ne ma to.
„Pag rin di nis truk dys jau dve jus
me tus iš lie ka tas pa ts – įvai rių
vals ty bi nių ins ti tu ci jų pa rei gū nų
„kruopš tu mas“ de ri nant elektri
nės pla nuo ja mos ūki nės veik los
po vei kio ap lin kai ver ti ni mo (PAV)
ata skai tą. Jau dve jus me tus esa me
siun čia mi nuo vie nų du rų prie ki tų.
Pa gal de rin to jų pa sta bas tiks li na me
ir pil do me ata skai tą, nors tai – tik
nees mi niai paaiš ki ni mai, ku rie
spe cia lis tams tu rė tų bū ti su pranta
mi be il gų teo ri nių ap ra šy mų“,
– guo dė si Re gio ni nės ko mu na li nių
at lie kų de gi ni mo ga myk los di rekto
rius Rai mon das Pet rei kis.
Jis įsi ti ki nęs, jog smulk me niš kos
pa sta bos ne ga li pa keis ti ata skai tos
ren gė jo pa da ry tos iš va dos, kad planuo
ja ma ga myk los ūki nė veik la pasi
rink to je vie to je yra ga li ma.
„Šį pa va sa rį bu vo me pri vers ti iš
nau jo de rin ti PAV ata skai tą – prista
ty ti ją vi suo me nei ir su de rin ti ją
su vi sais su bjek tais, nors ata skai ta,
ku rio je pa teik ta ta pa ti iš va da, jau
bu vo su de rin ta. Esa me už stri gę –
ne si bai gia de ri ni mo pro ce sas, ku ris
ne tu ri aiš kaus pa bai gos ter mi no.
Šiuo me tu ata skai ta jau ke lin tą
kar tą de ri na ma su Vil niaus vi suome
nės svei ka tos cent ru, nors anksčiau
ši ins ti tu ci ja ją jau bu vo su deri
nu si“, – pik ti na si vers li nin kai.
Be to, kol kas dar neišsp ręs tas ir
ES pa ra mos klau si mas. „Ti ki mės
gau ti iki 20 pro c. pro jek to ver tės
ES lė šų, ta čiau dar ne baig tas net
fi nan sa vi mo są ly gų ap ra šas, jį
ren gia Ap lin kos mi nis te ri ja. Para
mos sky ri mo pro ce sas la bai sudė
tin gas, ir sun ku spręs ti, kiek jis
truks. Jei gu pa vyks su tvar ky ti doku
men tus, sta ty bos už truk tų apie
tre jus me tus“, – sa kė Re gio ni nės
ko mu na li nių at lie kų de gi ni mo gamyk
los va do vas.
Gy ven to jai ne pa si ti ki
Ap lin kos mi nis te ri jos Vil niaus regio
no ap lin kos ap sau gos de par tamen
to di rek to rius Ro lan das Ma sile
vi čius ti ki na, kad vers li nin kams
tik rai ne ke ti na ma truk dy ti. Tie siog
to kie įsta ty mai.
„De par ta men tas Re gio ni nei komu
na li nių at lie kų de gi ni mo gamyk
lai pa tei kė maž daug pus šim tį
pa sta bų, di de lė jų da lis – es mi nės.
Ne bu vo aiš kiai at sa ky ta ir į svarbiau
sų klau si mą – ar ta ga myk la
ne kels pa vo jaus gy ven to jų sveika
tai. Dėl to vers li nin kų bu vo papra
šy ta pa tiks lin ti PAV ata skai tą.
Da bar de ri na ma. Kiek ži nau, sa vival
dy bė jau pri ta rė. Jei ten vis kas iš
tik rų jų ge rai, nė ra ko pyk ti ir jaudin
tis“, – tei gė R.Ma si le vi čius.
Jis taip pat pri pa ži no, kad pa grindi
nė del si mo prie žas tis yra Laz dy nų
gy ven to jų pa si prie ši ni mas.
Re gio ni nė ko mu na li nių at lie kų
de gi ni mo ga myk la vil nie čiams net
tris kar tus pri sta tė PAV ata skai tą.
Spe cia lis tai pa tvir ti no, kad iš ke lių
ty ri nė tų vie tų Vil niaus mies te tinka
miau sias skly pas ga myk los staty
bai – ša lia 3-io sios ter mo fi kaci
nės elekt ri nės Ga riū nuo se.
Pil ni są var ty nai – blo giau
Vil niaus Laz dy nų mik ro ra jo no gyven
to jai ak ty viai pro tes tuo ja prieš
ke ti ni mą jų kai my nys tė je sta ty ti
ko mu na li nių at lie kų de gi ni mo gamyk
lą.
Tie sa, to li gra žu ne vi si ša lies gyven
to jai yra to kios nuo mo nės. Kazo
kiš kių bend ruo me nė, gy ve nan ti
ša lia nau jo są var ty no, mie lai keistų
si vie to mis su vil nie čiais.
„Laz dy nų gy ven to jai prie ši na si
at lie kų de gi ni mo ga myk los staty
bai, bet jie ne ži no, koks bai sus
da ly kas yra są var ty nas ša lia na mų.
Vil nie čiai skun džia si, kad tos vi sos
ga myk los smir di, o pas mus bū na
die nų, kai dūs ta me – čia nuo lat
iš si ski ria me ta no du jos. Mes jau
ruo šia me raš tą ir ža da me ei ti pas
Pre zi den tę, pra šy ti, kad ji pa bandy
tų pa spar tin ti tų ga myk lų staty
bų pro ce są, nes to liau taip gy­
Klai pė do je dar bai jau vyks ta
P i r mo ji at l ie k ų de g i n i mo ga myk l a
t u rė t ų at s i ra s t i uo s t a m ie s t y j e . Pl a ­
nuo j a m a , k ad K l a i p ė do j e s t a t y b o s
p r a s i d ė s j au k i t ą met .
K l a i p ė do j e te r mo fi k a c i j o s e le k t r i ­
n ę , k u r io j e p a g r i n d i n i s k u r a s bu s
b u i t i n ė s a t l i e ko s , s t a t y s į m o n ė
„ Fo r t u m K l a i p ė d a“. Jo s p a g r i n d i ­
nė val dy to ja – bend ro vė „For tum
H e a t L i e t u v a“. L i k u s i o s 1 0 p roc .
a k c i j ų p r i k l a u s o š i l u m ą u o s t a ­
m ie s t y j e t ie k i a n č i a i į mo ne i „ K l a i ­
p ė do s e ne r g i j a“. P a s a k b e nd ro vė s
„ For t u m Heat L ie t u va“ ge ne ra l i n io
d i re k to r i au s Vi t a l i j au s Žu to s , d a r­
bai ju da į prie kį. Jau se niai pa tvirt
i n t a PAV a t a s k a i t a . S u l a i s v ą j ą
e ko no m i n ę z o n ą ( L E Z ) v a l d a n č i a
b e n d ro ve s u d a r y t a i r s k ly p o , k u r
s to vė s t e r m o fi k a c i j o s e l e k t r i n ė ,
nuo mo s s u t a r t i s .
P r aė j u s i ą s a va i tę į mo nė s „ For t u m
H e at L ie t u v a“ v a do v a s bu vo i š v y­
kę s į S u o m i j ą , k u r b u vo at p l ė št i
vo k a i s u p a s i ū ly m a i s p i rk t i p a ­
€ Valiutų kursai
ven ti ne be ga li me“, – dien raš čiui
skun dė si Ka zo kiš kių gy ven to ja Ina
Sta čio kie nė.
Mo te ris ti ki si, kad pa sta čius atlie
kų de gi ni mo ga myk las, jos ne tik
de gin tų gy ven to jų ge ne ruo ja mas
at lie kas, bet ir uti li zuo tų bent da lį
Ka zo kiš kių są var ty ne at gu lu sių
šiukš lių.
g r i nd in ę į r a n g ą – de g i n i mo k a t i l ą ,
dū mų v a ly mo s i s te m ą , g e n e r a to ­
rių ir at lik ti pro jek ta vi mo dar bus
b e i ko nt ro l iuo t i , k a ip į g y ve n d i n a ­
m a s p ro j e k t a s .
„ N e tr uk u s ž i n o s i m e k o n k u r s o
nu g alėto j u s , o l apk r i č io p a b a i g o j e
a r g r uo d ž io p r a d ž io j e ve i k i au s i a i
p a s ir aš y s i m e s u t a r t i s . K i t ų m e t ų
p r ad ž i o j e a r b a v i du r y j e j au t i k i ­
mės įkas ti ir pir mą kas tu vą“, – sa kė
„ K l a ip ė d o s e n e r g i j o s“ d i re k to r iu s
Vy t aut a s Va lu t i s .
P l anuoj a m a , k a d n au j o j i e le k t r i n ė
bus iki 100 me ga va tų (MW) ši lumi
nio ir 50 MW elekt ri nio ga ling
u m o . A t l i e k a s k ū re n a n t i te r m o ­
fi k ac ij o s e l e k t r i n ė t u r ė t ų p r a d ėt i
veik ti 2011 m. Pre li mi na riais skaič
i av i m a i s , b e n d r a p ro j e k to ve r t ė
sie kia apie 130 mln. eu rų (488,5
m l n . l it ų ). T i k i m a s i , k ad n au j a te r­
mofik a c i j o s e le k t r i n ė p a d ė s s t ab i ­
l i z uot i š i lu mo s k a i n ą i r s u m a ž i n s
p r ik l au s o my b ę nuo du j ų k a i nų .
Pir­ma­die­nis 2009 11 09
Valiuta kiekis Santykis Valiuta kiekis Santykis
Aust­ra­li­jos do­le­ris AUD 1 2,1240 Ki­ni­jos jua­nių CNY 10 3,3996
Bal­ta­ru­si­jos rub­lių BYR 1000 0,8493 Lat­vi­jos la­tas LVL 1 4,8700
Če­ki­jos kro­nų CZK 10 1,3380 Len­ki­jos zlo­tų PLN 10 8,1369
Da­ni­jos kro­nų DKK 10 4,6394 Nor­ve­gi­jos kro­nų NOK 10 4,0908
DB sva­ras ster­lin­gų GBP 1 3,8568 Ru­si­jos rub­lių RUB 100 7,9956
Es­ti­jos kro­nų EEK 10 2,2067 Šve­di­jos kro­nų SEK 10 3,3220
Eu­ras EUR 1 3,4528 Švei­ca­ri­jos fran­kas CHF 1 2,2833
Ja­po­ni­jos je­nų JPY 100 2,5653 Tur­ki­jos li­ra TRY 1 1,5645
JAV do­le­ris USD 1 2,3211 Uk­rai­nos gri­vi­nų UAH 10 2,8340
Atsiprašome
2 0 0 9 1 1 0 5 G i n t au to D e g u č io s t r a ip snyj e „ S t at ybin i nk a m s – g e lb ėj i mo s i
š i au d a s“ į s i vė lė k l a i d a . B u vo c i t uoj am a s buvę s b e n drovė s „Y I T K au s t a“
g e ne r a l i n i s d i re k to r iu s Va i d a s Rep e čk a . Š iuo met u į mone i v ado v au j a
Da rius Vil kas.

8
tema
pirmadienis, lapkričio 9, 2009 www.diena.lt
Pas ko los kup rą
ly gi na nuo ma
Nu rėž tas at ly gi ni mas ar pra ras tas dar bas – be ne di džiau sia
ne lai mė paė mu sie siems būs to pa sko lą. Par duo ti įsi gy tą būstą
įma no ma ne bent su di de liais nuo sto liais, o gal ver ta jį išnuo
mo ti?
Ve re ta Ru pei kai tė
v.rupeikaite@diena.lt
Nuo mos pro gno zės – liūd nos
Ne kil no ja mo jo tur to agen tū rų broke
riai tei gia ne pas te bė ję, kad daug
žmo nių im tų nuo mo ti ką tik įsi gy tą
būs tą, kad ga lė tų grą žin ti pa sko lą,
o pa tys kel tų si gy ven ti at gal pas tėvus
ar į pi giau kai nuo jan tį bu tą.
Tie, ku rie paė mė kre di tus 2007–
2008 m., kai būs to kai nos bu vo didžiau
sios, da bar iš nuo mo ję pirk tus
bu tus dau ge liu at ve jų ne pa deng tų
nė pu sės kas mė ne si nės įmo kos bankui.
Tie sa, kai pir ko, nuo mos kai nos
pri ly go pa sko los įmo koms, kar tais jas
net vir ši jo. Jau ge ras pus me tis, kai
nuo mos kai nos la bai nu kri to. Jos nebent
den gia pa sko lų įmo kas tų būstų,
ku rie įgy ti iki 2006 m.
„Kie ky be nuo mos pa siū la šiuo
me tu yra di de lė, ta čiau kai rei kia
iš si rink ti ko ky biš ką bu tą, pa si rinki
mas men kas. Pa do rūs bu tai išnuo
mo ti“, – ko men ta vo bend rovės
„Ne kil no ja mo jo tur to pa slau gų
cent ro“ di rek to rius Po vi las Mic kevi
čius. Pa sak jo, siū lo mi iš si nuo moti
bu tai daž niau siai yra nu gy ven ti,
su pirk ti pra sti, nau do ti bal dai, – į
nie ką nein ves tuo ta.
Pra ban giai įreng ti būs tai, už kurių
nuo mą pra šo ma 2 tūkst. li tų ir
dau giau, P.Mic ke vi čiaus ti ki ni mu,
yra ga na pa klau sūs. Ži no ma, jei
yra ver ti to kių pi ni gų. Ne kil no jamo
jo tur to bend ro vės at sto vas paste
bi, kad daž nai sa vi nin kai pra šo
Po v i l a s M ickev ič iu s :
Nuo mo ja mų būs tų pasiū
la di dės, nes ne galin
tie ji už no ri mą kainą
par duo ti būs tų,
ry šis juos iš nuo mo ti.
to kių su mų, ku rios nea ti tin ka siūlo
mo iš si nuo mo ti būs to ko ky bės.
Jei nuo ma pi gi, į siū lo mą bu tą baisu
įkel ti ko ją.
P.Mic ke vi čius spė ja, kad nuo moja
mų būs tų pa siū la di dės, nes nega
lin tie ji už no ri mą kai ną par duoti
būs tų ry šis juos iš nuo mo ti – tai
ge riau, nei lai ky ti tuš čią bu tą. Dėl
to nuo mos kai nos var giai grei tu laiku
kils.
Su tau po 800 li tų
Nors nuo mos kai nos ir ne stul bina
nčios, kai kas grie bia si šio paja
mų šal ti nio, kad įsteng tų iš laiky
ti ne se niai pirk tą būs tą, kol bus
pa lan kes nė eko no mi nė si tua ci ja.
Nes var bu, kad iš erd vaus, da žais
kve pian čio bu to rei kia kel tis į se ną
vie no kam ba rio būs tą.
Vil nie tis Man tas maž daug prieš
me tus pir ko 80 kv. m plo to tri jų
kam ba rių bu tą nau jos sta ty bos
na me Šiau rės mies te ly je. Pa pildo
mai paė męs var to ja mą ją pasko
lą 5 me tams, įsi ren gė bu tą ir
pa gy ve no nau jin tė liuo se na muose
pus me tį. Mė ne si nė 2,5 tūkst.
li tų su ma ban kui, su dė jus būs to
ir var to ja mo sios pa sko los įmokas,
jau nam vy rui da rė si vis sunkes
nė.
„Su ma ne ma ža. Pas te bė jau, kad
ne beiš temp siu. Nusp ren dė me išnuo
mo ti šį bu tą, ku ris vai kų dar
ne tu rin čiai po rai yra per di de lis“,
– pa sa ko jo vil nie tis. Po ra grei tai
ap si spren dė – iš si nuo mo jo vieno
kam ba rio bu tą se nos sta ty bos
na me.
Da bar po ra iš nuo mos už dir ba
1200 li tų per mė ne sį, be to, nuomi
nin kai mo ka vi sus ko mu na linius
mo kes čius. Man tas su drauge
už vie no kam ba rio bu to nuo mą
su mo kes čiais su mo ka apie 500 litų,
žie mą ši su ma ūg te lės iki maždaug
700 li tų.
At siž vel giant į tai, kad jų bu to
nuo mi nin kai pa tys mo ka ko mu nali
nius mo kes čius, po ra, pa kei tu si
gy ve na mą ją vie tą, per mė ne sį sutau
po apie 800 li tų.
Atsisveikina:
• išsikraustyti priversti šeimininkai nuomininkams dažniausiai palieka baldus, kuriuos pirko
sau. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
• Taupo: ne viena šeima sprendžia galvosūkį, kaip išsaugoti bankui įkei
Vi lia si sunk me tį iš temp ti
Tuo me tu, kai vil nie tis pir ko bu tą,
jau jau tė si kri zės ap raiš kos. Tačiau
jis dir bo įmo nė je, ku rios vado
vai pa ti ki no ke ti nan tys plėsti
veik lą Lie tu vo je ir pa ja moms
grės mės tar si ne bu vo. To dėl dar
nė 30 me tų ne tu rin tis vy ras ryžo
si im ti kre di tą.
„Bu vau už tik rin tas sa vo paja
mo mis. Ta čiau nu ti ko ki taip –
vers las bu vo su stab dy tas“, – pasa
ko jo vy ras.
Pris pir tas fi nan si nių sun ku mų,
vil nie tis ne sku bė jo ei ti į ban ką.
Nusp ren dė ir to liau mo kė ti bankui
įmo kas gel bė da ma sis nuo mpini
giais. Pa sak Man to, ban kai pa tys
pa siū lo neiš ga lin tie siems su mo kėti
pa sko los tu ri mą būs tą iš nuo moti
ir ieš ko ti pi ges nės gy ve na mo sios
vie tos. Vil nie čio įsi ti ki ni mu, ban kui
daug pa lan kiau gau ti kas mė ne si nes
su mas, ne svar bu, kaip už dirb tas,
nei pe rim ti būs tą sa vo ži nion.
Jau nas vy ras ti ki si bent po ket verių
me tų grįž ti į sa vo bu tą. „Kai išsi
mo kė siu var to ja mą ją pa sko lą, nukris
la bai di de lė da lis kas mė ne si nės
įmo kos. Be to, būs to pa sko los palū
ka nos pen ke rius me tus ne kin ta,
vė liau jos gal būt bus ma žes nės“, –
svars tė Man tas.
Tie sa, bu to šei mi nin kas jau nusi
tei kęs, kad grį žus ga li tek ti bent
kos me tiš kai re mon tuo ti na mus,
nes būs tas dė vi si, ne ži nia, kaip
jis at ro dys po to, kai juo nau do sis
nuo mi nin kai. „Kol kas svar biau sia
– kaž kaip iš gy ven ti“, – pri dū rė pašne
ko vas.
Di džią ją da lį bal dų Man tas pali
ko nuo mi nin kams, kai ką jie atsi
ve žė pa tys. Vil nie tį guo džia tai,
kad bu tą iš nuo mo jo pa žįs ta miems
as me nims, ir jis ti ki si, jog šie bu to
ne nu nio kos.
Ant ras bu tas „sa ve iš lai ko“
Kau nie tis Mar ty nas su šei ma gyve
na ne di de lia me bu te blo ki nia me
na me, o su ban ko pa sko la įsi gy tą
būs tą nau jos sta ty bos dau gia bu tyje
iš nuo mo jo.
„Mums bu to nuo mos va rian tas
vi sai ne se niai bu vo la bai nau din gas
– gau da vo me dvi gu bai dau giau, nei
rei kė jo mo kė ti ban kui“, – po kal bį
pra dė jo kau nie tis.
Tie sa, kai pa sko la bu vo paim ta
li tais, il gai niui įmo ka bu vo išaugu
si be veik iki 2 tūkst. li tų. Tiek
šei ma tuo me tu gau da vo už nuomą
ir vis ką ati duo da vo ban kui.
Pas ko lą per ve dus į eu rus, įmoka
su ma žė jo iki 750 li tų. Ta čiau ir

www.diena.lt pirmadienis, lapkričio 9, 2009
9
tema
Kaip iš nuo mo ti būs tą le ga liai?
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
stus namus. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
bu to nuo mos kai na su ma žė jo iki
700 li tų.
„Yra žmo nių, ku rie tu ri du nuosa
vus būs tus, juos iš nuo mo jo,
bet pa tys nuo mo ja si bu tą nau jame
dau gia bu ty je. Net ir toks mode
lis įma no mas“, – juo kė si Marty
nas.
Ki ta ver tus, pa sak jo, nuo mos
kai nos tarp se nos ir nau jos sta tybos
su pa na šė jo, gal būt įma no ma
ras ti va rian tą, kad, iš nuo mo jus
se ną bu tą, ga li ma bū tų ap si gyven
ti nau ja me: ir už se nos, ir naujos
sta ty bos bu to nuo mą mo ka labai
ma žai.
Mar ty nas su šei ma bu tą naujos
sta ty bos na me ne to li Kau no
ge le žin ke lio sto ties pir ko maždaug
prieš ket ve rius me tus, dar
prieš kai nų ki li mo ban gą. Už trijų
kam ba rių, 63 kv. m plo to butą
jie nu spren dė su mo kė ti rankpi
ni gius daug ne svars ty da mi, nes
na mą pro jek ta vo pa žįs ta mas archi
tek tas.
