Vilniaus Gedimino technikos universitetas

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS 

Gediminas Vaičiūnas 

LOKOMOTYVAI IR VAGONAI – 2 

Mokomoji knyga 

Vilnius 2012

G. Vaičiūnas. Lokomotyvai ir vagonai – 2: mokomoji knyga. Vilnius: 

Technika, 2012, 87 p. [3 aut. l. 2012 05 16] 

Metodiniame leidinyje „Lokomotyvai ir vagonai – 2“ nagrinėjama prekinių ir 

keleivinių vagonų paskirtis, jų konstrukcijos, apžvelgiami šių vagonų techniniai ir 

ekonominiai rodikliai. Taip pat supažindinama su dyzelinių traukinių, automotrisių, 

drezinų bei elektrovežių kai kuriais konstrukciniais ypatumais. Aprašyti pagrindiniai 

vagonų elementai. Pateikti kai kurie jų techniniai skaičiavimai. 

Leidinys skirtas VGTU Transporto inžinerijos bakalauro studijų programos 

Geležinkelių transporto inžinerijos specializacijos studen-tams kaip 

papildoma literatūra riedmenų konstrukcijoms nagrinėti, studijuoti modulius 

„Lokomotyvai ir vagonai – 2“ bei „Vagonai“. 

Leidinį rekomendavo VGTU Transporto inžinerijos fakulteto studijų komitetas 

Recenzavo: prof. habil. dr. Leonas Povilas Lingaitis, Geležinkelių transporto katedra 

doc. dr. Rimantas Subačius, Geležinkelių transporto katedra 

Leidinys parengtas ir išleistas už Europos struktūrinių fondų lėšas, jomis finansuojant 

VGTU Transporto inžinerijos, Biomechanikos ir Aviacinės mechanikos 

inžinerijos projektą „Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, 

gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius studijų metodus“ pagal Lietuvos 

2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis 

visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonę „Studijų kokybės gerinimas, 

tarptautiškumo didinimas“. Projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023, finansavimo 

ir administravimo sutartis Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-023. 

VGTU leidyklos TECHNIKA 1313-S mokomosios 

metodinės literatūros knyga 

http://leidykla.vgtu.lt 

Redaktorė Ramutė Pinkevičienė 

Maketuotoja Daiva Šepetauskaitė 

eISBN 978-609-457-199-2 

doi:10.3846/1313-S 

© Gediminas Vaičiūnas, 2012 

© VGTU leidykla TECHNIKA, 2012

TURINYS 

1. Vagonai.................................................................................................... 5 

1.1. Vagonų klasifikacija ir pagrindiniai tipai.......................................... 5 

1.2. Techninės vagonų charakteristikos................................................. 10 

1.3. Prekiniai vagonai............................................................................ 11 

1.3.1. Dengtieji vagonai.................................................................. 11 

1.3.2. Pusvagoniai........................................................................... 12 

1.3.3. Platforminiai vagonai............................................................ 14 

1.3.4. Izoterminiai vagonai............................................................. 15 

1.3.5. Cisterniniai vagonai.............................................................. 18 

1.4. Keleiviniai vagonai......................................................................... 24 

1.4.1. Atvirojo tipo vagonai............................................................ 24 

1.4.2. Kupiniai vagonai................................................................... 25 

1.4.3. Dviaukščiai vagonai.............................................................. 25 

1.4.4. Pašto vagonai........................................................................ 26 

1.4.5. Bagažo vagonai..................................................................... 27 

1.4.6. Pašto ir bagažo vagonai......................................................... 27 

1.4.7. Restorano vagonai................................................................. 28 

1.5. Keleivinių vagonų įrangos ir sistemų pavyzdžiai........................... 28 

2. Dyzelinio traukinio sandara................................................................... 44 

2.1. Variklinis vagonas........................................................................... 44 

2.2. Prikabinamasis vagonas.................................................................. 45 

3. Elektrovežiai.......................................................................................... 46 

4. Automotrisės ir autodrezinos................................................................. 55 

5. Pagrindiniai riedmenų elementai .......................................................... 57 

5.1. Vežimėliai. Jų klasifikacija, paskirtis ir sandara ............................ 57 

5.2. Vagonų aširačiai ............................................................................. 66 

5.3. Vagonų ašidėžės.............................................................................. 71 

5.4. Tamprieji pakabos elementai.......................................................... 74 

5.4.1. Tampriųjų pakabos elementų tipai........................................ 74 

5.4.2. Tampriųjų pakabos elementų pavyzdžiai.............................. 74 

3

5.5. Virpesių slopinimo įrenginiai......................................................... 79 

5.5.1. Frikciniai virpesių slopintuvai.............................................. 79 

5.5.2. Hidrauliniai virpesių slopintuvai........................................... 81 

5.6. Sukabinimo įrenginiai (automatinė sankaba) ................................ 82 

5.7. Vagonų stabdžiai............................................................................. 84 

Literatūra...................................................................................................... 87

1. Vagonai 

1.1. Vagonų klasifikacija ir pagrindiniai tipai 

Vagonu vadinamas geležinkelio riedmuo keleiviams arba kroviniams 

gabenti. Pagal paskirtį vagonai būna keleiviniai ir prekiniai. 

Nuo to priklauso vagonų konstrukcija ir techninės charakteristikos. 

Keleiviniais vagonais vežami keleiviai, jų bagažas ir paštas. 

Keleivinių vagonų pagrindu įrengiami restorano vagonai ir specialieji 

vagonai: tarnybiniai vagonai, laboratorijos, klubai, seifai, skalbyklos, 

kalinių vagonai, šarvuoti vagonai. Kadangi jais vežami žmonės, tai šie 

vagonai aprūpinti reikiamo komforto priemonėmis – elektros įranga, 

apšvietimu, šildymu, vėdinimo sistema, sanitariniais mazgais. Jų vežimėliai, 

kėbulai, stabdžiai ir kitos sistemos gaminamos pagal keleivinių 

vagonų reikalavimus. 

Keleiviniai vagonai būna tolimojo ir priemiestinio susisiekimo. 

Tolimojo susisiekimo vagonai skirstomi į minkštuosius ir kietuosius, 

o pagal interjero (vidaus) planavimą – į kupinius ir ne kupinius. 

Priemiestiniai vagonai skirti keleiviams vežti trumpais atstumais (kai 

kelionė trunka 1÷2 h) ir turi minkštas arba kietas sėdynes. 

Restorano vagonuose kelionės metu keleiviai maitinami. Vagone 

yra salė, virtuvė, sandėliai su šaldytuvais maisto produktams laikyti. 

Pašto vagonuose vežamos pašto siuntos. Vagone yra sandėliai, 

pašto operacijų salė ir personalo patalpos. 

Bagažo vagonai skirti bagažui vežti. Vagonuose yra sandėliai su 

krovimo įrenginiais ir personalo patalpos. 

Keleiviniai vagonai būna dyzelinių ar elektrinių traukinių vagonai 

arba kabinami prie lokomotyvo. Dyzelinių ir elektrinių traukinių 

vagonai būna varikliniai, prikabinami ir valdymo vagonai. Varikliniai 

vagonai turi savo traukos jėgainę ir valdymo kabiną su vagono valdymo 

įranga, o prikabinami – neturi. Valdymo vagonas turi vagono valdymo 

kabiną, bet neturi traukos jėgainės. Prie lokomotyvo kabinamo 

vagonai neturi nei traukos jėgainės, nei valdymo įrangos. 

5

Prekiniai vagonai pagal paskirtį skirstomi į universaliuosius ir 

specialiuosius. Universalieji vagonai – tai dengtieji vagonai su durimis 

šoninėse sienose ir pakrovimo angomis stoge, pusvagoniai su 

iškrovimo angomis grindyse ir durimis sienose, platformos su visu 

grindų perimetru išdėstytais atverčiamaisiais bortais, įvairios paskirties 

cisternos, izoterminiai vagonai. Specialieji vagonai – tai dengtieji 

vagonai gyvuliams vežti, vagonai automobiliams, metalo konstrukcijoms, 

dengtieji biraliniai vagonai cementui, grūdams gabenti, atvirieji 

biraliniai vagonai anglims vežti, platformos statybinėms konstrukcijoms, 

karinei, statybos ar žemės ūkio technikai, miško medžiagai, 

konteineriams gabenti. 

Dengtuose universaliuosiuose prekiniuose vagonuose (1 pav.) gabenami 

kroviniai, kuriuos reikia saugoti nuo atmosferos poveikio (kritulių, 

vėjo ar saulės spindulių), taip pat supakuoti ir brangūs kroviniai. 

1 pav. Prekinis dengtasis vagonas 

Pusvagoniuose (2 pav.) vežami birieji kroviniai – rūda, anglys, 

fliusai. Gali būti vežama mediena, konteineriai, įvairios mašinos. 

Vagonas turi atvirą kėbulą, kuriame dažniausiai yra durys sienose ir 

iškrovimo angos grindyse. 

6

2 pav. Pusvagonis 

Platforminis vagonas (3 pav.) skirtas didelių matmenų kroviniams 

(medienai, valcuotiems strypams ar automobiliams) vežti. Šiuose vagonuose 

ant rėmo yra grindys ir paprastai pagal visą jų perimetrą atverčiamieji 

bortai. 

3 pav. Platforminis vagonas 

Cisterniniuose vagonuose (4 pav.) vežami skysti ir dujiniai kroviniai 

(nafta, žibalas, benzinas, tepalai, rūgštys, suskystintos dujos). 

Cisterninio vagono kėbulas – tai specialus, paprastai cilindro formos 

rezervuaras (katilas). Jame yra įpylimo ir išpylimo įtaisai, kartais būna 

siurbliai ar katilo šildymo įranga. 

7

4 pav. Cisterninis vagonas 

Izoterminiai vagonai (5 pav.) pritaikyti kroviniams, kuriuos reikia 

laikyti žemoje temperatūroje (mėsai, žuviai, pienui, vaisiams), vežti. 

Šių vagonų kėbule įrengta šilumos izoliacija, jame yra įtaisai reikiamai 

temperatūrai ir drėgmei palaikyti. 

5 pav. Izoterminis vagonas 

Biraliniai vagonai skirti biriesiems kroviniams gabenti (pvz., cheminėms 

trąšioms, grūdams). Šie vagonai (6 pav.) turi piltuvo formos 

8

kėbulą, pritaikytą biriesiems kroviniams iškrauti (išberti), vagonai pakraunami 

per vagono lubose įrengtas angas. 

6 pav. Biralinis vagonas 

Pagal technines charakteristikas keleiviniai ir prekiniai vagonai 

skirstomi: 

- pagal ašių skaičių: dviašiai, keturašiai, šešiaašiai, aštuonašiai ir 

daugiaašiai (keleiviniai vagonai paprastai būna keturašiai, daugiau 

ašių turi didesnio kaip 60 tonų krovumo prekiniai vagonai); 

- pagal aširačių tvirtinimą: su vežimėliais ir be vežimėlių; 

- pagal kėbulo medžiagą ir jo gamybos technologiją – metaliniai, 

su medine ir metaline apkala, dažniausiai suvirinti arba 

su kai kuriomis kniedytomis jungtimis; 

- pagal krovumą, taros dydį, aširačio apkrovą į bėgius, apkrovą 

vienam metrui kelio ir kitus parametrus; 

- pagal riedmenų gabaritus ir geležinkelio vėžės plotį. 

Pagal eksploatacijos vietą skiriami bendrojo tinklo ir pramoninio 

transporto vagonai. Bendrojo tinklo vagonai gali važinėti visais 

geležinkeliais. Pramoninio transporto vagonai gali važinėti visais geležinkeliais 

tik tada, kai jų konstrukcijos visiškai atitinka stiprumo ir 

technines eksploatacijos normas. Vagonai, neatitinkantys šių normų, 

gali važinėti tik gamyklų keliais. 

9

1.2. Techninės vagonų charakteristikos 

Vagonų techninės charakteristikos yra šios: krovumas, tara, ašių 

skaičius, kėbulo tūris, grindų plotas, ilgis, lyginamasis tūris, lyginamasis 

plotas, taros koeficientas, vidutinė statinė apkrova, vidutinė dinaminė 

apkrova. 

Krovumas – tai didžiausia leistina vagono krovinio masė. Tara – 

tai vagono be krovinio masė. Lyginamasis tūris – tai vagono vidaus 

tūrio santykis su krovumu: 

, (1) 

čia V – geometrinis vagono vidaus tūris, m 3 ; P – vagono krovumas, t. 

Lyginamasis plotas – tai vagono grindų ploto santykis su krovumu: 

, (2) 

čia F – vagono grindų plotas, m 2 . 

Taros koeficientas – tai vagono taros ir krovumo santykis: 

, (3) 

čia T – vagono tara, t. 

Statinė vagono apkrova – tai faktiškai pakrauto krovinio svoris, T. 

