statybos ir griovimo atliekų susidarymą, rūšiavimą bei panaudojimą ...

14-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“
2011 metų teminės konferencijos straipsnių rinkinys ISSN 2029-7149 online
STATYBA ISBN 978-9955-28-929-6
STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SUSIDARYMĄ, RŪŠIAVIMĄ BEI
PANAUDOJIMĄ ĮTAKOJANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ
Marius Lazauskas 1 , Artūras Tilinga 2
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
El. paštas: 1 marius.lazauskas@gmail.com; 2 arturas.tilinga@gmail.com
Santrauka. Vis dažniau susiduriama su problema, kaip tinkamai tvarkyti komunalines atliekas, kad būtų pasiekiamas racionalus
rezultatas tarp vartotojo ir jį supančios aplinkos. Ne išimtis ir statybos pramonėje susidarančios statybos bei griovimo
atliekos, kurias būtina tam tikru būdu panaudoti arba tinkamai utilizuoti. Siekiant nustatyti atliekų atsiradimą statyboje, nagrinėjami
technologiniai projekto įgyvendinimo procesai, apimantys pastato karkaso ir apdailos darbus. Straipsnyje nagrinėjami
mokslininkų darbai, vertinantys projekto vykdymo metu susidarančius atliekų kiekius. Analizuojami statybos ir
griovimo atliekų rūšiavimą nulemiantys veiksniai bei dalyviai.
Reikšminiai žodžiai: statybos atliekos, griovimo atliekos, rūšiavimas.
Įvadas
Daugelyje pasaulio šalių pastarąjį dešimtmetį auganti
ekonomika padėjo plėstis statybos sektoriui (Lopes et al.
2003). Nuolatos spartėjantis augimas lėmė didėjantį prekių
ir paslaugų vartojimą, tai neišvengiamai tiesiogiai
nulėmė buitinių bei pramoninių atliekų kiekio augimą.
Tarp pramoninio sektoriaus dalyvių statybos pramonė
visame pasaulyje sukuria apie 35 % pramonės atliekų
(CMRA 2005).
Vykstant sparčiam miestų augimui, susidarė problema,
kaip efektyviai panaudoti statybos ir griovimo
atliekas, kad būtų užtikrintas darnus supančios aplinkos
kūrimas, sudarantis galimybę pasiekti visuotinę gerovę,
derinant aplinkosaugos, ekonominius ir socialinius visuomenės
tikslus ir neviršijant leistinų poveikio aplinkai
ribų (Barysienė et al. 2009). Taip pat aktuali problema –
statybinių atliekų utilizavimo ir perdirbimo kontroliavimas,
nes nelegalių sąvartynų atsiradimas tampa aktualia
problema, kurios vienas iš sprendimų būdų yra tobulinti
šalių teisinę bazę (Solks et al. 2009).
Pramonės atliekų bei šalutinių produktų medžiagų
antrinis panaudojimas yra plačiai paplitęs ir pripažintas
vienu svarbiausių būdų, siekiant darnaus augimo (Šutinys
et al. 2010). Vyraujanti šalies politinė aplinka ypač turi
įtakos atliekų apdorojimo skatinimui prieš išvežant atliekas
į sąvartynus (Snelson et al. 2009).
Labai svarbu išnagrinėti pasaulyje vyraujančius statybos
ir griovimo (SG) atliekų panaudojimo būdus ir
administravimo sistemas, kurios gali sėkmingai užtikrinti
tokio tipo atliekų utilizavimą arba antrinį panaudojimą,
minimaliai paveikiant aplinką ir gaunant didžiausią naudą
© Vilniaus Gedimino technikos universitetas
http://dspace.vgtu.lt 1
iš statybinių atliekų. Svarbu nustatyti, kuri iš atliekų šalinimo
alternatyvų yra priimtiniausia, atsižvelgiant į daugelį
rodiklių.