„La bai grei tai su pra to me, kad
mums to bu to ne rei kia, nes jis
mums per ne lyg pra ban gus. Ta čiau
at gau ti įmo kė tus pi ni gus bu vo
daug pro ble mų, at si sa ky ti ne bega
lė jo me“, – pri si mi nė kau nietis.
Tad ge riau sia išei tis bu vo inves
tuo ti į šį bu tą ir iš nuo mo ti, kad
jis at pirk tų įmo kas ban kui. „Gal ir
ne blo gai, kad taip išė jo. Jei nie ko
ne pirk si, nie ko ir ne tu rė si. Ži noma,
iš pra džių bu vo ir stre so, ir
ne vil ties“, – pa sa ko jo tris de šimt
per žen gęs Mar ty nas.
Mo kė da mi pa skolas,
vaikš to me vora
tink lio gi jo mis.
Jei jos ne nut rūks,
pa sko los tu rė tų išnyk
ti, o bu tai – lik ti.
Gy ve na kuk les nia me būs te
Kiek vė liau šei ma nu si pir ko dar
vie ną bu tą se nos sta ty bos na me ir
ja me gy ve na.
„Tik rai ne prik lau sau tai žmonių
ka te go ri jai, ku rie ga li leisti
sau pirk ti po ke lis bu tus. Tiesiog
rin ko mės ma žes nę blo gy bę.
Da bar, kai kai nos nu kri to, net neži
nau, ar mes pra lo šė me, ar iš lošė
me, bet ga lė jo bū ti ir ki taip“, –
svars tė kau nie tis.
Kol pir mą jį bu tą iš lai ky ti ne kaina
vo ir dar jis da vė pel ną, tol šis,
ga li ma pa va din ti, vers las džiu gino.
Tie sa, daug pri klau so ir nuo
nuo mi nin kų. An tai iš pra džių bu tą
nuo mo jo vo kie tis, ku ris mo kė jo kas
mė ne sį po 2 tūkst. li tų. Nuo mi ninkai
bu vo ge ri – nie ko ne su ga di no ir
ne su lau žė, ta čiau vė liau din go pali
kę 1,5 tūkst. li tų ko mu na li nių mokes
čių sko lą.
„Ga liu pa si da ly ti pa tir ti mi. Jei
nuo mo si bu tą ne le ga liai, pa tir si
daug stre so. Ko ge ro, ge riau sumo
kė ti agen tū rai ir su ras ti klientą
il gam lai kui. Agen tū ra su ra šo
nuo mos su tar tį, su ve da su no taru.
Jei iš kils ko kių nors pro ble mų,
nuo mi nin ką bus ga li ma gau dyti.
Be to, ap si drau džiant nuo mos
mo kes tį rei ka lau ja ma su mo kėti
mė ne sį į prie kį. Nut rau kiant
su tar tį, avan sas grą ži na mas“, –
dės tė kau nie tis.
Mar ty nas ti ki, kad ant ra sis butas,
nors ir ga li tek ti pa pil do mai už
jį mo kė ti, ne pra puls.
„Mo kė da mi dvi pa sko las, vaikšto
me tar si vo ra tink lio gi jo mis. Jei
jos ne sut rūks, pa sko los tu rė tų
iš nyk ti, o bu tai – lik ti“, – vi liasi
kau nie tis.
Jo nuo mo ne, pen si jos ly gio paja
mas iš bu to nuo mos bus ga li ma
gau ti vi sa da. Ga lų ga le vai kai au ga,
ir ant ras bu tas bus rei ka lin gas.
Būs to nuo mos kai nų po ky čiai
P e r t r e č i ą j į š i ų m e t ų ke t v i r t į b u ­
tų nuo mos kai nos Lie tu vos didm
i e s č i u o s e v i d u t i n i š k a i s u m a ­
žė jo 5–7 pro c., o nuo 2008 m. III
ke t v i r č i o ( k a i b ū s to nu o m o s k a i ­
nos pra dė jo ma žė ti) – apie 30
p r o c . S t a t i s t i k a r o d o , k a d b ū s t o
n u o m o s k a i n o s s u m a ž ė j o š i e k
t i e k m a ž i a u n e i p a r d a v i m o k a i ­
Vidut inė s 2 k a mb ar ių but ų nuo ­
m o s k a in o s p r e st iž in ė s e v i e to ­
se (Lt/mėn.)
Vi l n iu j e 1 3 0 0
Kau ne 950
K l a i p ė do j e 8 0 0
Va l st yb in ė s m ok e sč i ų i n sp e k­
c ij o s Pa sl a ug ų m ok e sč i ų m ok ė ­
toj a m s d ep a rt am e nto d ire ktor ė
S t as ė A l i ukonyt ė - Š n ir i en ė :
Gy ve n to j a s , v yk dy d a m a s i n d i v i ­
du a l i ą e ko no m i n ę ve i k l ą , g a l i p a ­
s i r i n k t i j o s į fo r m i n i m o b ū d ą : į s i ­
g y t i ve r s l o l iu d i j i m ą a r b a į re g i s t­
r u o t i i n d i v i du a l i ą ve i k l ą . Į s i g i j ę s
ve r s lo l iu d i j i m ą , a s muo mo k a p a ­
s i r i n k to s s a v i v a l dy b ė s nu s t a t y t ą
fi k s uo to dy d ž io p a j a mų mo ke s t į ,
k u r i s p r i k l au s o nu o p a s i r i n k to s
v yk dy t i ve i k lo s te r i to r i j o s i r l a i ko ­
tar pio bei 9 pro c. mi ni ma lios mėn
e s i n ė s a l g o s dy d ž io p r i v a lo mo ­
jo svei ka tos drau di mo bei 50 pro c.
b a z i n ė s p e n s i j o s ( 18 0 l i t ų ) dy d ž io
vals ty bi nio so cia li nio drau di mo
įmo kas.
Į re g i s t r a vę s i n d i v i d u a l i ą ve i k l ą ,
a s mu o m o k a g y ve n to j ų p a j a mų
mo ke s t į nuo s k i r t u mo , k u r i s g au ­
na mas iš gau tų ar už dirb tų in div
i du a l io s ve i k lo s p a j a mų atė mu s
l e i d ž i a mu s at s k a i t y mu s b e i p r i ­
v a l o m o j o s ve i k a to s d r au d i m o i r
vals ty bi nio so cia li nio drau di mo
įmo kas.
G y ve n to j a i , į s i g i j ę ve r s l o l i u d i j i ­
mu s , p r i v a lo p i l dy t i p a j a mų i r i š ­
l a i dų ap s k a i to s ž u r n a lu s . Š io ž u r­
n a lo fo r mo m i s g y ve n to j u s ne mo ­
k a m a i ap r ū p i n a ve r s l o l iu d i j i m ą
i š duo d a n t i s AV M I te r i to r i n i s s k y­
rius.
Gy ve n to ja s , į s i g y d a m a s ve rs lo l iud
i ji m ą , pr i va lo į s i g y t i i r pre k ių (p a ­
slau gų) pir ki mo-par da vi mo kvi tų
kny ge les ir jas tu rė ti pre kių ar pasl
aug ų p a r d a v i mo v ie to j e . Gy ve n ­
to j a s , k u r i s m o ke s t i n iu l a i ko t a r­
p iu b uvo į re g i s t r a vę s i n d i v i du a ­
lią veik lą, pri va lo pa teik ti iki ki tų
me t ų g e g u ž ė s 1 d . me t i n ę p a j a mų
moke sč io de k l a r a c i j ą net i r t uo atve
j u , j e i g u i n d i v i du a l i o s ve i k l o s
p a j a mų ne g a vo .
F i ks u oto dy d ž i o p a j a mų m o ke st į
nu s t ato s a v i v a l d y b i ų t a r y b o s . J o
dy dis taip pat pri klau so nuo pas
i r i n kto s v yk d y t i ve i k l o s te r i to r i ­
j o s b e i l a i ko t a r p i o . S a v i v a l d y b i ų
t a r yb o s t a i p p at g a l i nu s t a t y t i fi k­
s u ot o p a j a m ų m o ke s č i o l e n g v a ­
tas kai ku rioms so cia li nėms grup
ė m s – n e į g a l i e s i e m s , p e n s i n i n ­
kams.
P a v y zd ž iu i , fi k s uo to p a j a mų mo ­
kes čio dy dis 12 mė ne sių už verslo
l iud iji m ą p a t a l pų nuo ma i ve i k l ą
v ykd a nt Vi l n i au s m ie s to s a v i v a l ­
dy b ėj e s u d a ro 1 3 8 3 l i t u s . At i t i n k a ­
ma i K au no m ie s to s a v i va l dy b ė j e –
1 3 8 5 l it u s , K l a i p ė do s m ie s to s a v i ­
v a ldyb ė j e – 1 3 9 2 l i t u s .
Je i fiz in i s a s mu o v yk d o n e l i ce n ­
c i j u oj a m ą n e r e g i s t r u o t ą ve i k l ą ,
p a g a l Ad m i n i s t r a c i n ių te i s ė s p a ­
ž e id i mų ko d e k s ą g a l i b ū t i s k i r t a
bau da nuo 500 iki 1 tūkst. li tų. Pak
a rtot i n a i p a d a r iu s š į p a ž e i d i m ą ,
bau da ski ria ma nuo 1 tūkst. iki 2
tūkst. li tų.
Ve r sl o l iu d i j i mų p a t a l p ų nuo m a i
nuo 2009 m. pra džios iki lapk rič
i o m ė n e s i o v i s o j e L i e t u vo j e i š ­
du ot a 6 1 1 1 ; V i l n i au s a p s k r i t y j e –
2630, Kau no ap skri ty je – 834, Klaipė
dos ap skri ty je – 1754.
nos. Tai ga li ma bū tų paaiš kin ti
tuo, kad gy ven to jams būs tą nuomoti
yra la biau priei na ma nei jį
į s i g y t i . T a č i a u d i d e l ė ko n k u r e n ­
c i j a š i a m e s e k to r iu j e i r p r a s t ė j a n ­
t i d a ug u m o s š a l i e s g y ve n to j ų fi ­
n a ns in ė s i t u a c i j a ve r č i a b ū s to s a ­
vi nin kus ma žin ti ne tik par da vimo,
bet ir nuo mos kai nas.
Vidut inė s 2 k a mb ar ių but ų nuo ­
m o s k a in o s g yven am u os i u os e
raj on u os e : ( Lt /m ė n . )
Vi ln iuj e 9 0 0
K aune 6 0 0
K l a ip ėdo j e 5 5 0
Šal ti nis:„Ober-Haus“ (duo me nys – 2009 m. III ketv.)

10 pirmadienis, lapkričio 9, 2009 www.diena.lt
pasaulis
Spro­gi­mas ­
prie tur­gaus
Ma­fi­j os ­
g al­va įkli u ­vo
Lėk ­t u ­vą
prarijo jū­ra
Pa­kis­ta­no Pe­ša­va­ro mieste
va­kar per mir­ti­nin­ko iš­puolį
žu­vo 12 žmo­nių, tarp jų –
vie­tos me­ras, ku­ris anks­čiau
rė­mė Ta­li­ba­ną, o vė­liau sto­jo
į ko­vą su juo. Sprog­din­to­jas
mir­ti­nin­kas at­va­žia­vo au­tomo­bi­liu
ir su­sprog­di­no jį, kai
me­ras su ke­liais lan­ky­to­jais
sto­vė­jo ne­to­li tur­gaus.
Gais rą su kė lė
nar ko ma nai?
Lat vi jos sos ti nės prie mies ty je
nak tį į sek ma die nį lieps no ju siame
tri jų aukš tų na me žu vo septy
ni žmo nės. Įta ria ma, kad didžiau
sią per ke le tą me tų gais rą
Ry go je su kė lė ap leis ta me bu te
besirenkantys nar ko ma nai.
Iš gais ro apim to na mo Ry gos Latga
los prie mies ty je gel bė to jams
pa vy ko eva kuo ti aš tuo nis žmones,
tarp jų – vos prieš ke lias dienas
gi mu sį kū di kį. Sep ty ni žmonės
žu vo, trys nu ken tė jo.
Gais ras ki lo li kus maž daug pusva
lan džiui iki vi dur nak čio, ėmė
plis ti me di ne laip ti ne ir la bai greitai
per si me tė į mū ri nio na mo medi
nę man sar dą.
Vi si žu vę žmo nės gy ve no šio
na mo man sar do je. Iš pra džių ugnia
ge siai ra do pen kių žu vu sių jų
kū nus – ke tu rių vy rų ir mo ters.
Vie nos sun kiai nu ken tė ju sios moters
me di kams ne pa vy ko iš gel bėti,
o ry te gais ra vie tė je bu vo ras tas
dar vie no žu vu sio jo kū nas.
Pro tre čio aukš to lan gą bu vo
eva kuo ta mo ti na ir ke tu ri vai kai,
ku rių vy riau siam yra 14 me tų, o
jau niau siam – tik ke lios die nos.
Gais ro prie žas tys bus nu sta tytos
at li kus ty ri mą. Na mo gy vento
jai pa sa ko jo, kad na me bu vo
tuš čias bu tas, į ku rį nuo lat ateida
vo nar ko ma nų. Jie ir ga lė jo tapti
ne lai mės kal ti nin kais.
Ry gos dū ma spręs klau si mą dėl
so cia li nės pa gal bos per šį gais rą
be pa sto gės li ku siems žmo nėms.
R ygo s m i e s to v y k d o m o j o d i­
r e ktor i a u s s e k r e to r i u s s p a u d a i
U ld i s Vi d au s k i s pra ne š ė, k ad t r ys
d eg us io n a mo g y ven to ja i ja u apg
yv e nd i n t i s a v i v a l d y b ė s t a r n y­
b in i am e v i e š b u t y j e, o d a r p e n k i
p a t y s s u s i ra d o, k u r l a i k i n a i a p­
s is tot i .
BNS inf., VD montažas
Epi de mi ja
pa sie kė Mins ką
Kiau lių gri po au kų skai čius Ukrai
no je grės min gai au ga, ir sune
ri mę kai my nai jau ima si saugu
mo prie mo nių. Pa vo jin gos ligos
epi de mi ja pa skelb ta ir Balta
ru si jos sos ti nė je.
Uk rai nos svei ka tos ap sau gos minis
te ri ja va kar pra ne šė, kad nuo
gri po epi de mi jos ir ūmios kvė pavi
mo ta kų vi ru si nės in fek ci jos viso
je ša ly je jau mi rė 144 žmo nės. Iš
vi so nuo epi de mi jos pra džios susi
rgo 936 tūkst. žmo nių, 44 tūkst.
pa te ko į li go ni nes.
Bai min da ma si epi de mi jos pliti
mo Uk rai nos kai my nė Slo va ki ja
va kar lai ki nai už da rė vie ną iš ketu
rių pa sie nio punk tų. Ki ta me sugriež
tin ta sie nos kir ti mo tvar ka, o
li kę du dir ba įpras tu re ži mu.
Gri po ir ūmios kvė pa vi mo takų
vi ru si nės in fek ci jos epi de mi ja
penk ta die nį bu vo pa skelb ta Balta
ru si jos sos ti nė je Mins ke. Per
pa sta rą sias dvi sa vai tes nuo šių ligų
mi rė 19 ša lies gy ven to jų, septy
niems jų bu vo nu sta ty tas gri po
vi ru sas A (H1N1).
Bal ta ru si jos pre zi den tas Aleksand
ras Lu ka šen ka pa ra gi no tautie
čius ne pa si duo ti pa ni kai, ku ri,
pa sak jo, ke lia ma dirb ti nai.
„Tai nė ra ma ras ar ba cho le ra.
Tai pa gy do ma li ga“, – per spaudos
kon fe ren ci ją praė ju sią sa vaitę
ra mi no ša lies va do vas.
ne wsru.com, len ta.ru inf., AFP nuo tr.
Jie pa li ko
ma ne
su pū t i .
Ita­li­jos po­li­ci­ja sa­vait­ga­lį sulai­kė
įta­kin­gą „Ca­mor­ros“
ma­fi­jos bo­są, vie­ną ieš­komiau­sių
ša­lies nu­si­kal­tė­lių
Lui­gi Es­po­si­to. Še­še­rius metus
nuo tei­sė­sau­gos slapstę­sis
vy­ras yra pa­si­kei­tęs
var­dą, jis gy­ve­no pra­ban­gioje
vi­lo­je Nea­po­ly­je. 2006 m.
jis bu­vo nu­teis­tas už akių.
At leis to dar buo to jo kerš tas
Bu vęs in ži ne ri jos kon sul ta ci nės firmos
dar buo to jas, at leis tas iš darbo
2007 m., įsi ver žė į sa vo bu vu sią
dar bo vie tę Or lan do mies te Flo rido
je ir nu šo vė žmo gų, dar pen kis
su žei dė.
Įta ria ma sis už puo li kas ke lias
va lan das siau tė jo Or lan do cent re
esan čia me biu rų pa sta te „Ga te way
Cen ter“, o vė liau pa bė go iš įvy kio
vie tos ir bu vo suim tas mo ti nos namuo
se.
Po li ci ja nu ro dė, kad įta ria ma sis –
40 me tų Ja so nas Rod ri gue zas. Jis
11 mė ne sių dir bo in ži nie riu mi konsul
ta ci nės fir mos „Rey nolds, Smith
& Hill“ Or lan do sky riu je, o vė liau
Ru­si­jos To­li­muo­siuo­se Rytuo­se
penk­ta­die­nį per plani­nę
tre­ni­ruo­tę į jū­rą nu­krito
ka­ro lėk­tu­vas „Tu-142“,
ku­ria­me bu­vo 11 na­rių įgula.
Gel­bė­to­jai pra­dė­jo kel­ti jo
nuo­lau­žas iš ka­tast­ro­fos vietos.
Jie ne­ra­do jo­kių po­žymių,
kad or­lai­viu skri­dę žmonės
bū­tų iš­si­gel­bė­ję.
• Žu di kas: kerš­to ėmę­sis J.Rod­ri­gue­zas ant ko­jų su­kė­lė vi­są Or­lan­do po­li­ci­ją. AFP, „Reu­ters“ nuo­tr.
Nė die nos be
šūvių ir krau jo
Ame ri kie čiams nespė
jus at si to kė ti po
krau pių žu dy nių
Tek sa so ka rių rengi
mo cent re, šū viai
penk ta die nį pa sipy
lė Flo ri dos verslo
cent re.
bu vo at leis tas dėl pra stų dar bo rezul
ta tų.
Te le vi zi jos CNN re por ta že mato
ma, kaip J.Rod ri gue zas iš ve damas
su ra kin tas ant ran kiais. Žurna
lis tams pa klau sus, ko dėl jis
šau dė, vy ras at šo vė: „Jie pa li ko ma ne
su pū ti.“
Iš veng ta di des nės tra ge di jos
Kol žu di kas siau tė jo 16 aukš tų pasta
te, ja me dir ban tys žmo nės bandė
už si ba ri ka duo ti ka bi ne tuo se.
Vie na dar buo to jų Ger ry Gil go
pa sa ko jo, kad prie lif to lau kė draugės
ir ke ti no kar tu ei ti pie tau ti, kai
pa si gir do šū viai.
„Drau gė pra dė jo šauk ti: Ten šaudo!
Ten šau do! Grei čiau bėk į biurą!“
– krau piais įspū džiais da li josi
mo te ris.
Po li ci ja už blo ka vo gat ves, eva kavo
ša lia esan čią mo kyk lą. Ant greti
mų pa sta tų sto gų po zi ci jas užė mė
snai pe riai.
Ta čiau žu di kui pa vy ko pa si ša linti
pil kos spal vos au to mo bi liu, šis po
ke lių va lan dų bu vo ras tas prie jo
mo ti nos na mų.
Ol ran do po li ci jos va das Va las Deming
sas sa kė, kad tra ge di ja su krė tė
vi są mies tą. „Ga lė jo bū ti ir blo giau.
Žu vu sių ir nu ken tė ju sių ga lė jo bū ti
dau giau“, – tei gė jis.
Po li ci ja ieš ko at sa ky mų
Kru vi na dra ma Or lan de įvy ko kitą
die ną po to, kai bu vo su si šau dyta
vie no je JAV ka ri nė je ba zė je Teksa
se, kur žu vo 13 žmo nių.
Ty rė jai to liau aiš ki na si, ko dėl armi
jos psi chiat ras, ma jo ras Ni da las
Ma li kas Ha sa nas, ku ris yra mu sulmo
nas, ga lė jo nu kreip ti gink lą į savo
tar ny bos drau gus.
Kai ku rie žu di ką pa žįs tan tys žmonės
sa kė ma tę aiš kių ženk lų, kad šis
jau nas ar mi jos psi chiat ras ne bu vo
tin ka mas dirb ti ka riuo me nė je.