Aširačio apkrova – tai vagono suminio vagono svorio (įvertinant 

tarą ir krovumą) santykis su aširačių skaičiumi. 

, (4) 

čia n – aširačių skaičius. 

Vieno metro kelio ilgio apkrova – tai vagono suminio vagono 

svorio (įvertinant tarą ir krovumą) santykis su vagono ilgiu (atstumu 

tarp vertikaliųjų automatinių sankabų ašių). 

, (5) 

čia l – vagono ilgis (atstumas tarp vertikaliųjų automatinių sankabų 

ašių). 

10

Pavyzdys. Tuščio keturių ašių vagono ilgis 15 metrų, jis (vagonas) 

sveria 24 tonas. Į vagoną pakrauta 50 tonų krovinio. Tokiu atveju taros 

koeficientas bus 24/50=0,48, aširačio apkrova bus (24+50)/4=18,5 T, 

o 1 metro kelio apkrova – (24+50)/15=4,93 T. 

1.3. Prekiniai vagonai 

1.3.1. Dengtieji vagonai 

Dengtuose universaliuosiuose prekiniuose vagonuose gabenami 

kroviniai, kuriuos reikia saugoti nuo atmosferos poveikio (kritulių, 

vėjo ar saulės spindulių), taip pat supakuoti ir brangūs kroviniai. 

Tipinio dengtojo vagono sandara parodyta 7 paveiksle. 

Dengtasis vagonas nuo platforminio vagono ir pusvagonio skiriasi 

tuo, kad turi stogą, o stogas yra laikančiosios konstrukcijos dalis. 

Todėl šoninėse vagono sienose, per jų vidurį, galima įrengti duris, išlaikant 

pakankamą vagono atsparumą apkrovai. 

Vagonas pakraunamas per šoninių sienų viduryje esančias duris 

arba per stoge įrengtas pakrovimo angas. Per duris paprastai kraunami 

stambesni ar supakuoti kroviniai, per stogo angas kraunami vagone 

pakuojami kroviniai (pvz., per žarną tiekiamos trąšos ar miltai vagono 

viduje pilstomi į maišus). Vagono sienų apačioje įrengtos iškrovimo 

angos, per jas iškraunami nedideliais paketais supakuoti kroviniai. 

Stambesni ar stambesniais paketais supakuoti kroviniai iškraunami 

per duris. 

11

7 pav. Dengtojo vagono sandara: 

1 – turėklas, 2 – pakojis, 3 – stovas, 4 – sija, 5 – stovas, 6 – pakrovimo angos 

sienose, 7 – durų ratukų bėgiukai (durų staktos viršuje), 8 – iškrovimo 

anga duryse, 9 – sijos, 10 – durys, 11 – durų stovas, 12 – gofruota danga, 

13 – medinė danga, 14 – skersinės sijos, 15 – sija, 16 – sija, 17 – rėmo 

įstrižainė, 18–20 – sijos, 21 – turėklas, 22, 24–25– sankabos 

atramos, 23 – apsauga, 26 – sija, 27 – tarpinės sijos, 28 – rankena sankabai 

atkabinti, 29 – grindų danga, 30 – kampinė sija, 31 – metalinė (skardinė) 

danga, 32 – medinė danga, 33 – kopėčios iš skabių, 34 – viršutinė sąraiša, 

35 – galinė stogo pertvara, 36 – stogo trapas, 37 – drėgmei atspari faneros 

danga, 38 – gofruota metalinė danga, 39 – kampainiai, 40 – arkos, 

41 – metalinis kampainis, 42 – ventiliacijos arba šildymo 

sistemos angos stoge, 43 – pakrovimo angos stoge, 44 – rėmo apvadas, 

45 – durų rankena 

1.3.2. Pusvagoniai 

Pusvagoniuose vežami birieji kroviniai – rūda, anglys, fliusai. 

Gali būti vežama mediena, konteineriai, įvairios mašinos. Pusvagonis 

turi atvirą kėbulą, kuriame dažniausiai yra durys sienose ir iškrovimo 

angos grindyse. 

12

Tipinio pusvagonio sandarą matome 8 paveiksle. 

8 pav. Pusvagonio sandara: 

1 – išorinės kopėčios, 2 – pakojis, 3 – stovas, 4 – kilpos svertui užkišti 

(uždarant angų dangčius), 5 – angų dangčių užraktai, 6 – angų dangčiai, 

7 – apatinis rėmo apvadas, 8 – gembinis angų dangčių lankstų laikiklis, 

9, 10, 15, 17 – sijos, 11 – angų dangčių atramos, 12 – stovas, 13 – rėmo sija, 

14 – kampiniai stovai, 16 – rankena, 18 – automatinės sankabos smūginis 

lizdas, 19 – apatinis durų užraktas, 20 – sankabos rankena, 21 – gofruota 

metalinė danga, 22 –uždaro skerspjūvio profilis, 23 – viršutinis galinės 

sienos apvadas, 24 – viršutinis durų užraktas (skląstis), 25 – skląsčio 

atrama, 26 – lankstinė durų ir stovo jungtis, 27 – kampinis antdėklas, 

28 – atidarytų durų fiksavimo kilpa, 29 – kiaurymė durų fiksavimo 

kilpa, 30 – metalinė sienų danga, 31 – viršutinis šoninės sienos apvadas, 

32 – antdėklai 

Pusvagonio laikančioji konstrukcija yra ir šoniniai bortai (nes stogo 

pusvagonis neturi). Todėl šoniniai bortai yra vientisi, neatsidarantys 

(reikia užtikrinti jų atsparumą apkrovoms). Pusvagonis pakraunamas 

ir iškraunamas per viršų, taip pat atsidaro pusvagonio galiniai bortai. 

Pusvagonio galiniai bortai atsidaro į vidų. Atidaryti bortai neišsikiša 

už projekte numatyto pusvagonio gabarito, be to, kai pusvagonis pakrautas, 

nėra pavojaus, kad dėl krovinio poveikio galiniai bortai atsidarys. 

13

1.3.3. Platforminiai vagonai 

Platforminis vagonas skirtas didelių matmenų kroviniams (medienai, 

valcuotiems strypams ir automobiliams) vežti. Šiuose vagonuose 

ant rėmo yra grindys ir paprastai pagal visą perimetrą atverčiami 

bortai. 

Tipinio platforminio vagono sandarą matome 9 paveiksle. 

9 pav. Platforminio vagono sandara 

1 – šoninis bortas, 2 – kilpinės atramos šoniniams bortams, 3 – bortų 

lankstai, 4 –grindų lentų tvirtinimo elementas, 5 – medinė grindų danga, 

7 – išilginė rėmo sija, 8 – skersinės rėmo sijos, 6, 9 – pagalbinės rėmo sijos, 

10–12 – sijos, 13 – standumo elementai, 14 – šliaužikliai, 

15 – čiuptukai, 16, 19 – atraminės gembės, 17 – sijos apsauga nuo 

automatinės sankabos koto, 18 – metalinė grindų danga, 20 – automatinės 

sankabos lizdas, 21 – galinės sijos, 22 – gembinės bortų atramos, 

23 –automatinės sankabos atkabinimo rankena (svirtis), 

24 – galinių bortų užraktai, 25 – galinis bortas 

Platforminis vagonas neturi stogo, kaip dengtasis – ir sienų, 

kaip pusvagonis, taigi visas stiprumas sukuriamas grindų sijomis. 

Laikančiosios grindų sijos (9 pav., pvz., 10 pozicija) per vidurį storesnės 

nei galuose, jų storio kitimas išilgai sijos iš dalies atitinka lenkimo 

momentų diagramą. Kaip matėme, dengtajame vagone ir pusvagonyje 

14

to nėra, nes minėtuose vagonuose yra ir kitų laikančiųjų konstrukcijų, 

vagono apkrova jose pasiskirsto. 

1.3.4. Izoterminiai vagonai 

Izoterminiai vagonai būna refrižeratoriai arba ledainės (termosai). 

Refrižeratoriai būna autonominiai arba sekcijiniai. 

Sekcijiniai izoterminiai vagonai kabinami į sąstatus: per vidurį 

kabinamas vagonas su dyzeliniu generatoriumi, o iš kraštų kabinami 

2, 4, 6 (atitinkamai po 1, po 2, po 3 iš abiejų pusių) ar daugiau sekcijinių 

vagonų. Sekcijinio vagono įranga parodyta 10 paveiksle. 

10 pav. Sekcijinio izoterminio vagono įranga: 

1 – krovinių skyrius, 2 – oro skirstytuvas, 3 – kompresorius, 

4 – mašinų skyrius 

Vagono su dyzeliniu varikliu įranga parodyta 11 paveiksle. 

15

11 pav. Vagono su dyzeliniu varikliu įranga: 

1 – degalų bakas, 2 – geriamojo vandens bakas, 3 – techninio vandens 

bakas, 4 – akumuliatorių dėžė, 5 – alyvos bakas, 6 – prižiūrinčiojo personalo 

darbo vieta, 7 – aušinimo radiatorių dėžė, 8 – dyzelinis generatorius 

(dyzelinis variklis ir elektros generatorius), 9 – techninių dokumentų vieta, 

10 – radijo imtuvas, 11 – stalas, 12 – kėdė, 13 – šildymo vandens katilas, 

14 – šildymo sistemos siurblys, 15 – durys, 16 – spinta, 17 – sofa-lova, 

18 – komoda, 19 – viryklė, 20 – vandens šildytuvas, 21 – praustuvė, 

22 – buitinis šaldytuvas, 23 – elektros skirstymo skydas, 24 – degalų siurblys, 

25 – rankinis degalų siurblys, 26 – dyzelinio variklio oro filtrai, 

27 – ventiliatorius, rankinis alyvos siurblys 

Autonominio izoterminio vagono sandara parodyta 12 paveiksle. 

16

12 pav. Autonominio izoterminio vagono sandara 

1, 2 – šaldymo įranga, 3 – šaldymo įrangos aušinimo ventiliatorius, 

4 – šaldymo įrangos jungiklis, 5 – stabdžių magistralė, 6 – temperatūros 

daviklis (jutiklis), 7 – elektros skirstymo skydas, 8 – centrinis elektros 

skirstymo skydas, 9 – akumuliatorių kroviklio lygintuvas, 10 – degalų 

bakas, 11 – akumuliatoriai, 12 – ortakis, 13 – stovėjimo stabdis, 

14 – šildymo įranga, 15 – dyzelinis generatorius (dyzelinis variklis ir 

elektros generatorius), 16 – elektros skirstymo skydas, 17 – deflektorių atidarymo 

ir uždarymo svirtys, 18 – deflektoriai (orui iš vagono išpūsti), 

19 – kondensato nuvedimo įrenginiai, 20 – lubos, 21 – termostatai 

Izoterminio vagono ledainės (termoso) sandara parodyta 13 paveiksle. 

17

13 pav. Izoterminio vagono ledainės (termoso) sandara 

1 – durys, 2 – automatinė sankaba, 3 – vežimėlis, 4 – pneumatiniai 

stabdžiai, 5 – stovėjimo stabdžiai, 6 – apsauginė sienelė, 7 – grindys 

1.3.5. Cisterniniai vagonai 

Dažniausiai cisterniniai vagonai naudojami šviesiesiems naftos 

produktams (paprastai benzinui ir dyzelinui) gabenti. Tačiau cisterniniais 

vagonais gabenami ir kiti skystieji kroviniai: tamsieji naftos produktai 

(derva, mazutas), maisto produktai (pienas, alus, vynas), dujos 

(pvz., suskystintas propanas-butanas). Šiems produktams gabenti 

cisterniniai vagonai turi specialią įrangą. Pirmiausia išnagrinėkime 

cisterninį vagoną šviesiesiems naftos produktams gabenti. Stambiai 

cisterninį vagoną galima suskirstyti į dvi pagrindines dalis – važiuoklę 

ir katilą. Dažniausiai pasitaikančio keturašio cisterninio vagono tipinė 

važiuoklė parodyta 14 paveiksle. 

18

14 pav. Keturašio cisterninio vagono tipinė važiuoklė 

1 – centrinė katilo atrama, 2 – stabdžių skirstytuvas, 3 – išilginė sija, 

4 – stovėjimo stabdžio užspaudimo sraigtas, 5 – automatinė sankaba, 

6 – galinė katilo atrama 

Cisterninio vagono katilo tvirtinimas prie rėmo parodytas 15 paveiksle. 

15 pav. Cisterninio vagono katilo tvirtinimas prie rėmo 

1– juosta katilui apjuosti, 2 – srieginis juostos tvirtinimo elementas, 

3 – katilo padėklas (paprastai medinis), 5 – centrinė katilo atrama, 

6 – varžtai centrinei katilo atramai tvirtinti prie centrinės sijos 

19

Cisterninio vagono katilo tvirtinimas prie rėmo ypatingas tuo, kad 

katilo negalima nei gręžti, nei virinti, nei kaip kitaip fiziškai pažeisti. 