Statybos ir griovimo atliekų susidarymas
Atliekos yra skirstomos į pagrindines grupes:
− Mišrios (nerūšiuotos) komunalinės atliekos;
− Antrinės žaliavos;
− Biodegraduojančios (žaliosios ir maisto) atliekos;
− Statybos ir griovimo atliekos;
− Gaminių atliekos;
− Didžiosios buitinės atliekos;
− Pavojingos buitinės atliekos.
Katz ir Baum (2011), nagrinėdami SG atliekų susidarymą
statybvietėje, statybos procesus pagal atliekų
atsiradimą suskirstė į tris pagrindines grupes (1 pav.):
1. Statinio bazinis karkasas;
2. Ankstyvieji apdailos darbai;
3. Vėlyvieji apdailos darbai.
Statinio bazinio karkaso statybos metu, daugiausiai
panaudojamas plienas, betonas ar mediena. Šiame etape
galima lengvai įvertinti medžiagų kiekių poreikį, išvengiant
didelio medžiagų pertekliaus. Taip pat tokio tipo
statybinės medžiagos yra minimaliai supakuojamos į tarą
ar kitas apsaugines medžiagas, apsaugančias nuo aplinkos
poveikio. Ankstyviesiems apdailos darbams priskiriami
pertvarinių sienų įrengimo, vamzdynų įrengimo, tinkavimo,
grindų plytelių įrengimo ir kt. darbai. Šiame etape
susidaro skirtingų grupių SG atliekos. Vykdant vėlyvuo-

1 pav. SG atliekų atsiradimo statybvietėje etapai
Fig. 2. Type of construction works and waste generated
during a project’s lifetime
sius apdailos darbus, yra atliekami glaistymo, dažymo,
grindinės dangos ir pan. darbai, kurių metu nepanaudojami
medžiagų likučiai bei lieka daug pakavimo taros
(kartotinės dėžės, polietileno plėvelės, tuščia užpildomųjų
putų tara ir pan.) (Llatas 2011).
1 pav. matyti, kad trys statybos etapai pakaitomis
persidengia vienas su kitu dėl statybos aikštelėje vykdomų
darbų technologijų laiko identiškumo. Tai nulemia
statybos aikštelės darbų įvairiapusiškumas, kurio metu
skirtingos specifikacijos brigados gali vykdyti statybos
darbus vienu metu.
Pasak Jaillon ir kt. (2009), statybos projekto įgyvendinimo
metu daugiausiai atliekų susiformuoja atliekant
darbus su klojiniais, naudojant daug pakuočių ir
apsauginių medžiagų. Taip pat atliekant apdailos darbus,
mūro, betono ir medžiagų tvarkymo darbus statybvietėje.
Labai svarbu suprasti, kad kai kurie statybvietėje vykdomi
darbų procesai yra laikini, tačiau po jų įgyvendinimo
susidaro pakankamai dideli atliekų kiekiai. Visą statybos
proceso strategiją apsprendžia būsimo projekto technologijos
parinkimas.
Baum ir Katz (2011) atliko tyrimą, kurio metu buvo
analizuojama 10 statybos aikštelių, kuriose buvo statomi
nauji pastatai. Statybos aikštelių dislokacijos vieta – Izraelio
teritorija. Statybvietėms tyrimo metu keliami reikalavimai:
− Skirtingi šalies regionai, siekiant išvengti vietinės
darbo jėgos, tradicijų ir įpročių poveikio;
− Nagrinėjami daugiaaukščiai (5-16 aukštų) pastatai,
kurių plotas ne mažesnis kaip 5000 m 2 ;
− Projektai yra skirtingose statybos etapų stadijose;
− Atliekos iš statybvietės šalinamos reguliariai.
Stebėjimų duomenimis buvo apskaičiuota, koks medžiagų
pasiskirstymas vyrauja SG atliekų šalinimo iš
statybvietės metu (2 pav.).
