Statutas - Vilniaus Kolegija

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL VILNIAUS KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2007 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 949
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-
715) 8 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Vilniaus kolegijos statutą (pridedama).
Ministras Pirmininkas
Gediminas Kirkilas
Švietimo ir mokslo ministrė
Roma Žakaitienė

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 949
VILNIAUS KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus kolegija (toliau vadinama – kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė
aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai
tyrimai, taikomoji mokslinė veikla ir profesionalusis menas.
2. Kolegijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kolegija įsteigta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 1000 „Dėl valstybinių
Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus kolegijų steigimo“ (Žin., 2000, Nr. 73-2254),
reorganizavus Vilniaus aukštesniąją elektronikos, Vilniaus aukštesniąją ekonomikos ir
Vilniaus aukštesniąją prekybos mokyklas.
3. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga.
Kolegija turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo
įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) (toliau vadinama – Aukštojo mokslo įstatymas) nustatytą
specialųjį statusą.
4. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos
Respublikos Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija. Kolegija turi antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio
bankuose. Kolegija ir jos padaliniai gali turėti emblemas, vėliavas ir kitą atributiką, kurios
naudojimo nuostatus tvirtina Kolegijos akademinė taryba (toliau vadinama – Akademinė
taryba). Kolegijos buveinės adresas – J. Jasinskio g. 15, LT-01111, Vilnius.
5. Kolegija turi akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklos
autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos
Respublikos Konstitucijos, Aukštojo mokslo įstatymo ir kitų įstatymų bei Vilniaus kolegijos
statuto (toliau vadinama – šis Statutas, Statutas). Kolegija yra paramos gavėja.
6. Kolegijos dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos darbuotojai ir studentai
turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami
kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šio Statuto.
II. KOLEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS
7. Pagrindinis kolegijos tikslas – rengti aukštąjį išsilavinimą turinčius fizinių,
technologijos, socialinių, biomedicinos, humanitarinių mokslų ir meno sričių specialistus,
laiduoti modernų ir Europos aukštojo mokslo erdvės reikalavimus atitinkantį studijų procesą
aktyviai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais; ugdyti bendruosius studentų gebėjimus
ir pilietines vertybines nuostatas, būtinas kolegijos absolventų darbui ir tęstinėms studijoms.

2
8. Kiti kolegijos tikslai:
8.1. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančius
Lietuvos ūkio reikmes, mokslo, naujausių technologijų ir profesionalaus meno lygį;
8.2. plėtoti reikiamą taikomąją mokslinę veiklą ir tyrimus, konsultuoti savivaldybių
institucijas ir ūkio subjektus;
8.3. sudaryti tęstinio mokymosi sąlygas, talkinti ūkio subjektams organizuojant
asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą, įgyvendinti mokymosi visą
gyvenimą principą;
8.4. ugdyti švietimui ir kultūrai imlius specialistus, gebančius savarankiškai dirbti
sparčios technologijų kaitos sąlygomis, pasirengusius integruotis į Lietuvos ir tarptautinę
bendruomenę;
8.5. skleisti mokslo, technologijų ir meno žinias visuomenėje ir sudaryti sąlygas jos
nariams nuolat tobulėti neatsižvelgiant į tautybę, lytį, religinius ar politinius įsitikinimus.
9. Kolegijos uždaviniai:
9.1. sudaryti vienodas sąlygas asmenims, siekiantiems aukštojo išsilavinimo, nepaisant
lyties, amžiaus, etninės priklausomybės, religijos, politinių pažiūrų, negalios, socialinės
padėties;
9.2. užtikrinti geros kokybės studijas, laiduojančias kompetentingos, kritiškos ir
atsakingos bei nuolat gausinančios savo žinias asmenybės ugdymą.
10. Pagrindinė kolegijos veiklos sritis – švietimas.
11. Kolegijos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
11.1. aukštasis neuniversitetinis mokslas, kodas 80.30.20 (pagrindinė veiklos rūšis);
11.2. profesinis mokymas, kodas 80.22.10;
11.3. suaugusiųjų profesinis mokymas, kodas 80.42.20;
11.4. kvalifikacijos tobulinimas, kodas 80.42.30;
11.5. aukštųjų mokyklų valgyklų veikla, kodas 55.51.30;
11.6. leidyba, kodas 22.10.00;
11.7. moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, kodas 73.00.00.
12. Kolegija gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos ir
užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis, taip pat piliečiais studijų, mokslo
taikomųjų tyrimų, kvalifikacijos tobulinimo, studentų ir dėstytojų akademinių mainų, kitais
klausimais.
13. Kolegija turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis mokslo taikomąja veikla
pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti
tarptautinėse ir užsienio valstybių studijų ir mokslo programose.
14. Kolegijoje gali būti kuriamos įvairios darbuotojų, studentų asociacijos, kurių
veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Statutui ir kolegijos pagrindiniam
tikslui.