Pa žįs ta mi sa ko, kad gir dė jo, kaip
jis tei si na sprog din to jus mir ti ninkus,
jo ko men ta rų apie mu sul monų
per se kio ji mą ar mi jo je, ne riš lių
po kal bių su vie tos me če tės va dovu,
ta čiau N.M.Ha sa no kom piute
rį ti rian tys spe cia lis tai jo kių šio
psi chiat ro ry šių su te ro ris tų grupuo
tė mis kol kas ne ra do.
N.M.Ha sa ną, ku ris per sa vo išpuo
lį bu vo sun kiai su žeis tas ir jam
li go ni nė je jau at jung tas kvė pa vimo
apa ra tas, tik riau siai teis ka riškiai,
jei ty rė jai nu sta tys, kad jis veikė
vie nas.
Žu dy nių Fort Hu do ba zė je aukų
pa ger bi mo ce re mo ni ja vyks rytoj,
jo je da ly vaus ir JAV pre zi den tas
Ba rac kas Oba ma.
BNS, BBC, CNN inf.

www.diena.lt
pirmADIENIS, lapkričio 9, 2009
Daugiau
naujienų skaitykite
vilniausdiena.lt\??????
D.Zub­rų lydi ­
per­g a­lė s
Per­ga­lių se­ri­ją NHL čempio­na­te
tę­sia Dainiaus
Zub­raus Nau­jo­jo Džer­sio
„De­vils“ klu­bas. „De­vils“
na­muo­se 2:1 įvei­kė Niu­jorko
„Is­lan­ders“ eki­pą ir svečiuo­se
3:2 – Ota­vos „Sena­tors“.
Tai bu­vo aš­tun­toji
iš ei­lės „De­vils“ per­ga­lė
var­žo­vų aikš­tė­je šį se­zo­ną.
D.Haye įvei­kė
N .Va­lu­j e ­vą
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos boksi­nin­kas
Davidas Haye po
12 raun­dų ko­vos taš­kais
(114:114, 116:112, 116:112)
įvei­kė Ru­si­jos at­le­tą Niko­la­jų
Va­lu­je­vą ma­če dėl
pla­ne­tos sun­kaus svo­rio
čem­pio­no ti­tu­lo pa­gal Pasau­lio
bok­so aso­cia­ci­jos
(WBA) ver­si­ją.
11
sportas
LKL čem pio na te –
gran dų dvi val dys tė
„Vėt rai“ pri rei kė
bau di nių lo te ri jos
Lie tu vos fut bo lo vi ce čem pio nė Vil niaus „Vėt ra“ sun kiai, bet
sėk min gai įvei kė ša lies tau rės tur ny ro ket virt fi na lio bar je rą.
Ro mas Po de rys
r.poderys@diena.lt
Vil nie čiai sve čiuo se po 11 m baudi
nių se ri jos 4:3 pa lau žė Tau ragės
„Tau rą“. Le mia mą įvar tį įmu šė
vie nas la biau siai pa ty ru sių vil niečių
eki pos žai dė jų To mas Ra žanaus
kas.
„Bau di nių se ri ja – lo te ri ja. Manau,
kad lai mė jo me pel ny tai, nes
vi są dvi ko vą bu vo me pra na šesni“,
– in ter viu po rta lui fut bo las.lt
tei gė „Vėt ros“ stra te gas Vir gi ni jus
Liub šys.
Vie ta ša lies aukš čiau sio jo je ly goje
nė ra sėk mės ga ran tas ko vo jant su
že mes nių di vi zio nų at sto vais – tai
pa tvir ti no ki tos ket virt fi na lio rungty
nės.
A ly gos čem pio nas Pa ne vė žio
„Ek ra nas“ tik po 11 m bau di nių seri
jos eli mi na vo 1-osios ly gos nu galė
to ją „Ši lu tę“, o eli ti nio di vi zio no
sen bu viai „Šiau liai“ triuš ki na mai
0:3 pra lai mė jo 2-osios ly gos Pietų
zo nos čem pio nui Kau no FBK
„Kau nas“.
„Ek ra nas“ su „Ši lu te“ žai dė be
tri jų pa grin di nės su dė ties fut boli
nin kų – Val do Tra kio, Do mi nyko
Gal ke vi čiaus ir Dei man to Bičkos.
Ši lu tiš kiai pir ma vo iki 74-osios
ant ro jo kė li nio mi nu tės, kai Dai nius
Gle vec kas rezultatą iš ly gi no – 1:1 ir
pri rei kė pra tę si mo bei 11 m bau dinių
se ri jos. Ją tiks liau at li ko pa nevė
žie čiai – 6:5.
„To kio re zul ta to ne si ti kė jau. Maniau,
kad lai mė si me per pa grin dinį
lai ką. Kai mes neį mu šė me, varžo
vų pa si ti kė ji mas sa vo jė go mis vis
di dė jo, to dėl ma čas už si tę sė iki 11
• Per ga lė: le­mia­mą įvar­tį per 11
m bau­di­nių se­ri­ją su „Tau­ro“
ko­man­da „Vėt­rai“ pel­nė T.Raža­naus­kas.
Min­dau­go Ažu­ši­lio nuo­tr.
Re zul ta tai
m bau di nių“, – po var žy bų kal bė jo
„Ek ra no“ ka pi to nas D.Bič ka.
„Šiau liai“ per su si ti ki mą Kaune
pa ty rė nok dau ną ant ro jo kė linio
pra džio je, kai per 5 min. pra leido
du įvar čius, o pa tys kar tą pa tai kė
į kau nie čių var tų virps tą. Bai giantis
dvi ko vai jau aikš tės šei mi ninkų
puo lė jas Lu kas Ko cha naus kas
stip riu smū giu su dre bi no „Šiaulių“
var tų konst ruk ci ją ir, pri vertęs
var žo vus pra si ženg ti, už dir bo
11 m bau di nį.
„Tai bu vo svar biau sios mū sų
rung ty nės šį se zo ną, to dėl joms
la bai kruopš čiai ren gė mės: prieš
var žy bas už si da rė me į „ka ran tiną“,
per žiū rė jo me ir iša na li za vome
var žo vų ma čų vaiz do įra šus.
Džiau giuo si, kad vi si „Kau no“
fut bo li nin kai vie nin gai sie kė perga
lės. Mes tvir tai pe rė mė me inicia
ty vą, kai pa di di no me žai di mo
grei tį. Po ant ro jo įvar čio jau nė
kiek nea be jo jau, kad lai mė si me.
Ki tą met steng si mės pa tek ti į fina
lą ir iš ko vo ti ke lia la pį į Eu ro pos
ly gą“, – sa kė dien raš čiui „Kauno“
vy riau sia sis tre ne ris Sau lius
Ver te lis.
LFF tau rės tur ny ro pus fi na lis ir
fi na las vyks 2010 m. pa va sa rį.
„Tau ras“ – „Vėt ra“ 1:1, po 11 m baudi
nių – 3:4 (0:0, 1:1, pra tę si mas 0:0).
4 0 0 ž iū ro v ų . Įv a r č i a i : T. M i k uc k i s
(88)/J.Vait kus (90+2).
„Kau nas“ – „Šiau liai“ 3:0 (0:0).
2 0 0 ž iū ro v ų . Įv a r č i a i : E . Pe h l i č iu s
(47 ir 90 min., iš 11 m bau di nio),
R . M ace ž i n s k a s ( 5 2 ).
„Ši lu tė“ – „Ek ra nas“ 1:1, po 11
m bau di nių – 5:6 (1:0, 1:1, pra tęsi
mas 0:0). 200 žiū ro vų. Įvarč
i a i : G . J u š k a ( 3 9 ) / D . G l e v e c k a s
(74, iš 11 m bau di nio).
Plikių „Sa kuo na“ – Marijampolės
„Sū du va“ 2:8 (1:2). Įvarčiai:
V.Dančenka (14), R.Stonys (90)/
A.Urbšys (39 ir 42), R.Radavičius
(51 ir 59), R.Beniušis (57),
V.Slavickas (66), G.Alvarezas (74),
K.Chvedukas (87).
• Pra si ver žė: to­kių ata­kų „Sa­ka­lai“ per rung­ty­nes su „Lie­tu­vos rytu“
su­ren­gė ne­daug.
Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.
Lie tu vos krep ši nio ly gos (LKL)
čem pio na te pir mau ja po vi sas
še še rias rung ty nes lai mė ję favo
ri tai – Kau no „Žal gi rio“ ir Vilniaus
„Lie tu vos ry to“ klu bai.
„Lietuvos rytas“ šeš ta die nį 97:72
su triuš ki no ki tą sos ti nės eki pą
„Sa ka lus“, o vakar 74:67 – LKL
nau jo ką Prie nų „Rū du pį“ . Per
dvi ko vą su „Sa ka lais“ ly de rių greto
se ne bu vo pa grin di nio įžai dė jo
Bo ja no Po po vi čiaus, taip pat Jus to
Si ni cos ir Lu ko Braz daus kio, o su
„Prienais“ nežaidė ir Milkas Bjelica.
„Tu ri me rim tų pro ble mų, nes
po iš vy kos į Grai ki ją su si rgo keturi
žai dė jai. Bo ja nas tu ri 39 laipsnius
tem pe ra tū ros, kiti trys taip
pat karš čiuo ja“, – sa kė „Lie tu vos
ry to“ vy riau sia sis tre ne ris Ri mas
Re zul ta tai
„ S ak al a i “ – „ L i et uv o s r yt a s “
72:97 (16:27, 16:22, 23:23, 17:25).
L.Sa mė nas 22 taš kai (6/6 dvi tašk
ių , 2 / 2 t r i t a š k ių ), G . L e o n a v i č iu s
16 (6 at ko vo ti ka muo liai, 4 re zult
a t y v ū s p e r d a v i m a i ), V. S i r v y d i s
9/S . B a b r au s k a s 17 (4 /9 dv i t a š k ių ,
2 /4 t r i t a š k ių , 5 at ko vo t i k a muo ­
liai), D.Bo rovn ja kas (6/8 dvi taškių,
7 at ko vo ti bei 4 pe rim ti kamuo
liai) ir D.Za vac kas (4/4 tri tašk
ių , 7 at ko vo t i k a muo l i a i ) p o 16 .
Kur ti nai tis. Lapk ri čio 12-ąją „Lietu
vos ry tas“ na muo se žais Eu ro lygos
B gru pės rung ty nes su Belg rado
„Par ti zan“ (Ser bi ja).
VD inf.
Turnyro lentelė
Komanda Rungt. Perg. Pral.
1. „Žal gi ris“ 6 6 0
2. „Lie tu vos ry tas“ 6 6 0
3. „Šiau liai“ 7 6 1
4. „Te cha sas“ 5 4 1
5. „Ju ven tus“ 6 3 3
6. „Nep tū nas“ 6 3 3
7. „Aly tus“ 6 3 3
8. „Sa ka lai“ 6 2 4
9. „Sū du va“ 6 2 4
10. „Ne vė žis“ 5 1 4
11. „Rū du pis“ 5 1 4
12. „Per las“ 6 1 5
13. „Ais čiai“ 6 0 6
„ L i et uv o s r yt a s “ – „ R ūd up i s “
74:67 (26:21, 22:24, 17:5, 9:17).
D.Zavackas 19, S.Babrauskas
14, V.Ginevičius 11/G.Vileita 19,
P.Šakinis 14, V.Vaikšnis 11.
M ar ij a mp ol ė s „ S ūd uv a“ – Vi l ­
niaus „Per las“ 85:83 (28:31, 23:12,
22:19, 12:21). M.Rui kis 20, M.Ni par
a v ič iu s 1 3 , R . D a ny s i r A . K i e ž a
po 11/S.Kul vie tis 27, E.Ben džius
14, Ž.Ke lys 11.

Klasifikuoti skelbimai
karjera
Siūlo darbą
Paslaugos
Transporto
Vežame kroVinius
Lietuvoje.
1,5 tonos ir 6 tonų mašinos.
Tel. 275 09 34, mob. 8 685 31577
Krovinių pervežimas. Perkraustymo paslaugos.
Tel. 8 630 71 205.
091109
Kiekvieną savaitę vykstame į/iš Angliją.
Imame pakeleivių, vežame siuntinius
ir automobilius. Tel. +370 698 11 369,
+4477 611 28 539.
456643
Kitos
Pastatų, namų, butų kadastriniai matavimai
(inventorizacija). Geodezija, topografija.
Laisvės pr. 60-1005, Vilnius.
www.aplanas.lt. Tel. 8 650 60 787. 489328
Parduoda
Nekilnojamąjį turtą
Parduodamas 13,7 a gyvenamosios-komercinės
paskirties sklypas, geroje vietoje,
Čiurlionio g. Kaina 2 000 000 Lt. Tel.
8 600 57 007.
091027
10–18 a sklypų kvartalą Vilniaus rajone,
Ukmergės pl. (namų valda, 33 000 Lt).
Tel. 8 699 41 388.
484096
Dėmesio! NAMŲ VALDA prie Vilniaus, 1 a –
nuo 3000 Lt + PVM (10–15 arų). Ukmergės
plente, 18 km. Ribojasi su mišku.
www.duksta.com. Tel. 8 614 00 903. 488524
Parduodami nauji butai prie miško Lazdynuose,
Jonažolių g. www.pavasaris.net. 1 kv.
m kaina nuo 3900 Lt. Tel. 8 614 00 903.
478591
Parduodu pusę namo Zarasų r., Dusetose.
50 kv. m, 11 a žemės. Namas po kapitalinio
remonto. Iki Sartų ežero 100 m. Tel.
8 620 85 106.
477811
Statybines medžiagas
Parduodame
Akmens vatą, putų polistireną,
statybines plėveles, statybinius
mišinius, tvirtinimo detales ir
kitas medžiagas tinkuojamam
fasadui. Turime transportą.
Tel. 275 09 34, mob. 8 685 31577
Nuomoja
Nebrangiai nuomojami įvairaus dydžio
kabinetai Vilniuje, A.Juozapavičiaus
g. 9, III a. Tel. (8 5) 272 8079, 8 614
08 440.
486963
Išnuomoju 2 kambarių butą Jeruzalės rajone,
Vilniuje. Tel. 8 699 43 121.
091109
Įvairūs
Teismo informacija
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas
(Laisvės pr. 79A, Vilnius) priėmė Vilniaus
rajono žemės ūkio bendrovės „Irgila” ieškinį
atsakovui UAB „M.Foodmaster” (į. k.
125753512, buveinė J.Basanavičiaus g. 7,
Vilnius) dėl 6452,63 Lt skolos už perduotas
prekes, 3514,49 Lt delspinigių, 12,7
proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą
sumą nuo bylos iškėlimo teisme
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. UAB
„M.Foodmaster” per 14 d. nuo pranešimo
paskelbimo spaudoje privalo pateikti
teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimo
nepateikus, teismas ieškovo prašymu
gali priimti sprendimą už akių. Byloje paskirtas
parengiamasis teismo posėdis, kuris
vyks 2009 m. gruodžio 10 d. 14.15 val.
Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme
(Laisvės pr. 79A, Vilnius), 501 posėdžių
salėje. Tel. +370 650 34 204, e. paštas
info@aginvest.eu.
489811
Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto
apylinkės teismo praneša skolininkei
ir įkeisto daikto savininkei Nataljai Usovai,
gyv. A.Jakšto g. 11-10, Vilnius, kad
2009 09 30 priimta nutartis Nr. 298-
2N/2008, kuria nutarta už skolą parduoti
iš varžytinių įkeistą daiktą: butą, un.Nr.
2195400330130012, esantį I.Kanto g. 38-
15, Klaipėda (Hipotekos lakštas užregistruotas
2008 03 27 Nr. 03/2009/03849,
kodas 03120080003980).
487496
Pranešame, kad Vilniaus miesto 1-ajame
apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius)
yra gautas ieškovo „Swedbank”, AB
ieškinys atsakovei Larisai Tomaševič dėl
negrąžintos paskolos, sutartinių palūkanų,
procesinių palūkanų ir bylinėjimosi
išlaidų priteisimo. Procesiniai dokumentai
laikomi įteiktais atsakovei pranešimo
paskelbimo spaudoje dieną. Atsakovei
yra nustatytas 14 dienų terminas
nuo skelbimo išspausdinimo dienos pateikti
atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Jeigu
atsakovė be pateisinamos priežasties
per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo
į ieškinį ir neatvyks į teismo posėdį,
civilinė byla bus išnagrinėta atsakovei
nedalyvaujant. Teismo posėdis vyks 2010
m. sausio mėn. 27 d. 14 val. Vilniaus m.
1-ajame apylinkės teisme, 110 kab., teisėja
Raimonda Vansevičienė.
490708
Pranešame, kad Vilniaus miesto 1-ajame
apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A,
Vilnius) yra nagrinėjama civilinė byla
Nr. 2-22068-430/2009 pagal ieškovo
UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovei
Jevgenijai Dykanienei dėl skolos priteisimo.
Atsakovei yra įteikiamas ieškinio
nuorašas, ieškinį pagrindžiančių rašytinių
įrodymų nuorašai bei teismo pranešimas
apie atsiliepimo pateikimą ir
informuojama, jeigu atsakovė be pateisinamos
priežasties per 14 dienų nepateiks
atsiliepimo į ieškinį, teismas turi
teisę, kadangi yra ieškovo prašymas,
priimti sprendimą už akių.
491013
Pranešame, kad Vilniaus miesto 1-ajame
apylinkės teisme yra priimtas ieškovo UAB
„Snoro lizingas“ ieškinys atsakovui Andrejui
Melmanui dėl 189,32 Lt likusių mokėjimų,
172,90 Lt delspinigių, 5 proc. metinių
palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, t.y.
2009 09 24, iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovui Andrejui Melmanui yra įteikiamas
ieškinio nuorašas, ieškinį pagrindžiančių
rašytinių įrodymų nuorašai bei
teismo pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį
pateikimą ir informuojama, kad atsakovui
be pateisinamos priežasties per 14
dienų nuo pranešimo spaudoje paskelbimo
nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas
gali priimti sprendimą už akių.
491030
Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme
(Laisvės pr. 79A, Vilnius) yra priimtas ieškovo
„Swedbank”, AB ieškinys atsakovei
Kristinai Krikščikaitei dėl 1671,10 Lt skolos,
15 proc. metinių palūkanų už negrąžintą
kreditą, 5 proc. metinių įstatyminių
palūkanų ir 66 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šiuo skelbimu atsakovei Kristinai
Krikščikaitei yra įteikiamas ieškinio nuorašas,
jį pagrindžiančių rašytinių įrodymų
nuorašai bei teismo pranešimas apie atsiliepimo
pateikimą ir informuojama, kad
atsakovei be pateisinamos priežasties per
20 dienų nepateikus atsiliepimo į ieškinį,
teismas turi teisę ieškovo prašymu priimti
sprendimą už akių.
490176
Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme
iškelta civilinė byla Nr. 2-22077-790/2009
pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį
atsakovei Vaidai Valaitytei dėl skolos
priteisimo. Atsakovė privalo per 14 dienų
terminą, skaičiuojamą nuo šio pranešimo
paskelbimo dienos, pateikti Vilniaus
miesto 1-ajam apylinkės teismui (Laisvės
pr. 79A, Vilnius) atsiliepimą į ieškinį. Atsakovei
nepateikus atsiliepimo, teismas gali
priimti sprendimą už akių.
491450
Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme
iškelta civilinė byla Nr. 2-10347-592/2009
pagal ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį
atsakovei Ingai Šereikienei dėl 1682,29
Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 730,98
Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų
bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovė Inga Šereikienė per 20 dienų
nuo šio skelbimo išspausdinimo turi teisę
pateikti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės
teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius) atsiliepimą
į ieškinį, kuris atitiktų procesiniam dokumentui
keliamus reikalavimus (CPK 111
str., 142 str. 2 d.). Jei atsakovė nepateiks
Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui
atsiliepimo į ieškinį, teismas turės teisę
priimti sprendimą už akių.
491047
Vilniaus miesto 4-ajame apylinkės teisme
priimtas UAB „Snoro lizingas“ ieškinys
dėl skolos priteisimo atsakovei Ingridai
Nikonovaitei, g. 1984 m. kovo 29 d.,
paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Parko
g. 52-56A, Vilnius. Atsakovei nustatomas
20 dienų terminas nuo paskelbimo dienos
pateikti teismui savo atsiliepimą į ieškinį,
atitinkantį LR CPK 142 str. 2 d. reikalavimus.
Jeigu be pateisinamos priežasties
per nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas
į ieškinį, bus priimtas sprendimas
už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).
490713
pirmadienis, lapkričio 9, 2009 www.diena.lt
12
8 šeštADIeNIS, SpAlIo 17, 2009 www.kl.lt
Kuo šių metų Nobelio premijos
laureatai pasitarnavo žmonijai,
sužinosite portale kl.lt
R u sų ma fi ja
tik įė ji mą į ka pi nes, bet ir vi są ka pinių
pe ri met rą. Ka pi nių apy lin kė se
bu ria v o si ne tik še šė li nio pa sau lio
at s t o vai, bet ir Ru si j o s, JAV, I z raelio
tei sė sau g o s p ar e i gū nai. Juk vieno
je vie t o je tiek ru sų ma fi jos na rių
r e tai ka da pa ma ty si.