Katilas dedamas ant atramų ir apjuosiamas metalinėmis juostomis. 

Galinės katilo atramos montuojamos ant skersinės vežimėlio sijos, o 

centrinė atrama – ant centrinės sijos. Cisterninio vagono katilo galinė 

atrama pavaizduota 16 paveiksle. 

16 pav. Cisterninio vagono katilo atrama 

1 – katilo atramos jungtis su vežimėlio skersine sija, 2, 3 ,4 – katilo galinės 

atramos korpuso lakštai, 5 – šliaužiklis, 6 – vieta katilui, 7 – centrinė sija 

Cisterninio vagono katilo skaičiavimas. Cisterninio vagono katilo 

sienelės storis apskaičiuojamas pagal vieną iš formulių: 

, (6) 

20 

, (7) 

čia: e – mažiausias korpuso sienelių storis, mm; P T – bandymo slėgis, 

MPa; P C – projektinis slėgis, MPa; D – vidinis cisternos skersmuo, mm;

σ – leistinas įtempis, MPa; λ – koeficientas įvertinantis suvirinimo kokybę 

(naujoms cisternos λ lygus 1). 

Eksploatuojant cisterninį vagoną jo katilo sienelės storis periodiškai 

tikrinamas. Cisterninio vagono katilo sienelės storio matavimo 

schema parodyta 17 paveiksle. 

17 pav. Cisterninio vagono katilo sienelės storio matavimo schema 

17 paveiksle matome, kad katilo sienelės storis periodiškai matuojamas 

labiausiai pažeidžiamose katilo vietose: prie suvirinimo siūlių, 

galuose, prie atramų. 

Specialiosios cisternos. Specialiosios cisternos skirtos rūgštims, 

maisto produktams, miltelių pavidalo produktams gabenti. 

Cisterna koncentruotai azoto rūgščiai gabenti. Cisterna, skirta 

koncentruotai azoto rūgščiai gabenti, pavaizduota 18 paveiksle. 

21

18 pav. Cisterna koncentruotai azoto rūgščiai gabenti 

1 – įrenginys bandiniams paimti, 2 – apsauginis vožtuvas, 3 – įpylimo anga, 

4 – pripildymo vamzdžio laikiklis, 5 – kalkių dėžė, 6 – apsauginiai skydai, 

7 – įpylimo ir išpylimo vamzdis 

Cisterna azoto rūgščiai gabenti, kitaip nei dauguma kitų cisternų, 

turi įrenginį bandiniams paimti ir kalkių dėžę. Kalkės skirtos azoto 

rūgščiai nukenksminti (kalkėmis galima nukenksminti ir kitas rūgštis) 

šios nutekėjimo į aplinką atveju. 

Cisterna pienui gabenti. Cisterna, skirta pienui gabenti, pavaizduota 

19 paveiksle. 

19 pav. Cisterna pienui gabenti 

1 – katilas, 2 – turėklas, 3 – angų dangčių šilumos izoliacija, 4 – angos, 

5 – angų dangčiai, 6 – katilo šilumos izoliacija, 7 – plieninė danga (kevalas), 

8–9 – katilo sekcijos (paprastai būna 3), 10 – automatinė sankaba, 

22

11 – vežimėlis, 12 – rėmas, 13 – mechaniniai stabdžiai, 14 – kopėčių 

turėklai, 15 – kopėčios, 16 – rankiniai stabdžiai, 17–18 – katilo atramos 

Cisterna pienui gabenti turi šilumos izoliaciją, nes pieną, kaip ir 

daugelį kitų maisto produktų, reikia laikyti vėsiai. Katilas sudarytas iš 

kelių sekcijų (dažniausiai iš trijų), nes pieną reikia ypač saugoti, kad 

neįsisiūbuotų, mat šis produktas turi savybę separuotis į kitus produktus 

(grietinę, pasukas). 

Cisterna cementui gabenti. Cisterna cementui gabenti pavaizduota 

20 paveiksle. 

20 pav. Cisterna cementui gabenti 

1 – vamzdžiai suslėgtam orui (cemento likučiams išpūsti) 

2 – išpylimo anga, 3–4 – įranga cementui smulkinti, 5 – anga, slėgiui katile 

išlyginti, 6 – vamzdis slėgiui katile išlyginti 

Pagrindinis cisternos cementui gabenti ypatumas yra įranga cementui 

išpūsti. Cementas yra miltelių pavidalo produktas, o milteliai 

turi savybę užstrigti cisternos išpylimo įrenginiuose. Todėl juos reikia 

iš šių įrenginių pašalinti. 

Cisterna sodai gabenti. Cisterna sodai gabenti pavaizduota 21 paveiksle. 

23

21 pav. Cisterna sodai gabenti 

1 – katilas, 2 – pakrovimo atvamzdis, 3 – iškrovimo atvamzdis, 

4 –įranga orui cirkuliuoti 

Cisterna, skirta sodai gabenti, turi įrangą orui cirkuliuoti. Ši įranga 

reikalinga tam, kad cisternoje nesikauptų drėgmė ir nedrėgtų soda. 

1.4. Keleiviniai vagonai 

1.4.1. Atvirojo tipo vagonai 

Atvirojo tipo vagonuose visos sėdynės keleiviams išdėstytos vienoje 

patalpoje. Tokio vagono pavyzdys pavaizduotas 22 paveiksle. 

22 pav. Atvirojo tipo vagonas 

1 – angainė, 2 – katilinė, 3 – tualetai, 4 – tarnybinės patalpos, 5 – salonas, 

6 – sėdynės 

24

1.4.2. Kupiniai vagonai 

Kupiniai vagonai skiriasi nuo atvirųjų tuo, jog sėdynės (kartais – 

gultai keleiviams miegoti) išdėstytos po kelias į atskiras patalpas, vadinamas 

kupė. Taip keleiviams suteikiama daugiau patogumo. Ypač 

tai svarbu, kai kelionė trunka keliolika ar daugiau valandų. Tokio vagono 

pavyzdys pateiktas 23 paveiksle. 

23 pav. Kupė tipo vagonas 

1 – tualetai, 2 – tarnybinė patalpa, 3 – palydovų patalpa, 4 – kupė, 

5 – tualetas, 6 – angainė, 7 – koridorius 

1.4.3. Dviaukščiai vagonai 

Gaminti dviaukščius keleivinius vagonus yra keletas motyvacijų. 

Pavyzdžiui, iš vagono antrojo aukšto keleiviams atsiveria geresnis 

vaizdas. Tai ypač svarbu smalsiems turistams. Kitas klausimas – techninis. 

Keleivinio vagono su keleiviais masė palyginti su pakrauto prekinio 

yra gerokai mažesnė (2–3 ar daugiau kartų), todėl galima susodinti 

keleivius į du vagono aukštus ir taip sutaupyti traukinio ilgio. 

Viena vertus, tai leidžia naudoti trumpesnius peronus, kita vertus – 

sutaupoma važiuoklių mazgų ir detalių (pvz., vežimėlių, aširačių). 

Atvirojo tipo dviaukštis vagonas pavaizduotas 24 paveiksle. 

25

24 pav. Atvirojo tipo dviaukštis vagonas 

1 – kupė, 2 – tarnybinė patalpa, 3 – tualetai, 4 – bufetas, 5–7 – koridoriai, 

8 – kondicionieriai, 9 – angainė 

1.4.4. Pašto vagonai 

Į keleivinių vagonų sąstatus kabinami ir pašto vagonai. Todėl šie priskiriami 

prie keleivinių vagonų. Pašto vagonas pavaizduotas 25 paveiksle. 

25 pav. Pašto vagonas 

1, 7 – sandėliai, 2 – angainė, 3 – tualetas, 4 – tarnybinė patalpa, 5 – siuntų 

rūšiavimo salė, 6 – mažasis koridorius, 8 – pašto darbuotojų brigados kupė, 

9 – didysis koridorius, 10 – katilinė 

26

Pašto vagonas turi keleiviniams vagonams būdingą įrangą (pvz., 

elektros įrangą, sėdynes, apšvietimą, ventiliaciją), taip žmonėms skirtas 

patalpas. 

1.4.5. Bagažo vagonai 

Kartais keleivių bagažui gabenti naudojami bagažo vagonai. 

Bagažo vagonas pavaizduotas 26 paveiksle. 

26 pav. Bagažo vagonas 

1 – angainė, 2 – tualetas, 3 – koridorius, 4–5 – tarnybinės patalpos, 

6 – bagažinė, 7 – katilinė 

1.4.6. Pašto ir bagažo vagonai 

Pašto ir bagažo kiekis gali būti palyginti nedidelis, todėl atskirai 

kabinti į sąstatą ir pašto, ir bagažo vagoną neverta. Tam tikslui yra 

pašto ir bagažo vagonai. Pašto ir bagažo vagonas pavaizduotas 27 paveiksle. 

27 pav. Pašto ir bagažo vagonas 

1, 7 – bagažinės, 2 – mažasis koridorius, 3 – tualetas, 

4, 6 – tarnybinė patalpa, 5 – pašto rūšiavimo salė, 8 – katilinė 

Pašto ir bagažo vagonai atlieka ir pašto, ir bagažo vagono funkcijas. 

27

1.4.7. Restorano vagonai 

Kelionės geležinkeliu kartais trunka keletą ar daugiau parų. Todėl 

jų metu keleivius reikia maitinti ir organizuoti laisvalaikį. Tam reikalingi 

restorano vagonai. Restorano vagonas pavaizduotas 28 paveiksle. 

28 pav. Restorano vagonas 

1 – angainė, 2 – tualetas, 3 – koridorius, 4 – vonios kambarys, 5 – salonas, 

6 – bufetas, 7 – virtuvė, 8 – koridorius, 9 – tarnybinė patalpa, 10 – katilinė 

1.5. Keleivinių vagonų įrangos ir sistemų pavyzdžiai 

Keleivių komforto įranga montuojama keleivinio vagono kėbule. 

Keleivinio vagono kėbulas pavaizduotas 29 paveiksle. 

29 pav. Keleivinio vagono kėbulas 

1 – grindys, 2 – galinės sienos, 3 – tarpinės sienos, 4 – stogas, 

5 – šoninės sienos 

Keleivinio vagono kėbulo rėmas su sija. Keleivinio vagono kėbulas 

turi rėmą su centrine sija arba be jos. Kai rėmas turi centrinę siją, 

28

ši užtikrina rėmo standumą. Kai rėmas yra be centrinės sijos, jo standumą 

užtikrina kitokia sijų ir kėbulo konstrukcija. Rėmas su centrine 

sija pavaizduotas 30 paveiksle. 

30 pav. Keleivinio vagono kėbulo rėmas su sija 

1 – išilginė sija, 2 – skersinė sija, 3–4 – išilginės sijos standumo elementai, 

5 – išilginės sijos sutvirtinimas automatinei sankabai laikyti, 

6 – automatinės sankabos laikiklis, 7 – sijų sutvirtinimas, 8 – standumo 

lakštas, 9 – sija, 10 – standumo elementas, 11–12 – standumo elementai, 

13 – dėžė, skirta tarnybiniams poreikiams, 14 – galiniai rėmo sutvirtinimai, 

15 – grindų sijos, 16 – gofruotas lakštas, 17 – lygus (plokščias) lakštas 

29

Keleivinio vagono šoninė siena. Keleivinio vagono šoninė siena 

iš dalies palaiko vagono kėbulo standumą, taip pat sienoje montuojami 

langai ir durys. Keleivinio vagono šoninė siena pavaizduota 31 

paveiksle. 

31 pav. Keleivinio vagono šoninė siena 

1 – viršutinis apvadas, 2 – tarpangiai, 3 – lakštai, 4–5 – stovai, 

6 – viršutinis apvadas 

Keleivinio vagono tarpinė siena. Keleivinio vagono tarpinė siena 

skirta angainės patalpai atskirti nuo salono. Tai ypač svarbu, kad šaltuoju 

metų laiku įlaipinant ar išlaipinant keleivius per atdaras vagono 

lauko duris kuo mažiau į saloną patektų šalto oro. Tarpinė siena pavaizduota 

32 paveiksle. 

30

32 pav. Keleivinio vagono tarpinė siena 

1 – lakštas, 2 – kampiniai stovai, 3 – stovai, 4 – dėžės ūkio reikmėms, 

5 – vietos šviestuvams 

Keleivinio vagono stogas. Keleivinio vagono stogas pavaizduotas 

33 paveiksle. 

31

33 pav. Keleivinio vagono stogas 

1–2 – gofruoti lakštai, 3 – z formos profilio arkos, 4 – kampainis, 

5–6 – apvadas 

Keleivinio vagono kėbulo rėmas be sijos. Keleivinio vagono kėbulo 

rėmas be sijos pavaizduotas 34 paveiksle. 