3
III. KOLEGIJOS STRUKTŪRA, VALDYMAS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS
15. Kolegija, įgyvendindama savo tikslus, pasirenka organizacinę ir valdymo
struktūrą.
16. Kolegija steigia padalinius, kurių reikia jos veiklai. Kolegijos padaliniai yra
fakultetai.
17. Kolegijos struktūrą sudaro šie padaliniai: Elektronikos ir informatikos fakultetas,
Ekonomikos fakultetas, Verslo vadybos fakultetas, Sveikatos priežiūros fakultetas,
Agrotechnologijų fakultetas, Pedagogikos fakultetas, Dizaino ir technologijų fakultetas, Menų
fakultetas. Kolegija turi atitinkamų studijų krypčių reglamentų nustatytų kvalifikacijų
akademinį ir profesinį personalą, bibliotekų, mokomųjų ir informacinių priemonių
kompleksų, kurių reikia atitinkamoms studijų programoms įgyvendinti. Kolegijos struktūrą ir
jos pakeitimus inicijuoja ir šio Statuto pakeitimus nustatytąja tvarka teikia Lietuvos
Respublikos Vyriausybei tvirtinti Akademinė taryba.
18. Kolegijoje veikia Akademinė taryba, Kolegijos taryba ir savivaldos institucijos
fakultetuose, kurių veiklą reglamentuoja jų nuostatai. Asociacijos ir politinės organizacijos
savivaldoje nedalyvauja.
19. Akademinė taryba yra aukščiausioji kolegijos akademinės savivaldos institucija.
Įsigalioję jos nutarimai privalomi visiems kolegijos dėstytojams, kitiems darbuotojams ir
studentams.
20. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
20.1. priima ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Statutą ir jo
pakeitimus;
20.2. skiria atstovus į Kolegijos tarybą;
20.3. kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina direktoriaus pavaduotoją akademinei
veiklai, dekanus, prodekanus ir katedrų vedėjus;
20.4. nustato dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
20.5. teikia Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti studijų programas;
20.6. nustato studijų kokybės užtikrinimo tvarką ir kontroliuoja studijų kokybę;
20.7. svarsto taikomųjų mokslinių tyrimų, taikomosios mokslinės veiklos ir
profesionalaus meno plėtros programas;
20.8. nagrinėja kolegijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavusi Kolegijos
tarybos pritarimą, teikia jį Švietimo ir mokslo ministerijai;
20.9. svarsto metines kolegijos direktoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų
sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, jas tvirtina;
20.10. tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles ir kolegijos akademinę veiklą
reglamentuojančius teisės aktus, Kolegijos dėstytojų etikos kodeksą ir Kolegijos studentų
etikos kodeksą;
20.11. šaukia kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems kolegijos
veiklos klausimams aptarti, kai to reikalauja daugiau nei pusė visų Akademinės tarybos narių.

4
Apie susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę bendruomenės nariai turi būti informuoti raštu ne
vėliau kaip prieš 2 savaites iki posėdžio dienos;
20.12. nagrinėja kitus kolegijai svarbius klausimus.
21. Akademinė taryba atlieka šias pareigas:
21.1. informuoja kolegijos bendruomenę apie savo sprendimus viešai skelbimų lentoje
ir kolegijos interneto tinklalapyje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
21.2. kartą per metus atsiskaito kolegijos bendruomenei už savo veiklą.
22. Akademinė taryba turi šias teises:
22.1. teikti kolegijos direktoriui rekomendacijas dėl kolegijos valdymo struktūros
pakeitimų;
22.2. teikti Kolegijos tarybai nuomonę apie galimus kandidatus į kolegijos direktoriaus
pareigas.
23. Akademinė taryba sudaroma 5 metų laikotarpiui.
24. Akademinę tarybą sudaro:
24.1. kolegijos direktorius;
24.2. fakultetų tarybų skirti dėstytojai, po tris iš fakulteto;
24.3. Kolegijos studentų atstovybės (toliau vadinama – Studentų atstovybė) skirti
atstovai (po vieną iš kiekvieno fakulteto), kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų
Akademinės tarybos narių;
24.4. fakultetų tarybų pasiūlyti kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai, kurie turi
sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų Akademinės tarybos narių.
25. Kiekvienai studijų sričiai Akademinėje taryboje turi atstovauti bent po vieną
mokslininką.
26. Akademinės tarybos sudėtį įsakymu skelbia kolegijos direktorius.
27. Akademinė taryba tvirtina savo veiklos reglamentą ir renka Akademinės tarybos
pirmininką. Kolegijos direktorius negali būti renkamas Akademinės tarybos pirmininku.
Akademinės tarybos pirmininko kadencija trunka tiek, kiek tęsiasi jį išrinkusios Akademinės
tarybos įgaliojimai.
28. Jeigu Akademinės tarybos pirmininkas netinkamai vykdo Akademinės tarybos
veiklos reglamente numatytas pareigas, jis gali būti atšauktas iš pirmininko pareigų
nepasibaigus kadencijos laikui. Jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo
Akademinės tarybos veiklos reglamente numatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas
turi teisę kreiptis į jį skyrusią instituciją su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Akademinės
tarybos narį ir vietoj jo skirti (išrinkti) kitą asmenį. Sprendimai dėl akademinės tarybos nario
arba pirmininko atšaukimo iš pareigų priimami, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip du
trečdaliai visų Akademinės tarybos narių.
29. Akademinės tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per mokslo
metus. Posėdžius šaukia Akademinės tarybos pirmininkas. Apie posėdžio vietą, laiką ir
darbotvarkę Akademinės tarybos nariai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš mėnesį iki
posėdžio dienos. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per mėnesį