69­erių Ja pon či kas mi rė spa lio 9
d., taip ir ne su g e bė jęs at si g a u ti po
to, kai lie pos 28 d. bu vo įvyk dy t a s
pa si kė si ni mas.
Iš g e l bė jo „ši zof re ni j a “
1940­ai siais gi mu sio V.Ivan kovo
kri mi na li nė kar je r a p r asi dėjo
sep tin t a me de šimt me ty je. 1965
m. jis pir mą kar tą at si dū rė tei siamų
jų suo le už ki šen v a g ys tę. Tačiau
nuo ka lė ji mo iš si su ko, nes po
to, kai įnir tin gai pa si prie ši no mili
ci jai, bu vo pri pa žin tas ši zof r e niku.
V.Ivan ko v a s p at e ko į psi chiatri
jos li g o ni nę.
Bet ne tru kus jis iš li go ni nės
pa bė go ir pri si jun gė prie nu sikals
ta mo au to ri te to Mon go lo
(Ge na di jaus Kor ko vo) gau jos, su
ku ria „vy ko į gast ro les“ po vi są
tuo me tę SSRS. Ban di tai api plėši
nė jo tur tuo lių bu tus ir re ke ta vo
po grin di nius vers li nin kus. Būtent
ta da esą V.Ivan ko vas ir gavo
Ja pon či ko pra var dę dėl siaurų
akių.
1972 m. Mon g o lo gau ja bu vo sutriuš
kin ta, bet dėl ši z o f r e ni jos diagno
zės Ja pon či kui vėl pa vy k o i š
veng ti
ba u s m ė s . P o d v e
j ų m e t ų V. Iva n k o v a s
įkliu vo per muš t y nes ir esą ta da tard
y mo izo lia t oriu je jam bu vo su teiktas
įtei sin t o
v agies ti tu l a s . J a ponči
kui bu v o
p anai kin ta ši zof r e ni jos
diag no zė ir jis nu teis tas pu sa š tun t o
mė ne sio ka lė ji m o u ž p a
dirb tų do kumen
tų pa nau do ji mą.
Iš gar sė jo vi sa me pa sau l y je
Tik išė jęs į lais vę jis suor g a ni zav
o s avo gau ją, ku rios spe cia li za ci ja
bu v o v ag y s tės ir tur to prie v a r t a vimas.
1976 m. Ja pon či kas su g e bėjo
pa spruk ti per mi li ci jos su lai k y­
mo ope r aci ją, o po pus me čio pa ts
atė jo į po sky rį ir pa si da vė pa r e i gūnams.
Tie sa, prieš tai jis už si tik rino
ali bi.
Vis dėl to nuo baus mės jam ne pavy
ko iš si suk ti. Tais pa čiais me tais
E va l das La ba naus kas
e.labanauskas@diena.lt
„Nuo „brat vos“...
Ant r a die nį pres ti ži nė se Mask v o s
V aga n ko v o k a pi nė se ne bu vo kur
ko jos pa dė ti. Ten bū ria v o si šimtai
stam bių, juo do mis odi nė mis
striu kė mis vil kin čių ir bai mę ei liniams
pi lie čiams ke lian čių vy rų.
Į ru sų ma fi jos krikš ta tė viu lai kyto
V.Ivan ko vo lai do tu ves su gu žė jo
vi sas Ru si jos nu si kals t a mo pa saulio
eli t a s .
Ja pon či ko ka pas pa sken do gė lėse
ir vai ni kuo se, ant ku rių pui k a v o ­
si už r ašai „Nuo „brat vos“ iš Ki r o ­
vo“, „Nuo „brat vos“ iš Ja r o s l a v lio“
ir t. t.
Tie sa, li mu zi nų ir pra ban gių visu
r e igių spūs tys prie Va g a n k o vo kapi
nių su si da rė dar pir ma die nį vė lai
v a ka re, kai pra ban gus V.Ivan ko v o
k a r s tas bu vo at v e ž tas į vie tos cerkvę
ir ten bu vo su reng tos pa mal d o s .
„ A t sis v e ikin ti su po nu Ivan ko vu
su si rin ko tie, ku rie ne no rė jo to dary
ti žmo nėms ma tant“, – dien raščiui
„Kom so mols ka ja pra vda“ pasa
ko jo lai do tu ves or ga ni za vu sios
bend r o vės at s t o v a s .
V.Ivan ko vo ar ti mų jų ir at si sveikin
ti su juo atė ju sių ap sau ga rū pino
si ke lias de šimt „kam puo tų“ vyru
kų, ku rie su šu ni mis sau g o jo ne
Jį pa ži no, jo bi jo jo, jį ger bė nuo Mask vos iki Niu jor ko. Bet
snai pe rio kul kai bu vo vis tiek. Ru sų ma fi jos krikš ta tė viu
lai ky tas Via čes la vas Ivan ko vas, pra var de Ja pon či kas,
at gu lė am ži no poil sio.
J a pon či kas bu v o
į t e i sin tų va gių tra dici
jų puo se lė to jas ir
pa grin di nis jo pa šali
ni mo tiks las bu v o
su krės ti nu si kals tamą
pa sau lį.
Į te i sin ti va gys – tai dar XX a. ket v i r ­
ta me de šimt me ty je at si ra du si nusi
kals ta ma b e nd ruo me nė , k u r i g y ­
vuo ja bu vu sios SSRS te ri t o ri jo je, ji
tu ri sa v o e l ge sio, baus m i ų k o d e k ­
są, bet nė ra cent ra li zuo t a .
V a
karuo
se tai daž n iau siai ir va di na ma
ru sų ma fi ja.
Šiuo me tu, eks per tų tei gi mu, yra
apie 400 įtei sin tų va gių, 10 pro c. jų
yra ru sai, o dau giau sia šio še šė li nio
pa sau lio eli to su da ro as me nys, kilę
iš Gru zi jos. Vie nas to kių yra ir Sene
lis Ha sa nas (nuo tr.), ku rio po zi ciją
la bai su stip ri no pa si kė si ni mas į
Ja pon či ką. Jo tbi li sie čių gru puotės
įta ka per žen gia Ru si jos sie nas.
Di džiau sią pel ną Se ne liui Ha sa nui
krau na ne le ga lūs azar ti niai žai dimai,
pre ky ba nar ko ti kais ir gink lais,
taip pat gam tos iš tek lių ga vy ba.
R u sų ma fi jos le g e n dos mirties paslaptis
V . I v a n
ko vas bu v o n u teis tas penke
riems me tams ka lė ji mo už vag
y s tes ir pa si kė si ni mą į mi li ci ninko
gy vy bę.
Pa si bai gus įka li ni mo lai kui, laisvė
je jis il gai neuž si bu vo. 1982 m.
V.Ivan ko vas ga v o k etu rio li ka metų
ka lė ji mo už plė ši mus, ne t e isė tą
gink lo lai ky mą ir do ku men tų klast
o ji mą. Ka lė da mas Ma g a da no srit
y je jis dar du kar tus bu vo nu teis t a s
už ki tų ka li nių su ža lo ji mą, bet 1991
m. nuo spren dis bu v o s ušvel nin t a s
ir Ja pon či kas at si dū rė lais vė je. Mat
ma lo nės pra šy mą pa si r a šė t o kios
Ru si jos įžy my bės kaip dai ni nin ka i
Jo si fas Kob zo nas ir Alek sand r a s
Ro zen bau mas, gy dy t o jas Svia t o s ­
la vas Fio do r o vas ir žmo gaus tei sių
gy nė jas Ser g e jus Ko v a lio v a s .
At si vė rus Ge le ži nei už dan gai,
V. Iva n k o va s pa t ra u k ė į svaj o n i ų š a l į –
JAV. N iu jor ke jis koor di na vo gaujų
iš bu vu sios SSRS veik lą ir užė mė
ar bit ro vaid me nį. Net ru kus Ja ponči
ką jau ži no jo ir JAV ži niask lai d a .
Jis im tas va din ti ru sų ma fi jos krikšt
a tė viu, o 1995 m. suim tas dėl 3,5
mln. do le rių prie v a r t a vi mo iš dviejų
išei vių iš Ru si jos. Po dve jų metų
JAV teis mas už šį nu si k a l ti mą Japon
či kui sky rė de vy ne rius me tus ir
sep ty nis mė ne sius ka lė ji m o.
2000 m. Ru si jos pro ku r a tūra
at kaps tė se ną by lą ir ap kal ti no
V.Ivan ko vą dvie jų Tur ki jos pi lie čių
nu žu dy mu 1992­ai siais Mask v o s
r e s t o r a ne „Fe dan“. 2004 m. tiesai
iš JAV ka lė ji mo Ja pon či kas buvo
par skrai din tas į Ru si ją, kur sto jo
prieš teis m ą .
T a
čiau 2005 m. lie pos
Pabaiga:
• 69-eriųJapončikasmirėspalio9d.,taipirnesugebėjęsatsi
g a u tipot o ,kailiepos28d.buvo įvykdytaspasikėsinimas.
A u to ri te tas:
• Japončikokapaspaskendogėlėseirvainikuose,ant
kuriųpuikavo siužrašai„Nuo„bratvo s“ išKirovo“ ,„Nuo„bratvo s“
išJaro s lavlio“irt.t.
„RIANovo s ti“nuotr.
pasaulis
pasaulis@diena.lt
Redaktorius
Evaldas
Labanauskas
18 ŠeŠtadienis, spalio 17, 2009 www.vilniausdiena.lt
Min dau g a s Au gus tis
m.augustis@diena.lt
Eu r o l y gos B gru pė je su si kaus turtuo
liai ir var g e tos. „Lie tu v o s r y ­
t o “
k o
man da mė gins įro d y ti, kad
krep ši n y je pi ni gi nės sto ris le mia
ne vis ką.
Tie sio gi niai kon ku re n tai
Ant r asis eta pas – to kį šio se zo no
Eu ro ly gos tiks lą ko man dai iš kėlė
„Lie tu vos ry to“ klu bo va do vai.
Arit me ti ka p a pras ta: no rint pa t e k ­
ti tarp ge riau sių jų še šio li k o s , E u r o ­
ly gos B gru pė je vil nie čiams rei kės
ap lenk ti ma žiau siai dvi ko man d a s.
Bū tent to kias pra gma tiš kas gai r e s
l y de rių ne t e ku siai ko man dai brė žia
ir jos tre ne ris Ri mas Kur ti nai tis.
Ku rios eki pos at si dū rė vil nie čių
ta i kik ly je? Vi sų pir ma, Eu r o ly g o ­
je de biu tuo jan ti Or lea no „En tente“.
Pran cū zi jos klu bas yra nau ja
žvaigž dė Eu r o pos krep ši nio pa dangė
je. Or l e a no ko man da bu vo įkurta
prieš še šio li ka me tų ir iki pat
2006 m. žings nis po žings nio ko pė
iki aukš čiau sio jo Pran cū zi jos pirme
ny bių di vi zio n o . Ta čiau tai, kad
gi lių tra di ci jų ne tu rin tiems pran cūzams
Eu r o l y gos at r a n
kos tur n y re po
ko jo mis kri t o T r evi zo „Be net ton“
(Ita li ja), ver čia gerb ti var žo vus.
Itin gar sių pa va r džių „En tente“
sto v yk lo je nė r a ,
t a
čiau vy r e s ni
ge r bė jai tu rė tų pri si min ti bu vu sį
Pran cū zi jos rink ti nės gy nė ją Laurent
Sciar rą. 36 me tų ve t e r anas vis
dar gau na ne ma žai žai di mo lai ko,
nors „En t e n te“ ata koms svar besnis
ame ri kie čių Aus ti no Ni chol so
ir Ced ric ko Bank so due t a s .
Žvaigž džių be p r a s miš ka ieš koti
Belg r ado „Par ti zan“ eki po je, kuri
va sa rą iš lei do nau ją bū rį ser bų
krep ši nio mo k yk los „ab sol v e n tų“.
T alen tus iš graibs tė Eu r o pos krepši
nio gran dai, o Belg r ade au gi na ma
jau ki ta jau nuo lių kar ta. „Ser bai vėl
in v e s ta vo į jau nus žai dė jus, to dėl
„Par ti zan“ neiš v e n gia mai pri reiks
ke lių se zo nų, kad nau jas ko mandos
bran duo lys su bręs tų“, – teigė
„Lie tu v o s r yto“ klu bo val dy bos
pir mi nin ka s Jo nas Vai naus ka s.
F a v o ri tai stip ri no si
Iš ri kia vus B gru pės ko man das pa g a l
jų biu dže tus, „En t e n te“ ir „Par tizan“
ko man dos at si dur tų ei lės gale.
Prie tos pa čios eki pų gru pės rei kėtų
pri skir ti ir „Lie tu vos ry tą“, kurio
šio se zo no biu dže tas – vos 1,7
mln. eu rų. Ki t a me ga le tvir tai pirmau
j a P irė jo „Olym pia kos“ klu b a s ,
pi ni gų ne skai čia vęs ir šią sunk mečio
va sa rą. Grai kai su vi lio jo Li ną
Klei zą vie nu di džiau sių tarp se zoniu
su da ry tų kont r a ktų. NBA diaspo
rą Pi rė ju je pa pil dė ir gy nė jas Vonas
Wa f e ris.
K o m pa ni j ą „ O l y m pia kos“ klu bui
di džiau sių iš lai dū nų drau gi jo je palai
ko Stam bu lo „Efes Pil sen“. Taškų
rin ki mo ma ši na Igo ris Ra ko čevi
čius ir įvai ria pu siš kas Bost ja nas
Nach ba ras yra svar biau si Tur ki jos
ko man dos nau jo kai. Be to, prie kinę
li ni ją tur kai su tvir ti no Da nie liu
San tia g o , o g ynė jų gran d y je vėl žais
Ke r e mas Tun ce ri.
Ne taip sėk min gai tarp se zo niu
dar ba v o si Ma la gos „Uni ca ja“ klu bo
v a do vai. An da lū zi jos eki pos gre tas
pa li ko dau gu ma star ti nio pen keto
žai dė jų. Eu r o ly gos sko nio ra g a ­
vęs yra vie nin t elis „Uni ca ja“ nau jo ­
ka s – grai kas Geor gios Prin t e zis.
K o vos su vi sais
„Lie tu vos ry to“ svar biau sias už davi
nys yra įveik ti tie sio gi nius var žovus
ke lia la pių į ant rą jį eta pą da lybo
se, bet vil nie čiai vi lia si įkąs ti ir
tur tin ge s niems klu bams – ypač
rung ty niau da mi na muo se. Pa sak
R.Kur ti nai č i o, s o li daus pa stip ri nimo
su lau ku siems „Olym pia kos“ ir
„Efes Pil sen“ klu bams sa vo jė gą dar
r e i kės iš mok ti rea li zuo ti aikš tė je.
„Ne sa ky čiau, kad šios dvi koman
dos yra iš skir ti nės mū sų grupė
je, nes jos va sa rą smar kiai at sinau
ji no, ir tre ne riams dar rei kės
su r a s ti nau ją žai di mo brai žą. Žino
ma, kai su rink ti ge ri žai dė jai,
ko man dą su lip dy ti yra pa pras čiau.
Bet kar tais ge ri krep ši nin kai turi
sa vų mi nu sų – jiems bū na sunku
tar pu sa vy je pa si da ly ti ka muoliu“,
– ana li za vo R.Kur ti nai tis.
Eu r o ly gos se zo ną „Lie tu vos rytas“
pra de da spalio 22 d. namuose
su „Efes Pil sen“ ko man da.
2009–2010 m.
Eu ro l y ga
Star tas: spa lio 21–22 d.
Sis te ma: r egu lia ria ja me se zo ne v i­
s o s ko man dos gru pė se su žais po
dve jas rung ty nes. 1–4 vie tas užėmu
sios eki pos pa teks į ant rą jį etapą
– še šio lik tu ką. 1–2 vie tas šia me
eta pe užė mu sios ko man dos pateks
į ket virt fi na lį. Šio lai mė to jai
st ip r iau sią Eu r o ly gos klu bą iš siaiškins
fi na l o k e t v e r t o t u r ny re .
T V: Lie tu vos ko man dų rung tynes
trans l i u o s
„ V i a
sat Sport Baltic“
ka na las.
Ro m a s P o de rys
r.poderys@diena.lt
Įlie jo jau no krau jo
„Prog no zė mis ne su kau sau gal v o s ,
kai bu vo iš trauk ti bur tai ir paaiš kėjo
gru pių su dė tys, n e su ku ir da b a r ,
kai vis kas ge r o kai aiš kiau, nes ži nom
a , ko kią gink luo tę tu ri kiek vie na
ko man da“, – pa reiš kė čem pio no
ti tu lą gin sian čio Atė nų „Pa nat hinai
kos“ vy riau sia sis tre ne ris Žel ko
Ob r ado vi čius.
2009­ųjų Eu ro ly go s fi na lo ketv
e r t o n u ga lė t o jų klu bas yra vie nas
iš dvie jų, ku rie tarp se zo niu sa vo
su dė tis pa kei tė ma žiau siai – „Panat
hi nai kos“ gre tas pa pil dė vos
trys nau jo kai. Ta čiau du iš jų – jau
už si r e ko men da vę ir daug ža dan t y s
ta len tai: Eu ro pos vi ce čem pio nu
su Ser bi jos rink ti ne ta pęs Mi lenk
o
T e
pi čius ir „Eu ro bas ket 2009“
bron zą iš ko vo jęs grai kas Nic kas
Ca lat he s a s . T re čia sis – dvi de šimt­
V i l nie čių ke l y je –
Europos mag na tai
Kar tais ge ri krep š i ­
nin kai tu ri sa vų min
u sų – jiems bū na
s u n ku tar pu sa vy je
p a si da l yti ka m u o liu.
F a v o ri tus įvar d y s d v iko v o s
Eu ro ly gos stipriau
sių jų klu bų
stra te gai ti ki si atkak
laus ir
įdo maus
se zo no,
ta čiau
konk rečių
fa vo ritų
neį var di ja.
2009–2010 m. se zo no Eu ro l y gos gru pės
A gru pė
Bar se lo nos „FC Bar ce lo n a “
Sie nos „Mon te pas ch i“
Zag re bo „Ci bo n a “
Stam bu l o
„ F e
ner bah ce Ul k e r “
Kau no „Žal gi ris“
Vi ler ba no AS VEL
B gru pė
Pi rė jo „Olym pia k o s “
Belg ra do „Par ti z a n“
Ma la gos „Uni ca j a “
Stam bu lo „Efes Pil s e n“
Vil n iau s „ L ie tu v o s r y tas“
Or lea no „En te n te “
C gru pė
Mask v o s C S K A
Vi t o ri jos „Ca ja La bo ral“
T e l
A v i
v o „ M a cca bi“
Ro mos „Lot t o ma ti c a “
L iub lia nos „Union Olim pi j a “
Atė nų „Ma r o u s si“
D gru pė
Atė nų „Pa nat hi nai k o s “
Mad ri do „ Rea l“
Mi la no „Ar ma ni Jeans“
So po t o „ A s se c o P r o k o m “
Mask vos sri ties „Chim k i“
Ol den bur go EWE
me tis 208 cm ūgio puo lė jas Giorgos
Bog ris.
„Jie jau ni, ta čiau žai džia ko kybiš
ką krep ši nį ir trokš t a t o bu lėti.
Tuo aš jau įsi ti ki nau. Iš jau ni mo
vi sa da rei ka lau ju nau jo vių. Vi liuosi,
kad M.Te pi č i u s, N.C a lat he sas ir
G.Bog ris su voks „Pa nat hi nai kos“
fi lo so fi ją ir bus mums nau din gi“, –
ka l bė jo Ž.Ob r ado vi čius.
Sep ty nis kar tus su tri jų ša lių
eki po mis Eu r o ly gos čem pio nu tapęs
tre ne ris pri pa ži n o, ka d s e zo no
star tas bus sun kus, nes po trau mų
dar ne bus at si g a vę Ša rū nas Ja si ke ­
vi čius ir Mi ke’as Ba tis te’as.
„Ma nau, kad 16 klu bų pa jėgūs
pa siek ti ga lu ti nę sto te lę – fina
lo ket ver tą. Ku rie? Pa lau ki me,
kol eki pos su žais bent po vie nas
rung ty nes ir pa ma ty si me jų pri v a ­
lu mus bei trū ku mus. Mū sų – taip
pat“, – pa brė žė „Pa nat hi nai kos“
va i ri nin kas.
Mi si ja:
• Š.JasikevičiussuAtėnų„ P a nathinaikos“klubuginsEuro lygosčempionotitulą.„ R e u ters“nuot r .