2 pav. SG atliekų pasiskirstymas statybvietėje
Fig. 2. Distribution of waste constituents relative to total waste
Nagrinėjant statyboje susidarančias SG atliekas,
svarbu nustatyti, ar surinktos atliekos gali būti perdirbtos
pagal žinomus būdus ir technologijas. Grūdėtos atliekos,
pavyzdžiui, betonas, blokai, plytelės ir skiedinys, kurias
galima susmulkinti ir pakartotinai panaudoti kaip užpildą
betonui (Zhao et al. 2010). Taip pat susmulkinus iki tam
tikros frakcijos ir perdirbtuose likučiuose nesant pavojingų
medžiagų, galima panaudoti kaip skaldos paklotą.
Surinktas plienas gali būti susmulkinamas ar išlydomas ir
panaudojamas naujų gaminių gamybai. Pats paprasčiausias
pavyzdys – senų varinių vamzdžių perdirbimas ir
perlydymas į naują gaminį.
Analogiškai gali būti panaudojami popieriaus ir
plastiko gaminiai, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad
plastiko tara gali būti užteršta pavojingomis medžiagomis,
kurias reikia apdoroti pagal specialias taisykles.
Atliekų tolimesnį panaudojimą svarbu pagrįsti laboratoriškai
(Qiao et al. 2010). Laboratoriniai tyrimai leidžia
užtikrinti būsimų statinių privalomuosius reikalavimus.
Vaičienė (2009) pateikia tyrimo duomenis, kuriais įrodyta,
kad betono mišiniui, naudojant smulkintų plytų užpildą,
jo gniuždomasis stipris sumažėja 10–35 %,
lenkiamasis stipris pakinta nuo 15 % iki 40 %.
Nagrinėjant SG atliekų susidarymą statinio bazinio
karkaso įrengimo metu, tokių medžiagų kaip betono,
plytų ir nuolaužų susidaro 49 % bendro visų atliekų kiekio.
Likusįjį 51 % atliekų sudėties sudaro 28 % perdir-
2

amo plieno, 5 % popieriaus ir 18 % sunkiai perdirbamų
medžiagų: plastikų, medienos, gipso ir dirvožemio (Katz,
Baum 2011). Tokių susidariusių atliekų SG atliekų 80 %
galima perdirbti (Llatas 2011)
Apdailos darbai pasižymi mažesniais perdirbamų atliekų
kiekiais, t.y. 40% perdirbamų ir 60 % neperdirbamų.
Šiame etape taip pat formuojamas statinio
kraštovaizdis – iškasama dalis grunto, kurio antrinis panaudojimas
yra labai abejotinas. Granuliuotos atliekos
apdailos darbų metu sudaro 21 % visų atliekų, plienas
6%, popierius 14 %. Katz ir Baum (2011), pasinaudodami
savo tyrimo duomenimis, nustatė, kad nagrinėtų 10
statybos aikštelių statybos atliekų kaupimąsi galima apibūdinti
projekto realizavimo laiko ir atliekų kaupimosi
sąryšiu (3 pav.):
3 pav. SG atliekų susidarymas projekto vykdyme
Fig. 3. Accumulation of construction waste throughout the
project duration
Statybos ir griovimo atliekų perdirbimo našumą lemia
ir statybos arba griovimo technologijos pasirinkimas, statinių
tipas, projekto vykdytojo interesuotumas arba paties rangovo
ekonominės naudos pagrįstumas (papildomos rangovo pajamos
už perdirbimui pateiktas antrines žaliavas).
Pagal Chung ir Lo (2008) ir Poon ir kt. (2001,
2004), SG atliekos gali būti optimizuojamos tik maksimaliai
atliekant rūšiavimą statybos proceso metu (statybos
aikštelėje). Taip būtų sukaupiamas maksimalus kiekis
perdirbamų SG atliekų, nes visos gaunamos atliekos būtų
rūšiuojamos pagal savo sudėtines medžiagų grupes. Tyrimai
JAV ir Hong Kong‘e parodė, kad tokie rūšiavimo
ypatumai sukelia daug nepatogumų statybos aikštelėje
dirbantiems darbuotojams. Siekiant suvaldyti rūšiavimo
procesą, yra susiduriama su statybos dalyvių bendradarbiavimo
stoka ir statybos projekto realizavimo laiko pailgėjimu.