5
po siūlymo jį surengti pateikimo Akademinės tarybos pirmininkui, kai to reikalauja ne mažiau
kaip trečdalis Akademinės tarybos narių. Neeiliniam posėdžiui pirmininkauja neeilinio
posėdžio pirmininku išrinktas Akademinės tarybos narys.
30. Kolegijos taryba yra kolegijos visuomeninės priežiūros ir globos institucija.
31. Kolegijos taryba atlieka šias funkcijas:
31.1. rengia išvadas dėl kolegijos plėtros perspektyvinio plano projekto;
31.2. teikia siūlymus dėl studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų bei meninės veiklos ir jų
plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, kurių reikia toms programoms
įgyvendinti;
31.3. rūpinasi paramos teikimu kolegijai;
31.4. prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos arba nutrūkus įgaliojimams
nepasibaigus kadencijai, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais skelbia Akademinės
tarybos ir kolegijos direktoriaus rinkimus;
31.5. svarsto ir parengia išvadas dėl metinių kolegijos direktoriaus ataskaitų, metinių
pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;
31.6. vertina, kaip kolegija vykdo savo uždavinius, kaip prisideda prie valstybės
ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;
31.7. vertina, kaip naudojamas kolegijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos
lėšos; gali siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai inicijuoti kolegijos ūkinės ir finansinės
veiklos auditą;
31.8. savo veiklos reglamento nustatyta tvarka viešai skelbia visuomenei kolegijos
veiklos vertinimo rezultatus.
32. Kolegijos taryba atlieka šias pareigas:
32.1. renka kolegijos direktorių;
32.2. apie savo veiklą Kolegijos tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka kasmet
informuoja Akademinę tarybą, kolegijos akademinę bendruomenę ir visuomenę;
32.3. teikia švietimo ir mokslo ministrui savo veiklos metinę ataskaitą.
33. Kolegijos taryba turi šias teises:
33.1. gauti iš kolegijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją, kurios reikia jos
funkcijoms atlikti;
33.2. dalyvauti visų kolegijos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose.
34. Kolegijos taryba sudaroma iš 12 narių 4 metų kadencijai. Kolegijos taryba
formuojama iš 3 dalių: 4 narius skiria Akademinė taryba; 4 (ne kolegijos darbuotojus),
atstovaujančius mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo
institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras; 4 narius bendru sutarimu skiria kolegijos
direktorius ir švietimo ir mokslo ministras. Tarp Akademinės tarybos skirtų narių turi būti
kolegijos direktorius ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas Studentų atstovybės.
Švietimo ir mokslo ministras įsakymu tvirtina Kolegijos tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į
kolegijos direktoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Kolegijos tarybos pirmininku negali būti
kolegijoje dirbantis asmuo.

6
35. Kolegijos tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
36. Kolegijos taryba tvirtina Kolegijos tarybos darbo reglamentą. Sprendimus ji priima
visų savo narių balsų dauguma. Kolegijos tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja
ne mažiau kaip 2/3 jos narių.
37. Kolegijos tarybos posėdžiai kviečiami jos pirmininko arba ne mažiau kaip
1/3 narių iniciatyva ne rečiau kaip 2 kartus per mokslo metus.
38. Jeigu Kolegijos tarybos narys netinkamai vykdo Kolegijos tarybos darbo
reglamente numatytas joje pareigas, Kolegijos tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į
švietimo ir mokslo ministrą, Akademinę tarybą ar kolegijos direktorių su prašymu atšaukti jų
paskirtą (išrinktą) Kolegijos tarybos narį. Kolegijos direktorius, gavęs Akademinės tarybos
pritarimą, turi teisę pateikti švietimo ir mokslo ministrui prašymą pakeisti Kolegijos tarybos
pirmininką.
39. Kolegijos direktorius vadovauja kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai.
Kolegijos direktorius atlieka šias funkcijas:
39.1. atsako už tai, kad kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį
Statutą, kitus teisės aktus;
39.2. leidžia įsakymus;
39.3. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus dėstytojų pareigoms eiti, skiria
į šias pareigas ir atleidžia iš jų;
39.4. sudaro stojančiųjų į kolegiją atrankos konkurso komisiją, priima ir šalina
studentus;
39.5. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai
viešai skelbia skelbimų lentoje;
39.6. atsako už kolegijos finansinę veiklą, tinkamą turto ir lėšų valdymą, naudojimą ir
disponavimą jais;
39.7. per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos viešai skelbia kolegijos interneto
tinklalapyje ir teikia Kolegijos tarybai, Akademinei tarybai bei Švietimo ir mokslo
ministerijai metinę kolegijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos
vykdymo ataskaitą;
39.8. koordinuoja kolegijos bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir
užsienio institucijomis bei socialiniais partneriais;
39.9. atlieka kitas jam teisės aktų priskirtas funkcijas.
40. Kolegijos direktorius atlieka šias pareigas:
40.1. rūpinasi fakultete organizuojamų studijų kokybe ir teikiamo aukštojo
išsilavinimo lygiu;
40.2. dalyvauja formuojant Kolegijos tarybą;
40.3. atstovauja kolegijai Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje, šalies, užsienio
ir tarptautinėse organizacijose.