32

34 pav. Keleivinio vagono kėbulo rėmas be sijos 

1 – galinė sija, 2 – šoninė sija, 3 – tarpinė sija, 4 – standumo profilis, 

5 – sija, 6 – apvadas, 7 – tarpinė sija 

Keleivinio vagono be rėmo sijos kėbulas. Keleivinio vagono be 

rėmo sijos kėbulas pavaizduotas 35 paveiksle. 

35 pav. Keleivinio vagono be rėmo sijos kėbulas 

1–2 – tvirtinimo elementai, 3 – šoninės sienas, 4 – stovai, 5 – stogo arkos, 

6 – stogo apvadas, 7 – kraštiniai lakštai, 8 – sijos, 9 – apvadas, 

11 – karnizas, 12 – juosta, 13–14 – stovai 

33

Keleivinio vagono sanitarinis mazgas. Jeigu kelionės metu keleiviams 

prireikia pasinaudoti tualetu ar nusiprausti, tam yra sanitarinis 

mazgas. Keleivinio vagono sanitarinis mazgas pavaizduotas 36 

paveiksle. 

36 pav. Keleivinio vagono sanitarinis mazgas 

1 – unitazas, 2 – popieriaus dėžė, 3 – ozonatorius, 4 – kabliukas, veidrodis, 

6 – lentynėlė, 7 – muilinė, 8 – vandens čiaupas, 9 – kriauklė, 10 – vandens 

išleidimo čiaupo rankena, 11 – vandens išleidimo čiaupas, 12 – vamzdis, 

13 – samtelis, 14 – vandens kanalizacija 

Nekupinių vagonų vandentiekio sistema. Nekupinio vagono 

vandentiekio sistema pavaizduota 37 paveiksle. 

34

37 pav. Nekupinio vagono vandentiekio sistema 

1 – nutekėjimo vamzdžių šildytuvas, 2 – šildymo sistemos bako užpildymo 

vožtuvas, 3 – vandens išleidimo čiaupas, 4 – mažasis bakas, 5 – pagrindas, 

6 – paskirstymo bakas, 7 – vandens tiekimo į šildymo įrangą vožtuvas, 

8 – vandens šildytuvas, 9 – siurblys, 10 – šildytuvas, 11 – karšto vandens 

bakas, 12 – unitazas, 13 – kriauklė, 14 – praustuvas, 15 – vandens 

aušintuvas, 16 – karšto vandens bakas, 17 – didysis bakas 

Kupinių vagonų vandentiekio sistema. Kupinio vagono vandentiekio 

sistema pavaizduota 38 paveiksle. 

38 pav. Kupinio vagono vandentiekio sistema 

1 – vandens kaitintuvas, 2 – gyvatukas, 3 – vamzdynas su vožtuvu, 

4 – termometras, 5 – praustuvas, 6, 7 – pagalbinis bakas, 8 – praustuvas, 

9 – virdulys, 10, 11 – vamzdis, 13 – bakas, 14 – vamzdynas, 15 – unitazo 

bakelio vandens lygio kontrolinis vamzdelis, 16 – vamzdis, 17 – unitazas, 

18 – vamzdis 

35

Mišrusis virdulys (šildomas anglimis ir (arba) elektra). Mišrusis 

virdulys (šildomas anglimis ir (arba) elektra) patogus tuo, kad kai vagonas 

yra prijungtas prie 3000 V elektros srovės šaltinio (nuo lokomotyvo 

ar nuo kolonėles stotyje), galima naudoti elektrinį šildymą, o kai 

elektros maitinimo nėra – šildyti anglimis. Toks virdulys pavaizduotas 

39 paveiksle. 

39 pav. Mišrusis virdulys (šildomas anglimis ir (arba) elektra) 

1 – korpusas, 2 – vandens lygio maksimumo žymė, nupylimo atvamzdis, 

dangtelis, 5 – elektrinio šildytuvo lizdas, 6 – perpylimo vamzdis, 

7 – skirstytuvas, 8 – vanduo, 9 – tinklinis filtras, 10 – stiklinis indas, 

11 – fiksavimo skabė, 12 – vandens lygio matuoklis, 13 – vožtuvas, 

14–15 – vandens lygio matuoklio skalė, 16 – vožtuvas, 17, 29 – čiaupai, 

18 – plūdės kameros korpusas, 19 – termometras, 20 – vandens čiaupas, 

21 – kaitintuvo korpusas, 22 – išleidimo čiaupas, 23 – dėžė pelenams, 

24 – vieta pelenams, 25 – anga pelenams šalinti, 26 – grotelės, 

27, 33 – elektriniai šildytuvai, 28 – pakuros anga, 30 – verdančio vandens 

lygio rodyklė, 31 – vandens indas-kanalas, 32 – vandens indas 

36

Geriamojo vandens aušintuvas. Geriamojo vandens aušintuvas 

pavaizduotas 40 paveiksle. 

40 pav. Geriamojo vandens aušintuvas 

1 – niša, 2 – čiaupas, 3 – oro vamzdis, 4 – verdančio vandens bakas, 

5 – perpylimo vamzdis, 6 – ataušinto vandens bakas, 7 – termostatas, 

8 – garintuvas, 9 – išleidimo čiaupas, 10 – automatinis reguliavimo 

vožtuvas, 11 – filtras, 12 – vožtuvas, 13 – resiveris, 14 – elektrinis 

šildytuvas, 15 – ventiliatorius, 16 – kondensatorius, 17 – šaldymo įrenginys, 

18 – kompresorius, 19 – įsiurbimo vožtuvas, 20 – vožtuvas 

Keleivinio vagono šildymo sistema. Šaltuoju metų laiku keleivinių 

vagonų salonai šildomi. Keleivinio vagono šildymo sistema pavaizduota 

41 paveiksle. 

37

41 pav. Keleivinio vagono šildymo sistema 

1 – katilas, 2 – kaitinančioji šaka, 3 – katilo vamzdis, 

4 – vamzdis orui nuvesti, 5 – plėtimosi kamera, 6–7 – šildymo atšakos, 

8 – šildymo vamzdynas, 9 – siurblys 

Mišrusis (šildomas anglimis arba elektra) katilas. Pagrindinis 

vagono šildymo sistemos elementas yra katilas. Mišrusis (šildomas 

anglimis arba elektra) katilas pavaizduotas 42 paveiksle. 

38

42 pav. Mišrusis (šildomas anglimis arba elektra) katilas 

1 – grotelės kietam kurui, 2 – vandens marškiniai, 3 – kaitintuvai, 

4 – pakura, 5 – karščiui atspari elektros izoliacija, 6–8 – vamzdžiai, 

9–10 – šilumos izoliacija, 11 – atrama, 12 – pakuros anga, 

13 – anga pelenams pašalinti, 14 –vieta pelenams 

Ventiliacijos sistema. Kad kelionės metu keleiviai nepritrūktų 

gaivaus oro, vagonas turi turėti ventiliacijos sistemą. Šios sistemos 

pavyzdys parodytas 43 paveiksle. 

39

43 pav. Ventiliacijos sistemos ortakiai 

a) 1 – grotelės, 2 – filtrai, 3 – ventiliatorius (siurblys), 

4 – difuzorius, 5 – šildytuvas, 6 – oro maišytuvas, 7 – ortakis, 8 – angos 

orui, 9 – stogas, 10 – lubos, b) 1 – grotelės, 2 – filtras, 3 – ventiliatorius 

(siurblys), 4 – difuzorius, 5 – oro aušintuvas, 6 – oro šildytuvas, 

7 – oro maišytuvas, 8 – ortakis, 9 – oro anga, 10 – oro 

cirkuliacijos grotelės, 11 – oro grąžinimo ortakis, 12 – oro maišymo kamera 

Deflektorius. Deflektorius skirtas orui iš ventiliacijos sistemos 

siur bti. Deflektoriaus pavyzdys pavaizduotas 44 paveiksle. 

44 pav. Deflektorius 

1 – atvamzdis, 2 – difuzorius, 3 – deflektoriaus korpusas, 

4 – dangtelio tvirtinimo letenėlės, 5 – dangtelis 

40

Vagonui judant deflektorių apteka atmosferos oras, tuo būdu pastarajame 

susidaro išretėjimas, o į išretėjimo zoną dėl slėgių skirtumo 

įsiurbiamas oras iš ventiliacijos sistemos. 

Oro kondicionavimo sistema. Šiltuoju metų laiku į vagono saloną 

tiekiamą orą kartais reikia aušinti. Tam skirta kondicionavimo 

sistema. Keleivinio vagono oro kondicionavimo sistema pavaizduota 

45 paveiksle. 

45 pav. Oro kondicionavimo sistema 

1 – vidinės grotelės, 2 – išorinės grotelės, 3 – oro filtras, 4 – ventiliatorius, 

5 – oro aušintuvas, 6 – oro pūtimo grotelės, 7 – šaltnešio aušintuvas (kondensatorius), 

8 – kompresorius 

Iš fizikos žinome, kad natūraliomis sąlygomis šilumą perduoda 

tik šiltesnis kūnas šaltesniam. Priešingu atveju (norint salone palaikyti 

žemesnę oro temperatūrą nei aplinkoje) reikalinga speciali įranga 

– kondicionavimo sistema. Joje kompresorius siurbia šaltnešį iš 

oro aušintuvo ir pumpuoja jį į šaltnešio aušintuvą (kondensatorių). 

Šaltnešis – tai lakus skystis, oro aušintuve dėl slėgio mažėjimo jis garuoja 

ir todėl vėsta, tuo aušindamas aptekantį orą. Šaltnešio aušintuve 

41

(kondensatoriuje) jis kondensuojasi ir atiduoda savo šilumą aplinkai. 

Šilumos mainams suintensyvinti naudojamas ventiliatorius. 

Keleivinio vagono elektros tiekimo įranga. Didelė dalis komforto 

įrangos naudoja elektros energiją (pvz., apšvietimas, kondicionavimo 

sistema). Vienas iš būdų šiai energijai gauti yra keleivinio vagono elektros 

tiekimo sistema. Jos įranga pavaizduota 46 ir 47 paveiksluose. 

46 pav. Keleivinio vagono elektros tiekimo įranga 

1 – varantysis skriemulys, 2 – varomasis skriemulys, 3 – diržai, 

4 – reduktorius, 5 – diržo įtempimo įranga, 6 – kardaninis velenas, 

7 – generatorius, 8 – veleno ir generatoriaus apsauga 

47 pav. Keleivinio vagono elektros tiekimo įranga 

1 – reduktorius, 2 – reduktoriaus tvirtinimo tarpiklis, 

3 – reduktoriaus apsauga, 4 – reduktoriaus apsauga nuo drėgmės, 

5 – kardaninio veleno apsauga, 6 – kardaninis velenas, 7 – generatoriaus 

tvirtinimo elementai, 8 – generatoriaus apsauga, 

9 – generatoriaus tvirtinimo pagrindas, 10 – generatorius 

42

Nuo aširačio per pavarą varomas elektros generatorius, šis gamina 

elektros energiją. Pavara gali būti diržinė arba reduktorinė-kardaninė. 

Pastaroji yra kiek sudėtingesnė, todėl ji nagrinėjama atskirai. 

Reduktorinė-kardaninė generatoriaus pavara. Reduktorinę-kardaninę 

generatoriaus pavarą sudaro reduktorius (ant aširačio), tamprioji 

mova ir kardaninis velenas. Tokia pavara pavaizduota 47 paveiksle. 

48 pav. Reduktorinė-kardaninė generatoriaus pavara 

1 – generatorius, 2 – tamprioji mova, 3 – kardaninis velenas, 

4 – reduktorius ant aširačio 

Ant aširačio esantis reduktorius suka kardaninį veleną, šis per 

tampriąją movą suka generatorių. 

43

2. Dyzelinio traukinio sandara 

Dyzelinį traukinį sudaro: varikliniai vagonai; prikabinamieji vagonai; 

valdymo vagonai. Varikliniuose vagonuose įrengiama jėgainė, 

mašinisto kabina su traukinio valdymo įranga ir keleivių salonas. 

Prikabinamuose vagonuose – keleivių salonas. Valdymo vagonuose – 

keleivių salonas ir mašinisto kabina su valdymo įranga. 

2.1. Variklinis vagonas 

Variklinis vagonas pavaizduotas 49 paveiksle. 