4 pav. SG atliekų rūšiavimą lemiantys veiksniai
Fig. 4. Factors influencing the construction and demolition
waste sorting
Statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo būtinumas
Statybos ir griovimo atliekų srities tobulinimo periodu buvo
aktyviai siekiama valdyti atliekų tvarkymo metu iškylančias
problemas, pradedant nuo pakartotinio SG atliekų panaudojimo,
perdirbimo ir šalinimo procesų. Visos šios panaudojimo
sritys yra išreiškiamos per integruotą hierarchiją, kuri
buvo nagrinėjama Peng ir kt. mokslinėje publikacijoje
(1997). Šių procesų valdymo hierarchija buvo tobulinama ir
kitų mokslininkų (pvz., Tam W. ir Tam C. (2006)). Mokslininkai
išskiria dvi pagrindines hierarchijos kryptis: 1. Sumažinti
išteklių naudojimą; 2. Mažinti aplinkos taršą (Peng et
al. 1997). Nustatyta, kad pagrindiniai prioritetai, kuriais
vadovaujantis būtų sisteminamas SG atliekų panaudojimas
yra: vartojimo sumažinimas, pakartotinis panaudojimas,
rūšiavimas („3R“ principas - Reduce, Reuse, Recycle) (Yuan
and Shen 2011).
Vartojimo mažinimas, kaip viena iš trijų SG atliekų
valdymo strategijų, siūlo du pagrindinius valdymo principus
(Poon 2007; Esin, Cosgun 2007): a) skatinti gamybą
iš perdirbtų žaliavų; b) mažinti mokesčius už SG
atliekų perdirbimą, gabenimą ir neperdirbamų rūšiavimo
atliekų šalinimą. Tai yra veiksmingiausi būdai, siekiant
sumažinti susidarančių atliekų kiekius ir panaikinti daugelį
atliekų šalinimo ir gamtosaugos problemų.
Pagal Lauritzen (1998) tyrimo duomenis, buvo nustatyta,
kad keletas naujų medžiagų gali būti pagaminta iš
SG atliekų iki perdirbimo proceso. Tokių naujų medžiagų
realizacija rinkoje yra galima visuomet, esant tokio tipo
žaliavos trūkumui. Kartam ir kt. (2004) bei Tam (2008)
nustatė, kad pagrindinė strategija, kuri padidintų SG atliekų
paklausą rinkoje, turi atitikti tokias sąlygas:
− Reglamentuoti pirminio panaudojimo žaliavų tiekimo
kiekį;
− Sumažinti transportavimo bei medžiagų gamybos
energijos išteklius;
3

− Panaudoti atliekas taip, kad į sąvartyną pakliūtų
visiškai neapdorojami elementai;
− Išsaugoti žemės plotus miestų urbanizacijai, o ne
atliekų kaupimui;
− Nuolat griežtinti aplinkosaugos reikalavimus.
− Didinti sąvartyno tarifikaciją nerūšiuotoms atliekoms.
Rūšiuojant statybines ir griovimo atliekas, susiduriama
su problema, kad tokio tipo atliekas būtina rūšiuoti
jau statybvietėje, tačiau dėl atliekų inertiškumo ir užterštumo
organinėmis medžiagomis tai padaryti yra sudėtinga.
Statybos ar ardymo metu atsiranda pirminė galimybė
atskirti ir rūšiuoti atliekas pagal skirtingas medžiagų grupes.
Taip būtų sumažinamos transportavimo išlaidos į
specializuotus sąvartynus, nes SG atliekos iš karto būtų
paskirstomos į perdirbimo gamyklas (Shen et al. 2004).