7
41. Kolegijos direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas funkcijas, kurias
privalo atlikti pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams.
42. Kolegijos direktorių Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka ne ilgesnei
kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu
slaptu balsavimu renka Kolegijos taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo ne
mažiau kaip pusė visų Kolegijos tarybos narių. Konkurse kolegijos direktoriaus pareigoms eiti
gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo
laipsnį.
Kolegijos direktorius pradeda eiti pareigas, kai jį patvirtina švietimo ir mokslo
ministras.
43. Jeigu visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma motyvuotai nepatvirtinama
kolegijos direktoriaus metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo
ataskaita, taip pat jeigu nustatoma, kad kolegijos direktorius šiurkščiai pažeidė Lietuvos
Respublikos įstatymus arba šį Statutą, Kolegijos tarybos siūlymu švietimo ir mokslo ministras
gali atleisti kolegijos direktorių iš pareigų kadencijai nepasibaigus ir įpareigoti Kolegijos
tarybą skelbti naujo kolegijos direktoriaus rinkimus. Švietimo ir mokslo ministras, atšaukęs
kolegijos direktorių iš pareigų, iki naujo direktoriaus išrinkimo paveda jo pareigas laikinai eiti
vienam iš Akademinės tarybos narių.
44. Direktoratas yra kolegijos direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji
institucija, svarstanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius, ūkinius ir kitus
klausimus. Direktorato sudėtį įsakymu tvirtina kolegijos direktorius.
45. Fakultetas yra kolegijos padalinys, atsakingas už giminingų studijų krypčių
studijų, mokslo taikomųjų tyrimų ir (ar) meninės veiklos organizavimą, akademinės veiklos
kokybės užtikrinimą, fakulteto veiklos planavimą. Fakultetą sudaro fakulteto katedros,
laboratorijos, centrai, skyriai, kitos tarnybos.
46. Fakulteto veiklai vadovauja dekanas.
47. Fakulteto taryba yra aukščiausioji fakulteto savivaldos institucija. Fakulteto
tarybos nariai yra kolegijos dėstytojai, kurių pagrindinė pedagoginė veikla yra tame fakultete.
Fakulteto studentų atstovybė skiria savo atstovus į fakulteto tarybą. Studentų atstovai turi
sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų fakulteto tarybos narių.
48. Fakulteto taryba:
48.1. svarsto ir teikia Akademinei tarybai tvirtinti fakulteto studijų planus ir
programas;
48.2. sudaro komisijas svarbiausiems klausimams nagrinėti ir spręsti;
48.3. svarsto ir teikia siūlymus dekanui dėl studijų kokybės fakultete;
48.4. išklauso ir tvirtina fakulteto dekano metinę veiklos ataskaitą;
48.5. rengia ir teikia kolegijos direktoriui tvirtinti fakulteto nuostatus;
48.6. nagrinėja kitus fakultetui svarbius klausimus.
49. Fakulteto tarybos pirmininką renka fakulteto tarybos nariai ne ilgesnei kaip 5 metų
kadencijai. Fakulteto dekanas ar prodekanai negali būti renkami fakulteto tarybos pirmininku.