49 pav. Variklinis vagonas 

1 – prožektorius, 2 – kabinos ventiliatorius, 3 – radijo stotis, 4 – mašinisto 

kabinos pertvara, 5 – hidraulinė pavara, 6 – mašinų skyriaus langas, 

7 – kompresorius, 8 – aušintuvo blokas, 9 – dyzelinis variklis, 10 – oro 

filtras, 11 – išmetimo vamzdis, 12 – šildytuvas, 13 – šildymo ir vėdinimo 

įranga, 14 – radijo stoties antena, 15 – keleivių salono langas, 16 – kėbulo 

šilumos izoliacija, 17 – orlaidė, 18 – ventiliacijos kanalas, 19 – tampri 

perėjimo aikštelė, automatinė sankaba, 20 – automatinė sankaba, 21 – kelio 

valytuvas, 22 – garsinis signalas, 23 – indukcinė signalizacijos ritė, 24 

– gaisro gesinimo sistemos balionai, 25 – tamprioji mova, 

26 – kardaninis velenas, 27 – varantysis vežimėlis, 28 – tamprusis velenas, 

29 – starteris-generatorius, 30 – pagrindinis suslėgto oro rezervuaras, 

31 – durys, 32–33 – atsarginis suslėgto oro rezervuaras, 34 – akumuliatorius, 

35 – pagrindinis degalų bakas, 36 – palaikantysis vežimėlis, 

37 – valdymo pultas, 38 – mašinisto kabina, 39 – valdymo aparatūros spinta, 

40 – vandens ir tepalo šilumokaitis, 41 – tarnybinė patalpa, 42 – angainė, 

43 – keleivių salonas, 44 – grindys bagažui laikyti, 45 – trivietė sėdynė, 

44

46 – elektrinis šildytuvas, 47 – elektros įrangos spinta, 48 – rankinio 

stabdžio valdymo svirtis, 49 – mašinisto padėjėjo vieta, 50 – mašinisto 

kabinos durys, 51 – įėjimas per mašinų skyrių, 52 – tualetas, 53 – keleivių 

salono stumdomosios durys 

2.2. Prikabinamasis vagonas 

Prikabinamasis vagonas pavaizduotas 50 paveiksle. 

50 pav. Prikabinamasis vagonas 

12 – šildytuvas, 42 – angainė, 43 – keleivių salonas, 45 – trivietė sėdimoji 

vieta, 47 – elektros įrangos spinta, 52 – tualetas, 54 – ventiliacijos žaliuzės, 

55 – dvivietė sėdimoji vieta 

Dyzelinį traukinį sudaro savo paskirtį turinčios funkcinės sistemos: 

kėbulas; jėgainė – variklis ir pagalbinė variklio įranga; pavara; 

elektros įranga; vežimėliai. 

Dyzeliniais traukiniais vežami keleiviai priemiestiniais maršrutais. 

Kelionės laikas paprastai nebūna ilgas (apie valandą ar dvi) todėl 

komforto įrangos dyzeliniuose traukiniuose nėra daug. 

45

3. Elektrovežiai 

Elektrovežis – tai lokomotyvas, kurio pradinis energijos šaltinis 

yra kontaktinio tinklo elektros energija. 

Elektrovežių klasifikavimas 

Paprastai elektrovežiai, kaip ir kiti lokomotyvai, skirstomi pagal: 

- ašių skaičių: dviašiai, keturašiai, šešiaašiai ir t. t. 

- gali būti klasifikuojami pagal paskirtį: prekiniai, keleiviniai, 

manevriniai; 

- pagal elektros traukos variklių tipą: kintamosios srovės, nuolatinės 

srovės, mišrūs. Kartais elektrovežiai turi ir savo elektros 

akumuliatorių. 

Įvairūs gamintojai turi sukūrę savo klasifikatorius. Kai kurie 

Vokietijos elektrovežių gamintojai juos skirsto pagal greitį (pvz., iki 

70 km/h, nuo 70 iki 90 km/h, daugiau kaip 90 km/h). Austrų gamintojas 

„Krokodil“ savo elektrinius riedmenis klasifikuoja į grupes ir 

jas žymi raidėmis. Pavyzdžiui, nuo A iki D grupėms pagal išvystomą 

greitį priskiriami magistraliniai elektrovežiai (A grupė – elektrovežiai, 

skirti 110 km/h greičiui ir daugiau, B – nuo 70 iki 80 km/h, C – 60 

iki 65 km/h, D – nuo 45 iki 55 km/h). Mažosiomis raidėmis žymi kiti 

elektriniai traukos riedmenys (ne elektrovežiai). 

Bendrąją elektrovežio sandarą matome 51 paveiksle. 

51 pav. Elektrovežio sandara 

Detalesnės elektrovežio sandaros pavyzdį matome 52 paveiksle. 

46

52 pav. Elektrovežio sandara 

1 – variklis-ventiliatorius, 2 – valdymo generatorius, 3 – srovės imtuvas 

(pantografas), 4 – iškrovos įrenginys, 5 – variklis-kompresorius, 

6 – atsarginis oro rezervuaras, 7 – grupinis jungiklis, 8 – greitasis jungiklis, 

9 – paleidimo varžos, 10 – reversorius, 11 – valdymo pultas, 12 – pagrindinis 

oro rezervuaras, 13 – akumuliatoriai, 14 – indukcinis šuntas, 15 – pagalbinis 

kompresorius pantografui pakelti, 16 – rankinis siurblys pantografui 

pakelti, 17 – prausyklos spinta, 18 – apsauginės aparatūros pultas, 

19 – įrankinė, 20 – akumuliatorių energijos skirstymo skydas 

Pagal paskirtį paprastai elektrovežio įranga skirstoma į tokias 

grupes: kėbulas, važiuoklė, elektros varikliai, pavara, srovės imtuvas 

ir grandinės, stabdžių sistema, valdymo sistema, pagalbinė įranga. 

Srovės imtuvas. Srovės imtuvo paskirtis yra energijai iš kontaktinio 

tinklo elektros srovės pavidalu perduoti į elektrovežį. Bendroji srovės 

imtuvo sandara parodyta 53 pav. 

47

53 pav. Srovės imtuvo sandara 

Srovės imtuvas turi pneumatinę pavarą, kurios paskirtis prispausti 

šliaužiklius prie kontaktinio tinklo laido. Detaliau srovės imtuvo 

sandaro parodyta 54 paveiksle. 

54 pav. Srovės imtuvas 

1 – šliaužiklio laikiklis, 2 – šliaužiklis, 3 – spyruoklė, 4 – viršutinis rėmas, 

5 – šuntas, 6 – apatinis rėmas, 7 – svertas, 8 – traukė, 9 – cilindras, 

10 – traukė, 11 – varžtas,12 – pakėlimo spyruoklė, 13 – nuleidimo 

spyruoklė, 14 – stūmoklis, 15 – traukė, 16 – mova, 17 – šliaužiklio 

spyruoklė, 18 – šliaužiklio laikiklio strypas, 19 – įvorė spyruoklei įkabinti, 

20 – velenas, 21 – svertas, 22 – pirštas 

48

Detaliau nagrinėjant srovės imtuvo sandarą matyti, jog elektros 

srovė perduodama per imtuvo strypus, tačiau juos jungiantys lankstai 

yra šuntuojami. Tai daroma tam, kad lankste neužsidegtų elektros lankas 

ir lanksto elementai nesusivirintų. 

Kompresorius, sukamas elektros variklio. Elektrovežyje kompresorių, 

kuris tiekia suslėgtą orą stabdžių sistemai, suka elektros 

variklis. Bendroji kompresoriaus ir elektros variklio mazgo sandara 

parodyta 55 paveiksle. 

55 pav. Bendroji kompresoriaus ir elektros variklio mazgo sandara 

Ant pagrindo montuojami elektros variklis ir kompresorius. 

Detaliau kompresorius pavaizduotas 56 paveiksle. 

49

56 pav. Kompresorius 

1 – cilindras, 2 – filtras, 3 – stūmoklis, 4 – cilindro galvutė, 5 – pirmosios pakopos 

įsiurbimo vožtuvas, 6 – pirmosios pakopos išleidimo vožtuvas, 

7 – antrosios pakopos įsiurbimo vožtuvas, 8 – antrosios pakopos įleidimo 

vožtuvas, 9 – švaistiklis, 10 – priešsvoris, 11 – alkūninis velenas, 

12 – riedėjimo guolis, 13 – mentelė, 14 – karteris, 15–16 – krumpliaratis, 

17 – variklio inkaro velenas, 18 – indas slėgio pulsavimui kompensuoti, 

19 – apsauginis vožtuvas, 20 – reguliavimo varžtas, 

21 – tepalo lygio matuoklis 

Dažniausiai kompresorius būna dviejų laipsnių. Tokiu atveju paprastai 

kompresorius turi du cilindrus: vieną pirmajam laipsniui, kitą – 

antrajam. Oras, suslėgtas pirmojo laipsnio cilindre, aušinamas, o paskui 

slegiamas antrojo laipsnio cilindre. Taip išvengiama oro perkaitimo. 

Elektros varikliai. Elektros varikiai rūšiuojami pagal: 

Srovės tipą (nuolatinės srovės ir kintamosios srovės): 

Nuolatinės srovės varikliai klasifikuojami į variklius su pastoviu 

magnetiniu lauku, nuoseklaus žadinimo, lygiagretaus žadinimo ir mišriojo 

žadinimo; 

Kintamosios srovės varikliai skirstomi pagal: 

inkaro sukimąsi magnetinio lauko atžvilgiu (sinchroniniai, asinchroniniai); 

fazių skaičių: vienfaziai, dvifaziai, trifaziai, daugiafaziai; 

judesio tipą (tiesinio judesio, sukamojo judesio); 

50

pagal variklio judamųjų dalių uždarumą (uždarieji, atvirieji); 

pagal hermetiškumą (hermetiški, nehermetiški). 

Nuolatinės srovės varikliai su žadinimu gali būti skirstomi pagal 

žadinimo apvijos jungimo schemą. Nuolatinės srovės variklio jungimo 

schemos pagal žadinimą parodytos 57 paveiksle. 

57 pav. Nuolatinės srovės variklio jungimo schemos pagal žadinimą 

Nuolatinės srovės variklio jungimo schemos pagal žadinimą 

a – lygiagretusis žadinimas; b – nuoseklusis žadinimas; c – mišrusis 

žadinimas; d – nepriklausomas žadinimas. 

Kai žadinimo apvija jungiama lygiagrečiai rotoriaus apvijai, toks 

žadinimas vadinamas lygiagrečiuoju. 

Kai žadinimo apvija jungiama nuosekliai su rotoriaus apvija, toks 

žadinimas vadinamas nuosekliuoju. 

Kai viena žadinimo apvija jungiama lygiagrečiai, o kita nuosekliai 

rotoriaus apvijai, toks žadinimas vadinamas mišriuoju. 

Kai žadinimo apvija jungiama į kitą maitinimo šaltinį nei rotoriaus 

apvija, toks žadinimas vadinamas nepriklausomu. 

Pagalbinė įranga 

Veikiant elektros varikliui, elektros energija verčiama mechaniniu 

darbu. Tačiau dėl variklių apvijų realiosios varžos dalis elektros energijos 

virsta ne mechaniniu darbu, o šiluma. Kai variklio galia didelė 

(tūkstančiais kilovatų), išsiskiria didžiuliai šilumos kiekiai (dešimčių 

kilovatų galia), todėl variklių elementai kaista. Kad apvijų izoliacija 

neišsilydytų, variklius būtina aušinti. Nuolatinės srovės elektrovežio 

aušinimo schema parodyta 58 paveiksle. 

51

58 pav. Nuolatinės srovės elektrovežio aušinimo schema 

Kai elektrovežyje naudojami nuolatinės srovės varikliai, o jis 

(elektrovežis) naudojamas ruože su kintamąja kontaktinio tinklo srove, 

prieš tiekiant į variklius, kintamąją srovę reikia išlyginti. Elektros 

srovės lygintuvo ir variklių maitinimo schemos pavyzdys parodytas 

59 paveiksle. 

59 pav. Elektros srovės lygintuvo ir variklių maitinimo schemos pavyzdys 

Esant didelei galiai (tūkstančiais kilovatų), dėl varžos kaista lygintuvo 

diodai. Juos taip pat reikia aušinti. Todėl elektrovežio, naudojamo 

ruože su kintamąja kontaktinio tinklo srove, aušinimo schema 

52

yra kiek sudėtingesnė nei elektrovežio, naudojamo ruože su nuolatine 

srove. Elektrovežio, naudojamo kintamosios kontaktinio tinklo srovės 

ruože, elektros įrangos aušinimo schema parodyta 60 paveiksle. 

60 pav. Elektrovežio, naudojamo kintamosios kontaktinio tinklo srovės 

ruože, elektros įrangos aušinimo schema 

Elektrovežio, naudojamo ruože su kintamąja kontaktinio tinklo 

srove, aušinimo schema ypatinga tuo, kad joje numatytas srovės lygintuvo 

aušinimas. 

Kai yra didelė traukos variklių galia ir lokomotyvas judant traukos 

režimu (greitėja), atsiranda pavojus kiekvieno vežimėlio priekiniams 

aširačiams atsiplėšti nuo bėgių (pakilti). Kai kuriuose elektrovežiuose 

įrengiama apsauga nuo aširačių pakėlimo. Apsaugos nuo aširačių pakėlimo 

schema parodyta 61 paveiksle. 