Hao ir kt. (2008) tyrimais nustatė, kad į sąvartynus pateikiant
apdorotas atliekas yra prailginamas sąvartynų tarnavimo
laikas. Be viso to, į sąvartynus išvežant jau
išrūšiuotas atliekas, yra užkertamas kelias į sąvartyną
patekti cheminėms ir kitoms aktyvioms medžiagoms,
kurios kelia didelį pavojų aplinkai. Shen ir kt. (2004)
eksperimento metu nustatė, kad, rūšiuojant plieno, klojinių,
betono, plytų bei skiedinio atliekas statybvietėje ir iš
karto nukreipiant į tikslinį perdirbimą, galima sutaupyti
14-24% šių medžiagų tūrio statybvietėje ir 8-19% šių
medžiagų masės.
SG atliekų paskirstymą nulemiantys veiksniai
statybos sektoriuje
Wang ir kt. (2010) mokslinio tyrimo metu apklausė 53
respondentus (15 inžinierių, 32 rangovus, 4 darbininkus ir
2 valstybės tarnautojus). Apklausos metu buvo vertinami
veiksniai, lemiantys SG atliekų rūšiavimo procesą statybvietėje
ir už jos ribų. Apdorojus gautus anketų rezultatus,
buvo apskaičiuotas rodiklių pasiskirstymas pagal svarbą
procentais (4 pav.).
Darbo jėga (įtaka 12,76 %)
Svarbiausias darbo jėgos veiksnys (darbo jėga) rūšiuojant
SG atliekas buvo nustatytas Kinijos statybos
industrijoje. Tai glaudžiai susiję ir su kitų pasaulio šalių
statybos sektoriumi, nes darbo jėga yra vienas iš svarbiausių
veiksnių naujoje statyboje, rekonstravime ir griovimo
darbuose. Poon ir kt. (2001) darbo jėgą įvertino
kaip pagrindinį SG atliekų rūšiavimo statybvietėje veiksnį.
Mokslininkai (Saunders, Wynn 2005; Begum et al.
2009) savo tyrimo metu taip pat nustatė, jog darbo jėgos
indėlis yra svariausias, atskiriant rūšiuotinas atliekas nuo
neperdirbamų. Tyrimų vykdytojai nustatė, kad projekto
dalyviai neskiria ypatingo dėmesio statyboje dirbančių
darbininkų, kurie atliktų tokio tipo atliekų rūšiavimą,
organizavimui ir kontroliavimui. Šiai veiklai neskiriamas
reikiamas dėmesys, nes projekto investuotojas teikia prioritetą
kainos, kokybės, projekto realizavimo trukmės
segmentams. Atliekų rūšiavimas reikalauja skirti papildomą
darbo jėgą ir laiką, siekiant sumažinti nerūšiuotų
statybinių atliekų išvežimą iš statybos aikštelės (Shen et
al. 2006). Iškyla problema, kadangi gana sudėtinga administruoti
SG atliekas taip, kad jos rangovui suteiktų dvigubą
naudą, t.y. leistų iš to sukurti dalį pajamų.
Antrinių žaliavų rinka (įtaka 12,20 %)
Antrinių žaliavų rinka – antras svarbiausias veiksnys,
turintis įtakos SG atliekų perdirbimui (Yuan, Shen
2011). Pasak Wang ir kt. (2010), SG atliekų rinka yra
netobula ir nukreipti SG atliekas į antrinį panaudojimą
yra sudėtinga. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento
(Lietuvos statistikos departamentas) 2006 m.
duomenimis, SG atliekų buvo pakartotinai panaudota
46,6 % (perdirbus), o 53,4 % – nepanaudota. Akivaizdu,
kad labai didelė atliekų dalis yra nepanaudojama. Vienas
paprasčiausių pavyzdžių – iškasto grunto panaudojimas.
Tokio tipo grunto visą iškasamą kiekį panaudoti statybvietėje
yra sudėtinga. Didžiausia dalis iškasto grunto yra
išvežama į statybinių atliekų aikšteles.
SG atliekų rinkos nepakankama plėtra apsunkina
greitą ir efektyvų pakartotinį atliekų panaudojimą. Todėl
rinkos tobulinimas per mokestines sistemas, SG atliekų
kontrolę ir paramos sistemas turi aiškią galimybę plėtrai.