8
50. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip
2 kartus per semestrą. Neeilinis fakulteto tarybos posėdis šaukiamas pareikalavus
1/3 fakulteto tarybos narių. Posėdis, pateikus siūlymus, šaukiamas ne vėliau kaip per 10 darbo
dienų.
51. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų
dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
52. Fakulteto dekanas atlieka šias funkcijas:
52.1. koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Akademinės
tarybos, fakulteto tarybos nutarimus ir vykdo kolegijos direktoriaus įsakymus;
52.2. pagal kompetenciją duoda nurodymus, privalomus visiems fakulteto
dėstytojams, kitiems darbuotojams ir studentams;
52.3. atsako už kolegijos fakultetui patikėto turto tinkamą naudojimą;
52.4. plėtoja fakulteto bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio
institucijomis;
52.5. atlieka kitas jam kolegijos direktoriaus pavestas funkcijas.
53. Fakulteto dekanas atlieka šias pareigas:
53.1. rūpinasi fakultete organizuojamų studijų kokybe ir teikiamo aukštojo
išsilavinimo lygiu;
53.2. teikia kolegijos direktoriui siūlymus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo;
53.3. pagal kompetenciją atstovauja fakultetui kolegijos direktorate, derybose su
socialiniais partneriais.
54. Dekaną pavaduoja jo teikimu ir kolegijos direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo.
55. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Dekanatas
svarsto ir priima fakulteto kompetenciją atitinkančių organizacinių, studijų, ūkio ir kitų
klausimų sprendimus, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia siūlymus Akademinei
tarybai ir kolegijos direktoriui. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai, katedrų vedėjai ir kitų
fakulteto padalinių vadovai.
56. Katedra yra pagrindinis studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) meninės
veiklos organizatorius ir vykdytojas.
57. Katedra atlieka šias funkcijas:
57.1. organizuoja savo narių metodinį darbą, taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar)
meninę veiklą ir atsako už ją;
57.2. sudaro dalykų studijų programas, atsako už jų vykdymo kokybę, rūpinasi
metodinės medžiagos ir renginių tobulinimo, mokymo priemonėmis, teikia siūlymus dėl
studijų plano ir programų;
57.3. inicijuoja studijų programų tobulinimą;
57.4. planuoja katedros dėstytojų pedagoginę veiklą;
57.5. planuoja ir analizuoja katedros dėstytojų dalykinės, pedagoginės, vadybinės
kvalifikacijos tobulinimą;

9
57.6. bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir teikia kolegijos vadovybei projektus
bendradarbiavimo sutartims sudaryti;
57.7. analizuoja ir tobulina praktinio mokymo efektyvumą;
57.8. organizuoja studijų kryptį atitinkančias konferencijas, seminarus ir kitus
renginius;
57.9. dalyvauja tarptautiniuose projektuose, tarptautinių organizacijų veikloje;
57.10. teikia fakulteto dekanui siūlymus dėl studijų programos materialinių sąlygų
tobulinimo;
57.11. rūpinasi mokslo ir mokomosios literatūros leidyba ir užsakymais;
57.12. atlieka kitas funkcijas, apibrėžtas katedros nuostatuose.
58. Katedros sudėtį kiekvienais mokslo metais fakulteto dekano teikimu tvirtina
kolegijos direktorius įsakymu.
59. Katedros veiklą reglamentuoja katedros nuostatai, tvirtinami kolegijos
direktoriaus.
60. Katedros vedėjas:
60.1. šaukia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja;
60.2. atsiskaito dekanui už katedros veiklos rezultatus;
60.3. koordinuoja ir kontroliuoja katedros narių metodinę, mokslinę ir (ar) meninę
veiklą;
60.4. atlieka kitas funkcijas, apibrėžtas katedros nuostatuose.
IV. KOLEGIJOS PERSONALAS
61. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti
darbuotojai. Su kolegijos darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka ir jiems užtikrinamos šių įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos
darbo sąlygos ir socialinės garantijos.
62. Kolegijos direktorius turi teisę kviestis dirbti Lietuvos ir kitų valstybių mokslo ir
studijų įstaigų darbuotojus, įvairių sričių specialistus. Asmuo, norintis dirbti kolegijoje, kaip
nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu privalo nurodyti savo pareigas pagrindinėje ir
visose nepagrindinėse darbovietėse.
63. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir
asistentas. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti
moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje;
meno studijų dėstytojai – mokslinėje ir (ar) profesionalioje meninėje, taip pat metodinėje
veikloje. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus)
pareigybių reikalavimus, konkursų šias pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo
darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) atestavimo tvarką nustato Kolegijos konkursų
eiti dėstytojų pareigas organizavimo ir dėstytojų atestavimo nuostatai, kuriuos tvirtina
Akademinė taryba.

10
64. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie
asmenys turi atitikti profesoriaus pareigų reikalavimus. Profesoriaus pareigas einantis
mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis
ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Profesoriaus
pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti
studentams, dalyvauti meno veikloje ir (ar) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms
vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.
65. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys
turi atitikti docento pareigų reikalavimus. Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas
kolegijoje ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis magistro
kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Docento pareigas einantis
mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus
recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi
rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.
66. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį
kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Lektorius turi
dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
67. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro
kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi dėstyti
studentams ir vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams,
pratyboms, studentų praktikai ir kt.).
68. Mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo,
vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas, taip pat asmenys, turintys aukštąjį
išsilavinimą ir einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas. Mokslo darbuotojai
dalyvauja studijų procese Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
69. Kolegijos dėstytojai savo darbe vadovaujasi Kolegijos dėstytojų etikos kodeksu.
70. Į kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas (išskyrus
mokslininkus stažuotojus) asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų
kadencijai. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo
kadencijai skelbiamas viešas konkursas šias pareigas eiti. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas
einantis asmuo. Kiti kolegijos darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų
nustatyta tvarka.
71. Akademinės tarybos sprendimu gali būti rengiama neeilinė kolegijos dėstytojo ar
mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš
pareigų įstatymų numatyta tvarka.
72. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ar mokslo darbuotojai gali dirbti kolegijoje, jeigu
Akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam
kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma
pakartotinai.