53

61 pav. Apsaugos nuo aširačių pakėlimo schema 

Kiekvienas vežimėlis abiejuose galuose gali būti prispaudžiamas 

prie bėgių. Traukos metu prispaudžiant priekinę vežimėlio dalį aširačiai 

apsaugomi nuo pakėlimo, kartu ir nuo praslydimo. 

Kontroliniai klausimai 

1. Ką vadiname elektrovežiu? 

2. Pagal ką gali būti klasifikuojami elektrovežiai? 

3. Kuo elektrovežiai skiriasi nuo kitų lokomotyvų? 

4. Kuo ypatingas elektrovežio stabdžių sistemos kompresoriaus 

sukimo principas? 

5. Kuo skiriasi elektrovežio su kintamosios srovės traukos varikliais 

ir elektrovežio su nuolatinės srovės traukos varikliais 

(kai elektrovežis maitinamas nuo kintamosios srovės kontaktinio 

tinklo) traukos variklių aušinimo sistemos? 

54

4. Automotrisės ir autodrezinos 

Automotrisės ir autodrezinos – tai palyginti nedideli geležinkelių 

riedmenys, skirti geležinkeliams prižiūrėti arba nedideliems kiekiams 

krovinių ar keleivių vežti. Jų variklių galia, išvystomas greitis yra artimi 

automobilių galiai ir greičiams. Jie gali turėti įrengtą specialią 

įrangą, reikalingą atitinkamiems darbams atlikti (pvz., kranus, ekskavatorius, 

dalgius, pjūklus). Paprastai šie riedmenys naudojami geležinkelių 

sistemos ūkio reikmėms. 

Automotrisė parodyta 62, autodrezina – 63 paveiksluose. 

62 pav. Autiomotrisė 

55

63 pav. Autodrezina 

Automotrisės nuo drezinų skiriasi savo valdymu. Automotrisės 

valdomos kaip geležinkelių traukos riedmenys, jas valdantys asmenys 

vadinami mašinistais. Autodrezinų valdymas yra supaprastintas, jas 

valdantys asmenys vadinami vairuotojais. 

56

5. pagrindiniai riedmenų elementai 

5.1. Vežimėliai. Jų klasifikacija, paskirtis ir sandara 

Aširačiai prie vagono kėbulo tvirtinami dviem būdais: be vežimėlių 

ir vežimėlyje. Pirmieji (senoviniai) vagonai vežimėlių neturėjo – 

ašidėžės per pakabą buvo tvirtinamos tiesiai prie vagono rėmo. Tokių 

vagonų kai kuriose šalyse yra ir dabar (žr. 64 paveikslą). 

64 pav. Biralinis vagonas be vežimėlių 

Vagonai be vežimėlių yra paprastesnės konstrukcijos, mažiau detalių, 

todėl iš dalies paprastesnė jų priežiūra. Tačiau plėtojantis geležinkelių 

transportui didėjo vežamų krovinių kiekis, todėl nuolat reikėjo 

didinti vagonų krovumą. Didinant krovumą didėjo ir ašies apkrova. 

Dėl didėjančios ašies apkrovos labiau apkraunami bėgiai. Saugant bėgius 

ašies apkrova ribojama. Didinant vagono krovumą, bet ribojant 

jo ašies apkrovą, reikia didinti aširačių skaičių. Montuojant vagone 

57

daugiau kaip du aširačius, vagonas gali strigti kreivėse. Dėl šios aplinkybės 

daugumoje šiuolaikinių vagonų aširačiai su pakaba montuojami 

ne tiesiai prie vagono rėmo, o vežimėliuose. Kadangi vežimėlis vagono 

kėbulo atžvilgiu gali sukiotis, tai vagonai su vežimėliais sklandžiau 

važiuoja geležinkelių kreivėmis. Vežimėlis yra savarankiškas mazgas, 

jį patogu atskirai prižiūrėti, diagnozuoti, remontuoti. Dėl to dauguma 

vagonų turi vežimėlius. 

Pagal paskirtį galima skirti prekinių vagonų vežimėlius, keleivinių 

vagonų, dyzelinių traukinių, elektrinių traukinių vežimėlius. 

Išvardyti vežimėliai yra atitinkamų konstrukcijų. Konstrukcijos požiūriu 

vagonų vežimėliai skirstomi pagal aširačių skaičių, pagal apkrovos 

perdavimą nuo kėbulo į aširačius, pagal pakabos įrangą. Taip 

pat vežimėliai skirstomi į viengubo, dvigubo ir trigubo pakabinimo 

vežimėlius. Vežimėlių klasifikacija pagal apkrovos perdavimą ir pagal 

pakabos įrangą parodyta 65 paveiksle. 

65 pav. Vežimėlių klasifikacija pagal apkrovos perdavimą 

ir pagal pakabos įrangą 

Pagal pakabos įrangą konstrukcijos gali būti tokios: 

a – skersinė sija tampriai pritvirtinta prie šoninių rėmų, prie rėmo ašidėžės 

pritvirtintos standžiai, 

58

– skersinė sija standžiai pritvirtinta prie šoninių rėmų, prie rėmų ašidėžės 

tvirtinamos tampriai, 

c – skersinė sija tampriai pritvirtinta prie šoninių rėmų, prie rėmų ašidėžės 

tvirtinamos tampriai. 

Pagal apkrovos perdavimą konstrukcijos būna: 

d – apkrova perduodama į rėmus standžiai, o į aširačius – tampriai, 

e – apkrova perduodama į rėmus tampriai, o nuo rėmų šį 

aširačius – standžiai, 

f – apkrova perduodama per lopšelį ir linginę pakabą, 

g – apkrova perduodama per lopšelį ir spyruoklinę pakabą 

Pagal tampriųjų elementų skaičių vežimėliai būna viengubo pakabinimo, 

dvigubo pakabinimo arba trigubo pakabinimo. Viengubo pakabinimo 

vagonai turi vieną tampriųjų elementų komplektą. Dvigubo 

pakabinimo vežimėliai turi du tampriųjų elementų komplektus, jungiamus 

nuosekliai. Trigubo pakabinimo – tris. Viengubo pakabinimo 

paprastai būna prekinių vagonų vežimėliai, o dvigubo ar trigubo pakabinimo 

– keleivinių. 

Prekinių vagonų vežimėliai gaminami pagal A schemą – skersinė 

sija tampriai pritvirtinta prie šoninių rėmų, prie rėmo ašidėžės pritvirtintos 

standžiai (išimtis kartais būna refižeratorinių vagonų vežimėliai, 

jie būna dvigubo pakabinimo ir gaminami pagal C schemą). 

Pagal aširačių (arba ašių) skaičių vežimėliai būna dviašiai, triašiai, 

keturašiai ir su daugiau ašių. Daugiau kaip dvi ašis paprastai turi 

prekinių vagonų vežimėliai (nes prekinių vagonų masė didesnė nei 

keleivinių). Prekinio vagono dviašio ir triašio vežimėlio pavyzdžius 

matome 66 ir 67 paveiksluose. 

59

66 pav. Dviašis vežimėlis 

1 – aširatis, 2 – šoninis rėmas, 3 – virpesių slopintuvas, 4 – ašidėžė, 

5 – lankstas, 6 – skersinė sija, 7 – spyruoklių komplektas, 8 – stabdžių 

svirtinė pavara, 9 – vertikalusis šliaužiklis 

Pagrindinis prekinio vagono vežimėlio požymis tas, kad vežimėlio 

laikančiąsias konstrukcijas sudaro du vertikalūs rėmai, rėmų viduryje 

esančioje ertmėje sumontuota tampri pakaba (spyruoklių komplektas), 

ant jos skersai dedama skersinė sija. Skersinės sijos viduryje, 

ant šerdeso statomas vagono rėmas. 

60

67 pav. Triašis vežimėlis 

1 – ašidėžė, 2 – šoninis rėmas, 3 – spyruoklių komplektas, 4 – balansyras, 

5 – skersinė sija, 6 – stabdžių traukinė pavara 

Keleivinių vagonų vežimėliai paprastai būna dviašiai (didesniam 

ašių skaičiui nėra prasmės dėl palyginti nedidelės vagono masės). Šie 

važimėliai yra dvigubo pakabinimo. Turi nuosekliai sumontuotus du 

tampriųjų elementų komplektus. Dviguba vežimėlio pakaba suteikia 

daugiau patogumo keleiviams. 

61

68 pav. Keleivinio vagono vežimėlis 

1 – šoninės sijos, 2 – balansyras, 3 – traukės, 4 – šliaužikliai, 

5 – spyruoklių pagrindas, 6 – lopšelio pakaba, 7 – spyruoklių tvirtinimas, 

8 – pagalbinės sijos, 9, 10 – šliaužikliai, 11 – varžtai, 12 – spyruoklės, 

13 – virpesių slopintuvai, 14 – gembės, 15 – sija, 16 – šliaužiklių pagrindas 

Pagrindinis keleivinio vagono vežimėlio požymis tas, kad šis 

vežimėlis turi horizontalioje plokštumoje išdėstytą H formos rėmą, 

62

paprastai esantį virš ašių. Vertikalių santvarų keleivinio vagono vežimėlio 

rėmas neturi dėl palyginti nedidelių apkrovų. Viduryje vežimėlio, 

po rėmo šoninėmis sijomis kabinami lopšiai. Juose montuojami 

tampriųjų elementų (paprastai – spyruoklių) kompektai. Ant jų skersai 

vežimėlio montuojama skersinė sija, o ant šios – vagono kėbulas. 

Vežimėlio šoninių sijų galuose per spyruoklių komplektus montuojamos 

ašidėžės su aširačiais. Be to, keleivinio vagono vežimėlyje 

šoninės sijos judėjimą rėmo atžvilgiu riboja virpesių slopintuvai (jie 

jungia skersinės sijos galus su vežimėlio rėmu). 

Dyzelinio traukinio vežimėliai būna varantieji ir palaikantieji. Jie 

skiriasi tuo, kad varančiojo vežimėlio aširaičiai turi traukos variklius, 

o palaikančiojo – ne. Dyzelinio traukinio vežimėlio pavyzdys parodytas 

69 paveiksle. 

69 pav. Dyzelinio traukinio vežimėlis 

1 – vežimėlio rėmas, 2 – aširatis, 3 – centrinė pakaba, 4 – aširačio pakaba 

Dyzelinio traukinio vežimėliai turi horizontalioje plokštumoje išdėstytą 

H formos rėmą, paprastai esantį žemiau aširačių ašių. Skersinė 

sija per tampriuosius elementus (dažniausiai – spyruoklių komplektą) 

montuojama rėmo viduryje iš viršaus. Ašidėžės rėmo galuose tvirtinamos 

per svirtinę pakabą. Svirties: vienas galas lankstu tvirtinamas prie 

rėmo, o kitas prie rėmo tvirtinamas per spyruoklę. 

63

elektrinio traukinio vežimėliai būna varomieji ir palaikantieji. 

Jie skiriasi tuo, kad varomojo vežimėlio aširačiai turi traukos variklius, 

o palaikančiojo – ne. Elektrinio traukinio vežimėlio pavyzdys 

pateiktas 70 paveiksle. 

70 pav. Elektrinio traukinio vežimėlis 

1 – vežimėlio rėmas, 2 – ašidėžė, 3 – skersinės sijos pakaba, 

4 – aširačio pakaba, 5 – stabdžių įrangos tvirtinimo elementas, 6 – aširatis, 

7 – skersinė sija, 8 – virpesių slopintuvas, 9 – balansyras. 

Savo sandara elektrinio traukinio vežimėlis panašus į keleivinio 

vagono vežimėlį. vežimėlis turi horizontalioje plokštumoje išdėstytą H 

formos rėmą, paprastai esantį virš ašių. Viduryje vežimėlio, po rėmo 

šoninėmis sijomis kabinami lopšiai, juose montuojami tampriųjų elementų 

komplektai. Ant jų skersai vežimėlio montuojama skersinė sija, 

o ant šios– vagono kėbulas. 

Vežimėlių elementų skaičiavimas. Prekiniuose vežimėliuose 

skaičiuojamas šoninis rėmas ir skersinė sija. Skersinės sijos skaičiavimo 

schema ir momentų diagrama pavaizduota 71 paveiksle. 

64

71 pav. Prekinio vagono vežimėlio skersinės sijos skaičiavimo schema 

ir momentų diagrama: F ir P – apkrovos nuo vagono svorio, N: R – pakabos 

reakcija, N, M 1 , M 2 – lenkimo momentai kritiniuose pjūviuose, Nm, 

a ir b – atstumai iki kritinių pjūvių, m 

Įtempimai i-tajame skerspjūvyje apskaičiuojami pagal formulę: 

, (8) 

čia: M i – lenkimo momentas i-tajame pjūvyje, Nm; W i – atsparumo 

momentas i-tajame pjūvyje m 3 . 