Prancūzai moksleivius
skatins pinigais. Skaitykite
vilniausdiena.lt
sportas@diena.lt
Redaktorė
Dovilė
Kamarauskienė
sportas
2
45 me tų Ca g e ’ ąpri­spau­dė­bė­dos­dėl­ne­su­mo­kė­tų­mokes­čių.­J
A V­Vi­daus­pa­ja­mų­tar­ny­ba­a r e š ­ t a ­ v o
­ak­to­riaus­ne­kil­
no­ja­mą­jį­tur­tą,­kai­paaiš­kė­jo,­kad­jis­už­pa­ja­mas,­gau­tas­nuo­
2 0 0 7 ­m.,­ne­su­mo­kė­jo­dau­giau­kaip­6­mln.­do­le­rių­pa­ja­mų­mokes­čio.­Ma­ža­t
o ,­gar­sus­ak­to­rius­vals­ty­bei­dar­sko­lin­gas­360­
tūkst.­do­le­rių­už­2002–2004­m.­gau­tas­pa­ja­mas.­O­vi­sai­ne­seniai­pa­si­ro­dė­pra­ne­ši­mų,­kad­N.Ca­ge’as­neį­vyk­dė­su­2­mln.­dole­rių­pa­sko­la­su­si­ju­sių­fi­nan­si­nių­įsi­pa­rei­go­ji­mų.­Sko­li­nin­kasjau­bu­vo­pra­dė­jęs­par­da­vi­nė­ti­sa­vo­ne­kil­no­ja­mą­jį­tur­tą.­Jis­at­sisa­kė­Vo­kie­ti­jo­je,­Ba­va­ri­jo­je,­tu­rė­tos­pi­lies­ir­už­3
, 7­mln.­do­le­riųban­dė­par­duo­ti­sa­vo­na­mą­Nau­ja­ja­me­Or­lea­ne.
P r a ­ s i s ­ k o ­ l i ­ n ę s
­iki­a u ­ s ų
„Scan­pix“­nuo­tr.
Jauskis patogiai. Eik į kiną kaip žinovas!
Pro­vo­ka­to­rė,­ku­rine­no­ri­pro­vo­kuo­ti
­Ne su tam pa:
• „Žmo­nės­ mandaž­nai­s
a ­ k o ,
­kad­aš­ir­ma­no­fil­
mai­–­du­ne­su­sie­ja­mi­da­ly­kai“,­–­
pri­si­pa­ži­no­re­ži­sie­rė­O.Bu­ra­ja.­
­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.
V i e na me įdo m i a u s i ųRu si jos ki no fes ti va lių „Ki nos hock“
F o rtū na šie met šyp so jo s i l i e tu viš kam fil mui – spe cia l ų ž i uri
pri zą pel nė Ok sa no s B u ra jos „Iš pa žin t i s “ .
ag nė Klim čiaus kai tė
F i l mo re ži sie rė, dėl sa vi to sti liaus
nuo lat su ke lian ti ašt rias dis ku sija
s, k i no kri ti kus pa šiur pi no ir šiame
fes ti v a ly je. O pa ti O.Bu r aja savo
fil mus lai ko eks pe ri men tais,
kai ieš ko ma at sa ky mų į gy v e ni mo
klau si mus.
„Žmo nės man daž nai sa ko, kad
aš ir ma no fil mai – du ne su sie ja mi
da ly kai. Spe cia liai pro v o kuo ti jų
ne no riu. Tie siog tai iš raiš ka, kaip
aš jau čiu pa sau lį“, – „TV die nai“
sa kė „Iš pa žin ties“ kū rė ja .
– K okius sa v o fi lmo ver ti ni mus
iš gir do te Ru si jo je?
– Pra dė siu iš to liau. Ma ne vie nu
me tu la bai ka ma vo klau si mas, kas
yra ki nas. Ki nas at si r a do iš noro
per p r a sti tik r ovę. Bet vė liau susi
da rė įspū dis, kad ki nas už si mojo
su kur ti sa vą ją tik r o vę ir eg zistuo
jan tis gy ve ni mas jam ta po tar si
ne be r e ika lin gas. Da bar jau ne kiną
su pran ta me pa gal gy ve ni mą, o
gy ve ni mą pa gal ki ną. Tai gi ma no
fil mas bu vo lyg iš šū kis to kiam kinui.
Pir mą „Iš pa žin ties“ da lį sukū
riau kaip sa va r a n kiš ką kū ri nį,
o ant rą – iš va di na mų jų šiukš lių.
To, ką iš me ta me mon tuo da mi film
ą . T uriu pa sa ky ti, kad jį žiū rinčius
žmo nes iš tin ka šo kas.
– Ko dėl taip pro v o kuo ja te žiūr
o vus?
– Ne no riu pro vo kuo ti. Ir pa ti paga
l vo ju, ko dėl ma no fil mai to kie?
Bet taip aš jau čiu pa sau lį.
– Duo bė tas ki no ke lias jums
įdo mes nis nei ly gus?
– Vi sai ne. Mie lai su r a s čiau ir eičiau
ly giu, tie siu ke liu, ta čiau reži
sie riui tai – per bran gu. O štai
dai li nin kas tu ri ga li my bę pa da ryti
šim tą es ki zų, kol at ras tin ka mą
sa vo pa sau liui iš reikš ti.
– Dėl ko esa te su lau ku si daugiau
sia kri ti ko s ?
– Dėl fil mų kal bos, keiks ma žo džių,
su bti lu mo sto kos. Ta čiau toks noras
šo ki ruo ti kil da vo iš jau natviš
ku mo. Ro dė si, kad neuž tenka
žvilgs nio, be to, dar ne tu rė jau
pa tir ties su bti liai per skai ty ti sielos
ži nią. Tuo met no rė jo si, kad ki ti
ją tik rai iš girs tų... Da bar man jau
no ri si švel nu mo. Gal jau iš rė kiau
tai, ką no rė jau. Taip pat kri ti kuoja
dėl tech ni nių trū ku mų.
– Ko kia jū sų fil mų in terp r e taci
ja pa si r o dė keis čiau sia?
– Vie na me ma no fil me skam ba ru sų
ka l ba, o trum pu tė je jo sce no je žaidžian
tys vai kai kal ba lie tu viš kai ir
už mu ši nė j a t a r ako nus. Ru sai keis tą
po teks tę įskai tė: ne va ta r ako nai yra
ru sai, ku riuos iš So vie tų Są jun g o s
iš trū kę lie tu viai no ri su traiš ky ti.
– Kar tais sa ko ma, kad ge r a m
fil mui ne bū ti nas di de lis biudže
tas. Ne gi žiū r o vams už tenka
tik idė jos?
– Aiš ku, ko ky biš kam fil mui rei kia
g e r o
fi
nan sa vi mo. Man la bai gai la
fil mų „Kre tos sa la“, „Iš pa žin tis“,
ku rie tik dėl tech ni nių trū ku mų netu
rė jo ga li my bės da ly va u ti kai kuriuo
se fes ti v a liuo se . Ta čiau kar tais
tai ne kliu do. Pa vyz džiui, Leip ci g o
f e s ti va lis „Kre tos sa lą“ iš gau sybės
ki tų fil mų at rin ko net ne tit ruotą.
Tuo met rei kė jo sku biai tit ruoti,
bet ko ky biš kiems ver ti mams ir
tit rams ne bu vo lė šų. Teks tą į anglų
kal bą iš ver tė drau gė, tit rai buvo
tra giš ki – ko ne per pu sę ek r a ­
no, o gar są sa vo kom piu te riu tvarkiau.
Gė da bu vo, bet ki nas yra labai
bran gus ir pra ban gus me nas.
– Ne bi jo t e t okiais mė gė jų pris
ta ty mais pa kenk ti sa v o , k a i p
me ni nin k ė s , r epu ta ci jai?
– Jei bū tų tuo met atė ju si to kia
min tis, gal bai mė ir bū tų ki lu s i .
Apie tai ne ga l vo jau ir vis ką nuošir
džiai da riau.
– Ar ge bė tu mė te su kur ti po pulia
rų, pla čia jai pub li kai įdo mų
fil mą?
– Ma nau, kad ga lė čiau. Tam pirmiau
sia rei ka lin g a s g e ras sce nari
j u s , g e
r a s
fi
nan sa vi mas ir ki toks
pa si r e n gi mas. Man at r o do, kad
kur ti po pu lia rų fil mą net lengviau.
Be to, tai sau giau, mažiau
ri zi kos, ga li ma la biau atsi
pa lai duo ti. Ga lė jau ei ti šiuo
ke liu nuo pat pra džių, bet norė
jau žvelg ti gi liau, aiš kintis
ki no ir gy ve ni mo tiesas.
Ką pa si r e nka me ninin
kas, pri klau so nuo to,
ko kius tiks lus sau gy ve ni me
ke lia: ar no ri tik pa to giai eg zistuo
ti – tai nė ra blo gai, ar ekspe
ri men tuo ti ir ieš ko ti at sa kymų
į sa vo klau si mus.
– Ne ki lo min čių im tis te le vi zinės
do ku men ti kos, ku rią pama
ty tų dau giau žiū r o vų?
– Keis ta, jūs jau tre čias to ma nęs
pa klau sęs žmo gus. Gal man gy veni
mas tai su fle ruo ja. Iš tie sų bū tų
įdo m u .
T a
čiau te le vi zi ja tu ri sa vo
žai di mo tai syk les. Ki nas ga li sau
leis ti lik ti be žiū r o vo, o te le vi zi ja
r e ika lau ja rei tin gų.
– Ko kius eks pe ri men tus įgyv
e n di na te šiuo me tu?
– Ke ti nu pri sta ty ti... ne su kur tą ir
neį ma no mą su kur ti fil mą. Ma no
s v a jo nė – fil mas apie vie ną vie nuolę,
su ku ria su si pa ži nau. Ta čiau ji
šiai idė jai ne pri ta rė. Iki šios pa žinties
vie nuo ly nai man at r o dė tarsi
mu zie jus, at gy ve na. Bet pa mačiau,
kad jie gy vi, kad jau ni žmo nės
O . B ur a jos dos jė
• Gi mė 1972 m. Vil n iu je.
• 1997 m. bai gė Vil n iaus mu zi kos ir teat ro a k a de mi ją.
• 2003 m. ap si gy n ė T ele vi zi jos ir ki n o re ži sū ro s m a gist ro l a i p s nio
d ip lo mą.
• Nuo 2000 m. ku ria fil mus stu di jo se „2000“ ir „No mi n u m “ .
• Jos krai ty je – še ši fil mai: „Ma ma“ (2001 m.), „Vap na“ (2002 m.), „Die no raštis“
(2003 m.), „Se se rys ir dvy nės“ (2004 m.), „Kre t o s s a la“ (2007 m.), „Iš pažin
tis“ (2008 m.).
Ru sai ma no filme
keis tą po tekstę
įskai tė: ne va tar
a ko nai yra ru sai,
ku riuos iš So vietų
Są jun gos iš trūkę
lie tu viai no ri sutraiš
ky ti.
au ko ja sa v e . L abiau siai ma ne nuste
bi no ir su ža vė jo vie nuo lės reakci
ja į pa sau lį. Mes jau pri p r a tę prie
įvai riau sių tai syk lių, ku rioms reikia
pa klus ti, o jai ap link vyks tantys
da ly kai – ab sur das.
2 0 0 9 m . s p a l i o 1 7 d .
Tiražas
56 980
Links­mai:­su­kant­pa­rodi­jų­š
o u ­„Dar­pa­žiū­rėsim...“­siu­že­tus,­fil­mavi­mo­aikš­te­lė­skam­banuo­ak­to­rių­ir­ope­ra­torių­prunkš­ti­mo.­Lai­doskū­rė­jai­ti­ki­–­links­ma­ne
­
tik­jiems.­ 6 p .
Tur­tai:­L T V
­lai­dos­„Keliau­kim!“­ve­dė­ja­Ne­ring
a­Skru­du­pai­tė­s a ­v o­
dar­bą­va­di­na­Die­vodo­va­na.­Bet­la­biausiailie­tu­viams­rū­pi,­už­kieno­pi­ni­gus­ji­laks­to­po
­
pa­sau­lį.­ 7 p .­
A u ­k o s :­pa­si­da­ly­ti
­g e ­
ru­mu­vėl­kvie­čia­TV3 ­
„Iš­si­pil­dy­mo­ak­ci­ja“.­
Nors­lai­kai­ne­ra­mūs,­
ak­ci­jos­ren­gė­jai­ti­ki:­k a i­
suau­gu­sie­siems­sunkiau,­no­ras­pa­gel­bė­tivai­kams­tik­di­dė­ja.­
8 p .
P.Almodóvaro ir jo mūza – vėl kartu
Pir mą kar tą juo du su si ti ko „Virpan
čių kū nų“ (1997 m.) fil ma vi mo
aikš t e lė je. Čia P.Cruz jau pir moje
fil mo sce no je Ka lė dų va ka rą ištuš
tė ju sia me Mad ri de gim dė tiesiog
au t o bu se.
Ki t a me P.Al modó v a r o fi l
me „Viskas
apie ma no mo ti ną“ (1999 m.)
ak t o rei ati t e ko reikš min g e s nis, bet
dar epi zo di nis vaid muo. Tik ru akt
o rės be ne fi su jai ta po „Sug rį žimas“
(2006 m.). Čia jau pa grin di nį
vaid me nį kur da ma P.Cruz vai di no
taip eksp r e s y viai, kad be jo kio grimo
bu v o p ana ši į gar sią Ita li jos akt
o rę An ną Mag na ni.
„Šal tuo se ap k a bi ni muo s e “
r ežisie
rius at krei pia žiū r ovų dė me sį į tai,
kad jo mū za pri me na dar vie ną ki no
žvaigž dę – ro man tiš ką ją kla si ki nio
ki no prin c e sę Aud r e y H e pburn. Ir ne
tik ją. Su šviesiu pe ru ku ak t orė lengvai
per si kū ni ja net į „plati ni nę blondi
nę“ Ma ri lyn Mon roe. Rim tai verti
na ma in t e r
ne t o
s v e
t a inė imdb.com
jau iš tri mi t a vo tri jų bū si mų P.Almodó
v a ro fil mų pa v a di ni mus. Belie
ka ti kė tis, kad juo s e
r e
ži sie rius ras
t i n k a m ų b ūd ų a ts k l e i s t i d a r n ep a ž i n ­
tas Pené lo pe ta len to briau nas.
„Scanpix“­nuotr.
Į L i e tu v o s
k in o t e a trus šį savaitgalį
įžen gęs fil mas „Šal ti ap ka bi ni mai“
j a u k e t
vir t a s d v i ej ų l egen d o mis ta pus
i ų i spa nų – ak t orės Pené l o pe Cruz
i r r eži s i e r i a u s P e dr o A lmo dó va ro –
b e nd ras da r bas. plačiau 4 p .
tvdiena@diena.lt ­Redaktorė­Asta­Cibienė
Todėl, kad esu vilnieTis keTvirTadienis, spalio 22 d., 2009 m. nr. 244 (598) vilniausdiena.lt
Bai sus po li ti ko už ri bis
1,50 Lt
Šian dien pri sii mu
at sa ko mybę už mūsų
ban ko fi nan si nius
veik los re zul ta tus.
seB ban ko
pre zi den tas
Aud­rius­­
Žiugž­da
pa li ko
banką.
Garsūs ša lies poli
ti kai ir net Baž nyčios
hie rar chai – pedo
fi lai. To kia yra poli
ti ko ir te le vi zi jos
laidų vedė jo Al gio
Ra ma naus ko, pri siden
gu sio Bro niaus
per so na žu, reak ci ja
į pe do fi li jos skandalą.
Jam at ro do,
kad tai – hu mo ras.
Iš krizės –
sem tis idėjų
Bankų veik la bu vo pa rem ta ydingo
mis pa slau go mis, jiems pri sti go
kūry bin gu mo, ne bu vo pa si mo kyta
iš anks tes nių kri zių – tai ir nugramz
di no vi so pa sau lio eko nom
i ką . To kias iš va das da ro šve das
Teo Ha re nas ir teigia, kad Bal ti jos
ša lių gy ven to jai ge ro kai at vi resni
nau joms idė joms ne gu šve dai.
Tema 8p.
5p.
kaip vertinate d.Grybauskaitės
100 dienų?
Dienos klausimas
Puikiai
Gerai
Vidutiniškai
Blogai
%
30
48
17
5
Puikiai35/29.66%
Gerai56/47.46%
Vidutiniškai21/17 .8%
Blogai6/5.08%
Vilniausdiena.lt
Su sid ve ji ni mas:
• a.ra ma naus kas įsi ti kinęs, kad jo ku ria mas Bro niaus per so na žas nė kiek ne truk do dera
mai at lik ti vil niaus mies to ta ry bos na rio pa reigų. Min dau go ažu ši lio ir lnk nuo t r.
Do vilė Jab lons kaitė
d.jablonskaite@diena.lt
Per so na žas Bro nius, ku ria mas Vilniaus
sa vi val dybės ta ry bos na rio
kon ser va to riaus A.Ra ma naus ko,
in ter ne to sve tainė je ctv.lt pa skelbė
pa reiš kimą apie pe do fi liją.
Ja me ga li ma iš girs ti ne tik keiksma
žod žių, bjau riau sių ne cenzū ri nių
žod žių, ne švan ky bių, bet ir pa var­
d žių per dir bi nių, la bai ar timų kai
ku rių ša lies po li tikų pa vardėms. Mini
mi Al gir das Sy sa las ir Al gir das Pyde
rec kis. Kliū va ir dva si nin ki jai, ir
pa kelės rūpin tojė liui.
„Ilgą laiką sėkmin gai vei ku si Pilie
tinės Pe do fi li jos Par ti ja šian dien
pa ti ria ver ty binį nuopuolį.
Man, Pi lie tinės 7
Mielieji vilniečiai,
šiandien sukanka dveji metai, kai Jūs
turite savo dienraštį – „Vilniaus dieną“.
Didžiuojamės, kad turime jau 74 000
bičiulių, kasdien skaitančių „Vilniaus
dieną“. Dėkojame Jums už tai, kad
esate kartu.
„Vilniaus dienos“ redakcija
lie tu vos vyrų
krep ši nio rink tinę ban dys
rea ni muo ti k.kemzū ra.
spor tas 11p.
Jav vicepre zi den tas
J.Bi de nas ra ke to mis
su minkš ti no lenkų
pyktį. Pasaulis 10p.
i.de gu tienė:
dar bo par ti ja
ne gaus nė vie no
po sto. lie tu va 4p.
prenumeruokite 2010 metams
Prenumeratos vietos:
Internetu www.vilniausdiena.lt ir www.prenumerata.lt.
„Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8, Vilnius.
Telefonas pasiteirauti: (8 5) 261 3653.
Užpildžius prenumeratos kvitą,
užsisakyti galima:
„Lietuvos spauda“ kioskuose.
„R-Kiosk“ prekybos tinkle.
„DnB Nord“, „Ūkio“ ir „Snoro“ bankų filialuose.
Aptarkite „Vilniaus dienos“
naujienas prie „Jacobs
Krönung“ kavos puodelio!
* Kiekvienam užsisakiusiam dienraščio prenumeratą
6 mėnesiams dovanosime „Jacobs Krönung“ kavos.
42 Lt 3 mėnesių prenumeratos kaina
dienraštį atsiimant redakcijoje.
6 mėnesių prenumeratos
kaina su pristatymu.
108 Lt
3 mėnesių prenumeratos
kaina su pristatymu.
54 Lt
Prenumeruoti pigiau ir patogiau, nei kasdien pirkti dienraštį!
Todėl, kad esu vilnietis!

www.diena.lt pirmadienis, lapkričio 9, 2009 13
Daugiau
Klasifikuoti skelbimai
skelbimų
diena.lt/skelbimai
1. UAB „ORISTA“ (k. 124093779) vadovą ar jo įgaliotą asmenį atvykti adresu:
A.Juozapavičiaus g. 11, 508 kab., Vilnius, susipažinti su UAB „Orista“ 2009-
10-16 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-432.
2. UAB „Ilgiai“ (k. 300664805) vadovą ar kitą įgaliotą asmenį atvykti adresu:
A.Juozapavičiaus g. 11, 508 kab., Vilnius, susipažinti su UAB „Ilgiai“ 2009-
10-13 priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. 187-244.
3. UAB „DAŽYTOJAS “ ir Ko (k. 300513372) vadovą, akcininką ar jo įgaliotą asmenį
atvykti adresu: A.Juozapavičiaus g. 11, 604 kab., Vilnius, atsiimti 2009-10-
27 mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (21-26)-304-4926, susipažinti
su pavedimu tikrinti ir pateikti mokestiniam patikrinimui buhalterinės apskaitos
dokumentus. Su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
4. UAB „ACTION WORK“ (k. 300117622) akcininką, vadovą ar kitą įgaliotą asmenį
atvykti adresu: A.Juozapavičiaus g. 11, 509 kab., Vilnius, susipažinti su
2009-10-12 operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr.187-332.
5. UAB „MARSO ŽIEDAS“ (k. 124089695) akcininką, vadovą ar kitą įgaliotą asmenį
atvykti adresu: A.Juozapavičiaus g. 11, 103 kab., Vilnius, atsiimti patikrinimo
aktą.
6. UAB „SELVA“ (k. 181206094) akcininką, vadovą ar kitą įgaliotą asmenį atvykti
adresu: Vytauto g. 19, 13 kab., Trakai, susipažinti su pranešimu apie atliktą
mokestinį tyrimą.