11
73. Kolegijos direktorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms
pareigoms gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo
sutartį. Šiems dėstytojams netaikomas reikalavimas vykdyti mokslinius tyrimus.
74. Kolegija turi administraciją, būtiną jos ir jos akademinių padalinių
administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, kurių reikia kolegijos
akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro kolegijos ir
jos akademinių padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai. Kitų (ne administracijos)
kolegijos darbuotojų skaičių, pareigas ir funkcijas nustato pati kolegija.
75. Į kolegijos ir jos akademinių padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas paprastai
renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali būti
renkami (skiriami) į kolegijos ir jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas, jeigu tam
pritaria Kolegijos taryba, Akademinė taryba ir Studentų atstovybė. Vyresni kaip 65 metų
asmenys, kurie eina kolegijos ar jos padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir
kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, gali dirbti iki kadencijos pabaigos.
76. Kolegija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti dėstytojus ir mokslo
darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ar (ir) mokslinį
darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma Statute numatyta skyrimo į
pareigas tvarka.
77. Kolegijos dėstytojai kartą per 5 metus gali būti atleidžiami ne ilgesniam kaip metų
laikotarpiui nuo pedagoginio darbo atlikti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę ir
profesinę kvalifikaciją. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
78. Kolegijos dėstytojo teisės:
78.1. tobulinti kvalifikaciją;
78.2. rengtis doktorantūros studijoms;
78.3. naudotis kolegijos materialine technine baze;
78.4. išvykti laikinai stažuotis arba dirbti pedagoginį ar mokslinį tiriamąjį darbą kitose
mokyklose (šalyje ir užsienyje);
78.5. pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;
78.6. teikti siūlymus dėl studijų programų, studijų organizavimo ir kitos veiklos
tobulinimo;
78.7. dalyvauti kolegijos savivaldoje.
79. Kolegijos dėstytojo pareigos:
79.1. dalyvauti taikomojoje mokslinėje ir (ar) profesionalioje meninėje veikloje;
79.2. dalyvauti metodinėje veikloje;
79.3. objektyviai vertinti studentų žinias;
79.4. tobulinti dalykinę ir pedagoginę kvalifikaciją;
79.5. rengti ir tobulinti dėstomų dalykų programas;
79.6. pateikti studentams būtinų žinių, formuoti reikiamus įgūdžius;
79.7. rengti metodinę medžiagą;
79.8. laikytis Statuto, vidaus tvarkos taisyklių;

12
79.9. laikytis pedagoginės etikos normų, gerbti kolegijos bendruomenės narius.
80. Kolegijos dėstytojų teises ir pareigas kolegijoje nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai, Statutas ir kolegijos direktoriaus patvirtintas dėstytojo pareigybės aprašymas.
81. Už Aukštojo mokslo įstatyme, Statute ir kituose norminiuose teisės aktuose
numatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą kolegijos darbuotojai atsako teisės
aktų nustatyta tvarka.
V. STUDIJOS
82. Studijų tvarką kolegijoje nustato Akademinės tarybos patvirtintas Studijų
reglamentas.
83. Kolegijoje vykdomos nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos, taip pat kursai ir
paskaitų ciklai profesinei kvalifikacijai tobulinti. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
kolegijoje gali būti vykdomos pagrindinio profesinio mokymo programos.
84. Nuosekliosios studijos kolegijoje vyksta pagal studijų programas, kurias tvirtina
Švietimo ir mokslo ministerija Akademinės tarybos teikimu. Kolegija Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatyta tvarka studijų programas periodiškai teikia vertinti Studijų kokybės
vertinimo centrui.
85. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kolegijai gali būti suteikta teisė
organizuoti tam tikros krypties universitetines studijas. Šiuo atveju ne mažiau kaip pusę
studijų programų apimties turi dėstyti mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai.
86. Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė, vakarinė ir
neakivaizdinė. Konkrečios nuosekliųjų studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų
santykį, trukmę nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas.
87. Asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų studijų programą, išduodamas tai patvirtinantis
nustatytosios formos aukštojo mokslo diplomas. Asmeniui, studijavusiam kolegijoje
pavienius dalykus arba dalykų ciklą, bet neišėjusiam kurios nors nuosekliųjų studijų visos
programos, taip pat studijavusiam nenuosekliosiose studijose, išduodamas tai patvirtinantis
kolegijos nustatytos formos pažymėjimas.
88. Kolegijoje dėstoma ir studijuojama lietuvių kalba, išskyrus tuos atvejus, kai:
88.1. studijų programos turinys siejamas su kita kalba;
88.2. paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų
mokyklų dėstytojai, kiti užsienio organizacijų specialistai;
88.3. to reikalauja tarptautinių studijų mainų sąlygos.
89. Studentai į nuosekliųjų studijų pirmą kursą priimami pagal kolegijos direktoriaus
patvirtintas ir su Švietimo ir mokslo ministerija suderintas taisykles, taip pat ne vėliau kaip
prieš 2 metus iki priėmimo pradžios su Švietimo ir mokslo ministerija suderintas studentų
priėmimo į neuniversitetines studijas sąlygas.
90. Asmenys į kitas studijų ir mokymo programas, kurios nenurodytos Statuto
89 punkte, priimami kolegijos nustatyta tvarka.