1. Kokie yra vagonų be vežimėlių privalumai ir trūkumai? 

2. Pagal ką klasifikuojami vežimėliai? 

3. Kuo skiriasi prekinių ir keleivinių vagonų vežimėlių rėmai? 

4. Kuo skiriasi prekinių ir keleivinių vagonų pakaba? 

5. Kelių ašių būna keleivinių vagonų vežimėliai? Kodėl? 

65

5.2. Vagonų aširačiai 

Aširačiu vadiname du ratus, nejudamai užmautus ant ašies. 

Paprasčiausias yra vagono aširatis. Vagono aširatį matome 72 paveiksle. 

72 pav. Aširatis 

1 – ašis, 2 – ratai 

Vagono aširačio ašį matome 73 paveiksle. 

73 pav. Ašis 

1 – ašies vidurinė dalis, 2 – pastebulys (postebulinė dalis), 3 – priešstebulis, 

4 – kakliukas, 5 – priešakinė kakliuko briauna, 6–8 – briaunelės 

Ratai būna vientisi ir bandažiniai (pavažiniai). Taip pat ratai gali 

būti tamprieji. Tamprųjį ratą matome 74 paveiksle. 

66

74 pav. Tamprusis ratas 

Aširačiai gali būti klasifikuojami pagal ratų riedėjimo skersmenį 

(950 mm ir 1050 mm.) ir pagal tai, kokiam guolių tipui skirta ašis (riedėjimo 

ar slydimo guoliams). Aširatis turi žymenį, jį sudaro ašies žymuo 

ir rato riedėjimo skersmuo. 1 lentelėje pateikti aširačių žymenys. 

67

1 lentelė. aširačių žymenys 

Aširačio žymuo Ašies žymuo Rato riedėjimo skersmuo, mm 

III-950 III 950 

RU-1050 RU 1050 

RU-950 RU 950 

RU1-950 RU1 950 

RU1Š-950 RU1Š 950 

III-950 tipo aširatis montuojamas su slydimo guoliais, aširačiai, 

kurių žymenys prasideda R raide, skirti montuoti su riedėjimo guoliais. 

Raidė U reiškia, kad aširačio kakliukas yra universalus (tinka 

standartiniams guoliams), raidė Š reiškia, kad guolis tvirtinamas 

poveržle (rus. šaiba). Vagonuose paprastai naudojami aširačiai su 

950 mm rato riedėjimo skersmeniu, o ašis su riedėjimo guoliais. 

Elektrinių ir dyzelinių traukinių aširačiai nuo vagonų aširačių 

skiriasi tuo, kad elektrinių ir dyzelinių traukinių aširačiai turi pavaros 

krumpliaračius. Kai kurie dyzelinių traukinių aširačiai turi diskinius 

stabdžius (ant aširačio turi stabdžių diskus). Dyzelinio traukinio aširačio 

pavyzdys parodytas 75 paveiksle. 

75 pav. Dyzelinio traukinio aširatis 

1 – ašidėžė, 2 – kamštis, 3 – ratas, 4 – stabdžių diskas, 5 – pavaros guolio 

vieta, 6 – krumpliaratis, 7 – ašis, 8–9 – tepalo siurblio pavaros krumpliaratis 

ir vieta guoliui, 10 – ratas, 11–22 – ašidėžės elementai 

68

Vienas iš pagrindinių aširačio elementų yra jo ašis. Ašys būna pilnavidurės 

ir tuščiavidurės. Taip pat ašys būna skirtos eksploatuoti su 

slydimo arba su riedėjimo guoliais. Skirtingų ašių pavyzdžiai parodyti 

76 paveiksle. 

76 pav. Aširačių ašių pavyzdžiai 

a –ašis riedėjimo guoliams, b – ašis slydimo guoliams 

Jeigu ant ašies kakliuko montuojami slydimo guoliai, ašies kakliukas 

(pačiame ašies gale) turi briaunelę ašies padėčiai guolyje fiksuoti. 

Tačiau šiuolaikiniuose riedmenyse paprastai naudojami ne slydimo, 

o riedėjimo guoliai. Todėl ašies kakliuko gale yra srieginis tvirtinimo 

elementas, skirtas dangteliui tvirtinti. Briaunelė šiuo atveju trukdytų 

užpresuoti guolio vidinį žiedą. 

69

Ašies stipruminis skaičiavimas. Ašies apkrovų diagrama parodyta 

77 paveiksle. 

77 pav. Ašies apkrovų diagrama 

P 1 , P 2 – ašies apkrova, N 1 , N 2 – bėgio reakcija, H – išilginė ašies 

apkrova (kreivėje), S – pusė atstumo tarp ratų riedėjimo apskritimų, 

b 2 – pusė atstumo tarp ašies kakliukų centrų, l 1 – ašies kakliukų ilgis, 

l 2 – ašies kakliuko centro atstumas nuo rato riedėjimo apskritimo, 

h – vagono svorio centro atstumas nuo ašies sukimosi centro, 

r – rato riedėjimo apskritimo spindulys, I, II, III – atitinkami ašies pjūviai: 

ašies kakliukas, postebulinė dalis, vidurinė dalis 

Pagal ašies apkrovų diagramą sudaroma momentų diagrama. 

Momentai skaičiuojami trijuose ašies skerspjūviuose: ašies kakliuke 

(I), postebulinėje dalyje (II), vidurinėje dalyje (III). Kiekviename 

skerspjūvyje mažiausias leistinas skersmuo apskaičiuojamas pagal 

formulę: 

70

, (9) 

čia: M – lenkimo momentas skerspjūvyje, Nm; σ – leistini įtempiai 

skerspjūvyje, MPa. 

Leistini įtempiai pagal skerspjūvius pateikimai 2 lentelėje. 

2 lentelė. Leistini įtempiai pagal skerspjūvius 

Leistini įtempiai 

atitinkamoje ašies dalyje, MPa 

kakliuke 

postebulinėje vidurinėje 

dalyje dalyje 

Keleivinių vagonų ašyse 120 140 120 

Prekinių vagonų ašyse 140 163 155 

Lentelėje matyti, kad keleivinių vagonų ašies leistini įtempiai visuose 

skerspjūviuose yra mažesni. Taip yra dėl griežtesnių saugumo 

reikalavimų, keliamų keleiviniams vagonams. 


1. Kas sudaro aširatį? 

2. Kuo skiriasi ašies kakliukas, kai ant jos montuojami slydimo 

guoliai, nuo ašies, skirtos riedėjimo guoliams, kakliuko? 

3. Pagal ką klasifikuojami aširačiai? 

4. Kokias žinote ašies dalis (zonas)? 

5. Kokius elementus turi dyzelinių traukinių aširačiai, kurių paprastai 

neturi vagonų aširačiai? 

5.3. Vagonų ašidėžės 

Ašidėžės skirtos aširačiams tvirtinti prie vežimėlio rėmo. Ašidėžės 

gali būti su slydimo arba su riedėjimo guoliais. Dažniausiai naudojamos 

ašidėžės su riedėjimo guoliais. Tokios ašidėžės pavyzdį matome 

78 paveiksle. 

71

78 pav. Ašidėžė su riedėjimo guoliais 

1–2 – riedėjimo guoliai, 3 – vidinis žiedas, 4 – atraminis žiedas, 5 – ašies 

kakliukas, 6 – ašidėžės korpusas, 7 – standumo briaunos 

Ašidėžėje yra du guoliai. Tai labai svarbūs mazgai, todėl jų būklės 

kontrolei skiriamas ypatingas dėmesys. Planinių remontų metu guoliai 

išimami, išardomi, jų elementai tikrinami. Surenkant ir montuojant 

guolius įvertinamas jų elementų susidėvėjimas. Surenkant guolius į 

vieną guolį dedami ritinėliai, kurių skersmens skirtumas neviršija nustatyto 

dydžio. montuojant guolius ant ašies taip pat įvertinamas jų 

žiedų vidinio skersmens skirtumas (ant vienos ašies montuojami guoliai, 

kurių žiedų vidinio skersmens skirtumas neviršija nustatyto). Taip 

parenkama tam, kad būtų vienoda įvarža ant abiejų ašies kakliukų. 

Ritinėliai parenkami tam, kad sukantis aširačiui, apkrova nuo vieno 

ritinėlio ant kito būtų perkeliama laipsniškai, be smūgių. 

72

79 pav. Apkrovų pasiskirstymas ant guolio ritinėlių 

Guolių resurso skaičiavimas. Guolio ilgaamžiškumas apkrovos 

ciklais (sūkiais) apskaičiuojamas pagal formulę: 

, (10) 

čia: C r – leistina guolio radialinė apkrova, N; P – vidutinė faktinė 

guolio apkrova, N. 

Guolio resursas kilometrais apskaičiuojamas įvertinant, kiek nurieda 

ratas per vieną apsisukimą: 

čia: D r – rato riedėjimo skersmuo, m. 

, (11) 

Daugiklis 10 -3 paverčia gauto dydžio dimensiją iš metrų į kilometrus. 

73

kontroliniai klausimai 

1. kiek guolių montuojama vienoje ašidėžėje? 

2. Kodėl surenkant guolius, į vieną guolį dedami ritinėliai, kurių 

skersmenų skirtumai neviršija nustatyto dydžio? 

3. kodėl ant vienos ašies montuojami guoliai, kurių žiedų vidinių 

skersmenų skirtumas neviršija nustatyto dydžio? 

5.4. Tamprieji pakabos elementai 

5.4.1. Tampriųjų pakabos elementų tipai 

Tamprieji pakabos elementai – tai spyruoklės, torsionai, lingės, 

pneumatinės pagalvės. Spyruoklės pagal suvijimo pobūdį būna cilindrinės 

ir kūginės. 

5.4.2. Tampriųjų pakabos elementų pavyzdžiai 

Spyruoklių pavyzdžiai pateikti 80 paveiksle. Cilindrinė ir kūginė 

spyruoklės skiriasi savo dinaminėms savybėmis (tamprumo jėgos 

priklausomumu nuo geometrinio suspaudimo), taip pat skiriasi eiga 

(kūginę spyruoklę galima suspausti vos ne iki plokščios, cilindrinės 

spyruoklės suspaudimą riboja vijų skersmenų suma). 

80 pav. Cilindrinė ir kūginė spyruoklės 

74

Spyruoklės gali būti vienaeilės ir dvieilės. Vienaeilių ir dvieilių 

spyruoklių pavyzdžius matome 81 paveiksle. 

81 pav. Vienaeilė ir dvieilė spyruoklės 

82 pav. Vienaeilės cilindrinės spyruoklės šoninis įlinkis 

Torsionai – tai tamprieji elementai, deformuojami sukimu. 

Torsiono pavyzdį matome 83 paveiksle. 

75

83 pav. Torsionas 

1 – įvorė, 2 – tamprusis strypas, 3 – guolis, 4 – svirtis 

Torsioną deformuojant, užbrūkšniuota zona prie įvorės labiausiai 

apkraunama, todėl joje yra didžiausia pažeidimų tikimybė. 

Lingės (lakštiniai tamprieji elementai) pavaizduoti 84 paveiksle. 

84 pav. Lingės (lakštiniai tamprieji elementai) 

Lakštiniai tamprieji elementai turi privalumą, kad trintis tarp 

lakštų sugeria virpesių energiją. Tačiau, palyginti su spyruoklėmis, jos 

pasižymi mažesne svyravimų amplitude. 

Pneumatiniai tamprieji elementai parodyti 85 paveiksle. 

76

85 pav. Pneumatiniai tamprieji elementai 

Spyruoklių skaičiavimas. Spyruoklių tamprumo savybes nusako 

du koeficientai: tamprumo (standumo) ir lankstumo. 

Tamprumo koeficientas – tai apkrovos santykis su deformacija: 

, (12) 

čia: P – apkrova, N; f – deformacija, m. 

Lankstumo koeficientas – tai priešingas standumui dydis: 

. (13) 

Iš formulių matyti, kad tamprumo koeficientas matuojamas N/m, 

o lankstumo koeficientas – m/N. 

Spyruoklės gali būti jungiamos po kelias. Jungti galima lygiagrečiai 

ir nuosekliai. Lygiagretaus (a) ir nuoseklaus (b) spyruoklių jungimo 

pavyzdžiai parodyti 86 paveiksle. 

77

86 pav. Lygiagretaus ir nuoseklaus spyruoklių jungimo pavyzdžiai 

Sujungus spyruokles lygiagrečiai (a), sumuojasi jų tamprumas 

(standumas): 

. (14) 

Vietoje tamprumo panaudoję lankstumą, gausime tokią išraišką: 

. (15) 

Sujungus spyruokles nuosekliai (b), sumuojasi jų lankstumas: 

. (16) 

vietoje lankstumo panaudoję tamprumą, gausime tokią išraišką: 

. (17) 

Vienaeilės cilindrinės spyruoklės šoninis įlinkis apskaičiuojamas 

pagal formulę: 

, (18) 

čia: H – šoninė spyruoklės apkrova, N; c š – šoninis spyruoklės tamprumas, 

N/m. 