7. UAB „INTURLITA“ (k. 124717260) vadovą ar kitą įgaliotą asmenį atvykti
Teismo informacija
Vilniaus miesto 4-ajame apylinkės teisme priimtas
UAB „Snoro lizingas“ ieškinys dėl skolos
priteisimo atsakovui Anatolij Mažeiko, g.
1971 m. kovo 14 d., paskutinė žinoma gyvenamoji
vieta Parko g. 69-535, Vilnius. Atsakovui
nustatomas 20 dienų terminas nuo paskelbimo
dienos pateikti teismui savo atsiliepimą į
ieškinį, atitinkantį LR CPK 142 str. 2 d. reikalavimus.
Jeigu be pateisinamos priežasties
per nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas
į ieškinį, bus priimtas sprendimas už
akių (LR CPK 142 str. 4 d.).
490712
Vilniaus miesto 4-ajame apylinkės teisme
priimtas UAB „Snoro lizingas“ ieškinys dėl
skolos priteisimo atsakovui Antanui Kemežai,
g. 1960 m. lapkričio 30 d., paskutinė žinoma
gyvenamoji vieta A.Kojelavičiaus g.
29, LT-11101 Vilnius. Atsakovui nustatomas
20 dienų terminas nuo paskelbimo dienos
pateikti teismui savo atsiliepimą į ieškinį,
atitinkantį LR CPK 142 str. 2 d. reikalavimus.
Jeigu be pateisinamos priežasties per nustatytą
terminą nebus pateiktas atsiliepimas
į ieškinį, bus priimtas sprendimas už
akių (LR CPK 142 str. 4 d.).
490714
Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme
(Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla
Nr. 2-21038-734-2009 pagal ieškovo „Swedbank“,
AB ieškinį atsakovui Linui Ažubaliui
dėl 2141,29 Lt skolos priteisimo. Atsakovas
privalo per 14 dienų terminą, skaičiuojamą
nuo šio skelbimo paskelbimo dienos,
pateikti Vilniaus miesto pirmajam apylinkės
teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, teisėja
R.Vansevičienė) atsiliepimą į pareikštą ieškinį.
Atsakovui nepateikus atsiliepimo, byla
bus nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsakovas
informuotinas, kad turi dalyvauti parengiamajame
teismo posėdyje 2010 m.
sausio 11 d. 8.30 val.
491078
Vilniaus rajono apylinkės teisme priimtas
ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinys
atsakovei Valentinai Maslovai dėl
1069,56 Lt įsiskolinimo, 5 proc. metinių
palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi
išlaidų priteisimo. Atsakovė per 14 dienų
nuo šio pranešimo paskelbimo spaudoje
dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą
į pareikštą ieškinį. Parengiamasis posėdis
vyks 2009 m. lapkričio 30 d. 8.30 val. Vilniaus
rajono apylinkės teisme (Kalvarijų g.
28, Vilnius, 13 kab.). Jeigu atsakovė per
teismo nustatytą terminą be pateisinamos
priežasties nepateiks atsiliepimo į ieškinį ir
be svarbių priežasčių neatvyks į parengiamąjį
posėdį, teismas ieškovo prašymu gali
priimti sprendimą už akių.
488857
Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme
(Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr.
2-10090-820/2009 pagal ieškovo UAB „J9
investicijos“ ieškinį atsakovui UAB „Teisės pasaulis“
dėl įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo.
Atsakovas UAB „Teisės pasaulis“ turi teisę
susipažinti su ieškiniu ir jo priedais teisme
bei privalo per 14 dienų nuo šio skelbimo paskelbimo
dienos pateikti teismui atsiliepimą
į ieškinį, atitinkantį procesiniam dokumentui
keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 142
straipsnio 2 dalis). Jeigu atsakovas be pateisinamų
priežasčių per nustatytą terminą nepateiks
tinkamo atsiliepimo į ieškinį, teismas turi
teisę priimti sprendimą už akių. Procesiniai dokumentai
laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo
spaudoje dieną.
490990
Kita
Ribotos atsakomybės bendrovės EU PHAR-
MACIA atstovybė, kodas 111921163, buveinė
Tauro g. 18-6, Vilnius (duomenys kaupiami
ir saugomi LR juridinių asmenų
registre) praneša, kad nutraukia veiklą.
490600
Tel. (8 5) 249 0900
Gedimino pr. 64, Vilnius,
www.bc.lt
KELIONĖS LĖKTUVU:
Hurgada – nuo 895 Lt
Šarm el Šeichas – nuo 895 Lt
Tenerifė – nuo 1785 Lt
Kruizas Nilu – nuo 1795 Lt
Izraelis – nuo 2563 Lt
Tailandas – nuo 2845 Lt
Arabų Emyratai – nuo 2629 Lt
Skrydžiai iš Lietuvos.
Kuba – nuo 2973 Lt
Kenija – nuo 3149 Lt
Šri Lanka – nuo 3179 Lt
Venesuela – nuo 3359 Lt
Dominikos respublika – nuo 3369 Lt
Meksika – nuo 3749 Lt
Skrydžiai iš Vokietijos.
TOLIMOS KELIONĖS
poilsinės-pažintinės programos
Šri Lanka – nuo 3999 Lt
Indija ir Goa – nuo 6299 Lt
Meksika – nuo 6769 Lt
(skrydis, turas, apgyvendinimas)
SLIDINĖJIMAS (apartamentai)
Čekija – nuo 193 Lt
Italija – nuo 187 Lt
Austrija – nuo 196 Lt
Prancūzija – nuo 152 Lt
(kaina asmeniui, savaitei)
Kelionių organizatorius
Vilniaus Senamiesčio filialas
Vokiečių g. 9, Vilnius,
tel. (8 5) 246 1650
Vilniaus Konstitucijos filialas
Konstitucijos pr. 15, Vilnius
Tel. (8 5) 246 1651
Skambučių centras: 8 614 77 098
www.sofamarket.lt
Poilsio kelionės, aviabilietai, slidinėjimas,
tolimieji kraštai, specialūs
pasiūlymai... Geriausi poilsio Egipte
pasiūlymai planuojantiems keliones
iš anksto. Apsilankykite mūsų interneto
svetainėje, dalyvaukite žaidime
ir laimėkite kelionę dviem asmenims
į Egiptą.
VILNIAUS APSKRITIES VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA KVIEČIA
adresu: A.Juozapavičiaus g. 11, 508 kab., Vilnius, susipažinti su 2009-10-12
patikrinimo aktu Nr. (21.26)-06-77-43.
8. UAB „TGF“ (k. 126097370) akcininką, vadovą ar kitą įgaliotą asmenį atvykti
adresu: A.Juozapavičiaus g. 11, 404 kab., Vilnius, atsiimti 2009-10-15 priešpriešinės
informacijos surinkimo pažymą Nr. 186-198.
9. UAB „ETL“ (k. 301132680) akcininką, vadovą ar kitą įgaliotą asmenį atvykti
adresu: A.Juozapavičiaus g. 11, 408 kab., Vilnius, atsiimti 2009-09-30
priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr. 186-3.
10. UAB „TIVS“ (k. 2630837) akcininką, vadovą ar kitą įgaliotą asmenį atvykti
adresu: A.Juozapavičiaus g. 11, 507 kab., Vilnius, tel. (8 5) 274 2629, atsiimti
mokestinio patikrinimo aktą.
11. UAB „M. Foodmaster“ (k. 125753512) akcininką, vadovą ar kitą įgaliotą asmenį
atvykti adresu: A.Juozapavičiaus g. 11, 104 kab., Vilnius, atsiimti pranešimą
apie atliktą mokestinį tyrimą.
12. UAB „CANOE BALTIC“ (k. 300556893) akcininką, vadovą ar kitą įgaliotą asmenį
atvykti adresu: A.Juozapavičiaus g. 11, 610 kab., Vilnius, atsiimti 2009-
11-02 mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21.26)-304-5053.
13. UAB „AUBIGA“ (k. 123710722) akcininką, vadovą ar kitą įgaliotą asmenį atvykti
adresu: A.Juozapavičiaus g. 11, 506 kab., Vilnius, atsiimti 2009-09-26
pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.26)-894-1846.
14. EUROPOS REGBIO CENTRO (k. 300638529) vadovą ar kitą įgaliotą asmenį
Mokesčių mokėtojui neatvykus pas mokesčių administratorių per 5 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo spaudoje, dokumentas bus laikomas įteiktu antrojo pranešimo paskelbimo spaudoje dieną.
KELIONIŲ
ORGANIZATORIUS
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Ar Jums kada nors teko švęsti Naujuosius
Metus 41,5 valandas?!
O ar teko švęsti laivo „Romantika“
denyje Baltijos jūroje?!
Mes kviečiame Jus į Naujųjų Metų
šventę-karnavalą Baltijos jūroje!
Naujametis kruizas
Ryga–Stokholmas–Ryga
2009 12 30–2010 01 01
Kruizo kaina:
1375 Lt (2 asm. dvivietėje kajutėje)
1935 Lt (4 asm. keturvietėjė kajutėje)
Savaitgalio kelionių gidas
Gedimino pr. 1, Vilnius
Tel.: (8 5) 272 4805, 8 685 10319
info@kiveda.lt, www.kiveda.lt
ŠĮ SAVAITGALĮ EKSKURSIJOS
PAVIENIAMS KELIAUTOJAMS:
11 13 – Juodojo penktadienio pasiūlymas
„Naktinio Vilniaus istorijos“ – 25 Lt
11 14 – Nuo studento iki prezidento
(VU ir prezidentūra) – 21 Lt
11 14 – Vilniaus požemiai
(Arkikatedros ir kiti) – 21 Lt
11 14 – Gražiausios Lietuvos ir Latvijos
pilys (Rundalė–Bauskė–Biržai) – 79 Lt
11 14–15 – Atgaiva kūnui ir sielai (pasilepinkite
Druskininkų gydyklose) – 129 Lt
11 15 – Vilniaus legendos ir baisios istorijos
– 21 Lt
RUDENS DEPRESIJĄ ĮVEIKITE KELIAU-
DAMI SU KIVEDA!
Kelionių organizatorius
www.starexpress.lt
Lapkričio 14 d. (7 n):
Egiptas–Hurgada
MOON VALLEY 2*/ pusr. ir vakarienė –
nuo 104 Lt/asm.
SUNNY DAYS PALMA DE MIRETTE 4*/
viskas įsk. – nuo 1596 Lt/asm.
GOLDEN FIVE 5*/ viskas įsk. – nuo
1765 Lt/asm.
Lapkričio 15 d. (7 n):
Egiptas–Šarm El Šeichas
AMAR SINA 3*/ pusr. ir vakarienė –
nuo 1054 Lt/asm.
CLUB FARAANA 4*/ viskas įsk. –
nuo 1854 Lt/asm.
AMPHORAS 5*/ viskas įsk. –
nuo 1914 Lt/asm.
Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės
į savo turizmo agentūrą!
atvykti adresu: A.Juozapavičiaus g. 11, 505 kab., Vilnius, atsiimti 2009-10-
23 priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr. 186-243.
15. IĮ K.Kiznio personalinės įmonės (k. 2571413) savininką ar kitą įgaliotą asmenį
atvykti adresu: A.Juozapavičiaus g. 11, 105 kab., Vilnius, atsiimti 2009-10-
23 mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (21.26)-304-4887.
16. Vidmantą TAMULIONĮ ar jo įgaliotą asmenį atvykti adresu: A.Juozapavičiaus
g. 11, 208 kab., Vilnius, atsiimti 2009-09-11 pranešimą apie atliktą mokestinį
tyrimą Nr. (21.26)-89-1528 bei 2009-09-14 pranešimą mokestinį patikrinimą
Nr. (21.26)-88-287.
17. Aliną SINKEVIČ (gyv. Pačiabatų k., Gerviškių sen., Šalčininkų r.) ar jos įgaliotą
asmenį atvykti adresu: Verkių g. 37, 111 kab., Vilnius, atsiimti 2009-10-14
pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. (16.2)-88-319.
18. Mireną BELIANKINĄ (gyv. Pušų g. 10-8, Kalviškių k., Rudaminos sen., Vilniaus
r.) ar jos įgaliotą asmenį atvykti adresu: Verkių g. 37, 111 kab., Vilnius, atsiimti
2009-10-14 pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. (16.2)-88-315.
19. Armands ARGULIS (gyv. Brivibas g., 336-37 Ryga, Latvijos Respublika) ar jo
įgaliotą asmenį atvykti adresu: Verkių g. 37, 111 kab., Vilnius, atsiimti 2009-
09-08 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-83-256.
20. Aleksandr LAVINSKIJ (gyv. Paeglinės g. 53, SB „Pavilnys“, Vilnius) ar jo įgaliotą
asmenį atvykti adresu: Verkių g. 37, 101 kab., Vilnius, atsiimti 2009-10-
29 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-441.
Į kainą įskaičiuota:
Kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga.
Naujametinė vakarienė su gėrimais
(švediškas stalas, alus, vynas, sultys,
kava, arbata).
Nuostabūs pusryčiai su gėrimais
(sultimis, kava, arbata) švediško
stiliaus restorane.
Nemokami gėrimai laivo baruose
(gaivieji gėrimai, kava, arbata,
alus, džinas, romas, degtinė) gruodžio
31 d.
Specialūs Naujametiniai naktipiečiai
1.00–4.00.
Kelionių organizatorius
Naujas slidinėjimo sezonas!
Nuolaidos iki 20%!
Slidinėjimas Italijoje, Austrijoje, Slovakijoje,
Šveicarijoje, Švedijoje, Prancūzijoje,
Čekijoje lėktuvu / savo transportu
/ autobusu.
Slidinėjimo sezono atidarymas Italijoje
12 11 – abonementas nemokamai!!!
Austrijoje 12 11.
Kelionės lėktuvu: Egiptas, Tenerifė,
Tailandas, Kambodža, Izraelis, Jordanija,
Šri Lanka, Meksika
Top! Naujoji Zelandija (Fidžis)
2010 02 10
Net 24 maršrutai autobusu rudens–
žiemos sezonui.
Mažasis Baltijos kruizas 11 27
NAUJAS SLIDINĖJIMO SEZONAS!
Slidinėjimo sezono atidarymas:
Austrija (Zilertalis) 12 12
nuo 1390 Lt
Italija (Livinjo) 12 11 nuo 1250 Lt
Abonementas nemokamai!
Naujiena! Italija, Šveicarija,
Prancūzija – autobusu/lėktuvu
nuo 1250 Lt
Italija (Sela Ronda, Kronplacas) –
autobusu/lėktuvu nuo 1150 Lt
Naujiena! Austrija–Šveicarija
(Išglas, San Antonas) nuo 1650 Lt
Austrija (Kaprunas, Zell am See)
nuo 1550 Lt
Slovakija (Žemieji Tatrai)
nuo 850 Lt
Puikūs pasiūlymai grupėms!
A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius
Tel. (8 5) 231 3314,
faks. (8 5) 262 9120
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Speciali naujametė programa
2 vakarus: įdomūs žaidimai,
trys šokių aikštelės,
gyva muzika, diskoteka, karaokė,
naktinė programa ...
ir begalė netikėtų siurprizų
ir dovanų.
Kaina galioja iki 2009 11 10.
Papildomos informacijos
teiraukitės „Krantas Travel“
pardavimų biure
Vilniuje.
M.K.Čiurlionio g. 9/2-12, Vilnius
Tel.: (8 5) 215 0077, (8 5) 215 0210
vilnius@gruda.lt; www.gruda.lt
Naujametės kelionės:
Laplandija 12 25, 26, 29; 01 02
Šveicarija 12 28
Paryžius 12 27/28
Olandija–Belgija–Liuksemburgas
12 28
Londonas 12 28
Italija 12 27/28
Budapeštas 12 29/30
Viena–Budapeštas 12 29/30
Viena–Tatrų kalnai 12 30
Praha 12 29/30
Drezdenas–Berlynas 12 30
Berlynas 12 30
Krokuva 12 30
Baltijos kruizas 12 29
Talinas–Stokholmas 12 30
Ryga–Stokholmas 12 30
J.Lelevelio g. 4, Vilnius.
Tel.: (8 5) 266 0700, 266 0701,
www.guliveriokeliones.lt
Naujametės kelionės:
Naujieji Šveicarijoje 12 28 –
1449 Lt
Laplandija 12 26, 29 – nuo 1389 Lt
Paryžius-Beniliuksas 12 27 –
1399 Lt
Naujieji Baltijos jūroje 12 30 –
749 Lt
Naujieji Prahoje 12 29 – 679 Lt
Egzotinės kelionės:
Tailandas, Tailandas–Kambodža
nuo 4690 Lt
Šri Lanka nuo 4790 Lt
Meksika nuo 5990 Lt
Izraelis nuo 3399 Lt
ŽIEMOS SEZONAS!
Poilsis Egipte, Kanarų salose.

14
MEnas ir pramogos
pirmaDIENIS, lapkričio 9, 2009 www.diena.lt
Daugiau
naujienų skaitykite
diena.lt/naujienos/laisvalaikis
TV programa
6.00 La bas ry tas.
9.00 „Se nis“ (N-7) (k).
10.10 „Mak leo do duk te rys“ (k).
11.00 „Tarp Ry tų ir Va ka rų“. Tie sio gi nė
Lie tu vos ra di jo lai da (su ver ti mu į
ges tų k.).
12.00 Bė dų tur gus.
12.55 Duo kim ga ro! (k).
14.50 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta.
15.05 „Maik los nuo ty kiai gam to je“.
15.35 „Li ki mo val sas“.
16.05 „Mak leo do duk te rys“.
17.00 „Se nis“ (N-7).
18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.).
18.37 Spor tas. Orai.
18.45 Idė jų me tas.
19.30 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7).
20.25 Lo te ri ja „Per las“.
20.30 Pa no ra ma.
20.50 Vers las. Kul tū ra. Spor tas. Orai.
21.10 „Pas ku ti nis klau si mas“ su Jo lan ta
But ke vi čie ne.
22.04 Lo te ri ja „Per las“.
22.05 Trys mi li jo nai.
22.35, 23.15 Fan tas ti nis nuo ty kių f. „Atei vis“
(JAV, 1982 m.) (N-7) (k). Per
pert rau ką –
23.00 Va ka ro ži nios. Spor tas. Orai.
6.30 „Vėž liu kai nind zės“.
7.00 „Ra ga nai tė Sab ri na“.
7.30 „To mas ir Dže ris“ (k).
7.55 Te gul kal ba.
8.55 „Lau ki nu kė“.
10.00 Ka ka du (N-7) (k).
10.30 Ro man ti nė dra ma „Mū sų mei lės
is to ri ja“ (JAV, 1999 m.) (N-7) (k).
12.30 Šva rūs pi ni gai.
13.05 „Nau jie ji Ro bi no Hu do nuo ty kiai“ (2).
14.05 Vai kų „War ner Bros.“ „To mas ir Dže ris“.
14.35 „Mei lės spar nai“.
15.35 „Ma no nuo dė mė“ (6).
16.35 „Užd raus ti jaus mai“.
17.35 „Ak la mei lė“ (8).
18.45 Ži nios. Spor tas. Orai.
19.10 Ka ka du (N-7).
19.40 Nuo... Iki...
20.30 By la (N-7).
21.00 An ta nė lio Lie tu va.
21.30 Dvi ra čio šou.
22.00 Ži nios. Vers las. Kri mi na lai.
22.34 Spor tas. Orai.
22.40 Tri le ris „Tri ju lė“ (D.Bri ta ni ja,
Liuk sem bur gas, JAV, 2005 m.) (N-14).
0.40 „Grei ana to mi ja“ (N-7).
6.40 Te le par duo tu vė.
6.55 „Ma da gas ka ro ping vi nai“ (k).
7.25 „Simp so nai“ (8) (k).
7.55 „Zo ro. Špa ga ir ro žė“ (N-7).
8.55 „Mei lės sū ku ry je“.
10.00 „Bro liai“.
10.30 Fil mas šei mai. „Šai las“
(JAV, 1996 m.) (k).
12.15 Ro žių ke rai (N-7) (k).
13.05 S. „H 2
O“ (1) (Aust ra li ja, 2006 m.).
13.35 „Ro ži nės pan te ros nuo ty kiai“.
14.05 „Ba ku ga nas“.
14.35 „Ma da gas ka ro ping vi nai“.
15.05 „Simp so nai“ (9).
15.35 „Varg šė mi li jo nie rė“.
16.35 „Maiš tin go ji sie la“ (N-7).
17.35 „Emi li ja“ (N-7).
18.25 Su si ti ki me vir tu vė je.
18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. Spor tas. Orai.
19.10 Be gri mo (N-7).
20.10 Gy ve ni mas yra gra žus (N-7).
21.00 „Mo te rys me luoja ge riau“ (N-7).
21.40 TV3 va ka ro ži nios. Spor tas. Orai.
22.00 „Nu si vy lu sios na mų šei mi nin kės“ (N-7).
23.00 „CSI kri mi na lis tai“ (N-14).
0.00 „Eu re ka“ (6) (N-14).
1.00 „Pe ter bur go ban di tai“ (N-14).
2.00 „Sexi ty.lt TV“ (N-14).
6.50 Te le vit ri na.
7.10 „Dže sė. Bjau ru sis an čiu kas
iš In di jos“ (k).