13
91. Kolegijoje Studijų reglamento nustatyta tvarka gali būti sudarytos sąlygos
studentams studijuoti individualiai pagal suderintą studijų planą.
92. Kolegijoje Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka gali būti įskaitomi
studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.
93. Kolegijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti vykdomos
studijos pagal kitų aukštųjų mokyklų studijų programas, jeigu tose valstybėse yra nacionalinė
vertinimo (akreditavimo) sistema, pagal kurią įvertintos (akredituotos) tos aukštosios
mokyklos arba jų programos.
94. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti kolegija gali organizuoti tęstines studijas
asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos
vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas studijų sutartyse
nustatytomis sąlygomis.
95. Asmenims, tęstinėse studijose surinkusiems reikiamą akademinių kreditų skaičių
pagal atitinkamą studijų programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali
būti pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija.
VI. STUDENTAI IR JŲ SAVIVALDA
96. Į kolegiją priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir
pateikę tai patvirtinantį brandos atestatą.
97. Kolegijoje studijuoja nuosekliųjų studijų studentai ir nenuosekliųjų studijų
klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su kolegija.
98. Kolegijos studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas,
kurio išdavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
99. Kolegijos studentai turi teisę:
99.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų
įranga ir priemonėmis;
99.2. pasirinkti studijų programą ir dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai),
nustatytąja tvarka studijuoti pagal individualias studijų programas;
99.3. vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę, kreiptis į fakulteto
(prireikus ir į kolegijos) administraciją žinių vertinimo klausimais;
99.4. siūlyti į studijų programą įtraukti naujus dalykus ir naujas specializacijas;
99.5. nutraukti studijas savo paties prašymu ar tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių
studijos negalimos;
99.6. atnaujinti studijas, jeigu ketinamoje studijuoti studijų programoje yra laisvų vietų
ir įvykdomos kitos Studijų reglamente nustatytos studijų atnaujinimo sąlygos;
99.7. kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo teisų ir teisėtų interesų pažeidimo;
99.8. gauti su studijomis susijusią informaciją;
99.9. dalyvauti kolegijos savivaldoje;
99.10. rinkti Studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją;

14
99.11. dalyvauti mokslo tiriamojoje, techninėje, kūrybinėje, meninėje veikloje;
99.12. sudaryti sutartis su būsimais darbdaviais, gauti jų stipendiją;
99.13. gauti stipendiją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
99.14. gauti kitą paramą, kuri teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka;
99.15. vykti į studijas užsienio aukštosiose mokyklose pagal tarptautines studentų
mainų programas;
99.16. burtis į studentų asociacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos
įstatymams;
99.17. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;
99.18. naudotis Lietuvos Respublikos įstatymų, Studijų reglamento ir kitų teisės aktų
nustatytomis kitomis teisėmis.
100. Studentų pareigos:
100.1. vykdyti studijų programoje numatytas užduotis;
100.2. vykdyti kolegijos dėstytojų teisėtus reikalavimus, savivaldos institucijų
sprendimus ir kolegijos direktoriaus įsakymus;
100.3. laikytis Aukštojo mokslo įstatymo, vidaus tvarką reglamentuojančių ir kitų
teisės aktų;
100.4. laikytis Kolegijos studentų etikos kodekso, kurį tvirtina kolegijos direktorius,
gavęs Akademinės tarybos pritarimą;
100.5. sistemingai ir stropiai studijuoti, lavinti savo sugebėjimus, plėsti kultūrinius
interesus;
100.6. gerbti kolegijos bendruomenės narius ir deramai atstovauti kolegijai viešajame
gyvenime.
101. Už studentų pareigų pažeidimus direktorius dekano teikimu ne vėliau kaip per
mėnesį nuo nusižengimo nustatymo gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:
101.1. pastabą;
101.2. papeikimą;
101.3. griežtą papeikimą;
101.4. pašalinti iš kolegijos.
102. Studentas gali būti pašalintas iš kolegijos direktoriaus įsakymu, jeigu:
102.1. šiurkščiai pažeidžia Statutą ir vidaus tvarką reglamentuojančius aktus;
102.2. nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.
103. Prieš skiriant studentui drausminę nuobaudą turi būti pareikalauta, kad šis per
rašte nurodytą terminą pasiaiškintų raštu. Jeigu per nustatytą terminą studentas be svarbių
priežasčių atsisako pasiaiškinti arba pasiaiškinimo nepateikia, drausminė nuobauda skiriama
be pasiaiškinimo.
104. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas
šios atstovybės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų

15
programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, drausminė
nuobauda studentų atstovui gali būti paskirta Akademinės tarybos sprendimu.
105. Kolegijos studentų interesams kolegijoje atstovauja Studentų atstovybė, veikianti
pagal studentų konferencijos patvirtintus įstatus. Studentų atstovybę sudaro studentų
konferencijos išrinkti studentai.
106. Kolegijos studentų atstovybės veikla grindžiama teisėtumo, demokratijos,
viešumo, skaidrumo, sąžiningumo, kolegialumo ir savivaldos principais. Studentų atstovybė
savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745),
kitais teisės aktais ir šiuo Statutu.
107. Studentų konferenciją sudaro studentai, deleguoti fakultetų studentų atstovybių
proporcingai studentų skaičiui fakultete. Delegavimo tvarką nustato Studentų atstovybės
įstatai. Studentų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė konferencijos
delegatų. Studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau
kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.
108. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš kolegijos ir jos
padalinių administracijos visais studijų klausimais.
109. Kolegija remia Studentų atstovybę, skiria patalpas jos veiklai ir pagal galimybes –
lėšų atstovybės veiklai finansuoti.
110. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais
klausimais ir raštu pareikalauti dar kartą svarstyti kolegijos savivaldos institucijų priimtus
sprendimus.
111. Kolegijos studentų atstovybė gali jungtis į asociacijas teisės aktų nustatyta tvarka,
dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje.
VII. GINČŲ NAGRINĖJIMAS
112. Kolegijos administracijos darbuotojai ar jų įgalioti asmenys, gavę rašytinius
studentų pareiškimus dėl šio Statuto ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų
pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
113. Kolegijoje veikia dvi ginčų nagrinėjimo komisijos:
113.1. darbo ginčų komisija, kuri sprendžia ginčus tarp kolegijos administracijos ir
darbuotojų;
113.2. ginčų komisija, kuri sprendžia ginčus tarp kolegijos administracijos ir studentų.
114. Darbo ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir kolegijos
administracijos atstovų ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Komisijos pirmininką renka
darbo ginčų komisijos nariai. Darbo ginčų komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos darbo kodeksu (Žin., 2002, Nr. 64-2569).
115. Į ginčų komisiją, nagrinėjančią ginčus tarp kolegijos administracijos ir studentų,
po lygiai skiriami kolegijos administracijos ir Studentų atstovybės įgalioti asmenys. Ginčų

16
komisijos sudėtį tvirtina Akademinė taryba. Komisijos pirmininką renka ginčų komisijos
nariai.
116. Ginčų komisija veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintus nuostatus.
VIII. TURTAS IR LĖŠOS
117. Kolegijos turtą sudaro turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės,
nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai (kiek tai
nepažeidžia autorių teisių), kitas teisėtai įgytas turtas.
118. Kolegija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja
juo patikėjimo teise Aukštojo mokslo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
119. Kolegijos lėšas sudaro:
119.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos:
119.1.1. pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir
studijų institucijoms metodiką;
119.1.2. studentų studijų įmokoms padengti;
119.1.3. studentų stipendijoms;
119.1.4. tarptautiniams projektams ir mainams plėtoti;
119.1.5. Valstybės investicijų programai ir kitoms programoms įgyvendinti;
119.2. kitos valstybės lėšos;
119.3. pajamos iš taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) meninės veiklos;
119.4. pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
119.5. lėšos, gautos iš tarptautinių fondų bei organizacijų;
119.6. studentų studijų įmokos;
119.7. lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą;
119.8. gauta parama;
119.9. kitos teisėtai įgytos lėšos.
120. Kolegijos lėšos, gautos kaip studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų,
mokančių visą studijų kainą, ir pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos kolegijos specialiosioms programoms
finansuoti. Kolegija Statute numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti specialiųjų
programų lėšas valdo, naudoja bei jomis disponuoja savarankiškai, Akademinės tarybos
nustatyta tvarka.
121. Kolegija privalo sudaryti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gaunamų
lėšų naudojimo sąmatą.
122. Už Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimą atsiskaitoma
įstatymų nustatyta tvarka. Kolegija atsiskaito ir kitoms institucijoms, iš kurių gavo
finansavimą.

17
123. Kolegija kasmet, iki gegužės 1 d., viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų
ataskaitą.
124. Kolegija, vadovaudamasi Aukštojo mokslo įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato
studentų studijų įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, mokamų
studijų mokėjimo tvarką ir dydžius, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos
studentų atstovybių sąjunga.
IX. STATUTO PRIĖMIMAS IR KEITIMAS
125. Statutą ir jo pakeitimus priima Akademinė taryba 2/3 visų tarybos narių balsų
dauguma, o tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
––––––––––––––––