SG atliekų rūšis pagal sudėtį (įtaka 12,10 %)
Poon ir kt. (2001) nustatė, kad mišrių atliekų atskyrimas
yra sudėtingas procesas. Statybos aikštelėje nuo statinio
statybos pradžios yra susiduriama su statybos arba griovimo
atliekų išrūšiavimo problema. Griaunamo pastato konstrukcinis
karkasas ir visas pastato užpildymas – tai vienalytė
sistema, kurioje yra įvairiausių rūšių medžiagų. Stogas, sienos
ir grindys ar pan. yra sudaryti iš kelių tarpusavyje technologiškai
sujungtų medžiagų, kurias norint maksimaliai
išrūšiuoti – būtina atskirti. Tokio atskyrimo metu ypatingą
poveikį daro darbo jėga ir veikiantis žmogiškasis faktorius.
Problema atsiranda tuomet, kai perdirbimui skirtos atliekos
patenka į perdirbimo aikštelę ir yra užterštos kitomis medžiagomis.
Užterštos atliekos apsunkina perdirbimo procesą,
arba tiesiog yra išvežamos į atliekų aikštelę, nes papildomai
išrūšiuoti ir perdirbti nėra galimybės.
4

Statybvietės išdėstymas (įtaka 11,83 %)
Dideliuose miestuose susiduriama su problema, kadangi
transportuoti nesurūšiuotas atliekas į rūšiavimo aikšteles
yra netikslinga, nes transportavimo kaštai yra didesni
negu finansinė nauda, gaunama iš atliekų antrinio panaudojimo.
Todėl racionalu rūšiavimo linijas įrengti statybos aikštelėse,
kuriose atliekos gali būti išrūšiuotos ir tiksliai
nukreipiamos į perdirbimo gamyklą (Wang et al. 2010).
Projekto vykdymo metu, skiriant dėmesį statybos ir
griovimo atliekų rūšiavimui, būtina įvertinti, kokios sudėties
ir kokie kiekiai susidarys atliekų, kurias numatyta
sutvarkyti antrinio panaudojimo metu. Būtina atsižvelgti į
statybvietės lokalinę padėtį, toje teritorijoje esančias perdirbimo
aikštelės ir surūšiuotų atliekų priėmimo aikšteles
(Banias et al. 2010).
Svarbu įvertinti projekto vykdymo technologines
detales, kad statybos aikštelėje tiek griovimo, tiek naujos
statybos metu būtų numatyta medžiagų sandėliavimo bei
atliekų atskyrimo įrenginių dislokacijos vieta, technologiniai
atliekų pristatymo ir išvežimo veiksniai.
Nagrinėjant Lietuvos situaciją ir lyginant ją su didžiaisiais
pasaulio miestais, nėra susiduriama su didelėmis
logistikos išlaidomis, nes rūšiavimo aikštelės
didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra paskirsčiusios centralizuotai.
Tačiau, nagrinėjant bendrą teritorijos situaciją,
gali iškilti problema, kaip iš tolesnių projekto vykdymo
regionų pristatyti statybos ir griovimo atliekas į rūšiavimo
aikšteles.
Administravimo specifika (įtaka 11,82 %)
Statybos ir griovimo atliekų administravimo klausimai
buvo nagrinėjami mokslinėse publikacijose (Shen
et al. 2004; Yuan, Shen 2011). Moksliniai tyrimai atskleidė,
kad SG atliekų panaudojimą lemia geresnė valdymo
sistema.
Valdymo sistema apima projekto charakteristikų
įvertinimo etapą, kurio metu preliminariai nustatoma,
kiek ir kokio tipo medžiagų bus sukaupta. Įvertinama,
kokius darbo jėgos ir mechanizmų pajėgumus reikia pasitelkti,
siekiant apdoroti susikaupsiantį atliekų kiekį. Būtina
įvertinti ir suderinti, kur bus gabenamos išrūšiuotos
atliekos. Visa ši veikla yra sudėtingas procesas, apimantis
projektų bei darbų vadovus, techninius prižiūrėtojus ir
kitus darbininkus.
