statybos ir griovimo atliekų susidarymą, rūšiavimą bei panaudojimą ...
statybos ir griovimo atliekų susidarymą, rūšiavimą bei panaudojimą ...
statybos ir griovimo atliekų susidarymą, rūšiavimą bei panaudojimą ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
− Panaudoti atliekas taip, kad į sąvartyną pakliūtų<br />
visiškai neapdorojami elementai;<br />
− Išsaugoti žemės plotus miestų urbanizacijai, o ne<br />
atliekų kaupimui;<br />
− Nuolat griežtinti aplinkosaugos reikalavimus.<br />
− Didinti sąvartyno tarifikaciją nerūšiuotoms atliekoms.<br />
Rūšiuojant statybines <strong>ir</strong> <strong>griovimo</strong> atliekas, susiduriama<br />
su problema, kad tokio tipo atliekas būtina rūšiuoti<br />
jau statybvietėje, tačiau dėl atliekų inertiškumo <strong>ir</strong> užterštumo<br />
organinėmis medžiagomis tai padaryti yra sudėtinga.<br />
Statybos ar ardymo metu ats<strong>ir</strong>anda p<strong>ir</strong>minė galimybė<br />
atsk<strong>ir</strong>ti <strong>ir</strong> rūšiuoti atliekas pagal sk<strong>ir</strong>tingas medžiagų grupes.<br />
Taip būtų sumažinamos transportavimo išlaidos į<br />
specializuotus sąvartynus, nes SG atliekos iš karto būtų<br />
pask<strong>ir</strong>stomos į perd<strong>ir</strong>bimo gamyklas (Shen et al. 2004).<br />
Hao <strong>ir</strong> kt. (2008) tyrimais nustatė, kad į sąvartynus pateikiant<br />
apdorotas atliekas yra prailginamas sąvartynų tarnavimo<br />
laikas. Be viso to, į sąvartynus išvežant jau<br />
išrūšiuotas atliekas, yra užkertamas kelias į sąvartyną<br />
patekti cheminėms <strong>ir</strong> kitoms aktyvioms medžiagoms,<br />
kurios kelia didelį pavojų aplinkai. Shen <strong>ir</strong> kt. (2004)<br />
eksperimento metu nustatė, kad, rūšiuojant plieno, klojinių,<br />
betono, plytų <strong>bei</strong> skiedinio atliekas statybvietėje <strong>ir</strong> iš<br />
karto nukreipiant į tikslinį perd<strong>ir</strong>bimą, galima sutaupyti<br />
14-24% šių medžiagų tūrio statybvietėje <strong>ir</strong> 8-19% šių<br />
medžiagų masės.<br />
SG atliekų pask<strong>ir</strong>stymą nulemiantys veiksniai<br />
<strong>statybos</strong> sektoriuje<br />
Wang <strong>ir</strong> kt. (2010) mokslinio tyrimo metu apklausė 53<br />
respondentus (15 inžinierių, 32 rangovus, 4 darbininkus <strong>ir</strong><br />
2 valstybės tarnautojus). Apklausos metu buvo vertinami<br />
veiksniai, lemiantys SG atliekų rūšiavimo procesą statybvietėje<br />
<strong>ir</strong> už jos ribų. Apdorojus gautus anketų rezultatus,<br />
buvo apskaičiuotas rodiklių pasisk<strong>ir</strong>stymas pagal svarbą<br />
procentais (4 pav.).<br />
Darbo jėga (įtaka 12,76 %)<br />
Svarbiausias darbo jėgos veiksnys (darbo jėga) rūšiuojant<br />
SG atliekas buvo nustatytas Kinijos <strong>statybos</strong><br />
industrijoje. Tai glaudžiai susiję <strong>ir</strong> su kitų pasaulio šalių<br />
<strong>statybos</strong> sektoriumi, nes darbo jėga yra vienas iš svarbiausių<br />
veiksnių naujoje statyboje, rekonstravime <strong>ir</strong> <strong>griovimo</strong><br />
darbuose. Poon <strong>ir</strong> kt. (2001) darbo jėgą įvertino<br />
kaip pagrindinį SG atliekų rūšiavimo statybvietėje veiksnį.<br />
Mokslininkai (Saunders, Wynn 2005; Begum et al.<br />
2009) savo tyrimo metu taip pat nustatė, jog darbo jėgos<br />
indėlis yra svariausias, atsk<strong>ir</strong>iant rūšiuotinas atliekas nuo<br />