78


1. Kokias žinote spyruokles pagal jų vijų formą? 

2. Kokie yra lakštinių tampriųjų elementų privalumai ir trūkumai? 

3. Kuo skiriasi kūginės spyruoklės tamprumo charakteristika nuo 

cilindrinės? 

4. Kokie yra spyruoklių jungimo būdai? 

5. Kaip priklauso suminis spyruoklių standumas nuo jų sujungimo 

būdo? 

5.5. Virpesių slopinimo įrenginiai 

Virpesių slopintuvai – tai įrenginiai riedmenų svyravimų energijai 

sugerti. Svyravimų riedmenyse atsiranda dėl geležinkelio bėgių nelygumo, 

dėl jų sandūrų, dėl riedmenų stabdymo ar traukos pagreičių. 

Virpesiai kenkia keleivių patogumui, kartais ir saugumui. Todėl yra slopinami. 

Virpesių slopintuvai paprastai būna frikciniai ir hidrauliniai. 

5.5.1. Frikciniai virpesių slopintuvai 

Frikciniai virpesių slopintuvai sugeria virpesių energiją kietų paviršių 

mechanine trintimi. Tokių virpesių slopintuvų pavyzdžiai parodyti 

87–89 pav. 

87 pav. Frikcinis virpesių slopintuvas 

1 – pleištas, 2 – frikcinis paviršius 

79


1 – poveržlė, 2 – kūgis, 3 – pleištas, 4 – žiedas, 5 – spyruoklė, 6 – cilindras 


1–2 – frikciniai paviršiai, 3 – slopintuvo korpusas, 4 – spyruoklė 

Spyruoklė tarpusavyje spaudžia frikcinius paviršius, o dėl trinties 

svyravimų energija virsta šiluma ir atiduodama į aplinką. 

80

5.5.2. Hidrauliniai virpesių slopintuvai 

Hidrauliniai virpesių slopintuvai sugeria virpesių energiją skysčio, 

pumpuojamo per vožtuvus iš vienos slopintuvo kameros į kitą, 

trintimi. Tokių slopintuvų pavyzdžiai parodyti 90 paveiksle. 

90 pav. Hidraulinių virpesių slopintuvų tipai: a) vienvamzdis, 

b) dvivamzdis, c) dvivamzdis 

1 – apsauginiai vamzdžiai, 2 – apsauga nuo dulkių, 3 – stūmoklio kotas, 

4 – viršutinė darbo kamera, 5 – stūmoklio vožtuvas, 6 – apatinė darbinė 

kamera, 7 – dujų slėgio ertmė, 8 – išlyginamoji ertmė, 9 – apatinis 

vožtuvas, 10 – dujų slėgio ertmė (mažo slėgio), 

11 – atskiriamasis stūmoklis 

hidraulinio virpesių slopintuvų vožtuvai montuojami tarp skysčio 

kamerų, dažniausiai – stūmoklyje. Vožtuvo pavyzdys parodytas 91 paveiksle. 

81

91 pav. hidraulinio virpesių slopintuvo vožtuvas 

Virpesių energiją slopintuve stūmoklis verčia į skysčio srauto 

energiją, o ši dėl trinties (kurią sukuria spyriuoklė c, spausdama rutulį 

į vožtuvo angą, per kurią stūmoklis pumpuoja skystį slėgiu p) paverčiama 

šiluma. 


1. Kokie virpesių slopintuvai naudojami prekiniuose vagonuose 

ir kokie keleiviniuose? 

2. Kuo skiriasi frikcinių ir hidraulinių virpesių slopintuvų veikimo 

principas? 

5.6. Sukabinimo įrenginiai (automatinė sankaba) 

Šiuolaikiniuose vagonams sukabinti naudojamos automatinės 

sankabos. Automatinė sankaba – tai įrenginys, sukabinantis riedmenis. 

Važiuojant traukiniui ji priima dinamines apkrovas, atsirandančias 

dėl važiavimo greičio netolygumo ar kelio profilio. Sukabinant 

riedmenis automatinė sankaba sugeria smūgio energiją. Automatinės 

sankabos sandara parodyta 92 paveiksle. 

82

92 pav. Automatinės sankabos sandara 

1 – korpusas, 2 – užrakto laikiklis, 3 – užraktas, 4 – keliamojo velenėlio, 

5 – grandinė, 6 – atkabinimo rankena, 7 – centruojanti sija, 

8 – pakaba, 9 – atatrankos lizdas, a – atrama, b – mažasis krumplys, 

c – didysis krumplys 

Sankabų susikabinimo metu mažasis krumplys įstumiamas pro 

kitos sankabos mažojo ir didžiojo dantų tarpą. Įstumiamas mažasis 

krumplys įstumia kitos sankabos užrakto laikiklį (pakabos link), tuo 

metu per pavarą išstumiamas užraktas užima tarpą tarp mažojo ir didžiojo 

sankabos dantų. Kai tarpas užimtas, sankabos viena nuo kitos 

neatsikabina (kitos sankabos mažasis krumplys per likusią erdvę nepratelpa). 

Norint sankabas atkabinti, pasukama atkabinimo rankena, 

ji per grandinę ištraukia užraktą, taip tarpas tarp mažojo ir didžiojo 

krumplių atsilaisvina (kitos sankabos mažasis krumplys per jį pratelpa) 

ir sankabos atsikabina. 

Sankabos gedimo rezultatas dažniausiai būna savaiminis riedmenų 

atsikabinimas. Tai gresia eismo saugai. Dėl to automatinės sankabos 

eksploatacinės charakteristikos tikrinamos. Pavojingiausias yra 

tarpo tarp didžiojo ir mažojo dantų padidėjimas. Kai tarpas yra per didelis, 

sankabos gali atsikabinti net ir esant išstumtam užraktui. Labai 

83

svarbu kontroliuoti užrakto ir užrakto laikiklio būklę. Išdilus užrakto 

laikikliui, sukabinimo metu kitos sankabos mažasis krumplys gali nuo 

jo nusprūsti ir neišstumti užrakto. Kai sankabos užraktas išdyla, jis 

gali nepakankamai apriboti erdvę tarp didžiojo ir mažojo sankabos 

krumplių, o kitos sankabos mažasis krumplys gali įsisprausti į likusią 

erdvę, dėl to sankaba gali užsirikti (viena kitoje) arba sulūžti. Svarbu 

kontroliuoti suskabos atstumą nuo bėgio galvutės, taip kontroliuojama 

sankabų vertikalioji tarpusavio padėtis jas sukabinant. Jeigu sankabas 

sukabinant skiriasi jų vertikalioji padėtis, tai atitinkami jų elementai 

įsikabina ne visu plotu, todėl padidėja įtempimai ir trintis, labiau dėvimasi, 

kyla lūžio pavojus. 

5.7. Vagonų stabdžiai 

Vagonų stabdžiai būna frikciniai arba dinaminiai. Frikciniai stabdžiai 

stabdo vagoną trintimi tarp trinkelių ir rato (disko arba būgno). 

Dinaminiai stabdžiai stabdo sukuriamu priešingu rato sukimuisi momentu. 

Paprastai momentas sukuriamas elektromagnetiniu principu. 

Aširatis suka generatorių, šis verčia vagono kinetinę energiją į elektrą. 

Elektros srovė teka per varžą (reostatiniai stabdžiai) arba atiduodama 

į tinklą (rekuperaciniai stabdžiai). Frikciniai stabdžiai paprastai turi 

pneumatinę ir svirtinę pavarą. Oro slėgis cilindre stumia stūmoklį, šis 

per svirtinę pavarą prispaudžia trinkeles. 

Pneumatinių prekinio vagono stabdžių schema parodyta 93 paveiksle. 

84

93 pav. Pneumatinė prekinio vagono stabdžių schema 

1 – stabdžių cilindras, 2 – autorežimas, 3 – stabdžių čiaupas, 

4 – oro skirstytuvo pagrindinė zona, 5 – oro skirstytuvas su dviejų kanalų 

rezervuaru, 6 – oro skirstytuvo magistralinė dalis, 7 – magistralė, 

8 – atskyrimo vožtuvas, 9 – atsarginis rezervuaras, 

10 – sujungimo žarnos ir čiaupai 

Prekinio ir keleivinio vagono stabdžių pneumatinė schema skiriasi. 

Prekinių vagonų stabdžiai turi autorežimą. Jis reikalingas slėgiui 

stabdžių cilindre reguliuoti pagal vagono pakrovimą. Keleivinių 

vagonų stabdžių sistema turi elektrinį vožtuvą. Jis parodytas toliau 

pateiktoje keleivinių vagonų stabdžių sistemos schemoje. 

Keleivinių vagonų stabdžių sistema. Keleivinių vagonų stabdžių 

sistemos schema parodyta 94 paveiksle. 

85

94 pav. Keleivinių vagonų stabdžių sistema 

1 – žarna, 2 – čiaupas, 3 ir 5 – elektropneumatinių vožtuvų dėžutės, 

4 – stabdas, 6 – elektros laidų vamzdelis, 7 – žarnos laikiklis, 

8 – dulkių gaudytuvas, 9 – vamzdis, 10 – čiaupas, 

11–13 – oro skirstytuvo elementai, 14 – stabdžių cilindras, 

15 – oro išleidimo vožtuvas, 16 – pagalbinis oro rezervuaras 

Dar vienas esminis skirtumas, skiriantis keleivinio vagono stabdžių 

sistemą nuo prekinio, yra tai, kad keleivinio vagono stabdžių sistemoje 

yra elektropneumatiniai vožtuvai. Šie vožtuvai skirti orui iš 

magistralės išleisti. Kiekviename keleiviniame vagone yra toks vožtuvas 

(valdomas elektros signalu iš mašinisto kabinos). Tuo tarpu prekiniuose 

sąstatuose oras iš magistralės išleidžiamas tik per lokomotyvo 

stabdžių magistralės čiaupą. Todėl mašinistui pradėjus traukinį stabdyti, 

keleivinio sąstato stabdžiai suveikia iš karto visuose vagonuose, 

o prekinio – palaipsniui nuo pirmojo vagono. Todėl keleivinio sąstato 

stabdžiai yra veiksmingesni ir patikimesni. Jeigu visame sąstate kuris 

nors vienas vožtuvas ir neatsidarys, stabdžiai vis tiek suveiks, tik tas 

vienas vagonas bus pradėtas stabdyti šiek tiek vėliau. 

86

Literatūra 

Bazaras, Žilvinas; Dundulis, Romualdas. 1996. Vagonai ir konteineriai. 

Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija. 139 p. 

Bazaras, Žilvinas; Dundulis, Romualdas; Kalpokas, Juozas. 1995. 

Geležinkelio riedmenys. Kaunas: Technologija. 84 p. 

Bureika, Gintautas. 1998. Riedmenų traukos teorija: paskaitų tekstas. 

Vilnius: Technika, 97 p. 

Lingaitis, Leonas Povilas. 1999. Vagonų eksploatavimas. Vilnius: Technika. 

273 p. 

Lingaitis, Leonas Povilas; Liudvinavičius, Lionginas; Butkevičius, Jonas; 

Podagėlis, Igoris; Sakalauskas, Kazys; Vaičiūnas, Gediminas; Bureika, 

Gintautas; Gailienė, Inesa; Petrenko, Viačeslav; Subačius, Rimantas. 

2009. Geležinkeliai: bendrasis kursas. AB „Lietuvos geležinkeliai“, 

Vilnius: Technika, 278 p. 

Mineralvežio hoperio eksploatacijos instrukcija: 193/V: patvirtinta 

AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2003 m. gruodžio 

18 d. įsakymu Nr. Į-580: [galioja nuo 2004-04-01 / AB „Lietuvos geležinkeliai“; 

parengė Rimantas Subačius], Vilnius: UAB „Gelspa“, 2004. 58 p. 

Prieiga per internetą: http://www.vilsreda.lt/rusys.php 

Subačius, Rimantas. 2004. Grūdvežio hoperio techninės priežiūros instrukcija. 

AB „Lietuvos geležinkeliai“; Vilnius: UAB „Gelspa“. 51 p. 

Vaičiūnas, Gediminas. 2002. Riedmenų techninė eksploatacija: laboratoriniai 

darbai. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: 

Technika, 45 p. 

Лукин, В. В. и др. Вагоны: общий курс. 2004. Москва. Маршрут. 424 с. 

Шадур, Л. А. 1980. Вагоны: конструкция теория и расчет. Москва: 

Транспорт, 439 с. 

Шадур, Л. А.; Челноков, И. И.; Никольский, Л. Н.;. Никольский, Е. Н; 

Котуранов, В. Н.; Проскурнев, П. Г.; Казанский, Г. А.; Спиваковский, 

А. Л.; Девятков, В. Ф. 1980. Вагоны. Под ред. Л. А. Шадура. Москва: 

Транспорт. 439 с. 

87

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?