8.05 „Dra ko nų me džio to jai“ (k).
8.30 Tau ro ra gas (k).
9.00 Šeš ta die nio ry tas (k).
10.00 „Men tai VIII. Su du žu sių ži bin tų
gat vės“ (N-7) (k).
11.05 „Ame ri kos ta len tai III“ (k).
13.05 „Ne pa aiš ki na mi fak tai VI“ (N-7) (k).
14.00 „Sėk mės for mu lė“. TV žai di maslo
te ri ja. Tie sio gi nė trans lia ci ja.
15.00 „Dže sė. Bjau ru sis an čiu kas iš In di jos“.
15.55 „Dra ko nų me džio to jai“.
16.25 „Gel bė to jai – 112“ (3) (N-7).
17.00 „Ne pa aiš ki na mi fak tai“. Sen sa cijų
do ku men ti ka (N-7).
18.00 Kai nos ko das.
18.45 „Men tai VIII. Su du žu sių ži bin tų
gat vės“ (N-7).
20.00 Ži nios. Kri mi na lai. Vers las.
20.20, 23.35 Spor tas. Orai.
20.25 „Są moks lo teo ri ja“. Tie sio gi nė
dis ku si jų lai da.
21.30 Ge ras fil mas. Veiks mo f. „Nai kin tu vo
pi lo tas“ (JAV, 2000 m.) (N-14).
23.15 Ži nios. Kri mi na lai. Vers las.
23.45 „Ką da ry ti?“ (N-7) (k).
0.45 Žve jų mū šis (k).
1.15–6.00 „Bam ba“ (S).
14.30 Pul sas.
15.00 Gam tos pat ru liai.
15.30 (K)lai de lė.
15.35 Po pie tė su Al gi man tu Če kuo liu.
16.00 Sa vai tė.
16.30 Mi nint 20-ąsias Ber ly no sie nos
griū ties me ti nes.
17.00 De tek ty vo kla si ka. „Mis Marpl.
Pas kelb ta žmog žu dys tė“ (D.Bri ta ni ja,
2005 m.) (N-7).
18.35 Mi nint 20-ąsias Ber ly no sie nos
griū ties me ti nes.
19.00 Eu ro pa 20 me tų po Ber ly no sie nos
griū ties. Vie ša dis ku si ja VU au lo je.
20.35 Dok. f. „Pe rest roi kos fo to gra fas“
(Vo kie ti ja, 2009 m.).
21.30 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra.
22.01 Spor tas. Orai.
22.10 Dok. f. „Len ki ja. Hen ri kos so li da ru mas“
(Vo kie ti ja, Len ki ja, 2009 m.).
23.05 Sti lius.
23.50 Trys mi li jo nai.
9.15, 14.30 Te le par duo tu vė.
9.30 Uni ver si te tai.lt (k).
10.00, 16.00 „Top mo de liai“ (N-7).
11.00, 17.00 „Re lik vi jų me džio to ja“ (N-7).
12.00, 18.00 „Žvaigž džių var tai SG-1“ (N-7).
13.00, 19.00 „Kob ra 11“ (N-7).
14.00 „Svei ki at vy kę į „El Ca pi ta no“
(5) (N-7) (k).
15.00, 0.55 „Aiš kia re gys“ (N-7).
20.00 Ko me di ja „Di džio ji die na“ (1, 2)
(JAV, 2006 m.) (N-7).
21.00 Kri mi na li nė dra ma „Auk si nė pak ran tė“
(1) (Aust ra li ja, 2008 m.) (N-14).
22.00 Siau bo f. „Ty lio ji kal va“ (Ka na da,
Pran cū zi ja, 2006 m.) (N-14).
0.25 „Pie tų par kas“ (N-14).
8.00, 15.30 „Gar bės kuo pa 2“ (N-7).
9.00, 16.30 „Ga lak ti kos vi du ri nė“.
9.25, 17.00 „Vėž liu kai nind zės“.
9.50 „Liū ta šir džiai“.
10.15 „Ga lin ga sis šuo Krip tas“.
10.40 „Me gas, XL ro bo tas“.
11.05 „Sed ri kas“.
11.30 „Nau ji lai min go jo Lu ko nuo ty kiai“.
11.55, 17.25 „Drau gai V“ (N-7).
12.30, 18.00 „Gy vū nų drau gai“.
13.30, 19.00 „Te ro ris tų po grin dis“ (N-7).
14.30, 20.00 „Gil mo ro mer gi nos“.
18.57 Žo dis – ne žvirb lis.
21.00 Nuo ty kių f. „Mi li jo nas me tų prieš mū sų
erą“ (D.Bri ta ni ja, 1967 m.) (N-7).
22.45 „Ki tas!“ (N-14).
23.15 „Te ro ris tų po grin dis“ (N-7).
7.10 24/7. Sa vai tės ak tua li jų ana li zė ir
ko men ta rai (k).
8.15 Iš junk siurb lį! Pra mo gų pa no ra ma (k).
10.20, 15.30 „Te le ta biai“.
10.50, 14.50, 20.10, 23.25 Kas tu toks?
11.30, 17.05 „Po li ci jos nuo va da“.
12.25 Te ri to ri ja.
13.10 „To pai“. „20 ne sėk min giau sių mei lės
is to ri jų“ (2) (N-7).
14.00 Ku li na ri nių ke lio nių lai da „Sko nio
rei ka las“ (k).
15.55, 18.25 Berlyno sienos griūties 20-osios
metinės. Speciali transliacija.
17.00, 18.00, 19.00, 20.00 Ži nios. Orai.
16.05 „Šir džiai neį sa ky si“.
18.20, 20.55 Pa do va nok nau jas spal vas.
21.55 Na ša Ra ša.
19.30, 1.10 Lie tu va tie sio giai.
21.00, 0.15 Re por te ris. Orai.
22.25 „Ty los zo na“.
Kinas
FORUM CINEMAS AKROPOLIS
Ozo g. 25
„Keliautojo laiku žmona“ (fantastinė,
romantinė drama, JAV) – Premjera. Iki
12 d. 11.15, 14, 16.30, 19, 21.40 (12 d.
seansas nevyks) val.
„Išminuotojų būrys“ (veiksmo filmas,
JAV) – Premjera. Iki 12 d. 11.50, 15.20,
18.30, 21.30 val.
„Niko: kelias į žvaigždes“ (animacinė
nuotykių komedija šeimai, Suomija,
Danija, Vokietija) – Išankstiniai seansai.
Iki 12 d. 16.20 val.
„2012“ (fantastinė veiksmo drama,
JAV, Kanada) – Naktinis MTV kino
seansas. 12 d. 22 val.
„Debesuota, numatoma mėsos kukulių
kruša“ (animacinis f. šeimai, JAV, lietuviškai)
– Iki 12 d. 17, 19.10, 21.10 val.
„Pjūklas VI“ (siaubo trileris, Kanada,
JAV, D.Britanija) – Iki 12 d. 17.20,
19.40, 21.45 val.
„Artimos šviesos“ (drama, Lietuva, Vokietija)
– Iki 12 d. 15, 17.40, 20.40 val.
„G būrys“ (fantastinis veiksmo f., JAV,
lietuviškai) – Iki 12 d. 16 val.
„Žaidėjas“ (fantastinis veiksmo trileris,
JAV) – Iki 12 d. 18.40, 21 val.
„Svetimas kūnas“ (fantastinis trileris,
JAV) – Iki 12 d. 18.20, 20.50 val.
„Bjauri tiesa“ (romantinė komedija,
JAV) – Iki 12 d. 18 val.
„Baltoji pūga“ (įtempto siužeto veiksmo
f., JAV) – Iki 12 d. 15.30, 20.30 val.
FORUM CINEMAS VINGIS
Savanorių pr. 7
„Keliautojo laiku žmona“ (fantastinė, romantinė
drama, JAV) – Premjera. Iki 12
d. 11.40, 14.20, 16.40, 19.10, 21.45 val.
„Niko: kelias į žvaigždes“ (animacinė
nuotykių komedija šeimai, Suomija,
Danija, Vokietija) – Išankstiniai seansai.
Iki 12 d. 11, 13, 15, 17 val.
„2012“ (fantastinė veiksmo drama,
JAV, Kanada) – Naktinis MTV kino
seansas. 12 d. 22 val.
„Maiklas Džeksonas. Pabaiga“ (muzikinis
dokumentinis f., JAV) – Iki 12 d.
11.20, 13.40, 16, 18.30, 21.30 val.
„Debesuota, numatoma mėsos kukulių
kruša“ (animacinis f. šeimai, JAV, lietuviškai,
3D) – Iki 12 d. 11, 13.30, 17.30,
20.15 (12 d. seansas nevyks) val.
„Kelionė į vandenyno gelmes“ (dokumentinis
f., Didžioji Britanija, 3D) – Iki
12 d. 12.15, 15.15, 17.50 (12 d. seansas nevyks),
20.45 (12 d. seansas nevyks) val.
„Artimos šviesos“ (drama, Lietuva,
Vokietija) – Iki 12 d. 12, 14.40, 18.10,
21 val.
„Pjūklas VI“ (siaubo trileris, Kanada,
JAV, D.Britanija) – Iki 12 d. 16.30, 19,
21.30 val.
„G būrys“ (fantastinis veiksmo f., JAV,
lietuviškai, 3D) – Iki 12 d. 16 val.
„Žaidėjas“ (fantastinis veiksmo trileris,
JAV) – Iki 12 d. 18.50, 21.15 val.
„Šalti apkabinimai“ (drama, Ispanija)
– Iki 12 d. 18.20, 21.20 val.
„Negarbingi šunsnukiai“ (karinis veiksmo
f., JAV, Vokietija) – Iki 12 d. 17.20,
20.30 val.
Europos šalių kino forumas
„Scanorama 2009“
„Laiptinės vidurys“ (drama, Vokietija)
– 9 d. 16.30 val.
„Uždraustas Tibeto balsas“ (dokumentinis
f., Norvegija) – 9 d. 17 val.
„Nepaklotos lovos“ (drama, Didžioji
Britanija) – 9 d. 19 val.
„Katios sesuo“ (drama, Olandija) –
9 d. 19 val.
„Ko niekas nežino“ (trileris, Danija,
Švedija) – 9 d. 21 val.
„Ruduo“ (drama, Turkija, Vokietija) –
9 d. 21 val.
„Policininkė“ (drama, Vokietija) –
10 d. 15 val.
„P.S. Krøyer – koks gyvenimas!“ (dokumentinis
f., Danija) – 10 d. 15.30 val.
„Apelsinų mergaitė“ (drama, Norvegija)
– 10 d. 17 val.
„Atšalę priešpiečiai“ (drama, Norvegija)
– 10 d. 17 val.
„Viskis ir degtinė“ (drama, Vokietija) –
10 d. 19 val.
„Katalina Varga“ (drama, Rumunija,
Didžioji Britanija, Vengrija) – 10 d.
19 val.
„Jie suspėjo į keltą“ (drama, Danija) –
10 d. 21 val.
„Žanos d’Ark aistra“ (istorinė drama,
Prancūzija) – 10 d. 21 val.
„Tavo venose“ (drama, Švedija, Norvegija)
– 10 d. 21 val.
SKALVIJA
A.Goštauto g. 2/15
Europos šalių kino forumas
„Scanorama 2009“
„Mylimoji Klara“ (biografinė drama,
Vokietija, Prancūzija, Vengrija) – 9 d.
15 val.
„Carlas Th. Dreyeris – mano pašaukimas“
(dokumentinis f., Danija) – 9 d.
17.30 val.
„Meilė ir įtūžis“ (drama, Danija) – 9 d.
19.30 val.
„Džonis Vangas“ (kriminalinė drama,
Norvegija) – 9 d. 21.30 val.
„Nakties siluetai“ (komiška drama,
Vokietija) – 10 d. 15 val.
„Draugelis“ (drama, Norvegija) –
10 d. 17 val.
„Katios sesuo“ (drama, Olandija) –
10 d. 19 val.
„Ruduo“ (drama, Turkija, Vokietija) –
10 d. 21 val.
PASAKA
Šv. Ignoto g. 4/3
„Pasikalbėk su ja“ (drama, Ispanija) –
9 d. 17 val.
„Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas
slypi už kampo“ (komedija, Bulgarija,
Slovėnija, Vengrija, Vokietija) – 9 d. 17.15,
21.30 val.; 10 d. 17, 19.15, 21.30 val.
„Choristai“ (muzikinė drama, Prancūzija,
Šveicarija, Vokietija) – 9 d. 18 val.;
10 d. 12.15, 15, 18 val.
„Virpantys kūnai“ (drama, Ispanija,
Prancūzija) – 9 d. 19 val.
„Visada svajojau būti gangsteriu“
(komedija, Prancūzija) – 9 d.
19.30 val.; 10 d. 19 val.
„Lietuvio genas“ (dokumentinis f.,
Lietuva) – 9 d. 20 val., 10 d. 20 val.
„Sugrįžimas“ (komedija, Ispanija) –
9 d. 21 val.; 10 d. 11, 13.30 val.
„Tarp dviejų mylimųjų“ (drama, JAV) –
10 d. 16.45 val.
„Saujelė dolerių“ (vestenas, Italija) –
10 d. 21 val.
Teatras
„DOMINO“ TEATRAS
Savanorių pr. 7 (kino teatras
„Forum Cinemas Vingis“)
Lapkričio 9 d. 19 val. – „Melo detektorius“.
Rež. K.Smoriginas.
OKT / VILNIAUS
MIESTO TEATRO SALĖ
Ašmenos g. 8
Lapričio 9 d. 19 val. – „Publika“ pagal
P.Handke „Publikos išplūdimą“.
Rež. O.Generalova.
LIETUVOS NACIONALINIS
DRAMOS TEATRAS
Gedimino pr. 4
Didžioji salė
Lapkričio 10 d. 18 val. – R.Cooney
„Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis.
VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS
Gedimino pr. 22
Lapkričio 10 d. 18.30 val. –
M.Ivaškevičiaus „Madagaskaras“.
Rež. R.Tuminas, A.Dapšys.
LIETUVOS RUSŲ
DRAMOS TEATRAS
J.Basanavičiaus g. 13
Lapkričio 10 d. 18 val. – Kauno dramos
teatro gastrolės. „Visi mano sūnūs“.
Rež. J.Vaitkus.
ŪKIO BANKO TEATRO ARENA
Olimpiečių g. 3
Lapkričio 10 d. 19 val. – OKT.
A.Čechovo „Dėdė Vania“.
Rež. E.Lacascade.
TEATRAS „RAMŪNO ATELJĖ“
Latako g. 1–1
Lapkričio 10 d. 19 val. – „Menki santuokos
kriminalai“.
Koncertai
VILNIAUS ROTUŠĖ
Didžioji g. 31
Lapkričio 9 d. 18 val. – Kauno muzikos
ansamblio „Ainiai“ koncertas „Visos
dainos gintarinės“.
„BALSAS.LT“
Konstitucijos pr. 26
Lapkričio 9 d. 19 val. – Marcios Ball
koncertas.
VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI
Vilniaus g. 6/16
Lapkričio 10 d. 19 val. – Grupės „Marillion“
koncertas „Less is more“.
ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA
Vilniaus g. 30
Lapkričio 11 d. 19 val. – Amerikietiškų
dainų vakaras „New York, New York“.
Solistai: J.Sakalauskas, A.Sabulytė.
LIETUVOS NACIONALINĖ
FILHARMONIJA
Aušros Vartų g. 5
Lapkričio 11 d. 19 val. – „Viva Musica,
Via Baltica“. Lietuvos kamerinio
orkestro koncertas. Meno vadovas ir dirigentas
S.Krylovas, solistas J.Rachlinas
(smuikas, altas; Austrija).
„TAMSTA CLUB“
Subačiaus g. 11A
Lapkričio 11 d. 21 val. – Koncertuoja
merginų kolektyvas „Kivi“.
Vakarai
VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI
Vilniaus g. 39
Lapkričio 9 d. 18 val. – Svetainėje.
Vakaras iš ciklo „Pažinkime Vilnių“. Vakaro
tema „Knygnešių keliai Vilniuje“.
Pasakos Lietuvos knygnešio draugijos
pirmininkė dr. I.Kubilienė.
Lapkričio 10 d. 18 val. – Svetainėje.
Vakaras „Pasidainavimai su Veronika“.
Lopšines dainuos aktorių trupė
„Teatriukas“.

www.diena.lt pirmaDIENIS, lapkričio 9, 2009
15
menas ir pramogos
O.Pa mu kas – apie liū de sį ir Stam bu lą
Ne se niai lie tu vių kal ba iš leis ta tur kų
ra šy to jo, No be lio pre mi jos lau rea to Orha
no Pa mu ko kny ga „Stam bu las. Pri simi
ni mai ir mies tas“ grei tai ta po vie na
per ka miau sių.
Šios kny gos pra džio je įra šy ta dedi
ka ci ja – tur kų poe to Ah me to Rasi
mo ei lu tė: „Pei za žo gro žis sly pi
liū de sy.“ O.Pa mu kas nea be jo ja:
Stam bu las – me lan cho liš kas miestas,
o liū de sys – svar biau sias jausmas,
ku rį jis pa gim do.
Gim ta sis jo mies tas ra šy to ją žavė
jo nuo jau nys tės: jo me lan choliš
ka sie la, at si spin din ti pa sta tuo se
ir griū van čiuo se mo nu men tuo se,
ap leis to se vi lo se ir su lau kė ju siuo se
so duo se. O kur dar siau ru tės šurmu
liuo jan čios gat ve lės ir ža vin gos
Bos fo ro pa kran tės...
Stam bu lo li ki mas sa vo tiš kai pana
šus ir į Pa mu kų gi mi nės li ki mą:
bu vu si di dy bė, kos mo po li tiš ka
praei tis ir lė tas žlu gi mas. Čia iki
Or ha no gi mi mo di džiu lia me akme
ni nia me na me ir gy ve no gau si
Os ma nų im pe ri jos šei ma.
„Iš tie sų tai ma no pri si mi ni mų
kny ga. Jo je su si pi na Stam bu lo ir
Pa mu kų šei mos is to ri ja, praei tis ir
da bar tis“, – kal bė jo ra šy to jas.
– Nuo pat pra džių gal vo jo te,
kad ši kny ga bus au to biog rafi
nė?
– Pir miau sia su ma niau pa ra šy ti
kny gą apie Stam bu lą. Au to biogra
fi ne ji vir to ne ju čia.
Stam bu lo li ki mas
pa na šus į Pa mukų
gi mi nės is to riją:
kos mo po li tiš ka
praei tis ir lė tas žlugi
mas.
Nuo sep ty ne rių iki dvi de šimties
me tų sva jo jau tap ti dai li ninku.
Ke tu rio li kos pen kio li kos dažnai
išei da vau į Stam bu lo gat ves ir
fo tog ra fuo da vau, pa skui da ry davau
es ki zus, pieš da vau. Kai su ka ko
22-eji, sau ne ti kė tai nu spren džiau
tap ti ra šy to ju ir ėmiau ra šy ti meni
nę pro zą.
• Veik la: 57 metų O.Pamukas – ne tik garsiausias Turkijos rašytojas,
bet ir savos šalies politikos maištininkas.
„Scanpix“ nuotr.
Maž daug 35-erių iš gar sė jau kaip
ra šy to jas. Dau ge lis ma nęs klau sė,
ko dėl me čiau pieš ti ir pra dė jau rašy
ti. Sup ra tau, kad vie nu sa ki niu
ne ga liu at sa ky ti. Kny ga „Stam bulas.
Pri si mi ni mai ir mies tas“ – atsa
ky mas į šį klau si mą. Man pri reikė
vi sos kny gos, kad paaiš kin čiau,
ko dėl me čiau pieš ti ir ta pau ra šyto
ju.
– Kaip jū sų kny gą įver ti no patys
Stam bu lo gy ven to jai?
– Dau ge lis ma no jau nes nės kar tos
drau gų pa sa kė: „Ne, tai ne mūsų
Stam bu las – ne spal vo tas, melan
cho liš kas. Mū sų Stam bu las –
ryš kus ir mar gas pal vis.“ Ta čiau
tai ne tas mies tas, ku rį aš at si menu
iš vai kys tės. Vis dėl to ne jau čiu
jam nos tal gi jos, sa vo kny go je stengiuo
si bū ti ob jek ty vus.
– Bet ar tik rai ne jau čia te šiam
mies tui nos tal gi jos? Skai tant
kny gą taip neat ro do...
– Stam bu las man – li ki mo do vana.
Ar Die vo, ne svar bu, kaip pava
din tu me. Čia pra lei dau vi są savo
gy ve ni mą. Šis mies tas ma ne sufor
ma vo, aš jam dė kin gas už viską.
Ta čiau pa grin di nė ma no knygos
te ma yra žmo gus. Kas aš esu?
Ką aš da rau ir ko dėl? Tik pa skui
at si ran da mies tas. Li te ra tū ra prasi
de da nuo žmo giš ku mo. Ta da mes
už sii ma me sa vo mis ma žo mis kultū
ro mis, ci vi li za ci jo mis, mies tais,
gat vė mis, tuo, ką va di na me kul tūra.