neperd<strong>ir</strong>bamų. Tyrimų vykdytojai nustatė, kad projekto<br />
dalyviai nesk<strong>ir</strong>ia ypatingo dėmesio statyboje d<strong>ir</strong>bančių<br />
darbininkų, kurie atliktų tokio tipo atliekų rūšiavimą,<br />
organizavimui <strong>ir</strong> kontroliavimui. Šiai veiklai nesk<strong>ir</strong>iamas<br />
reikiamas dėmesys, nes projekto investuotojas teikia prioritetą<br />
kainos, kokybės, projekto realizavimo trukmės<br />
segmentams. Atliekų rūšiavimas reikalauja sk<strong>ir</strong>ti papildomą<br />
darbo jėgą <strong>ir</strong> laiką, siekiant sumažinti nerūšiuotų<br />
statybinių atliekų išvežimą iš <strong>statybos</strong> aikštelės (Shen et<br />
al. 2006). Iškyla problema, kadangi gana sudėtinga administruoti<br />
SG atliekas taip, kad jos rangovui suteiktų dvigubą<br />
naudą, t.y. leistų iš to sukurti dalį pajamų.<br />
Antrinių žaliavų rinka (įtaka 12,20 %)<br />
Antrinių žaliavų rinka – antras svarbiausias veiksnys,<br />
turintis įtakos SG atliekų perd<strong>ir</strong>bimui (Yuan, Shen<br />
2011). Pasak Wang <strong>ir</strong> kt. (2010), SG atliekų rinka yra<br />
netobula <strong>ir</strong> nukreipti SG atliekas į antrinį panaudojimą<br />
yra sudėtinga. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento<br />
(Lietuvos statistikos departamentas) 2006 m.<br />
duomenimis, SG atliekų buvo pakartotinai panaudota<br />
46,6 % (perd<strong>ir</strong>bus), o 53,4 % – nepanaudota. Akivaizdu,<br />
kad labai didelė atliekų dalis yra nepanaudojama. Vienas<br />
paprasčiausių pavyzdžių – iškasto grunto panaudojimas.<br />
Tokio tipo grunto visą iškasamą kiekį panaudoti statybvietėje<br />
yra sudėtinga. Didžiausia dalis iškasto grunto yra<br />
išvežama į statybinių atliekų aikšteles.<br />
SG atliekų rinkos nepakankama plėtra apsunkina<br />
greitą <strong>ir</strong> efektyvų pakartotinį atliekų panaudojimą. Todėl<br />
rinkos tobulinimas per mokestines sistemas, SG atliekų<br />
kontrolę <strong>ir</strong> paramos sistemas turi aiškią galimybę plėtrai.<br />
SG atliekų rūšis pagal sudėtį (įtaka 12,10 %)<br />
Poon <strong>ir</strong> kt. (2001) nustatė, kad mišrių atliekų atskyrimas<br />
yra sudėtingas procesas. Statybos aikštelėje nuo statinio<br />
<strong>statybos</strong> pradžios yra susiduriama su <strong>statybos</strong> arba <strong>griovimo</strong><br />
atliekų išrūšiavimo problema. Griaunamo pastato konstrukcinis<br />
karkasas <strong>ir</strong> visas pastato užpildymas – tai vienalytė<br />
sistema, kurioje yra įva<strong>ir</strong>iausių rūšių medžiagų. Stogas, sienos<br />
<strong>ir</strong> grindys ar pan. yra sudaryti iš kelių tarpusavyje technologiškai<br />
sujungtų medžiagų, kurias norint maksimaliai<br />
išrūšiuoti – būtina atsk<strong>ir</strong>ti. Tokio atskyrimo metu ypatingą<br />
poveikį daro darbo jėga <strong>ir</strong> veikiantis žmogiškasis faktorius.<br />
Problema ats<strong>ir</strong>anda tuomet, kai perd<strong>ir</strong>bimui sk<strong>ir</strong>tos atliekos<br />
patenka į perd<strong>ir</strong>bimo aikštelę <strong>ir</strong> yra užterštos kitomis medžiagomis.<br />
Užterštos atliekos apsunkina perd<strong>ir</strong>bimo procesą,<br />
arba tiesiog yra išvežamos į atliekų aikštelę, nes papildomai<br />
išrūšiuoti <strong>ir</strong> perd<strong>ir</strong>bti nėra galimybės.<br />
4
Change language