Pasak Lu ir kt. (2010), statybos ir griovimo atliekų
administravimo procesui turi įtakos vidiniai valdymo
faktoriai:
− Administravimo reguliavimas;
− Atliekų apdirbimo technologijos;
− Moksliniai tyrimai ir plėtra;
− Specialistų paruošimas;
− Projekto dalyvių tarpusavio bendradarbiavimas.
Administravimo proceso rezultatai turi būti pagrįsti
finansinės naudos iš surenkamų SG atliekų efektyvumu ir
atliekų srautų reguliavimu, kurio metu atliekos turi būti
tinkamai panaudojamos arba pašalinamos.
Išvados
Siekiant aukšto rezultato statybos ir griovimo atliekų
rūšiavimo procese, būtinas darnus statybos ir perdirbimo
rinkos dalyvių bendradarbiavimas, aukštos perdirbimo
technologijos ir palankios perdirbtų atliekų realizavimo
rinkos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas statybos
sektoriuje dirbančio personalo kvalifikacijai, nes žmogiškasis
faktorius nulemia statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo
procesams.
Atliekų panaudojimo galimybės priklausomo ne tik
nuo statybos srityje dirbančių darbuotojų, bet ir nuo valstybinio
sektoriaus reguliavimo bei privataus sektoriaus
pastangų.
Literatūra
Banias, G.; Achillas, C.; Vlachokostas, Ch.; Moussiopoulos, N.;
Tarsenis, S. 2010. Assessing multiple criteria for the optimal
location of a construction and demolition waste management
facility, Building and Environment 45(10): 2317–
2326.
Barysienė, J.; Speičytė, E. 2009. Darnaus transporto sistemos
plėtojimo Lietuvoje analizė, Mokslas – Lietuvos ateitis 1(6):
77–80.
Begum, R.; Siwar, C; Pereira, J.; Jaafar, A. 2009. Attitude and
behavior factors in waste management in the construction
industry of Malaysia, Conservation and Recycling 53(6):
321–328.
Chung, S.S.; Lo, C. 2008. Local waste management constraints
and waste administrators in China, Waste Management
28(2): 272–281.
CMRA (Construction Materials Recycling Association) [interaktyvus].
2005. Construction Materials Recycling Association,
Chicago, Illinois [žiūrėta 2011 m. sausio 15 d.].
Prieiga per internetą: .
Esin, T.; Cosgun, N. 2007. A study conducted to reduce construction
waste generation in Turkey, Building and Environment
42(4): 1667–1674.
Hao, J. L.; Hills, M. J.; Shen, L. Y. 2008. Managing construction
waste on site through system dynamic modeling: the
case of Hong Kong, Engineering Construction Architecture
Management 15(2): 103–113.
Jaillon, L.; Poon, C.; Chiang, Y. 2009. Quantifying the waste
reduction potential of using prefabrication in building construction
in Hong Kong, Waste Management 29(1): 309–320.
Kartam, N.; Al-Mutairi, N.; Al-Ghusain, I.; Al-Humoud, J.
2004. Environmental management of construction and de-
5

molition waste in Kuwait, Waste Management 24(10):
1049–1059.
Katz, A.; Baum, H. 2011. A novel methodology to estimate the
evolution of construction waste in construction sites, Waste
Management 31(2): 353–358.
Lauritzen, E. K. 1998. Emergency construction waste management,
Safety Science 30(1–2): 45–53.
Lietuvos Statistikos departamentas [interaktyvus]. Atliekų susidarymo
ir tvarkymo 2006 m. tyrimo rezultatai [žiūrėta 2010
m. gruodžio 19 d.]. Prieiga per internatą:
.
Llatas, C. 2011. A model for quantifying construction waste in
projects according to the European waste list, Waste Management
(in press).