Mus for muo ja kul tū ra.
– O ka da Stam bu las jums gražiau
sias?
– La biau siai Stam bu las man patin
ka žie mą. Gal to dėl, kad žie mą
šis mies tas man ke lia sa vo tiš ką nespal
vo tą po jū tį. Juoda–balta man
reiš kia pri si mi ni mus apie miesto
skur dą 1950-ai siais. Apie varga
ną, pro vin cia lų, ap leis tą miestą,
pil ną se nų os ma niš kų ap griuvu
sių na mų iš blu ku sio mis spalvo
mis. Be veik vi są tuo me tį mies to
vaiz dą ma tau ne spal vo tą.
Da bar, po pen kias de šim ties me tų,
mies tas vėl įgi jo spal vų, ypač per
pa sta rą jį de šimt me tį. Ja me daugiau
tu ris tų, jis al suo ja gy vy be.
Kai ku rie kny gos apie Stam bu lą
skai ty to jai, vi sų pir ma, jau nes nės
kar tos, kri ti kuo ja ma ne už tai, kad
pie šiu me lan cho liš ko, liūd no miesto
vaiz dą. Ta čiau toks bu vo ma no
Stam bu las. Sa vo au to biog ra fi nė je
kny go je ap ra šiau mies tą to kį, kokį
pa ts pa ty riau. Sup ran tu, kad
mies tai ir mū sų gy ve ni mai kei čiasi.
Vis kas, prie ko jau čia mės prisi
ri šę, dings ta. Čia ir sly pi is to rijos
bru ta lu mas, žiau ru mas. Tai,
ko gera, ir yra ma no ra šy mo priežas
tis.
VD inf.
Kęs tu čio Na va Ko kny gų leN ty Na
Veid ro dė li,
pa sa kyk
Eva Ma ria Zur horst, My lėk sa ve,
ir ne svar bu, koks ta vo su tuokti
nis, Vil nius: Ty to al ba, 2009,
248 p. Ver tė J.Lu da vi čie nė.
Kai O.Pa mu ką iš ti ko as me ni nė krizė,
jis pa ra šė kny gą „Stam bu las“.
O kai as me ni nė kri zė iš ti ko šios
kny gos au to rę, ji pa ra šė šią knygą.
Kri zių iš da va – kny gos. Pa čios
įvairiausios.
Ži no ma, šei mos kri zė – tai ne civi
li za ci jos, ta čiau ži nant, kad kiekvie
nas žmo gus yra pa sau lis, ga li ma
su tuo ne su tik ti.
Au to rė yra psi cho te ra peu tė, nors
gal kiek per ne lyg at vi ra, nes sa vo
šei mos kri zės is to ri ją iš nars to po
kau le lį. Bū čiau jos vy ras, tuo jau
pat vėl ją pa lik čiau (pa lie ka ma ne
vien tik išei nant). To kia čia ir proble
ma – ar ati tol da mas vy ras iš sine
ša ir žmo nos sa vas tį. Kas ji be jo?
Ir ar ga li ma bū ti vėl kar tu. Jei taip –
tai kaip? Pap ras tai: ti kė ki te sa vi mi.
Man čia kiek per daug di dak tiš ko
kal bė ji mo, o ir kal bė ji mo ap skri tai.
Vis kas įma no ma tau piau. Ta čiau
pa tir tis uni ver sa li ir pa ta ri mai
veiks min gi. Ap si dai ry kit šei mo je,
gal ši kny ga, ne duok tu, Die ve,
jums?
Įlūž ti į
pa sau lį
Vy tau tas Stan kus, Vaikš čio ji mas
ki ta le do pu se, Kau nas: Ne mu nas,
2009, 64 p.
Įdo mūs poe tai de biu tuo ja re tai.
Pap ras tai de biu tan tai vos teį žiū rimi
pro įta kų, se ki mų, komp lek sų,
ru ti nos ir ba na ly bės le dą. Juk kad
ir kiek žie mą pro tą le dą žvelg si,
žu vies ne si ma tys.
Ar ma to si Vy tau tas Stan kus?
Kaip kam. Man la bai gra žiai mato
si. Ma ty ti tai, kad poe tas la bai
kryp tin gai ir at sa kin gai ke liau ja.
Poe zi ja ir yra ke lio nė, tik dau gy bė
ją ra šan čių ke liau ti net ne ban do. O
šis, re gis, taip.
Kad iš ke liau tum, rei kia pra si muš ti
pro mi nė tą le dą, iš si kirs ti eke tę (iš
vi daus!), įlūž ti į pa sau lį. „Me džiai
nu kri to į že mę ge rai, o mes – atvirkš
čiai“, – ka dai se ra šė S.Ge da.
V.Stan kus ne nuk ri to – įlū žo, vaikščio
da mas ki ta le do pu se.
Gal jis ser ga, tas V.Stan kus?
Klau si mas, ma tant ei lė raš čius
„Du su lys“, „Karš čia vi mas“, vi są
cik lą „Luo šys tės“ ir pan. Pri dė jus
dar pluoš tą teks tų apie vie nat vę
ir pa čias įvai riau sias ki to kias negan
das, ima no ras mes ti kny gą
ša lin, nes kiek čia ga li ma ro dy ti
sa vo stig mas? Jau nie ji poe tai la bai
mėgs ta bū ti liūd ni, vie ni ši ir luo ši,
o nuo ant ro sios kny gos jie, vi so mis
šio mis vė lia vo mis ne ši ni, jau puo la
ieš ko ti Die vo. Tuo ma lo niau, kai
žmo gus, ra šy da mas to kio mis slidžio
mis te mo mis, ne pas lys ta. Man
ne pa si ro dė, kad V.Stan kus čia bū tų
pa sly dęs, teks tai ne su kiūž ta nuo
sa vo „te mų svar bos“. Au to rius
ge rai iš mo ko ne sli di nė ti, vaikš čioda
mas ki ta le do pu se.
Ir nie ko apie šią kny gą ne pa saky
si to kia trum pa ano ta ci ja, nes
kal bos daug. Daug gra žių ei lu čių,
ypač ei lė raš čių pa bai gų, pa ts poe to
pa sau lis toks ma lo niai gau džian tis
va riu (gal le du, jei šis gau džia?). Yra
ne to kių gra žių, kur Stan kus kiek
virs ta Stan ke vi čium (šis ge ras tik
sa vo ei lė se, ki tų ei lė se jis šiur pus).
Bet ir čia ne ga li la bai kal tin ti –
sai kas iš lai ky tas.
Ne no riu per gir ti, tad ne gir siu.
Bet pa ti ko.
Liū de sio
mies tas
Or han Pa muk, Stam bu las, Vilnius:
Ty to al ba, 2009, 484 p. Vertė
J.Pil kaus kai tė.
To li gra žu ne tu ris ti nė kny ga. Taip,
apie Stam bu lą. Ta čiau dar la biau –
apie pra ra di mą.
Ją ra šy da mas au to rius tu rė jo
dau gy bę as me ni nių pro ble mų.
To dėl kny ga la bai me lan cho liš ka.
Ją pa ra šęs, au to rius tu rė jo jau ki tų
as me ni nių bė dų, nes su si py ko su
gi mi ne. Gi mi nė yra tai, apie ką
at vi rai ra šy ti ne ga li ma, o mies tas
yra tai, apie ką ga li ma ra šy ti tik
at vi rai.
Jei trum pai, tai au to riaus pri simi
ni mų kny ga, ku rio je jo gim to jo
mies to is to ri ja su si pi na su jo paties.
Ta čiau kny ga daug gi les nė ir
su dė tin ges nė. Dau gy bė eks kur sų
į Stam bu lo praei tį, apie jį ra šiu sių
au to rių kū ry bą. Žvilgs niai į įvairius
jo ra jo nus, prieš ta rin gų pri simi
ni mų ato dan gos. Ir – liū de sys,
me lan cho li ja, vie nat vė.
Tai pra si de da dar vai kys tė je.
„Pir mas da ly kas, ku rį su ži no jau
pra dė jęs lan ky ti mo kyk lą, bu vo tas,
kad kai ku rie žmo nės yra kvai li, o
ant ras – kad tarp tų kvai lių pa sitai
ko vi siš kų idio tų.“
Jaus mas, pa ti ria mas tarp kvai lių,
yra vie nat vė, o bruo žas, kvai lių
pri ski ria mas tarp jų at si dū ru siam,
va di na mas aro gan ci ja. Ar aro gantiš
ku lai ky ti nas pa ts nyks tan tis,
praei nan tis Stam bu las? Ne, nes
jį liu di ja ne kvai liai. Kvai liams jis
ne rū pi, kaip ne rū pė jo Ke ma lio
Ata tiur ko va ka rie tiš ko ji li ni ja ar ba
po ka ri nis ame ri kie čių mo ky to jų
en tu ziaz mas. Šiaip ar taip, se na sis
Stam bu lo pa sau lis su griau tas ir toliau
te beg riū va O.Pa mu ko sie lo je.
La bai de ka den tiš ka kny ga, sa vo
nuo tai ka. Griū van tis Stam bu las
ir deg ra duo jan ti is to ri ja. Ta čiau ir
la bai švie si kny ga, sa vo ta len to jė ga.
Pa ra šy ta taip, kad verk ti no ri si.
Vi sos ki tos kny gos apie Stam bu lą,
vei kiau siai, at ro dys juo kin gos.

Orai
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiandien Rytoj
+8 +7
+8 +7
+7 +8
įvairenybės
žvaigždės
Artimiausiomis dienomis numatomi
šilti, bet lietingi orai. Šiandien daugelyje
rajonų bus apsiniaukę, lis. Temperatūra
4–8 laipsniai šilumos. Antradienį
ir naktį, ir dieną daug kur numatomas
lietus. Temperatūra naktį 4–7, dieną 5–9
laipsniai šilumos.
Pasaulyje
Atėnai +19
Berlynas +6
Brazilija +29
Briuselis +7
Dublinas +9
Kairas +24
Keiptaunas +17
Kopenhaga +7
Londonas +9
Madridas +11
Maskva +3
Minskas +6
Niujorkas +14
Oslas +1
Paryžius +9
Pekinas +2
+7
Klaipėda
Praha +6
Ryga +2
Roma +14
Sidnėjus +23
Talinas +2
Tel Avivas +23
Tokijas +21
Varšuva +10
+4
Telšiai
+8
Tauragė
Vėjas
3–7 m/s
+5
Šiauliai
+8
Marijampolė
+8
Kaunas
+8
Alytus
+5
Panevėžys
Utena
+8
Vilnius
+5
Šiandien, lapkričio 9 d.
Saulė teka 7.38
Saulė leidžiasi 16.27
Dienos ilgumas 8.49
Mėnulis (delčia) teka 23.20
Mėnulis leidžiasi 13.36
313-oji metų diena. Iki Naujųjų metų
lieka 52 dienos. Saulė Skorpiono
ženkle.
Vardai
Aurelijus, Dargintas,
Estela, Paulina,
Skirtautė, Teodoras.
horoskopai
Pas ku ti nis ga liū no šo kis
Praė ju sį šeš ta die nį pa sku ti nį sa vo
šo kį su šo ko ga liū nas Vi das Ble kai tis.
An ti kos lai kų he ro ju mi ap si ren gęs
„Šok su ma ni mi“
pro jek to da ly vis
pel nė ko mi sijos
na rių pa gyrų
už pro gresą,
bet to nepa
ka ko. Jis
su rin ko mažiau
siai ko misi
jos ir žiū ro vų
bal sų.
Kar je ros laip tais
20-me tė lie tu vė ak to rė Ag nė Ditkovs
ky tė Ru si jo je vis la biau gar sėja.
Jai taip se ka si, kad ją kvie čia ne
tik po pu lia riuo se se ria luo se fil muotis,
ra šo pa ne le.lt. Tik ros žvaigž dės
sta tu są pa tvir tina
žur na le „Sex
and the Ci ty“
iš spaus dintos
jos nuotrau
kos.
Dirb ti nio
snie go fone
mer gi na
de monstruo
ja praban
gius kaili
nius.
DATOS
1918 m. gimė rusų rašytojas Ivanas
Turgenevas.
1674 m. mirė kunigas, literatas Kazimieras
Vijūkas-Kojelavičius.
1970 m. sulaukęs 79 metų mirė Prancūzijos
prezidentas Charles’is de
Gaulle’is.
1989 m. atidaryta Rytų Berlyno
siena.
2008 m. 76 metų dainininkė Miriam
Makeba, gerbėjų visame pasaulyje
vadinama Mama Afrika, juodaodžių
kovos su Pietų Afrikos Respublikos
(PAR) apartheido režimu simbolis,
mirė per koncertą Italijoje ištikus
infarktui.
• Ne su ta rė: kaip teigiama, R.Christie (kairėje) smogė savo priešininkei supykusi dėl pastarosios pretenzijų
į vieną vaikiną. Redakcijos archyvo nuotr.
Gra žuo lės ap si kumš čia vo
Šių me tų Mis Ang li ja penk ta dienį
ne te ko ti tu lo. Vie tos ži niask laida
pra ne ša, kad vie na me nak ti niame
klu be ji su si mu šė su ki to gro žio
kon kur so nu ga lė to ja.
Ra chel Chris tie bu vo suimta
anks čiau šią sa vai tę dėl vie name
Man čes te rio nak ti nia me klu be
kilusių muštynių su šio šiau ri nio
Ang li jos mies to gro žio ka ra lie ne
Sa ra Jo nes. Pro fe sio na li leng vaatle
tė R.Chris tie yra bri tų sprinto
olim pi nio čem pio no Lin for do
Chris tie duk te rė čia.
Pa sak ži niask lai dos, šių me tų liepą
pir mą ja juo dao de Ang li jos grožio
ka ra lie ne ta pu si mer gi na kal tina
ma smo gu si S.Jo nes. Mer gi nos
su si pe šė dėl vai ki no, ku ris da lyvau
ja te le vi zi jos šou „Gla dia to riai“
(angl. – „Gla dia tors“).
„Dėl jai pa reikš tų kal ti ni mų ki lus
ažio ta žui ži niask lai do je, R.Christie
nu spren dė pa si trauk ti iš gro žio
kon kur so „Mis Pa sau lis“ ir at si saky
ti Mis Ang li jos ka rū nos, – sa koma
or ga ni za to rių pra ne ši me, ku ris
bu vo pa skelb tas gro žio kon kur so
tink la la py je. – Ra chel su telks dėme
sį į sa vo iš tei si ni mo pro ce są ir
tre ni ruo tes prieš 2012 m. olim piadą,
kol ši by la bus iš spręs ta.“
R.Chris tie sa ko no rin ti pa kar to ti
sa vo dė dės šlo vę ir lai mė ti sep tynko
vės auk są 2012 m. Lon do ne vyksian
čio se olim pi nė se žai dy nė se.
Au ko jo idė jas Lie tu vai In for ma ci ja
Šeš ta die nį Lie tu vo je bu vo su reng ta
pir mo ji ak ci ja – na cio na li nis idė jų
štur mas „Idė jų die na“. Pre li mi nariais
or ga ni za ci nio ko mi te to duome
ni mis, šio je ak ci jo je da ly va vo
per 600 da ly vių.
Da ly viai da li jo si sa vo nuo mo ne
bei vi zi ja apie Lie tu vą ir jos atei tį,
tei kė siū ly mus ak tua lio mis Lie tuvai
te mo mis.
Į mi nė tą ak ci ją įsi trau kė 40 ra jonų,
ku riuo se bu vo pa reng ta 60 susi
rin ki mo vie tų.
K a i p s k e l b i a o r g a n i z a to r i a i , š i
a kc ija y ra p ro j e k to „ A š L i e t u v a i“
d a l i s, to d ė l ko or d i n a to r i a i s u r i n k­
tas idė jas ir žmo nių min tis per kels
į e l e k tr o n i n į i d ė j ų b a n k ą . Į d o ­
m i a us io s id ė jo s b u s to l i a u to b u l i­
n a mos, v ie š i n a mos i r bu s sie k i a m a
ja s į g y ve n d i n t i . Ta i d a r y s a k c i j o s
o r g a n i z a to r i a i s u i d ė j o s a u to r i a i s
b ei j ą re m i a n č io s b en d r u o m e n ė s.
Pra ne ša ma, jog nors „Idė jų diena“
bu vo nu ma ty ta iki šeš ta die nio
15 val., ne ma ža da lis da ly vių ne norė
jo skirs ty tis. Mat dar ne spė jo išdės
ty ti vi sų sa vo min čių.
A no t or g a n i z a to r i ų , a k ci jo s d a­
ly viai siū lė to kių idė jų kaip „Gyv
o s i o s k o n s t i t u c i j o s “ k ū r i m a s ,
t . y. k u r t i i r to b u l i n t i p a g r i n d i n į
š a l i e s į s t a t y m ą V i k i p e d i j o s p r i n­
ci pu. Taip pat bu vo min tis atk
u r t i G e d i m i n a i č i ų m o n a r c h i ją i r
p a s i ū l y m a s s u k u r t i T V i m t u v ą ,
ku ris iš si jung tų val gant (taip bū tų
t a u p om a elek t ro s en er g i ja).
Vie no je Lon do no sto ty je ke lei vių
nuo tai ką pra skaid ri no ne ti kė tumas.
Ket vir ta die nį per gar sia kal bį
skam bant pra ne ši mams apie trauki
nių rei sus žmo nės iš gir do ir kažko
kios aist rin gai be si my lin čios pore
lės šūks nius.
Ma no ma, kad tai įvy ko dėl to, jog
sto ties pra ne ši mų sis te mo je naudo
ja mas ra di jo ry šys. Sto ties at stovo
spau dai nuo mo ne, tie siog kažku
ris siųs tu vas trans lia vo tuo pa čiu
daž niu, kaip ir sto tis. „Nea be jo tina,
jog ten bu vo po re lė, – ke lei vė
Lau ra O’Con nor sa kė dien raš čiui
„Lon don Eve ning Stan dard“. – Iš
mo ters bal so bu vo ga li ma su pras ti,
kad ji pui kiai lei džia lai ką.“
BNS, VD inf.
AVINAS Energijos netrūks, tad
iki pietų nemažai nuveiksite, todėl
džiuginsite aplinkinius. Deja, dienai
einant į pabaigą pasijusite išsisėmę ir
prisirinkę blogų emocijų.
JAUTIS Geriau seksis pirmoje
dienos pusėje, vėliau padaugės
įtampos, nesusipratimų. Jei nebūsite
aklas ir kurčias, pastebėsite jums rodomą
priešingos lyties asmens dėmesį.
DVYNIAI Gali įvykti kai kas netikėto,
kas sugriautų jūsų planus.
Galite netgi jaustis gana pavargęs dėl
oro pokyčių. Stenkitės pasirūpinti savo
sveikata, tai leis susidoroti su stresu.
VĖŽYS Aktualūs bus mokslo, finansų
arba su užsieniu susiję reikalai.
Neignoruokite antrosios pusės
poreikių ir prašymų. Galite patirti gundymus
arba atsidurti dviprasmiškoje
situacijoje.
LIŪTAS Kai kiti tikisi iš jūsų pagalbos,
jūs dažnai pamirštate savo
poreikius. Tačiau šiandien derėtų
pasielgti kitaip – skirkite laiko sau, tada
galėsite geriau pasirūpinti ir kitais.
MERGELĖ Intensyvi diena. Nusimato
diskusijos, įvairūs renginiai,
pristatymai, kur pasisemsite įspūdžių ir
informacijos. Palanku sudaryti sutartis,
spręsti organizacinius klausimus.
SVARSTYKLĖS Jausite pečius
užgulusią kitų žmonių problemų
naštą, net jei tai ir ne jūsų reikalas. Darykite
ką galite, jei norite padėti, tačiau leiskite
ir kitiems prisiimti atsakomybę.
SKORPIONAS Jausitės savo stichijoje,
kiti atkreips dėmesį į jūsų
veiklą. Pasijusite pripažintas, todėl užsimanysite
pasinaudoti situacija. Vis
dėlto išmokite kada reikia ir patylėti.
ŠAULYS Kad skubiau sutvarkytumėte
svarbų reikalą, teks pakrapštyti
piniginę arba pasitelkti manipuliatoriaus
gebėjimus. Popiet labai
norėsis komforto, nors nedidelių pramogų.
OŽIARAGIS Nereikia skubėti. Viską
išnagrinėkite, apmąstykite – didesnė
nei paprastai tikimybė ką nors
išsiaiškinti, atskleisti. Galimi sėkmingi
susitikimai – geras laikas diplomatams,
verslininkams.
VANDENIS Daug emocijų, idėjų
sukels perskaitytos publikacijos,
išgirstos naujienos ar dominančio asmens
pasiūlymas. Popiet užplūs prisiminimai,
bus sunku susikaupti konkrečiai
veiklai.
ŽUVYS Ir kolektyve, ir šeimoje
bus sunkiau išlaikyti taiką, meilę,
taigi disciplinos siekis iš tiesų pravers.
Vaikams taip pat gali prireikti daugiau
priežiūros, o juos auklėjantiems – kantrybės.