Lopes, E.; Dias, A.; Arroja, L.; Capela, I. 2003. Application of
life cycle assessmento the Portuguese pulp and paper industry,
Journal of Cleaner Production 11(1): 51–59.
Lu, W.; Yuan, H. 2010. Exploring critical success factors for
waste management in construction projects of China, Conservation
and Recycling 55(2): 201–208.
Peng, C.; Scorpio, D.; Kitbert, C. 1997. Strategies for successful
construction and demolition waste recycling operations,
Construction Management and Economy 15(1): 49–58.
Poon, C. 2007. Reducing construction waste, Waste Management
27(12): 1715–1726.
Poon, C.S.; Ann, T.W.; Ng, L.H. 2001. On-site sorting of
construction and demolition waste in Hong Kong, Resources
Conservation & Recycling 32(2): 157–172.
Poon, C.S.; Ann, T.W.; Jaillon, L. 2004. Reducing building
waste at construction sites in Hong Kong, Construction Management
and Economics 22(5): 461–470.
Qiao, D.; Qian, J.; Wang, Q.; Dang, Y.; Zhang, H.; Zeng, D.
2010. Utilization of sulfate-rich solid wastes in rural road
construction in the Three Gorges Reservoir, Conservation
and Recycling 54(12): 1368–1376.
Saunders, J. ; Wynn, P. 2005. Attitudes towards waste minimization
amongst labour only sub-contractors, Structural Survey
22(3): 148–155.
Shen, L.; Tam, V.; Tam, C.; Drew, D. 2004. Mapping approach
for examining waste management on construction sites,
Construction Management and Economy 130(4): 472-481.
Snelson, D. G.; Kinuthia, J. M.; Davies, P. A.; Chang, S. R.
2009. Sustainable construction: composite use of tyres and
ash in concrete, Waste Management and Research 29(1):
360–367.
Solks-Guzmin, J.; Marrero, M.; Montes-Delgado, M.; Ramķrezde-Arellano,
A. 2009. A Spanish model for quantification
and management of construction waste, Waste Management
29(9): 2542–2548.
Šutinis, E.; Striška, V. 2010. Plastiko atliekų rūšiavimas hidrociklone,
Mokslas – Lietuvos ateitis 2(4): 59–61.
Tam, V.; Tam, C. 2006. Evaluation of existing waste recycling
methods: a Hong Kong study, Building Environment
41(12): 1649–1660.
Tam, V. 2008. Economic comparison of concrete recycling: a
case study approach, Conservation and Recycling 52(5):
821–828.
Vaičienė, M. 2009. Technogeninių, statybinių ir buitinių atliekų
naudojimas gaminant betoną, Mokslas – Lietuvos ateitis
1(5): 20–24.
Wang, J.; Hongping, Y.; Xiangping, K.; Weisheng, L. 2010.
Critical success factors for on-site sorting of construction
waste: A china study, Conservation and Recycling 54(11):
931–936.
Yuan, H.; Shen, L.; 2011. Trend of the research on construction
and demolition waste management, Waste Management
31(4): 670–679.
Zhao, W.; Leeftink, R.; Rotter, V. 2010. Evaluation of the economic
feasibility for the recycling of construction and demolition
waste in China – The case of Chongqing,
Conservation and Recycling 54(6): 377–389.
THE ANALYSIS OF CONSTRUCTION AND
DEMOLITION WASTE UTILIZATION AND THE
FACTORS INFLUENCING THE PROCESS OF
SORTING
M. Lazauskas, A. Tilinga
Abstract
There is an increasing problem concerning the proper management
of the municipal waste in order to keep the balance between
the environment and a user. Construction and demolition
waste resulting from the construction industry is not an exception,
thus it must be used or disposed of properly. In order to
determine the occurrence of construction waste, technological
processes of the project, involving the building shell and finishing
work, are evaluated. The article analyses the works by scientists
assessing impact of the construction projects on the
amount of waste produced. Scientists investigate the factors and
participants influencing the sorting of waste construction and
demolition.
Keywords: construction waste, demolition waste, sorting.
6